Byla e2-23-586/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Vandalinas Vainius, sekretoriaujant Jovitai Brazauskienei, dalyvaujant ieškovės UAB „Pajūrio žiogelis“ atstovui direktoriui V. P., jo atstovui advokatui E. K., atsakovės Pajūrio regioninio parko direkcija atstovui direktoriui D. N., atstovui advokatui E. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Pajūrio žiogelis“ ieškinį atsakovei Pajūrio regioninio parko direkcija dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus – priteisti iš atsakovės Pajūrio regioninio parko direkcijos ieškovės UAB „Pajūrio žiogelis“ naudai jos patirtus 12980,98 Eur (44820,74 litų) nuostolius, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 6 proc. palūkanų nuo ieškinio sumos, skaičiuojamų nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2012 m. vasarą, Pajūrio regioninio parko direkcijos paskatinimu bei pritarimu UAB „Pajūrio žiogelis“ už savo lėšas įrengė vandentiekio įvado ir buitinių nuotekų išvados tinklus, kurių projektavimo bei statybos kaina siekia 44820,74 litų, kas sudaro 12980,98 Eur. Pajūrio regioninio parko direkcija ne tik neprieštaravo, bet ir paskatino UAB „Pajūrio žiogelis“ investicijas į Pajūrio regioninio parko direkcijai priklausantį turtą, suteikdama UAB „Pajūrio žiogelis“ teisėtus lūkesčius, kad ir praėjus teismo patvirtintoje taikos sutartyje nurodytam terminui įmonei bus leista toliau naudotis lankytojų aptarnavimo centru su baru, esančiu Pajūrio regioninio parko Karklės etnokultūriniame draustinyje. Tačiau nežiūrint ieškovės indėlio, atsakovė vėliau pareikalavo UAB „Pajūrio žiogelis“ perduoti visus įmonės verslo veikloje sėkmingai, nepažeidžiant teisės aktų naudotus pastatus Pajūrio regioninio parko direkcijai bei perėmus turtą atsisakė atlyginti turto pagerinimo kaštus. Tuo labiau, jog UAB „Pajūrio žiogelis“ už įmonės lėšas įrengti inžineriniai tinklai negali būti atskirti nuo Pajūrio regioniniam parkui priklausančių pastatų, o šiais statiniais UAB „Pajūrio žiogelis“ nebeturi teisės ir galimybės pasinaudoti. Ieškovė prašo iš atsakovės atlyginti 1089 litų už žemės sklypo dalies topografinio plano parengimą, kuris buvo reikalingas projektavimo darbams atlikti, 3630 litų už inžinerinių tinklų techninio projekto parengimą ir 40101,74 litų už nuotekų ir vandentiekio tinklų montavimą, viso 44820,74 litų, t. y. 12980,98 Eur. Mano, kad atsakovei Pajūrio regioninio parko direkcijai kyla civilinė atsakomybė atlyginti UAB „Pajūrio žiogelis“ patirtus nuostolius dėl atsakovės valdomo žemės sklypo pagerinimo įrengiant jame inžinerinius tinklus ir ieškovė turi teisę į patirtų išlaidų turto pagerinimui kompensavimą, nes visi darbai padaryti esant atsakovės sutikimui, ieškovei naudojantis daiktu. Šalys nebuvo susitarusios, kad šios išlaidos nebus atlygintos.

3Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2010-07-27 teismo patvirtintos taikos sutarties 10 punktas numatė, kad ieškovė įsipareigojo iki 2012-10-01 nestatyti naujų bet kokių statinių ginčo sklype, tačiau UAB „Pajūrio žiogelis“ už savo lėšas įrengė vandentiekio įvado ir buitinių nuotekų tinklus. Ieškovė nurodo, kad atsakovė suteikė leidimą ieškovei sudaryti sutartis su rangovais dėl statybos darbų atlikimo, įskaitant ir projektinės dokumentacijos parengimą. Todėl ieškovė pasitelkusi rangovus parengė reikalingą projektinę dokumentaciją, atliko statybos darbus ir už juos apmokėjo iš savo lėšų. Atsakovė neneigia, jog neprieštaravo ieškovei dėl projektinės dokumentacijos parengimo, tačiau ne tokiomis sąlygomis, kokias nurodo ieškovė. Nurodė, kad nedavė jokio leidimo ieškovei statyti inžinierines komunikacijas. Tai, kad leidimas neduotas ir negalėjo būti išduotas, sąlygojo šios aplinkybės: ankstesnė patirtis bylinėjantis dėl ieškovės nelegalių statybų; 2010-07-27 taikos sutartimi šalys buvo susitarusios, kad po taikos sutarties sudarymo ieškovė nestatys naujų bet kokių statinių jai suteiktame naudotis valstybinės žemės sklype; tokiai statybai nebuvo jokio būtinumo ir reikalingumo, nes pastatas turėjo vietinius inžinierinius tinklus ir jais iki to laiko buvo naudotasi beveik dešimtmetį. Savo žodinį prašymą ieškovė argumentavo tuo, kad turi pagrindo manyti, kad laimės konkursą ir toliau tęs savo ūkinę-komercinę veiklą šiame objekte, nes mažai tikėtina, kad be pirties, pavėsinių, kempingo namelių, lauko dušų ir tualetų bei kitų statinių, kas nors nuomosis vieną pastatą, nes tokią infrastruktūrą (pirtis, pavėsinės, kempingo nameliai ir kt.) sukurti naujajam nuomininkui brangiai kainuotų, o ji jau turi įdirbio, patirties bei sukurtą komercinei veiklai reikalingą infrastruktūrą. Taip pat ieškovė nurodė, kad laimėjusi konkursą ir išsinuomojusi žemę ir statinį, ji planuoja prašyti leidimo statytis vandentiekio/nuotekų komunikacijas, t.y. jas prijungti prie centralizuoto tinklo, esančio šalia naujojo atsakovės administracinio pastato, nes jai yra per brangu pastoviai išsivežti buitines nuotekas iš rezervuaro ir labiau apsimoka nusitiesti inžinierines komunikacijas iki centralizuotų tinklų. Ieškovė aiškino, kad inžinierinių komunikacijų įrengimo darbus atliktų ūkio būdu. Atsakovė neprieštaravo, kad ieškovė savo lėšomis ir rizika projektuotųsi komunikacijas, taip pat šalys susitarė, kad inžinierinių komunikacijų tiesimo klausimas galės būti tęsiamas tik po to, kai bus paskelbtas valstybinio turto nuomos viešas konkursas ir jei jį laimės ieškovė. Atsakovė buvo pažymėjusi, kad tuomet ieškovė tai darytų savo sąskaita ir jai nebus už tai atlyginama. Ieškovė su tuo sutiko. Iš ieškovės pateiktų brėžinių matosi, kad projektas buvo rengiamas ne tiesiogiai trumpiausiu atstumu nuo atsakovės administracijos pastato, o darant lanką, t. y. didesniu atstumu. Taip buvo projektuojama tam, kad aplenkti tiesioginiame kelyje buvusius statinius – pirtis, pavėsinės, kuriais būtų galėjusi naudotis ieškovė, jeigu būtų laimėjusi viešą konkursą. 2012 m. pavasario pabaigoje ieškovė be atsakovės sutikimo savarankiškai pradėjo statybos darbus. Atsakovė priminė susitarimą, kad iki naujo konkurso negali būti statomi jokie statiniai, o jei po jo ir bus statomi, tai statytojui nebus kompensuojama. Ieškovė sutiko su atsakove ir teigė supranti, jog veikia savo rizika ir jokių finansinių pretenzijų neturės. Objektyviai naujų inžinierinių įrenginių statyba nebuvo reikalinga, t. y. tam nebuvo jokio būtinumo, lankytojų centro pastatas beveik dešimtmetį puikiausiai funkcionavo naudojantis vietiniais tinklais. Kad naujų inžinierinių įrenginių statyba realiai nebuvo būtina, patvirtina ir tai, kad ieškovės iniciatyva statyti įrenginiai faktiškai nefunkcionuoja, jie nėra prijungti ir nenaudojami. Mano, kad ieškovės reikalaujama atlyginti suma turi būti skaičiuojama be PVM mokesčio, kadangi vadovaujantis buhalterinę apskaitą reglamentuojančiais aktais bei 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymu Nr. IX-751, šis mokestis yra įtraukiamas į PVM atskaitą ir grąžinamas, o ieškovė yra įtraukta į PVM mokėtojų registrą ir vykdo PVM atskaitą.

4Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti jame išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad Karklėje nuo 2001 metų vykdo veiklą, iš atsakovės nuomojasi sklypą. Pajūrio regioninio parko direkcija pasistatė administracinį pastatą su visomis komunikacijomis. UAB „Pajūrio žiogelis“, nuomojama kavinė, neturėjo kanalizacijos, vandentiekio, buvo nuotekoms skirta duobė, kurią pastoviai reikėjo išvežti. Kol Pajūrio regioninio parko direkcija nesusitvarkė aplinkos, neišsiklojo trinkelėmis kiemo, sutarė, kad ir UAB „Pajūrio žiogelis“ tuo pačiu įves kanalizaciją, vandentiekį, nes objektui tai buvo reikalinga, direktorius davė sutikimą, leido darbus pradėti, sakė, kad neturi pinigų, tačiau kanalizacija reikalinga, todėl už darbus sumokės UAB „Pajūrio žiogelis“. Sprendimą, kur vesti tinklus priėmė projektuotojas. Paaiškino, kad nuomos sutartis ėjo į pabaigą, tačiau Pajūrio regioninio parko direkcija žadėjo skelbti konkursą ir UAB „Pajūrio žiogelis“ planavo dalyvauti, tikėjosi laimėti. Pasibaigus sutarties terminui, Pajūrio regioninio parko direkcija liepė viską iškraustyti – baldus, židinį, signalizaciją, įrangą dėl ko visi įrenginiai buvo išmontuoti, išdraskyti. Konkurse nebedalyvavo, nes konkursas buvo paskelbtas po dviejų metų, be to suprato, kad jeigu liepė viską išmontuoti, manė, jog konkurso nelaimės. Perduodant turtą Pajūrio regioninio parko direkcija kategoriškai atsisakė priimti komunikacijas, nurodydami, kad tai UAB „Pajūrio žiogelis“ turtas. Naujasis nuomininkas UAB „Renginių centras“ naudojasi komunikacijomis, siūlėsi jas iš UAB „Pajūrio žiogelis“ nupirkti, tačiau siūlė labai mažą kainą, be to, ten yra valstybinė žemė, o gaunasi, kad kanalizacija asmeniška.

5Teismo posėdžio metu atsakovės Pajūrio regioninio parko direkcijos atstovas D. N. prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Paaiškino, kad atstovavo žemės savininką, dėl to turėjo duoti sutikimą, tačiau su UAB „Pajūrio žiogelis“ žodžiu buvo sutarta, kad ji komunikacijas įsives savo lėšomis, buvo priminta, kad tik metai likę sutarties, ar verta, ar apsimoka, tačiau UAB „Pajūrio žiogelis“ atsakė, jog apsimoka. Projektas padarytas Pajūrio regioninio parko direkcijos vardu, tačiau niekas jiems jokių sąskaitų nepateikė, jie niekam nėra skolingi, be to, sutikimą davė tik projektui, tačiau rangos darbams nedavė. Matė, kad vyksta darbai, tačiau jų nutraukti neliepė ir nesikišo, nes UAB „Pajūrio žiogelis“ vykdė savo ūkinę veiklą. Komunikacijos yra įvestos, tačiau nepajungtos ir jomis niekas nesinaudoja, jos fiziškai yra nepajungtos, tačiau sąskaitas už vandenį ir nuotekas moka.

6Teismo posėdžio metu liudytoja A. Š. paaiškino, kad UAB „Pajūrio žiogelis“ apskaitą tvarko nuo 2010 metų, vykdo PVM apskaitas. Ginčo turtas yra įtrauktas į 2 klasės apskaitą, tai yra prekė, kuri bus parduota, nesiskaičiuoja nusidėvėjimas ar amortizacija.

7Teismo posėdžio metu liudytojas UAB „Renginių centras“ atstovas M. T. paaiškino, kad sudarydamas nuomos sutartį susipažino su infrastruktūra, kavinę išsinuomojo be vandens ir nuotekų. Vandenį įsivedė nuo Pajūrio regioninio parko direkcijos, nuotekas leidžia į nuotekų šulinį. Nurodė, kad kelis kartus savavališkai buvo pasijungęs nuotekas dėl avarinės situacijos, nes į vietinį nuotekų šulinį labai prisipildo vanduo, ne tik kavinės, bet ir lietaus, kanalizacijos duobė yra baisios būklės. Jiems nuotekų išvežimą tiekia Šventosios įmonė. Po nuomos sutarties su Pajūrio regioninio parko direkcija sudarymo, žinojo, kad negalima naudotis įvestomis komunikacijomis, nes vyksta teisminiai ginčai, kreipėsi į UAB „Pajūrio žiogelis“ siūlėsi nupirkti įrangą už kitos įmonės jam paskaičiuotą kainą, tačiau UAB „Pajūrio žiogelis“ nesutiko, nes jiems kaina pasirodė per maža. Nurodė, kad pastatu buvo įmanoma naudotis ir be komunikacijų, tačiau su komunikacijomis patogiau.

8Ieškinys tenkintinas visiškai.

9Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog VĮ registrų centras duomenimis žemės sklypas, esantis Placio g. 54, Karklės k., Klaipėdos r., panaudos sutarties pagrindu priklauso Pajūrio regioninio parko direkcijai. 2002-06-17 Pajūrio regioninio parko direkcija, atstovaujama buvusio direktoriaus A. U. ir V. P. individualiosios įmonės (dabar UAB „Pajūrio žiogelis“) sudarė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią V. P. IĮ buvo leista įrengti ir 10 metų terminui eksploatuoti lankytojų aptarnavimo centrą su baru–kavine, stovyklaviete ir automobilių stovėjimo aikštele 2.656 ha ploto valstybinės žemės sklype Karklės etnokultūriniame draustinyje, o V. P. IĮ įsipareigojo apmokėti teritorijos ir pastato įrengimo ar tvarkymo išlaidas, kurios bus laikomos ir užskaitomos kaip teritorijos ir pastato nuomos išlaidos. Tokiu būdu, buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo ir statinio nuomos sutartis, kurioje atsilyginama ne pinigais, o mokestį užskaitant už darbus/paslaugas.

102012-04-06 Pajūrio regioninio parko direkcija kreipėsi į AB „Klaipėdos vanduo“ dėl prisijungimo sąlygų vandentiekio ir nuotekų tinklų prisijungimui prie centralizuotų tinklų. 2012-04-16 gautas raštas iš AB „Klaipėdos vanduo“ Pajūrio regioninio parko direkcijai dėl „Vandentiekio įvado ir buitinių nuotekų išvado kavinei Placio g. 54, Karklės k., Klaipėdos r., statybos projekto“. Nacionalinė žemės tarnyba 2012-05-21 raštu suteikė leidimą Pajūrio regioninio parko direkcijai tiesti inžinerinius tinklus. 2012-05-22 Pajūrio regioninio parko direkcijos direktorius D. N. įgaliojo R. A. K. projektavimo IĮ priduoti projektą „Vandentiekio įvado ir buitinių nuotekų išvado kavinei–barui Placio g. 54, Karklės k., Klaipėdos r., statybos projektas“, rašytiniam projekto pritarimui gauti. R. A. K. projektavimo IĮ užsakovui – Pajūrio regioninio parko direkcija, atliko inžinierinių tinklų: vandentiekio ir buitinių nuotekų projektavimo darbus. 2012-06-06 Klaipėdos rajono Savivaldybės administracija raštiškai pritarė statinio projektui, statytojui – Pajūrio regioninio parko direkcijai. Iš 2012-04-26 PVM sąskaitos faktūros EPP Nr. 00000122 matyti, kad už Klaipėdos r., Karklės k., Placio g. 54 žemės sklypo dalies topografinį planą pateikta sąskaita už 1089,00 Lt, kuri apmokėta UAB „Pajūrio žiogelis“. Iš 2012-06-01 Projektavimo darbų apmokėjimo akto Nr. 9 matyti, kad už projektavimo darbus pagal 2012-05-09 sutartį Nr. PR12-0509, objekto pavadinimas „Vandentiekio įvado ir buitinių nuotekų išvado kavinei – barui Placio g. 54, Karklės k., Klaipėdos r., statybos projektas“ pateikta sąskaita 3630,00 Lt, kuri apmokėta UAB „Pajūrio žiogelis“. 2012-06-25 tarp UAB „Komstrata“ ir UAB „Pajūrio žiogelis“ sudaryta Nuotekų ir vandentiekio tinklų montavimo sutartis Nr. VK-120625, sutarties objektas – vandentiekio ir nuotekų montavimo ir pajungimo darbai, adresu Placio g. 54, Karklės kaimas. Lokalinėje sąmatoje numatyta darbų kaina – 40566,61 Lt. Pagal 2012-07-11 atliktų darbų aktą Nr. A1 atlikta darbų už 16527,47 Lt, pagal 2012-09-28 atliktų darbų aktą Nr. A2 atlikta darbų už 23574,27 Lt, viso už 40101,74 Lt. Pateiktos PVM sąskaitos faktūros KST Nr. 012094 ir KST Nr. 0120716, kurios apmokėtos UAB „Pajūrio žiogelis“. UAB „Pajūrio žiogelis“ 2015-01-05, 2014-11-24 kreipėsi į Pajūrio regioninio parko direkciją su pretenzijomis, dėl turėtų išlaidų už vandentiekio įvado ir buitinių nuotekų išvado įrengimą atlyginimo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atlyginusi išlaidas ieškovei.

112014-10-17 Pajūrio regioninio parko direkcijos direktoriaus įsakymu Nr. V 25 nuspręsta išnuomoti pastatą kavinę–barą, penkerių metų laikotarpiui viešojo nuomos konkurso būdu. Iš Pajūrio regioninio parko direkcijos Pajūrio regioninio parko materialiojo turto viešo nuomos konkurso organizavimo sąlygų 5, 6 punktų matyti, kad turtas 94,17 kv. m. bendro ploto, negyvenamosios patalpos išnuomojamos maitinimo paslaugoms teikti. Valstybės materialiojo turto nuomos sutarties 14 punkte numatyta, kad nuomininkas privalo visiškai apmokėti elektros, vandens tiekimo, nuotekų ir atliekų šalinimo išlaidas.

12AB „Klaipėdos vanduo“ 2016-01-18 raštu informavo, kad Placio g. 54, Karklės k., Klaipėdos r. faktinis vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų naudojimas vyksta.

13Neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės (CK 6.629 straipsnio 1 dalis).

14Lietuvos Respublikos CK 6.501 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti. Nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti (CK CK 6.501 straipsnio 3 dalis). CK 6.501 straipsnis taikomas ir esant panaudos teisiniams santykiams (CK 6.629 straipsnio 2 dalis).

15Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal įstatymo nustatytą teisinį reglamentavimą, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3–261/2012). Kiekvienu atveju svarbu nustatyti, ar daiktas iš tiesų buvo pagerintas. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3–379/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje daikto pagerinimui paprastai nepriskiriamas jo pritaikymas specifiniams nuomininko (panaudos gavėjo) poreikiams, kai tokie daikto pertvarkymai naudingi tik naudojant daiktą pagal tam tikrą konkrečią paskirtį, o naudojant daiktą kitam tikslui – nereikalingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3–425/2008; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3–379/2008).

16Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė (panaudos gavėja) teikė maitinimo paslaugas kavinėje – bare. Veiklos laikotarpiu atliko inžinierinių tinklų: vandentiekio ir buitinių nuotekų projektavimo darbus, juos įrengė. Taigi atsižvelgiant į tai, kad buvo pagerinta infrastruktūra, atlikti pagerinimai nelaikytini pritaikyti specialiems ieškovės poreikiams, kadangi vandentiekis, nuotekų tinklai reikalingi ne tik ieškovės veiklai vykdyti, o bendrai kavinės-baro eksploatacijai, tokio pobūdžio darbai laikytini turto pagerinimu. Aplinkybė, kad kavinėje-bare buvo nuotekų šulinys ir beveik dešimtmetį puikiausiai funkcionavo naudojantis vietiniais tinklais, nepaneigia kavinės – baro pagerinimo, o ne pritaikymo veiklai vykdyti. Be to, pažymėtina, jog 2015-10-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-9026-642/2015 nustatyta, kad 2013-03-01 turto perdavimo aktu, šis turtas UAB „Pajūrio žiogelis“ buvo perduotas Pajūrio regioninio parko direkcijai.

17Viena būtinų sąlygų, suteikiančių teisę į išlaidų, panaudotų daiktui pagerinti, atlyginimą, – tokių pagerinimų atlikimas turint nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą. Leidimo atlikti nuomojamo (naudojamo) daikto pagerinimus davimas savo esme yra sandoris, nes šiuo veiksmu siekiama tam tikrų teisinių padarinių. Įstatymas šiam sandoriui nenustato konkrečios formos, todėl jis gali būti sudarytas bet kuria įstatymo įtvirtinta forma (CK 1.71 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad leidimo daryti daikto pagerinimus detalumas kiekvienu konkrečiu atveju yra šalių susitarimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008).

18Šiuo atveju nustatyta, kad tarp šalių sudarytos ir 2010-07-27 teismo patvirtintos taikos sutarties 10 punktas numatė, kad ieškovė įsipareigojo iki 2012-10-01 nestatyti naujų bet kokių statinių ginčo sklype. Ieškovė įrengė vandentiekio įvado ir buitinių nuotekų išvado tinklus, tačiau šiems tinklams įrengti buvo gavusi atsakovės sutikimą. Ieškovė, prašydama teismo priteisti atitinkamą pinigų sumą už sumontuotus vandentiekio įvado ir buitinių nuotekų tinklus, pateikė atsakovės sutikimą, įgaliojimą, be to, atsakovė pati rūpinosi, teikė paklausimus AB „Klaipėdos vanduo“, Nacionalinė žemės tarnyba raštu suteikė leidimą Pajūrio regioninio parko direkcijai tiesti inžinerinius tinklus, atsakovė įgaliojo R. A. K. projektavimo IĮ atlikti projektavimo darbus, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija raštiškai pritarė statinio projektui, statytojas – Pajūrio regioninio parko direkcija. Be to, atsakovė matė, kad darbai atliekami, tam neprieštaravo, nesiėmė jokių proporcingų veiksmų siekiant uždrausti (neleisti) atlikti vandentiekio įvado ir buitinių nuotekų išvado tinklų įvedimą, priešingai ji pati rašė įgaliojimus, davė sutikimus, rašė paklausimus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog ieškovė žemės sklypo pagerinimus atliko turėdama atsakovės sutikimą.

19Nuomotojas (panaudos davėjas), davęs leidimą darbams, gerinantiems daiktą, negali atsisakyti atlyginti pagerinimui būtinų išlaidų tuo pagrindu, kad atlikti pagerinimai jam nebūtini ar kad daiktas galėjo būti naudojamas ir jo nepagerinus. CK 6.501 straipsnyje nustatytu teisiniu reglamentavimu išlaidų atlyginimas nesiejamas su pagerinimų atlikimo būtinumu. Jame įtvirtinta nuostata, kad atlyginamos būtinos išlaidos, reiškia atlygintinų išlaidų dydžio ribojimą (atlyginamos tos išlaidos, kurios buvo būtinos sutartam pagerinimui atlikti). Taigi atsisakyti atlyginti išlaidas (jų dalį) nuomotojas (panaudos davėjas) gali tokiais atvejais, kai atlikti darbai nepagerina daikto (nepadidina jo vertės), kai realios išlaidos viršija būtinas šiam tikslui (daikto pagerinimui) išlaidas, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012).

20Išlaidas civilinėje teisėje apibūdina tokie požymiai: 1) realumas; 2) būtinumas; 3) protingumas. Realumo požymis reiškia, kad išlaidomis pripažįstamos iš tikrųjų išleistos lėšos. Reikšdamas reikalavimą dėl išlaidų priteisimo, asmuo turi įrodyti ne galimas sąnaudas ar kaštus, o iš tikrųjų sumokėtas lėšas, ir tai įrodyti leistinais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Prašydama priteisti žemės sklypo pagerinimo išlaidų atlyginimą, ieškovė pateikė įrodymus (išrašytas PVM sąskaitas–faktūras bei jų apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus), turėtas įrengiant vandentiekio įvado ir buitinių nuotekų išvado tinklus.

21Iš atsakovės priteistinos ieškovės turėtos 1792,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (292,00 Eur žyminis mokestis, 1500,00 Eur advokato pagalba) (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. ir 98 str. 1 d.).

22Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259–260 straipsniais, teismas,

Nutarė

23ieškinį patenkinti visiškai.

24Priteisti iš atsakovės Pajūrio regioninio parko direkcijos, juridinio asmens kodas 288706740, 12980,98 Eur nuostolių, 6 proc. palūkanų nuo priteistos 12980,98 Eur sumos nuo 2015-03-20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1792,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Pajūrio žiogelis“, juridinio asmens kodas ( - ), naudai.

25Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Vandalinas Vainius,... 2. ieškovė ieškiniu pareiškė reikalavimus – priteisti iš atsakovės... 3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškinio reikalavimais... 4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė jį... 5. Teismo posėdžio metu atsakovės Pajūrio regioninio parko direkcijos atstovas... 6. Teismo posėdžio metu liudytoja A. Š. paaiškino, kad UAB „Pajūrio... 7. Teismo posėdžio metu liudytojas UAB „Renginių centras“ atstovas M. T.... 8. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 9. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog VĮ registrų centras duomenimis... 10. 2012-04-06 Pajūrio regioninio parko direkcija kreipėsi į AB „Klaipėdos... 11. 2014-10-17 Pajūrio regioninio parko direkcijos direktoriaus įsakymu Nr. V 25... 12. AB „Klaipėdos vanduo“ 2016-01-18 raštu informavo, kad Placio g. 54,... 13. Neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos... 14. Lietuvos Respublikos CK 6.501 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai... 15. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal įstatymo nustatytą teisinį... 16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė (panaudos gavėja) teikė... 17. Viena būtinų sąlygų, suteikiančių teisę į išlaidų, panaudotų daiktui... 18. Šiuo atveju nustatyta, kad tarp šalių sudarytos ir 2010-07-27 teismo... 19. Nuomotojas (panaudos davėjas), davęs leidimą darbams, gerinantiems daiktą,... 20. Išlaidas civilinėje teisėje apibūdina tokie požymiai: 1) realumas; 2)... 21. Iš atsakovės priteistinos ieškovės turėtos 1792,00 Eur bylinėjimosi... 22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259–260 straipsniais, teismas,... 23. ieškinį patenkinti visiškai.... 24. Priteisti iš atsakovės Pajūrio regioninio parko direkcijos, juridinio asmens... 25. Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos...