Byla 2-50-650/2017
Dėl turto dalių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovės E. R. – R. priešieškinį ieškovams Ž. R., M. L. dėl skolos priteisimo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė, sekretoriaujant Daivai Girdenienei, dalyvaujant ieškovams Ž. R., M. L., ieškovų atstovui advokato padėjėjui Algimantui Gruzdžiui, atsakovėms G. R., E. R. – R., atsakovių atstovui advokatui Sauliui Alysui,

2žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų Ž. R. ir M. L. ieškinį atsakovėms G. R. ir E. R. – R., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje - Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, Lindorff Oy, Lietuvoje veikiančiam per Lindorff Oy filialą, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl turto dalių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovės E. R. – R. priešieškinį ieškovams Ž. R., M. L. dėl skolos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ieškovai ieškinio, patikslinto ieškinio, pareiškimų dėl ieškinio pagrindo ir dalyko pakeitimo galutiniais reikalavimais (I t. 1-6,23-28, 70-72, 147-149, 157-160 b.l., II t. 45-47 b.l.) prašo:
    1. atidalinti Ž. R. 1/10 turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės: butas/patalpa - butas, unikalus Nr. ( - ), adr. ( - ), vidutinė rinkos vertė - 25700 Eur, paskiriant atsakovei E. R. - R. natūra 1/10 priklausančią Ž. R. turto dalį, o Ž. R. priteisiant už 1/10 atidalijamo turto dalį piniginę kompensaciją iš atsakovės E. R. - R.s, sumoje 2570 Eur.
    2. Atidalinti M. L. 1/10 turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės: butas/patalpa - butas, unikalus Nr. ( - ), adr. ( - ), vidutinė rinkos vertė - 25700 EUR, paskiriant atsakovei E. R. - R. natūra 1/10 priklausančią M. L. turto dalį, o M. L. priteisiant už 1/10 atidalijamo turto dalį piniginę kompensaciją iš atsakovės E. R. - R.s, sumoje 2570 Eur.
    3. Nustatyti ieškovų M. L., Ž. R. ir atsakovės G. R. naudojimosi nekilnojamuoju turtu, adresu ( - ), tvarką pagal VĮ Registrų centras 2017-03-17 Žemės valdos naudojimosi tvarkos nustatymo lentelę:
      1. paskiriant M. L. ir Ž. R. naudotis žemės sklypo, unikalus Nr.( - ), vidutinė rinkos vertė - 21200 EUR, Žemės valdos naudojimosi tvarkos lentelėje pažymėtu žemės sklypu Nr. 1, kurį sudaro 106,59 kv. m. po gyvenamuoju pastatu, 31,45 kv. m. kiemo ir įvažiavimo, 64,56 kv. m. neužstatytos teritorijos - iš viso 202,60 kv. m., paskiriant G. R. naudotis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė - 21200 EUR, Žemės valdos naudojimosi tvarkos lentelėje pažymėtu žemės sklypu Nr. 2, kurį sudaro 68,61 kv.m. po gyvenamuoju pastatu, 23, 92 kv. m. kiemo ir įvažiavimo, 532,23 kv. m. neužstatytos teritorijos - iš viso 624,76 kv. m.
      2. paskiriant M. L. ir Ž. R. naudotis gyvenamuoju namu, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė - bevertis.
      3. paskiriant G. R. naudotis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė - 21200 EUR, Žemės valdos naudojimosi tvarkos lentelėje pažymėtu žemės sklypu Nr. 3, kurį sudaro 18,23 kv. m. kiemo ir įvažiavimo, 167,41 kv. m. neužstatytos teritorijos - iš viso 185,64 kv.
      4. paskiriant G. R. naudotis pastatu - ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė - bevertis; pastatu - ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė - bevertis; pastatu - ūkinis pastatas, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė - bevertis; kitais inžinieriniais statiniais - kiemo statiniai, unikalus Nr. ( - ), vidutinė rinkos vertė - bevertis.
    1. Priteisti iš atsakovių solidariai ieškovų patirtas visas bylinėjimosi išlaidas.
  1. Ieškovų reikalavimai grindžiami aplinkybėmis, kad ieškovas Ž. R. ir pradinė ieškovė L. L. yra brolis ir sesuo; proceso eigoje L. L. procesines teises perėmė jos sūnus M. L.. 2007 metais mirė Ž. R. ir L. L. tėvas T. V. R., buvęs santuokoje su G. R., ko pasekoje Ž. R. ir L. L., kaip pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą priėmė mirusio tėvo palikimą ir 2007-07-10 paveldėjimo teisės liudijimu Nr. 2-11996 įgijo po 1/10 sekančio nekilnojamojo turto adresu ( - ): pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), ūkiniu pastato, unikalus Nr. ( - ), pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), kitų inžinierinių statinių — kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), taip pat po 1/10 dalį 0,1013 ha žemės sklypo; unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ); taip pat po 1/10 dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ).
  1. Nekilnojamojo turto, esančio ( - ), likusias dalis (8/10 dalis) paveldėjo G. R., kuri buvo ieškovų tėvo sutuoktinė antroje santuokoje. G. R. dovanojimo sutartimi 2009-10-12 Nr. 1-6812 padovanojo turėto ir paveldėto buto dalį savo dukrai E. R. - R., kuri šiuo metu valdo 8/10 ginčo buto dalį. G. R. ir jos dukra E. R. – R. naudojasi ieškovams priklausančio turto dalimis žodinės panaudos teise, tačiau nenori atidalinti dalių iš bendrosios dalinės nuosavybės.
  1. Pradinė ieškovė L. L., kurios procesinių teisių perėmėjas yra M. L., turėjo kreditorių, kurio naudai yra areštuota buto dalis ir žemės sklypas, t.y turto dalys, iš kurių prašoma atidalinti ieškovų nuosavybės dalis. Atsakovė G. R. turi keletą kreditorių, kurių naudai yra areštuota buto dalis, namo dalis, kitų pastatų dalis ir žemės sklypo dalis, iš kurių prašoma atidalinti ieškovų nuosavybės dalis.
  1. Teismo posėdžio metu ieškovai palaikė patikslintą ieškinį, prašė jį tenkinti visiškai, nurodydami iš esmės tas pačias aplinkybes, kurios išdėstytos jų procesiniuose dokumentuose. Ieškovas M. L. papildomai paaiškino, kad pradinė ieškovė – jo motina L. L., turėjo kreditorių, kurio naudai yra areštuota buto dalis ir žemės sklypas, t.y turto dalys, iš kurių prašoma atidalinti ieškovų nuosavybės dalis, tačiau jam perėmus dovanotą motinos turtą, jis pilnai atsiskaitė su kreditorium BAB Snoras; nuosavybės atidalinimu liko suinteresuoti tik atsakovės G. R. turimi kreditoriai. Taip pat abu ieškovai papildomai paaiškino teismui, kad keitė savo pozicijas ginče atsakovės G. R. atžvilgiu, atsižvelgdami į Nacionalinės žemės tarnybos argumentus, todėl galutinai siekia naudotis jiems priklausančia namų valdos dalimi, ir jų teikiama tvarka pagal VĮ Registrų centras 2017-03-17 Žemės valdos naudojimosi tvarkos nustatymo lentelę neprieštarauja iš esmės nei atsakovės, nei gretimų sklypų savininkų interesams.
  1. Atsakovės G. R. ir E. R. – R. atsiliepimuose į patikslintą ieškinį, pareiškimą dėl ieškinio pagrindo ir dalyko pakeitimo ( I t. 41-43, 157-160 b.l., II t. 51-53 b.l.), nurodė, kad su ieškovų pareiškimu iš dalies sutinka. Ž. R., M. L. priklausančias po 1/10 dalis bute, adresu ( - ), tikslinga atidalinti, priteisiant ieškovų turtą atsakovei E. R. R., o minėtą atsakovę pareigojant sumokėti ieškovams protingo bei teisingo dydžio pinigines kompensacijas, t.y. kiekvienam po 900 eurų (jau po priešinių reikalavimų įskaitymo).
  1. Atsakovės su likusia pareiškimo dalimi, t.y. dėl turto, esančio ( - ), naudojimosi tvarkos nustatymo, nesutinka. Ieškovams nuosavybės teise priklauso po 1/10 dalį, o atsakovei G. R. 8/10 dalys 0,1013 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo (lAlm; unikalus Nr.: ( - )), ūkinio pastato (2Ilm; unikalus Nr.: ( - )), ūkinio pastato (4Ilm; unikalus Nr.: ( - )), ūkinio pastato (5Ilm; unikalus Nr.: ( - )), kiemo statinių (tvora, šulinys, du tualetai, kiemo aikštelė; unikalus Nr.: ( - )), adresu ( - ) Pirma, ieškovai, nepaisydami dalių bendrojoje nuosavybėje dydžių, prašo jiems priskirti bendrai naudotis visu gyvenamuoju namu, kurio bendras plotas 89.95 kv.m. Antra, atsakovei būtų neįmanoma naudotis namų valdos žemės sklypo atskiromis dalimis Nr.: 2, Nr.: 3, kurios atskirtos ieškovams priskirtina žemės sklypo dalimi Nr.: 1. Atsakovė, norėdama patekti iš vieno sklypo dalies į kitą turės eiti per kitiems asmenims priklausančią svetimą žemę: ginčo žemės sklypo dešinėje besiribojanti žemė (valstybinio fondo žemė) priklauso Lietuvos Respublikai, o kairėje besiribojanti žemė (( - )) priklauso privatiems asmenims. Iš šių asmenų nėra gautas sutikimas atsakovei G. R. naudotis svetimu turtu. Servitutai nenustatyti. Pažymėtina, kad ginčo namų valdos žemės sklypas aptvertas tvora, sklypo dešinėje - griovys, kas papildomai apsunkina žemės sklypo dalių naudojimo galimybes. Trečia, nors pagal pareiškimą atsakovei palikta naudotis kiemo statiniais, tačiau dalis šio turto (kiemo aikštelė, tvora) yra ieškovams priskirtoje žemės sklypo dalyje Nr.: 1. Ketvirta, ieškovai niekada nesinaudojo namų valda, esančia ( - ), jos netvarkė, neprisidėjo prie komunalinių paslaugų apmokėjimo. Atsakovė G. R. nuolatos gyvena šioje valdoje, pagal galimybes tvarkosi, moka mokesčius. Penkta, išlieka neaptartas inžinerinių tinklų klausimas. Pagal Lentelę ieškovams priskirtame žemės sklypo dalyje Nr.: 1 yra dujų ir elektros įvadai, tad neaišku, kaip atsakovė galėtų naudotis dujomis, elektra žemės sklypo dalyse Nr.: 2, Nr.: 3.
  1. Atsakovė E. R. – R. teikė byloje priešieškinį ( I t. 182-185 b.l.), kuriuo prašė priteisti iš ieškovo Ž. R. 360,97 eurų skolos ir ją įskaityti į ieškovo Ž. R. reikalavimą priteisti kompensaciją už atidalijamą 1/10 dalį buto su rūsiu ( - ); priteisti atsakovei E. R. - R. iš ieškovo M. L. 360.97 eurų skolos ir ją įskaityti į ieškovo M. L. reikalavimą priteisti kompensaciją už atidalijamą 1/10 dalį buto su rūsiu ( - ); priteisti solidariai iš ieškovų atsakovei E. R. - R. turėtas bylinėjimosi išlaidas.
  1. 2017-07-03 teismo nutartimi priimtas atsakovės E. R. – R.s pareiškimas dėl dalies priešieškinio atsisakymo ieškovams Ž. R., M. L., ir civilinė byla dalyje dėl priešieškinio reikalavimų - po 58,93 Eur skolos priteisimo iš kiekvieno ieškovo, nutraukta (2 t., 25-26 b.l.).
  1. Atsakovės priešieškinyje taip pat nurodyta, kad ieškovai siekia atidalinti jiems priklausančias po 1/10 dalis namų valdos ( - ), taip, kad iš 0,1013 ha žemės sklypo būtų suformuoti 2 (pagal ieškinį) arba 3 (pagal žemės valdos naudojimosi tvarkos nustatymo lentelę) atskiri nauji žemės sklypai. Toks reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Siūlomas atidalijimas natūra neatitinka bendraturčiams priklausančių dalių. Šis reikalavimas neatitinka žemės santykių reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų bei teisminės praktikos. Prie pareiškimo pridėta VĮ Registrų centro 2017 03 17 Žemės valdos naudojimosi tvarkos nusistatymo lentelė skirta bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymui, o ne atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės. Neišspręsti prisijungimo prie inžinerinių tinklų, taip pat privažiavimo, praėjimo bei kiti žemės sklypo bei pastatų naudojimo klausimai. Kreipiantis į teismą dėl žemės sklypo atidalijimo, turi būti nurodoma, kokie nauji žemės sklypai bus suformuoti ir pateikiami įrodymai, kad naujai formuojami žemės sklypai atitinka teisės aktų reikalavimus, tuo pagrindu teikė reikalavimą įtraukti į ginčą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos.
  1. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lindorff Oy, Lietuvoje veikiantis per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, atsiliepime į patikslintą ieškinį (I t. 50-53 b.l.) nurodė, kad nesutinka su ieškovų pateiktu prašymu atidalinus turtą reikalauti, jog atsakovės pinigine kompensacija padengtų ieškovų dalį už nekilnojamąjį turtą. Trečiojo asmens nuomone, paskyrus G. R. atitinkamą šios kompensacijos dalį, būtų neproporcingai suvaržytos jos galimybės atsiskaityti su ieškovais ir išieškotoju. Trečiasis asmuo, susisiekęs su antstolių I. E. bei A. B. kontoromis, gavo informaciją, jog Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis G. R. dirba Šiaulių suaugusiųjų mokykloje. VĮ „Regitra“ duomenimis jos vardu registruotų transporto priemonių nėra, jokio kito nekilnojamojo turto, į kurių būtų galimą nukreipti išieškojimą, taip pat nėra. G. R. turi ir daugiau vykdomųjų bylų, vykdomų kitose antstolių kontorose. Atsakovės skoliniai įsipareigojimai patvirtina, jog atsakovė neturės galimybės atsiskaityti su ieškovais, jei ir būtų paskirta piniginė kompensacija atidalinus turtą. Taigi nebūtų atstatyta teisinė pusiausvyra tarp šalių, įskaitant ir Lindorff Oy, kaip išieškotoją.
  1. Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas nedalyvavo, pateikęs atskirą prašymą dėl bylos nagrinėjimų be jų dalyvavimo ( 2 t., 60-61 b.l.)
  1. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į patikslintą ieškinį (II t. 19-22 b.l.), nurodė, kad su ieškovų reikalavimais nesutinka ir mano, kad ieškinys turi būti tikslinamas. Nurodo, kad atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiams priklausančių žemės sklypo dalį bendraturtis gali tik laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reglamentavimo. Reiškiant ieškinį (priešieškinį) dėl atidalijimo iš bendro žemės sklypo, turi būti pateiktas ir žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, parengtas ir patvirtintas Žemės įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ir žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nustatyta tvarka. Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi, o šios bylos išsprendimas neturės įtakos jos kaip trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms.
  1. Teismo posėdyje dalyvavę trečiojo asmens atstovai taip pat nurodė tuos pačius argumentus dėl ieškovų reikalavimų nepagrįstumo, tačiau išreiškė poziciją, kad, kad ginčą palieka iš esmės spręsti teismo nuožiūra.

5Ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies.

  1. Byloje teiktais šalių paaiškinimais, rašytiniais duomenimis ( 1 t., 7-11 b.l.) nustatyta, kad 2007 metais mirus ieškovo Ž. R. ir ieškovo M. L. motinos L. L. tėvui T. V. R., buvusiam santuokoje su atsakove G. R., Ž. R. ir L. L., kaip pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą priėmė mirusio tėvo palikimą kartu su kitais paveldėtojais, 2007-07-10 paveldėjimo teisės liudijimu Nr. 2-11996 įgijo nuosavybės teise po 1/10 dalį nekilnojamojo turto: pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), kitų inžinierinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), taip pat po 1/10 dalį 0,1013 ha žemės sklypo; unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ); be to įgijo po 1/10 dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ). 2016-07-05 L. L. notarine tvarka sudaryta sutartimi dovanojo visas paveldėto turto dalis savo sūnui M. L. ( 1 t., 78-90 b.l.). Tuo pagrindu 2016-07-18 teismo nutartimi byloje vietoje L. L. ieškovu įtrauktas M. L., įvykus procesiniam teisių perėmimui (CPK 48 str.)
  1. Konstatuotina, kad šalis sieja bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, t.y. butą, esantį ( - ), valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo po 1/10 dalį kiekvienas iš ieškovų ir 8/10 dalis atsakovė E. R. - R., taip pat ieškovai valdo po 1/10 dalį žemės sklypo ir statinių adresu ( - ), o 8/10 dalis to paties nekilnojamojo turto valdo atsakovė G. R..
  1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ketvirtojoje knygoje įtvirtinti du skirtingus teisinius padarinius sukeliantys bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai: naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu turtu tvarkos nustatymas (CK 4.75 str. 1 d., 4.81 str.) ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str.). Esminis jų skirtumas, kad nustačius naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarką bendrosios nuosavybės dalyviai ir toliau lieka bendraturčiais, tik įgyja teisę savarankiškai naudotis jiems paskirtomis daikto dalimis, tam tikras nekilnojamojo daikto dalis paprastai paliekant bendraturčiams naudotis bendrai, t. y. atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybė nepasibaigia, o atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės ši teisė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa jiems paskirtų dalių savininkais ir kiekvienas iš jų naudojasi jam tekusia dalimi savo nuožiūra (CK 4.37 str. 1 d.) arba vienas (ar keli) iš bendraturčių tampa viso turto savininku, o kitam (kitiems) priteisiama kompensacija pinigais (CK 4.80 str. 2 d.). CK 4.72 straipsnyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu (CK 4.72 straipsnio 2 dalis), o bendrosios nuosavybės objektu – kiekvienas daiktas ar kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.74 straipsnis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).

6 Dėl ieškinio reikalavimo - buto atidalijimo ir atsakovės priešieškinio reikalavimo - skolos

  1. Ieškovai nurodo, kad jie ginčo butu nesinaudoja, visą laiką po palikimo priėmimo minėtu turtu naudojasi faktiškai viena atsakovė E. R. - R., 2009-10-12 dovanojimo sutarties pagrindu įgijusi 8/10 buto dalis, toks turtas yra ieškovams nenaudingas ir nuostolingas, todėl galutiniais sutikslintais reikalavimais prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turtą paliekant atsakovei, o kiekvienam ieškovui išmokant kompensaciją už atsakovei natūra tenkančią 1/10 dalį po 2570 Eur. Atsakovė teiktu priešieškiniu ir atsiliepimu į patikslintą ieškinį taip pat sutinka atsidalinti butą su ieškovais, tik nesutinka su iš jos priteistinos kompensacijos dydžiu, prašydama iš kiekvieno ieškovo priteisti po 302,04 Eur skolą, susidariusią nuo 2009-11-01 iki 2017-04-30 už viso buto patalpų šildymo, techninio ir karšto vandens skaitiklio aptarnavimo mokėjimus, bei šią skolą įskaičius į ieškovų reikalavimus, galutinai priteisti iš atsakovės už ieškovams tenkančią 1/10 dalį 900 Eur piniginės kompensacijos. Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas iš esmės tenkinus ieškovų reikalavimus, atidalinti ieškovų ir atsakovės valdomas buto dalis, natūra jas priteisiant atsakovei, o ieškovams – piniginę kompensaciją.
  1. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi įstatymas prioritetą skiria atidalijimui natūra. Nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteisiama kompensacija pinigais.
  1. Nagrinėjamos bylos atveju ginčo buto dalyti natūra ieškovai nepageidavo, todėl nėra pagrindo teismui vertinti galimybės šalims bendrai toliau naudotis šia bendrąja daline nuosavybe. Todėl reikalinga vertinti tik priteistinos ieškovams kompensacijos dydį. Teismas pirmiausia tuo aspektu sprendžia atsakovės priešinį reikalavimą dėl 302,04 Eur skolos priteisimo iš kiekvieno ieškovo. Ieškovai teismo posėdžio metu pripažino galutinius atsakovės skolinius reikalavimus, įsiskolinimo už buto mokesčius buvimą patvirtino ir apklausta liudytoja L. L., todėl teismui yra pagrindas tenkinti priešieškinį šioje dalyje. Byloje atsakovė be savo paaiškinimų, taip pat teikė rašytinius įrodymus, kiek ji viena sumokėjo už viso buto patalpų šildymo, techninio ir karšto vandens skaitiklio aptarnavimo paslaugas nuo 2009-11-01 iki 2017-04-30 ( 1 t.,186-192 b.l., 2 t. 16-18 b.l.), todėl remiantis CK 4.76 straipsnio nuostatomis, iš kiekvieno ieškovo turi būti priteista po 1/10 dalį visų sumokėtų mokesčių, t.y. po 302,04 Eur, kurie įskaitytini į priešinį ieškovų reikalavimą - piniginės kompensacijos iš atsakovės priteisimą, atidalinus buto dalis.
  1. Atitinkamai teismas vertina, kad ieškovų prašomos piniginės kompensacijos dydis už 1/10 dalį po 2570 Eur yra pagrįstas. Kilus ginčui tarp šalių dėl nuosavybės vertės, buvo atlikta teismo ekspertizė buto vidutinei rinkos vertei nustatyti ( 1 t., 116-117 b.l.). Teismas neturi pagrindo abejoti teismo eksperto A. L. pateiktu aiškiu ir detaliu teismo ekspertizės aktu Nr.16/12-095, kuriame nurodyta, kad vidutinė rinkos vertė turto nustatymo dieną (2016-12-19) yra 25 700 Eur (atskira medžiaga voke – 1 t., b.l.128). Atitinkamai atmestini atsakovės argumentai ginče, kad teismas turėtų vadovautis kita eksperto nustatyta priverstinio realizavimo verte -21 000 Eur, kadangi šis butas nebėra priverstinai realizuojamas, antstolio taikyti apribojimai (turto areštas) skolininkės L. L. daliai yra panaikinti; ši dalis be jokių suvaržymų buvo padovanota M. L., kas matyti ir iš 2016-07-05 dovanojimo sutarties turinio (1 t., 78-79 b.l.). Atmestini kaip nepagrįsti ir kiti atsakovės teikiami subjektyvūs argumentai dėl turto atidalinamų dalių vertės mažinimo, nes sunki atsakovės finansinė padėtis, prasta sveikata, būtų teismui pagrindas tik išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, o ieškovų nesirūpinimas buto išlaikymu bei nesiekimas viešai parduoti tokį gana nepatrauklų turtą nelaikytini objektyviais veiksniais, mažinančiais rinkoje vidutinę buto vertę, kurią nustatė teismo ekspertas, Todėl teismas vadovaudamasis CPK 185 straipsnio nuostatomis, vertina byloje pateiktus byloje įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu ginčo aplinkybių ištyrimu ir daro išvadą, kad ieškovai įrodė teisingą buto rinkos vertę – 25 700 Eur ir toje ieškinio dalyje pagrįstai prašo už 1/10 buto dalį – 2570 Eur. Tenkinus atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo, teismui atlikus priešpriešinių piniginių sumų įskaitymus, atsakovei priteisiamą 302,04 Eur skolą iš kiekvieno ieškovo, ir ją įskaičius į ieškovams mokėtiną 2570,00 Eur kompensaciją už 1/10 dalį buto, būtent nustatoma galutinė 2267,96 Eur piniginė kompensacija, priteistina iš atsakovės kiekvienam ieškovui.

7Dėl ieškovų reikalavimų atidalinti namų valdos dalis

  1. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių. Teismas šiame ginče konstatuoja, kad ieškovai pradiniais reikalavimais teismo prašė atidalinti jų nuosavybės dalis, paskiriant ieškovams pinigines kompensacijas už jų turimas namų valdos dalis. Tokius reikalavimus motyvavo tuo, kad atidalinti turtą natūra nėra jokių galimybių, nes ieškovams priklauso tik po 1/10 dalį. Bandant atidalinti tokias mažas dalis natūra, neišvengiamai liktų pastatų bendrai naudojamų patalpų, dėl kurių vėl kiltų ginčai. Be to, esant tokiai mažai nekilnojamojo turto daliai, ieškovai negalėtų tinkamai įgyvendinti savo, kaip savininkų teisių. Sklypo 1/10 dalis taip pat būtų bevertė, nes ji per maža statyti namą, naudoti komerciniais tikslais, ar naudoti kitais tikslais. Tačiau proceso eigoje ieškovai du kartus keitė savo pozicijas ginče: 2017-03-24 pareiškimu dėl ieškinio dalyko pateikė reikalavimus atidalinti natūra po 1/10 dalį nekilnojamojo turto, esančio bendrojoje dalinėje nuosavybėje su atsakove G. R.; taip pat 2017-09-09 pareiškimu dėl dalyko pakeitimo pateikė reikalavimus nustatyti žemės sklypo ir statinių, esančių ( - ), naudojimosi tvarką tarp ieškovų ir atsakovės pagal VĮ Registrų centras parengtą 2017-03-17 Žemės valdos naudojimosi tvarkos nustatymo lentelę (1 t. 150 b.l.). Teismo nuomone, toks ieškovų nenuoseklumas ginčo reikalavimuose iš esmės laikytinas šalies nesąžiningu siekiu praturtėti atsakovei daug didesne dalimi priklausančios nuosavybės sąskaita, sąlygotu gautų turto vertinimo ekspertizės išvadų, nurodant ginčo statinių visišką nusidėvėjimą ir likutinės vertės nebuvimą, nes ieškovams dalintis tokį iš esmės mažos vertės turtą, prašant piniginės kompensacijos, tapo materialiai nenaudinga. Be to ieškovų vėlesnių reikalavimų dėl atidalinimo natūra nepagrįstumą įrodo tiek atsakovių atstovo, tiek trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos argumentai ginče apie teisinį ir faktinį negalimumą miesto ribose atidalinti natūra ieškovams priklausančias tokias mažas (1/10 namų valdos dalis) ir suformuoti atskirus du žemės sklypus bendrai su atsakove dalinamam gyvenamajam namui, kaip pagrindiniam statiniui, tiek ir kitiems ūkinės paskirties statiniams.
  1. Teismas atkreipia dėmesį tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė G. R. nekeitė savo pozicijos ir teikdama atsiliepimus į patikslintus ieškinius bei paaiškinimus teismui, nurodė, kad iš esmės nesutikdama nei su ieškovų pasiūlytu dalių atidalijimo būdu natūra, nei su naudojimosi tvarkos nustatymu, sutiktų ieškovams sumokėti kompensacijas už jų turimas 1/10 žemės sklypo ir statinių dalis. Atsakovė teikė duomenis byloje, kad yra dirbanti, mokanti skolas vykdymo procese kitiems kreditoriams (1 t., 44 b.l.), ir pagal savo finansines galimybes galėtų dalimis šias kompensacijas ieškovams sumokėti. Atsakovės paskaičiavimais, už 1/10 dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų ir statinių kiekvienam ieškovui teismas turėtų priteisti po 800,00 Eur, ir būtent tokių kompensacijų prašoma atsakovės teikiamais atsiliepimais (1 t., 157-160 b.l., 2 t., 51-53 b.l.). Atsižvelgiant į tai, kad tarp bendraturčių kilo konfliktas, kad ginče prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės, nagrinėjamos galimybės tiek dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, tiek dėl naudojimosi ja tvarkos nustatymo.
  1. Pagal ieškovų paskutinius suformuluotus reikalavimus siekiama tik įteisinti žemės sklypo ir kitų nekilnojamųjų daiktų naudojimą, nustatant ieškovams ir kitai bendraturtei konkrečių nekilnojamojo turto dalių naudojimosi tvarką, neatsižvelgiant į daug metų trukusį vienos atsakovės G. R. šių daiktų faktinį valdymą visa apimtimi. Teismas vertindamas tokios nekilnojamojo turto dalių naudojimosi tvarkos pagrįstumą, sutinka su atsakovės teiktais argumentais ir įrodymais byloje, kad nuo 2007-07-10 Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, ieškovui Ž. R. ir ieškovo M. L. motinai L. L. tapus namų valdos, esančios ( - ), bendrasavininkams, beveik 20 metų tiek žemės sklypas, tiek statiniai buvo tvarkomi, prižiūrimi tik vienos atsakovės; kad ieškovai neskyrė jokių investicijų į paveldėtų statinių būklės pagerinimą, neorganizavo ir neatliko jokių sklypo ir pastatų kadastrinių matavimų darbų, nesiekė toje namų valdoje gyventi ir faktiškai valdyti po 1/10 dalį jiems priklausančių daiktų. Tokias aplinkybes patvirtino buvus ir liudytoja L. L., iš esmės savo paaiškinimais nurodydama buvus konfliktinę situaciją tarp įpėdinių ir tik vieną atsakovę esant atsakingą už visų statinių priežiūrą bei tinkamą jų eksploatavimą žemės sklype.
  1. Teismas taip pat vertina ir laiko pagrįstais atsakovės G. R. ir trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovo teiktus argumentus byloje, kad pagal parengtą 2017-03-17 Žemės valdos naudojimosi tvarkos nustatymo lentelę ieškovai, nepaisydami turimų 1/10 dalių bendrojoje nuosavybėje dydžių, prašo jiems priskirti bendrai naudotis visu gyvenamuoju namu, kurio bendras plotas 89,95 kv.m, o atsakovei paliekami naudotis tik keli ūkinės paskirties statiniai; be to atsakovei būtų neįmanoma naudotis namų valdos žemės sklypo atskiromis dalimis Nr. 2, Nr. 3 (pažymėta žalia spalva), kurios atskirtos ieškovams priskirtina žemės sklypo dalimi Nr. 1 (pažymėta mėlyna spalva); atsakovė, norėdama patekti iš vieno sklypo dalies į kitą turės eiti per kitiems asmenims priklausančią svetimą žemę: ginčo žemės sklypo dešinėje besiribojanti žemė (valstybinio fondo žemė) priklauso Lietuvos Respublikai, o kairėje besiribojanti žemė (( - )) priklauso privatiems asmenims. Iš šių asmenų nėra gautas sutikimas atsakovei G. R. naudotis svetimu turtu, taip pat jokie servitutai nenustatyti. Pažymėtina, kad ginčo namų valdos žemės sklypas aptvertas tvora, sklypo dešinėje - griovys, kas papildomai apsunkina žemės sklypo dalių naudojimo galimybes. Be to pagal ieškovų pareiškimą atsakovei būtų palikta naudotis kiemo statiniais, tačiau dalis šio turto (kiemo aikštelė, tvora) yra ieškovams priskirtoje žemės sklypo dalyje Nr.1. Visos šios aplinkybės teismui sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovai, turėdami faktiškai tik po 1/10 dalis tiek žemės sklypo, tiek ir visų statinių, nepagrįstai siekia sau prisiskirti naudojimui visą gyvenamąjį namą (pagrindinį nekilnojamąjį daiktą), kurio 8/10 dalys priklauso atsakovei, taip pat be jokio teisinio pagrindo siekia riboti atsakovei naudojimąsi jai priklausančiomis 8/10 dalimis ir paties žemės sklypo, todėl teismas tokios ieškovų siūlomos iš esmės neteisingos ir nepagrįstos turimos nuosavybės dalimis naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos negali tvirtinti.
  1. Šio ginčo atveju, teismas remdamasis tiek CK 4.80 str. nuostatomis, tiek teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, mano esant tikslinga netvirtinant ieškovų siūlomos naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos, spręsti, kaip to prašo atsikirtimuose atsakovė, dėl ieškovų turimų 1/10 turto dalių atidalijimo, turto dalis priteisiant atsakovei ir už jas ieškovams apskaičiuojant atitinkamas pinigines kompensacijas. Pagal šio CK 4.80 straipsnio normos prasmę bei kasacinio teismo suformuotą praktiką, bendrosios dalinės nuosavybės dalyvį atidalijus iš bendro turto, bendroji dalinė nuosavybė nutraukiama, tas dalyvis tampa savininku jam paskirtos turto dalies, kurią jis gali savarankiškai valdyti ir ja disponuoti, t. y. nelieka bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto.
  1. Kompensaciją pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. Sprendimą, kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia šios aplinkybės: bylos šalių valios, kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikio dalijamam daiktui, galimybės įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitų reikšmingų aplinkybių visuma (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2011 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011; kt.). Priteisti kompensaciją be savininko sutikimo vienam ar keliems atsidalijantiems bendraturčiams galima, kai išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo būdus, siekiant padalyti daiktą, nepadarius jam neproporcingos žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003, kt.).
  1. Manytina, kad šioje ginčo situacijoje, kuri neišvengiamai susijusi su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, remiantis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais, atsakovės siekis atidalyti ieškovams tenkančią dalį, išmokant jiems kompensaciją, laikytinas priimtiniausiu bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdu ir, nutraukiant bendrą nuosavybės valdymą, labiau pagrįsta priteisti kompensaciją ieškovams už jiems priklausančias 1/10 dalis nekilnojamojo turto.
  1. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalies normos, kai nė vienas bendraturtis nesutinka gauti kompensacijos pinigais, aiškintinos kartu su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu ir CK 4.93 straipsnyje nustatytomis savininko teisių apsaugos garantijomis, todėl priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai, ir kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2010; 2011 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011; kt.). Taigi, nustačius tam tikrą išimtinį atvejį apibūdinančias faktines aplinkybes, teismas gali atidalyti bendrąją dalinę nuosavybę, priteisdamas bendraturčiui kompensaciją pinigais, nors dėl to nėra bendraturčio sutikimo. Atidalijimo atveju priteisti kompensaciją paprastai galima prašančiajam atsidalyti, nes tokiu atveju preziumuojama, kad jis, siekdamas nutraukti bendrą nuosavybės valdymą, sutinka gauti kompensaciją. Priteisti kompensaciją be savininko sutikimo vienam ar keliems atsidalijantiems bendraturčiams galima, kai išnaudotos visos galimybės. Nagrinėjamoje ginčo atveju, teismo nuomone, būtent yra toks išimtinis atvejis, išnaudotos visos galimybės, kai reikia atidalyti bendrąją dalinę nuosavybę, nes ieškovai, nebūdami pakankamai rūpestingi ir atidūs, perkėlę daug metų pareigą vienai atsakovei tvarkyti ir prižiūrėti visą paveldėtą namų valdą, neįrodė ginče aplinkybių dėl būtinumo nustatyti jiems priklausančio turto dalių naudojimo tvarką, todėl teismas taiko galimą alternatyvą ir kiekvienam ieškovui už atidalinamą 1/10 dalį turto priteisia kompensacija pinigais. Atmestina tuo pagrindu išreikšta ir trečiojo asmens Lindorff OY pozicija ginče, kad netikslinga priteisti atsakovei piniginės kompensacijos mokėjimą, priešingai - tokiu būdu atidalinus bendrąja dalinę skolininkės su kitais asmenimis turimą nuosavybę, išieškotojams tik būtų palengvintos skolos išieškojimo procedūros, numatytos priverstinio vykdymo procese, nes atsakovė G. R. taptų vienintele turimo nekilnojamojo turto savininke.
  1. Teismas pažymi, kad tokiu atidalijimo būdu nebūtų pažeistos bendraturčio, kuriam išmokama kompensacija, nuosavybės teisės, kompensacija pinigais turi būti teisinga, t. y. ji turi atitikti atidalijimo metu buvusią jo turto dalies bendrojoje nuosavybėje vertę rinkos kainomis. Dėl šio nekilnojamojo turto įvertinimo taip yra kilo ginčas tarp šalių. Teismas daro išvadą, kad esant skirtingiems šalių argumentams, reikalinga remtis būtent atliktos nekilnojamojo turto vertės ekspertizės akto Nr.16/12-093 išvadomis ( medžiaga voke – 1 t., 128 b.l.), t.y. kad nekilnojamojo turto, esančio Palangos g.17, Šiaulių mieste, rinkos vertė, atsižvelgiant be kitų kriterijų, dar ir į faktinį statinių nusidėvėjimą, vertinimo metu (2016-12-19) yra 21 200 Eurų. Tokiu atveju ieškovams už jų turimas 1/10 namų valdos dalis priklausytų po 2120,00 Eur kompensacija. Teismo nuomone, atsakovės siūloma 800,00 Eur kompensacija neatitinka turto rinkos vertės, paremta vien šios šalies suinteresuotumu sumokėti kitiems bendrasavininkiams kuo mažesnę atidalinamų daiktų vertę; be to ieškovai nelaikytini atsakingais už atsakovės turimo turto suvaržymus kitų kreditorių turtinių interesų apsaugai.

8Dėl atsakovei G. R. priteistos piniginės kompensacijos mokėjimo išdėstymo

  1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o kreditorius neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
  1. Konstatuotina, kad atsakovė G. R. nurodė svarbias aplinkybes ir byloje surinkti duomenys patvirtina jos šiuo metu susidariusią sunkią turtinę padėtį: neturėjimą santaupų; gaunamą palyginti nedidelį darbo užmokestį, iš kurio išieškomos skolos kitiems kreditoriams -tretiesiems asmenims byloje (1 t., 15-17;44 b.l.,) Todėl teismo nuomone, dvejų metų (24 mėnesių) laikotarpis yra pakankamas ir protingas laiko tarpas atsakovei, kaip gaunančiam pastovias darbines pajamas, sumokėti ieškovams piniginę kompensaciją, mokant po 88,33 Eur kiekvienam kas mėnesį, ir tai iš esmės nepažeistų ieškovų turtinių interesų.
  1. Teismas, priimdamas galutinį sprendimą byloje, iš dalies tenkindamas tiek ieškovų, tiek atsakovių priešinius reikalavimus, sprendžia ir patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimą. Ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies, teismas turėtų paskirstyti bylinėjimosi išlaidas šalims proporcingai patenkintų ir atmestų jų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Taip pat teismas gali nukrypti nuo bylinėjimo išlaidų paskirstymo šalims ir atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d., 96 str. 4 d.). Teismas nenustatė iš esmės šiame procese šalių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl tenkinus ieškinį ir priešieškinį iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios žyminiu mokesču, teismo ekspertizės skyrimu, su advokato padėjėjo teisinės pagalbos teikimu ieškovams ir advokato teisinės pagalbos teikimu atsakovėms, paskirstomos pagal proporcingumą, tarpusavyje jas šalims įskaitant ir nepriteisiant vienai iš kitos.
  1. Be to konstatuotina, kad proceso metu susidarė 18,20 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau šios išlaidos lygiomis dalimis paskirsčius tarp ieškovų ir atsakovių valstybės naudai nepriteistinos, nes jos tik nežymiai viršija nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, o tokių išlaidų išieškojimas būtų neekonomiškas, galimai priverstinio vykdymo procese išieškojimo kaštai būtų žymiai didesni nei pati išieškoma suma (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 5, 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

9Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-267 straipsniais, 268-270 straipsniais, 284 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

Nutarė

10ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

11Atidalinti ieškovo Ž. R., a.k. ( - ) 1/10 dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės – buto su rūsiu (unikalus Nr. ( - ):0062), esančio ( - ) ir pripažinti atsakovei E. R. – R., a.k( - ) asmeninės nuosavybės teisę į ieškovo Ž. R., a.k. ( - ) 1/10 dalį šio buto.

12Atidalinti ieškovo M. L., a.k. ( - ) 1/10 dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės – buto su rūsiu (unikalus Nr. ( - ):0062), esančio ( - ), ir pripažinti atsakovei E. R. – R., a.k( - ) asmeninės nuosavybės teisę į ieškovo M. L., a.k. ( - ) 1/10 dalį šio buto.

13Priteisti ieškovui Ž. R., a.k. ( - ) iš atsakovės E. R. – R.s, a.k( - ) piniginę kompensaciją 2570 Eur ( du tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt eurų) už 1/10 dalį buto, esančio ( - ), taip pat priteisti iš ieškovo Ž. R., a.k. ( - ) atsakovės E. R. – R.s, a.k( - ) naudai 302,04 Eur (trijų šimtų dviejų eurų 4 centų) įsiskolinimą už sumokėtus buto šildymo paslaugų mokesčius, ir šias sumas tarpusavyje įskaičius, priteisti ieškovui Ž. R., a.k. ( - ) iš atsakovės E. R. – R.s, a.k( - ) galutinę 2267,96 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimt septynių eurų, 96 centų) piniginę kompensaciją už atidalintą bendrąją dalinę nuosavybę.

14Priteisti ieškovui M. L., a.k. ( - ) iš atsakovės E. R. – R.s, a.k( - ) piniginę kompensaciją 2570 Eur ( du tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt eurų) už 1/10 dalį buto, esančio ( - ), taip pat priteisti iš ieškovo M. L., a.k. ( - ) atsakovės E. R. – R.s, a.k( - ) naudai 302,04 Eur (trijų šimtų dviejų eurų 4 centų) įsiskolinimą už sumokėtus buto šildymo paslaugų mokesčius, ir šias sumas tarpusavyje įskaičius, priteisti ieškovui M. L., a.k. ( - ) iš atsakovės E. R. – R.s, a.k( - ) galutinę 2267,96 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimt septynių eurų, 96 centų) piniginę kompensaciją už atidalintą bendrąją dalinę nuosavybę.

15Atidalinti ieškovo Ž. R., a.k. ( - ) 1/10 dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės –gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), kitų inžinierinių statinių — kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), taip pat 1/10 dalį 0,1013 ha žemės sklypo; unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), ir pripažinti atsakovei G. R., a.k( - ) asmeninės nuosavybės teisę į ieškovo Ž. R., a.k. ( - ) 1/10 dalį šio nekilnojamojo turto.

16Atidalinti ieškovo M. L., a.k. ( - ) 1/10 dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės – gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), kitų inžinierinių statinių — kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), taip pat 1/10 dalį 0,1013 ha žemės sklypo; unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), ir pripažinti atsakovei G. R., a.k( - ) asmeninės nuosavybės teisę į ieškovo M. L., a.k. ( - ) 1/10 dalį šio nekilnojamojo turto.

17Priteisti ieškovui Ž. R., a.k. ( - ) iš atsakovės G. R., a.k( - ) piniginę kompensaciją - 2120 Eur ( du tūkstančius vieną šimtą dvidešimt eurų) už 1/10 atidalinto nekilnojamojo turto, esančio ( - ), dalį.

18Priteisti ieškovui M. L., a.k. ( - ) iš atsakovės G. R., a.k( - ) piniginę kompensaciją - 2120 Eur ( du tūkstančius vieną šimtą dvidešimt eurų) už 1/10 atidalinto nekilnojamojo turto, esančio ( - ), dalį.

19Išdėstyti 24 (dvidešimt keturiems) mėnesiams teismo sprendimu ieškovo Ž. R., a.k. ( - ) naudai priteistos 2120,00 Eur kompensacijos mokėjimo vykdymą atsakovei G. R., a.k( - ) lygiomis dalimis - po 88,33 Eur (po aštuoniasdešimt aštuonis eurus, 33 centus) mokant kas mėnesį, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

20Išdėstyti 24 (dvidešimt keturiems) mėnesiams teismo sprendimu ieškovo M. L., a.k. ( - ) naudai priteistos 2120,00 Eur kompensacijos mokėjimo vykdymą atsakovei G. R., a.k( - ) lygiomis dalimis - po 88,33 Eur (po aštuoniasdešimt aštuonis eurus, 33 centus) kas mėnesį, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

21Kitose reikalavimų dalyse ieškinį ir priešieškinį atmesti.

22Bylinėjimosi išlaidų šalims nepriteisti.

23Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė, sekretoriaujant Daivai... 2. žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teismas... 4.
  1. Ieškovai ieškinio, patikslinto ieškinio, pareiškimų dėl... 5. Ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies.
      6. Dėl ieškinio reikalavimo - buto atidalijimo ir atsakovės priešieškinio... 7. Dėl ieškovų reikalavimų atidalinti namų valdos dalis
        8. Dėl atsakovei G. R. priteistos piniginės kompensacijos mokėjimo... 9. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 10. ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.... 11. Atidalinti ieškovo Ž. R., a.k. ( - ) 1/10 dalį iš bendrosios dalinės... 12. Atidalinti ieškovo M. L., a.k. ( - ) 1/10 dalį iš bendrosios dalinės... 13. Priteisti ieškovui Ž. R., a.k. ( - ) iš atsakovės E. R. – R.s, a.k( - )... 14. Priteisti ieškovui M. L., a.k. ( - ) iš atsakovės E. R. – R.s, a.k( - )... 15. Atidalinti ieškovo Ž. R., a.k. ( - ) 1/10 dalį iš bendrosios dalinės... 16. Atidalinti ieškovo M. L., a.k. ( - ) 1/10 dalį iš bendrosios dalinės... 17. Priteisti ieškovui Ž. R., a.k. ( - ) iš atsakovės G. R., a.k( - ) piniginę... 18. Priteisti ieškovui M. L., a.k. ( - ) iš atsakovės G. R., a.k( - ) piniginę... 19. Išdėstyti 24 (dvidešimt keturiems) mėnesiams teismo sprendimu ieškovo Ž.... 20. Išdėstyti 24 (dvidešimt keturiems) mėnesiams teismo sprendimu ieškovo M.... 21. Kitose reikalavimų dalyse ieškinį ir priešieškinį atmesti.... 22. Bylinėjimosi išlaidų šalims nepriteisti.... 23. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine...