Byla 1A-395-382-2009

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus, teisėjų Remigijaus Preikšaičio, Daliaus Jocio, sekretoriaujant Aurelijai Urbšaitytei, dalyvaujant prokurorui Remigijui Bėtkiui, nuteistajam M. D. ir jo gynėjui Ričardui Noreikai, nukentėjusiajai J. J. ir jos atstovui advokatui Mindaugui Kepeniui, civilinio atsakovo BADB „Baltikums draudimas“ įgaliotam atstovui Ričardui Ališauskui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. D., nukentėjusiosios J. J. ir civilinio atsakovo BADB „Baltikums draudimas“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo M. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. laisvės atėmimu ketveriems metams.

3Pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

4Vadovaujantis BK 68 str., M. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus.

5Nuosprendžiu nukentėjusiajai J. J. iš M. D. priteista 18273,60 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 2000 Lt advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo, iš BADB „Baltikums draudimas“ priteista 1726,40 Lt neturtinės ir 86992,53 Lt turtinės žalos atlyginimo.

6Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

7M. D. nuteistas už tai, kad ,,2007 m. rugpjūčio 8 d., apie 21.43 val., Klaipėdoje, Smiltelės g. – Varpų g. sankryžoje, esant apsiniaukusiam vakarui, neįjungtam gatvės apšvietimui, kai iš vairuotojo kabinos matomumas apie 50 metrų, sausame asfaltuotame kelyje, blaivus, vairuodamas automobilį „Nissan Sunny“, pažeidė Kelių eismo taisyklių 51 p. (eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis), 53 p. (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo), 199 p. (sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai) reikalavimus, t. y. sukdamas į kairę, nedavė kelio motociklui „Yamaha XJ900“, kurį vairavo V. J., važiavusiam priešinga kryptimi tiesiai, ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu nukentėjo motociklo vairuotojas V. J., kuris 2007 m. rugpjūčio 9 d. nuo gautų traumų mirė“.

8Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo nuosprendį pakeisti ir sumažinti jam priteistą neturtinės žalos dydį iki 5000 Lt, o jeigu nukentėjusiajai J. J. buvo išmokėtos išmokos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įstatymą, tai nukentėjusiosios J. J. ieškinį jam atmesti. Nurodo, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nors ir atsižvelgė į žuvusiojo kaltės laipsnį dėl įvykio kilimo ir kilusių pasekmių, bet nepakankamai atsižvelgė į jo turtinę padėtį, priteistą turtinę žalą nukentėjusiajai, be to, nėra ištirtos visos aplinkybės, reikšmingos šio klausimo sprendimui.

9Iš byloje esančių 2008-09-04 specialisto išvados Nr. 11K-128 bei 2009-04-17 Dr. V. Mitunevičiaus įmonės „Impulsana“ išvados matyti, kad žuvusiojo vairuojamas motociklas lėkė 83,2-88,3 km/h greičiu. Ekspertas V. Mitunevičius išvados 2.6 p. apskaičiavo ir nustatė, kad jei motociklas būtų važiavęs leistinu greičiu, tai jo vairuojamas automobilis būtų spėjęs atlaisvinti ne tik antrąją juostą (kur važiavo motociklas), bet ir pirmają juostą ir būtų išvažiavęs iš sankryžos. Tačiau esminis momentas yra ne tik didelis motociklo greičio viršijimas, kiek ypač stiprus šio greičio padidinimas, į kurį jis niekaip negalėjo sureaguoti. Tos pačios išvados 2.7 p. nurodoma, kad motociklui įsibėgėti pakako 1,8 sekundės. Akivaizdu, kad per tokį laiko momentą sureaguoti, kad iš už džipo galo važiuojantis motociklas persirikiuos į kitą eismo juostą ir taip stipriai padidins greitį, nebuvo jokių galimybių. Motociklo vairuotojui atliekant tokius veiksmus, o jam jau įvažiavus į sankryžą ir pradėjus daryti posūkio manevrą, jis nebeturėjo jokių galimybių užkirsti kelio avarijos kilimui, nes nei į priekį pavažiuoti kaip nors greičiau, nei tuo labiau pavažiuoti atgal jis jau negalėjo. Viskas užtruko tik akimirką. Akivaizdu, kad važiuodamas leistinu greičiu motociklas nekliudomai būtų pravažiavęs visą sankryžą. Kitaip tariant, jei motociklas būtų važiavęs leistinu greičiu, jo veiksmai net nebūtų laikomi KET pažeidimu, nes nebūtų buvę jokios avarijos.

10Žuvusiojo V. J. veiksmai buvo ne tik susiję priežastiniu ryšiu su avarijos kilimu, bet ir stipriai nulėmė kilusias pasekmes. Su savo automobiliu per sankryžą jis važiavo lėtai, nes atliekant tokį manevrą neįmanoma labai įsibėgėti, ypač atsižvelgiant į mažą jo automobilio variklio galingumą. Jei motociklo vairuotojas nebūtų viršijęs greičio, avarijos nebūtų buvę, taip pat nebūtų buvę ir pasekmių – žmogaus žūties. Didelis motociklo greitis nulėmė paties motociklininko žūtį. Dėl nurodytų priežasčių, kad teismas turėjo labiau atsižvelgti į susidariusią eismo situaciją, į tai, kad šiurkštaus KET pažeidimo jo veiksmuose įžvelgti nėra pagrindo, tokioje situacijoje gali atsidurti bet kuris vairuotojas, teismas turėjo atsižvelgti, kad motociklo vairuotojas KET pažeidė ne tik šiurkščiai viršydamas greitį mieste, bet ir sąmoningai darydamas šį pažeidimą. Remdamasis CK 6.282 str. teismas turėjo neturtinės žalos dydį sumažinti iki minimumo arba tokį reikalavimą atmesti visiškai.

11Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas nepakankamai atsižvelgė į priteistos turtinės žalos dydį. Nuosprendžiu nukentėjusiajai priteista 86992,53 Lt turtinės žalos. Tai labai didelė suma, kuri priteista vienkartine išmoka. Bendroje sumoje priteista 106992,53 Lt žalos. Atsižvelgiant į minėtą didelę žuvusiojo kaltę dėl kilusių pasekmių, tokia priteista suma yra labai ženkli, todėl iš jo priteistos neturinės žalos dydis turėjo būti labiau mažinamas. Esant paties žuvusiojo kaltei priteista 86992,53 Lt turtinė žala iš esmės turėtų kompensuoti ne tik turtinę, bet ir neturtinę žalą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje tokio dydžio bendra žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) retai priteisiama net ir nesant jokios žuvusiojo kaltės.

12CK 6.284 str. 4 d. numato, kad atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl gyvybės atėmimo, pagal šio straipsnio nuostatas taikoma tik tuo atveju, jeigu nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, kad žuvusysis V. J. motociklu važiavo darbo metu. Todėl būtina išreikalauti iš Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos bei iš VSDFV Klaipėdos skyriaus duomenis apie tai, ar minėtas įvykis yra pripažintas draudžiamuoju ir kokio dydžio išmokos yra skaičiuotos ir (arba) išmokėtos. V. J. vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius pagal į bylą pateiktą pažymą sudarė 1280,82 Lt per mėnesį. Tuo atveju, jeigu įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju pagal Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įstatymą tai, galbūt nukentėjusiajai J. J. yra išmokėta 100 vidutinių darbo užmokesčių, t. y. 128 000 Lt. Šiuos duomenis būtina išreikalauti, nes tai turėtų tiesioginės įtakos nustatant neturtinės žalos dydį, be to, jeigu toks įvykis buvo draudžiamasis, tai minėtos CK 6.284 str. nuostatos apskritai negali būti taikomos ir ieškinys turėtų būti atmestas. Iš esmės tokie teisės taikymo išaiškinimai pateikti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2007, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-06-13 Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos priimtoje nutartyje Nr. 3K-P-276/2005, kurioje kalbama, kad pareiga atlyginti dėl gyvybės atėmimo atsiradusią žalą yra tuo atveju, jeigu įvykis pripažįstamas nedraudžiamuoju.

13Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas nepakankamai įvertino jo turtinę padėtį. 20000 Lt neturtinė žala, įvertinus nukentėjusiojo didelį neatsargumą, galėjo būti priteista maksimali tuo atveju, jeigu jo turtinė padėtis būtų gera. Tačiau esant sunkiai turtinei padėčiai šios žalos dydis turėjo būti dar mažesnis. Į bylą yra pateikti duomenys apie jo pajamas, šeiminę padėtį, turimą turtą. Jo pajamos yra vidutinės, siekia 2000 Lt. Dirba biudžetinėje įstaigoje. Turi du nepilnamečius vaikus, kuriems teikia išlaikymą. Jokio nekilnojamojo turto neturi. Kad nėra turtingas, parodo ir tai, kad avarijos metu važiavo su senu pigiu automobiliu. Neturi jokių galimybių sumokėti nukentėjusiajai virš 20000 Lt (įskaitant jos advokato išlaidas), nes tokių pinigų jis neturi. Neturi ką parduoti ir atsiskaityti su nukentėjusiąja. Iš gaunamos algos sumokėjęs išlaikymą vaikams vos pats išgyvena, nuolat yra jaučiamas pinigų stygius, dažnai tenka pasiskolinti iš draugų ir pažįstamų, kad pragyventų iki atlyginimo gavimo. Su jo pajamomis neturi jokių galimybių gauti paskolos iš banko ir tokią sumą sumokėti nukentėjusiajai, ypač įvertinant šiuo metu labai sugriežtintus paskolų davimo reikalavimus. 20000 Lt jam yra didžiuliai pinigai, teismas turėjo atsižvelgti ir į sunkią ekonominę situaciją valstybėje, kai mažinami atlyginimai ir išgyventi yra pasidarę vis sunkiau. Atsižvelgiant į tokią jo turtinę padėtį, į nukentėjusiojo kaltę, į nukentėjusiajai priteistą turtinę žalą bei galbūt išmokėtas sumas dėl nelaimingo atsitikimo pagal Nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įstatymą, iš jo priteistas neturtinės žalos dydis turi būti sumažintas iki 5000 Lt arba ieškinys jam atmestas.

14Apeliaciniu skundu nukentėjusioji prašo nuosprendį pakeisti ir jai priteisti iš M. D. 80000 Lt neturtinės žalos, o iš BADB „Baltikums draudimas“ 8000 Lt turtinės žalos. Nurodo, kad teismas tenkino jos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, išskyrus žalą, padarytą dėl nepataisomo motociklo sugadinimo ir motociklininko aprangos ir tai motyvavo tuo, kad nepateikė jokių šią žalą patvirtinančių dokumentų. Šiuos dokumentus ji pateikė ADB „Baltikums Draudimas“ kartu su prašymu atlyginti padarytą žalą ir ADB „Baltikums Draudimas“ to nepaneigė, todėl ši turtinė žala turėjo būti priteista.

15Teismas nepagrįstai jos civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkino tik iš dalies ir priteisė 20000 Lt dydžio neturtinę žalą, nors tokia žala vertintina 80000 Lt. Ji labai sunkiai išgyveno vyro mirtį, ilgą laiką negalėjo ramiai miegoti, nes artimiausio žmogaus praradimas jai yra labai stiprus dvasinis sukrėtimas. Jiems neseniai (2004 m.) gimė dukra E. J., kūrė planus ir ateičiai. Sunkų dvasinį sukrėtimą sukėlė aplinkybė, kad ne tik ji prarado vyrą, tačiau žuvo ir jų vienintelės dukters tėvas, taigi vaikas bus priverstas augti nepilnavertėje šeimoje, jai sunkiau bus prisitaikyti prie visuomenės ateityje. Jai buvo sukelti nepatogumai, dėl laidotuvių organizacinių reikalų laikinai teko sustabdyti darbinę veiklą, atidėti susitikimus. Vėliau grįžus į darbą, iki šiol yra sunku susikaupti ir įsitraukti į pilnavertį darbą, nes emociškai itin sunku susitaikyti su vyro netekimu. Savo fizinį ir moralinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus gyventi normalų, visavertį gyvenimą, emocinį sukrėtimą, atsižvelgiant į ilgalaikes žalos padarytos, jai ir mažametei jos dukrai, pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo ir savo turtinę padėtį, taip pat į teisingumo ir protingumo kriterijus, ji įvertina 80000 Lt, kuri priteistina iš atsakovo M. D..

16LAT praktikoje nustatyta, jog neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Pagal CK 6.263 str., kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą –privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, t. y. ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Neturtinės žalos dydis priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą keturis kartus sumažinti neturtinės žalos atlyginimo dydį motyvavo tuo, kad ji jokiais svariais argumentais nepagrindė savo reikalaujamo žalos atlyginimo dydžio. Toks teismo teiginys yra nepagrįstas, kadangi anksčiau nurodytos aplinkybės visiškai pagrindžia tokį žalos dydį, tuo labiau, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje analogiškose bylose buvo priteistos ir žymiai didesnės neturtinės žalos sumos (2K-238/2008 - 80000 Lt, 2K-183/2008 - 200000 Lt, 2K-830/2007 - 90000 Lt, 2K-447/2005 - 70000 Lt). Atsižvelgiant į tai, kas ankščiau išvardyta, ir įvertinant tai, kad žmogaus sveikata ir gyvybė yra aukščiausios vertybės, jos patirti išgyvenimai negali būti įvertinti tik 20000 Lt. Nors ir patirtą neturtinę žalą sunku įvertinti pinigais, dėl sužalojimo išgyventi dalykai atrodo neįkainojami. Taip pat svarbu, kad vertinant neturtinės žalos dydį, teismas turėjo atsižvelgti į kaltinamojo kaltę, į tai, kad jis visą laiką neigė savo kaltę ir nepadėjo jos šeimai sunkią vyro ir tėvo netekties valandą, net neatsiprašė dėl padarytos skriaudos.

17Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas prašo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio patenkinimo pakeisti ir pripažinti nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o jo dydžio klausimą palikti spręsti civilinio proceso tvarka. Nurodo, kad iš draudiko priteistas žalos atlyginimas yra nepagrįstas. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2004-03-05 Nr. IX-2041), galiojusio draudimo sutarties sudarymo momentu, 3 str. 1 d. nurodyta, kad „...išmoka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai atsakingiems asmenims, valdant ar naudojant transporto priemonę, atsiranda civilinė atsakomybė“. CK 6.248 str. įtvirtinta nuostata, kad būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga yra kaltė. Tiek 2008-09-04 Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11K-128(08), tiek Dr. V. Mitunevičiaus įmonės „Impulsana“ 2009-04-17 specialisto išvadoje Nr. 2009-5 nurodyta, kad motociklo ,,Yamaha“ vairuotojas prieš eismo įvykį važiavo šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus – viršydamas leistiną greitį daugiau kaip 30 km/h, tai buvo susieta priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu. Tokiu būdu dėl eismo įvykio kaltas yra ir motociklo ,,Yamaha“ vairuotojas, kurio veiksmai turėjo įtakos eismo įvykio kilimui bei jo pasekmių sunkumui. Abiejose išvadose yra nurodyta, kad, jei motociklas būtų važiavęs leistinu greičiu, jo vairuotojas turėjo techninę galimybę eismo įvykio išvengti. Taigi eismo įvykį ir jo pasekmes sąlygojo motociklo vairuotojo didelis neatsargumas, tai turėtų būti pagrindu mažinti priteistinos žalos dydį.

18Patikslintame 2009-03-03 civiliniame ieškinyje ieškovė J. J. prašė priteisti skirtumą tarp gaunamos maitintojo netekimo pensijos ir V. J. dviejų trečdalių vidutinio darbo užmokesčio, tačiau jokių reikalavimą priteisti sumą pagrindžiančių skaičiavimų nepateikė.

19Nuteistasis ir jo gynėjas, nukentėjusioji ir jo atstovas, prokuroras prašo baudžiamąją bylą nutraukti kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius.

20Nuteistojo M. D. ir nukentėjusiosios J. J. apeliaciniai skundai paliktini nenagrinėti ir teismo procesas dėl jų nutraukiamas, civilinio atsakovo BADB „Baltikums draudimas“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

21Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino M. D. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 5 d., jo kaltė patikimai patvirtinta pirmosios instancijos teismo ištirtais ir nuosprendyje išsamiai aptartais įrodymais. Nuteistasis apeliaciniu skundu neginčija savo kaltės, apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino visiškai pripažįstantis savo kaltę dėl BK 281 str. 5 d. numatyto nusikaltimo padarymo. Kolegija sutinka su apylinkės teismo išvadomis nuteistojo kaltės, veikos kvalifikavimo klausimais ir jų nebeatkartoja.

22Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis M. D. ir nukentėjusioji J. J. pareiškė, jog jie susitaikė, nuteistasis atsiprašė nukentėjusiosios, nukentėjusioji patvirtino, kad ji atleidžia M. D. ir neprieštarauja, jog byla dėl šio nusikaltimo būtų nutraukta. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teisme nuteistasis M. D. pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir susitaikė su nukentėjusiąja, nukentėjusioji turtinių pretenzijų M. D. neturi. Nuteistasis M. D. yra pakankamai solidaus amžiaus, dirba pedagoginį darbą, anksčiau nebuvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn, gailisi dėl savo nusikalstamo elgesio, jo padarytas nusikaltimas yra neatsargus ir pagal padarymo aplinkybes yra daugiau atsitiktinė nuteistojo elgesio pasekmė, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant BK 38 str. 1 d. numatytoms sąlygoms ir nesant BK 38 str. 2 d. numatytų kliūčių, kolegija mano, jog galima nuteistąjį M. D. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281 str. 5 d., atleisti, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Todėl nuosprendis dėl M. D. nuteisimo pagal BK 281 str. 5 d. naikinamas ir byla nutraukiama. Pagal formuojamą teismų praktiką, nutraukus baudžiamąją bylą, civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti, todėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio dalis, kuria ji prašo iš BADB „Baltikums draudimas“ priteisti žalos atlyginimo, ir dėl kurios ginčas liko neišpręstas, paliekama nenagrinėta.

23BK 68 str. 1 d. nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti paskirta ir pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. numatytu pagrindu (BK 67 str. 1 d.). Nepaisant to, kad M. D. nusikaltimą padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemonę ir sukėlė sunkias pasekmes, tačiau, kaip jau minėta, jo padarytas nusikaltimas pagal padarymo aplinkybes yra daugiau atsitiktinė nuteistojo elgesio pasekmė, Kelių eismo taisykles jis pažeidė itin nepalankiai susiklosčius įvykio aplinkybėms, būdamas visiškai blaivus, todėl kolegija mano, kad skirti M. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemonę – nėra būtinybės, juolab, kad ji nepateisinamai apribotų M. D. tiek darbinę, tiek pozityvią visuomeninę veiklą.

24Kadangi tiek nuteistasis M. D., tiek nukentėjusioji J. J. savo apeliacinių skundų atsisakė ir susitaikė, vadovaujantis BPK 316 str. 5 d., jų skundai paliekami nenagrinėti ir teismo procesas dėl jų nutraukiamas.

25Panaikinus skundžiamą nuosprendį, atitinkamai ir jo dalį, kuria nukentėjusiajai J. J. iš BADB „Baltikums draudimas“ priteista 86992,53 Lt turtinės žalos atlyginimo, ir palikus nenagrinėtą nukentėjusiosios civilinį ieškinį, tokiu būdu neužkertant kelio nukentėjusiajai dėl turtinės žalos priteisimo iš civilinio atsakovo BADB „Baltikums draudimas“ kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, laikytina, kad minėto civilinio atsakovo apeliacinis skundas, kuriuo prašoma pripažinti nukentėjusiajai teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o jo dydžio klausimą palikti spręsti civilinio proceso tvarka, yra iš dalies patenkintas. Tačiau vengdama iš anksto nustatyti išvadas, kurias gali padaryti galbūt bylą civilinio proceso tvarka nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas, atskirai nepasisako dėl civilinio atsakovo BADB „Baltikums draudimas“ apeliacinio skundo argumentų, kuriais ginčijamas skundžiamame nuosprendyje teismo padarytos išvados turtinės žalos dydžio klausimu.

26Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 316 str. 5 d., 326 str. 2 d. 1 p.,

27327 str. 2 p., kolegija

Nutarė

28Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendį panaikinti.

29Vadovaujantis BK 38 str., M. D. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281 str. 5 d., atleisti, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

30Nukentėjusiosios J. J. civilinio ieškinio dalį, kuria ji prašo iš BADB „Baltikums draudimas“ priteisti žalos atlyginimo, palikti nenagrinėtą.

31Nuteistojo M. D. ir nukentėjusiosios J. J. apeliacinius skundus palikti nenagrinėtus ir teismo procesą dėl jų nutraukti.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant jį... 4. Vadovaujantis BK 68 str., M. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė –... 5. Nuosprendžiu nukentėjusiajai J. J. iš M. D. priteista 18273,60 Lt... 6. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 7. M. D. nuteistas už tai, kad ,,2007 m. rugpjūčio 8 d., apie 21.43 val.,... 8. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo nuosprendį pakeisti ir sumažinti jam... 9. Iš byloje esančių 2008-09-04 specialisto išvados Nr. 11K-128 bei 2009-04-17... 10. Žuvusiojo V. J. veiksmai buvo ne tik susiję priežastiniu ryšiu su avarijos... 11. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas nepakankamai atsižvelgė į... 12. CK 6.284 str. 4 d. numato, kad atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl... 13. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas nepakankamai įvertino jo... 14. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji prašo nuosprendį pakeisti ir jai priteisti... 15. Teismas nepagrįstai jos civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkino... 16. LAT praktikoje nustatyta, jog neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas,... 17. Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas prašo nuosprendžio dalį dėl... 18. Patikslintame 2009-03-03 civiliniame ieškinyje ieškovė J. J. prašė... 19. Nuteistasis ir jo gynėjas, nukentėjusioji ir jo atstovas, prokuroras prašo... 20. Nuteistojo M. D. ir nukentėjusiosios J. J. apeliaciniai skundai paliktini... 21. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino M. D. kaltu padarius... 22. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis M. D. ir nukentėjusioji... 23. BK 68 str. 1 d. nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis... 24. Kadangi tiek nuteistasis M. D., tiek nukentėjusioji J. J. savo apeliacinių... 25. Panaikinus skundžiamą nuosprendį, atitinkamai ir jo dalį, kuria... 26. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 316 str. 5 d., 326 str. 2 d. 1 p.,... 27. 327 str. 2 p., kolegija... 28. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 29 d. nuosprendį... 29. Vadovaujantis BK 38 str., M. D. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK... 30. Nukentėjusiosios J. J. civilinio ieškinio dalį, kuria ji prašo iš BADB... 31. Nuteistojo M. D. ir nukentėjusiosios J. J. apeliacinius skundus palikti...