Byla A-858-2396-12
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, dalyvaujant atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus atstovei A. G., trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Transekspedicija“ atstovei advokatei I. K.-K., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Transekspedicija“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „balsas.lt leidiniai“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Transekspedicija“) dėl sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas UAB „balsas.lt leidiniai“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu (b. l. 1-6), patikslintu skundu (b. l. 19-24), prašydamas panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir atsakovas, Inspektorius) 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. SPR-104 „Dėl publikacijoje „Kaip slėpti skolas“ („Balsas.lt savaitė“, 2011 m. vasario 14 d.) paskelbtos informacijos“ (toliau – ir Sprendimas).

5Pareiškėjas paaiškino, jog 2011 m. kovo 7 d. Inspektorius gavo uždarosios akcinės bendrovės „Transekspedicija“ (toliau – ir UAB „Transekspedicija“) skundą dėl publikacijoje „Kaip slėpti skolas“ („Balsas.lt savaitė“, 2011 m. vasario 14 d.) (toliau – ir publikacija) paskelbtos informacijos, kurį išnagrinėjęs 2011 m. rugsėjo 29 d. priėmė Sprendimą įspėti UAB „balsas.lt leidiniai“ dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas, VIĮ) 3 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 41 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų pažeidimo.

6Pareiškėjas teigė, kad Sprendime nurodyta, jog publikacijoje paskelbtas teiginys „Šalia feniksais iš bankrotų prisikeliančių įmonių kai kurie verslininkai imasi restruktūrizacijos ir taip išvengia prievolių kreditoriams“ (toliau – ir Teiginys Nr. 1) yra nuomonė, tačiau laikytina neetiška, o pareiškėjas šią nuomonę paskelbdamas elgėsi nesąžiningai. Publikacijoje paskelbtas teiginys „Prieš dvejus metus buvo reorganizuota viena didesnių pervežimo kompanijų UAB „Transekspedicija“ <....>“ (toliau – ir Teiginys Nr. 2) yra žinia, kuria paskleista neteisinga ir netiksli informacija. Publikacijoje paskelbtas teiginys „Būtent ši restruktūrizacija, pavadinimų keitimas ir atsakomybės perskirstymas <....>“ (toliau – ir Teiginys Nr. 3) yra žinia, kuri neatitinka tikrovės ir žemina UAB „Transekspedicija“ dalykinę reputaciją. Publikacijoje paskelbtas teiginys „Tokie persistumdymai įmonės struktūroje anaiptol ne naujovė. Jau dešimtmetį bendrovė „Kauno Transekspedicija“, vėliau virtusi „Transekspedicija“, skolinga kitai įmonei – bendrovei „Komlita“ <....>“ (toliau – ir Teiginys Nr. 4) yra žinia, kuri neatitinka tikrovės. Publikacijoje paskelbtas teiginys „Priminus anksčiau aprašytus teismuose atsidūrusius skolų išieškojimo atvejus, vadovas pratrūko <....>“ (toliau – ir Teiginys Nr. 5) yra žinia, kuri netiksli ir neteisinga.

7Pareiškėjas manė, kad atsakovas peržengė UAB „Transekspedicija“ skundo nagrinėjimo ribas, kadangi Sprendimu jį nubaudė ne tik dėl dalykinės reputacijos pažeidimo, bet ir dėl publikacijos teiginių neatitikties tikrovei, dėl nuomonės reiškimo ribų peržengimo. Sistemiškai aiškinant Įstatymo 50 straipsnį, atsižvelgiant į tai, kad asmenys skundus gali paduoti tik dėl pažeidimų, nustatytų Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose, į tai, kad skundas nėra nagrinėjamas, jei jame nėra nurodomos aplinkybės, galinčios sudaryti 50 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nurodytų pažeidimų sudėtį, atsakovas turi kompetenciją skirti įspėjimą ar kitą nuobaudos rūšį tik tuo atveju, kai nustato pažeidimus, nustatytus Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose. Manė, kad atsakovas pažeidė Įstatymo 41 straipsnio 2 dalį, nes nustatyti tokį pažeidimą ir už jį skirti nuobaudą – įspėjimą – atsakovas neturėjo kompetencijos, kadangi, remiantis Įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 2 punktu, tokio pažeidimo nustatymas patenka į Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos kompetenciją. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija 2011 m. liepos 25 d. svarstė UAB „Transekspedicija“ prašymą įvertinti 2011 m. vasario 14-20 d. savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ publikaciją „Kaip reikia slėpti skolas“ ir pažeidimų nenustatė.

8Atkreipė dėmesį, kad atsakovas, pripažinęs, jog Teiginiu Nr. 1 nebuvo pažeista dalykinė UAB „Transekspedicija“ reputacija, tačiau juo buvo pareikšta neetiška nuomonė, peržengė kompetencijos ribas. Publikacijų turinio atitikties žurnalistų etikos normoms vertinimas yra Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos kompetencija, o šiuo atveju visos publikacijos, taip pat ir Teiginio Nr. 1 atitiktį teisės aktams apsvarstė Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija ir 2011 m. liepos 25 d. sprendime konstatavo, kad pažeidimų nenustatyta.

9Paaiškino, jog žurnalistas, Teiginyje Nr. 2 rašydamas apie UAB „Transekspedicija“ reorganizaciją, rėmėsi UAB „Transekspedicija“ generalinio direktoriaus V. P. pasirašytu prašymu, adresuotu asociacijai „Linava“, kuriame nurodoma, jog UAB „Transekspedicija“ įvykdė reorganizavimą atskyrimo būdu. Reorganizacijos ir atskyrimo procedūros institutai yra panašūs ir dažnai net teismų praktikoje atskyrimo procedūra laikoma vienu iš reorganizacijos būdų.

10Dėl Teiginio Nr. 3 pareiškėjas nurodė, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog paskleistų teiginių pobūdis turi būti vertinamas pagal visos publikacijos turinį, kontekstą. Publikacijoje rašoma apie UAB „Transekspedicija“ reorganizaciją, tačiau trečiame sakinyje pavartojamas žodžių junginys „būtent ši restruktūrizacija“, kuris seka po dviejų sakinių, kuriuose rašoma apie UAB „Transekspedicija“ vykusią reorganizaciją. Sąvoka „restruktūrizacija“ toliau nėra vartojama aprašant UAB „Transekspedicija“ veiklą ir iš viso straipsnio konteksto akivaizdu, jog ji pavartota ne tokia reikšme, kokia yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau – ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymas). Lingvistiškai (morfologiškai) aiškinant reorganizaciją ir restruktūrizaciją galima vartoti kaip sinonimus, nes morfologiškai reorganizacija reiškia organizacijos keitimą, restruktūrizacija – struktūros keitimą, o faktiškai įmonės organizacijos ir struktūros keitimas yra tapatu, todėl suprantant „restruktūrizaciją“ ne teisiškai, o pagal lingvistinę žodžių reikšmę, t. y. kaip struktūros keitimą, ši sąvoka atitinka faktinę situaciją, kai buvo atskirti UAB „Transekspedicija“ ir UAB „Transekspedicija Invest“. Pažymėjo, kad informacija, jog buvo pakeisti pavadinimai ir perskirstyta atsakomybė, yra tiesa, nes pavadinimas UAB „Transekspedicija“ buvo suteiktas naujai po atskyrimo procedūros atsiradusiai įmonei, o atsakomybė buvo perskirstyta. Teiginio Nr. 3 dalis „sukėlė keblumų“ yra vertinamojo pobūdžio, todėl jai tiesos kriterijus netaikomas. Be to, tokiai nuomonei yra faktinis pagrindas, t. y. atsiradus naujai įmonei tokiu pačiu pavadinimu (UAB „Transekspedicija“) objektyviai gali iškilti sunkumų asmenims, turintiems vienokių ar kitokių teisinių santykių su įmone, kurios pavadinimas buvo pakeistas (dabar UAB „Transekspedicija Invest“).

11Nurodė, jog Teiginyje Nr. 4 yra cituojamas V. K., todėl negalima teigti, kad pareiškėjas paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, nes jis nurodė tai, ką pasakė pašnekovas V. K.. Pašnekovas V. K. „Kauno filialu“, „Kauno padaliniu“ laiko UAB „Kauno Transekspedicija“, pareiškėjas pripažino, kad tai nėra teisiškai tikslu, tačiau UAB „Kauno Transekspedicija“ yra glaudžiai susijęs su UAB „Transekspedicija“, todėl tarp vežėjų yra įprasta UAB „Kauno Transekspedicija“ vadinti UAB „Transekspedicija“ padaliniu, filialu. Viešai prieinamame vaizdo įraše (http://youtu.be/iDMGv3) UAB „Transekspedicija“ direktorius bei pagrindinis akcininkas V. P. UAB „Kauno Transekspedicija“ vadina Kauno padaliniu, filialu. Nurodytame vaizdo įraše V. P. paklaustas apie „Kauno filialą“ pripažįsta, kad jis buvo/yra vienas iš UAB „Kauno Transekspedicija“ akcininkų ir pripažįsta, kad UAB „Transekspedicija“ Kauno filialas bankrutavo ir liko neatsiskaitęs su kreditoriais. Taigi bendrovės direktoriaus, veikiančio bendrovės vardu, viešas patvirtinimas apie „Kauno filialo“ bankrotą ir neatsiskaitymą su kreditoriais ne tik įrodo žurnalisto sąžiningumą ir rėmimąsi įvairiais šaltiniais, bet ir tai, kad V. K. teiginiai iš esmės atitinka tikrovę.

12Pareiškėjas manė, kad atsakovo argumentas, jog Teiginio Nr. 5 dalyje „priminus anksčiau aprašytus teismuose atsidūrusius skolų išieškojimo atvejus“ yra paskelbta konstatuojamojo pobūdžio informacija ir neatitinka tikrovės, yra nepagrįstas, nes publikacijos pradžioje rašoma apie nesėkmingus UAB „Gepala“ ir UAB „Komlita“ bandymus išieškoti skolas iš UAB „Transekspedicija“, todėl atsakovas pripažino neatitinkančia tikrovės nuorodą į publikacijos pradžią, t. y. pripažindamas, kad teiginio dalis „anksčiau aprašytus teismuose atsidūrusius skolų išieškojimo atvejus“ neatitinka tikrovės, bando paneigti objektyvią aplinkybę – publikacijos teksto buvimą.

13Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius atsiliepimu į pareiškėjo UAB „balsas.lt leidiniai“ skundą (b. l. 47-53) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14Atsakovas paaiškino, jog trečiojo suinteresuoto asmens skundas buvo išnagrinėtas išsamiai ir tinkamai, atsižvelgta į pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, kitus tyrimo metu surinktus duomenis. Manė, kad pareiškėjas neteisingai aiškina Įstatymo 50 straipsnio nuostatas, kadangi esminė Inspektoriaus funkcija yra Įstatymo priežiūra, o sisteminis Įstatymo 50 straipsnio nuostatų aiškinimas tik detalizuoja Inspektoriaus pagrindinės funkcijos įgyvendinimo būdus. Taigi asmenys į Inspektorių gali kreiptis ne tik Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose nustatytais atvejais, bet ir tais atvejais, kai mano, jog buvo pažeistos ir kitos Įstatymo nuostatos. Pažymėjo, jog pareiškėjas publikacijoje pateikė netikslią ir neteisingą informaciją, t. y. pažeidė vieną pagrindinių visuomenės informavimo principų ir viešosios informacijos rengėjų pareigą, nustatytą Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, t. y. informaciją pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai, todėl Inspektorius pagrįstai ir teisėtai įspėjo pareiškėją dėl netikslios ir neteisingos informacijos paskelbimo.

15Atsakovas nurodė, kad nepagrįstu laikytinas pareiškėjo argumentas, jog Inspektorius pažeidė Įstatymo 41 straipsnio 2 dalį, kadangi jis yra pareigūnas, prižiūrintis Įstatymo nuostatų įgyvendinimą, todėl turi teisę vertinti, ar konkrečiu atveju viešosios informacijos rengėjas vadovavosi Įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatomis. Konstatavęs, kad viešosios informacijos rengėjas pateikė neteisingą ir netikslią informaciją, atsakovas pagrįstai nustatė, kad žurnalistas (viešosios informacijos rengėjas) skelbdamas informaciją šiais principais nesivadovavo. Be to, Inspektorius vertino ne žurnalisto profesinę etiką, bet tai, ar skelbdamas informaciją jis vadovavosi visuomenės informavimo sritį reglamentuojančiomis teisės normomis.

16Teigė, kad Įstatymo 2 straipsnio 36 dalis viešosios informacijos rengėjui nustato pareigą skelbti etiškas nuomones, be to, draudžia sąmoningai nuslėpti ir iškreipti faktus ir duomenis, todėl atsakovas, nustatęs, kad Teiginyje Nr. 1 paskelbta informacija yra neetiška nuomonė, pagrįstai įspėjo pareiškėją. Inspektorius prižiūri, kaip yra įgyvendinamos Įstatymo nuostatos, o Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija taiko Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą (toliau – ir Kodeksas).

17Nurodė, kad pareiškėjas atsakovui paaiškino, jog Teiginyje Nr. 2 paskelbta informacija yra grindžiama valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras) duomenimis bei pašnekovų pateikta informacija, o skunde teismui teigė, kad žurnalistas rėmėsi UAB „Transekspedicija“ generalinio direktoriaus V. P. asociacijai „Linava“ pasirašytu prašymu, kuriame nurodoma, jog UAB „Transekspedicija“ įvykdė reorganizavimą atskyrimo būdu. Pabrėžė, jog pareiškėjas, turėdamas galimybę atsakovui pateikti turimus dokumentus, įrodančius paskelbtos informacijos teisingumą, jų nepateikė, apie minėto dokumento buvimą Inspektoriui nebuvo žinoma. Atsakovas vadovavosi VĮ Registrų centro duomenimis, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo taikyta atskyrimo, bet ne reorganizavimo procedūra. Reorganizuojant juridinis asmuo pasibaigia, o nagrinėjamu atveju UAB „Transekspedicija“ nepasibaigė, nes nuo šio juridinio asmens buvo atskirtas ir įsteigtas dar vienas savarankiškas juridinis asmuo.

18Atsakovas teigė, kad nepagrįstas yra pareiškėjo argumentas, jog teiginyje „Būtent ši restruktūrizacija, pavadinimų keitimas ir atsakomybės perskirstymas sukėlė keblumų keletui mažų transporto kompanijų, siekiančių atgauti iš „Transekspedicijos“ anksčiau susidariusias skolas už suteiktas paslaugas <...>“ pavartotas žodis „restruktūrizacija“ daugiau publikacijoje niekur nėra vartojamas, kadangi jis pavartotas ir publikacijos paantraštėje, be to, vienas iš publikacijos skyrių pavadintas „Restruktūrizacija – ne bankrotas“, kuriame yra nagrinėjamos skirtingų teisinių procedūrų taikymo pasekmės, aptariamas tyčinis bankrotas. Manė, jog publikacijoje pareiškėjas nagrinėdamas juridinių asmenų įsipareigojimų vengimo, pasitelkiant skirtingas teisines procedūras, temą turi būti atidus ir apdairiai vartoti skirtingas teisines pasekmes sukeliančių teisinių procedūrų pavadinimus, kadangi netikslus taikytų teisinių procedūrų įvardijamas gali pažeisti juridinio asmens dalykinę reputaciją bei pakenkti jo interesams. Nurodė, jog, įvertinęs minėtą teiginį visame kontekste, atsižvelgęs į visus publikacijoje išdėstytus faktus, pagrindinę publikacijos temą – įmonių skolų vengimą, pasitelkęs teisines priemones, logines sąsajas tarp publikacijos pavadinimo, paantraštės, pagrindinės temos, publikacijoje išdėstytų faktų visumos ir teiginyje pateiktos informacijos, atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjas elgėsi nesąžiningai, negarbingai, neteisėtai ir tokia informacija pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją.

19Nurodė, kad atsakovas, remdamasis oficialiais VĮ Registrų centro duomenimis, nustatė, kad paskelbta informacija, jog UAB „Kauno Transekspedicija“ tapo UAB „Transekspedicija“, neatitinka tikrovės, taip pat neatitinka tikrovės informacija, kad trečiasis suinteresuotas asmuo naudojosi teisinėmis procedūromis, siekdamas sąmoningai išvengti skolinių įsipareigojimų, todėl Sprendime pagrįstai konstatuota, kad tokia pareiškėjo paskleista informacija kenkia trečiojo suinteresuoto asmens dalykinei reputacijai ir interesams. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo nurodyta interneto prieiga, kurioje, jo teigimu, skelbiama informacija įrodo, jog tarp vežėjų UAB „Kauno Transekspedicija“ įprasta vadinti UAB „Transekspedicija“ padaliniu, filialu, yra neveikianti. Pareiškėjas, tiriant trečiojo suinteresuoto asmens skundą, turėjo galimybę pateikti šią informaciją, tačiau to nepadarė, todėl teismui pateikti nauji faktiniai duomenys neturėtų būti vertinami.

20Atsakovas dėl Teiginio Nr. 5 pažymėjo, kad tai yra konstatuojamojo pobūdžio informacija, todėl laikytina žinia, kuria pažymima, jog du publikacijoje minimi juridiniai asmenys – UAB „Gepala“ ir UAB „Komlita“ – dėl skolos priteisimo teismuose bylinėjasi su trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Trečiasis suinteresuotas asmuo skunde atsakovui nurodė, kad bylinėjasi tik su vienu publikacijoje minimu juridiniu asmeniu – UAB „Gepala“, o pareiškėjas, turėdamas pareigą įrodyti, kad jo paskelbta informacija atitinka tikrovę, neįrodė, jog trečiasis suinteresuotas asmuo bylinėjasi su dviem publikacijoje minimais juridiniais asmenimis. Vadovaudamasis paskleistų duomenų neatitikties tikrovei, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai, prezumpcija, atsakovas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjas, publikacijoje nurodęs, kad UAB „Transekspedicija“ bylinėjasi su dviem publikacijoje nurodytais asmenimis, paskleidė neteisingą informaciją.

21Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Transekspedicija“ atsiliepime į pareiškėjo UAB „balsas.lt leidiniai“ skundą (b. l. 39-45) su skundu nesutiko.

22Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, jog atsakovas nėra saistomas skunde nurodytų pažeidimų kvalifikavimo, jis veikia kaip asmens teisių visuomenės informavimo srityje garantas, todėl, nustatęs kitų nei trečiojo suinteresuoto asmens skunde nurodytų pažeidimų, negali būti laikomas peržengusiu kompetencijos ribas. Šią išvadą pagrindžia Įstatymo 50 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta atsakovo teisė savo iniciatyva, turint informacijos apie pažeidimus, nenurodytus skunduose, pradėti tyrimą. Atsakovo teisę skirti įspėjimą ne tik už pažeidimus, nustatytus Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose, tiesiogiai nustato ir Įstatymo 50 straipsnio 3 dalies 1 punktas. Pažymėjo, jog dalykinė reputacija gali būti pažeidžiama ne tik paskleidus tikrovės neatitinkančias žinias, bet ir išreiškus nuomonę. Nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Pareiškėjas, pažeisdamas nuomonės reiškimo reikalavimus, piktnaudžiavo jam suteikta teise reikšti tam tikrą požiūrį, įvykių bei faktų vertinimą, elgėsi nesąžiningai ir taip pažemino trečiojo suinteresuoto asmens dalykinę reputaciją.

23Paaiškino, kad Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos veiklos sritis skiriasi nuo atsakovo atliekamų funkcijų. Ta pačia publikacija gali būti padaryti skirtingi pažeidimai, iš kurių vieni nagrinėtini Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos, o kiti – atsakovo.

24Pažymėjo, kad reorganizavimo ir atskyrimo procedūros iš esmės skiriasi savo tikslais, vykdomomis procedūromis ir pasekmėmis. Nagrinėjant šias procedūras skolų vengimo kontekste, viešosios informacijos rengėjas turi būti tikslus, nes vartojamos skirtingos sąvokos suformuoja skaitytojams skirtingas nuomones apie bendrovę. Reorganizavimas – juridinio asmens pabaiga be likvidavimo procedūros, o atskyrimo procedūros atveju iš vienos bendrovės atsiranda kelios. Viešame VĮ Registrų centro interneto tinklalapyje nurodoma, kad trečiasis suinteresuotas asmuo dalyvavo atskyrimo, o ne reorganizacijos procedūroje, taigi pareiškėjas nevykdė savo pareigos patikrinti skelbiamą informaciją. Nurodė, kad ginčijama informacija, teiginiai yra vertinami visos publikacijos kontekste, vertinant logines sąsajas tarp ginčijamo teiginio ir kitų teiginių, tarp ginčijamo teiginio ir pateiktos iliustracinės medžiagos (nuotraukos) ar kitokių informacijos perteikimo būdų, todėl pagrįsta atsakovo išvada, kad viešosios informacijos rengėjas, nagrinėdamas juridinių asmenų įsipareigojimų vengimo, pasitelkiant skirtingas teisines procedūras, temą, turi būti atidus ir apdairiai vartoti skirtingas teisines pasekmes sukeliančių teisinių procedūrų sąvokas – įmonės atskyrimą, jos reorganizavimą ar restruktūrizavimą, kadangi netikslus taikytinų teisinių procedūrų įvardijimas gali pažeisti juridinio asmens dalykinę reputaciją bei pakenkti jo interesams.

25Manė, kad pareiškėjo skunde pateikiami argumentai dėl restruktūrizacijos ir reorganizavimo sąvokų laikymo sinonimais, aiškinant jas lingvistiškai (morfologiškai), bei argumentas, kad žurnalistas nėra teisininkas, atmestini, kadangi žurnalistas nėra atleistas nuo pareigos skleisti tikslias, patikrintas žinias ir gali sąvokas vartoti pagal morfologinį aiškinimą. Tai, kad žurnalistas nėra atitinkamos srities specialistas, neatleidžia jo nuo pareigos profesionaliai atlikti savo profesijai priskirtas funkcijas. Žurnalistas prieš paskelbdamas žinias privalo informaciją rinkti iš kelių šaltinių, vertinti kritiškai, jas patikrinti, suteikti atsakymo teisę asmeniui ar bendrovei, apie kurią skelbia informaciją, o turėdamas viena kitai prieštaraujančių žinių, tikslinti tos skelbiamos informacijos teisingumą.

26Teigė, kad atmestinas argumentas, kad teiginio dalis „sukėlė keblumų“ yra vertinamojo pobūdžio, todėl jam tiesos kriterijus nėra taikomas, kadangi šis teiginys turi būti vertinamas su kitais teiginiais, nurodančiais neva trečiojo suinteresuoto asmens esančias skolas UAB „Gepala“ ir UAB „Komlita“. Nurodė, jog pareiškėjas, turėdamas pareigą įrodyti, kad paskleista informacija atitinka tikrovę, nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisminį ginčą su UAB „Komlita“. Tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo bylinėjasi su UAB „Gepala“ dėl skolos, įrodo, kad šalys nesutaria dėl skolos buvimo, tačiau tai nesuteikia teisės teigti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo neva prisidengdamas vykdomomis restruktūrizacijomis vengia mokėti skolas.

27Nurodė, kad atmestinas pareiškėjo argumentas, kad pasikeitus trečiojo suinteresuoto asmens pavadinimui kitoms įmonėms objektyviai gali kilti sunkumų. Straipsnio antraštė skamba „Kaip slėpti skolas“, taigi akivaizdu, kad šiuo atveju kalbama ne apie bet kokius sunkumus, o apie konkrečiai tyčia neva vykdomas teisines procedūras, kuriomis siekiama nemokėti skolų, taip pat įvardijant konkrečius atvejus su konkrečiomis bendrovėmis.

28Manė, kad atmestinas pareiškėjo argumentas, jog jis yra atleidžiamas nuo Teiginio Nr. 4 teisingumo, kadangi citavo V. K. žodžius. Viešosios informacijos rengėjas prisiima visą tokios informacijos skleidimo riziką, šiuo atveju pareiškėjas rėmėsi vieninteliu informacijos šaltiniu – V. K. žodžiais, jo kritiškai nevertindamas, netikrindamas patikimumo.

29Nesutiko, jog netikslios įmonės pavadinimo („Kauno Transekspedicija“, „Kauno padalinys“, „Kauno filialas“) vartojimą pateisina aplinkybė, kad tarp vežėjų įprasta UAB „Kauno Transekspedicija“ vadinti UAB „Transekspedicija“ padaliniu. Nurodė, jog viešosios informacijos rengėjas pateikdamas informaciją visuomenei turi vartoti tikslias sąvokas. Eiliniam skaitytojui nėra žinoma, kaip ir kokias įmones ir tarp kokios verslo srities atstovų yra įprasta vadinti, todėl skaitytojas šią informaciją supranta taip, kaip ji yra pateikiama. Pareiškėjas nepateikė nei atsakovui, nei teismui įrodymų, patvirtinančių teiginyje nurodytas aplinkybes, todėl mano, kad atsakovas paskleidė tikrovės neatitinkančias žinias, kuriomis pažeidė trečiojo suinteresuoto asmens dalykinę reputaciją.

30Manė, kad pareiškėjas netinkamai aiškina Teiginį Nr. 5, vertindamas tik jo dalį „anksčiau aprašytus“, kadangi atsakovas Sprendime aiškiai nurodė, kad šis teiginys vertinamas su publikacijoje aprašytais dviem neva esančiais skolų išieškojimo atvejais su UAB „Komlita“ bei UAB „Gepala“. Pareiškėjas, turėdamas pareigą pagrįsti paskleistos informacijos atitiktį tikrovei, nepateikė duomenų, patvirtinančių, jos trečiasis asmuo teisme bylinėjasi ne tik su UAB „Gepala“, bet ir UAB „Komlita“, taigi buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija.

31II.

32Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 27 d. sprendimu (b. l. 102-111) pareiškėjo UAB „balsas.lt“ skundą tenkino ir panaikino Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. SPR-104 „Dėl publikacijoje „Kaip slėpti skolas“ („Balsas.lt savaitė“, 2011 m. vasario 14 d.) paskelbtos informacijos“.

33Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustatė, kad 2011 m. kovo 7 d. UAB „Transekspedicija“ kreipėsi į Inspektorių bei į Žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją skundu, prašydamas ištirti, ar žurnalistas (straipsnio „Kaip slėpti skolas“ autorius) bei atitinkama visuomenės informavimo priemonė (UAB „balsas.lt leidiniai“), paskelbdami apie UAB „Transekspedicija“ tikrovės neatitinkančius duomenis ir pažeminę įmonės gerą vardą bei pakenkę dalykinei reputacijai, nepažeidė Kodekso bei Įstatymo nuostatų, pasielgė etiškai, bei imtis atsitinkamų Įstatymo 50 straipsnyje nustatytų priemonių. Atsakovas 2011 m. kovo 29 d. raštu Nr. SK-46/S-273 paprašė pareiškėjo pateikti informaciją ir argumentus, pagrindžiančius nurodytuose teiginiuose paskleistų duomenų atitiktį tikrovei. Pareiškėjas 2011 m. balandžio 12 d. pateikė atsakymą, kad jis vadovavosi Kodekso principais ir nepažeidė Įstatymo nuostatų. Atsakovas, išnagrinėjęs UAB „Transekspedicija“ skundą, priėmė Sprendimą, kuriuo įspėjo UAB „balsas.lt leidiniai“ dėl Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 41 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų pažeidimo. Taigi teismas nurodė, jog ginčo dalykas – Inspektoriaus Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

34Teismas nurodė, jog Inspektoriaus kompetencija yra apibrėžta Įstatymo 50 straipsnyje, į kurią, be kita ko, įeina ir suinteresuotų asmenų skundų (pareiškimų) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo nagrinėjimas (Įstatymo 50 str. 1 d. 1 p.); vertinimas, kaip informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose visuomenės informavimą reglamentuojančiuose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų (Įstatymo 50 str. 1 d. 5 p.). Pagal Įstatymo 50 straipsnio 2 dalį Inspektorius, turėdamas informacijos apie pažeidimus, nenurodytus skunduose (pareiškimuose), turi teisę Įstatymo nustatyta tvarka savo iniciatyva pradėti tyrimą arba perduoti surinktą tyrimo medžiagą ištirti kitoms kompetentingoms valstybės institucijoms. Pažymėjo, jog Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija – kolegiali viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos institucija (Įstatymo 46 str. 1 d.). Komisija rūpinasi žurnalistų profesinės etikos ugdymu; nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ar jų dalyvių paskirti atsakingi asmenys informuodami visuomenę; nagrinėja žurnalistų ir viešosios informacijos rengėjų ar leidėjų tarpusavio ginčus dėl Kodekso pažeidimų (Įstatymo 46 str. 4 d.). Teismas, įvertinęs nurodytas teisės aktų nuostatas, darė išvadą, kad Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos veiklos sritis skiriasi nuo Inspektoriaus atliekamų bei su paskleistos informacijos kontrolės vykdymu susijusių funkcijų. Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija yra viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos institucija, o Inspektoriaus kompetencija yra speciali – prižiūrėti, kaip įgyvendinamos Įstatymo nuostatos. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 3 dalies 1 punktą, atlikdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, atsakovas gali priimti sprendimą įspėti viešosios informacijos rengėjus apie pastebėtus Įstatymo pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti. Remdamasis tuo, teismas sprendė, jog tuo pačiu leidiniu ar straipsniu gali būti padaryti skirtingi pažeidimai, iš kurių vieni nagrinėtini Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos, o kiti Inspektoriaus, ir tai, kad viena iš šių institucijų nekonstatuoja pažeidimo, nereiškia, jog kita negali jo nustatyti. Nagrinėjamu atveju Inspektorius skundą išnagrinėjo pagal savo kompetenciją, t. y. dėl Įstatymo nuostatų pažeidimo, ir priėmė Sprendimą, kuriuo užbaigė skundo nagrinėjimo procedūrą. Todėl teismas nurodė, jog atsakovas turėjo teisę priimti dėl pareiškėjo tokį (įspėjamojo) pobūdžio administracinį sprendimą.

35Pirmosios instancijos teismas dėl Įstatymo nuostatų pažeidimo nurodė, jog Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis nustato, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Šiame ginče svarbu nustatyti, ar skundžiamoje publikacijoje buvo paskleistos žinios, ar išsakyta nuomonė, kadangi jų atskyrimas yra reikšmingas paskleistos informacijos turinio teisiniam įvertinimui.

36Teismas rėmėsi Įstatymo 2 straipsniu ir nurodė, jog nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Atribojant žinią nuo nuomonės turi būti analizuojamas paskleistos informacijos būdas – publikacijos turinys, jos tekstas, kontekstas, pasisakymo aplinkybės, sakinio konstrukcija. Teismas nurodė, jog publikacijos antraštė yra apibendrinimas to, kas rašoma straipsnyje, trečiojo suinteresuoto asmens skundžiamas teiginys „Šalia feniksais iš bankrotų prisikeliančių įmonių kai kurie verslininkai imasi restruktūrizacijos ir taip išvengia prievolių kreditoriams“, esantis straipsnio antraštėje (poantraštėje), vertintinas paskiausiai, išanalizavus kitus ginčijamus teiginius visos publikacijos kontekste.

37Teismo vertinimu, atsakovas publikacijoje paskelbtą teiginį „Prieš dvejus metus buvo reorganizuota viena didesnių pervežimo kompanijų UAB „Transekspedicija“ <....>“ pagrįstai įvertino kaip žinią, kadangi tai yra informacija apie faktus, t. y. įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima patikrinti. Nurodė, jog iš VĮ Registrų centro centrinio duomenų banko išplėstinių išrašų matyti, kad UAB „Transekspedicija Invest“ įregistruota 1990 m. lapkričio 30 d. Ji 2009 m. birželio 30 d. VĮ Registrų centrui pateikė prašymą dėl teisinio statuso „dalyvaujantis atskyrime“ įregistravimo. Išraše nurodyta, kad po atskyrimo bus pakeistas atskyrime dalyvaujančios įmonės pavadinimas „Transekspedicija Invest“ ir įregistruota nauja įmonė – UAB „Transekspedicija“. VĮ Registrų centro informacija yra viešai prieinama, taigi duomenis apie bendrovių reorganizaciją ar atskyrimą galima patikrinti, todėl nagrinėjamas teiginys atitinka žinios sąvoką. Teismas pažymėjo, jog juridiniai asmenys reorganizuojami pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – ir CK), kuriame yra nurodyta, kad atskirų juridinių asmenų reorganizavimo ypatumus gali nustatyti įstatymai, reglamentuojantys atskiras juridinių asmenų teisines formas (CK 2.97 str. 9 d.). Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ir Akcinių bendrovių įstatymas) nurodyta, kad bendrovės, kuri tęsia veiklą, dalis gali būti atskiriama ir šiai daliai priskirtų turto, teisių bei pareigų pagrindu gali būti kuriama viena ar kelios tos pačios teisinės formos naujos bendrovės (Akcinių bendrovių įstatymo 71 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam atskyrimui mutatis mutandis taikomos CK ir Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, reglamentuojančios reorganizavimą padalijimo būdu (Akcinių bendrovių įstatymo 71 str. 2 d.). CK 2.97 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad padalijimas – tai vieno reorganizuojamo juridinio asmens pagrindu įsteigimas dviejų ar daugiau juridinių asmenų, kuriems tam tikromis dalimis pereina reorganizuoto juridinio asmens teisės ir pareigos. Teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą ir rašytinius įrodymus, darė išvadą, kad atskyrimas yra vienas iš įmonės reorganizavimo būdų, todėl sprendė, kad pareiškėjo Teiginyje Nr. 2 paskleista žinia yra teisinga.

38Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog publikacijoje paskelbtas teiginys „Būtent ši restruktūrizacija, pavadinimų keitimas ir atsakomybės perskirstymas sukėlė keblumų keletui mažų transporto kompanijų, siekiančių atgauti iš „Transekspedicijos“ anksčiau susidariusias skolas už suteiktas paslaugas <....>“ atsakovo pagrįstai įvertintas kaip žinia, kadangi jame pateiktą informaciją apie pareiškėją galima patikrinti, t. y. galima patikrinti, ar įmonė buvo restruktūrizuota pakeičiant pavadinimą ir perskirstant atsakomybę. Pažymėjo, jog įmonės yra restruktūrizuojamos pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymą, kuriame nurodyta, kad įmonės restruktūrizavimo procesas – ūkinės veiklos rūšies pakeitimo, gamybos modernizavimo, darbo organizavimo tobulinimo, įmonės turto ar jo dalies pardavimo, kitų įmonių turto priėmimo jas jungiant ar skaidant, techninių, ekonominių bei organizacinių priemonių, skirtų įmonės mokumui atkurti, įgyvendinimas, įmonės įsipareigojimų kreditoriams dydžio bei vykdymo terminų pakeitimas. Šis procesas apima ir juridinio asmens padalijimą, kuris yra vienas iš įmonės reorganizavimo būdų, pagal kurį atliekamas ir įmonės dalies atskyrimas (kas šiuo atveju ir buvo padaryta), kurio metu, įsteigiant juridinius asmenis, keičiamas įmonės pavadinimas ir tam tikromis dalimis jiems pereina reorganizuoto juridinio asmens teisės ir pareigos (CK 2.97 str. 7 d.). Remdamasis tuo, teismas sprendė, jog šiame teiginyje paskleista žinia yra teisinga.

39Teismas pažymėjo, jog publikacijoje paskelbtas teiginys „Tokie persistumdymai įmonės struktūroje anaiptol ne naujovė. Jau dešimtmetį bendrovė „Kauno Transekspedicija“, vėliau virtusi „Transekspedicija“, skolinga kitai įmonei – bendrovei „Komlita“ <....>“ yra žinia, kadangi pateikta informacija gali būti patikrinta ir įrodyta remiantis objektyviais duomenimis. Nurodytu teiginiu informuojama, kad bendrovė „Kauno Transekspedicija“ pakeitė pavadinimą į „Transekspedicija“ ir yra skolinga kitai įmonei – UAB „Komlita“. Iš byloje esančių VĮ Registrų centro išrašų matyti, kad bendrovė „Kauno Transekspedicija“ buvo įregistruota 1996 m. gruodžio 20 d., UAB „Transekspedicija“ įregistruota 2009 m. lapkričio 3 d. Teismas pažymėjo, jog iš išrašų matyti, kad UAB „Kauno Transekspedicija“ pavadinimo nekeitė, abi minėtos bendrovės nėra išregistruotos. UAB „Transekspedicija“ Kauno filialas nėra bankrutavęs. Remdamasis tuo, teismas sprendė, jog Teiginyje Nr. 4 paskleista žinia apie „bendrovės „Kauno Transekspedicija“ virtimą „Transekspedicija“ yra neteisinga. Be to, pareiškėjas skunde sutinka, jog šiame teiginyje paskelbta informacija nėra teisiškai tiksli. Tačiau teismas manė, kad šis netikslumas pareiškėjui teisinės atsakomybės nesukelia, nes neįrodyta, kad leidėjas akivaizdžiai siekia pateikti klaidingus duomenis, o ne teisingą ir objektyvią informaciją, iš anksto žinodamas apie jų klaidingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2009 m. vasario 10 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009).

40Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog publikacijoje paskelbtas teiginys „Priminus anksčiau aprašytus teismuose atsidūrusius skolų išieškojimo atvejus, vadovas pratrūko <....>“ yra žinia, iš kurios darytina išvada, kad du publikacijoje minėti juridiniai asmenys – UAB „Gepala“ ir UAB „Komlita“ – bylinėjasi su UAB „Transekspedicija“ dėl skolos priteisimo. Nors, įvertinus visos publikacijos turinį, matyti, kad joje nėra paskelbta informacijos, kad trečiasis suinteresuotas asmuo bylinėjasi teisme su UAB „Komlita“ (rašoma, kad UAB „Transekspedicija“ skolinga UAB „Komlita“), o rašoma tik apie teisminį ginčą su UAB „Gepala“, šis netikslumas taip pat, teismo manymu, nesukelia pareiškėjui teisinės atsakomybės, nes neįrodytas akivaizdus leidėjo siekis pateikti klaidingus duomenis iš anksto žinant apie jų klaidingumą.

41Teismo vertinimu, teiginys „Šalia feniksais iš bankrotų prisikeliančių įmonių kai kurie verslininkai imasi restruktūrizacijos ir taip išvengia prievolių kreditoriams“ pagrįstai atsakovo įvertintas kaip nuomonė, nes tai yra vertinamojo pobūdžio informacija. Skundžiamą teiginį įvertinus visos publikacijos bei paskelbtos nuotraukos, kurioje vaizduojamas trečiojo suinteresuoto asmens direktorius, kontekste, teismas sprendė, jog trečiasis suinteresuotas asmuo susiejamas su skundžiamame teiginyje pateikta informacija, t. y. kad būtent trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Transekspedicija“ panaudojo restruktūrizacijos procedūrą, kad išvengtų prievolių. Kadangi teismas, išanalizavęs visą publikaciją, nenustatė, kad joje esančiuose ginčijamuose teiginiuose (Teiginiai Nr. 2-5) paskelbtos žinios neatitiko tikrovės, atsižvelgdamas į tai, kad publikacijos antraštė yra apibendrinimas to, kas rašoma straipsnyje, darė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai nuspendė, jog teiginyje „Šalia feniksais iš bankrotų prisikeliančių įmonių kai kurie verslininkai imasi restruktūrizacijos ir taip išvengia prievolių kreditoriams“ paskleista nuomonė yra neetiška, o pareiškėjas, paskelbdamas šią nuomonę, elgėsi nesąžiningai. Teismo manymu, pareiškėjas išsakydamas tokią nuomonę buvo sąžiningas, nes faktiškai pertvarkymai vyko, nors straipsnyje jie nebuvo tiksliai įvardyti, tačiau bet koks įmonės pertvarkymas visada sudaro keblumų jos kreditoriams, nes gali keistis skolininkas, kadangi juridinio asmens pagrindu įsteigiamas kitas juridinis asmuo, o teisės ir pareigos tam tikromis dalimis yra perskirstomos. Remdamasis tuo, teismas atmetė atsakovo teiginį, kad nuomonė Teiginyje Nr. 1 yra neetiška, o pareiškėjas, kaip viešosios informacijos rengėjas, ją paskelbdamas, elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo teise reikšti nuomonę.

42Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Žurnalistų etikos inspektoriaus Sprendimas yra nepagrįstas ir jį panaikino.

43III.

44Atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus apeliacinis skundas

45Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius apeliaciniu skundu (b. l. 117-120) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimą bei palikti galioti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. SPR-104.

46Apeliaciniame skunde nurodoma, jog restruktūrizacija yra vienas iš juridinio asmens pabaigos pagrindų, o nagrinėjamu atveju nei vienas iš juridinių asmenų nepasibaigė. Priešingai, nuo vieno juridinio asmens buvo atskirtas ir įregistruotas kitas savarankiškas juridinis asmuo. Šiuo atveju toks netikslumas nėra neesminis, kadangi minėtas teiginys vertintinas visos publikacijos kontekste, kuriame pareiškėjas sąmoningai vartoja skirtingas teisines pasekmes sukeliančių teisinių procedūrų naudojimą, kad pavaizduotų negarbingą trečiojo suinteresuoto asmens elgesį.

47Pažymi, jog, vertindamas ginčo teiginyje: „<...>Priminus anksčiau aprašytus teismuose atsidūrusius skolų išieškojimo atvejus, vadovas pratrūko <...>” paskelbtą informaciją, teismas pažymėjo, kad nors paskleista informacija yra netiksli, tačiau tai nesukelia pareiškėjui atsakomybės, nes neįrodytas akivaizdus pareiškėjo siekis pateikti klaidingus duomenis iš anksto žinant jų klaidingumą. Pabrėžia, jog atsakovui nekyla pareiga įrodyti pareiškėjo siekį paskleisti klaidingus duomenis iš anksto žinant jų klaidingumą, atvirkščiai, pareiškėjas, būdamas viešosios informacijos rengėju (skleidėju), privalo įrodyti, kad jo paskelbta informacija atitinka visuomenės informavimo sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Tuo atveju, jeigu pareiškėjas neįrodo jo paskelbtos informacijos atitikimo tikrovei, jam yra taikoma atsakomybė. Aplinkybė, kad informaciją, jog trečiasis suinteresuotas asmuo yra skolingas UAB „Komlita”, pareiškėjui pateikė publikacijoje minimas vienas šios bendrovės akcininkų V. K., neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos atidžiai patikrinti informaciją, kurią jis ketina publikuoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-1487/2011). Pareiškėjas atsakovui nepateikė duomenų ar įrodymų, patvirtinančių, kad trečiasis suinteresuotas asmuo bylinėjasi su publikacijoje nurodytu juridiniu asmeniu UAB „Komlita”, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas apie trečiąjį suinteresuotą asmenį paskleidė netikslią ir neteisingą informaciją.

48Pabrėžia, jog, vertindamas ginčo teiginyje „<...> Šalia feniksais iš bankrotų prisikeliančių įmonių kai kurie verslininkai imasi restruktūrizacijos ir taip išvengia prievolių kreditoriams <...>” paskelbtą informaciją teismas teisingai konstatavo, jog paskleista nuomone yra pažymima, jog trečiasis suinteresuotas asmuo panaudojo restruktūrizacijos procedūrą, kad išvengtų prievolių. Mano, jog teismas neteisingai įvertino publikacijoje paskelbtą informaciją kaip atitinkančią tikrovę ir nepažeidžiančią trečiojo suinteresuoto asmens dalykinės reputacijos. Pažymi, jog nagrinėjamo turinio nuomonės iliustravimui pareiškėjas pasirinko trečiojo suinteresuoto asmens generalinio direktoriaus nuotrauką, o visoje publikacijoje iš esmės kalba tik apie trečiojo suinteresuoto asmens veiksmus, kuomet pasitelkdamas teisines procedūras jis vengė apmokėti turimus finansinius įsipareigojimus, t. y. elgėsi nesąžiningai ir negarbingai. Todėl atsakovas Sprendime pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamame teiginyje pavartotos kalbinės išraiškos priemonės, jų pateikimo būdas ir forma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas siekė paskelbti ne visuomeniškai svarbią informaciją apie įmonių įsipareigojimų vengimą, bet pavaizduoti pareiškėją kaip nesąžiningai, nederamai besielgiančią įmonę. Toks vertinimas laikytinas neetišku, o jį paskelbęs pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo teise reikšti nuomonę.

49Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Transekspedicija” atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 144-149) prašo panaikinti 2012 m. vasario 27 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir palikti galioti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. SPR-104 „Dėl publikacijoje „Kaip slėpti skolas” („Balsas.lt savaitė, 2011 m. vasario 14 d.) paskelbtos informacijos” nepakeistą.

50Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi atsakovo apeliacinio skundo argumentai. Papildomai pažymima, jog faktą, kad UAB „Transekspedicija” dalyvavo atskyrimo procese, patvirtina VĮ Registrų centro vieši duomenys. VĮ Registrų centro pateikiamoje visiems prieinamoje informacijoje nurodoma, kad trečiasis suinteresuotas asmuo dalyvavo atskyrimo, o ne reorganizacijos procedūroje. Pareiškėjas paaiškinimuose atsakovui nurodė, kad ruošdamas šį straipsnį vadovavosi viešais VĮ Registrų centro duomenimis. Mano, jog viešosios informacijos rengėjas neteisingai informavo atsakovą apie informacijos rinkimo šaltinius bei nevykdė pareigos patikrinti skelbiamą informaciją (netgi iš viešai prieinamų šaltinių, kurių teikiama informacija laikoma teisinga ir išsamiai), skelbti tikslią informaciją. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su atsakovo argumentu, kad teisinių sąvokų restruktūrizacija ir atskyrimas morfologinis lyginimas šio straipsnio kontekste yra negalimas. Teigia, jog įrodyti paskleistos informacijos teisingumą bei įstatymų laikymąsi privalo viešosios informacijos rengėjas. Pažymi, jog žurnalistui bei viešosios informacijos rengėjui Įstatyme yra nustatytos pareigos skelbti tikslias, nešališkas, patikrintas žinias. Pareiškėjas šių pareigų nevykdė, o taip pat bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų, patvirtinančių publikacijoje išsakytų teiginių tikrumą. Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Transekspedicija” apeliacinis skundas

51Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Transekspedicija” apeliaciniu skundu (b. l. 121-128) prašo panaikinti 2012 m. vasario 27 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir palikti galioti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. SPR-104 „Dėl publikacijoje „Kaip slėpti skolas” („Balsas.lt savaitė, 2011 m. vasario 14 d.) paskelbtos informacijos” nepakeistą.

52Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, pateikti atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai pažymima, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sugretino, prilygino viena kitai skirtingas teisines procedūras. Teismas vertindamas ginčijamus teiginius neįvertino, kad minėti teiginiai turėtų būti vertintini visos publikacijos kontekste, siejant juos su kita straipsnyje pateikiama informacija, su straipsnio bendra tema. Nurodo, jog trečiąjį suinteresuotą asmenį žeminančius straipsnio teiginius sustiprina viso pareiškėjo straipsnio kontekstas.

53Pabrėžia, jog reorganizavimas ir atskyrimas yra atskiros teisinės procedūros. Reorganizavimas yra vienas iš juridinio asmens pasibaigimo būdų, reorganizavus juridinį asmenį jis pasibaigia. Nei įstatymuose, nei teismų praktikoje nėra nurodoma, kad atskyrimas yra vienas iš reorganizavimo būdų. Bendrovės atskyrimu vadinama situacija, kai bendrovės, kuri tęsia veiklą dalis atskiriama ir šiai daliai priskirtų turto, teisių bei pareigų pagrindu kuriama viena ar kelios tos pačios teisinės formos naujos bendrovės. Bendrovės atskyrimo procedūros negalima vadinti reorganizavimu, kadangi atskyrime dalyvaujanti bendrovė nepasibaigia. Po atskyrimo vietoj vienos bendrovės veikia dvi ar daugiau bendrovių, įskaitant ir prieš atskyrimą egzistavusią bendrovę, tačiau visos tos pačios teisinės formos. Bendrovės atskyrimas nereiškia prieš tai egzistavusios bendrovės pabaigos. Nurodo, jog aplinkybė, kad atskyrimui mutatis mutandis taikomos CK ir Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos, reglamentuojančios reorganizavimą padalijimo būdu, nereiškia, kad atskyrimas yra vienas iš reorganizavimo būdų. Šios teisinės procedūros iš esmės skiriasi savo tikslais, vykdomomis procedūromis ir pasekmėmis.

54Pažymi, jog restruktūrizavimo procedūra yra pagalbinė priemonė įmonėms, kurioms gresia bankrotas. Restruktūrizavimo proceso negalima lyginti su įprastu įmonės veiklos atidalijimu, ūkinės veiklos pakeitimu, atskyrimu ar kitomis priemonėmis, kurių imasi įmonė, siekdama tam tikru būdu pakeisti savo veiklą, kai tai nesusiję su finansiniais sunkumais. Teigia, jog teismas formaliai įvertino restruktūrizavimo procesą, pateikdamas jo apibūdinimą tik per veiklos pakeitimą, modernizavimą ir vien remiantis tuo, kad šiame procese gali būti vykdomi panašūs veiksmai, kaip ir reorganizavimo atveju. Teismas neatsižvelgė į patį restruktūrizavimo tikslą, vykdomas procedūras, restruktūrizavimo administratoriaus, teismo vaidmenį, šios procedūros trukmę bei santykius su kreditoriais. Restruktūrizavimo proceso metu įmonė nepasibaigia (kaip reorganizavimo atveju), nuo restruktūrizuojamos įmonės nėra atskiriama dalis ir šiai daliai priskirtų turto, teisių bei pareigų pagrindu kuriama viena ar kelios tos pačios teisinės formos naujos bendrovės (kaip atskyrimo atveju). Todėl teismo teiginys, kad iš restruktūrizavimo eigos galima daryti išvadą, kad restruktūrizavimas apima ir juridinio asmens padalijimą, iš esmės prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Nei atskyrimo, nei reorganizavimo atveju nėra taikomos restruktūrizavimui Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 straipsnyje nustatytos sąlygos. Atskyrimas ir reorganizavimas nėra susijęs su finansiniais sunkumais, tai nėra teisinės priemonės, kurių pagalba siekiama išvengti bankroto. Restruktūrizavimas tarp restruktūrizuojamos įmonės kreditorių ir kitų potencialių partnerių yra suprantamas, kaip aiškus rodiklis, kad įmonė turi rimtų finansinių sunkumų. Su restruktūrizuojamomis įmonėmis partneriai dažniausiai keičia bendradarbiavimo sąlygas, nesudaro ilgalaikių sandorių, reikalauja išankstinio mokėjimo. Atskyrimas tuo tarpu yra veiklos pakeitimas, kuris yra susijęs išimtinai su verslo, komerciniais sprendimais, atskirtos įmonės toliau tęsia veiklą. Pažymi, jog įvykdžius UAB „Transekspedicija” atskyrimą visos finansinės prievolės buvo sąžiningai paskirstytos po atskyrimo veikiančioms dviem įmonėms – UAB „Transekspedicija” ir UAB „Transekspedicija Invest”. Nurodo, jog teismas neįvertino, kaip tokių teiginių paskleidimas viso straipsnio apie skolų nemokėjimą, tyčinį bankrotą kontekste įtakoja trečiojo suinteresuoto asmens gerą vardą, dalykinę reputaciją.

55Trečiasis suinteresuotas asmuo dėl teiginio “<...>Tokie perstumdymai įmonės struktūroje anaiptol ne naujovė. Jau dešimtmetį bendrovė „Kauno Transekspedicija” vėliau virtusi „Transekspedicija” skolinga kitai bendrovei „Komlita” ir „Transekspedicijos Kauno filialas bankrutavo, pinigai nusėdo Transekspedicijoje” nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartyje Nr. 3K-3-51/2009 buvo sprendžiamas klausimas dėl viešo fizinio asmens garbės ir orumo gynimo, skelbiant duomenis apie tokio asmens privatų gyvenimą. Teismo pateiktame 2009 m. vasario 10 d. teismo sprendime nurodytos faktinės aplinkybės ratio decidendi skiriasi nuo šioje byloje esančių aplinkybių.

56Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, jog CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nurodyta prezumpcija, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai, todėl teismas nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkelia atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui. Pareiškėjas, kaip duomenis paskleidęs asmuo, privalo įrodyti, kad jie yra teisingi, tačiau nei atsakant į atsakovo raštą dėl UAB „Transekspedicija” skundo, nei nagrinėjant bylą teisme pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie įrodytų jo paskleistų teiginių teisingumą.

57Pabrėžia, jog bendrovė „Kauno Transekspedicija” niekada nevirto UAB „Transekspedicija” ir yra atskiras juridinis asmuo. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat neturi teisminio ginčo su UAB „Komlita”. Pažymi, kad straipsnyje aprašant neva esančias UAB „Transekspedicija” skolas yra minimos tik dvi bendrovės: UAB „Gepala”, UAB „Komlita”, todėl akivaizdu, kad teiginiu „priminus anksčiau aprašytus teismuose atsidūrusius skolų išieškojimo atvejus” yra kalbama apie šias bendroves. Tai, kad žurnalistas neįvardijo konkrečiai bendrovių pavadinimų, negali būti laikomas kaip netikslumas, kadangi straipsnyje nėra minimos jokios kitos bendrovės, kurioms neva skolingas UAB „Transekspedicija”. Pažymi, jog straipsnyje kalbama tik apie trečiąjį suinteresuotą asmenį, todėl jo paantraštė negali būti vertinama, kaip objektyvi nuomonė apie bendrai visuomenėje, versle praktikuojamas įmonių vykdomas procedūras skoloms išvengti.

58Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Transekspedicija” pažymi, jog nors pareiškėjas nurodo, kad skelbdamas informaciją apie neva trečiojo suinteresuoto asmens vykdomas teisines procedūras vadovavosi VĮ Registrų duomenimis, tačiau VĮ Registrų centre yra nurodama, kad UAB „Transekspecija” dalyvavo atskyrimo procedūroje, nėra jokių duomenų apie vykdytą restruktūrizavimą ir (ar) reorganizavimą, bankrotą. Pažymi, kad UAB „Transekspedicija” vadovas žurnalistui nurodė, kad UAB „Transekspedicija” niekam nėra skolingas. Taigi pareiškėjas net turėdamas informacijos, paneigiančios aprašomas skolas su UAB „Komlita” ir UAB „Gepala”, paskelbė ją. Nurodo, jog turėdamas prieštaringus duomenis apie trečiojo suinteresuoto asmens įsipareigojimus viešosios informacijos rengėjas turėjo įsitikinti jų tikrumu, kadangi būtent viešosios informacijos rengėjas yra atsakingas už paskleistos informacijos atitiktį tikrovei, tačiau to nepadarė ir tokiu būdu pažeidė Įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

59Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Transekspedicija” apeliacinį skundą (b. l. 135) nurodo, jog sutinka su trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

60Pareiškėjas UAB „balsas.lt leidiniai“ atsiliepimu į atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Transekspedicija” apeliacinius skundus (b. l. 137-142) prašo apeliacinius skundus atmesti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

61Pareiškėjas dėl Teiginio Nr. 1 nurodo, jog jo atitiktį Kodeksui vertino Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, kuri 2011 m. liepos 25 d. sprendime publikacijoje pažeidimų nenustatė.

62Pareiškėjas dėl Teiginio Nr. 2 pažymi, jog žurnalistas rašydamas apie UAB „Transekspedicija” reorganizaciją rėmėsi UAB „Transekspedicija” generalinio direktoriaus V. P. pasirašytu prašymu, adresuotu asociacijai „Linava”, kuriame nurodoma, jog UAB „Transekspedicija” įvykdė reorganizavimą atskyrimo būdu. Kadangi UAB „Transekspedicija” oficialiame dokumente nurodo, jog įvykdė reorganizavimą, tai žurnalistui nebuvo pagrindo tuo abejoti. Pabrėžia, jog reorganizavimas padalijimo būdu yra vieno reorganizuojamo juridinio asmens pagrindu įsteigimas dviejų ar daugiau juridinių asmenų. Tuo tarpu atskyrimas yra, kai iš vieno juridinio asmens atskiriamas vienas ar daugiau juridinių asmenų. Praktiškai šie du institutai vienodi tiek padariniais, tiek procedūromis, t. y. iš vieno juridinio asmens atsiranda keletas, išdalinamos bei perskirstomos prievolės ir tai yra vienas iš būdų kaip priemonė išvengti įsipareigojimų.

63UAB „balsas.lt leidiniai“ dėl Teiginio Nr. 3 pabrėžia, kad publikacijoje yra rašoma apie UAB „Transekspedicija” reorganizaciją. Tačiau publikacijos trečiame sakinyje pavartojamas žodžių junginys „būtent ši restruktūrizacija”. Pažymi, kad žodžiai „būtent ši restruktūrizacija” seka po dviejų sakinių, kuriuose rašoma apie UAB „Transekspedicija” vykusią reorganizaciją. Sąvoka „restruktūrizacija” toliau nėra vartojama aprašant UAB „Transekspedicija” veiklą. Pabrėžia, jog lingvistiškai aiškinant reorganizaciją ir restruktūrizaciją galima vartoti kaip sinonimus, nes morfologiškai reorganizacija reiškia organizacijos keitimą, restruktūrizacija – struktūros keitimą, o faktiškai įmonės organizacijos ir struktūros keitimas yra tapatu. Todėl suprantant „restruktūrizaciją” ne teisiškai, o pagal lingvistinę žodžių reikšmę t. y. kaip struktūros keitimą, ši sąvoka atitinka faktinę situaciją, kai buvo atskirti UAB „Transekspedicija” ir UAB „Transekspedicija Invest”. Vertinant visą straipsnio kontekstą, atsižvelgiant į tai, kad žurnalistas nėra teisininkas bei pasitelkiant lingvistinį (morfologinį) žodžio „restruktūrizacija” aiškinimą, pareiškėjas daro išvadą, kad „restruktūrizacija” nebuvo pavartota Įmonių restruktūrizavimo įstatymo prasme ir tokia prasme žodžio „restruktūrizacija” negalėjo suprasti vidutinis publikacijos skaitytojas. Pažymi, kad informacija, jog buvo pakeisti pavadinimai ir perskirstyta atsakomybė, atitinka tiesą, nes pavadinimas UAB „Transekspedicija” buvo suteiktas naujai po atskyrimo procedūros atsiradusiai įmonei, o atsakomybė buvo perskirstyta. Teiginio Nr. 3 dalis „sukėlė keblumų keletui mažų kompanijų” yra laikytinas nuomone, nes faktiškai neįmanoma patikrinti, ar iš tikrųjų tai sukėlė keblumų.

64Pareiškėjas dėl Teiginio Nr. 4 pažymi, jog šiame teiginyje yra cituojamas V. K., todėl negalima teigti, kad pareiškėjas paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją. Teiginyje Nr. 4 vartojami žodžiai „Kauno Transekspedicija”, „Kauno padalinys”, „Kauno filialas”, pašnekovas V. K. Kauno filialu, Kauno padaliniu laiko UAB „Kauno Transekspedicija”. Pripažįsta, kad tai nėra teisiškai tikslu, tačiau UAB „Kauno Transekspedicija” yra glaudžiai susijęs su UAB „Transekspedicija”, todėl vežėjų tarpe yra įprasta UAB „Kauno Transekspedicija” vadinti UAB „Transekspedicija” padaliniu, filialu.

65UAB „balsas.lt leidiniai“ dėl Teiginio Nr. 5 nurodo, jog publikacijos pradžioje yra rašoma apie UAB „Gepala” ir UAB „Komlita” nesėkmingus bandymus išieškoti skolas iš UAB „Transekspedicija”. Todėl atsakovas pripažino neatitinkančia tikrovės nuorodą į publikacijos pradžią t. y. atsakovas pripažindamas, jog teiginio dalis „anksčiau aprašytus teismuose atsidūrusius skolų išieškojimo atvejus” neatitinka tikrovės, bando paneigti publikacijos teksto buvimą.

66Pareiškėjas teigia, jog beatodairiškas asmens garbės ir orumo (dalykinės reputacijos) gynimas reikštų privačios cenzūros įvedimą, tai leistų taikyti atsakomybę esant menkiausiam informacijos netikslumui, neatsižvelgiant į visuomenės informavimo priemonės elgesį bei tikslus. Asmens garbės ir orumo (dalykinės reputacijos) suabsoliutinimas reikštų visuomenės teisės žinoti pažeidimą, nes teisė skleisti informaciją apima ir teisę žinoti, kas vyksta šalyje ir pasaulyje, išskyrus atvejus, kai tai liečia informaciją, kurią skelbti draudžia įstatymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-687/2003).

67Mano, jog atsakovas peržengė UAB „Transekspedicija” skundo nagrinėjimo ribas. Pareiškėjas Sprendimu buvo nubaustas ne tik dėl dalykinės reputacijos pažeidimo, bet ir dėl publikacijos teiginių neatitikties tikrovei, dėl nuomonės reiškimo ribų peržengimo. Mano, jog Inspektorius turi kompetenciją skirti įspėjimą ar kitą nuobaudos rūšį tik tuo atveju, kai nustato pažeidimus, numatytus Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose.

68Teisėjų kolegija

konstatuoja:

69IV.

70Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

71Byloje ginčas kyla dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. SPR-104 „Dėl publikacijoje „Kaip slėpti skolas“ („Balsas.lt savaitė“, 2011 m. vasario 14 d.) paskelbtos informacijos“ teisėtumo ir pagrįstumo.

72Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog atsakovas Sprendime nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimus.

73Teisėjų kolegija visų pirma pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas byloje vertinamu atveju turėjo kompetenciją priimti Sprendimą. Nors pareiškėjas atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo, jog priimdamas Sprendimą atsakovas viršijo savo kompetenciją, toks teiginys atmestinas kaip nepagrįstas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad VIĮ (2011 m. rugpjūčio 1 d. redakcija) 49 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog Žurnalistų etikos inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip įgyvendinamos šio Įstatymo nuostatos, o 50 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra expressis verbis nurodyta, jog atsakovas, be kita ko, vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose visuomenės informavimą reglamentuojančiuose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų. VIĮ 50 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, jog atlikdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas inspektorius gali priimti sprendimą įspėti viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingus (fizinius) asmenis apie pastebėtus šio Įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti. Be to, pagal VIĮ 50 straipsnio 2 dalies 1 punktą atsakovas turi teisę turėdamas informacijos apie pažeidimus, nenurodytus skunduose (pareiškimuose), šio Įstatymo nustatyta tvarka savo iniciatyva pradėti tyrimą arba perduoti surinktą tyrimo medžiagą ištirti kitoms kompetentingoms valstybės institucijoms. Teisėjų kolegijos manymu, VIĮ 50 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata, numatanti atsakovo teisę pradėti tyrimą ir tirti pažeidimus ex officio, ją vertinant sistemiškai su VIĮ 50 straipsnio 1 dalies 5 punktu, reiškia, jog VIĮ nuostatos negali būti aiškinamos pareiškėjo siūlomu būdu, t. y. taip, kad atsakovas turi kompetenciją tirti tik skundus dėl pažeidimų, nurodytų VIĮ 50 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose. Taigi nėra pagrindo teigti, kad atsakovas turi kompetenciją priimti sprendimus tik dėl pažeidimų, nurodytų VIĮ 50 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose, taip pat nagrinėti tik asmenų skunduose nurodytus visuomenės informavimo nuostatų pažeidimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje (žr., pvz., LVAT 2011 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-637/2011; 2012 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1304/2012).

74Iš ginčijamo Sprendimo matyti, kad įvertinęs pareiškėjo veiksmus atsakovas konstatavo, be kita ko, VIĮ 41 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų pažeidimus. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog VIĮ 41 straipsnio 2 dalyje yra expressis verbis nurodyta, kad joje įtvirtintos žurnalistų, o ne kitų subjektų pareigos. VIĮ 2 straipsnio 87 dalyje numatyta, kad žurnalistas - fizinis asmuo, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui pagal sutartį su juo ir (ar) yra žurnalistų profesinės organizacijos narys. Akivaizdu, kad pareiškėjas nėra fizinis asmuo, ginčijamame Sprendime jis įvardintas kaip viešosios informacijos rengėjas. Taigi nėra teisinio pagrindo pareiškėją laikyti žurnalistu, t. y. subjektu, galinčiu atsakyti už VIĮ 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų pareigų nevykdymą (analogiškai žr. 2012 m. rugsėjo 24 d. išsplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1700/2012). Dėl minėtos priežasties teisėjų kolegija konstatuoja, kad Sprendimo dalis, kuria pareiškėjas buvo įspėtas dėl Visuomenės informavimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų pažeidimo, yra neteisėta, todėl naikintina.

75Kiek tai susiję su Sprendime įvertintų publikacijos teiginių atitiktimi Visuomenės informavimo įstatymo nuostatoms, apeliantai ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas dėl visų tiriamų teiginių, todėl teisėjų kolegija dėl jų pasisako atskirai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors byloje vertinamas atskirų teiginių teisingumas, juos vertinant būtina atsižvelgti į viso straipsnio turinį, jo tekstą ir potekstę, pateikiamos informacijos logines sąsajas. Taip pat pažymėtina ir tai, kad nors pareiškėjas nurodo, jog straipsnį rengė teisinio išsilavinimo neturintis žurnalistas, ši faktinė aplinkybė savaime nepaneigia VIĮ įtvirtintos pareigos teikti informaciją tiksliai, aiškiai ir nešališkai, kritiškai vertinti informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus. Kitoks VIĮ nuostatų aiškinimas nebūtų suderinamas su žiniasklaidos vaidmeniu visuomenėje, jos vykdomomis funkcijomis.

76Dėl Teiginio Nr. 2

77Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovas Teiginį Nr. 2 („Prieš dvejus metus buvo reorganizuota viena didesnių pervežimo kompanijų UAB „Transekspedicija“) pagrįstai įvertino kaip žinią. Vis dėlto įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat pat teisinį reguliavimą, konstatavo, jog atskyrimas yra vienas iš įmonės reorganizavimo būdų, todėl nusprendė, kad pareiškėjo Teiginyje Nr. 2 paskleista žinia yra teisinga.

78Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka.

79Visų pirma pažymėtina, kad byloje iš esmės nėra ginčo, jog aptariamas teiginys VIĮ požiūriu (2 straipsnio 84 dalis) yra žinia, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu atskirai nepasisako. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad byloje vertinamu atveju buvo vykdoma įmonės atskyrimo procedūra (b.l. 66-68). Taigi būtina įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atskyrimas yra vienas iš įmonės reorganizavimo būdų.

80Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrovės, kuri tęsia veiklą, dalis gali būti atskiriama ir šiai daliai priskirtų turto, teisių bei pareigų pagrindu gali būti kuriama viena ar kelios tos pačios teisinės formos naujos bendrovės, tuo tarpu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad 71 straipsnio 1 dalyje nurodytam atskyrimui mutatis mutandis taikomos Civilinio kodekso ir šio Įstatymo nuostatos, reglamentuojančios reorganizavimą padalijimo būdu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.95 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad juridiniai asmenys pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad reorganizavimas – tai juridinio asmens pabaiga be likvidavimo procedūros. Įvertinus pirmiau nurodytas teisės normas sutiktina su apeliantų argumentais, kad esminis atskyrimo procedūros ir reorganizavimo procedūros skirtumas tas, jog pirmuoju atveju įmonė tęsia veiklą, tuo tarpu antruoju atveju reorganizuojamas juridinis asmuo baigia savo egzistavimą. Taigi nežiūrint to, kad pagal Akcinių bendrovių 72 straipsnio 2 dalį atskyrimo procedūrai mutatis mutandis taikomos reorganizavimą padalijimo būdu reglamentuojančios teisės normos (t. y. aptariamos procedūros yra panašios formos požiūriu), nėra pagrindo teigti, kad turinio požiūriu atskyrimo procedūra laikytina vienu iš įmonės reorganizavimo būdų. Šiuo atveju teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant aptariamo teiginio teisingumą, be kita ko, atsižvelgtina ir į visą straipsnio turinį, t. y. į tai, kad bendra straipsnio tema, kaip rodo jo pavadinimas, paantraštė siejama su nesąžiningu bandymu išvengti skolų. Todėl minėtas skirtumas, t. y. tai, ar aptariama bendrovė po atitinkamos procedūros tęsia savo veiklą, ar ne, yra pakankamai reikšmingas ir svarbus skirtumas.

81Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog rašydamas aptariamą straipsnį žurnalistas rėmėsi UAB „Transekspedicija“ generalinio direktoriaus prašymu asociacijai „LINAVA“, toks teiginys neparemtas į bylą pateiktais įrodymais, todėl atmestinas kaip nepagrįstas. Bet kuriuo atveju pažymėtina, kad VIĮ 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai, o 22 straipsnio 8 dalies 1 punkte numatyta, kad viešosios informacijos rengėjai skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos. VĮ „Registrų centras“ informacija yra viešai prieinama, taigi siekiant pateikti teisingą ir išsamią informaciją nebuvo objektyvių kliūčių ją gauti, juo labiau, kad pareiškėjas pats nurodė, jog rašant straipsnį buvo įvertinta ir VĮ „Registrų centras“ informacija.

82Dėl pirmiau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog teiginyje Nr. 2 paskleista žinia yra teisinga. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neteisingai ir netiksliai nurodė trečiajam suinteresuotam asmeniui taikytų teisinių procedurų pobūdį ir tuo pažeidė VIĮ nuostatas. Todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina.

83Dėl Teiginio Nr. 3

84Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovas Teiginį Nr. 3 („Būtent ši restruktūrizacija, pavadinimų keitimas ir atsakomybės perskirstymas sukėlė keblumų keletui mažų transporto kompanijų, siekiančių atgauti iš „Transekspedicijos“ anksčiau susidariusias skolas už suteiktas paslaugas <....>“) pagrįstai įvertino kaip žinią. Vis dėlto įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir joms taikytiną teisinį reguliavimą teismas konstatavo, jog restruktūrizavimo procesas apima ir juridinio asmens padalijimą, todėl nusprendė, kad pareiškėjo Teiginyje Nr. 3 paskleista žinia yra teisinga.

85Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka.

86Visų pirma pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog aptariamas teiginys VIĮ požiūriu (2 straipsnio 84 dalis) yra žinia, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu atskirai nepasisako. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui byloje vertinamu laikotarpiu nebuvo vykdoma restruktūrizavimo procedūra.

87Vertindama Teiginio Nr. 3 teisingumą ir šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies pagrįstumą teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog šio įstatymo tikslas - sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, o Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įmonės restrukūrizavimas apibrėžiamas kaip visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė, inter alia, turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius.

88Iš minėtų įstatymo nuostatų matyti, kad restruktūrizavimo procedūra siekiama sudaryti prielaidas ūkio subjektams, turintiems finansinių sunkumų, optimizuoti savo ūkinę veiklą ir taip išvengti bankroto. Ši speciali procedūra bet kuriuo atveju sietina su situacijomis, kuomet ūkio subjektas turi finansinių sunkumų. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas byloje vertinamu atveju nepagrįstai sugretino restruktūrizavimo ir reorganizavimo sąvokas, kadangi restruktūrizavimo procedūra siekiama konkretaus, specifinio tikslo, ji taikoma tik tuomet, kai ūkio subjektas turi finansinių sunkumų. Reorganizavimo atveju šios sąlygos gali ir nebūti tenkinamos, t. y. jos nėra būtina prielaida pradėti (vykdyti) reorganizavimo procedūrą. Be to, kaip konstatuota pirmiau, trečiajam suinteresuotam asmeniui nebuvo taikyta ir reorganizavimo procedūra.

89Teisėjų kolegija taip pat pritaria apeliantų teiginiams, kad Teiginio Nr. 3 turinį būtina įvertinti viso straipsnio kontekste. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo, kad restruktūrizacijos sąvoka iš esmės buvo pavartota per klaidą, teigia, kad ji buvo pavartota ne tokia prasme, kokia įtvirtinta Įmonių restruktūrizavimo įstatyme.

90Teisėjų kolegijos manymu, byloje vertinamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad restruktūrizavimo terminas paminėtas ir paantraštėje, taip pat viename iš straipsnio skyriaus pavadinimų („Restruktūrizacija - ne bankrotas“), taigi, jo pavartojimas Teiginyje Nr. 3 nėra atsitiktinumas, rašymo klaida. Įvertinus visą straipsnio turinį matyti, kad restruktūrizavimo terminas vartojamas kartu su bankroto terminu, jis siejamas su tariamu piktybiniu įmonės vengimu mokėti skolas, vertinamame teiginyje aiškiai nurodoma, kad bendrovės restruktūrizavimo procesas sukėlė problemų kitiems ūkio subjektams. Įvertinus įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatas ir visą straipsnio turinį, jo tekstą ir potekstę, darytina išvada, kad byloje vertinamu atveju nėra pagrindo restruktūrizavimo terminą traktuoti kaip reorganizavimo termino sinonimą. Šiuo atveju sutiktina su apeliantų teiginiu, jog straipsniu pareiškėjas iš esmės paskleidė žinią, kad pasitelkdamas restruktūrizavimo procesą trečiasis suinteresuotas asmuo vengia vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Nesant ginčo dėl to, kad bylai reikšmingu laikotarpiu trečiajam suinteresuotam asmeniui nebuvo taikoma restruktūrizavimo procedūra, darytina išvada, kad atsakovas ginčijamame Sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas Teiginiu Nr. 3 paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją ir taip pažeidė VIĮ nuostatas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl Teiginio Nr. 3 naikintina kaip nepagrįsta.

91Dėl Teiginio Nr. 4

92Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovas Teiginį Nr. 4 („Tokie persistumdymai įmonės struktūroje anaiptol ne naujovė. Jau dešimtmetį bendrovė „Kauno Transekspedicija“, vėliau virtusi „Transekspedicija“, skolinga kitai įmonei – bendrovei „Komlita“ <....>“) pagrįstai įvertino kaip žinią, kuria informuojama, jog bendrovė „Kauno Transekspedicija“ pakeitė pavadinimą į „Transekspedicija“ ir yra skolinga kitai įmonei – „Komlita“. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, konstatavo, kad paskleista žinia yra neteisinga, tačiau nusprendė, kad toks netikslumas pareiškėjui teisinės atsakomybės nesukelia, nes neįrodyta, kad jis akivaizdžiai siekė pateikti klaidingus duomenis, o ne teisingą ir objektyvią informaciją, iš anksto žinodamas apie jų klaidingumą.

93Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka.

94Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, kad nėra ginčo, jog Teiginys Nr. 4 vertintinas kaip žinia. Be to, iš esmės nėra ginčo dėl to, kad aptariama žinia nėra teisinga, t. y. nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų faktinių aplinkybių, kad bendrovė „Kauno Transekspedicija“ buvo įregistruota 1996 m., o UAB „Transekspedicija“ – 2009 m. „Kauno Transekspedicija“ pavadinimo nekeitė, abu ūkio subjektai nėra išregistruoti, o UAB „Transekspedicija“ Kauno filialas nėra bankrutavęs (b.l. 59-60).

95Taigi būtina įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino atsakovo Sprendimo dalį, susijusią su Teiginiu Nr. 4, tuo pagrindu, kad nebuvo įrodyta, jog pareiškėjas akivaizdžiai siekė pateikti klaidingus duomenis, o ne teisingą ir objektyvią informaciją, iš anksto žinodamas apie jų klaidingumą.

96Šiuo aspektu sutiktina su apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais, kad Teiginys Nr. 4 turi būti vertinamas viso straipsnio kontekste, iš kurio, kaip minėta, susidaro įspūdis, jog siekdamas išvengti turimų finansinių įsipareigojimų trečiasis suinteresuotas asmuo veikia nesąžiningai ir tam naudoja įvairias teisines priemones. Teisėjų kolegija pažymi, jog VIĮ 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga pateikti tikslią, teisingą ir nešališką informaciją nesiejama su subjektyviu viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo siekiu paskleisti klaidingus duomenis. LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad pareiga įrodyti, jog paskleistos žinios atitinka tikrovę, tenka viešosios informacijos rengėjui (žr., pvz., 2011 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-897/2011; 2011 m. gegužės 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-1487/2011).

97Pažymėtina ir tai, kad nors priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas jį grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktika (konkrečiai, 2009 m. vasario 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009), teisėjų kolegijos vertinimu, tai daryti pagrindo nebuvo, nes skiriasi pirmiau minėtos ir šios bylos ratio decidendi. Šiuo atveju sutiktina su trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo argumentais, jog skiriasi šios ir nurodytos LAT bylos faktinės aplinkybės. Iš LAT 2009 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009 matyti, kad byloje buvo sprendžiamas būtent viešojo asmens garbės ir orumo gynimo ir informacijos laisvės pusiausvyros klausimas, o LAT nutarties motyvai iš esmės grindžiami argumentu, kad viešasis asmuo privalo demonstruoti didesnį tolerancijos laipsnį žiniasklaidos dėmesiui. Be to, aptariamoje LAT nutartyje vertintas klausimas, ar yra pagrindas įpareigoti atsakovą paneigti paskleistą tikrovės neatitinkančią informaciją. Tuo tarpu šioje nagrinėjamoje byloje vertinamas atsakovo sprendimo, kuriuo konstatuota, jog pareiškėjas vertinamo straipsnio Teiginiu Nr. 4 pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, teisėtumas ir pagrįstumas. Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo yra privatus asmuo, o tikrovės neatitinkanti informacija gali kenkti jo dalykinei reputacijai.

98Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors pareiškėjas atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo, jog Teiginyje Nr. 4 yra cituojamas V. K., toks teiginys atmestinas kaip nepagrįstas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad iš straipsnio turinio (b.l. 72) matyti, kad Teiginys Nr. 4 yra pateiktas kaip įvadinis straipsnio dalies „Restruktūrizacija - ne bankrotas“ sakinys. Jis nėra pateiktas kabutėse, nėra nurodyta, kad tai V. K. mintys. Be to, iš toliau straipsnyje pateikiamos informacijos matyti, kad V. K. mintys yra aiškiai išskirtos: nurodyta, kad tam tikros mintys priklauso būtent V. K., šios mintys yra pateiktos kabutėse. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo teigti, kad iš straipsnyje esančio Teiginio Nr. 4 pateikimo formos ir vietos būtų galima suprasti, jog šis teiginys yra V. K. teiginio citata ar atkartojamos jo mintys, ir, atitinkamai, nėra pagrindo šį Teiginį priskirti ne pareiškėjui, o V. K..

99Dėl pirmiau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas Sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas Teiginiu Nr. 4 paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją ir taip pažeidė VIĮ nuostatas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl Teiginio Nr. 4 naikintina kaip nepagrįsta

100Dėl Teiginio Nr. 5

101Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovas Teiginį Nr. 5 („Priminus anksčiau aprašytus teismuose atsidūrusius skolų išieškojimo atvejus, vadovas pratrūko <....>“) pagrįstai įvertino kaip žinią, kad du straipsnyje publikacijoje minėti ūkio subjektai – UAB „Gepala“ ir UAB „Komlita“ bylinėjasi su trečiuoju suinteresuotu asmeniu dėl skolų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tokia žinia nėra tiksli, nes straipsnyje nėra informacijos apie tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo teisme bylinėjasi su UAB „Komlita“, tačiau nusprendė, jog toks netikslumas pareiškėjui teisinės atsakomybės nesukelia, nes neįrodytas akivaizdus pareiškėjo siekis pateikti klaidingus duomenis iš anksto žinant, kad jie klaidingi.

102Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka.

103Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, kad nėra ginčo, jog Teiginys Nr. 5 vertintinas kaip žinia. Todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu atskirai nepasisako.

104Kiek tai susiję su Teiginio Nr. 5 teisingumu pažymėtina, kad iš aptariamo straipsnio matyti, kad jame pateikiama tik informacija apie tai, kad UAB „Gepala“ yra pateikusi ieškinį trečiajam suinteresuotajam asmeniui dėl skolos išieškojimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad tarp jo ir UAB „Komlita“ teisminių ginčų nėra, o pareiškėjas nepateikė informacijos, kad faktiškai vyksta teisminis ginčas tarp UAB „Komlita“ ir trečiojo suinteresuoto asmens. Taigi žinios, kad trečiasis suinteresuotas asmuo dėl skolų išieškojimo bylinėjasi su keliais subjektais, ne tik su UAB „Gepala“, teisingumo pareiškėjas nepagrindė.

105Kiek tai susiję su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog vertinamas teiginys pareiškėjui teisinės atsakomybės nesukelia, nes neįrodytas akivaizdus pareiškėjo siekis pateikti klaidingus duomenis iš anksto žinant, kad jie klaidingi, teisėjų kolegija pažymi, kad jo kritikai mutatis mutandis taikytini argumentai, išdėstyti dėl Teiginio Nr. 4 vertinimo ir atitikties teisės aktų reikalavimams.

106Dėl pirmiau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas Sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas Teiginiu Nr. 5 paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją ir taip pažeidė VIĮ nuostatas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl Teiginio Nr. 5 naikintina kaip nepagrįsta.

107Dėl Teiginio Nr. 1

108Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovas Teiginį Nr. 1 („Šalia feniksais iš bankrotų prisikeliančių įmonių kai kurie verslininkai imasi restruktūrizacijos ir taip išvengia prievolių kreditoriams“) pagrįstai įvertino kaip nuomonę. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčijami Teiginiai Nr. 2-5 nelaikytini neatitinkančiais tikrovės, Teiginys Nr. 1 yra visos publikacijos apibendrinimas, o pareiškėjas elgėsi sąžiningai, nes faktiškai pertvarkymai vyko, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovas nepagrįstai nurodė, jog Teiginiu Nr. 1 paskleista nuomonė yra neetiška.

109Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka.

110Visų pirma pažymėtina, kad nėra ginčo dėl to, kad aptariamas teiginys laikytinas nuomone, o ne žinia, todėl teisėjų kolegija dėl šio aspekto atskirai nepasisako.

111Vertinant šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą pažymėtina, kad šioje nutartyje konstatuota, jog vertinamame straipsnyje esančiais Teiginiais Nr. 2-5 pareiškėjas paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją. Taip pat pažymėtina, kad aptariamas teiginys turi būti vertinamas atsižvelgiant į viso straipsnio turinį.

112Sprendžiant dėl Teiginio Nr. 1 turinio atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors paantraštėje nėra minimas trečiojo suinteresuoto asmens pavadinimas, jame esanti informacija („kai kurie verslininkai imasi restruktūrizacijos ir taip išvengia prievolių“) neabejotinai sietina su trečiuoju suinteresuotu asmeniu: nėra ginčo dėl to, kad straipsnyje pateikta šio ūkio subjekto vadovo nuotrauka, pačiame straipsnyje iš esmės pateikiama informacija tik apie trečiojo suinteresuoto asmens veiksmus, kuriais, paantraštės teigimu, siekiama išvengti skolų apmokėjimo. Aptariamas teiginys, straipsnio pavadinimas („kaip slėpti skolas“), taip pat viso straipsnio turinys, formuoja nuomonę, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, pasitelkdamas restruktūrizacijos procedūrą, išvengė prievolių savo verslo partneriams. Taigi iš esmės teigiama, kad trečiasis suinteresuotas asmuo elgiasi nesąžiningai, negarbingai. Kaip minėta pirmiau, straipsnio Teiginys Nr. 3 traktuotinas kaip tikrovės neatitinkanti informacija, nes trečiajam suinteresuotam asmeniui bylai reikšmingu laikotarpiu restruktūrizavimo procedūros nebuvo taikomos. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad faktiškai pertvarkymai vyko, o tai savaime leidžia teigti, kad pareiškėjas buvo sąžiningas, toks argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Kaip minėta pirmiau, įvertinus visą straipsnio turinį ir potekstę nėra pagrindo gretinti atskyrimo ir restruktūrizavimo procedūras, nes atskyrimo procedūra nesietina su finansinėmis problemomis ir nesąžiningais bandymais išvengti turimų finansinių įsipareigojimų. Įvertinus Teiginį Nr. 1 viso straipsnio kontekste darytina išvada, kad juo trečiąjį suinteresuotą asmenį siekiama parodyti kaip nesąžiningais, negarbingais būdais siekiantį išvengti savo turimų įsipareigojimų, nors straipsnyje pateikiama informacija apie šį ūkio subjektą nesudaro prielaidų daryti tokius apibendrinimus. Todėl pritartina apeliacinių skundų argumentams, jog toks vertinimas laikytinas neetišku. VIĮ 3 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse būtų pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai, o Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nesilaikė pareigos pateikti tikslią, nešališką informaciją, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo straipsnyje pateiktas Teiginys Nr. 1 laikytinas neetišku ir pažeidžiančiu VIĮ nuostatas.

113Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinius skundus taip pat nurodo, kad Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija 2011 m. liepos 25 d. sprendimu vertinamame straipsnyje pažeidimų nenustatė. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos, kaip savitvarkos institucijos, nuomonė tam tikrais klausimais teismo nesaisto. Be to, iš minėto Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos 2011 m. liepos 25 d. sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad ši institucija vertino straipsnio atitikties Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatoms klausimą, tuo tarpu šioje byloje vertinama atitinkamų teiginių atitiktis VIĮ nuostatoms.

114Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus motyvus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl jo sprendimas keistinas. Apeliaciniai skundai, kiek tai susiję su ginčijamo Sprendimo dalies, konstatuojančios, jog pareiškėjas pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus, tenkintini.

115Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

116atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Transekspedicija“ apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

117Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimo rezoliucinės dalies pirmą ir antrą punktus pakeisti ir išdėstyti taip: „Pareiškėjo UAB „balsas.lt leidiniai“ skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. SPR-104 „Dėl publikacijoje „Kaip slėpti skolas“ („Balsas.lt savaitė“, 2011 m. vasario 14 d.) paskelbtos informacijos“ dalį, kuria pareiškėjas UAB „balsas.lt leidiniai“ buvo įspėtas dėl Visuomenės informavimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų pažeidimo. Likusią pareiškėjo UAB „balsas.lt leidiniai“ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.“

118Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas UAB „balsas.lt leidiniai“ (toliau – ir pareiškėjas)... 5. Pareiškėjas paaiškino, jog 2011 m. kovo 7 d. Inspektorius gavo uždarosios... 6. Pareiškėjas teigė, kad Sprendime nurodyta, jog publikacijoje paskelbtas... 7. Pareiškėjas manė, kad atsakovas peržengė UAB „Transekspedicija“ skundo... 8. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas, pripažinęs, jog Teiginiu Nr. 1 nebuvo... 9. Paaiškino, jog žurnalistas, Teiginyje Nr. 2 rašydamas apie UAB... 10. Dėl Teiginio Nr. 3 pareiškėjas nurodė, kad teismų praktikoje... 11. Nurodė, jog Teiginyje Nr. 4 yra cituojamas V. K., todėl negalima teigti, kad... 12. Pareiškėjas manė, kad atsakovo argumentas, jog Teiginio Nr. 5 dalyje... 13. Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius atsiliepimu į pareiškėjo UAB... 14. Atsakovas paaiškino, jog trečiojo suinteresuoto asmens skundas buvo... 15. Atsakovas nurodė, kad nepagrįstu laikytinas pareiškėjo argumentas, jog... 16. Teigė, kad Įstatymo 2 straipsnio 36 dalis viešosios informacijos rengėjui... 17. Nurodė, kad pareiškėjas atsakovui paaiškino, jog Teiginyje Nr. 2 paskelbta... 18. Atsakovas teigė, kad nepagrįstas yra pareiškėjo argumentas, jog teiginyje... 19. Nurodė, kad atsakovas, remdamasis oficialiais VĮ Registrų centro duomenimis,... 20. Atsakovas dėl Teiginio Nr. 5 pažymėjo, kad tai yra konstatuojamojo... 21. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Transekspedicija“ atsiliepime į... 22. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, jog atsakovas nėra saistomas... 23. Paaiškino, kad Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos veiklos sritis... 24. Pažymėjo, kad reorganizavimo ir atskyrimo procedūros iš esmės skiriasi... 25. Manė, kad pareiškėjo skunde pateikiami argumentai dėl restruktūrizacijos... 26. Teigė, kad atmestinas argumentas, kad teiginio dalis „sukėlė keblumų“... 27. Nurodė, kad atmestinas pareiškėjo argumentas, kad pasikeitus trečiojo... 28. Manė, kad atmestinas pareiškėjo argumentas, jog jis yra atleidžiamas nuo... 29. Nesutiko, jog netikslios įmonės pavadinimo („Kauno Transekspedicija“,... 30. Manė, kad pareiškėjas netinkamai aiškina Teiginį Nr. 5, vertindamas tik jo... 31. II.... 32. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 27 d. sprendimu (b.... 33. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais,... 34. Teismas nurodė, jog Inspektoriaus kompetencija yra apibrėžta Įstatymo 50... 35. Pirmosios instancijos teismas dėl Įstatymo nuostatų pažeidimo nurodė, jog... 36. Teismas rėmėsi Įstatymo 2 straipsniu ir nurodė, jog nuomonė gali remtis... 37. Teismo vertinimu, atsakovas publikacijoje paskelbtą teiginį „Prieš dvejus... 38. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog publikacijoje paskelbtas teiginys... 39. Teismas pažymėjo, jog publikacijoje paskelbtas teiginys „Tokie... 40. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog publikacijoje paskelbtas teiginys... 41. Teismo vertinimu, teiginys „Šalia feniksais iš bankrotų prisikeliančių... 42. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas sprendė,... 43. III.... 44. Atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus apeliacinis skundas... 45. Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius apeliaciniu skundu (b. l. 117-120)... 46. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog restruktūrizacija yra vienas iš juridinio... 47. Pažymi, jog, vertindamas ginčo teiginyje: „<...>Priminus anksčiau... 48. Pabrėžia, jog, vertindamas ginčo teiginyje „<...> Šalia feniksais... 49. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė... 50. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi atsakovo apeliacinio skundo... 51. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė... 52. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, pateikti atsiliepime į pareiškėjo... 53. Pabrėžia, jog reorganizavimas ir atskyrimas yra atskiros teisinės... 54. Pažymi, jog restruktūrizavimo procedūra yra pagalbinė priemonė įmonėms,... 55. Trečiasis suinteresuotas asmuo dėl teiginio “<...>Tokie perstumdymai... 56. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, jog CK 2.24 straipsnio 1 dalyje... 57. Pabrėžia, jog bendrovė „Kauno Transekspedicija” niekada nevirto UAB... 58. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Transekspedicija” pažymi, jog nors... 59. Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius atsiliepime į trečiojo... 60. Pareiškėjas UAB „balsas.lt leidiniai“ atsiliepimu į atsakovo... 61. Pareiškėjas dėl Teiginio Nr. 1 nurodo, jog jo atitiktį Kodeksui vertino... 62. Pareiškėjas dėl Teiginio Nr. 2 pažymi, jog žurnalistas rašydamas apie UAB... 63. UAB „balsas.lt leidiniai“ dėl Teiginio Nr. 3 pabrėžia, kad publikacijoje... 64. Pareiškėjas dėl Teiginio Nr. 4 pažymi, jog šiame teiginyje yra cituojamas... 65. UAB „balsas.lt leidiniai“ dėl Teiginio Nr. 5 nurodo, jog publikacijos... 66. Pareiškėjas teigia, jog beatodairiškas asmens garbės ir orumo (dalykinės... 67. Mano, jog atsakovas peržengė UAB „Transekspedicija” skundo nagrinėjimo... 68. Teisėjų kolegija... 69. IV.... 70. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.... 71. Byloje ginčas kyla dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2011 m. rugsėjo 29... 72. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog atsakovas Sprendime nepagrįstai... 73. Teisėjų kolegija visų pirma pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai,... 74. Iš ginčijamo Sprendimo matyti, kad įvertinęs pareiškėjo veiksmus... 75. Kiek tai susiję su Sprendime įvertintų publikacijos teiginių atitiktimi... 76. Dėl Teiginio Nr. 2... 77. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovas Teiginį Nr. 2... 78. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka.... 79. Visų pirma pažymėtina, kad byloje iš esmės nėra ginčo, jog aptariamas... 80. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje... 81. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors pareiškėjas atsiliepime į... 82. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 83. Dėl Teiginio Nr. 3... 84. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovas Teiginį Nr. 3... 85. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka.... 86. Visų pirma pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog aptariamas teiginys VIĮ... 87. Vertindama Teiginio Nr. 3 teisingumą ir šios pirmosios instancijos teismo... 88. Iš minėtų įstatymo nuostatų matyti, kad restruktūrizavimo procedūra... 89. Teisėjų kolegija taip pat pritaria apeliantų teiginiams, kad Teiginio Nr. 3... 90. Teisėjų kolegijos manymu, byloje vertinamu atveju būtina atsižvelgti į... 91. Dėl Teiginio Nr. 4... 92. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovas Teiginį Nr. 4... 93. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka.... 94. Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, kad nėra ginčo, jog Teiginys Nr. 4... 95. Taigi būtina įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino... 96. Šiuo aspektu sutiktina su apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais,... 97. Pažymėtina ir tai, kad nors priimdamas sprendimą pirmosios instancijos... 98. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors pareiškėjas atsiliepime į... 99. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 100. Dėl Teiginio Nr. 5... 101. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovas Teiginį Nr. 5... 102. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka.... 103. Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, kad nėra ginčo, jog Teiginys Nr. 5... 104. Kiek tai susiję su Teiginio Nr. 5 teisingumu pažymėtina, kad iš aptariamo... 105. Kiek tai susiję su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog vertinamas... 106. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 107. Dėl Teiginio Nr. 1... 108. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovas Teiginį Nr. 1... 109. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka.... 110. Visų pirma pažymėtina, kad nėra ginčo dėl to, kad aptariamas teiginys... 111. Vertinant šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir... 112. Sprendžiant dėl Teiginio Nr. 1 turinio atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors... 113. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinius skundus taip pat nurodo, kad... 114. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus motyvus teisėjų kolegija daro... 115. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 116. atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens... 117. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimo... 118. Nutartis neskundžiama....