Byla 2A-123-524/2011

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Žydrūnas Bertašius, Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant atsakovams K. P., D. R., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-06-03 sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, ieškinį atsakovams K. P., D. R., trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, dėl žalos atlyginimo priteisimo ir

Nustatė

2ieškovė prašė priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis 31000 Lt Lietuvos valstybei, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai Tauragės rajono apylinkės teismo 2004-11-30 nuosprendžiu nuteisti pagal LR BK 228 str.1 d., nes tyčia, piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi, viršydami suteiktus įgaliojimus ir pažeisdami LR BPK 171 str. 2 d. nuostatas prieš E. G. pavartojo psichinę ir fizinę prievartą, sukėlė jam fizinį skausmą, tuo padarydami nesunkų sveikatos sutrikdymą bei didelę moralinę ir fizinę žalą. Šilalės rajono apylinkės teismas 2006-01-11 sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-46-439/2006 priteisė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir 1000 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti, E. G. už Šilalės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos komisaro inspektoriaus komisaro pavaduotojo K. P. ir Šilalės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimų skyriaus inspektoriaus D. R. tyčiniais neteisėtais veiksmais E. G. padarytą neturtinę žalą. Teisingumo ministerija, būdama Lietuvos valstybės piniginių lėšų, skirtų atlyginti žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo neteisėtų veiksmų, valdytoja, vykdydama 2006-01-11 Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimą, 2006-12-18 mokėjimo nurodymu E. G. sumokėjo 31 000 Lt. Lietuvos valstybė, atlyginusi atsakovų padarytą žalą, įgijo į šiuos žalą padariusius asmenis regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinius jų darbo užmokesčius.

3Tauragės rajono apylinkės teismas 2010-06-03 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad yra suėjusi ieškinio senatis. Pažymi, kad LR CK 1.125 str. 8 d. numatytas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl žalos atlyginimo, kuris baigėsi 2009-12-18. Ieškovė pateikė ieškinį 2009-12-21, t. y. pasibaigus ieškinio senaties terminui.

4Ieškovė apeliaciniu skundu prašo atnaujinti trejų metų ieškinio senaties terminą, panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-06-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodė, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Pažymi, kad teismas atmesdamas ieškinį dėl ieškinio senaties netyrė ir nevertino pareikštų reikalavimų. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties termino pradžią, nes senaties terminas baigėsi 2009-12-21. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pateiktas prašymas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, nes manyta, kad jis nepraleistas. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nustatytų, kad praleistas ieškinio senaties terminas, prašo jį atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

5Atsakovas K. P. apeliaciniu skundu prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą. Pažymi, kad ieškinys pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą, todėl pagrįstai atmestas.

6Atsakovas D. R. atsiliepimu prašo Tauragės rajono apyliunkės teismo 2010-06-03 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo bylą, todėl priėmė pagrįstą sprendimą. Pažymi, kad prašymas atnaujinti ieškinio senaties terminą pirmosios instancijos teismui nebuvo pareikštas, todėl tokio reikalavimo negali reikšti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

7Apelaicinis skundas tenkintinas.

8Byloje yra iškilęs ieškinio senaties taikymo klausimas (nuo kada skaičiuoti senaties termino pradžią) reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareikštam CK 1.127 str. 4d. nustatyta tvarka.

9Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė, 2009-12-21 įteikusi pašto įstaigai ieškinį, praleido CK 1.125 str. 8 d. nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Byloje nustatyta, kad valstybė 2006-12-18 mokėjimo pavedimu (b.l.6) atlygino nukentėjusiajam E. G. įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistą žalą, tačiau nustatyti, ar ieškinio senaties terminas praleistas, galima žinant jo pradžią, kuri nustatoma pagal CK 1.118 str. taisykles, nes ieškinio senačiai atitinkamai taikytinos ir CK terminus reglamentuojančios bendrosios nuostatos (CK pirmosios knygos IV dalies VI skyrius). Vadovaujantis šiomis nuostatomis bei jas derinant su specialiosiomis ieškinio senaties terminų skaičiavimo taisyklėmis, nustatoma konkreti ieškinio senaties termino eigos pradžia (CK 1.118 straipsnis), pabaiga (CK 1.119-1.121 straipsniai), veiksmų atlikimo paskutinę ieškinio senaties termino dieną tvarka ir teisinė reikšmė (CK 1.122 straipsnis). Šioje byloje regresinės prievolės atsiradimo metu galiojo Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, įstatymo 5 str. 2005-10-27 redakcija, nustačiusi, kad valstybė, atlyginusi dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuratūros ar teismo pareigūno, teisėjo tyčinių veiksmų ar kitų valdžios institucijų pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų kaltų veiksmų atsiradusią žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę teismo tvarka išieškoti iš šių asmenų tiek, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinius jų darbo užmokesčius, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Ieškinio senatis regreso atveju turi būti skaičiuojama nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento, t. y. pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalyje nustatytą taisyklę. Tokiu atveju darytina išvada, jog ieškinio senaties termino eigos pradžia yra apibrėžta įvykiu, t. y. šiuo atveju už atsakovus atsakingo asmens pagal įstatymą – valstybės - žalos išmokėjimu nukentėjusiajam. Paminėtu mokėjimo pavedimu (b.l.6) įrodyta, jog toks mokėjimas buvo įvykdytas 2006-12-18, tačiau pagal bendrąją teisės normą - CK 1.118 str. 1d.- terminas prasideda rytojaus dieną po tos kalendorinės datos ar to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia. Šiuo atveju specialioji teisės norma- CK 1.127 str. 4d.- nustatė įvykį, apibrėžiantį termino pradžią, o termino eigos skaičiavmo taisyklė yra sureguliuota bendrojoje teisės normoje - CK 1.118 str.1d., kurios pirmosios instancijos teismas netaikė, todėl šioje byloje ieškinio senaties termino eiga prasidėjo nuo 2006-12-19 ir pagal CK 1.119 str.1d. metais skaičiuojamas terminas pasibaigė atitinkamą paskutinių termino metų mėnesį ir dieną 24 val. 00 min., todėl CK 1.125 str. 8 d. nustatytas trejų metų terminas baigėsi 2009-12-19 (šeštadienį). Todėl šiuo atveju taikytina taip pat bendroji teisės norma - CK 1.121 str.2d.-jeigu paskutinė termino diena tenka ne darbo dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kita darbo diena buvo 2009-12-21 ir bylos medžiaga įrodo, jog ieškovė ieškinį įteikė pašto įstaigai (b.l. 43, 56, 57), todėl pagal CK 1.122 str. 2 d. laikytina, kad ieškovės veiksmas paduoti ieškinį atliktas laiku.

10Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį tik remdamasis atsakovų prašymu taikyti ieškinio senatį neatskleidė bylos esmės. Pagal CK 6.272 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą bendrąją nuostatą valstybė, atlyginusi kito asmens padarytą žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę, t. y. teisę reikalauti nukentėjusiajam išmokėtos sumos iš žalą padariusių pareigūnų specialaus įstatymo nustatyta tvarka. Asmuo, atlyginęs žalą, turi teisę reikalauti regreso tvarka tokio pat dydžio sumos, kokią išmokėjo nukentėjusiam asmeniui, jeigu įstatymuose nenustatytas kitoks dydis. Tai reiškia, kad regresinio reikalavimo atveju gali būti atlyginta žalai padengti sumokėta suma, išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis. Tačiau šioje byloje teisiškai svarbi yra atsakovų civilinės atsakomybės forma, t. y. ar solidari, ar dalinė. CK 6.280 straipsnio 2 dalis šiuo atveju netaikoma, nes ji taikytina tada, kai vienas iš bendrai žalą padariusių asmenų atlygina visą žalą. Tokiu atveju tarp jo ir kitų bendraskolių atsiranda jau dalinė prievolė (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Analizuojant ginčo teisinį santykį, darytina išvada, kad nukentėjusiajam žalą atlyginusi valstybė nepadaro jokio teisės pažeidimo ir nesukelia jokios žalos, todėl jos atgręžtinis reikalavimas netapatus reikalavimui, kurį regreso tvarka reiškia vienas iš kelių pažeidimą ir žalą padariusių asmenų kitiems bendraskoliams. Tačiau ginčo teisiniame santykyje solidarios atsakomybės pagrindą šiuo atveju šalina specialusis įstatymas - Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, įstatymo 5 str., įtvirtinantis, kad regreso tvarka galima išieškoti iš šių asmenų tiek, kiek valstybė sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinius jų darbo užmokesčius . Atsakovų vidutinio darbo užmokesčio pažymos (b.l.44-45) įrodo, jog jų darbo užmokesčiai skirtingi. Iš atsakovo D. R. atsiliepimo į ieškinį (b.l.23-24) nustatyta, jog jis vertindamas solidariosios atsakomybės pagrindą nurodo, jog jo kaltės laipsnis buvo mažesnis, nes nuosprendžiu jam buvo skirta švelnesnė bausmė (civ. byla Nr. 2s-816-123/2006, b.l.6-36), todėl nagrinėjant bylą iš naujo būtina aiškintis atsakovų civilinės atsakomybės klausimą, kurio pirmosios instancijos teismas nesprendė. Pirmosios instancijos teismui nepasisakius dėl ieškovo regresinio reikalavimo dviem bendraatsakiams patenkinimo nebuvo atskleista bylos esmė. Esminis nurodytų teisės normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 str. 1d.2p.).

11Vadovaudamasi LR CPK 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

12Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-06-03 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai