Byla 2-1779/2014
Dėl be pagrindo įgytų piniginių lėšų grąžinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Pack Klaipėda“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje Nr. 2-1258-460/2014 pagal ieškovo I. M. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Pack Klaipėda“ dėl be pagrindo įgytų piniginių lėšų grąžinimo.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas I. M. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Pack Klaipėda“, prašydamas priteisti iš atsakovo 108 179,82 EUR (373 523,30 Lt), 27 044,95 EUR (93 380,82 Lt) palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

5Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovui UAB „Pack Klaipėda“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, neviršijant pareikšto reikalavimo ribų – 135 224,77 EUR (466 904,12 Lt), uždraudžiant areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę.

6Atsakovas UAB „Pack Klaipėda“ pateikė Klaipėdos apygardos teismui prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, įpareigojant ieškovą įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 336 584,30 Lt sumą arba pateikti banko garantiją nurodytai sumai. Nurodė, kad atsakovas yra gamybos įmonė, vykdanti nepertraukiamą gamybą ir dirbanti keturių pamainų grafiku. Teismui areštavus ne tik atsakovui priklausantį turtą, bet ir visas įmonės sąskaitoje buvusias lėšas, sutriko normali įmonės veikla, dėl ko atsakovas patyrė ženklius nuostolius: nesant sąskaitose lėšų, įmonė buvo priversta stabdyti gamybą iki minimalių pajėgumų, užtikrinant darbuotojų teisėtus lūkesčius gauti darbo sutartyse sulygtą darbo užmokestį. Areštavus įmonės sąskaitose esančias lėšas, nebuvo laiku atsiskaityta su žaliavų tiekėjais, ženkliai sumažėjo įmonės kreditorinis reitingas, įmonė prarado patikimo verslo partnerio statusą. Pagrindinis įmonės žaliavų tiekėjas Styroliutino International S.A sustabdė tiekimą gamybai būtinos žaliavos, nes laiku nebuvo apmokėtos pateiktos sąskaitos už žaliavas. 39 643 EUR (136 879,35 Lt) sąskaitos apmokėjimo terminas baigėsi 2014 m. gegužės 14 d., tačiau įmonė apmokėti ją galėjo tik 2014 m. gegužės 27 d., kai buvo surinkta mokėjimui reikalinga suma, dėl to patyrė 243,76 Lt nuostolių (13 dienų x 5 proc. metinių palūkanų). Kitą minėto tiekėjo sąskaita už 39 846 EUR (137 580,27 Lt) turėjo būti apmokėta 2014 m. gegužės 21 d., tačiau areštavus sąskaitą įmonė negalėjo atsiskaityti laiku ir pavedimą atlikto tik 2014 m. birželio 3 d., dėl ko patyrė 245 Lt nuostolį nuostolių (13 dienų x 5 proc. metinių palūkanų). Atsakovas nurodo, kad taip pat gavo pretenzijas iš kitų tiekėjų: AB „Lesto“, UAB „SBE energija“, AB „Lietuvos dujos“, V. L. įmonės „Maišelis“ ir kitų. Ši neigiama informacija ženkliai pakenkė įmonės reputacijai, taip pat priskaityti delspinigiai apie 500 Lt (ši suma paskaičiuota preliminariai pagal pradelstus mokėjimus, po 5 proc. metinių palūkanų) kartu su kito mėnesio sąskaitomis dar labiau pablogins įmonės finansinę padėtį ir padidins patirtų nuostolių dydį. Atsakovas nurodo, kad 2013-2014 metais dirbo pelningai, o vidutiniškai gaunamas vienos dienos pelnas yra 6 185,65 Lt. Kadangi įmonės veikla nuo 2014 m. gegužės 16 d. iki birželio 6 d. buvo sustabdyta iki minimumo, todėl negalėjo pagaminti produkcijos, vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, įmonė patyrė nuostolį 136 084,30 Lt (22 dienos x 6 185,65 Lt). Įvertinus prarastos juridinio asmens reputacijos nuostolį, kurį atsakovas vertina 200 000 Lt, bendri patirti nuostoliai sudaro 336 584,30 Lt (136 084,30 Lt + 200 000 Lt + 500 Lt). Taigi, atsakovas prašo įpareigoti ieškovą į teismo depozitinę sąskaitą pervesti 336 584,30 Lt sumą, apskaičiuotą jau esamų atsakovo nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. birželio 20 d. nutartimi atsakovo prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo netenkino. Teismas pažymėjo, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės pagal eiliškumą buvo nukreiptos į nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tik vėliau į pinigines lėšas. Pagal 2013 m. balansą atsakovas turėjo 21 907 046 Lt vertės nekilnojamojo turto, ko visiškai pakako antstoliui realizuoti arešto mastą. Atsakovas, teigdamas, kad sumažino gamybą iki minimalių pajėgumų, jokių įrodymų – įmonės administracijos vidinių sprendimų – nepateikė (CPK 12 str., CPK 178 str.). Nesant tokių duomenų, teismo vertinimu, nėra galimybės spręsti ir vertinti veiklos sutrikimo masto bei reikalaujamų išteklių. Atsakovo teigimu, tiekėjas sustabdė žaliavos tiekimą, nes dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praleistas 60 dienų sumokėjimo terminas, t. y. 2014 m. gegužės 14 d. (paskutinė sumokėjimo diena) sąskaitą sumokėjo 2014 m. gegužės 27 d., atitinkamai 2014 m. gegužės 21 d. sąskaitą (paskutinė sumokėjimo diena) sumokėjo tik 2014 m. birželio 3 d. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pateikė prieštaraujančius ir nenuoseklius įrodymus. Byloje esantis žaliavos tiekėjo Styroliution pranešimas, kad dėl vėluojamų sumokėti 2 sąskaitų tiekimas nutraukiamas, tačiau teismas pažymėjo, kad ne dėl tų pačių dviejų mokėjimų vėlavimo. Tiekėjas siuntė pranešimą 2014 m. gegužės 20 d., t. y. tuo metu, kai dar atsakovo nurodomas antrojo mokėjimo terminas (2014 m. gegužės 21 d.) nebuvo baigęsis. Tai reiškia, kad vienas iš mokėjimų visiškai nesusijęs su areštu, kito mokėjimo 2014 m. gegužės 14 d. (paskutinė sumokėjimo diena) praleidimo priežastis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismui kelia abejonių. Aplinkybė, kad atsakovas dėl šiai bylai neturinčių įtakos priežasčių vėluoja vykdyti mokėjimus ne tik Styroliution, bet ir kitiems įvairių paslaugų tiekėjams, teismo vertinimu nėra susiję laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Atsakovas pateikė AB „Lietuvos dujos“ įspėjimą, kad nesumokėjo 2014 m. balandžio 30 d. sąskaitų už patiektas, perduotas, paskirstytas gamtines dujas, taigi, atsakovas 2014 m. balandžio 30 d. sąskaitų nemokėjo ilgą laiko tarpą, ir to priežastis negali būti vien tik turto areštas. Taip pat aplinkybę, kad įrodymai apie mokėjimų vėlavimą yra matyti ir iš Heidelberg 2014 m. gegužės 23 d. „Priminimo 3“, kuriuo pažymima, kad atsakovas praleido 515,46 Lt mokėjimo terminą – 2014 m. balandžio 17 d. Iš šio rašto matyti, kad atsakovui buvo siųstas „Priminimas 2“ dėl dar ankstesnės 350,90 Lt skolos bei „Priminimas 1“. Duomenys apie pavėluotus mokėjimus yra pateikti ir AB „Grigiškės“ priminime dėl 2014 m. balandžio 20 d. pavėluotos skolos sumokėjimo, visiškai nesietinos su turto areštu. Kita skola AB „Grigiškės“, kurios mokėjimo terminas baigėsi 2014 m. gegužės 6 d. (nurodyta, kad 2014 m. gegužės 17 d. yra pradelsta 11 dienų) taip pat eliminuoja priežastinio ryšio tikimybę su atsakovui taikytu turto areštu. Teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė duomenų apie įmonei taikytą piniginių lėšų areštą, kiti duomenys byloja apie įmonės sutrikusius mokėjimus ne dėl turto arešto, pateikti rašytiniai įrodymai vertintini kaip nesuteikiantys pagrindo konstatuoti nuostolių atsiradimo galimumą bei jų preliminarų dydį bei vienareikšmiškai teigti, kad dėl taikyto arešto atsakovas patyrė prašomo dydžio nuostolių.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atsakovas UAB „Pack Klaipėda“ (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi areštavo ne tik turtą, bet ir pinigines lėšas ar turtines teises, kas suteikė galimybę antstoliui be turto arešto areštuoti ir apelianto pinigines lėšas. Eiliškumas, kaip nurodoma nutartyje, nebuvo nustatytas. Be to, teismas nebūtinai turi turėti tiek ir tokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog tam tikro konkretaus dydžio nuostoliai ateityje tikrai atsiras.
  2. Apeliantas yra gamybos įmonė, vykdanti nepertraukiamą gamybą ir dirbanti keturių pamainų grafiku. Areštavus ne tik įmonei priklausantį turtą, bet ir visas sąskaitose buvusias lėšas, sutriko normali įmonės veikla, dėl ko patirti ženklūs nuostoliai.
  3. Pagrindinis žaliavų tiekėjas Styroliutinio International S.A sustabdė tiekimą gamybai būtinos žaliavos, nes laiku nebuvo apmokėtos pateiktos sąskaitos. Apeliantas gavo pretenzijas iš tiekėjų AB „Lesto“, UAB „SBE energija“, AB „Lietuvos dujos“, V. L. įmonės „Maišelis“ ir kitų. Tokia neigiama informacija ženkliai pakentė apelianto reputacijai, taip pat priskaityti delspinigiai apie 500 Lt. Per 2014 metus vidutiniškai gaunamas vienos dienos pelnas sudarė 6185,65 Lt. Kadangi apelianto veikla nuo 2014 m. gegužės 16 d. iki birželio 6 d. buvo sustabdyta iki minimumo, dėl to patirtas nuostolis sudaro 136 084,30 Lt. Apeliantas prarastos juridinio asmens reputacijos nuostolį vertina 200 000 Lt. Todėl bendri iki prašymo padavimo dienos jo patirti nuostoliai sudaro 336 584,30 Lt.
  4. Teismas nepagrįstai teigia, kad apeliantas nepateikė įrodymų, jog sumažino gamybą iki minimalių pajėgumų. Iš pateiktos pelno (nuostolių) ataskaitos už 2014 m. balandžio 30 d. ataskaitinį laikotarpį matyti, kad vienos dienos pelnas sudarė 6 185,65 Lt, tačiau dėl įmonės veiklos sustabdymo iki minimumo nuo 2014 m. gegužės 16 d. iki birželio 6 d., akivaizdu, jog tokio dienos pelno apeliantas negalėjo gauti.
  5. Teismas netinkamai interpretavo aplinkybę dėl atsiskaitymų už žaliavų tiekimą. Apeliantas, turėdamas pareigą nustatytais terminais atsiskaityti su tiekėju pagal jo pateiktus pranešimus, to negalėjo padaryti būtent dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o ne kaip nurodė teismas, jog terminas atsiskaitymui dar nebuvo suėjęs.

11Ieškovas I. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Atskirasis skundas iš esmės yra pareikšto prašymo atkartojimas. Teismas išsamiai atsakė į visus prašyme nurodytus argumentus, tačiau apeliantas jokių naujų įrodymų ar motyvų nepateikė.
  2. Apeliantas remiasi įmonės veiklos sustabdymu iki minimumo, tačiau nedetalizuoja, ką reiškia tas minimumas, kas savo ruožtu atima galimybę vertinti galimus realius nuostolius.
  3. Apeliantas neužsimena, kad visas jo materialus turtas yra įkeistas pagal hipotekos taisykles, kas daro išieškojimo galimybę iš jo hipotetine. Ieškovo teigimu, tai tik patvirtina realią grėsmę, kad būsimas teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
  4. Apeliantas nutyli, kad jo turtinė padėtis pablogės ir dėl pasirašytos taikos sutarties Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1267-265/2014, pagal kurios sąlygas iki 2014 m. spalio 31 d. jis turės sumokėti kitam kreditoriui 151 889,46 EUR įsiskolinimą.
  5. Daugelis įsiskolinimų susidarė dar iki ieškinio pateikimo teismui, argumentai apie reputacijos nuostolį yra nepagrįsti. Jokių konkrečių įrodymų apie galimus ar esamus nuostolius apeliantas nepateikė.
  6. Tai, kad ieškinys gali būti atmestas tikimybės nėra, nes apeliantas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pagrindinę skolą 106 388,36 EUR pripažįsta. Iš esmės lieka ginčas dėl 28 836,41 EUR priteisimo. Apeliantas, sumokėjęs pripažįstamą skolos dalį, gali prašyti sumažinti arešto mastą ar taikytą laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

13CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

14Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apelianto prašymas dėl galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15Atskirasis skundas netenkintinas.

16CPK 146 straipsnio 1 dalis įtvirtina atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutą. Jei dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas gali patirti nuostolių, būtina ne tik numatyti tokių nuostolių atlyginimo galimybę, bet ir užtikrinti, kad tokių nuostolių atlyginimas nepasunkėtų. Tuo tikslu CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl tokių priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Turi būti užtikrinamas atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuojamų nuostolių atlyginimas, jei tik atsakovas įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Teismas, spręsdamas tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą, turi įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1302/2012, 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-121/2014).

17Apeliantas būtinybę taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą grindė tuo, kad teismui 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi areštavus ne tik apeliantui priklausantį turtą, bet ir sąskaitose buvusias lėšas, sutriko normali įmonės veikla, dėl ko apeliantas patyrė nuostolius. Apelianto teigimu, jo veikla nuo 2014 m. gegužės 16 d. iki 2014 m. birželio 6 d. buvo sustabdyta iki minimumo, todėl negalėjo pagaminti produkcijos, vykdyti prisiimtų įsipareigojimų; nebuvo laiku atsiskaityta su žaliavų tiekėjais; sumažėjo įmonės kreditorinis reitingas bei įmonė prarado patikimo verslo partnerio statusą. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareikšto apelianto prašymo, sprendė, kad pateikti rašytiniai įrodymai vertintini kaip nesuteikiantys pagrindo konstatuoti nuostolių atsiradimo galimumą ir jų preliminarų dydį bei teigti, kad dėl taikyto arešto atsakovas patyrė prašomo dydžio nuostolius. Apeliantas, kvestionuodamas šią teismo išvadą, atskirajame skunde iš esmės atkartoja pareikštame prašyme nurodytas aplinkybes, jo vertinimu, pagrindžiančias nuostolių užtikrinimo reikalingumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo kitokioms išvadoms nei padarė pirmosios instancijos teismas.

18Neabejotina, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones asmuo paprastai patiria tam tikrų suvaržymų ir dėl šių suvaržymų gali egzistuoti tam tikra tikimybė nuostoliams atsirasti ateityje ar jie gali būti patiriami ir tuojau pat po šių priemonių pritaikymo. Todėl apeliantas, kuris dėl jo atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių patiria ar gali patirti nuostolių, prašydamas, kad ieškovas užtikrintų šių nuostolių atlyginimą, turi įrodyti tokių nuostolių atsiradimą ir preliminarų jų dydį (CPK 12 str., 178 str.). Apeliantas prašymą taikyti nuostolių užtikrinimą grindžia iš esmės piniginių lėšų areštu, t. y. kad areštavus sąskaitose buvusias lėšas, sutriko įmonės veikla bei atsiskaitymai su kreditoriais. Prašyme apeliantas nepateikė jokių argumentų, dėl kokio kito konkretaus turto arešto (išskyrus pinigines lėšas) ir kokiu būdu apeliantas patyrė ar gali patirti konkrečius nuostolius. Be to, prašomų užtikrinti patirtų nuostolių dydį apeliantas taip pat apskaičiavo būtent dėl galimybės disponuoti apyvartinėmis lėšomis suvaržymo. Taigi, spręstina, ar apelianto nurodomi patirti ir galimai būsimi nuostoliai yra susiję būtent su Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

19Apeliantas savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad įmonės veikla buvo sutrikdyta nuo 2014 m. gegužės 16 d. iki birželio 6 d., jis negalėjo pagaminti produkcijos, įmonė dėl to patyrė 136 084 Lt nuostolį. Tačiau jis nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių veiklos sutrikimą ar sustabdymą, tokio pobūdžio teiginiai yra deklaratyvūs. Atskirajame skunde nurodomas neva minėtas aplinkybes patvirtinantis įrodymas - 2014 m. balandžio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaita, savaime šių aplinkybių niekaip nepagrindžia, tik parodo įmonės veiklos rodiklius už praėjusį laikotarpį (CPK 178 str., 185 str.). Todėl, nesant tokių duomenų, nėra galimybės įvertinti bei spręsti ne tik dėl su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis susijusio apelianto veiklos sutrikimo masto, bet ir spręsti, kad toks sutrikimas būtent dėl jų apskritai buvo.

20Apeliantas teigia, kad dėl piniginių lėšų arešto laiku neapmokėjus pagrindiniam žaliavų tiekėjui Styroliutino International S.A dviejų sąskaitų 79 489 EUR sumai, šis sustabdė tiekimą, dėl ko apeliantas patyrė 488,76 Lt nuostolį, kurį apskaičiuoja padauginus praleistų apmokėti dienų skaičių (13) iš 5 proc. metinių palūkanų. Tačiau byloje nepateikti jokie įrodymai, kad šias sąskaitas pavėlavus laiku apmokėti, apeliantas būtų sumokėjęs tiekėjui palūkanas/delspinigius ir taip patyręs realius nuostolius arba juos turės sumokėti ateityje.

21Nors apeliantas ir teigia, kad iš kitų tiekėjų AB „Lesto“, UAB „SBE energija“, AB „Lietuvos dujos“, V. L. įmonės „Maišelis“ ir kt. gavus pretenzijas buvo pakenkta jo reputacijai, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kaip pakenkimas reputacijai (net darant prielaidą, jog tai įvyko) sukėlė/tikėtinai sukels turtinius nuostolius. Jo nurodoma 200 000 Lt (ar kitokia) suma galėtų būti vertinama, atskiroje byloje iš tikrųjų įrodžius reputacijos sumenkinimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tik kaip neturtinė žala, o ne turtinio pobūdžio nuostoliai, atsiradę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tuo tarpu nuorodos į galimai vėliau mokėtinus 500 Lt delspinigius yra hipotetinės, juo labiau, kad ir iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio dienos apeliantas nepateikė jokių įrodymų apie reikalavimą sumokėti delspinigių ar jų sumokėjimą. Be to, iš AB „Lietuvos dujos“ 2014 m. gegužės 27 d. įspėjimo matyti, kad apeliantas neapmokėjo 2014 m. balandžio 30 d. išrašytos sąskaitos. Todėl šios sąskaitos laiku neapmokėjimo priežastis nelaikytina vien tik vėliau taikytas piniginių lėšų areštas. Iš įmonės Heidelberg 2014 m. gegužės 23 d. apeliantui pateikto Priminimo 3 matyti, kad 2014 m. balandžio 3 d. išrašytos sąskaitos apmokėjimo data 2014 m. balandžio 17 d., o 2014 m. balandžio 17 d. sąskaitos - 2014 m. gegužės 1 d., t. y. šių sąskaitų apmokėjimo terminas pasibaigė dar iki laikinųjų apsaugos priemonių apelianto atžvilgiu taikymo. Dėl tos pačios priežasties nesietina su apelianto atžvilgiu taikytu turto areštu ir pavėluota apmokėti skola AB „Grigiškės“ pagal 2014 m. kovo 6 d. sąskaitą, kita išrašyta sąskaita daugiau kaip prieš mėnesį iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliantas taip pat pateikė 2014 m. gegužės 26 d. išrašytą, bet nepasirašytą, paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo AB LESTO iki 2014 m. gegužės 30 d. apmokėti 48 280,17 Lt. Taigi, vekselis apskritai nėra pasirašytas, be to, nėra ir įrodymų, kad jis būtų išrašomas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, juo labiau, kad apeliantas jame yra nurodęs keturių dienų apmokėjimo datą, kai laikinosios apsaugos priemonės dar tebegaliojo. Taip pat ir UAB „SBE Energy“ 2014 m. gegužės 21 d. pranešimas patvirtina, kad šiam kreditoriui skolos apmokėjimas nesusijęs su taikytu areštu, nes neapmokėta sąskaita už kovo mėnesį patiektą elektros energiją. Pagrįstų abejonių kelia ir V. L. įmonei „Maišelis“ neapmokėtų sąskaitų susiejimas su taikytu areštu, nes sąskaitos išrašytos nuo 2014 m. vasario 20 d. iki 2014 m. balandžio 14 d., o skolos apie 29 000 Lt sumos sumokėjimas vėluojamas 54 ir 26 dienas, t. y. mokėjimo terminas suėjęs dar iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi apibendrinant išdėstytos aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad apelianto pateikti duomenys byloja apie įmonės mokėjimų sutrikimą dar iki apelianto atžvilgiu taikyto piniginių lėšų arešto. Pažymėtina, kad teisminėje praktikoje yra konstatuota, jog įstatyme numatyta atsakovo teisė į nuostolių atlyginimo užtikrinimą sietina su galimybe padengti galimus nuostolius būtent dėl pritaikytų konkrečių laikinųjų suvaržymų, bet ne dėl kokių nors kitokių faktų ar įvykių, kurių įvykdymo tikimybė grindžiama vien prielaidomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2601/2011). Pastebėtina ir tai, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis kontrahentams būtų teikęs savo paaiškinimus dėl vėluojamų atsiskaitymų, grįsdamas šį faktą pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

22Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas neįrodė procesiniuose dokumentuose išdėstytų aplinkybių, kad jo nurodomi nuostoliai yra realiai jau patirti ar jis jų dar tikėtinai patirs būtent dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Kartu pažymėtina, kad apelianto prašymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmetimas per se nereiškia pripažinimo, jog teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės visiškai nesukelia ir negali sukelti apeliantui nuostolių atsiradimo. Tai reiškia tik tai, kad apeliantas, turėdamas įrodinėjimo pareigą, nepateikė įrodymų, kurie teismui leistų šiuo metu daryti išvadą dėl nuostolių, susijusių su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, atsiradimo (CPK 12 str., 178 str.). Tuo tarpu esant palankiam apeliantui teismo sprendimui bylą išnagrinėjus iš esmės jam išlieka teisė reikalauti atlyginti atsiradusius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įrodytus nuostolius (CPK 146 str. 2 d.).

23Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

24Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Nutarė

25Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas I. M. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu... 5. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi ieškinio... 6. Atsakovas UAB „Pack Klaipėda“ pateikė Klaipėdos apygardos teismui... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. birželio 20 d. nutartimi atsakovo... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Atsakovas UAB „Pack Klaipėda“ (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu... 11. Ieškovas I. M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 14. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 15. Atskirasis skundas netenkintinas.... 16. CPK 146 straipsnio 1 dalis įtvirtina atsakovo nuostolių, galimų dėl... 17. Apeliantas būtinybę taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos... 18. Neabejotina, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones asmuo paprastai... 19. Apeliantas savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad įmonės veikla buvo... 20. Apeliantas teigia, kad dėl piniginių lėšų arešto laiku neapmokėjus... 21. Nors apeliantas ir teigia, kad iš kitų tiekėjų AB „Lesto“, UAB „SBE... 22. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad... 23. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios... 24. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338... 25. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį palikti...