Byla 2-32-278/2010
Dėl turtines ir neturtines žalos atlyginimo priteisimo

1Panevežio apygardos teismo teiseja Birute Valiuliene,

2sekretoriaujant Daivai Beneviciutei,

3dalyvaujant ieškovui A. B., jo atstovei adv. I. Abramaviciutei,

4atsakovu atstovams D. J., adv. M. Gaibel,

5tretiesiems asmenims Ž. M., J. B., A. S.,

6vertejai N. Vanagienei,

7viešame teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo A. B. ieškini atsakovams A. Ž. ir Ko uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB), Laivu Krovos akcinei bendrovei (toliau LK AB) „K. S.“, tretiesiems asmenims Ž. M., J. B., A. S. del turtines ir neturtines žalos atlyginimo priteisimo ir,

8N u s t a t e:

9ieškovas A. B. nurode, kad jis dirbo A. Ž. ir Ko komanditineje ukio bendrijoje (nuo 2005-01-03 teisiu ir pareigu peremeja A. Ž. ir ko UAB, 1 t., b.l. 47, 68) ir bendrovei vykdant 2004-12-09 sutartinius isipareigojimus LK AB „K. S.“ objekte, 2005-03-25 ivyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu jis buvo sužalotas. Nurode, kad pagal 2005-03-23 LK AB „K. S.“ vyr. energetiko A. S. nurodyma Nr. 67 „Del darbu elektros irenginiuose“ A. Ž. ir Ko UAB darbuotojai turejo atlikti skirstomojo punkto Nr. 31, II sekcijos narvelio Nr. 13 sekcijinio alyvinio galios jungtuvo bandymus ir pajungti galios transformatoriu T-2. Atliekant irenginio bandymus ir jam nepranešus apie itampos ijungima, A. Ž. ir Ko UAB darbu vykdytojas Ž. M. ir LK AB „K. S.“ budintis elektromontuotojas J. B., prieme sprendima ijungti II sekcija iš ivado Nr. 2 „Taika“ II ir paruošti I sekcija atjungimui. Teigia, jog tuo metu 10 kV skirstykloje buvo Ž. M., J. B., vykdantis darbo vietos paruošima ir operatyvinius perjungimus ir jis. II sekcijos narvelyje Nr. 13 prie alyvinio jungtuvo aukštos itampos išvadu buvo prijungti matavimo prietaisas Omicron CPC 100 ir jo matavimo gnybtai. Ž. M. ir J. B. nepastebejo, kad II sekcijos narvelio Nr. 14 linijinis skyriklis ijungtas. Ijungus II sekcijos narvelio Nr. 15 ivadini gnybta „Taika II“ ant sekcijinio jungtuvo narvelio Nr. 13 gnybtu atsirado itampa, o pajungti matavimo prietaiso Omicron CPC 100 gnybtai sumažino atstuma tarp skirtingu faziu šynu, ko pasekoje užsidege tarpfazinis elektros lankas, pereinantis i ižeminta korpusa, nuo kurio jis nukentejo – elektros išlydžio poveikyje apdege veidas, abieju ranku plaštakos, kairiosios ausies kaušelis, galva. Nurode, kad del nelaimingo atsitikimo yra kalti A. Ž. ir Ko UAB darbu vykdytojas Ž. M. ir LK AB „K. S.“ budintis elektromontuotojas J. B., nes jie, prieš ijungdami itampa, neisitikino darbo vietos tinkamumu - nepastebejo ijungto II sekcijos narvelio Nr.14 linijinio skyriklio, neisitikino ar skirstykloje nera žmoniu ir tuo pažeide LR Ukio ministro 2004-11-26 isakymu Nr.4-432 patvirtintu Elektros irenginiu eksploatavimo saugos taisykliu 31, 32, 102 ir 104 p. reikalavimus. Nurode, jog jis dirbo narvelyje Nr.13 ir nemate, jog jame esanti narvelio Nr.14 linijinio skyriklio rankena ijungta. Nurode, kad jam nebuvo duotas nurodymas pasišalinti iš patalpos ir del ivykio jo kaltes nera. Teigia, kad atjungus itampa jis nukrito ant žemes, kente nepakeliama skausma, nejaute ranku, jaute baime, kad ateityje gali nevaldyti ranku, likti neigalus. Teigia, jog del veido nudegimo, veidas buvo ištines, negalejo pramerkti akiu, todel patyre didelius išgyvenimus del ateities, nežinojo ar gales matyti. Gydytoju nurodymu po traumos negali buti sauleje, be to, liko liekamieji reiškiniai. Nurode, jog nelaimingas atsitikimas ivyko prieš baigiamuosius egzaminus ir diplominio darbo gynima Kauno technologijos universitete, del ivykio patyrus stresa, buvo sutrukdyta tinkamai pasiruošti universiteto baigimui. Teigia, kad del nelaimingo atsitikimo jis patyre neturtine žala, kadangi kente dideli fizini ir dvasini skausma, vidine depresija ir stresa, nepasitikejima savo jegomis, nors anksciau to nejusdavo ir nesirgo jokiomis ligomis. Mano, kad sunkios traumos pasekmes gali išryšketi ateityje, tureti itakos galimybems isidarbinti, profesinei veiklai, sveikatai ir šeimyniniam gyvenimui. Nurode, kad Klaipedos VšI ligonineje veido ir žandikauliu chirurgijos skyriuje buvo gydomas 2 savaites, likusias ambulatoriškai ir gydesi iki 2005-05-20, viso po sužalojimo buvo nedarbingas 42 d. (nuo 2005-03-23 iki 2005-05-20). Be to, del darbdavio spaudimo asmeniškai prašant buvo atleistas iš darbo ir ilga laika negalejo susirasti darbo. Nurode, jog jis buvo sužalotas darbo metu, vykdant darbines pareigas, todel patirta turtine ir neturtine žala privalo atlyginti atsakovai solidariai. Praše teisma priteisti solidariai iš atsakovu A. Ž. ir Ko UAB bei Laivu Krovos AB „K. S.“ 82 500 Lt negautu pajamu, 300 000 Lt neturtines žalos bei 200 Lt už teismo medicinos specialisto konsultacija ir 5 procentu dydžio metines palukanas nuo kreipimosi i teisma dienos iki sprendimo ivykdymo.

10Bylos nagrinejimo metu ieškovo atstove prašo ieškini tenkinti. Nurodo, jog del nelaimingo atsitikimo yra kalti atsakovai, tai patvirtina eksperto išvada, todel A. Ž. ir Ko UAB bei Laivu Krovos AB „K. S.“ solidariai privalo atlyginti ieškovo patirta turtine ir neturtine žala.

11Atsakovo A. Ž. ir Ko UAB atstovas ieškini bendroves atžvilgiu prašo atmesti. Nurodo, jog del nelaimingo atsitikimo dalinai yra atsakingi atsakoves LK AB “K. S.“ darbuotojai J. B. ir A. S.. Teigia, jog itampos pajungimas narvelyje Nr.15 yra naujas darbas, kuris nenurodytas Nurodyme Nr. 67, todel J. B., prieš ijungdamas narvelyje Nr.15 itampa, vadovaujantis Tarpusavio darbu saugos atsakomybes ribu akto 5 p., privalejo gauti iš darbu vykdytojo Ž. M. gražinta nurodyma Nr. 67 su užpildyta skiltimi apie nurodyme pavestu darbu atlikima. Nurodo, jog naujam darbui, itampos pajungimui narvelyje Nr.15, nebuvo pasiruošta ir Ž. M. nebuvo pasirašes priemimo užsakovo paruoštos darbo vietos, todel pagal Tarpusavio darbu saugos atsakomybes ribu akto 10 p. A. Ž. ir Ko UAB neperejo atsakomybe už personalo saugu darba. Minetam naujo darbo atlikimui turejo buti išrašytas naujas nurodymas. Teigia, jog civilineje byloje nera irodymu pagrindžianciu J. B. teigini, kad Z. M. buvo priemes sprendima ijungti itampa ir dave žodini nurodyma jam. Ieškovas A. B. 2008-09-25 posedyje patvirtino, jog negirdejo jokio Ž. M. nurodymo J. B. ijungti itampa. Be to, teigia, kad Z. M. neturejo jokios teises priimti sprendimo del itampos jungimo ir duoti J. B. su tuo susijusi nurodyma, nes Ž. M. vadovaujama brigada dirbo kitai imonei priklausanciame elektros ukyje. Nurodo, jog itampos ijungimas visiškai priklause elektros ukio savininkes - atsakoves LK AB „K. S." kompetencijai ir šios funkcijos vykdymas A. Ž. ir Ko UAB, kurioje dirbo Ž. M., kaip rangovui nebuvo perduotas. Nurodo, kad del ivykio iš dalies yra kaltas ir didelis ieškovo neatsargumas. Teigia, jog A. B. liko skirstymo punkte ir paliko pajungtus narvelyje Nr. 13 matavimo prietaiso gnybtus, del kuriu sumažejo atstumas tarp skirtingu šynu, ko pasekoje susidares elektros lankas ji sužeide. Nurode, kad Nelaimingo atsitikimo akte konstatuota, jog prieš ijungiant itampa narvelyje Nr.15 visi brigados nariai iš skirstymo punkto Nr. 31 buvo išvesti, todel ieškovas negalejo nežinoti brigadai duoto nurodymo. Del to, kad ieškovas dirbo narvelyje Nr. 13 - vykde jungtuvo bandymus, varžos matavimus, kuri matuojama tik ijungus skyrikli, daro išvada, jog tik ieškovas galejo Nr. 13-ame narvelyje ijungti ir palikti ijungta skyriklio rankena bei dirbo skyriklyje esant atjungtai itampai. Nurodo, kad prieš tokiu darbu pradžia irenginys turi buti pilnai atjungtas, iskaitant 13-ame narvelyje esancia rankena nuo Nr.14 narvelio skyriklio ir ižemintas. Teigia, jog tuo privalejo isitikinti ieškovas, o neisitikines, ignoravo butinas darbuotojo saugos ir sveikatos priemones, buvo neatsargus. Kadangi ivykio metu skyriklis buvo ijungtas, o narvelis neižemintas, nes priešingu atveju ieškovas nebutu nukentejes, konstatuotina, jog 14-ojo narvelio skyrikli objektyviai galejo ijungti ir išjungti ižeminima bei palikti tokia padeti po darbu nutraukimo tik pats ieškovas. Be to, nurodo, kad ieškovas nevykde darbu vykdytojo nurodymu pasišalinti iš darbo vietos. Teigia, jog paties ieškovo didelis neatsargumas ir atsakovo LK AB „K. S." atsakingu darbuotoju veiksmai galejo tapti tiesiogine nelaimingo atsitikimo priežastimi, todel A. Ž. ir Ko UAB atžvilgiu ieškinys yra nepagristas, nes nera butinu civilines atsakomybes salygu, neteisetu veiksmu, kaltes, priežastinio ryšio su žala. Be to, nurodo, kad ieškovo A. B. patirta turtine žala jam yra pilnai atlyginta iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, nes už 42 nedarbo dienas jam išmoketa 5 358,36 Lt ligos pašalpa, po ligos jis grižo i darba ir iš darbo buvo atleistas paciam prašant. Teigia, jog A. B. neigalumas nenustatytas, todel ieškovas nepagristai reikalauja negauto darbo užmokescio. Be to, savo noru ir iniciatyva nutraukdamas darbo sutarti, pats ieškovas atsisake savo tolesniu darbo pajamu, todel jo nurodytas 33 menesiu darbo užmokescio (pajamu) negavimas negali buti laikomas turtine žala, atsiradusia del nelaimingo atsitikimo darbe. Be to, mano, kad i saskaitas AB DnB NORD bankas pervestos pinigines lešos užsienio valiuta leidžia daryti prielaida, kad ieškovas dirbo užsienyje. Teigia, kad ieškovo reikalaujama neturtines žalos suma neatitinka pasekmiu sunkumo, nes ieškovo trauma nebuvo priskirta prie sunkiu, jis darbingumo buvo netekes laikinai, terminuotas ar neterminuotas darbingumo netekimas nenustatytas, A. B. išvaizda nera pastebimai subjaurota, kas apsunkintu ieškovui asmenini gyvenima, o irodymu, kad ivykio pasekmes turi ir tures ženklios itakos jo ateiciai, nepateikta.

12Atsakoves LK AB “K. S.“ atstove ieškini praše atmesti. Nurode, kad sudarant sutartis su atsakove A. Ž. ir Ko komanditine ukio bendrija, darbu vykdytoja prisieme isipareigojima darbus atlikti laikantis saugos darbe, technologiniu reikalavimu bei užtikrinti, kad šiu reikalavimu laikysis bendroves darbuotojai. Teigia, jog pagal nurodyma Nr. 67 vykdytojui A. Ž. ir Ko UAB buvo pavesta TP-31 10 kV USI narvelyje Nr.13 atlikti bandymus, atfazuoti ir pajungti galios transformatoriu T-2, kas rodo, jog darbas turejo buti atliekamas dviem etapais. A. Ž. ir Ko UAB darbuotojai galejo dirbti, nes iš anksto II sekcijoje buvo atjungta itampa ir iškabinti plakatai, t.y., atlikti darbai, nurodyti nurodymo Nr. 67 1 lenteles eil. Nr.1 ir Nr.2. Bandymu atlikimui buvo reikalinga itampa, todel darbu vykdytojas Ž. M. žodžiu informavo budinti elektrika J. B., kad pabaige darbus ir praše atvykti ivykdyti nurodymo Nr. 67 1 lenteles 3 punkta. Tokio žodinio nurodymo J. B. pakako. Darbu vykdytojo Ž. M. pareiga buvo atlikus darbus išvesti savo darbuotojus. Teigia, jog Ž. M. neprivalejo užpildyti ir gražinti nurodymo, nes buvo atliktas tik I darbo etapas - atlikti narvelyje Nr.13 bandymai, o sekancio etapo atlikimui - atfazuoti ir pajungti galios transformatoriu T -2 reikejo ijungti itampa. Itampa J. B. ijunge vykdydamas nurodymo Nr. 67 3 punkta. Prieš pradedant darbus A. B., itampa narvelyje Nr.14 buvo atjungta. Teigia, jog J. B. buvo isitikines, kad Ž. M. darbuotojai darbus yra atlike, nes jam jungiant itampa narvelyje Nr. 15, Ž. M. buvo kartu. Nurodo, kad imones kaltes del nelaimingo atsitikimo nera ir imone neprivalo atlyginti ieškovui nei turtines, nei neturtines žalos.

13Treciasis asmuo J. B. nurode, kad jis 2005-03-25 ryte gavo nurodyma Nr. 67 ruošti darbo vieta, taciau darbo vietos Ž. M. vadovaujamiems darbuotojams neruoše, t.y. neiškabino plakatu, neatjunge II sekcijoje itampos, kaip nurodyta 1 lenteles 1 ir 2 punktuose ir kas iš imones darbuotoju ivykde šiuos darbus, nežino. Teigia, jog i pastote jis atvyko tik apie 13 val. 30 min. darbu vykdytojo Ž. M. kvietimu, nurodžius, kad darbai atlikti ir jis gali vykdyti nurodymo 3 punkta. Nurodo, kad pastotes viduje buvo A. B., o šalia narvelio Nr. 13 jo matavimo iranga. Ši aplinkybe nesukele itarimu, nes nurodyme buvo numatyta, kad TP-31 KV, narvelis Nr. 13, atlikti bandymus. Kadangi A. B. nebuvo pašalinis asmuo, jis vykde matavimus, todel prieš ijungiant itampa jis paklause darbu vykdytojo Ž. M. ar galima vykdyti nurodyma ir Ž. M. patvirtinus, užvede spyruokline pavara ir nuspaude mygtuka. Kur buvo A. B. jungiant spyruokliu pavara bei mygtuka, nežino. Pripažista, pastebejes ijungtus matavimo prietaisus, taciau buvo isitikines, kad A. B. nepradejo darbu, tik jiems pasiruoše.

14Treciasis asmuo Ž. M. su ieškiniu nesutinka. Nurode, kad jis buvo atsakingas už darbu sauga ir 2005-03-25 buvo duotas leidimas dirbti, nes buvo užpildytas nurodymo Nr. 67, 2 lentele, ja pasiraše A. S. ir J. B.. Teigia, kad A. B. dirbo narvelyje Nr. 13 ir jo atliekamiems darbams nebuvo reikalinga itampa, ji turejo buti išjungta. Teigia, kad nurodyme po 2 lentele esanti grafa „Darbo vietos paruoštos. Liko ijungta itampa“ nebuvo užpildyta ir kada tai padaryta - nežino. Nurodo, kad po pietu informavo Ivanova, kuri išraše Nurodyma, jog darbai tesiami ir reikes ijungti itampa, t.y., iš anksto informavo del darbu eigos, taciau nereikalavo tuoj pat ijungti itampa. Atvykus J. B., darbuotojus informavo, kad baigtu darbus ir išeitu iš pastotes, nes ruošiamasi jungti itampa. Ar tai girdejo A. B. - nežino, mate ji tvarkant savo darbo vieta. Su J. B. jis vaikšciojo po pastote, atidarinejo narveliu duris. Tuo metu A. B. buvo prie savo prietaisu. Mate, kad J. B. užvedinejo alyvinio jungtuvo paleidimo mechanizma ir suprato, kad atliekami puošiamieji darbai itampos pajungimui. Tvirtina, kad nedave leidimo itampos pajungimui. Nurodymo nebuvo užpildes, nes A. B. nebuvo išejes iš patalpos. Teigia, kad itampos pajungimui turejo buti duotas atskiras rašytinis nurodymas. Ijungiant narvelyje Nr.15 itampa, pagal schema itampa narvelyje Nr.13 negalejo atsirasti.

15Tretysis asmuo A. S. nurode, kad atsakove A. Ž. ir Ko UAB, pasirašydama sutarti su LK AB „K. S.“ privalejo laikytis visu prisiimtu isipareigojimu, t.t., Elektros irenginiu eksploatavimo saugos taisykliu“ (toliau EST), nurodytu saugos darbe reikalavimu bei užtikrinti, kad šiu reikalavimu laikytusi ir bendroves darbuotojai. EST 32 p. nustato darbu vykdytojo atsakomybe už tinkama priemoniu, išvardytu nurodyme ar pavedime, ivykdyma, tinkama ir pakankama darbo vietos paruošima ir jos sutvarkyma baigus darbus, leidimo brigadai dirbti tinkamuma, jo iforminima, specialaus instruktažo kokybe, brigados nariu darbuotoju saugos ir sveikatos reikalavimu vykdyma, darbo irankiu ir priemoniu tvarkinguma, darbo vietose uždetu ižemikliu, aptvaru, ženklu išsaugojima iki darbo pabaigos. Pastebejes darbuotoju sauga ir sveikata reglamentuojanciu teises aktu ir kitu norminiu aktu pažeidimus, darbu vykdytojas privalejo nutraukti darbus ir apie tai informuoti vadova. Be to, darbu vykdytojui yra draudžiama palikti darbo vietoje dirbancia brigada be priežiuros. Nurode, kad 2005-03-23, prieš atliekant LK AB „K. S.“ SP-31 II sekcijos narvelio Nr. 13 sekcijinio alyvinio galios jungtuvo bandymus-matavimus ir veikimo charakteristiku patikrinimus bei galios transformatoriaus T-2 pajungima, kaip imones vyriausias energetikas bei atsakingas už imones elektros uki, pagal EST 48 p. reikalavimus bei 2004-12-09 papildomo susitarimo Nr. 116/8.1 4 priedo „Tarpusavio darbu saugos atsakomybes ribu akto“ 7.2 p. nuostatas šiems darbams iformino rašytini nurodyma Nr. 67. Teigia, kad išduodant nurodyma A. Ž. ir ko UAB darbu vykdytojas Ž. M. buvo supažindintas su SP-31 schema, kur buvo vykdomi darbai bei instruktuotas darbu saugos ir bendros tvarkos klausimais. EST 53 p. pagrindu nurodymo 2-oje lenteleje 8 val. budinciam elektrikui J. B. buvo išduotas leidimas ruošti darbo vieta ir leisti dirbti pagal nurodyma Nr. 67. Nurode, kad darbu vykdytojas Ž. M. pasiraše nurodyme, kurio žemiau 2 lenteles yra irašas - „Darbo vietos paruoštos. Liko ijungta itampa“. Tvirtina, kad budintis elektromonteris J. B., kaip asmuo, atsakingas už darbo vietos paruošima, savo pareigas atliko vadovaudamasis norminiu dokumentu reikalavimais, o darbu vykdytojui Ž. M. pasirašius nurodymo 2 lentele, nuo to momento visus isipareigojimus ir atsakomybe del darbu vykdymo salygu ir saugumo reikalavimu pereme A. Ž. ir Ko UAB. Teigia, jog Ž. M. iškvietus J. B. atlikti darbus, darbu vykdytojas privalejo isitikinti ar nuimti jo brigados uždeti ižemikliai, prietaisai ar kt. irenginiai, patikrinti jungtuvu ir ju pavaru padeti pagal darbo zonos schema bei išvesti brigados narius iš patalpos, kurioje bus vykdomi operatyviniai perjungimai. Nurodo, jog prieš ijungiant itampa narvelyje Nr. 15, visi brigados nariai iš SP Nr. 31 patalpos buvo išvesti, taciau ieškovas neivykde darbu vykdytojo nurodymo. Teigia, jog pagal operatyviniame žurnale esancius irašus II-os sekcijos narvelyje Nr. 13 ant galios alyvinio jungtuvo galu negalejo atsirasti itampa, kadangi sekcijinis skyriklis ir alyvinis galios jungtuvas narveliuose Nr. 14 ir Nr. 13 buvo atjungti ir pagal irenginiuose irengtu stacionariu irenginiu techninius ypatumus, juos išjungiant jie dar ir ižeminami prie stacionariu ižemikliu. Nurodo, jog nera aišku kas atjunge stacionarius ižemiklius bei ijunge sekcijini skyrikli narvelyje Nr. 14, kurio rankena yra narvelyje Nr. 13 ir paliko ji ijungta. Teigia, jog pagal nelaimingo atsitikimo tyrimo akta, narvelyje Nr. 13 ir narvelyje Nr. 14 niekas, išskyrus A. B. jokiu darbu iki ivykusio nelaimingo atsitikimo neatlikinejo. Mano esant didelei tikimybei, kad ieškovas, vykdydamas matavimus, ijunge alyvini galios jungtuva narvelyje Nr. 14, tuo paciu atjunge stacionaru apsaugini ižeminima, kuris trukde atlikti irenginiu techniniu rodikliu matavimus. Teigia, jog prieš atliekant šiuos veiksmus, A. B. juos turejo suderinti su darbu vykdytoju ir tik gaves jo sutikima, atlikti perjungimus. Nurodo, kad ieškovas buvo neatsargus, kas galejo tureti itakos nelaimingo atsitikimo ivykimui. Teigia, kad itampos ijungimui nereikejo naujo nurodymo, nes jis nurodytas paciame nurodyme.

16Ieškinys tenkintinas iš dalies.

17Darbo kodekso (toliau DK) 259 straipsnyje ir Darbuotoju saugos ir sveikatos istatymo 2 straipsnio 12 dalyje darbdavio prievole užtikrinti darbuotoju sauga ir sveikata apibrežta kaip visos prevencines priemones, skirtos darbuotoju darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose imones veiklos etapuose, kad darbuotojai butu apsaugoti nuo profesines rizikos arba ji butu kiek imanoma sumažinta. Darbuotoju teise saugiai dirbti suponuoja darbdavio prievole sudaryti kiekvienam darbuotojui tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo salygas, nustatytas Darbuotoju saugos ir sveikatos istatyme (DK 260 str.). Darbuotojo teise i saugias darbo salygas apima galimybe tureti saugia darbo aplinka, tiek jo tiesioginiu darbo pareigu atlikimo vietoje, tiek darbuotojui esant kitoje vietoje darbdavio pavedimu ar jo interesais. Nagrinejamoje byloje ieškovas A. B. prašo teisma priteisti nelaimingo atsitikimo pasekoje jam padaryta žala iš dvieju atsakovu, todel byloje sprestinas klausimas del šiu asmenu prievoles rušies. Bendrasis principas yra tas, kad bendraskoliu prievole yra daline, išskyrus istatymu ar šaliu susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis). Šios taisykles išimtis nustatyta CK 6.6 straipsnio 3 dalyje ir 6.279 straipsnio 1 dalyje – bendrai padare žalos asmenys nukentejusiam asmeniui atsako solidariai. Kasacinis teismas yra suformaves praktika, kad tais atvejais, kai atsakovu veiksmus ir žala siejancio priežastinio ryšio pobudis yra skirtingas, t. y., kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesiogine žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turejo itakos žalai atsirasti, atsakovu atsakomybe yra daline (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus išplestines teiseju kolegijos 2008-03-26 nutartis byloje Nr. 3K-7-59; 2007-11-26 nutartis byloje Nr. 3K-7-345/2007. Darbuotoju saugos ir sveikatos istatymo 30 straipsnis nustato, kad du ir daugiau darbdaviu, atlikdami darbus toje pacioje imoneje, imones padalinyje ar darbo vietoje, organizuoja darba taip, kad butu garantuota visu darbuotoju sauga ir sveikata, neatsižvelgiant i tai, kurio darbdavio žinioje darbuotojas dirba. Darbdaviams atstovaujantys asmenys organizuodami darbus toje pacioje imoneje ar darbo vietoje ir siekdami apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingu atsitikimu darbe ir profesiniu ligu, paskiria darbdaviui atstovaujanti asmeni, kurio vadovaujamoje imoneje atliekami darbai kitai darbdaviu veiklai sudarant darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo salygas koordinuoti. Darbdaviams atstovaujantys asmenys praneša vienas kitam bei darbuotojams apie galimus pavojus, rizika atliekant darbus toje pacioje imoneje, imones padalinyje ar darbo vietoje. Nagrinejamoje byloje nustatyta, kad Laivu Krovos AB „K. S.“ (toliau LK AB „Klaipedos smelte“) ir A. Ž. ir Ko komanditine ukio bendrija (toliau teisiu ir pareigu peremeja A. Ž. ir Ko UAB), kurioje nuo 2002-08-19 elektros ir automatikos jaunesniuoju inspektoriumi dirbo ieškovas A. B., 2004-12-09 pasiraše sutarti Nr. 82/8.1, kuria vykdytojas A. Ž. ir Ko UAB isipareigojo užsakovo LK AB „K. S.“ teritorijoje atlikti planinius darbus: techninio aptarnavimo, einamojo remonto ir priežiuros darbus, nurodytus 2004-12-09 papildomo susitarimo Nr.116/8.1 1 priede, atlikti neplaninius darbus, nurodytus 2004-12-09 papildomo susitarimo Nr.116/8.1 1 priede ir/ar užsakovo paraiškoje, suderintoje su Vykdytoju (1 t., b.l.10-15,93-94). 2004-12-09 papildomu susitarimu Nr.116/8.1 Užsakovas isipareigojo atlikti 0,4-6(10) kV itampos kabeliniu liniju, skirstomuju punktu (toliau SP) ir transformatoriniu pastociu, vadinamu objektais, techninio aptarnavimo, einamojo remonto ir priežiuros darbus, vadinamus planiniais darbais (1 t., b.l.16-18). Be to, šalys pasiraše Tarpusavio darbu saugos atsakomybes ribu akta, kaip prieda Nr. 4 prie papildomo susitarimo Nr.116/8.1, kuriame numate tarpusavio darbu saugos darbe atsakomybes ribas vykdant darbus veikianciuose objektuose (1 t., b.l.19-20). Byloje nustatyta, kad 2005-03-25 A. Ž. ir Ko UAB vykde LK AB „K. S." SP-31 II sekcijos narvelio Nr. 13, sekcijinio alyvinio galios jungtuvo bandymus-matavimus ir veikimo charakteristiku patikrinimus. Šiems darbams atlikti LK AB „K. S." vyriausias energetikas A. S. iformino rašytini nurodyma Nr. 67 (1 t., b.l. 163-164). Pagal ši nurodyma LK AB „K. S." budinciam elektromonteriui J. B. buvo išduotas leidimas ruošti darbo vieta ir leisti dirbti A. Ž. ir Ko UAB. Ieškovui vykdant A. Ž. ir Ko UAB darbu vykdytojo Ž. M. nurodyma atlikti darbus SP-31 sekcijos narvelio Nr. 13 sekcijinio alyvinio galios jungtuvo bandymus-matavimus ir veikimo charakteristiku patikrinimus, J. B. ijunge itampa narvelyje Nr. 15. Tuo metu II sekcijos narvelio Nr. 14 linijinis skyriklis buvo ijungtas, ko pasekoje narvelyje Nr. 13, kuriame tuo metu buvo A. B., atsirado itampa. Atsiradus itampai tarp skirtingu faziu šynu, užsidege elektros lankas, kuris sužalojo ieškova. M. Romerio Universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriui atlikus ekspertize nustatyta, kad 2005-03-23 ivykusio nelaimingo atsitikimo metu A. B. patyre veido, galvos, abieju plaštaku nugariniu paviršiu, kaires ausies kaušelio II laipsnio nudegimus, kurie atitinka nesunku sveikatos sutrikdymo masta ir nera pavojingi gyvybei. Konstatuota, kad objektyviu duomenu jog ieškovas po ivykio buvo sužalotas, nera, o medicininiuose dokumentuose užfiksuotas gydymas, susijes su 2005-03-23 patirta elektros trauma. Ekspertizes akto išvadoje nurodoma, jog del patirtos elektros traumos A. B. 2008-09-02 konstatuota veido kaires puses ir abieju plaštaku potraumine odos atrofija (3 t., b.l. 36-43).

18Byloje esanciame nelaimingo atsitikimo akte konstatuota, kad nelaimingo atsitikimo priežastis yra elektrosauga reglamentuojanciu norminiu teises aktu reikalavimu pažeidimas - neisitikinimas darbo vietos tinkamumu ir netinkamas organizaciniu priemoniu užtikrinimas (LR Ukio ministro 2004-11-26 isakymu Nr. 4-432 patvirtintu „Elektros irenginiu eksploatavimo saugos taisykliu“ 31 bei 48 p. p., 1 t., b.l. 22-25). Byloje paskyrus elektrotechnine darbu saugos ekspertize 2009-11-30 aktu konstatuota, kad nelaimingo atsitikimo kilimo priežastys buvo organizaciniu ir techniniu priemoniu, numatytu Elektros irenginiu eksploatavimo taisyklese (toliau EST) nurodyme nurodytu saugos organizaciniu ir techniniu priemoniu nekonkretumas ir techniniu priemoniu A. B. darbo vietoje nepakankamumas. Nurodyme Nr. 67 numatytos organizacines ir technines priemones buvo nekonkrecios ir nepakankamos saugai užtikrinti. Ji surašant ir išduodant nebuvo pilnai igyvendinti Elektros irenginiu eksploatavimo saugos taisykliu V skyriaus „Organizacines priemones" ir VI skyriaus „Technines priemones" reikalavimai, kas turejo tiesiogines itakos nelaimingam atsitikimui kilti. A. S. rašytiniame nurodyme Nr. 67 darbu seka nebuvo sukonkretinta ir susieta su reikiamu organizaciniu ir techniniu priemoniu, reikalingu saugiai atlikti darbus, pereinant iš vienos darbo vietos i kita, užtikrinimu. Ekspertas konstatavo, jog nurodyme Nr. 67 turejo buti irašytos visos ir pakankamos, nuosekliai igyvendinamos, organizacines ir technines saugos priemones ne tik narvelyje Nr. 13, bet visiems nurodyme nurodytiems darbams, kaip darbu visumai, vykdyti. Mineta išvadoje nurodoma, jog A. B., neužbaigus nurodyme Nr. 67 nurodytu II sekcijos narvelyje bandymu - matavimo darbu ir esant prie alyvinio jungtuvo prijungtiems matavimo prietaiso Omicron CPC 100 gnybtams bei ijungtam II sekcijos narvelio Nr. 14 skyrikliui, jungiant II sekcijos iš ivado Nr. 2 TP „Taika II" narvelio Nr. 15 komutacini aparata, tarp Omicron CPC 100 gnybtu ir šiu gnybtu ir ižemintu elektros srovei laidžiu daliu susidare elektros lankas, kurio pavojingo veiksnio poveikyje (aukšta temperatura) A. B. patyre kuno nudegimus. Išvadoje konstatuota, kad II sekcijos narvelio Nr.14 linijinio skyriklio išjungima turejo numatyti darbu vadovas, išrašydamas nurodyma. Šis skyriklis turejo buti išjungtas ruošiant darbo vieta ir jo išjungima turejo patikrinti darbu vykdytojas. Ekspertas dare išvada, kad nebuvo užtikrintos EST 72 p. numatytos technines priemones A. B. saugiam darbui užtikrinti (vykdant darbus veikianciuose elektros irenginiuose pagal nurodymus ir pavedimus, technines priemones, susijusios su irenginiu atjungimu ir ižeminimu butinos darbuotoju saugiam darbui užtikrinti, nustatomos duodant nurodyma arba pavedima. Vykdant darbus eksploatavimo tvarka technines priemones, butinos darbuotoju saugai ir sveikatai užtikrinti, nustatomos darbuotoju saugos ir sveikatos instrukcijose. Kitos technines priemones gali buti nustatytos darbu vykdymo technologineje dokumentacijoje arba darbuotojo nuožiura). Ekspertizes išvadoje nurodoma, kad 2005-03-23 nelaimingo atsitikimo darbe atveju nebuvo užtikrintas Darbuotoju saugos ir sveikatos istatymo 11 str. 1 ir 2 d., 25 str. 1 d. 1 p., 14 str. 1 d. reikalavimu bei Elektros irenginiu eksploatavimo saugos taisykliu 48 p., 55 p., 72 p., 73 p., 102 p., 103 p. ir 104 p. reikalavimu vykdymas (3 t., b.l.6-28). Byloje nustatyta ir šalys negincija, kad elektros lanko susidaryma salygojo matavimo prietaiso Omicron CPS 100 prijungtais gnybtais sumažintas oro tarpas tarp skirtinga elektrini potenciala turinciu daliu (tarp tinklo faziu šynu ir tarp šiu faziu šynu bei ižemintu elektros srovei laidžiu daliu) bei narvelio Nr. 15 jungtuvo ijungimas esant ijungtam Nr.14 skyrikliui. Šios technines priežastys yra tiesioginiais priežastiniais ryšiais susijusios su pavojingo veiksnio (aukštos temperaturos), kurio poveikyje A. B. buvo sužalotas, šaltinio (elektros lanko) susidarymu. Pavojingo veiksnio šaltinio atsiradima salygojo E. B. narvelyje Nr. 15 atliktas itampos ijungimas, kuris galejo buti leidžiamas tik užbaigus A. B. vykdomus matavimu darbus ir sutvarkius darbo vieta, kurioje vyko šie darbai arba atjungus skyrikli Nr. 14, kaip tai nustato Elektros irenginiu eksploatavimo saugos taisykliu 104 p.. Kaip nurodyta aukšciau, darbams atlikti rašytini nurodyma Nr. 67 iformino LK AB „K. S." vyriausiasis energetikas A. S. (1 t., b.l. 123). Pagal Tarpusavio darbu saugos atsakomybes ribu akto 6, 7, 7.2, 7.3, 7.4, 7.5. p. užsakovas (LK AB K. S.) ir jo paskirtas atsakingas asmuo vyr.energetikas A. S. buvo atsakingi už nurodymo darbams elektros irenginiuose išrašyma ir darbo vietos paruošima, nurodyme numatytu priemoniu teisinguma ir pakankamuma numatytam darbui atlikti bei už pilna ir teisinga tu priemoniu ivykdyma, už vykdytojui išduoto leidimo dirbti nurodyme iforminima (1 t., b.l. 19-20). Iš bylos duomenu matyti, kad atliekami darbai buvo dvieju etapu, kuriu 1 atveju - elektros itampa privalejo buti išjungta, o antro etapo metu – ijungta, todel siekiant išvengti nelaimingu atsitikimu turejo buti išrašyti du nurodymai, kas nera draudžiama, o dirbant pavojinguose objektuose ir rekomenduojama (EST 48 p.). Ši aplinkybe leidžia daryti išvada, kad nelaimingo atsitikimo priežastis - netinkamai parengtas nurodymas darbu saugos požiuriu. EST 26 p. numato, jog darbu vadovas atsako už nurodyme ar pavedime nustatytu organizaciniu ir techniniu priemoniu tinkamuma ir pakankamuma saugiam darbui atlikti, todel padarius pažeidimus, užpildant nurodyma Nr. 67, kyla LK AB „K. S.“ atsakomybe del neteisetu darbuotojo veiksmu. A. B. tiesiogiai nukentejo nuo elektros lanko, atsiradusio del ijungtos itampos jam dar nebaigus matavimo-bandymo darbu. Eksperto išvadoje konstatuota, kad „tiesiogine organizacine priežastimi del elektros lanko atsiradimo, „buvo ...sprendimas ijungti narvelio Nr. 15 jungtuva". Ši sprendima prieme ir ijunge itampa LK AB „K. S." darbuotojas J. B., nurodyme Nr. 67 nurodytas kaip budintis asmuo. Pagal EST 56 p. „Elektros irenginiuose, kuriuose yra budintys vietiniai operatyviniai darbuotojai, leidimus ruošti darbo vieta ir leisti dirbti duoda vietiniai operatyviniai darbuotojai, gave operatyvinio darbuotojo, kuris valdo ar tvarko tuos irenginius, leidima. Pagal EST 104 p. atjungta elektros irengini leidžiama ijungti, kai darbo vieta sutvarkyta pagal 102 punkto reikalavimus, t.y., J. B., iškviestas ijungti itampa, turejo isitikinti, kad A. B. vykdyti bandymai narvelyje yra baigti, darbo vietos sutvarkytos, neliko jokiu prijungtu matavimo prietaisu, ieškovas A. B. bei kiti dirbantys asmenys yra pasišaline iš skirstomojo punkto patalpu, o darbu vykdytojas Ž. M. yra iformines darbu užbaigima nurodymo Nr. 67 4 lenteleje. Ijungiant itampa A. B. vykdomi darbai nebuvo baigti, tai iš dalies patvirtino ir J. B. nurodes, jog prie Nr.13 narvelio mate matavimo prietaisus, be to, prie narvelio buvo ne tik Ž. M., bet ir A. B. bei ta aplinkybe, kad nurodyme Nr. 67 (4 lentele) darbu vykdytojas Z. M. iki J. B. ijungiant itampa dar nebuvo padares jokiu irašu apie bandymo darbu narvelyje Nr. 13 baigti ir šio nurodymo su irašais nebuvo gražines J. B. (EST 102 p., 104 p.). Esant minetoms aplinkybems, itampos ijungimas buvo tiesiogine nelaimingo atsitikimo priežastimi. Neisitikines atliekamu veiksmu saugumu, J. B. pažeide EST 102, 104 reikalavimus, todel jo veiksmuose yra darbu saugos taisykliu pažeidimas, t.y. neteiseti veiksmai, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susije su ieškovui padaryta žala, ijungus itampa narvelyje Nr. 15. Tai, kad pilnai neužbaigus vykdyti irenginiu matavimo darbus ir ju neiforminus buvo pradeti vykdyti kiti darbai, 2005-03-23 paaiškinime nurode ir A. S. (1 t., b.l. 27). Nors J. B. nurodo, kad atvykus jam ijungti itampa A. Ž. ir Ko UAB darbu vykdytojas Ž. M. nurode, jog jis gali šiuos veiksmus atlikti, taciau budamas atsakingu už itampos pajungima J. B. pats turejo isitikinti jog darbo vieta sutvarkyta. Be to, negincijamu irodymu jog Ž. M. dave nurodyma ijungti itampa, nepateikta. Ivertintina aplinkybe, kad Ž. M. neturejo teises priimti sprendimo del itampos jungimo ir duoti J. B. nurodymu, nes Ž. M. vadovaujama brigada dirbo kitai imonei (LKAB „K. S.") priklausanciame elektros ukyje ir itampos ijungimas priklause elektros ukio savininkes LK AB „K. S." kompetencijai. Šios funkcijos vykdymas A. Ž. ir Ko UAB nebuvo perduotas (1 t., b.l. 10-20). Tai patvirtina ir ta aplinkybe, jog ivykio diena itampa ijunge LK AB „K. S." budintis elektrikas J. B., tai patvirtino ir A. S., nurodes, kad imones darbuotojas J. B. vykde operatyvinius perjungimus. Vienok, nelaiminga atsitikima salygojo ir ta aplinkybe, kad SP-31 II sekcijos narvelio Nr.14 linijinis skyriklis buvo ijungtas, esant priešingai, nelaimingas atsitikimas nebutu ivykes. Ijungiant itampa II sekcijoje, ar matavimo prietaiso Omicron CPS 100 gnybtai yra nuimti ir, ar šis itampos ijungimas nesukels nepageidaujamu pasekmiu II sekcijos narvelyje Nr. 13, kuriame dirbo A. B., turejo isitikinti darbu vykdytojas Z. M., atsakingas už jo pavedimus vykdancius asmenis. Be to, J. B. ijungti itampa Ž. M. iškviete nebaigus darbu, kuriuos vykde A. B., nes vadovaudamas brigados nariams, dirbantiems pagal nurodymus ar pavedimus, prižiuredamas ieškovo darba, privalejo pastebeti, jog darbai nera baigti, matavimo prietaisai neatjungti ir tuo iš dalies sukele tiesiogini pavoju ieškovo sveikatai ir gyvybei (EST 30.4p., 102, 104 p.p.). Ž. M. teiginys, kad buvo duotas nurodymas darbuotojams pasišalinti iš darbo vietos, vertintinas kritiškai, nes kad tai butu girdejes ieškovas, niekas nepatvirtina. Nepaneigta, jog nurodyme Nr. 67 nurodytus darbus vykde vienas A. B., todel, budamas isitikines, kad darbus A. B. baige, Ž. M. privalejo jam duoti aišku žodini nurodyma palikti patalpa, o matydamas J. B. vykdant itampos jungima (vykdant pasiruošimo darbus), sustabdyti J. B.. Ž. M. privalejo užtikrinti A. B. pasišalinima iš darbo vietos, todel to neivykdžius, jis yra atsakingas už ieškovui padaryta žala sveikatai. Aplinkybe ar Ž. M. dave nurodyma J. B. ijungti itampa iš esmes nera esmine, nes bet kokiu atveju, atvykes atlikti pavedime nurodytus veiksmus, J. B. turejo isitikinti jo atliekamu veiksmu saugumu aplinkiniams, ankstesniu darbu užbaigimu.

19Kaip nurodyta aukšciau ieškovas nuo 2002-08-19 dirbo A. Ž. ir Ko UAB (1 t., b.l. 93-94). Darbuotoju saugos ir sveikatos istatymo 30 straipsnio nuostatos leidžia konstatuoti, kad darbdavys, nusiuntes savo darbuotoja dirbti i kitos imones teritorijoje, privalo bendradarbiauti su kita imone, kurios teritorijoje bus atliekamas darbas, kad butu užtikrinta jo darbuotojo darbu sauga. Taciau darbdavio, nusiuntusio darbuotoja darbui i kitos imones teritorija, pareiga užtikrinti darbuotojo saugias darbo salygas nepasibaigia, jis privalo isitikinti, kokiomis salygomis jo darbuotojas dirbs. Taciau savarankiškai, be kitos imones pagalbos ir bendradarbiavimo, darbdavys neturi realios galimybes užtikrinti saugias savo darbuotojo darbo salygas, todel imone, i kurios teritorija atvyksta dirbti kitos imones darbuotojas, negali nusišalinti nuo jo darbu saugos klausimu sprendimo. Tokiais atvejais abi imones turi pareiga užtikrinti darbu sauga ir, vykdydamos šia pareiga, privalo atitinkamai bendradarbiauti, kas nagrinejamos bylos kontekste nebuvo padaryta. Aukšciau paminetos nelaimingo atsitikimo aplinkybes leidžia daryti išvada, kad abieju imoniu padaryti darbu saugos reikalavimus nustatanciu teises aktu pažeidimai tiesiogiai salygojo nelaiminga atsitikima, A. B. sveikatos sutrikdyma. Kadangi neteisetus veiksmus atliko LK AB „K. S.“ ir A. Ž. ir Ko UAB darbuotojai, todel konstatavus ju neteisetus veiksmus, kalte, atsakomybe kyla abiems atsakovams. Be to, žala ieškovo sveikatai buvo padaryta jam vykdant darbines pareigas, todel pirmiausia už saugiu ir sveikatai nekenksmingu darbo salygu sudaryma yra atsakinga A. Ž. ir Ko UAB (DK 2 str. 1 d. 5 p., 260 str. 1 d., Darbuotoju saugos ir sveikatos istatymo 3 str. 2 d., 11 str. 1 d.). Ivertintina ir ta aplinkybe, kad ieškovas vykde darbus, kurie yra susije su didesnio pavojaus aplinkiniams šaltiniu, todel atsakove LK AB „K. S.“, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytoja, atsako už žala ir nesant kaltes (CK 6.270 str.).

20Atsakovu atstovai teigia, kad del nelaimingo atsitikimo yra kaltas didelis ieškovo neatsargumas. Nelaimingo atsitikimo darbe akte užfiksuota, kad 15-ame narvelyje ijungta itampa i 13-ta narveli pateko del to, kad gretimo 14-to narvelio skyriklis, kurio rankena yra 13-ame narvelyje, itampos ijungimo metu buvo ijungtas. 2009-11-30 ekspertizes akte nurodyta, kad elektros lankas ... nebutu susidares, jeigu narvelio Nr. 14 skyriklis butu išjungtas. Darbu vykdymui išduotame nurodyme Nr. 67 (lentele Nr. 1 1 p.) prieš atliekant darbus visoje skirstomojo punkto II sekcijoje buvo atjungta. EST 80.2 ir 80.3 p. nustato, kad prieš pradedant vykdyti darbus atjungus itampa turi buti ivykdytos tam tikros technines priemones, tarp kuriu yra reikalavimas atjungti irengini, imtis priemoniu išvengti savaiminio arba klaidingo komutaciniu aparatu isijungimo, todel nurodyme numatytas II sekcijos atjungimas reiške, jog tiek 13-as narvelis, tiek visi kiti II sekcijos irenginiai turejo buti atjungti. 2009-11-30 ekspertizes akte (išvadu 13 p.) nurodyta, kad "šis skyriklis turejo buti išjungtas ruošiant darbo vieta". Be to, konstatuota, kad „...esant ...narvelio Nr. 14 linijiniam skyrikliui padetyje „išjungta", elektros lankas, kurio poveikyje buvo sužalotas A. B., nebutu susidares, t.y. šio pavojingo veiksnio šaltinio butu išvengta". Akto išvadu 21 p. nurodoma, jog „jei nelaimingo atsitikimo metu SP-31 sekcijos narvelio Nr. 14 linijinis skyriklis nebutu ijungtoje padetyje, nelaimingas atsitikimas, kurio metu nukentejo A. B., nebutu ivykes". Byloje nustatyta, kad ieškovas A. B. pagal nurodyma buvo vienintelis darbuotojas, ivykio diena dirbes narvelyje Nr. 13, todel ivykio metu narvelio Nr.14 skyriklio rankenai esant ijungtai, atsakovai teigia, jog A. B. pats ijunge išjungta 14-to narvelio skyriklio rankena arba jam pradejus darba narvelyje, rankena jau buvo ijungta, taciau ieškovas to aplaidžiai nepastebejo ar, pastebejes, nerupestingai nesieme jokiu priemoniu savo paties saugumui užtikrinti, t.y., nepraneše apie rasta ijungta rankena darbu vykdytojui ir neatsisake dirbti esant nesaugioms salygoms. Taciau teiginiai, kad ieškovas ijunge sekcijini skyrikli, jokiais irodymais nepagristi (CPK 178 str.). Be to, pripažistama, kad pradejus darbus, itampa buvo atjungta, todel net ir tuo atveju jei A. B. ir butu pastebejes ijungta ar pats ijunges narvelio Nr. 14 sekcijini skyrikli, kaip trukdžiusi atlikti matavimus, neduoda pagrindo daryti išvada, kad nelaimingas atsitikimas ivyko del jo paties didelio neatsargumo, nes ieškovui buvo žinoma, kad apie jungiama itampa bus pranešta, o jis tures palikti darbo vieta ir išeiti iš patalpos. Net ir konstatavus, jog A. B. buvo neatidus, jo veiksmus laikyti dideliu neatsargumu, nera pakankamo pagrindo.

21Ieškovas nurodo, kad del nelaimingo atsitikimo darbe jis patyre 82 500 Lt turtine žala, nes po ivykio buvo priverstas išeiti iš darbo del darbdavio spaudimo, ilga laika negalejo isidarbinti bei neturtine žala, kurias prašo priteisti iš atsakoviu solidariai. Del žalingo sveikatai veikimo asmeniui daroma fizine žala, kurios turtine išraiška yra negautos pajamos – del darbingumo sumažejimo ar praradimo neimanomos toliau uždirbti lešos. Byloje nustatyta, kad del nelaimingo atsitikimo ieškovui darbingumo sumažejimas ar invalidumas nenustatyti, nes del darbingumo lygio nustatymo i Neigalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba jis nesikreipe (2 t., b.l. 95). Iš bylos dokumentu matyti, kad VSDFV Jurbarko skyriaus 2008-08-27 sprendimu, vadovaujantis Nelaimingu atsitikimu darbe ir profesiniu ligu socialinio draudimo istatymu bei Nelaimingu atsitikimu darbe ir profesiniu ligu socialinio draudimo išmoku nuostatais 2005-03-23 ivykes nelaimingas atsitikimas darbe yra pripažintas draudiminiu ivykiu, kas rodo, jog darbdavio jis buvo apdraustas, o už 2005-03-23 - 2005-05-20 nedarbingumo laikotarpi jam išmoketa 5 358,36 Lt ligos pašalpa (1 t., b.l.85, 2 t., b.l. 85-88). Nors ieškovas nurodo, kad del darbdavio spaudimo jis turejo išeiti iš darbo ir del to nuo 2005 m. liepos men. negalejo isidarbinti 33 men., todel prašo priteisti už ši laikotarpi negautas pajamas, taciau ieškovo teiginius teismas vertina kritiškai, nes irodymu, jog A. B. buvo priverstas išeiti iš darbo nera, o jo apsisprendimas nutraukti darbo santykius su A. Ž. ir Ko UAB nesudaro pagrindo konstatuoti, jog del atsakoviu veiksmu jis patyre turtiniu nuostoliu (1 t., b.l. 95, 143, 2 t., b.l. 91). Be to, iš bylos dokumentu matyti, kad nuo 2005-09-07 A. B. dirbo UAB „Mikrodata“ bei nepaneigti atsakoves A. Ž. ir Ko UAB teiginiai, kad ieškovas A. B. dirbo užsienyje ir gavo pajamu. Šiuos teiginius iš dalies patvirtina ir AB DnB NORD bankas teismui pateikti duomenys apie i A. B. asmenines saskaitas šiame banke pervestas pinigines lešas iš užsienio (2 t., 108, b.l. 185-211). Esant minetoms aplinkybems, priteisti iš atsakoviu turtine žala nera pakankamo pagrindo (CPK 178 str.).

22Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata neturtine žala atlyginama tik istatymu nustatytais atvejais. Vienas iš tokiu atveju yra nustatytas DK 248 straipsnio 4 punktu, nustatanciame darbdavio materialines atsakomybes atsiradimo pagrindus, pagal kuri darbdavio materialine atsakomybe atsiranda, kai darbuotojui padaroma neturtine žala. Pagal DK 250 straipsni darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padaryta neturtine žala, o jos dydi kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. CK 6.264 straipsnio 1 dalis nustato, kad samdantis darbuotoja asmuo privalo atlyginti žala, atsiradusia del jo darbuotoju, einanciu savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltes. Kadangi A. B. buvo sužalotas darbus vykdant abieju atsakoviu darbuotoju neteisetu veiksmu pasekoje, todel konstatavus neteisetus atsakovu veiksmus, priežastini ryši ir kalte, darytina išvada, jog yra irodyta, kad del nelaimingo atsitikimo ieškovui A. B. yra padaryta neturtine žala. Neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtine žala padaroma fizinio ir dvasinio pobudžio pakenkimais, kurie sukelia kancias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis ir tai gali buti fizinis skausmas, kuno sužalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmasto ivykusias pasekmes. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien del jau ivykusio fakto, bet neišvengiamai vertina ateities požiuriu – kaip skausmo sukelimas ar kuno sužalojimas paveiks tolimesne jo sveikata. Nustatydamas neturtines žalos dydi, teismas privalo atsižvelgti i sužalojimo pasekmes, žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas aplinkybes, turincias reikšmes bylai, taip pat sažiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Nustatant neturtines žalos atlyginimo dydi, butina atsižvelgti ir i tai, kad civilines atsakomybes funkcija yra kompensacine: taikant civiline atsakomybe yra siekiama ne nubausti žala padariusi asmeni, o kompensuoti nukentejusiojo patirta dvasini, fizini skausma ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisinga pinigine kompensacija už patirta skriauda (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Pinigine kompensacija už neturtine žala negali nukentejusiojo asmens gražinti i pradine padeti, buvusia iki teises pažeidimo, todel tokia kompensacija yra siekiama maksimaliai sušvelninti negatyvias pasekmes. Neturtine žala yra padaroma del sukeliamu išgyvenimu, paveikiant skirtingus gerius, turincius didesne ar mažesne verte asmeniui, taciau jeigu išgyvenimai sukeliami del asmeniui gyvybiškai svarbiu dalyku – sveikatos sužalojimo, gresmes gyvybei sukelimo, tai išgyvenimai yra ypac dideli (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2005-04-18 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-7-255). Be to, nustatant neturtines žalos dydi, turi buti atsižvelgiama i žala padariusio asmens kalte. Nagrinejamoje byloje svarbu nustatyti priežastini ryši tarp darbdavio veiksmu ir jo pareigos užtikrinti sveikas ir saugias darbo salygas ivykdymo. Viešojo intereso prasme darbdavys, organizuodamas darbus, turi maksimaliai stengtis ir visiškai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimu. Kai ne visi saugos reikalavimai ivykdomi, turi buti vertinama, kiek jie objektyviai buvo žalos priežastis ir leme neigiamas pasekmes.

23Nagrinejamu atveju, nelaimingas atsitikimas ivyko del Elektros irenginiu eksploatavimo saugos taisykliu reikalavimu pažeidimu, nes organizacines bei technines darbu saugos priemones tik iš dalies atitiko darbu saugos norminiu aktu reikalavimus ir nurodyme Nr. 67 nurodytu vykdomu darbu pobudi. 2009-11-30 ekspertizes akte nurodoma, jog elektros lanko susidaryma salygojo matavimo prietaiso Omicron CPS 100 prijungtais gnybtais sumažintas oro tarpas tarp skirtinga elektrini potenciala turinciu daliu (tarp tinklo faziu šynu ir tarp šiu faziu šynu bei ižemintu elektros srovei laidžiu daliu) bei narvelio Nr. 15 jungtuvo jungimas, esant ijungtam Nr. 14 skyrikliui (3 t. b.l.6-28). Šiuo aktu nustatyta, kad techniniu atžvilgiu tiriamojo ivykio priežastys yra susije su saugos techniniu bei organizaciniu reikalavimu nekonkretumu ir techniniu priemoniu A. B. darbo vietoje nepakankamumu. Šias priemones privalejo užtikrinti atsakovai, todel tarp atsakovu saugos darbe norminiu aktu pažeidimo ir nukentejusiojo sužalojimo bei atsiradusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikata, yra sužalojimo pasekmes ir ju itaka tolesniam nukentejusiojo gyvenimui. Byloje nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo metu ieškovas patyre veido, galvos, abieju ranku nugariniu paviršiu, kairiosios ausies kaušelio II° nudegimus. Ieškiniu A. B. nurode, kad atjungus itampa jis nukrito ant žemes, kente nepakeliama skausma, nejuto ranku, jaute baime, kad ateityje gali nevaldyti ranku, likti neigalus. Ligonineje gydesi 12 dienu bei du menesius ambulatoriškai. Iš medicinines ekspertizes akto matyti, kad del sužalojimu ieškovas buvo nedarbingas 42 dienas. Ieškovas teigia, kad del veido nudegimo, veidas buvo ištines, negalejo pramerkti akiu, todel patyre didelius išgyvenimus del ateities, nežinojo ar gales matyti. Šiuos ieškovo teiginius iš dalies patvirtina medicinos ekspertu aktas, kuriame nurodoma, jog medicininiuose dokumentuose užfiksuota, kad A. B. buvo prarades samone, okulisto irašuose buvo nurodyta, kad vokai paburke, yra kaires akies voku nudegimas, kaires akies konjuktyvitas (akiu jungines uždegimas), konsultavus LOR, nustatyta jog skausma A. B. jaucia del kaires ausies kaušelio nudegimo (3 t., b.l. 35-43). Nors ekspertu išvada konstatuota, kad ieškovo patirti sužalojimai atitinka nesunku sveikatos sutrikdymo masta ir nera pavojingi gyvybei, taciau ivertintina visiems žinomas aplinkybes, jog nudegimu žaizdos yra skausmingos ir sunkiai gyja, lieka liekamieji reiškiniai. Nepaneigti teiginiai, kad gydytoju nurodymu po elektros traumos nukentejusieji negali buti sauleje, lieka liekamieji reiškiniai, todel teismas konstatuoja, jog A. B. nurodyti teiginiai, jog jis kente dideli fizini ir dvasini skausma, vidine depresija, patyre dideli stresa del sveikatos ateityje, yra pagristi. Neatmestina, kad jo sveikatos busena turejo itakos ir ruošiantis baigiamiesiems egzaminams bei diplominio darbo gynimui Kauno technologijos universitete. Teismas konstatuoja, kad traumos metu patirtas dvasinis ir psichologinis šokas ir pergyvenimai, tiek gydymosi metu patirtas dvasinis rupestis del gijimo eigos ir liekamuju reiškiniu turi tiesiogine ir svarbia itaka, sprendžiant klausima del neturtines žalos dydžio nustatymo. Ivertintina ir ta aplinkybe, kad ieškovas nelaimingo atsitikimo metu turejo elektros jaunesniojo inžinieriaus kvalifikacija, šios srities darbo staža, aukšciausia saugos nuo elektros kvalifikacija, buvo susipažines su darbuotojo saugos ir sveikatos instrukciju reikalavimais, todel jam kaip profesionalui buvo taikomi padidinti apdairumo ir rupestingumo reikalavimai, taciau byloje nera negincijamu duomenu, kad nelaimingas atsitikimas ivyko del jo didelio neatsargumo, todel šiuo pagrindu mažinti neturtine žala nera pagrindo (1 t., b.l. 81, 130-138). Atsakovai teismui nepateike duomenu jog ju turtine padetis yra bloga, taciau ivertinus, jog teismineje praktikoje, kaip vienas iš neturtines žalos dydžio nustatymo kriteriju yra naudojami ir šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutines gyventoju pajamos ir kiti ekonominio pobudžio faktoriai, nustacius visas civilines atsakomybes salygas, ieškovo nurodomas neturtines žalos dydis aiškiai neatitinka protingumo kriteriju, nera adekvatus ir padarytam sveikatos sužalojimui. Del pamineto, teismas daro išvada, jog 20 000 Lt neturtines žalos dydis atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 1.5 str.).

24Žyminis mokestis valstybes naudai priteistinas iš atsakoviu, o išlaidos, susijusios su procesiniu dokumentu iteikimu valstybes naudai bei ieškovo turetos atstovavimo išlaidos, proporcingai patenkintu reikalavimu dalimi priteistinos iš šaliu. Ivertinus, jog ieškinys del neturtines žalos priteisimo iš esmes yra patenkintas, už ekspertiziu atlikima atsakoviu sumoketos išlaidos iš ieškovo nepriteistinos, o i Panevežio apygardos teismo depozitine saskaita ineštos lešos ekspertiziu išlaidoms apmoketi, gražintinos atsakovems lygiomis dalimis. Iš byloje esanciu dokumentu matyti, kad atsakove A. Ž. ir Ko UAB bylos nagrinejimo metu patyre 17 700 Lt atstovavimo išlaidu, taciau atsižvelgiant i tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies bei LR Teisingumo ministro 2004-04-02 isakymu Nr. 1R-85 „Del rekomendaciju del civilinese bylose priteistinos užmokescio už advokato ar advokato padejejo teikiama teisine pagalba (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus kriterijus, atmesto reikalavimo nesudetinguma, iš ieškovo atsakovei priteistina 2 500 Lt atstovavimo išlaidu (1 t., b.l. 1, 28, 30, 2 t., b.l. 1, 118, 127-128, 245-247, 3 t., b.l. 3-4, 34, CPK 80 str.1 d. 1 p., 83 str.1 d. 3 p., 88 str.1 d. 3 p., 89 str. 2 d., 93 str. 1 d., 96 str.1 d.).

25Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260, 270 str. str. teismas

Nutarė

26ieškovo A. B. ieškini tenkinti iš dalies.

27Priteisti iš atsakoviu A. Ž. ir Ko uždarosios akcines bendroves (i.k. 1581 02142) ir Laivu Krovos akcines bendroves „K. S.“ (i.k. 1433 46114) solidariai 20 000 Lt (dvidešimt tukstanciu Lt) neturtine žala, 2 340 Lt atstovavimo išlaidu ir 200 Lt medicinos specialisto konsultacijos išlaidu, viso 22 540 Lt (dvidešimt du tukstancius penkis šimtus keturiasdešimt Lt) bei 5 procentu dydžio metiniu palukanu nuo bylos iškelimo (2008-03-27) iki sprendimo visiško ivykdymo A. B. (a.k. ( - ) naudai.

28Kitoje dalyje ieškini atmesti.

29Priteisti iš atsakoviu A. Ž. ir Ko uždarosios akcines bendroves (i.k. 1581 02142) ir Laivu Krovos akcines bendroves „K. S.“ (i.k. 1433 46114) po 303 Lt žyminio mokescio ir po 109 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu, viso iš kiekvienos po 412 Lt (keturis šimtus dvylika Lt) bylinejimosi išlaidu valstybes naudai (imokos kodas 5660).

30Priteisti iš ieškovo A. B. (a.k. ( - ) A. Ž. ir Ko uždarosios akcines bendroves (i.k. 1581 02142) naudai 2 500 Lt (du tukstancius penkis šimtus Lt) atstovavimo išlaidu bei 61 Lt (šešiasdešimt viena Lt) bylinejimosi išlaidu valstybes naudai (imokos kodas 5660).

31Gražinti atsakovems A. Ž. ir Ko uždarajai akcinei bendrovei (i.k. 1581 02142) ir Laivu Krovos akcines bendroves „K. S.“ (i.k. 1433 46114) 210,53 Lt (du šimtus dešimt Lt 53 ct) i Panevežio apygardos teismo specialiaja saskaita Nr. ( - ), esancia AB “Swedbank“, banko kodas 73000, imoketu lešu, 2008 m. spalio 28 d. nutartimi paskirtu ekspertiziu atlikimui.

32Sprendimas per 30 dienu nuo jo paskelbimo gali buti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per ši teisma.

Ryšiai
1. Panevežio apygardos teismo teiseja Birute Valiuliene,... 2. sekretoriaujant Daivai Beneviciutei,... 3. dalyvaujant ieškovui A. B., jo atstovei adv. I.... 4. atsakovu atstovams D. J., adv. M. Gaibel,... 5. tretiesiems asmenims Ž. M., J. B.,... 6. vertejai N. Vanagienei,... 7. viešame teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla... 8. N u s t a t e:... 9. ieškovas A. B. nurode, kad jis dirbo 10. Bylos nagrinejimo metu ieškovo atstove prašo ieškini tenkinti. Nurodo, jog... 11. Atsakovo A. Ž. ir Ko UAB atstovas ieškini bendroves... 12. Atsakoves LK AB “K. S.“ atstove ieškini praše... 13. Treciasis asmuo J. B. nurode, kad jis 2005-03-25 ryte... 14. Treciasis asmuo Ž. M. su ieškiniu nesutinka. Nurode,... 15. Tretysis asmuo A. S. nurode, kad atsakove 16. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 17. Darbo kodekso (toliau DK) 259 straipsnyje ir Darbuotoju saugos ir sveikatos... 18. Byloje esanciame nelaimingo atsitikimo akte konstatuota, kad nelaimingo... 19. Kaip nurodyta aukšciau ieškovas nuo 2002-08-19 dirbo A.... 20. Atsakovu atstovai teigia, kad del nelaimingo atsitikimo yra kaltas didelis... 21. Ieškovas nurodo, kad del nelaimingo atsitikimo darbe jis patyre 82 500 Lt... 22. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata neturtine žala atlyginama tik... 23. Nagrinejamu atveju, nelaimingas atsitikimas ivyko del Elektros irenginiu... 24. Žyminis mokestis valstybes naudai priteistinas iš atsakoviu, o išlaidos,... 25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260, 270 str.... 26. ieškovo A. B. ieškini tenkinti iš dalies.... 27. Priteisti iš atsakoviu A. Ž. ir Ko uždarosios akcines... 28. Kitoje dalyje ieškini atmesti.... 29. Priteisti iš atsakoviu A. Ž. ir Ko uždarosios akcines... 30. Priteisti iš ieškovo A. B. (a.k. ( -... 31. Gražinti atsakovems A. Ž. ir Ko uždarajai akcinei... 32. Sprendimas per 30 dienu nuo jo paskelbimo gali buti skundžiamas Lietuvos...