Byla 2A-431/2006

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Marytės Mitkuvienės ir Vinco Versecko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, dalyvaujant ieškovų atstovui adv. A. Bandžiui, atsakovo atstovui adv. V. Kumpai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. P. ir V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 19 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-251-230/2006 pagal ieškovų E. P. ir V. M. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei ,,Karigė“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovai E. P. ir V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo AB ,,Karigė“ po 60 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, vėliau ieškovai prašomą priteisti sumą sumažino ir prašė priteisti iš atsakovo po 40 000 Lt. Nurodė, kad ieškovų mama P. M. 1999 m. rugpjūčio 26 d. sudarytos darbo sutarties pagrindu dirbo AB ,,Karigė“ medienos gaminių apdailininke. 2005 m. kovo 21 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu P. M. mirė darbo vietoje apsinuodijusi smalkėmis. Valstybinė darbo inspekcija 2005 m. birželio 22 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodė, kad atsakovas AB ,,Karigė“ yra atsakingas už saugių darbo sąlygų pažeidimą, kuris sąlygojo ieškovų mamos mirtiną sužalojimą. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio pirmosios dalis ir 25 straipsnio pirmoji dalis numato, kad darbdavys privalo sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. Kadangi darbdavys nesudarė saugių darbo sąlygų, todėl jo kaltė preziumuojama. Atsakovas ieškovams išmokėjo po motinos mirties pašalpą, kurią jie panaudojo laidotuvėms, be to, jiems metus kas mėnesį buvo mokamas mamos vidutinis uždarbis. Taip pat įmonė atlygino transporto ir gedulingų pietų išlaidas. Tačiau ieškovai patyrė ir neturtinę žalą. Ieškovų teigimu, dėl nelaimingo atsitikimo jų patirta neturtinė žala turėtų būti atlyginta, remiantis DK 250 straipsniu ir CK 6.250 straipsniu. CK 6.284 straipsnis, kuriuo apibrėžtas asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą, ratas, netaikytinas, nes taikytinas CK 6.250 straipsnis, numatantis teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

4Kauno apygardos teismas 2006 m. balandžio 19 d. ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis numato, jog asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Tai reiškia, kad tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimas turi būti numatytas įstatymu. DK 250 straipsnis numato, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, o jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Tokia normos redakcija reiškia, kad ji yra blanketinė ir nukreipianti į Civilinį kodeksą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais, tačiau ji atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Atsakomybę už dėl gyvybės atėmimo atsiradusią žalą reglamentuoja CK 6.284 straipsnis, tačiau šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šis straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka. Toks CK 6.284 straipsnio taikymo ribų apibrėžimas nereiškia, kad jo nuostatos netaikomas visais atvejais, kai asmuo yra apdraustas socialiniu draudimu. P. M. buvo drausta šiuo draudimu (b.l. 125-126, t. 1). Tačiau 2003 m. lapkričio 11 d. LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas Nr. IX-1819 nereglamentuoja atsakomybės už žalą. Minėtas įstatymas neapima neturtinės žalos atlyginimo ir asmenys šiuo draudimu nėra draudžiami nuo neturtinės žalos, todėl teismas nurodė, jog neturtinė žala gyvybės atėmimo atveju turi būti atlyginama, remiantis CK 6.284 straipsniu. Šio straipsnio pirmojoje dalyje yra apibrėžtas asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą, ratas ir tai yra asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Ieškovai yra pilnamečiai suaugę žuvusiosios vaikai, turintys atskiras šeimas, motinos mirties dieną nebuvo jos išlaikomi ir neturėjo teisės gauti išlaikymą. Teismo teigimu, jei pripažinti, kad CK 6.284 straipsnis dėl neturtinės žalos atlyginimo netaikytinas, kai nukentėjęs asmuo buvo draustas socialiniu draudimu, tuomet asmuo, nedraustas socialiniu draudimu, atsidurtų nelygiavertėje padėtyje su šiuo draudimu draustu asmeniu. Nukentėjus nedraustam asmeniui, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turėtų tik CK 6.284 straipsnio pirmojoje dalyje apibrėžtas asmenų ratas, o nukentėjus draustam socialiniu draudimu, netaikant šios normos reikalavimų, galėtų būti išplėstas šis ratas, kas aiškiai pažeistų asmenų lygiateisiškumą. Teismas atmetė ieškovų argumentus, jog neturtinė žala vaikams (nors jie ir būtų suaugę) po nukentėjusio mirties turėtų būti atlyginama visais atvejais, nes tai numato Europos Tarybos Komiteto 1975 m. kovo 15 d. priimtos rezoliucijos Nr. (75)7 19 punktas. Teismo teigimu, šia rezoliucija rekomenduota valstybėms - Europos Tarybos narėms – pačioms savo įstatymuose numatyti teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Todėl Lietuvos Respublikos įstatymai, kuriais yra įtvirtinta ne paties nukentėjusio, bet asmenų, susijusių su šiuo nukentėjusiu asmeniu, teisė į neturtinės žalos atlyginimą taikytini betarpiškai. Įstatymų leidėjas CK 6.284 straipsnyje įtvirtinęs tokių asmenų ratą faktiškai realizavo nurodytos rezoliucijos rekomendacijas pačiam nustatyti teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, konstatavo, jog įstatymas nenustato suaugusių darbingų vaikų teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe žuvus tėvams, todėl jų ieškinys atmestinas. Ieškovai pripažino, kad P. M. nedarbinga motina pasinaudojo Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnyje numatyta teise gauti vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus. Be to, atsakovas gera valia ieškovams yra sumokėjęs vidutinio žuvusiosios darbo užmokesčio dydžio pašalpas kas mėnesį nuo 2005 m. balandžio mėn. 12-kos mėnesių laikotarpiu (b.l. 126-139, t. 1), taip pat sumokėjo 3000 Lt laidojimo pašalpą (b.l. 140), atlygino transporto išlaidas 767 Lt (b.l. 141-142, t. 1), apmokėjo gedulingų pietų išlaidas – 668 Lt (b.l. 143-145, t. 1), kas teismo teigimu, patvirtina, kad darbdavys buvo pakankamai geranoriškas ir stengėsi nelaimę patyrusiems žuvusiosios vaikams suteikti paramą. Taip pat teismas nurodė, kad, nenustačius ieškovų teisės į neturtinės žalos atlyginimą, kiti deliktinės atsakomybės klausimai – atsakomybės sąlygos, žalos dydis – nesvarstytini.

5Ieškovai E. P. ir V. M. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

61. Neteisingas teismo argumentas, kad tik CK 6.284 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyti asmenys turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, o ieškovai, būdami pilnamečiais, darbingais, turinčiais atskiras šeimas, motinos mirties dieną nebuvę jos išlaikomi – tokios teisės neturi. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatytų asmens teisių. Ji nėra sietina su amžiumi ar darbingumu, nes tiek nepilnamečiam asmeniui artimai susijusiam su traumą patyrusiu asmeniu ar šio asmens netektis yra taip pat skausminga, galinti turėti įtakos jo dvasiniams išgyvenimams, nepatogumams, sukrėtimams, emocinei depresijai ir kt., kaip ir pilnamečiam asmeniui. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą CK 6.284 straipsnio pirmojoje dalyje numatyti asmenys turi neatsižvelgiant į darbingumą, tai yra teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir žuvusiojo pilnamečiai vaikai. Be to, vertinant asmenų lygybės prieš įstatymą principo požiūrių, toks vienos asmenų grupės išskyrimas, suteikiant jiems atitinkamas privilegijas būtų neteisėtas.

72. Nepagrįsta teismo išvada, kad 1975 m. kovo 15 d. Europos Tarybos Komiteto rezoliucijos nuostata įtvirtinta CK 6.284 straipsnyje, o ne CK 6.250 straipsnyje. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisminę praktiką, pagal kurią pripažįstamas Europos Tarybos Komiteto rezoliucijos realizavimas CK 6.250 straipsnyje.

83. Teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai taikė CK 6.284 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai netaikė CK 6.250 ir 6.266 straipsnių. CK 6.284 straipsnio 4 dalis imperatyviai nurodo, jog minėtas straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau nukentėjusioji P. M. buvo apdrausta nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu. Pripažinęs, jog atsakovą ir nukentėjusiąją P. M. siejo darbo santykiai DK prasme numatantys neturtinės žalos atlyginimą (DK 250 str.), teismas pripažino, jog bylos nagrinėjimo metu egzistavo CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytas išimtinis reglamentavimas reikalaujantis, jog egzistuotų įstatymas, suteikiantis ieškovams teisę reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. Be to, teismui buvo pateikti du Kauno m. Vyriausiojo policijos komisariato Panemunės policijos komisariato 2005 m. gegužės 30 d. ir 2005 m. lapkričio 3 d. raštai, patvirtinantys, kad šioje institucijoje pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo pagal BK 176 straipsnio pirmąją dalį, tai yra teismas buvo informuotas, jog bylos nagrinėjimo metu egzistuoja antroji CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta sąlyga, nustatanti neturtinės žalos atlyginimą visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.

9Atsakovas AB ,,Karigė“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad Kauno apygardos teismas teisingai taikė įstatymus todėl 2006 m. balandžio 19 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

10Apeliacinis skundas atmestinas.

11Bylos duomenimis nustatyta, kad 2005 m. kovo 21 d. bendrovėje ,,Karigė“ įvyko nelaimingas atsitikimas (pastato griūtis), kurio metu žuvo bendrovės darbuotoja – medienos gaminių apdailininkė P. M. . Valstybinės darbo inspekcijos komisija nustatė, kad pastato griūtis įvyko dėl blogos statybos darbų, konstrukcijų, statybinių medžiagų kokybės bei pastato techninės priežiūros reikalavimų nevykdymo. P. M. buvo drausta nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, todėl žuvusiosios P. M. motina gavo vienkartinę draudimo išmoką. Bendrovė ,,Karigė“ sumokėjo dėl P. M. mirties atsiradusią turtinę žalą. Ieškovai pilnamečiai P. M. vaikai E. P. ir V. M. prašo priteisti iš atsakovo AB ,,Karigė“ neturtinę žalą. Ieškinį grindžia DK 245-250 bei CK 6.245 – 6.251, 6.263, 6.284 straipsnių nuostatomis.

12DK 250 straipsnis nurodo, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Ši norma blanketinė ir nukreipia į Civilinį kodeksą, kurio 6.250 straipsnio antra dalis nurodo, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai jinai padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Šią žalą darbdavys privalo atlyginti pagal CK 6.284 straipsnio, numatančio atsakomybę už dėl gyvybės atėmimo atsiradusią žalą, nuostatas nepriklausomai nuo to, ar asmuo buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. birželio 13 d. nutarimas, priimtas civ. byloje Nr. 3k-P-276/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3k-3-27/2006). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis minėtu CK 6.284 straipsnio išaiškinimu, pripažino, kad ginčo teisiniam santykiui nepriklausomai nuo to, kad žuvusioji P. M. buvo apdrausta nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, CK 6.284 straipsnis taikomas. Šio straipsnio pirma dalis nurodo, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ir kiti nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Norma nurodo, kad išvardinti asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Taigi CK 6.284 straipsnio pirma dalis apibrėžia ratą asmenų, turinčių teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Pagal šios normos nuostatas teisę į materialinės žalos atlyginimą vienareikšmiškai turi tik vaikai, kurie buvo mirusiojo išlaikomi, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo įstatyminį pagrindą pripažinti, kad ieškovai, būdami pilnamečiais darbingais asmenimis, nebuvo mirusios P. M. išlaikomi ir neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą po motinos mirties.

13Apeliantai nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teisminė praktika leidžia teigti, jog po motinos mirties teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir pilnamečiai vaikai. Siekdami pagrįsti šį teiginį nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijų priimtas nutartis civilinėse bylose: D. V. , v., J. R. , AB ,,Lietuvos draudimas“ 2005 m. kovo 9 d. Nr. 3k-3-174/2005; M. J. v., V. Č. , UAB ,,Ergo Lietuva“ 2005 m. balandžio 26 d. Nr. 3k-7-159/2005; E. M. , I. M. v., AB ,,Kauno grūdai“, AB ,,Lietuvos draudimas“ 2005 m. spalio 26 d. Nr. 3k-3509; A.A., G. A. v., AB ,,Lietuvos draudimas“, M. J. 2005 m. vasario 14 d. Nr. 3k-3-86/2005.

14Kolegija pažymi, kad CPK 4 straipsnis įpareigoja teismus, taikant teisę, atsižvelgti į Teismų įstatymo (23 str.) nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus, o Lietuvos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime pabrėžė vienodos teismų praktikos svarbą, tačiau pastebi, kad teismine praktika šios kategorijos bylose nėra susiformavusi. Tik vienoje iš paminėtų bylų (bylos Nr. 3k-3-86/2005) nagrinėtas pilnametės, darbingos, tačiau besimokančios mokyklos dieniniame skyriuje ir, kaip CK 6.284 straipsnio pirma dalis numato, žuvusiojo išlaikomos dukros ieškinys dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Minėta, kad CK 6.284 straipsnio pirmoje dalyje aiškiai apibrėžtas asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą, ratas ir ši ar kitos teisės normos nenumato neišlaikomiems mirusiųjų asmenų vaikams teisės į neturtinės žalos atlyginimą, todėl kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovai, kaip darbingi pilnamečiai P. M. vaikai neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą po motinos mirties, neatitinka įstatymo ar teisminės praktikos nuostatų.

15Apeliantai greta minėto argumento nurodo, kad Europos Tarybos Komiteto 1975 m. kovo 15 d. rezoliucijos Nr. (75) 7, 19 p. nurodyta, jog nukentėjusiojo mirties atveju teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi mirusiojo sutuoktinis, vaikai arba tėvai. Pirmosios instancijos teismas, aptardamas šį argumentą pagrįstai nurodė, kad minėta rezoliucija yra rekomendacinio pobūdžio, privalomos galios neturi ir negali pakeisti (papildyti) nacionalinio įstatymo nuostatų.

16Apeliantai, ginčydami pirmosios instancijos teismo sprendimą, dar vienu argumentu nurodo tai, kad vyksta ikiteisminis tyrimas dėl nelaimingo atsitikimo ir darbų saugos bei sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo, todėl egzistuoja antroji CK 6.250 straipsnio antros dalies sąlyga, numatanti neturtinės žalos atsiradusios dėl nusikaltimo atlyginimą visais atvejais. Kolegija pastebi, kad CK 250 straipsnyje yra išdėstytos bendros neturtinės žalos taisyklės, o asmenų, turinčių teisę į neturtinę žalą po nukentėjusiojo mirties, klausimas šioje normoje neaptartas. Be to, šis ieškinys pareikštas ne dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir ne nusikaltimą padariusiam asmeniui.

17Kolegija, remdamasi tuo, kas pasakyta, priėjo išvados, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 3216 straipsnio pirmos dalies pirmu punktu,

Nutarė

19Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovai E. P. ir V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami... 4. Kauno apygardos teismas 2006 m. balandžio 19 d. ieškinį atmetė. Teismas... 5. Ieškovai E. P. ir V. M. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2006... 6. 1. Neteisingas teismo argumentas, kad tik CK 6.284 straipsnio pirmojoje dalyje... 7. 2. Nepagrįsta teismo išvada, kad 1975 m. kovo 15 d. Europos Tarybos Komiteto... 8. 3. Teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai taikė CK 6.284 straipsnio... 9. Atsakovas AB ,,Karigė“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovų... 10. Apeliacinis skundas atmestinas.... 11. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2005 m. kovo 21 d. bendrovėje ,,Karigė“... 12. DK 250 straipsnis nurodo, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena... 13. Apeliantai nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teisminė... 14. Kolegija pažymi, kad CPK 4 straipsnis įpareigoja teismus, taikant teisę,... 15. Apeliantai greta minėto argumento nurodo, kad Europos Tarybos Komiteto 1975 m.... 16. Apeliantai, ginčydami pirmosios instancijos teismo sprendimą, dar vienu... 17. Kolegija, remdamasi tuo, kas pasakyta, priėjo išvados, kad apeliacinio skundo... 18. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 3216 straipsnio... 19. Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą....