Byla e2-867-1044/2020
Dėl nuostolių atlyginimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė, sekretoriaujant Dovilei Toleikienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Aistei Žemaitienei, atsakovo atstovams Alvitai Armanavičienei, advokatui Pauliui Vinkleriui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo viešosios įstaigos „Projektų valdymo ir mokymo centras“ ieškinį atsakovams Lietuvos nacionalinei vartotojų federacijai ir Nacionalinei vartotojų konfederacijai dėl nuostolių atlyginimo.

2Teismas

Nustatė

3Ieškovas VšĮ „Projektų valdymo ir mokymo centras“ (toliau ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovų Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos ir Nacionalinės vartotojų konfederacijos (toliau ir atsakovai) solidariai 11645,18 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

4Nurodo, kad šalys 2018 m. birželio 20 d. sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį (toliau ir Jungtinės veiklos sutartis) dėl projekto „Pasiūlymų dėl LR NVO įsitraukimo į viešąją politiką gerinimo LR centrinės valdžios sprendimų priėmėjams sukūrimas“ (toliau ir Projektas) pagal 2014 – 2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ įgyvendinimo priemonės Nr. 10.1.2. – ESFA – K – 917 „Visuomenės nepakantumo korupcijai didinimo ir dalyvavimo viešojo valdymo procesuose skatinimo iniciatyvos“ projektų finansavimo sąlygų aprašą Nr. 3 (toliau ir Aprašas). Jungtinės veiklos sutartimi šalys susitarė bendradarbiauti įgyvendinant Projektą ir susitarė, kad ieškovas (projekto partneris Nr. 2) bus atsakingas už projekto administravimą ir veiklų koordinavimą (2.5.1 punktas), taip pat jo funkcijos bus laiku parengti visus dokumentus, kurie būtini vykdant Jungtinės veiklos sutartį ir Projektą (4.2.7 punktas), taip pat susitarė, kad Partneris 2 (ieškovas) paskiria asmenį, atsakingą už Projekto administravimą ir įgyvendinimą santykiuose su trečiaisiais asmenimis R. Ž., o kiti Jungtinės veiklos partneriai su tuo besąlygiškai sutinka. Partneris 1 (atsakovai) prisiėmė įsipareigojimą „imtis visų reikalingų veiksmų, kad Partneris 2 (Ieškovas) galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus“ (4.2.11 punktas). Atsakovai atliko veiksmus, nesuderinamus su siekiu tinkamai vykdyti Projektą ir Jungtinės veiklos sutartį, apie ką ieškovas nedelsdamas informavo 2019 m. sausio 30 d. raštu ir pakartotinai 2019 m. sausio 31 d. raštu. Jungtinės veiklos sutarties 6.1 punkte numatyta, jog jei bet kuris iš partnerių neįvykdo savo įsipareigojimų, nurodytų Jungtinės veiklos sutartyje, ar juos įvykdo netinkamai, jis privalo atlyginti kitiems partneriams tiesioginius nuostolius, atsiradusius dėl Jungtinės veiklos sutarties sąlygų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Jungtinės veiklos sutarties 5.2 punktas, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217, 6.218 straipsniai leidžia nutraukti Jungtinės veiklos sutartį vienašališkai dėl esminio jos pažeidimo. Atsakovų padaryti pažeidimai leido ieškovui inicijuoti vienašalį Jungtinės veiklos sutarties nutraukimą dėl esminio kito partnerio atlikto Jungtinės veiklos sutarties pažeidimo bei kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovas pranešimą apie vienašalį Jungtinės veiklos sutarties nutraukimą atsakovams išsiuntė 2019 m. gegužės 3 d. Ieškovo teigimu, atsakovai neteisėtus veiksmus atliko tiek neteisėtu neveikimu, tiek netinkamu veikimu, t. y. neįvykdžius Jungtinės veiklos sutartyje nustatytos pareigos bendradarbiauti su ieškovu, kooperuotis, imtis veiksmų, kad ieškovas galėtų vykdyti ieškovui sutartimi priskirtus įsipareigojimus – Jungtinės veiklos sutarties galiojimo metu atsakovai atliko Jungtinės veiklos sutarties ir projekto sąlygų pažeidimų: 1) nereagavo į ieškovo 2019 m. sausio 11 d., 2019 m. sausio 18 d., 2019 m. sausio 23 d., 2019 m. sausio 24 d., 2019 m. sausio 25 d., 2019 m. sausio 28 d. elektroniniuose laiškuose nurodytas pastabas ir nurodymus pašalinti projekto įgyvendinimo trūkumus, įskaitant, bet neapsiribojant, projekto lėšas naudoti išskirtinai projekto veikloms finansuoti, projekto sąskaitą laikyti atskirtą nuo bendros įstaigos sąskaitos, vengti interesų konflikto, kt.; 2) atėmė iš ieškovo atstovės prieigą ir trukdė ieškovo atstovei ir Jungtinės veiklos sutartimi tam paskirtam asmeniui R. Ž. prisijungti prie Duomenų mainų svetainės (DMS) ir atlikti su projekto administravimu susijusius darbus, kurie pagal Jungtinės veiklos sutartį priskirti ieškovui; 3) nuolat pažeidinėjo Šalių kooperacijos principą, neatsakė ir niekaip nereagavo į nei vieną ieškovo raštą ar laišką, pateiktą jiems 2019 m. vasario 13 d., 2019 m. vasario 20 d., 2019 m. vasario 21 d., 2019 m. vasario 27 d., 2019 m. kovo 18 d.; 4) vienašališkai, neinformuodami ieškovo, pasirašė 2019 m. kovo 1 d. Partnerystės sutartį, pakeičiančią 2018 m. birželio 20 d. Jungtinės veiklos (Partnerystės) sutartį, kurioje nurodė klaidingą informaciją, neva iš Jungtinės veiklos sutarties ieškovas pasitraukė bendru šalių susitarimu, nors, kaip reikalauja Jungtinės veiklos sutarties 11.3. punktas, visi šios sutarties keitimai galimi tik visiems partneriams tokį susitarimą pasirašius. Atsakovų kaltė CK 6.248 straipsnio 1 dalies pagrindu preziumuojama. Be to, atsakovai, atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes, nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ieškovas patyrė 11 645,18 Eur tiesioginių nuostolių, patirtų dėl to, kad ieškovas dėjo pastangas įgyvendinti projektą, skyrė tam laiko ir lėšų, šios pinigų sumos jau yra išleistos. Atsakovų neteisėtus veiksmus ir žalą sieja priežastinis ryšys, nes žala atsirado būtent dėl atsakovų veiksmų, nebendradarbiavimo, prieigos prie duomenų sistemos ieškovui užkardymo, melagingos informacijos teikimo Europos socialinio fondo agentūrai (ESFA) ir kitų aukščiau nurodytų veiksmų (neveikimo). Jei atsakovai būtų tinkamai vykdę sutartį, laiku ir tinkamai kontaktavę su ieškovu, rūpestingai atlikę savo pareigas, žala nebūtų atsiradusi.

5Atsakovai atsiliepime prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nes ieškinyje klaidingai pateikiamos faktinės aplinkybės. Atsakovų teigimu, ieškovas klaidingai pateikia faktines aplinkybes apie šalių tarpusavio santykių raidą, civilinės atsakomybės sąlygas nurodo tik lakoniškai, nepagrindžia, kokie nuostoliai buvo faktiškai patirti. Jungtinės veiklos sutarties sąlygas parengė ieškovas, jis yra profesionalas, nuo 2006 m. rengęs ir administravęs ne vieną projektą, todėl jis sutartį turėjo rengti taip, kad ji neprieštarautų teisei ir Sutarčiai, tačiau veikė neprofesionaliai ir aplaidžiai, parengė Jungtinės veiklos sutartį, prieštaraujančią teisės aktams ir Sutarčiai. Kaip nurodoma Jungtinės veiklos sutarties preambulėje, finansavimo ir šalių tiesioginių nuostolių skaičiavimui turi būti taikomas Aprašas, o ne CK 6.245 – 6.249 straipsniai. Atsakovas nurodo, kad ieškovo kaštų lentelėje nurodytos išlaidos yra nepagrįstos ir neįrodytos. Ieškovas nurodo, kad 2950 Eur nuostolių dalį sudaro administracinės sąnaudos ir negautos pajamos nedalyvaujant kituose projektuose, tačiau šalys tarėsi tik dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo. Be to, ieškovas prašo atlyginti paraiškos rengimo išlaidas, išlaidas už kitus darbus, kurių faktiškai neatliko ir nepateikė jokių įrodymų apie patirtas išlaidas. Be kita ko, remiantis aprašo 36/3 punktu paraiškos rengimo išlaidos nėra finansuojamos. Projektui sutartimi buvo skirta 174382 Eur, o jungtinės veiklos sutarties priede Nr. 2, pateiktame su paraiška, buvo numatyta skirti 179927 Eur (iš jų numatyta 22989,08 Eur ieškovo tiesioginėms išlaidoms per 36 projekto įgyvendinimo mėnesius). Ieškovui negalėjo būti nežinoma, kad paraiškos rengėjui išlaidos nėra kompensuojamos, kadangi tai nurodyta Apraše, be to, Projekto biudžetas buvo sumažintas, tačiau ieškovas Jungtinės veiklos sutarties priedo nepakeitė. Sutartis su agentūra pasirašyta 2018 m. lapkričio 5 d., o nuo 2019 m. sausio 30 d. ieškovas nebegalėjo naudotis DMS, t. y. ieškovas projektą vykdė 3 mėnesius. Tuo tarpu ieškovas prašo priteisti sumą, kuri prilygsta tiesioginėms išlaidoms, kurias ieškovas galimai būtų gavęs, jei būtų vykdęs funkcijas apie 18 mėnesių. Tarp šalių kilo nesutarimai dėl ieškovo veiksmų ir susitarimų su atsakovais nevykdymo, ieškovo netinkamo pareigų vykdymo, nebendradarbiavimo su atsakovais, todėl buvo pradėtos derybos dėl ieškovo pasitraukimo iš projekto vykdymo, kurių rezultate buvo pakeista sutartis – joje nebeliko ieškovo. Atsakovų teigimu, ieškovas ieškinio reikalavimų dėl patirtų nuostolių nepagrindžia jokiais objektyviais įrodymais ar duomenimis. Be to, ieškovas pats netinkamai vykdė savo pareigas, neinformavo atsakovų apie iš ESFA gautus pranešimus, teiktas paraiškas, kitus veiksmus, neteikė atsakovams prieigų prie DMS, neorganizavo ir nešaukė administracinės grupės, dėl ko kito nesutarimai tarp partnerių.

6Dublike ieškovas ieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kad atsakovai atsiliepime klaidingai dėsto aplinkybes ir vertina jas sau palankiai, nutylėdami esminius dalykus. Ieškovas daugybę kartų bandė susisiekti su atsakovais, tačiau atsakovai jį ignoruodavo, be to, deryboms tik prasidėjus, ieškovas ėmėsi visų pastangų jas tęsti ir susitarti dėl visoms šalims tinkamų ieškovo pasitraukimo iš Sutarties sąlygų, tačiau tai nepavyko dėl atsakovų ignoravimo ir pastangų neįdėjimo. Ieškovas atsakovams pateikė Pretenziją – pasiūlymą dėl Jungtinės veiklos sutarties pažeidimo ir taikaus ginčo sprendimo, susitarimą dėl Jungtinės veiklos sutarties modifikavimo, ją siuntė atsakovams 2019 m. vasario 13 d., 2019 m. vasario 21 d. ir 2019 m. vasario 27 d., tačiau atsakovai neatsiliepė ir sutartis trišaliu būdu nebuvo pakeista. Apie tai, kad atsakovai 2019 m. kovo 1 d. tarpusavyje sudarė Partnerystės sutartį, pakeičiančią 2018 m. birželio 20 d. Jungtinės veiklos sutartį, kurioje dėl atsakovų savivalės nebeliko ieškovo, sužinojo tik gerokai vėliau, tai rodo atsakovų nesąžiningumą. Ieškovas pažymi, kad Jungtinės veiklos sutarties sąlygas šalys rengė bendrai. Ieškovo teigimu, Apraše reguliuojami tik paraiškų teikimo, vertinimo ir finansavimo iš ES biudžeto klausimai, tačiau nereguliuojami santykiai tarp konkurse susitarusių dalyvauti partnerių, taip pat ir vieno partnerio žalos atlyginimo kitam klausimas tuo atveju, kai ginčas kyla tarp jų, todėl ieškovo patirti nuostoliai skaičiuojami remiantis CK ir Jungtinės veiklos sutartimi. Tai, kad šalys laimėjo konkursą ir gavo teisę vykdyti Projektą rodo, kad visi pateikti dokumentai buvo įvertinti kaip tinkami ir teisėti. Ieškovas pateikia dokumentus, pagrindžiančius darbo užmokesčio išmokėjimą darbuotojams, mokėjimus už nuomos paslaugas, biuro išlaidas. Ieškovo teigimu, šalys buvo susitarusios trumpinti Projekto įgyvendinimo laikotarpį, todėl natūralu, kad didžiąją dalį išlaidų ieškovas patyrė Projekto pradžioje. Ieškovo teigimu, jis nuolat informuodavo atsakovus apie jų atliekamus pažeidimus. Prieiga prie DMS atsakovų atstovams buvo suteikta.

7Triplike atsakovai prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Projektas yra nekomercinio pobūdžio, remiamas ES lėšomis, byla aiškiai susijusi su tikslingu ir kokybišku ES lėšų panaudojimu, ieškovui tai žinoma, todėl iš pat pradžių buvo sutarta, kad ieškovas projektą tam pačiam konkursui rengs neatlygintinai, nebuvo numatyta, kad kokie nors nuostoliai bus kompensuojami. Atsakovai yra ne pelno siekiantys subjektai, todėl iš Projekto neuždirba, tačiau ieškovas siekia pasipelnyti. Ieškovas pareigą suderinti Jungtinės veiklos sutartį su Sutartimi atliko netinkamai, savo pareigas taip pat vykdė netinkamai. Pažymėjo, kad Jungtinės veiklos sutartyje buvo aiškiai nurodyta, jog Jungtinės veiklos sutartis sudaroma atsižvelgiant į Aprašą, todėl ji turi visiškai atitikti tiek Aprašą, tiek Sutarties turinį. Pažymėjo, kad konkurso organizatoriai Jungtinės veiklos sutarties teisėtumo nevertino. Ieškovas tuo pačiu metu, kai buvo rengiama paraiška ESFA Projektui, pradėtas Projektas, vykdė ir kitus projektus, kuriems taip pat buvo reikalingi ištekliai, o ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina, kad ieškovo nurodytos išlaidos buvo patirtos išimtinai dalyvavimui Projekte, be to, ieškovas nepateikė detalizuotos konkrečių išlaidų sąmatos. Atsakovų teigimu, ieškovas prie paraiškos dirbo ne ilgiau kaip mėnesį ir dvi savaites. Be to, paraiška buvo rengiama pagal kitą – 2018-05-17 bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią ieškovas paraišką tik įformino, o visą kūrybinį darbą atliko atsakovas Nacionalinė vartotojų konfederacija ir ALPiS. Patį projektą ir Jungtinės veiklos sutartį po Sutarties pasirašymo ieškovas taip pat vykdė su trūkumais: neteikė siūlymų dėl Jungtinės veiklos sutarties koregavimo pagal Sutarties nuostatas; nesudarė projekto vykdymo priežiūros organų; nesilaikė pagrindinėje sutartyje apibrėžtų veiklų grafiko; trukdė atsakovui Nacionalinei vartotojų konfederacijai sudaryti perkamų paslaugų sutartis pagal Sutarties nuostatas; manipuliavo prisijungimų raktais; sukėlė rizikas projekto valdymui, savavališkai atėmė prisijungimo raktą iš A. A.

8Teismo posėdyje liudytoja G. B., dirba vartotojų federacijoje finansininke ir projekto vadove nuo 2018 m. lapkričio, taip pat dirba Centrinėje projektų valdymo agentūroje. Paaiškino, kad visą atsakomybę pagal projektą turi Nacionalinė vartotojų konfederacijoje, tačiau prieigos prie sistemos raktą turėjo ieškovas. Šis prieigos raktas yra reikalingas atsiskaityti lėšų davėjui, o projekte lėšos duodamos už faktiškai atliktus darbus. Paaiškino, kad kai ji pradėjo dirbti darbų pagal projektą buvo atlikta labai mažai – pateiktas mokėjimų prašymų grafikas, avansinio mokėjimo prašymas, gal dar kažkokie dokumentai buvo, šie dokumentai buvo priimti, tačiau jų patvirtinti ESFA neturėjo, o prezidentė iš viso negalėjo matyti, kas vyksta projekte, nes neturėjo prieigos prie ESFA sistemos. Dėl to buvo pradėtas klausimas dėl prieigos rakto gavimo ir ESFA ta prieigą atstatė, nes tik projekto vykdytojas gali turėti tą raktą ir savo nuožiūra suteikti kitam, bet, jos žiniomis, raktus turėjo tik ieškovas. Paramos skyrimo sutartis yra pagrindas paskirstyti lėšas pagal projektą, t. y. tik už tai, kas faktiškai atlikta ir skiria dalį netiesioginėms išlaidoms, bet ir jos turi būti susijusios tik su projektu. Kai teikiama paraiška yra reikalavimai dėl papildomų dokumentų, iš jų gali būti – jungtinės veiklos sutartis. Šiuo atveju, šalių jungtinės veiklos sutartis nebuvo pakeista, nors finansavimas projektui buvo gautas mažesnis. Struktūriniuose fonduose už paraiškos parengimą lėšos nebuvo numatytos, todėl paraiškos parengimas negali būti finansuojamas iš projekto lėšų.

9Teismo posėdžiuose ieškovo atstovai (advokatė ir vadovas V. P.) palaikė ieškinyje ir dublike pareikštus reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pateikė baigiamąją kalbą.

10Teismo posėdžiuose atsakovų atstovai palaikė atsiliepime ir triplike išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad visus darbus 2018 m. gegužės – birželio mėnesiais ieškovas vykdė vadovaudamasis 2018-05-17 Bendradarbiavimo sutartimi, o ne 2018-06-20 Jungtinės veiklos sutartimi. Dėl šios priežasties atsakovai neturi jokios faktinės ar teisinės pareigos dengti kokias nors ieškovo išlaidas ar nuostolius, kurie galimai ieškovui kilo dėl kitos – o būtent – Bendradarbiavimo – sutarties vykdymo, kadangi 2018-05-17 Bendradarbiavimo sutartimi, joks nuostolių atlyginimas ar kitokio pobūdžio mokėjimai ieškovui nebuvo sutarti. Abejonių kelia ieškovo išlaidų priskyrimas: kurui, ofiso nuomai, kanceliarijai, telefonams, internetui ir pan. Byloje nėra pateikta duomenų, kad nurodytas išlaidas ieškovas patyrė būtent vykdydamas įsipareigojimus pagal Jungtinės veiklos sutartį dėl Projekto. Ieškovo darbuotojams išmokėtas darbo užmokestis taip pat negali būti laikomas tiesioginiais ieškovo patirtais nuostoliais, kadangi juridinis asmuo, kuris samdo, įdarbina darbuotojus, išlaidas darbuotojams išlaikyti patiria kiekvieną mėnesį, nepriklausomai nuo to, ar geba juos aprūpinti darbu, darbuotojams darbo užmokestis mokamas pagal darbo valandas, aptartas darbo sutartyje su darbuotoju. Ieškovas darbuotojams būtų privalėjęs darbo užmokestį kiekvieną mėnesį mokėti bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo to, jie būtų dalyvavę Projekte, ar ne. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovo patirti nuostoliai nėra tiesiogiai su Jungtinės veiklos sutarties vykdymu ar nevykdymu, su jos pažeidimu susiję nuostoliai. Be to, ieškovo atlikti skaičiavimai bei užpildytos formos yra netikslios, neaišku kaip apskaičiuotas priskirtų išlaidų dydis, jų įsipareigojimams pagal Jungtinės veiklos sutartį. Vadovaujantis anksčiau aptartomis aplinkybėmis, t. y. kad ieškovo atlikti mokėjimai buvo einamieji kasmėnesiniai mokėjimai (atlyginimai darbuotojams, nuoma, kitos išlaidos), kurie išimtinai ir atskirai tiesiogiai niekaip nesusiję su Jungtinės veiklos sutarties vykdymu. Ieškovas neįrodė, kad jo prašomos priteisti išlaidos buvo pradėtos skirti tik pasirašius Jungtinės veiklos sutartį, susijusios tik su Jungtinės veiklos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymu ir ištekliai naudoti išskirtinai tikslu vykdyti ieškovo įsipareigojimus pagal Jungtinės veiklos sutartį. Nurodė, kad būtent atsakovas, kaip projekto vykdytojas buvo atsakingas prieš ESFA dėl projekto pagal sutartį vykdymo, tačiau ieškovas nepagrįstai sau prisiskyrė visas funkcijas ir besąlygiškai reikalavo paklusti. 2019 m. sausio mėn. prasidėjus tarpusavio nesutarimams kilo ir tarpusavio pasitikėjimo klausimas, o ieškovui išreiškus norą pasitraukti iš projekto, atsakovai pasiūlė ieškovui 2000 Eur jo turėtoms išlaidoms kompensuoti, tačiau ieškovas su tuo nesutiko ir nepagrįstai siekia praturtėti. Pateikė baigiamąsias kalbas.

11Ieškinys tenkintinas iš dalies

12CK 6.969 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017). Jungtinės veiklos sutartis laikoma savanoriška asociacija, kuri pasižymi bendrais tikslais ir vienodais dalyvių interesais kaip rezultatu. Skirtingai nuo įprastų sutarčių ir šalių bendradarbiavimo, pasižyminčių skirtingais, priešpriešiniais šalių interesais, jungtinės veiklos sutarties šalis vienija interesų bendrumas, veikiant ne išimtinai kiekvienos šalies naudai, bet partnerystės, kaip visumos, interesais, siekiant bendrų tikslų. Teisėti bendri tikslai ir vienodi interesai yra partnerystės sutartį kvalifikuojantys požymiai. Esminis partnerystės santykių elementas – partnerių įsipareigojimas atsisakyti savo trumpalaikių interesų ir suteikti prioritetą ne asmeninei, bet visos partnerių grupės gerovei; partneriai subordinuoja savo interesus ir bendradarbiauja, tikėdamiesi ilgalaikės asmeninės naudos maksimizavimo. Taigi jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra fiduciarinė, kuri grindžiama didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu. Pagal CK 6.972 straipsnio 5 dalį sprendimai, susiję su bendrais partnerių reikalais, priimami bendru partnerių sutarimu, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita. Fiduciarinis sutarties pobūdis reiškia ir tai, kad partneris turi veikti tiek savo, tiek kitų partnerių interesais. Suvienyti bendri partnerių interesai bendram sutarties tikslui pasiekti ir per tai užsitikrinti ir savo individualius interesus suponuoja partnerių pareigą didžiausio pasitikėjimo pagrindais bendradarbiauti (dalytis informacija, kartu derinti sutarties vykdymo veiksmus, imtis naudingų sau ir partneriams sprendimų, kt.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013).

13Pagrindinis sutarčių teisės principas – sutarčių reikia laikytis (lot. pacta sunt servanda). Kontrahentas, nesilaikantis šio principo, negali pagrįstai tikėtis kitos šalies visiško sutartinių įsipareigojimų vykdymo. CK 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad vykdydamos sutartį šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.200 straipsnio šalys įpareigotos vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Tinkamo sutarties vykdymo reikalavimai gali būti nustatyti įstatymuose, sutartyse, teisės principuose, papročiuose, profesinės etikos taisyklėse. Nurodyti sutarties laikymosi, bendradarbiavimo ir kooperacijos bei sąžiningumo principai yra neatskiriamai susiję, todėl turi būti aiškinami kompleksiškai, kartu atsižvelgiant ir įvertinant šalis siejančių sutartinių santykių pobūdį.

14Byloje ginčas kilo dėl ieškovo patirtų tiesioginių išlaidų atlyginimo vykdant 2018 m. birželio 20 d. šalių Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį dėl Projekto „Pasiūlymų dėl LR NVO įsitraukimo į viešąją politiką gerinimo LR centrinės valdžios sprendimų priėmėjams sukūrimas“ pagal 2014 – 2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ įgyvendinimo priemonės Nr. 10.1.2. – ESFA – K – 917 „Visuomenės nepakantumo korupcijai didinimo ir dalyvavimo viešojo valdymo procesuose skatinimo iniciatyvos“ projektų finansavimo sąlygų aprašą Nr. 3.

15Jungtinės veiklos sutartimi, kuri buvo projekto paraiškos dalis, šalys susitarė kooperuodami savo patirtį, žinias, įgūdžius, dalykinę reputaciją bei kitus išteklius, bendradarbiauti įgyvendinant projektą ir susitarė, kad projekto partneris Nr. 2 (ieškovas) bus atsakingas už projekto administravimą ir veiklų koordinavimą (2.5.1 punktas); ieškovo funkcijos bus laiku parengti visus dokumentus, kurie būtini vykdant Jungtinės veiklos sutartį ir Projektą (4.2.7 punktas); Partneris 2 (ieškovas) paskiria asmenį, atsakingą už Projekto administravimą ir įgyvendinimą santykiuose su trečiaisiais asmenimis R. Ž., o kiti Jungtinės veiklos partneriai su tuo besąlygiškai sutinka; atsakovai įsipareigojo imtis visų reikalingų veiksmų, kad ieškovas galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus (4.2.11 punktas); vykdydami sutartį iki projekto įgyvendinimo ir jo įgyvendinimo metu partneriai veikia kaip savarankiški ūkio subjektai, vykdantys šia sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, siekiant bendrų tikslų, bet nepažeidžiant sąlygose nustatytos tvarkos, bei vykdant visas sąlygose, šioje sutartyje bei projekto paraiškoje partneriams nustatytas pareigas (1.4 punktas); partneriai susitaria, kad jungtinė veikla tęsiasi iki numatomos projekto įgyvendinimo pabaigos, kurio trukmė ne trumpesnė nei 36 mėnesiai nuo projekto įgyvendinimo sutarties pasirašymo (1.6 punktas). Sutarties 5 punkte aptartas sutarties nutraukimas, o sutarties 6.1 punkte numatyta, jog jei bet kuris partnerių neįvykdo savo įsipareigojimų, nurodytų Jungtinės veiklos sutartyje, ar juos įvykdo netinkamai, jis privalo atlyginti kitiems partneriams tiesioginius nuostolius, atsiradusius dėl Jungtinės veiklos sutarties sąlygų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

16Gavus finansavimą, 2018 m. lapkričio 5 d. tarp Nacionalinės vartotojų konfederacijos (projekto vykdytojo) ir ESFA (įgyvendinančios institucijos) buvo pasirašyta iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 10.1.2-ESFA-K-917-03-0014 „Pasiūlymų dėl LR NVO įsitraukimo į viešąją politiką gerinimo LR centrinės valdžios sprendimų priėmėjams sukūrimas“ Sutartis Nr. 10.1.2-ESFA-K-917-03-0025. Šios sutarties partneriai – Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija ir ieškovas – pagrindinės sutarties pasirašyme nedalyvavo.

17Bylos duomenimis ir šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad 2019 m. sausio mėnesį tarp ieškovo ir atsakovų kilo tarpusavio nesutarimų dėl pareigų pagal Jungtinės veiklos sutarties sąlygas apimties, vykdymo, atsakomybės pagal projekto sutartį ir Jungtinės veiklos sutartį santykio, abipusio pasitikėjimo ir tolimesnio bendradarbiavimo galimybės (pvz., dėl dviejų DMS prieigos raktų, kurie buvo pas ieškovą pagal atsakovų atstovės pasirašytą 2018-11-07 DMS naudotojų duomenis pasidalinimo projekto eigoje atsakovui (projekto vykdytojui) kilus poreikiui turėti vieną iš šių raktų, dėl, ieškovo teigimu, atsakovų nereagavimo į ieškovo 2019 m. sausio 11, 18, 23, 24, 25, 28 d. elektroniniais laiškais pateiktas pastabas, rekomendacijas, kurios, atsakovų nuomone, nebuvo kompetentingos, ar turinčios jiems privalomąjį pobūdį ir kt.) (e. b. T. 1, b. l. 5-6, 13-14, 33-34). Šiame kontekste pažymėtina, kad iš rašytinių įrodymų galima spręsti, jog šalys buvo susitikusios 2019-01-23 ir šio susitikimo metu, be kita ko, buvo išsakyta ir nuomonė dėl ieškovo pasitraukimo iš jungtinės veiklos sutarties, dėl prieigos prie DMS raktų pasiskirstymo tokiu būdu, jog po vieną raktą tektų ieškovui ir atsakovams, kad ieškovas išreiškė nenorą prisiimti atsakomybę už kitų partnerių klaidas. Dėl to nėra pagrindo vienareikšmei išvadai, kad atsakovai 2019 m. sausio mėn. nebendradarbiavo su ieškovu, kad „atėmė iš ieškovo atstovės prieigą ir trukdė projekto vadovei prisijungti prie DMS“. Bylos nagrinėjimo metu tarp šalių nekilo ginčas dėl to, kad 2019 m. sausio mėnesį tiek ieškovas, tiek atsakovai buvo suinteresuoti dėl ieškovo pasitraukimo iš jungtinės veiklos sutarties. Tą patvirtina ir šalių 2019 m. sausio 30 d., 2019 m. sausio 31 d. raštai. Dėl tarp šalių prasidėjo derybos dėl kompensacijos ieškovui dydžio – atsakovai 2019-01-29 pasiūlė 2000 Eur kompensaciją ieškovui, ieškovo vadovas 2019-01-29 elektroniniame laiške atsakovams nurodė, kad kompensacija turėtų būti 25 procentai nuo ieškovo biudžeto (negautų pajamų, lūkesčių), t. y. 42342*0,25=10585 Eur ir 12 procentų netiesioginių išlaidų nuo deklaruotų vasario 1 d. sumų (e. b. T. 1, b. l. 35); atsakovai 2019-02-24 elektroniniu laišku paprašė iš ieškovo detalaus aiškinimo rašto su sumomis, koeficientais ir skaičiavimais bei dokumento, pagal kurį turėtų būti sumokėta kompensacija (e. b. T. 1, b. l. 33); ieškovas 2019-02-13 elektroniniu paštu pateikė atsakovams pretenziją / pasiūlymą dėl taikaus sprendimo, susitarimą dėl jungtinės veiklos sutarties modifikavimo ir kaštų apskaičiavimo lentelę, kurioje nurodyta, kad 12 083,98 Eur sumos kompensavimą laikytų tinkama ir leidžiančia pasitraukti iš projekto ir sutarties (e. b. T. 1, b. l. 40-41, 52-53). Kadangi atsakovai neatsakė ieškovui nei į šį, nei į kitus – 2019-02-19, 2019-02-21, 2019-02-27, 2019-03-18 raštus (e. b. T. 1, b. l. 37-38, 42-45, 88), ieškovas 2019-05-03 inicijavo vienašalį jungtinės veiklos sutarties nutraukimą ir informavo atsakovus, kad kreipiasi į teismą dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo (e. b. T. 1, b. l. 83-87). Atsakovai 2019-03-01 sudarė partnerystės sutartį, pakeičiančią 2018-06-20 jungtinės veiklos sutartį (e. b. T. 1, b. l. 51, 46). Atsakovų atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad kilus nesutarimams su ieškovu, projekto darbus ir toliau reikėjo daryti, nes Nacionalinė vartotojų konfederacija kaip projekto vykdytojas buvo atsakinga už projektą prieš ESFA, ieškovo reikalaujama kompensacija buvo neadekvati, todėl ji rūpinosi kaip toliau užtikrinti projekto tinkamą įgyvendinimą. Atsakovų atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad šis pakeitimas buvo padarytas nepažeidžiant projekto sutarties, be ieškovo pritarimo, nes tokiam pakeitimui pritarė ESFA. Byloje esančiame ESFA rašte Dėl neesminio sutarties keitimo nurodyta, kad ESFA pritaria atsakovų 2019-03-12 rašte išdėstytam sutarties keitimui (e. b. T. 2, b. l. 31). Teismas sutinka su ieškovu, kad jungtinės veiklos sutarties šalis siejo būtent šioje sutartyje numatyti šalių įsipareigojimai tiek projekto atžvilgiu (tikslo siekimas), tiek vienas kitam, todėl ieškovo ir atsakovų tarpusavio santykiams pagal jungtinės veiklos sutarties 11.3 punktą visi sutarties pakeitimai ir papildymai turėjo būti sudaryti raštu ir pasirašyti partnerių. Kita vertus, pirmiau nurodytu faktu, kaip viena iš atsakovų nebendradarbiavimą patvirtinančių aplinkybių, ieškovas remiasi teigdamas, kad jis turėjo teisėtą pagrindą 2019-05-03 vienašališkai nutraukti jungtinės veiklos sutartį ir atitinkamai pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Atitinkamai atsakovai tvirtina, kad dėl ieškovo netinkamo sutarties vykdymo (administracinės grupės nesudarymo, nesidalinimu DMS prieigos raktais ir kt.) jie turėjo imtis priemonių, kad projekto sutartis būtų toliau vykdoma. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių jungtinės veikla yra pasibaigusi. Ieškinio ribas apibrėžia ieškinio dalykas. Byloje pareikštas reikalavimas dėl ieškovo patirtų tiesioginių nuostolių vykdant 2018-06-20 jungtinės veiklos sutartį, atlyginimo, todėl byla nagrinėjama pareikšto reikalavimo ribose.

18Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008).

19Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 11645,18 Eur ieškovo patirtų tiesioginių nuostolių, kuriuos sudaro darbuotojų darbo užmokestis, biuro nuoma, kuro, telefono, kitos administracinės ir kanceliarinės išlaidos. Tai yra ieškovas prašo priteisti paraiškos rengimo išlaidas, kurias sudaro darbo užmokestis darbuotojams, už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 17 iki 2018 m. birželio 28 d., paraiškos vertinimo išlaidas už laikotarpį 2018 m. liepos – spalio mėn., projekto įgyvendinimo etapo išlaidas už 2018 m. lapkričio mėn. – 2019 m. sausio laikotarpį ir administracines sąnaudas (kuras, ofiso nuoma, kanceliarija, telefonas, internetas). Atsakovas su tuo nesutinka ir tvirtina, kad ieškovas neįrodė, jog patyrė tokio dydžio tiesioginius nuostolius, be to, paraiška buvo rengiama pagal kitą sutartį, t. y. 2018 m. gegužės 17 d. bendradarbiavimo sutartį. Teismas su tuo iš dalies sutinka. Iš tiesų iš byloje esančios 2018 m. gegužės 17 d. bendradarbiavimo sutartis projekto paraiškos pagal priemonę „Visuomenės nepakantumo korupcijai didinimo ir dalyvavimo viešojo valdymo procesuose skatinimo iniciatyvos, 3 kvietimas“ Nr. 10.1.2.-ESFA-K-917-03, parengimui (e. b. T. 2, b. l. 8-11) buvo sudaryta tarp ieškovo, asociacijos ALPiS ir Nacionalinės vartotojų konfederacijos; šios sutarties tikslas – parengti paraiškos projektą; ši sutartis galiojo nuo patvirtinimo šalių parašais iki numatomos paraiškos ir dokumentų pateikimo dienos 2018-06-29 (2.6 punktas); sutartis pasibaigia parengus projekto paraišką ir ją atidavus ESAF arba kitas sutartyje numatytais būdais (4.5 punktas); sutarties 3.2 punkte šalys susitarė, kad ieškovas atsakingas už paraiškos dokumentų tinkamą užpildymą, pasiūlymų teikimą pareiškėjams paraiškos rengimo metu, konsultaciją ir pagalbą detalizuojant projekto idėją, tikslus, uždavinius, detalų projekto veiklų aprašymą, projekto biudžeto suformavimą, kitas būtinas konsultacijas sutarties tikslo ir dalyko įgyvendinimui (3.2.2 punktas), o atsakovas ir ALPiS – už projekto idėjos, tikslų ir uždavinių suformulavimą, detalų projekto veiklų aprašymą ir projekto biudžeto suformavimą, kitų projekte privalomų dokumentų parengimą, ir informacijos savalaikį tiekimą projekto rengėjui (3.2.1 punktas). Šioje sutartyje nėra aptartas nuostolių kompensavimas ar mokėjimas ieškovui, kitiems partneriams už darbą. Duomenų, kad ši sutartis būtų nutraukta, byloje nėra. Taigi kaip nurodo atsakovas, darbus 2018 m. gegužės-birželio mėnesiais ieškovas vykdė vadovaudamasis ne jungtinės veiklos sutartimi, bet 2018 m. gegužės 17 d. bendradarbiavimo sutartimi, sudaryta tarp kitų subjektų. Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai nepatvirtina ieškovo nurodytų aplinkybių, kad laikotarpiu nuo 2019 m. liepos mėn. iki 2018 m. lapkričio mėn., kai buvo sudaryta projekto finansavimo sutartis, ieškovas atliko darbus, įvardytus kaip „paraiškos vertinimas“ ar „projekto tikslinimas“, viso 132 valandos (e. b. T. 1, b. l. 52, 70-73), nes duomenų, kad tokie darbai ar tokios apimties buvo atliekami į bylą nėra pateikta (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas taip pat laiko neįrodytu ieškovo reikalavimą priteisti jam išlaidas biuro nuomai, kurui, kanceliarijai, už telefono ryšį, kadangi nepateikti duomenys, pagrindžiantys, jog tokias išlaidas ieškovas patyrė išimtinai dėl jungtinės veiklos sutarties vykdymo. Dėl to nepaneigti atsakovų atsikirtimai, kad tai yra bendro pobūdžio išlaidos, kurias patiria juridinis asmuo turintis darbuotojų ir darbo vietą, pats ieškovas savo procesiniuose dokumentuose yra nurodęs, kad susitikimai su atsakovo atstovais vyko pas ieškovą, nepateikė duomenų, kad buvo būtinos išvykos privačiu transportu (pvz. už 2018 m. spalio mėn. 187,51 Eur, e. b. T. 1, b. l. 179), kad UAB „TELE2“ suteiktos paslaugos (nuo 213,77 Eur iki 358,60 Eur per mėnesį), ar jų dalis, konkrečios paslaugos buvo skirtos jungtinės veiklos sutarčiai vykdyti (e. b. T. 1, b. l.168-178). Sutiktina su atsakovu, kad nuostolių dydį privalo įrodyti ieškovas, kad juridinis asmuo moka turi pareigą mokėti darbuotojams darbo užmokestį, tačiau priešingai, nei nurodo atsakovai, ieškovas pateikė į bylą dokumentus, patvirtinančius apie darbuotojams skirtų valandų kiekį per mėnesį ir sumokėtą darbo užmokestį už užduočių pagal jungtinės veiklos sutartį vykdymą. Nors iš ieškovo pateiktų duomenų apie darbuotojams sumokėtą darbo užmokestį pagal jungtinės veiklos sutartį dirbtas valandas matyti, kad valandinis darbo įkainis, kaip nurodo atsakovas, skirtingais mėnesiais nėra vienodas (pvz., V. P. už 1 valandą darbo 2018 m. spalio mėn. sudarytų 66,59 Eur, 2019 m. sausio mėn. – 88,24 Eur, R. Ž. už 1 valandą darbo 2018 m. gruodžio mėn. užmokestis sudarytų 20,81 Eur, o lapkričio mėn. – 6,16 Eur), tačiau tai nesuponuoja vienareikšmės išvados, kad ieškovas nesąžiningai padidino darbo užmokestį darbuotojams, siekdamas praturtėti atsakovų sąskaita. Be to, ieškovas pateikė duomenis, kad darbo užmokestis buvo išmokėtas darbuotojams (e. b. T. 1, b. l. 68-76, 77-82, 144-158, 179, 184). Kita vertus, ir patys atsakovai pripažįsta, kad ieškovas vykdė jungtinės veiklos sutartį 2018 m. lapkričio-2019 m. sausio mėnesiais, todėl projekto įgyvendinimo kaštai ieškovui galėtų būti apmokėti pagal ieškovo 2019 m. sausio 29 d. elektroniniame laiške nurodytą, t. y. 12 procentų nuo ESFA pripažintų atliktų projektinių darbų 2019 m. vasario 1 d. Atsakovų teigimu, 2018-11-30 mokėjimų prašymų teikimo grafiko eilutėje Nr. 2 nurodyta suma yra 9559 Eur, todėl ieškovui priklauso 1147,08 Eur (9559*12 proc.) (e. b. T. 2 atsakovų atstovės A. A. baigiamoji kalba). Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal jungtinės veiklos sutartį ieškovo pareigos apėmė ne tik dokumentų įkėlimą į duomenų sistemą, todėl kritiškai vertintini atsakovų argumentai, kad pagal šį kriterijų turi būti vertinama atsakovo atliktų darbų pagal jungtinės veiklos sutartį apimtis.

20Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teismas daro išvadą, kad ieškovas pateikė pakankamai duomenų leidžiančių daryti išvadą, kad dėl jungtinės veiklos sutarties vykdymo jis patyrė 3074,03 Eur nuostolių, kuriuos sudaro darbuotojams sumokėtas darbo užmokestis už laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio iki 2019 m. vasario mėnesį projekto „Pasiūlymų dėl LR NVO įsitraukimo į viešąją politiką gerinimo LR centrinės valdžios sprendimų priėmėjams sukūrimas“ administravimą pagal šalių sudarytą 2018 m. birželio 20 d. jungtinės veiklos sutartį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) (e. b. T. 1, b. l. 78, 80). Dėl to ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies ir iš atsakovų solidariai priteistina 3074,03 Eur nuostolių (CPK 185 straipsnis)

21Vadovaujantis CK 6.37, 6.210 straipsniais ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (2019-06-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

22Dėl bylinėjimosi išlaidų

23Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

24Ieškovas už ieškinį sumokėjo 262 Eur žyminio mokesčio ir pateikė įrodymus, kad patyrė 2475 Eur išlaidų už advokato pagalbą (e. b. T. 1, b. l. 50, 54, 55, 56, 67, 140, 190, , T. 2, priedas prie b. l. 115-116, 129-130). Atsakovai pateikė į bylą įrodymus apie patirtas 3000 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro: susipažinimas su ieškiniu, įrodymais, jų analizė ir teisinis vertinimas; pradinis kliento konsultavimas žodžiu dėl ieškinio ir bylos esmės; įrodymų paieška, rinkimas, sisteminimas, ginčo santykio sprendimui taikytinų teisės aktų, teismų praktikos paieška, sisteminis vertinimas ir taikymas; atsiliepimo į ieškinį parengimas ir pateikimas teismui; kliento konsultavimas bylos eigoje einamaisiais bylos vedimo klausimais telefonu ir kontoros patalpose priėmimo metu; susipažinimas su dubliku, jo turinio analizė; tripliko parengimas ir pateikimas teismui; prašymo dėl posėdžio atidėjimo parengimas; pasirengimas bylos nagrinėjimui teismo posėdyje 2020-01-08 ir atstovavimas teisme; pasirengimas bylos nagrinėjimui teismo posėdyje (e. b. T. 2, priedas prie b. l. 112-113).

25Šalių turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytų dydžių.

26Atsižvelgiant į patenkintų (apie 26,40 proc.) ir atmestų (apie 73,60 proc.) ieškinio reikalavimų dalį, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 653,40 Eur advokato pagalbos išlaidų ir 69 Eur žyminio mokesčio, t. y. iš kiekvieno iš atsakovų po 361,20 Eur (326,70+34,50). Atsižvelgiant į tai, kad už advokato paslaugas atsakovams sumokėjo atsakovas Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija, tačiau atsakovai prašyme atsakovai nepareiškė prašymo bylinėjimosi išlaidas priteisti būtent šiam atsakovui, atsakovams lygiomis dalimis iš ieškovo po 1104 Eur (viso 2208 Eur) advokato atstovavimo išlaidų.

27Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei sudaro 13,02 Eur. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį iš ieškovo valstybei priteistina 9,58 Eur, iš atsakovų lygiomis dalimis likusi suma nepriteisiama, kadangi neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

28Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas

Nutarė

29Ieškinį tenkinti iš dalies.

30Priteisti ieškovui viešajai įstaigai „Projektų valdymo ir mokymo centras“ (juridinio asmens kodas 300554337) solidariai iš atsakovų Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos (juridinio asmens kodas 295702240) ir Nacionalinės vartotojų konfederacijos (juridinio asmens kodas 126374789) 3074,03 Eur nuostolių atlyginimo.

31Priteisti ieškovui viešajai įstaigai „Projektų valdymo ir mokymo centras“ (juridinio asmens kodas 300554337) iš atsakovo Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos (juridinio asmens kodas 295702240) 361,20 Eur, iš atsakovo Nacionalinės vartotojų konfederacijos (juridinio asmens kodas 126374789) 361,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

32Priteisti iš ieškovo viešosios įstaigos „Projektų valdymo ir mokymo centras“ (juridinio asmens kodas 300554337) atsakovui Lietuvos nacionalinei vartotojų federacijai (juridinio asmens kodas 295702240) 1104 Eur bylinėjimosi išlaidų.

33Priteisti iš ieškovo viešosios įstaigos „Projektų valdymo ir mokymo centras“ (juridinio asmens kodas 300554337) atsakovui Nacionalinei vartotojų konfederacijai (juridinio asmens kodas 126374789) 1104 Eur bylinėjimosi išlaidų.

34Priteisti iš ieškovo viešosios įstaigos „Projektų valdymo ir mokymo centras“ (juridinio asmens kodas 300554337) valstybei 9,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

35Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda... 2. Teismas... 3. Ieškovas VšĮ „Projektų valdymo ir mokymo centras“ (toliau ir ieškovas)... 4. Nurodo, kad šalys 2018 m. birželio 20 d. sudarė jungtinės veiklos... 5. Atsakovai atsiliepime prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nes... 6. Dublike ieškovas ieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kad atsakovai... 7. Triplike atsakovai prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad... 8. Teismo posėdyje liudytoja G. B., dirba vartotojų federacijoje finansininke ir... 9. Teismo posėdžiuose ieškovo atstovai (advokatė ir vadovas V. P.) palaikė... 10. Teismo posėdžiuose atsakovų atstovai palaikė atsiliepime ir triplike... 11. Ieškinys tenkintinas iš dalies... 12. CK 6.969 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jungtinės veiklos (partnerystės)... 13. Pagrindinis sutarčių teisės principas – sutarčių reikia laikytis (lot.... 14. Byloje ginčas kilo dėl ieškovo patirtų tiesioginių išlaidų atlyginimo... 15. Jungtinės veiklos sutartimi, kuri buvo projekto paraiškos dalis, šalys... 16. Gavus finansavimą, 2018 m. lapkričio 5 d. tarp Nacionalinės vartotojų... 17. Bylos duomenimis ir šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad 2019 m.... 18. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai,... 19. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 11645,18 Eur... 20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs byloje surinktų įrodymų... 21. Vadovaujantis CK 6.37, 6.210 straipsniais ieškovui iš atsakovo priteistinos 6... 22. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 23. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 24. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 262 Eur žyminio mokesčio ir pateikė... 25. Šalių turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija teisingumo... 26. Atsižvelgiant į patenkintų (apie 26,40 proc.) ir atmestų (apie 73,60 proc.)... 27. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei sudaro... 28. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270... 29. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 30. Priteisti ieškovui viešajai įstaigai „Projektų valdymo ir mokymo... 31. Priteisti ieškovui viešajai įstaigai „Projektų valdymo ir mokymo... 32. Priteisti iš ieškovo viešosios įstaigos „Projektų valdymo ir mokymo... 33. Priteisti iš ieškovo viešosios įstaigos „Projektų valdymo ir mokymo... 34. Priteisti iš ieškovo viešosios įstaigos „Projektų valdymo ir mokymo... 35. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...