Byla I-567-331/2008
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, sekretoriaujant Editai Polikauskaitei, dalyvaujant atsakovės - Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos - atstovams Giedrei Pupinytei ir Andriejui Bielinskiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjų D. D., R. R. ir L. V. M. skundą atsakovei Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Valstybinė geležinkelio inspekcija) dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,

Nustatė

2D. D., R. R. ir L. V. M. kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovės Valstybinės geležinkelio inspekcijos D. D., R. R. ir L.V. M. darbo užmokesčio nepriemokas, susidariusias tarp faktiškai jiems išmokėto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio, kurį atsakovas, pareiškėjų teigimu, turėjo apskaičiuoti ir išmokėti nuo 2003-09-01.

3Pareiškėjai skunde (b. l. 2–5) nurodė, kad dirbo Valstybinėje geležinkelio inspekcijoje valstybės tarnautojais. Priimant Valstybės tarnybos įstatymą, jame buvo įtvirtinta, kad pareiginės algos koeficientas yra lygus LR Vyriausybės patvirtintam minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžiui. LR Vyriausybė 2003-07-18 nutarimu Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga, nustatė 450 Lt minimaliąją mėnesinę algą (toliau – MMA), o valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams nustatė 430 Lt MMA. Vėlesniuose Vyriausybės nutarimuose (2004-03-24 nutarimas Nr. 316, 2005-04-04 nutarimas Nr. 361, 2006-03-27 nutarimas Nr. 298) MMA dydžiai buvo didinami tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose ir organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikomas MMA, tačiau valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams MMA dydis nekito ir buvo paliktas 430 Lt. Pareiškėjų manymu, tokiu nevienodu asmenų, kuriems tvirtinama skirtingo dydžio minimali mėnesinė alga, traktavimu yra pažeidžiamos Konstitucijos 29 str. 1 d. ir 48 str. 1 d. nuostatos, ir tai vertintina kaip konstitucinio teisėtų lūkesčių principo pažeidimas, nes valstybės tarnautojai, skirtingai nuo kitų darbuotojų, negali tikėtis darbo užmokesčio didėjimo keičiantis šalies ekonominei situacijai. Pareiškėjai nurodo, kad Konstitucinis teismas savo nutarimuose yra išaiškinęs, kad apmokėjimas už darbą negali būti mažinamas tik atskiroms darbuotojų kategorijoms bei ne kartą konstatavęs, jog konstitucinis visų asmenų lygybės principas įtvirtina formalią visų asmenų lygybę, įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai. Iš šio principo seka, kad Konstitucijoje garantuota teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra tiesiogiai susijusi su asmenų lygybės įstatymui, teismui bei kitoms valstybės institucijoms principu. Todėl šiuo atveju darbdavio netinkamas darbo užmokesčio apskaičiavimas, dėl ko susidarė darbo užmokesčio nepriemokos, negali būti pripažintas teisėtu. Pareiškėjų manymu, jiems nepagrįstai nebuvo didinama MMA ir dėl to atsakovė privalo išmokėti atlyginimo skirtumus, susidariusius tarp jiems faktiškai išmokėtų atlyginimų ir atlyginimų, kuriuos buvo privalu mokėti. Pareiškėjai prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Valstybės tarnybos įstatymo ir Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymo trečiojo skirsnio 1 straipsnio 1 dalis, LR Vyriausybės 2003-07-18 nutarimo Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ 1,2 punktai, LR Vyriausybės 2004-03-24 nutarimo Nr. 316 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ 1,2 punktai, 2005-04-04 nutarimo Nr. 361„Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ 1,2 punktai, neprieštarauja LR Konstitucijos 23 straipsniui, 29 straipsniui, 48 straipsnio 1 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

4Atsakovė Valstybinė geležinkelio inspekcija atsiliepime į skundą (b. l. 16–17) nurodo, kad su skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad skaičiuodama darbo užmokestį pareiškėjams, vadovavosi galiojančiais teisės aktais. Nurodė, kad nesant atitinkamo Konstitucinio teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą.

5Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

6Skundas atmestinas.

7Pareiškėjai Valstybinėje geležinkelio inspekcijoje dirbo valstybės tarnautojais (D. D. dirbo nuo 2004-04-22 iki 2006-09-21, R. R. ? 2002-05-02 iki 2006-04-21, L. V. M. ? 2004-05-03 iki 2006-03-01).

8Jie ginčija tai, kad, vadovaujantis LR Vyriausybės 2003-07-18 nutarimu Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2003, Nr. 73-3371), LR Vyriausybės 2004-03-24 nutarimu Nr. 316 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2004, Nr. 46-1511), LR Vyriausybės 2005-04-04 nutarimu Nr. 361 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2005, Nr. 45-1444) ir LR Vyriausybės 2006-03-27 nutarimu Nr. 298 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2006, Nr. 35-1251), apskaičiuojant jos darbo užmokestį buvo taikomas tas pats minimaliosios mėnesinės algos dydis – 430 litų, neatsižvelgiant į tai, kad minimalioji mėnesinė alga buvo nuolat didinama, bet tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga.

9Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio klausimus reguliuoja LR valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 (2002 m. balandžio 23 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 23 straipsnis, kuriame nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos. Minėto įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą pagal šio įstatymo priedėlį. Koeficiento vienetas yra Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio (nuo 2006-08-08 pareiginės algos bazinis dydis). Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš minimaliosios mėnesinės algos (nuo 2006-08-08 pareiginės algos bazinio dydžio).

10Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-03-20 nutarimu pripažino, kad LR darbo kodekso 187 str. 1 d. nuostata „Atskiroms ūkio šakoms, regionams ir darbuotojų grupėms Vyriausybė <...> gali nustatyti skirtingus minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydžius“, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-07-18 nutarimo Nr. 937 1 ir 2 punktai, 2004-03-24 nutarimo Nr. 316 1 ir 2 punktai, 2005-04-04 nutarimo Nr. 361 1 ir 2 punktai ir 2006-03-27 nutarimo Nr. 298 1 punktas tiek, kiek tai susiję su valstybės politikais, teisėjais, valstybės pareigūnais, kariais ir valstybės tarnautojais, kuriems patvirtintas mažesnis minimalusis valandinis atlygis ir mažesnė minimalioji mėnesinė alga negu darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose ir organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Valstybės tarnybos santykiai savo prigimtimi ir turiniu iš esmės skiriasi nuo santykių, kurie susiklosto tarp darbuotojų, dirbančių pagal samdos (darbo) sutartis, ir atitinkamų darbdavių. Galimybė pasirinkti įvairias darbo apmokėjimo sistemas ir valstybės tarnybos teisinių santykių ypatumai, palyginti su darbo santykiais, suponuoja ir galimybę valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo santykius reguliuoti kitaip negu kitų darbuotojų, inter alia nustatyti skirtingas darbo apmokėjimo sistemas valstybės tarnautojams (taip pat kitų iš biudžeto finansuojamų institucijų darbuotojams) ir kitiems asmenims. Valstybės tarnybos santykių diferencijuoto teisinio reguliavimo galimybė suponuoja ir galimybę skirtingai reguliuoti valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo santykius, skirtingoms (pagal tam tikrus kriterijus skiriamoms) valstybės tarnautojų grupėms taikyti inter alia skirtingas darbo apmokėjimo sistemas.

11Konstituciniam Teismui pripažinus, kad LR darbo kodekso ir LR Vyriausybės nutarimų nuostatos, numatančios skirtingą darbo užmokesčio skaičiavimo dydį valstybės tarnautojams ir darbuotojams, neturintiems šio statuso, neprieštarauja Konstitucijai, šie teisės aktai pagrįstai buvo taikomi apskaičiuojant valstybės tarnautojų, taip pat ir pareiškėjų, darbo užmokestį. Taigi reikalavimas priteisti darbo užmokesčio sumas, skaičiuojant darbo užmokestį pagal MMA, kuris nebuvo patvirtintas skaičiuoti atlyginimą valstybės tarnautojams, taip pat pareiškėjų teiginys, kad atsakovė netinkamai apskaičiavo darbo užmokestį ir dėl to susidarė darbo užmokesčio nepriemokos, nepagrįsti, todėl atmestini.

12Esant tokioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę išmokėti pareiškėjų nurodytas darbo užmokesčio nepriemokas, todėl prašymas priteisti darbo užmokesčio nepriemokas atmestinas.

13Teismas, vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14pareiškėjų D. D., R. R. ir L. V. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai