Byla e2A-1045-803/2018
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui V. S. dėl skolos priteisimo.

3Teismas,

Nustatė

4Ginčo esmė

        1. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių netesybų priteisimą, aiškinimo ir taikymo.
        2. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo V. S. 4 89,97 Eur skolą, 49,90 Eur baudą, 937,07 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
        3. Nurodė, kad atsakovas 2007 m. vasario 7 d. išperkamosios nuomos sutarties Nr. 702574456 (toliau – Sutartis) pagrindu įsigijo prekę (daiktą) – WD-12390ND LG skalbimo mašiną, tačiau pagal sutartimi sutartą mokėjimų grafiką ir šalių sutartas sąlygas neatsiskaitė su ieškove (kreditoriumi), ieškovė tokiu būdu patyrė nuostolius.
        4. Pažymėjo, jog atsakovas Sutarties 2.1 punktu įsipareigojo per Sutartyje numatytą 12 (dvylikos) mėnesių turto išpirkimo laikotarpį (t. y. iki 2008 m. vasario 20 d.) pagal šalių suderintą (susitartą) mokėjimų grafiką ir sąlygas mokėti lizingo įmonei visas mokėjimo grafike numatytas įmokas, vykdyti kitas Sutarties sąlygas. Atsakovas taip pat įsipareigojo Sutarties 5.5 punktu informuoti Lizingo bendrovę, jeigu pasikeičia atsakovo Sutartyje nurodytas adresas ar telefonas, banko rekvizitai, turto laikymo vieta, atsakovo finansinė būklė, turinti reikšmės Sutarties vykdymui (dėl ko negali ar negalėtų vykdyti Sutarties). Taip pat, vadovaujantis Sutarties 11.1. punktu, šalys, siekdamos užtikrinti Sutarties įvykdymą, susitarė dėl Sutarties neįvykdymo pasekmių – susitarė, jog atsakovui pažeidus mokėjimų grafiką – vėluojant mokėti mokėjimus ar jų dalį, nuomininkas įsipareigoja mokėti lizingo įmonei 0,2 procento delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o Sutarties 11.2 punkte buvo numatyta, jog nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas Sutarties 5.5 p. nuomininkas sumoka lizingo įmonei 10 procentų neišpirktos turto vertės baudą.
        5. Atsakovas nuo 2007 m. vasario 17 d. jokių įmokų už turtą ieškovei (kreditoriui) nemoka, skolininkas, išsimokėtinai pasiėmęs turtą, kreditoriui sumokėjo tik 1 (vieną) pačią pirmąją išperkamosios nuomos mėnesinę įmoką (iš 13 (trylikos) įmokų), ir daugiau jokių įmokų kreditoriui (nei pradiniam, nei naujajam) nemokėjo (nemoka). Tokiu būdu atsakovas, pažeidęs Sutartį, kreditoriui liko skolingas už turtą 489,97 Eur (1 691,77 Lt) dydžio sumą (pagrindinę skolą). Atsakovas Sutarties nenutraukė, turto negrąžino, nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, su kreditoriumi (nei pradiniu, nei naujuoju) nebendradarbiavo (nebendradarbiauja), tuo pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, įtvirtintus Sutarties 2.1 punkte, dėl ko Sutarties 11.1 p. pagrindo atsakovui buvo skaičiuojami delspinigiai.
        6. UAB „Ūkio banko lizingas“ ir UAB „Kapitalo valda“ pasirašė 2009 m. kovo 4 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/03/04-1, UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido, o UAB „Kapitalo valda“ įgijo reikalavimo teises į atsakovą pagal Sutartį ir iš Sutarties kylančius reikalavimus.
        7. Pažymėjo, kad UAB „Kapitalo valda“ atsakovui pagal Sutartyje nurodytą adresą išsiuntė pranešimą dėl reikalavimo perėmimo (perleidimo) bei apie kreditoriaus pagal Sutartį pasikeitimą, pareikalavo atsakovą įvykdyti 2009 m. kovo 4 d. perdavimo – priėmimo aktu Nr. 512 naujajam kreditoriui perleistus reikalavimus ir įspėjo atsakovą, kad, negrąžinus skolos, bus pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Atsakovas prievolių kreditoriui nevykdė, bendradarbiavimo ir bendravimo vengė. Ieškovas 2010 m. perdavė skolos išieškojimą (ikiteisminiu būdu) skolų išieškojimo įmonei UAB „Sergel“ , tačiau iki šiol UAB „Sergel“ nepavyko priversti atsakovą įvykdyti prievolės.
        8. Nurodė, kad atsakovas pažeidė šalių Sutartimi suderintą mokėjimo grafiką, todėl vadovaujantis Sutarties 11.1 punktu, atsakovui atsirado pareiga mokėti kreditoriui 0,05 procento dydžio delspinigius (įstatyminius, vietoje 0,2 procento sutartinių) nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną, kas šio ieškinio pateikimo dienai sudaro 937,07 Eur sumą. Pažymėtina, kad, paskaičiuodamas delspinigius, ieškovas vadovavosi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatomis ir delspinigių dydį savo iniciatyva nuo 0,2 proc. sumažino iki 0,05 proc.
        9. Teigė, jog perduodant reikalavimą atlygintinai pirminis kreditorius paskaičiavo delspinigius tam, kad būtų įkainotas perduodamas reikalavimas. Ieškovas reikalavimo perleidimo sutartimi perėmė reikalavimo teisę į paskaičiuotus reikalavimo perleidimo dienai delspinigius, tačiau taip pat įgijo teisę skaičiuoti ir reikalauti iš atsakovo Sutartimi numatytus delspinigius nuo reikalavimo perleidimo momento iki skolininkas įvykdys prievolę, kurie laikytini minimaliais ieškovo patiriamais nuostoliais dėl atsakovo įsipareigojimų ieškovui nevykdymo po to, kai naujasis kreditorius informavo skolininką apie kreditoriaus pasikeitimą, esamą neįvykdytą prievolę (skolą, delspinigius) bei pareikalavo prievolę įvykdyti, informavo, jog neįvykdžius prievolės pagal Sutartį, bus skaičiuojami delspinigiai. Kadangi atsakovas prievolės ieškovui neįvykdė, ieškovas patyrė išlaidų dėl skolos išieškojimo: siuntė atsakovui raginimus įvykdyti prievolę, mėgino susisiekti ir susitarti su atsakovu, kad šis įvykdytų prievolę, nepavykus – kreipėsi į skolų išieškojimo įmonę, tačiau dėl atsakovo vengimo bendradarbiauti skolos išieškojimas užsitęsė ir galiausiai nepavyko išieškoti skolos.
        10. Nurodė, jog atsakovas, vykdydamas Sutartį, iš esmės nesilaikė sutarties vykdymo principų, pažeidė Sutartyje numatytas prievoles, pažeidė Sutarties 2.1 punktą, 5.5 punktą bei nesumokėjo turėtinos sumokėti pagal Sutartį pinigų sumos ir tokiu būdu yra atsakingas už tinkamo prievolės neįvykdymo pasekmes, turi mokėti delspinigius.
        11. Atsakovui V. S. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (asmeniškai) buvo įteikti ieškinys ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

        1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo V. S. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ naudai 489,97 Eur skolą, 45,00 Eur delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 11,96 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
        2. Teismas vertino, kad atsakovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, jis laikoma pažeidusia sutartį šalimi, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 489,97 Eur skolą yra laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.
        3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsižvelgdamas į tai, kad Sutartis sudaryta tarp juridinio asmens ir fizinio asmens – silpnesnės šalies – vartotojo, taip, pat į tai, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad atsakovas būtų pažeidęs savo pareigas pagal 5.2. ir 5.5. punktus ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 49 Eur baudą už sutarties 5.2. ir 5.5. punktų pažeidimą laikė nepagrįstu (neįrodytu) ir netenkino.
        4. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas, kad atsakovas yra vartotojas bei sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat atsižvelgiant į prievolės sumą, kuri yra beveik du kartus mažesnė nei prašoma priteisti delspinigių suma, be to, į delspinigių susidarymo laikotarpį, kad ieškovė dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po devynerių metų nuo atsakovo įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos ir tik po daugiau nei septynerių metų po reikalavimų perleidimo sutarties pasirašymo su pradiniu kreditoriumi, konstatavo, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli. Pažymėjo, kad ieškovė nenurodė jokių svarbių priežasčių ir nepateikė pagrįstų paaiškinimų, kodėl tiek metų delsė prisiteisti skolą iš atsakovo. Ieškovė delsė aktyviai ir operatyviai ginti savo teises, todėl turi prisiimti sutarties ilgalaikio neįvykdymo pasekmes ir negali iš atsakovo – vartotojo gauti per dideles netesybas, nes tai visiškai neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų. Teismas vertino, kad kad tinkami ir protingi šioje byloje būtų 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną (iš viso už 180 dienų), kurie sudarytų 45,00 Eur (489,97 Eur x 0,05 proc. x 180 d.).

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8

        1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Kapitalo valda“ pateikė apeliacinį skundą dėl 2017 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo už akių, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimą už akių – priteisti 937,07 Eur delspinigių, 49 Eur dydžio baudą ir bylinėjimosi išlaidas, kitoje dalyje sprendimą už akių palikti nepakeistą. Nurodė šiuos kaip esminius apeliacinio skundo argumentus:
    1. pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai ex officio taikė sutrumpintą 6 (šešių) mėnesių ieškinio senatį dėl delspinigių skaičiavimo ir priteisė delspinigius ne už visą prievolės neįvykdymo laikotarpį. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovas buvo informuotas apie kreditoriaus pagal sudarytą sutartį pasikeitimą, jam buvo siunčiami raginimai įvykdyti prievolę, siekiama ginčą išspręsti taikiai. Atsakovas vengė įvykdyti prievolę, elgėsi nesąžiningai. Ieškovas patyrė papildomų nuostolių dėl šios sutartinės prievolės nevykdymo, tačiau reikalavimą pareiškė tik dėl sutartinių netesybų (delspinigių) priteisimo. Pažymėtina, kad ieškinio senaties instituto teismas negali taikyti ex officio, todėl šiuo atveju nesant atsakovo prašymo, teismas pritaikė ieškinio senatį nepagrįstai;
    2. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tarp šalių sutartį kvalifikavo kaip vartojimo kredito sutartį, o ne išperkamosios nuomos, todėl nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas. Skolininko sąmoningas neveikimas (įsipareigojimai nevykdomi ilgą laiką) negali būti pateisinamas silpnesnės sutarties šalies kriterijumi ir dėl to negali būti sumažinamas priteisiamų kreditoriui iš skolininko delspinigių dydis;
        1. Atsakovas V. S. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

        1. Byloje nustatyta, kad atsakovas ir pradinė kreditorė UAB ,,Ūkio banko lizingas“ 2007 m. vasario 7 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 702574456, tačiau atsakovas sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir liko skolingas pradinei kreditorei 489,97 Eur. Remiantis byloje pateikta reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09/03/04-1 nustatyta, kad UAB „Ūkio banko lizingas“ ieškovei perleido reikalavimo teisę į atsakovą. Byloje nėra duomenų apie atsakovo prievolės įvykdymą ieškovei (CPK178 straipsnis).

11Dėl vartojimo teisinių santykių kvalifikavimo

        1. Apeliantė įrodinėja, jog išperkamosios nuomos sutarčiai netaikomos įstatymo nuostato, ginančios vartotojo interesus, todėl nebuvo pagrindo vadovautis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymu.
        2. Apeliacinės instancijos atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas tiesiogiai nesirėmė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymu, tik nurodė, kad nagrinėjamoje byloje sutartis yra sudaryta tarp juridinio asmens ir fizinio asmens – silpnesnės šalies – vartotojo, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl neteisingai taikytos materialinės teisės normos atmetamas.
        3. Pasisakant dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo, nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2012 išaiškinta, jog sutartis turi būti kvalifikuojama kaip vartojimo nustačius šiuos esminius požymius: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas. Taigi vienas iš esminių vartojimo sutarties požymių yra prekių ir paslaugų įsigijimo tikslas – savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Be kita ko, kasacinės instancijos teismas nurodė ir tai, jog teismas turi pareigą identifikuoti vartojimo sutartis, t. y. pagal pateiktus dokumentus ex officio kvalifikuoti byloje dalyvaujančių asmenų santykius vartojimo sutarties požymių aspektu, ir atlikti šių sutarčių sąlygų, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas, sąžiningumo kontrolę (CK 6.188 straipsnis).
        4. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas 2007 m. vasario 7 d. išperkamosios nuomos sutarties Nr. 702574456 (toliau – Sutartis) pagrindu įsigijo prekę (daiktą) – WD-12390ND LG skalbimo mašiną, byloje nesant įrodymų, kad skalbimo mašina skirta ne namų ūkio poreikiams tenkinti, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė kvalifikuoti teisinį santykį kaip vartojimo.

12Dėl delspinigių ir netesybų

        1. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).
        2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 išaiškino, jog šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi, sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Sutartyje nustatydamos netesybų dydį, šalys gali susitarti dėl nuostolių ir netesybų (išskyrus įstatymines netesybas) santykio bei tokiu būdu konkretizuoti sutartinės civilinės atsakomybės ir prievolės įvykdymo užtikrinimo ypatumus. Šie sutartinių netesybų ypatumai neleidžia jų mažinti iki kreditoriaus įrodytų nuostolių dydžio, nes tokiu būdu būtų paneigtas sutarčių laisvės principas, kurį netesybų ir nuostolių santykyje riboja CK 6.73 straipsnio 1 dalies nuostata dėl netesybų įskaitymo į nuostolius bei CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatos. Teismų praktikoje CK 6.73 straipsnio 1 dalies normoje įtvirtintas netesybų ir nuostolių santykis aiškinamas kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-400/2005 ir kt.).
        3. Remiantis minėtu kasacinio teismo išaiškinimu, apeliantei neįrodinėjant nuostolių dydžio, apeliantės prašoma priteisti bauda už Sutarties 5.2. ir 5.5. punktus pažeidimą negalėjo būti priteista, nes jos dydis apima prašomus priteisti delspinigius (CK 6.73 straipsnis).
        4. Teismas sprendė, kad tinkami ir protingi šioje byloje būtų 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną iš viso už 180 dienų.
        5. Apeliantė įrodinėja, jog teismas iki neprotingo dydžio sumažino delspinigių dydį, nesant šalies prašymo taikydamas 6 mėnesių ieškinio senaties reikalavimą. Argumentuoja tuo, kad iš 13 įmokų atsakovas sumokėjo 1, turto negrąžino, Sutarties nenutraukė, dėl jo veiksmų buvo patirtos skolos išieškojimo išlaidos.
        6. Pasisakant dėl ieškinio senaties taikymo be šalies prašymo, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog byloje reikalaujama priteisti netesybas iš vartotojo. Vadinasi, kaip jau nurodyta, teismas ex officio patikrina tokio reikalavimo teisėtumą, todėl negalima sutikti su apeliante, jog teismas pažeidė materialias teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties taikymą. Pažymėtina ir tai, jog nagrinėjamoje byloje yra priimtas sprendimas už akių, todėl atsakovas procesiniuose dokumentuose negalėjo pareikšti prašymo dėl ieškinio senaties taikymo, o teismas privalo kontroliuoti netesybų dydį.
        7. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Minėta, nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).
        8. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad teismo nustatytas delspinigių dydis yra teisiškai pagrįstas, nes apeliantė, perėmusi 2009-03-04 reikalavimą iš UAB Ūkio banko lizingas pagal sutartį Nr. 09/03/04-1 ir nuo pradžių žinojusi 2007-02-17 Sutarties vykdymo aplinkybes, prisiėmė skolos išsiieškojimo riziką iš vartotojo. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovo turtinė padėtis yra gera, neįrodinėjama, jog jis sąmoningai piktnaudžiauja Sutartiniais santykiais, nemokėdamas skolos. Įgyta skalbimo mašina nėra prabangos prekė, o buities prietaisas, kuris skirtas vartojimo poreikiams užtikrinti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentu, jog visa sutarties neįvykdymo rizika buvo perkelta ieškovei, nes: 1) delspinigių laikotarpis apskaičiuotas pagal įstatyme numatytą terminą, kuris jau savaime laikomas protingu; 2) priteistų delspinigių dydis atitinka šiuo metu teismų praktikos rekomendacijas.
        9. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad kreditorė UAB ,,Ūkio banko lizingas“ išperkamosios nuomos sutartį Nr. 702574456 nutraukė ir byloje nėra remiamasi argumentu, jog po sutartinių santykių pabaigos kreditorė ėmėsi visų priemonių sugrąžinti nuomojamą daiktą arba nedelsiant, negaunant tolimesnių įmokų, pareiškė reikalavimą atsiskaityti. Tokiu atveju pripažįstamas pagrįstu pirmosios instancijos teismo motyvas, jog pradėtas išieškojimas yra laukus neprotingą terminą, t. y. po devynerių metų nuo atsakovo įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos ir tik po daugiau nei septynerių metų po reikalavimų perleidimo sutarties pasirašymo su pradiniu kreditoriumi. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmetamas, kaip neįrodytas, nes toks apeliantės elgesys nėra suderinamas su teisingumo principu vartojimo teisiniuose santykiuose (CPK 185 straipsnis).
        10. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės reikalavimus, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

13Dėl bylinėjimosi išlaidų

        1. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
        2. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

14Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

Nutarė

15apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą atmesti.

16Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

17Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai