Byla A-525-1970-12

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

2sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

3dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Jonui Sakalauskui,

4atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei Indrei Bernotaitei,

5atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros atstovėms Aldonai Teresei Kučinskienei ir Marijai Lippai,

6trečiųjų suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Biovela“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Utenos mėsa“ atstovams advokatams Emai Būtėnienei ir Tomui Šliogeriui,

7viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tikritus“, trečiųjų suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Biovela“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Utenos mėsa“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tikritus“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, Aplinkos apsaugos agentūrai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūrai, uždarajai akcinei bendrovei „Biovela“, uždarajai akcinei bendrovei „Utenos mėsa“ dėl aktų panaikinimo.

8Teisėjų kolegija

Nustatė

9I.

10Pareiškėjas UAB „Tikritus“ skundu (t. I, b. l. 1–11), kurį patikslino (t. I, b. l. 132–143, t. III, b.l. 88–99), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

111) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD) 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. VR-17.5-59 (toliau – ir Sprendimas);

122) panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymą Nr. AV-172 (toliau – ir Įsakymas).

13Nurodė, kad Departamento Vilniaus miesto agentūra, atlikusi pareiškėjo planinį – kompleksinį pirminės atliekų apskaitos ir atliekų apskaitos metinės ataskaitos patikrinimą ir Metinės ataskaitos apie išduotas pažymas dėl apmokestinamųjų gaminių/pakuotės atliekų panaudojimą patikrinimą, 2011 m. birželio 30 d. patikrinimo aktu Nr. VR-14.7-284 (toliau – ir Patikrinimo aktas) nustatė, jog UAB „Tikritus“ už 2010 metus išdavė pažymų už 124,149 tonas plastikinės pakuotės atliekų, kurios buvo surinktos ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, tuo buvo pažeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtintų Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 14.4 punkto reikalavimai. Patikrinimo aktu buvo pripažintos negaliojančiomis pareiškėjo 12 išduotų pažymų už 124,149 tonas plastikinės pakuotės atliekų panaudojimą. Departamentas Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą, o Agentūros direktorius Įsakymu išbraukė UAB „Tikritus“ iš Atliekas naudojančių ir (ar) eksportuojančių įmonių, turinčių teisę išduoti pažymas, sąrašo. Teigė, jog Patikrinimo akte yra klaidingai konstatuotas pareiškėjo per 2010 metus sutvarkytų lietuviškos kilmės (perdirbtos) plastikinės pakuotės atliekų kiekis bei klaidingai nustatytas leidžiamų išrašyti pažymų kiekis sutvarkytų atliekų kiekiui. Remdamasis Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas) 5 straipsnio 6 dalimi, Aprašo 14.1, 14.3 punktais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. D1-398 „Dėl apmokestinamųjų gaminių sąrašo formos, apmokestinamųjų gaminių sąrašo formos pildymo taisyklių, pažymos apie apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės atliekų panaudojimą (išvežimą) formos, pažymos apie apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės atliekų panaudojimą (išvežimą) formos pildymo taisyklių, išduotų pažymų apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų panaudojimą (išvežimą) ataskaitos ir gautų pažymų apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų panaudojimą (išvežimą) ir šių pažymų paskirstymą organizacijos nariams ataskaitos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintos Pažymos apie apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės atliekų panaudojimą (išvežimą) formos pildymo taisyklių 9.9 punktu, pabrėžė, jog jis turi teisę išduoti pažymas už visą per mokestinį laikotarpį perdirbtą apmokestinamosios plastikinės pakuotės kiekį. Pareiškėjo 2010 metų Atliekų apskaitos metinės ataskaitos duomenimis, bendra 2010 metais sutvarkyta (perdirbta) plastikinės pakuotės atliekų suma yra 2 944,505 tonos, iš jų 1 915,586 tonos surinkta Lietuvoje ir 1 028,919 tonų surinkta užsienyje. Skaičiuojant bendrą sutvarkytų atliekų kiekį buvo neįskaičiuotos 45 tonos plastikinės pakuotės atliekų (Atliekų apskaitos metinės ataskaitos 30 eilutė, atliekų siuntėjas UAB „Arlena). Kadangi patikrinimo ataskaitos nurodytoje lentelėje yra nurodytas 116,998 tonų perdirbtų atliekų kiekis, todėl skaičiuojant bendrą 2010 metais sutvarkytą atliekų kiekį, susidaro 45 tonų skirtumas. Šiuo atveju Patikrinimo akte buvo klaidingai suskaičiuotas pareiškėjo 2010 metais sutvarkytas atliekų kiekis, todėl buvo neteisingai suskaičiuotas ir atliekų kiekis, už kurias pareiškėjas galėjo išduoti pažymų. Nurodė, jog UAB „Arlena“ neskaičiuotos 45 tonos atliekų buvo surinktos Lietuvoje, todėl pareiškėjas turėjo teisę išduoti pažymų mažiausiai už 1818,676 tonų perdirbtų plastikinės pakuotės atliekų. Pasisakydamas dėl patikrinimo ataskaitoje klaidingai nurodytos aplinkybės dėl 19,18 tonų plastikinės pakuotės atliekų kilmės ir išduotos pažymos šiam kiekiui nurodė, jog tai, kad pareiškėjas iš atliekų siuntėjo UAB „Marijampolės švara“ per 2010 metus yra gavęs ir sutvarkęs 48,193 tonų plastikinės pakuotės atliekų, kurių kilmė Lietuvos Respublika, patvirtina UAB „Marijampolės švara“ 2010 m. sausio 13 d. PVM sąskaita-faktūra, kurioje nėra nurodyta, jog plastikinės pakuotės atliekos būtų surinktos ne Lietuvos Respublikoje. UAB „Marijampolės švara“ 2011 m. rugsėjo 9 d. su prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentą (toliau – ir Marijampolės RAAD) ir nurodė, jog 19,18 tonų plastikinės pakuotės atliekų buvo surinkta Lietuvoje (Marijampolės savivaldybėje). Pareiškėjas, pasisakydamas dėl Patikrinimo aktu nepagrįstai panaikintos 2010 m. spalio 30 d. išduotos pažymos už perdirbtas 124,149 tonas plastikinės pakuotės atliekų, nurodė, jog Patikrinimo akto išvados 3 ir 4 punktuose nurodytos išduotos pažymos atitiko visus išduotų pažymų teisėtumo reikalavimus, nurodytus Apraše. Be to, nei Patikrinimo akte, nei Sprendime nėra jokių argumentų, pagrindžiančių išduotų pažymų neteisėtumą ar prieštaravimą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo (toliau – ir Kontrolės tvarkos aprašas) 14.3, 14.4 punktams. Taip pat Patikrinimo akte bei Sprendime nėra konstatuotas nei vienas iš Kontrolės tvarkos aprašo 12 punkte nurodytų pažymų neteisėtumo pagrindų. Pabrėžė, jog Vilniaus RAAD netinkamai taikė poveikio priemones ir, Patikrinimo aktu nustatęs tariamus pareiškėjo veiklos pažeidimus, nepagrįstai panaikino pareiškėjo vėliausiai išduotas pažymas. Pažymėjo, jog Kontrolės tvarkos aprašo 13 punkte numatytas vienintelis atvejis, kai regiono aplinkos apsaugos departamentas turi teisę panaikinti vėliausiai atitinkama mokestiniam laikotarpiui išduotas pažymas – kai pažymų buvo išduota didesniam atliekų, nei jų buvo perdirbta (panaudota) per atitinkamą mokestinį laikotarpį, kiekiui, o Patikrinimo akto išvadų 1 punkte nurodomas pažymų panaikinimo pagrindas – pažymų išdavimas už atliekas, kurios buvo surinkto ne Lietuvos Respublikos teritorijoje (Aprašo 14 p.). Pabrėžė, jog sutartyje tarp atliekų tvarkytojo ir mokesčio mokėtojo gali būti numatytos nuostolių, padarytų mokesčio mokėtojui, atlyginimo sąlygos, jeigu atliekų tvarkytojo išduotos pažymos yra anuliuojamos (Aprašo 14.6 p.). Kontrolės tvarkos aprašo 13 punkte taip pat nustatyti pažymų pripažinimo neteisėtais padariniai – vėliausiai atitinkamam mokestiniam laikotarpiui išduotos pažymos naikinimas, kuris savo pobūdžiu nustato sankciją atliekų tvarkytojui. Teigė, jog Kontrolės tvarkos aprašo 13 punkte numatyta pažymų naikinimo tvarka gali būti taikoma tik aiškiai numatytu atveju, t. y. pažymų išdavimas didesniam kiekiui, nei jų buvo perdirbta (panaudota) per atitinkamą mokestinį laikotarpį. Taip pat pažymėjo, jog nei Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje, nei Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nėra numatyta galimybė apriboti mokesčio mokėtojo teisių pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą gaminiu ir (ar) pakuotės atliekomis lengvatomis, esant teisėtai išduotai pažymai. Šiuo atveju pažymos buvo išduotos, remiantis šiomis teisės nuostatomis, todėl atsakovas pareiškėjo išduotas pažymas panaikino nepagrįstai. Pareiškėjas skunde taip pat išreiškė prašymą kreiptis dėl Kontrolės tvarkos aprašo (patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-04-23 įsakymu Nr. D1-213) 12 ir 13 punktų bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 184 patvirtinto Atliekas naudojančių ir (ar) eksportuojančių įmonių, turinčių teisę išduoti pažymas, sąrašo sudarymo tvarkos aprašo (toliau – ir Sąrašo sudarymo tvarkos parašas) 21.3, 26 punktų atitikimo Atliekų tvarkymo įstatymo 35 straipsniui, ir Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 12 straipsniui. Nurodytą prašymą grindė tuo, jog Sąrašo sudarymo tvarkos aprašo 21.3, 26 punktų nuostatos, atsižvelgiant į jų prigimtį, nustatė ekonominio pobūdžio sankcijas – teisių suvaržymą dėl subjekto veikimo ar neveikimo, galimybės vykdyti ūkinę veiklą (išduoti pažymas). Tuo tarpu, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. I575-19/2009), tik įstatymu galima nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus, ribojimus, darančius poveikį ūkinei veiklai, įvairias sankcijas už atitinkamus teisės pažeidimus (ekonomines sankcijas). Be to, Atliekų tvarkymo įstatymo 35 straipsnis reikalauja, kad atitinkami materialieji teisinės atsakomybės už Atliekų tvarkymo įstatymo pažeidimus taikymo aspektai būtų, visų pirma, grindžiami įstatymu. Kadangi Atliekų tvarkymo įstatymas, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas nesuteikia įgalinimų Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti sankcijų taikymo tvarką, ekonominės veiklos teisės panaikinimo tvarką ir ribojimus atitinkamam terminui užsiimti veikla (išrašyti pažymas), kuriai reikalingas leidimas (arba analogiško pobūdžio įteisinimo priemonės), tokių įgalinimų nenustato ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 6 d. nutarimas Nr. 613 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą“, todėl pažymų panaikinimo ir išbraukimo iš sąrašo tvarka, ribojimai, galėtų būti nustatomi tik įstatymu.

14Atsakovas Vilniaus RAAD atsiliepimu į skundą (t. II, b. l. 5–7) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

15Nurodė, jog nors, pareiškėjo teigimu, 45 tonos yra likutis praėjusiais kalendoriniais metais nesutvarkytų atliekų, tačiau Pirminės atliekų apskaitos žurnale pareiškėjas nėra pateikęs duomenų apie tokių likučių už 2009 metus perdirbimą, todėl šis kiekis nebuvo įtrauktas, skaičiuojant pareiškėjo iš viso per 2010 metus sutvarkytą plastikinės pakuotės atliekų kiekį. Atitinkamai konstatuota, jog pareiškėjas per 2010 metus sutvarkė 2 899,505 tonas plastikinės pakuotės atliekų, o ne – 2 944,505 tonas. Pažymėjo, jog Patikrinimo akte išvada dėl UAB „Marijampolės švara“ perduotų atliekų kilmės padaryta, remiantis UAB „Marijampolės švara“ pirminės atliekų apskaitos metine ataskaita už 2010 metus. Šios ataskaitos 26 eilutėje nurodyta „Susidarymo vieta: (atliekų siuntėjas): Lenkija, GI“. Pareigūnai, atlikdami patikrinimą, rėmėsi UAB „Marijampolės švara“ pateiktais oficialiais duomenimis. Atsakydamas į tai, jog UAB „Marijampolės švara“ 2011 m. rugsėjo 9 d. su prašymu kreipėsi į Marijampolės RAAD dėl atliekų apskaitos 2010 metų metinės ataskaitos pataisymo, nurodė, jog iki 2011 m. gegužės 13 d. galiojusi Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (toliau – ir Atliekų tvarkymo taisyklės), 35 punkto redakcija numatė, jog parengtos atliekų apskaitos ataskaitos apie praėjusius metus pateikiamos departamentui iki kitų metų sausio 25 dienos. UAB „Marijampolės švara“ pirminės atliekų apskaitos metinės ataskaitos už 2010 metus, data yra 2011 m. sausio 6 d., duomenys buvo tikslinami 2011 m. vasario 23 d. Būtent šioje ataskaitoje ir yra nurodyta, jog 19,18 tonų atliekų yra įvežta iš Lenkijos. Atkreipė dėmesį į tai, jog UAB „Marijampolės švara“ tik 2011 m. rugsėjo 12 d. pateikė prašymą koreguoti ataskaitos duomenis, t. y. praėjus pusei metų po Sprendimo priėmimo. Taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas nepasinaudojo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata (nesutinkant su patikrinimo akte papildomai apskaičiuotais mokesčiais per 30 dienų nuo patikrinimo akto įteikimo jam dienos pateikti rašytines pastabas), todėl buvo priimta išvada, jog su patikrinimo akto išvadomis buvo sutikta. Atsižvelgiant į tai, jog dalis pažymų, t. y. už 124,149 tonų plastikinės pakuotės atliekų, išduota pažeidžiant reikalavimą, jog pažymos gali būti išduodamos tik už Lietuvoje surinktą pakuotės atliekų kiekį, vadovaujantis Aprašo 14.7 punktu bei Kontrolės tvarkos aprašo 12 punktu, skundžiamu Sprendimu dalis pažymų buvo panaikinta. Pažymėjo, jog panaikinant UAB „Tikritus“ išduotas pažymas buvo vadovautasi Aprašo 13 punkte. įtvirtinta procedūra, pagal kurią, nustačius pažeidimus dėl pažymų išdavimo, neatsižvelgiant į tai, kokiomis atliekų surinkimo sistemomis naudojosi gamintojai ir importuotojai, pirmiausiai pripažįstamos negaliojančiomis vėliausiai atitinkamam laikotarpiui išduotos pažymos. Nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais dėl norminių administracinių aktų teisėtumo, nes pareiškėjas neteisingai aiškina ginčo santykius reguliuojančias teisės normas ir tuo siekia išvengti kilusių negatyvių padarinių.

16Atsakovas Agentūra atsiliepimu į skundą (t. II, b.l. 119–120) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17Nurodė, jog vadovaujantis Sąrašo sudarymo tvarkos aprašo 24.2 punktu ir atsižvelgus į Sprendimą, kuriuo patvirtintas Patikrinimo aktas, kuriuo pripažintos negaliojančiomis UAB „Tikritus“ 2010 metų mokestiniam laikotarpiui išduotos pažymos už 124,149 tonas plastikinės pakuotės atliekų panaudojimą, Agentūros direktorius Įsakymu UAB „Tikritus“ išbraukė iš Atliekas naudojančių ir (ar) eksportuojančių įmonių, turinčių teisę išduoti pažymas, sąrašo. Vadovaujantis Sąrašo sudarymo tvarkos aprašo 24.3 punktu, Agentūros interneto svetainėje buvo paskelbta informacija apie UAB „Tikritus“ išbraukimą iš sąrašo o įmonė apie priimtą sprendimą buvo informuota Agentūros 2011 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr.(2.3)-A4-2618.

18Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūra atsiliepimu į skundą (t. II, b.l. 139–140) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

19Nurodė, kad jo pozicija sutampa su Vilniaus RAAD pozicija, išdėstyta jo atsiliepime į skundą.

20Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Utenos mėsa“ atsiliepime į skundą (t. II, b.l. 141–146) nurodė, kad Sprendimo dalis dėl UAB „Tikritus“ pažymos Nr. 1012VI0253-1940-8020 UAB „Utenos mėsa“ turėtų būti panaikinta.

21Pabrėžė, jog Sprendime nenurodyta, kokių UAB „Tikritus“ dokumentų, kurie buvo tikrinti, atliekant įmonės planinį patikrinimą, pagrindu nustatyta, jog pakuotės atliekos (124,149 t plastikinės pakuotės atliekų) surinktos ne Lietuvos Respublikoje. Be to, kaip matyti iš Patikrinimo akto 5, 6, 7, 8 punktų, nustatant aplinkybę, jog pareiškėjas išdavė pažymas už atliekų kiekį, kuris surinktas ne Lietuvos Respublikoje, buvo remiamasi ne pareiškėjo dokumentais ar duomenimis, o atliekų tvarkytojų pateiktomis atliekų apskaitos metinėmis ataskaitomis. Teigė, jog Sprendimas ne tik nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, faktinės aplinkybės nėra išsamiai išanalizuotos, pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, bet ir pažeista teisė į gynybą. Pažymėjo, jog Sprendime nenurodyta, kad pažyma Nr. 1012VI0253-1940-8020 (išduota UAB „Utenos mėsa“) išduota būtent už tą dalį UAB „Tikritus“ perdirbtų pakuotės atliekų kiekį, kuris buvo surinktas ne Lietuvos Respublikoje, taip pat Patikrinimo akte bei Sprendime nenagrinėta, kokiais laikotarpiais buvo gaunamos bei perdirbamos ne Lietuvos Respublikoje surinktos pakuotės atliekos. Teigė, jog sutartys sudarytos su UAB „Glasget“, UAB „Bioservice“ ir UAB „Monmarkas“ bei atliekų apskaitos dokumentai patvirtina, kad minėti atliekų tvarkytojai, veikdami UAB „Utenos mėsa“ naudai bei siekdami užtikrinti, kad UAB „Utenos mėsa“ teisės aktų nustatyta tvarką įgytų pažymas, per mokestinį laikotarpį, t. y. 2010 metus, Lietuvos Respublikoje surinko bei perdavė perdirbti UAB „Tikritus“ reikiamą plastikinės pakuotės atliekų kiekį, t. y. 15 000 tonų. Remdamasis Aprašo 14.7 punktu, Kontrolės tvarkos aprašo 12 punktu, pabrėžė, jog teisės aktuose pateiktas sąrašas atvejų, kai pažymos gali būti laikomos neteisėtai išduotomis ir pripažįstamos negaliojančiomis, tačiau nei Sprendime, nei Patikrinimo akte nėra nurodyta, koks konkretus atvejis sudarė pagrindą pripažinti UAB „Utenos mėsa“ išduotą pažymą negaliojančia. Sprendime pateikta tik nuoroda į punktą, kuris nustato daugiau nei šešis atvejus, kuomet gali būti laikoma, jog pažyma išduota neteisėtai. Teigė, jog nurodyta pažyma yra teisėta ir buvo išduota teisėtai, laikantis Apraše nustatytų reikalavimų.

22Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Biovela“ atsiliepimu į skundą (t. II, b.l. 173–177) nurodė, jog Sprendimo dalis dėl UAB „Tikritus“ išduotos pažymos UAB „Biovela“ turėtų būti panaikinta. Atsiliepimas iš esmės pagrįstas tokiais pačiais argumentais kaip ir UAB „Utenos mėsa“ atsiliepimas į skundą.

23Papildomai pažymėjo, jog Sprendime nėra pagrįsta įrodymais išvada, kad pažyma Nr. 1012VI0254-1940-7072, kuri išduota UAB „Biovela“, išduota būtent už tą dalį UAB „Tikritus“ perdirbtų pakuotės atliekų kiekio, kuris buvo surinktas ne Lietuvos Respublikoje. Be to, Patikrinimo akte bei Sprendime nenagrinėta, kokiais laikotarpiais buvo gaunamos bei perdirbamos ne Lietuvos Respublikoje surinktos pakuotės atliekos, todėl Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Pažymėjo, jog sutartys, sudarytos su UAB „Glasget“, UAB „Bioservice“ ir UAB „Monmarkas“, bei atliekų apskaitos dokumentai patvirtina, kad minėti atliekų tvarkytojai, veikdami UAB „Biovela“ naudai bei siekdami užtikrinti, kad UAB „Biovela“ teisės aktų nustatyta tvarką įvykdytų pakuočių atliekų perdirbimo užduotis bei įgytų tai patvirtinančius dokumentus – pažymas, per mokestinį laikotarpį, t. y. 2010 metus, Lietuvos Respublikoje surinko bei perdavė perdirbti UAB „Tikritus“ reikiamą plastikinės pakuotės atliekų kiekį, t. y. 9,510 t, todėl pažyma, kurią UAB „Tikritus“ išdavė UAB „Biovela“, yra teisėta ir buvo išduota teisėtai laikantis Apraše nustatytų reikalavimų. Pažymėjo, jog atsakovas, kaip UAB „Biovela“ pažymos Nr. 1012VI0254-1940-7072 panaikinimo pagrindą, nurodė Aprašo 14.7 punktą ir Kontrolės tvarkos aprašo 12 punktą, tačiau nei Sprendime, nei Patikrinimo akte nėra įvardijama, dėl kokio konkretaus pažeidimo pažyma laikyta neteisėtai išduota, nes Sprendime pateikta tik nuoroda į punktą, kuris nustato daugiau nei šešis atvejus, kuomet gali būti laikoma, jog pažyma išduota neteisėtai.

24II.

25Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimu (t. III, b.l. 160–170) skundą atmetė kaip nepagrįstą.

26Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57, 58 straipsnių nuostatas, aplinkybę, jog įrodymo šaltiniu negali būti tik asmens pareiškimas ar atsakovo paaiškinimas, adresuotas teismui, nors jame ir yra tam tikrų žinių apie kurią nors bylai turinčią reikšmės aplinkybę, konstatavo, jog pareiškėjas skunde nurodytais argumentais ir prie jo pridedamais dokumentais neįrodė, kad atsakovas, priimdamas ginčijamus sprendimus pagal patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes ir pareiškėjo pateiktus dokumentus, neteisingai vertino rašytinius įrodymus bei neteisingai taikė teisės aktų reikalavimus. Nustatė, jog Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūra 2011 m. birželio 30 d. atliko pareiškėjo UAB „Tikritus“ planinį-kompleksinį pirminės atliekų apskaitos ir atliekų apskaitos metinės ataskaitos patikrinimą ir Metinės ataskaitos apie išduotas pažymas dėl apmokestinamųjų gaminių/pakuotės atliekų panaudojimą patikrinimą. Patikrinimo akte, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad įmonė pagal pateiktą Atliekų apskaitos metinę ataskaitą 2010 metais sutvarkė 2 899,505 t plastikinės pakuotės atliekų (15 01 02) iš kurių 1 125,829 t (72,78 t + 19,18 t + 4,95 t + 1 028,919 t = 1 125,829 t) surinktos ne Lietuvos teritorijoje, įmonė galėjo išduoti pažymų už 1 773,676 t plastikinės pakuotės atliekų (15 01 02). Vilniaus RAAD Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą ir šio akto išvadas, inter alia, šias išvadas: UAB „Tikritus“ už 2010 metus išdavė pažymų už 1 897,825 t plastikinės pakuotės atliekų (15 01 02), įmonė perdirbo 1 773,676 t Lietuvoje surinktų plastikinės pakuotės atliekų (15 01 02); UAB „Tikritus“ už 2010 metus išdavė pažymų už 124,149 t (1 897,825 t – 1 773,676 t = 124,149 t) plastikinės pakuotės atliekų (15 01 02), kurios buvo surinktos ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, tuo pažeidžiant Aprašo 14.4 punkto reikalavimus; vadovaujantis Kontrolės tvarkos aprašo 12 punktu ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Aprašo 14.7 punktu UAB „Tikritus“ už 2010 metų mokestinį laikotarpį išduotos 12 pažymų (išvadų 3 punktas) pripažintos negaliojančiomis. Teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 131 straipsnį ir pabrėžė, jog byloje nėra duomenų, kad UAB „Tikritus“ naudojosi įstatymo suteikta teise dėl patikrinimo rezultatų ar, kad bendrovei buvo kliūčių naudotis įstatymo suteikta teise nustatytais terminais. Konstatavo, kad Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus (įskaitant 8 str.). Taip pat padarė išvadą, jog Sprendimo argumentacija pagrįsta įstatymų, poįstatyminių aktų, įrodymų vertinimo ir taikymo aspektu. Atsižvelgė į Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalį ir pažymėjo, jog aptariamos pažymos gamintojui ar importuotojui suteikia mokestinę lengvatą pagal įstatymą. Pabrėžė, jog, sprendžiant pareiškėjo skundo reikalavimus, tikrinamas patikrinimo metų nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų, pareiškėjo pateiktų įrodymų ir teisės aktų taikymo adekvatumas atsakovo priimtiems ir pareiškėjo ginčijamiems sprendimams, todėl vėlesnės, po ginčijamų sprendimų priėmimo momento, pareiškėjo teikiamos naujos aplinkybės bei įrodymai (pvz., antrinių žaliavų pirkimo-pardavimo 2010-10-16 sutartis tarp pareiškėjo ir UAB „Vilanpa“, UAB „ECSO“ 2011-11-24 pretenzija dėl nuostolių atlyginimo iš pareiškėjo ir kt.) neturi reikšmės šiuo atveju. Nurodė, jog Patikrinimo akto trečiame punkte kiekiai, nurodyti Pirminės atliekų apskaitos žurnale ir atliekų apskaitos metinėje ataskaitoje, nesutampa. Nors pareiškėjas teigė, jog 45 t yra likutis praėjusiais kalendoriniais metais nesutvarkytų atliekų (UAB „Arlena“), tačiau Pirminės atliekų apskaitos žurnale nėra pateikta duomenų apie tokių likučių už 2009 metus perdirbimą. Minimo kiekio atliekų perdirbimas nebuvo pagrįstas pirminiais dokumentais, t. y. nebuvo įtraukas į Pirminės atliekų apskaitos žurnalą, todėl aptariamas kiekis neįtrauktas ir skaičiuojant pareiškėjo iš viso per 2010 metus sutvarkytą plastikinės pakuotės atliekų kiekį. Pripažino, jog UAB „Tikritus“ pagal pateiktą Atliekų apskaitos metinę ataskaitą 2010 metais sutvarkė 2 899,505 t plastikinės pakuotės atliekų, o ne – 2 944,505 t, kaip teigė pareiškėjas. Pagrįstais pripažino atsakovo Vilniaus RAAD argumentus, kad jog Patikrinimo akto išvada dėl UAB „Marijampolės švara“ perduotų atliekų kilmės, padaryta, remiantis UAB „Marijampolės švara“ Pirminės atliekų apskaitos metine ataskaita už 2010 metus bei šios bendrovės pateiktais dokumentais. Nurodė, kad atsakovas Vilniaus RAAD nurodė, jog iki 2011 m. gegužės 13 d. galiojusi Atliekų tvarkymo taisyklių 35 punkto redakcija numatė, kad parengtos atliekų apskaitos ataskaitos apie praėjusius metus pateikiamos departamentui iki kitų metų sausio 25 dienos. Tuo tarpu iš UAB „Marijampolės švara“ Pirminės atliekų apskaitos metinės ataskaitos už 2010 metus, kuria patikrinimo metu vadovavosi pareigūnai, matyti, jog ataskaitos data yra 2011 m. sausio 6 d., 2011 m. vasario 23 d. buvo tikslinami jos duomenys. Šioje ataskaitoje nurodyta, jog 19,18 t atliekų įvežta iš Lenkijos. Rėmėsi Aprašas 14.4 punkto nuostatomis ir konstatavo, jog UAB „Tikritus“ išdavė pažymų už 124,149 t plastikinės pakuotės atliekų, kurios buvo surinktos ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgdamas į tai, jog dalis pažymų, t. y. už 124,149 t plastikinės pakuotės atliekų, išduota pažeidžiant Akto 14.4 punkto reikalavimą, jog pažymos gali būti išduodamos tik už Lietuvoje surinktą pakuotės atliekų kiekį, vadovaujantis Aprašo 14.7 punktu, kuriame nurodyta, jog Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas pripažįsta negaliojančiomis išduotas Pažymas (visam Pažymoje nurodytam panaudotų atliekų kiekiui ar jo daliai), jei po Tvarkytojo patikrinimo paaiškėja, kad Tvarkytojas mokestiniam (-iams) laikotarpiui (-iams) Pažymas išdavė neteisėtai (išdavė Pažymų didesniam atliekų kiekiui nei buvo panaudojęs, išdavė Pažymą po termino, nustatyto Pažymų išdavimui, ir (ar) išdavė Pažymas už tas pakuotės atliekų rūšis, už kurias išduoti Pažymas neturėjo teisės, ir (ar) išdavė Pažymas už pakuotės atliekų kiekį, išvežtą nesilaikant teisės aktais nustatytos atliekų vežimo tvarkos, ir (ar) išdavė Pažymas už atliekų kiekį, panaudotą tuo laikotarpiu, kai nebuvo įtrauktas į Atliekas naudojančių ar eksportuojančių įmonių, turinčių teisę išduoti Pažymas, sąrašą ir pan.) bei Kontrolės tvarkos aprašo 12 punktu, kuriame nurodyta, jog RAAD pripažįsta negaliojančiomis išduotas Pažymas (dėl viso Pažymoje nurodyto perdirbto (panaudoto) atliekų kiekio ar jo dalies), jei atlikus Tvarkytojo Patikrinimą paaiškėja, kad Tvarkytojas mokestiniam (-iams) laikotarpiui (-iams) Pažymas išdavė neteisėtai (išdavė Pažymų didesniam atliekų kiekiui, nei buvo perdirbęs (panaudojęs), išdavė Pažymą po termino, nustatyto Pažymoms išduoti, išdavė Pažymas už tas apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų rūšis, už kurias išduoti Pažymas neturėjo teisės, išdavė Pažymas už apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų kiekį, išvežtą nesilaikant teisės aktais nustatytos atliekų vežimo tvarkos, išdavė Pažymas už atliekų kiekį, panaudotą tuo laikotarpiu, kai nebuvo įtrauktas į Atliekas naudojančių ar eksportuojančių įmonių, turinčių teisę išduoti pažymas, sąrašą ar kitaip pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius atliekų tvarkymą), Vilniaus RAAD Sprendimu pagrįstai panaikino dalį neteisėtai išduotų pažymų. Pabrėžė, jog Vilniaus RAAD pagrįstai vadovavosi Aprašo 13 punktu, kuriame nurodyta, jog tuo atveju, kai pažymų buvo išduota didesniam atliekų, nei jų buvo perdirbta (panaudota) per atitinkamą mokestinį laikotarpį, kiekiui, pirmiausia pripažįstamos negaliojančiomis vėliausiai atitinkamam mokestiniam laikotarpiui išduotos Pažymos. Nurodė, jog, vadovaujantis minėta nuostata, nustačius pažeidimus dėl pažymų išdavimo, neatsižvelgiant į tai kokiomis atliekų surinkimo sistemomis naudojosi gamintojai ir importuotojai, pirmiausiai pripažįstamos negaliojančiomis vėliausiai atitinkamam laikotarpiui išduotos pažymos. Tuo pagrindu buvo panaikintos vėliausiai pareiškėjo išduotos pažymos, kurios nurodytos Patikrinimo akto išvadų 3, 4 punktuose. Pažymėjo, jog, nepanaikinus Sprendimo, nenaikintinas ir Įsakymas. Teismas rėmėsi Sąrašo sudarymo tvarkos aprašo 21 punktu, atsižvelgė į Vilniaus RAAD Agentūrai pateiktą 2011 m. rugpjūčio 11 d. raštą Nr. VR-1.7-1327, kuriuo Vilniaus RAAD informavo Agentūrą apie UAB „Tikritus“ išbraukimo iš Sąrašo pagrindą (-us), taip pat nurodė, kad, vadovaujantis Aprašo 24.2 punktu ir atsižvelgus į Sprendimą, Agentūros direktorius Įsakymu išbraukė UAB „Tikritus“ iš Atliekas naudojančių ir (ar) eksportuojančių įmonių, turinčių teisę išduoti pažymas, sąrašo. Vadovaujantis Aprašo 24.3 punktu, Agentūros interneto svetainėje buvo paskelbta informaciją apie UAB „Tikritus“ išbraukimą iš sąrašo ir įmonė apie priimtą sprendimą informuota Agentūros 2011 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. (2.3)-A4-2618.

27Taip pat teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, nurodydama, jog kreipiantis su pareiškimu ir pateiktais kausimais ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ir argumentuojant savo nuomonę dėl atitinkamo norminio administracinio akto prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymui ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminiam aktui, negalima apsiriboti vien bendro pobūdžio teiginiais, ar teigimu, kad norminis administracinis aktas gali prieštarauti Konstitucijai, įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui. Išdėstyta abejonė dėl teisingo aktų taikymo bei išdėstyti tam tikri atskiri samprotavimai neišreiškia konkrečios ir nuoseklios teisinės pozicijos dėl prieštaravimo tarp minėtų aktų.

28III.

29Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Biovela“ ir UAB „Utenos mėsa“ pateikė apeliacinį skundą (t. IV, b.l. 1–12), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimo dalį, kuria negaliojančiomis pripažintos UAB „Tikritus“ bendrovėms UAB „Biovela“ ir UAB „Utenos mėsa“ išduotos pažymos Nr. 1012VI0254-1940-7072 ir Nr. 1012VI0253-1940-8020. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimai į skundą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

301. Pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo dokumentų ir duomenų, remiantis kuriais buvo surašytas Patikrinimo aktas, t. y. nevertino, ar pastarieji dokumentai buvo objektyvūs, teisingi ir pakankami išvadoms padaryti bei priimti tokį Sprendimą, kokį priėmė Vilniaus RAAD. Pakartotinai pažymi, kad Sprendimas surašytas iš esmės remiantis tik kitų atliekų tvarkytojų, kurių veikla netgi nebuvo tikrinta, pateiktomis Atliekų apskaitos metinėmis ataskaitomis už 2010 metus, a priori jas laikant teisingomis ir objektyviomis. Daro išvadą, jog dėl nurodytų aplinkybių Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Be to, pirmosios instancijos teismas, sprendime nurodydamas, kad Vilniaus RAAD padarė pagrįstą išvadą, jog UAB „Marijampolės švara“ perdavė UAB „Tikritus“ 19,18 tonų plastikinės pakuotės atliekų, kurios susidarė ne Lietuvos Respublikoje, rėmėsi byloje nesančiais įrodymais (UAB „Marijampolės švara“ pateiktais dokumentais, kurie nebuvo pateikti). Tuo tarpu pareiškėjo pateikti įrodymai (UAB „Tikritus“ 2010 m. Atliekų apskaitos metinė ataskaita, UAB „Marijampolės švara“ 2010-10-13 PVM sąskaita-faktūra, UAB „Marijampolės švara“ patikslinta 2010 m. Atliekų apskaitos metinė ataskaita ir jo 2011-09-09 prašymas Marijampolės RAAD) patvirtino, kad visas UAB „Marijampolės švara“ pareiškėjui perduotas atliekų kiekis buvo surinktas Lietuvos Respublikoje. Pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodymų nevertino, o tik perrašė atitinkamus atsakovo argumentus. Taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas teismo posėdžio metu nurodytų akivaizdžių Patikrinimo akte padarytų skaičiavimo klaidų, nepateikdamas jokių teisinių argumentų padarė išvadą, kad Patikinimo akte esančios klaidos laikytinos nereikšmingomis, o UAB „Tikritus“ 2010 metais sutvarkė tik 2 899,505 t plastikinės pakuotės atliekų, nors pateikti įrodymai patvirtino, jog pareiškėjas 2010 metais iš viso sutvarkė 2 944,505 t plastikinės pakuotės atliekų.

312. Teigia, jog, surašant Patikrinimo aktą ir priimant Sprendimą, visiškai nebuvo nagrinėtos aplinkybės, susijusios su konkrečių negaliotomis pripažintų pažymų panaikinimu. Pažymos buvo pripažįstamos negaliojančiomis iš eilės, nesigilinant į tai, ar jos iš tikrųjų buvo išduotos neteisėtai, ar gamintojai ir importuotojai, kurie buvo įsigiję pažymas iš pareiškėjo, mokestiniu laikotarpiu (2010 m.) vykdė jiems įstatymuose nustatytas pareigas ir užtikrino reikiamo kiekio užduotims įvykdyti plastikinės pakuotės atliekų surinkimą ir kita. Juo labiau, kad mokesčio mokėtojai, įskaitant apeliantus, kuriems pažymų pripažinimo negaliojančiomis faktas lemia tiesiogines neigiamas teisines ir finansines pasekmes, net nebuvo informuoti apie tai, jog surašytas Patikrinimo aktas ir kad jį patvirtinus dalis gamintojų ir importuotojų neteks teisės pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis lengvata. Teigia, jog pateikė teismui visus įrodymus, patvirtinančius, kad atliekų tvarkytojai, veikdami jų naudai ir vykdydami sutartinius įsipareigojimus bei siekdami užtikrinti, kad apeliantai teisės aktų nustatyta tvarka įvykdytų pakuočių atliekų perdirbimo užduotis bei įgytų tai patvirtinančius dokumentus, Lietuvos Respublikoje surinko ir perdavė perdirbti pareiškėjui 90,414 t Lietuvoje surinktų plastikinės pakuotės atliekų. Taigi apeliantai de facto įvykdė pakuotės atliekų tvarkymo užduotis bei visus kitus teisės aktuose nustatytus reikalavimus, o pripažinus jų gautas pažymas negaliojančiomis, apeliantai de jure laikomi neįvykdę pakuočių atliekų tvarkymo užduočių ir turi pareigą sumokėti mokestį už aplinkos teršimą plastikinės pakuotės atliekomis. Pakartotinai pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino jam pateiktų įrodymų bei argumentų, taip pat nepagrįstai netaikė Atliekų tvarkymo įstatymo 32, 341 straipsnių, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio nuostatų.

323. Atsižvelgia į Aprašo 14.7 punktą ir pabrėžia, jog nei teismas, nei Vilniaus RAAD nenustatė nei vienos faktinės aplinkybės, nenurodė nei vieno teisinio argumento, kurie pagrįstų, kad iš 262 pažymų, kurias išdavė pareiškėjas už 2010 metais sutvarkytas plastikinės pakuotės atliekas, būtent UAB „Biovela“, UAB „Utenos mėsa“, ar bet kurios kitos įmonės, nurodytos Sprendime, įsigyta pažyma buvo išduota neteisėtai, t. y. egzistavo bent vienas atvejis, įvardintas Aprašo 14.7 punkte ir Kontrolės tvarkos aprašo 12 punkte. Teismas sprendime tik perrašė šių aktų nuostatas.

334. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai, nepateikdamas jokių argumentų, konstatavo, kad Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus. Pakartotinai pabrėžia, jog Sprendimas nebuvo pagrįstas objektyviais duomenimis. Taip pat Sprendimas nepagrįstas ir teisės normomis, nes nei vienas iš Sprendime nurodytų pagrindų (Aprašo 14.1, 14.7 p., Kontrolės tvarkos aprašo 12 p.) negali būti laikomas pagrįstu teisiniu pagrindu pripažinti apeliantams išduotas pažymas negaliojančiomis. Taip pat nei Sprendime, nei Patikrinimo akte nepateikti motyvai, remiantis kuriais nuspręsta pripažinti negaliojančiomis būtent konkrečias pažymas.

345. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Kontrolės tvarkos aprašo 12, 13 punktais bei nemotyvuodamas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo.

356. Nurodo, jog Patikrinimo aktas pareiškėjui buvo įteiktas registruotu laišku, todėl jame ir negalėjo būti užfiksuotos juridinio asmens atstovo pastabos, o pirmosios instancijos teismas atitinkamai negalėjo padaryti išvados, kad nepateikta tikrinamo juridinio asmens atstovo pastabų, skundų dėl Patikrinimo akte fiksuotų faktų. Be to, Mokesčių administravimo įstatymo 131 straipsnis, cituojamas teismo, nenurodant, kaip šios teisė normos susijusios su nagrinėjamu ginču, įtvirtina mokesčio mokėtojo teisę, bet ne pareigą teikti rašytines pastabas dėl patikrinimo akto.

36Pareiškėjas UAB „Tikritus“ pateikė apeliacinį skundą (t. IV, b.l. 16–25), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą ir Įsakymą. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

371. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo pateikti įrodymai, patvirtinantys naujai paaiškėjusias po Vilniaus RAAD Sprendimo priėmimo aplinkybes, egzistavusias ginčo Sprendimo priėmimo metu, neturi įtakos Sprendimo teisėtumui, teismo sprendime nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas 2010 metais sutvarkė 2 899,505 t plastikinės pakuotės atliekų. Pirmosios instancijos teismo sprendimu nepagrįstai atmesti argumentai dėl atliekų tiekėjo UAB „Arlena“ 2010 metais perdirbto atliekų kiekio. Pabrėžia, jog pateikė teismui įrodymus ir nurodė argumentus, patvirtinančius, kad Patikrinimo akte ir Sprendime, skaičiuojant bendrą pareiškėjo sutvarkytų atliekų kiekį, nebuvo įskaičiuotos 45 t plastikinės pakuotės atliekų (atliekų siuntėjas – UAB „Arlena“). Taip pat nepagrįstai liko neįvertinti pareiškėjo argumentai dėl UAB „Marijampolės švara“ pareiškėjui perduotų atliekų (19,18 t) kilmės. Teigia, jog pateikė visus reikiamus įrodymus, o atliekų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai, įskaitant ir Atliekų tvarkymo taisykles, nenumato draudimo tikslinti Atliekų apskaitos metinės ataskaitos duomenis po jų pateikimo regiono aplinkos apsaugos departamentui. Teisės tikslinti duomenis egzistavimą teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovai bei Marijampolės RAAD veiksmai – 2011 m. rugsėjo 12 d. atliktas duomenų tikslinimas pagal UAB „Marijampolės švara“ prašymą. Taip pat skundžiamame teismo sprendime liko neįvertinti ir pareiškėjo argumentai bei įrodymai dėl 2010 metų lapkričio – gruodžio mėnesiais iš UAB „Vilanpa“ gautų ir perdirbtų 129,53 t plastikinės pakuotės atliekų, surinktų Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pareiškėjas pateikė visus nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, kurie atitinka teisės aktų reikalavimus, nėra nuginčyti, todėl atitinka įrodymų leistinumo reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo savo išvados dėl to, kad po ginčijamo Sprendimo priėmimo momento pareiškėjo teikiamos situacijos naujos aplinkybės bei toms aplinkybėms patvirtinti pateikta rašytinė medžiaga neturi įtakos ginčijamų sprendimų panaikinimui.

382. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą dėl Sprendimo teisėtumo įvertinimo ribų ir ginčo sprendimo atitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įvirtintiems administracinio akto reikalavimams. Teigia, jog teismo išvada, kad Sprendimo teisėtumas gali būti vertinamas tik patikrinimo metu žinomų aplinkybių ribose, iš esmės neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, kadangi toks Sprendimas, atsižvelgiant į pareiškėjo procesiniuose dokumentuose ir šiame skunde nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (tikrovę atitinkančiais duomenimis) ir dėl to nėra tinkamai motyvuotas.

393. Remiasi Mokesčių administravimo įstatymo 128 – 132 straipsnių nuostatomis ir pažymi, kad mokestinio patikrinimo pabaigoje mokesčių mokėtojas pasirašytinai supažindinamas su priimtu patikrinimo aktu, suteikiama teisė pateikti pastabas dėl priimto patikrinimo akto. Kadangi atlikto patikrinimo rezultatas šiuo atveju pareiškėjui pasirašytinai nebuvo pateiktas, jis buvo išsiųstas paštu, o Vilniaus RAAD nebuvo pateiktas pranešimas, kad pareiškėjas nesinaudos savo teise pateikti pastabas, nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas savo valia nesiekė (atsisakė) pateikti pastabas dėl Patikrinimo akto neatitikimo ar sutiko su šiuo administraciniu aktu. Be to, pareiškėjas nurodė objektyvias aplinkybes, sukliudžiusias nustatyti Patikrinimo akte nurodytų neatitikimų įmonės atliekų apskaitoje priežastis bei per Mokesčių administravimo įstatymo 131 straipsnyje nustatytą terminą pateikti pastabas. Nurodo, kad dalies Patikrinimo akte nustatytų neatitikimų nepagrįstumo jis negalėjo nustatyti savarankiškai.

404. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo reikalavimus bei nustatydamas ginčui reikšmingas aplinkybes nebuvo pakankamai aktyvus. Remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 1, 2, 6 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A822-2547/2011), daro išvadą, jog sprendime pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčo šalių nurodytos aplinkybės patvirtinamos tiesioginiais rašytiniais įrodymais, t. y. faktiniais duomenimis, betarpiškai patvirtinančiais turinčių bylai reikšmės aplinkybių buvimą ar nebuvimą, o įrodymo šaltiniu negali būti tik asmens pareiškimas ar atsakovo paaiškinimas. Pabrėžia, jog teismas, vertindamas pareiškėjo pateiktus įrodymus dėl 2010 metais faktiškai perdirbto atliekų kiekio, už kurį pastarasis turėjo teisę išduoti pažymas, iš esmės nepateikė byloje surinktų įrodymų analizės, jų neapibendrino, nepadarė atitinkamų išvadų dėl byloje nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindė savo išvadas dėl galutinio sprendimo rezultato.

415. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas. Skundžiamame teismo sprendime neįvertinti pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai dėl pažymų panaikinimo neteisėtumo ir netinkamo materialinių teisės normų taikymo, t. y. dėl to, kad Patikrinimo akte bei Sprendime nėra konstatuotas nei vienas iš Kontrolės tvarkos aprašo 12 punkte nurodytų pažymų neteisėtumo pagrindų ar neatitikimo Aprašo 14.3, 14.4 punktų reikalavimams. Taip pat teismas nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų dėl nepagrįsto Kontrolės tvarkos aprašo 13 punkto taikymo nagrinėjamu atveju.

426. Nesutinka su teismo išvada netenkinti jo prašymo dėl kreipimosi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą.

43Atsakovas Vilniaus RAAD atsiliepimu į apeliacinius skundus (t. IV, b.l. 31–32) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepimas į apeliacinius skundus iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniais skundais argumentai:

441. Nesutinka su apeliacinių skundų teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjo pateiktų papildomų įrodymų, nenurodė argumentų, remiantis kuriais juos atmetė. Pažymi, jog Sprendimas surašytas 2011 m. rugpjūčio 11 d., todėl teismas vertino, ar būtent tuo metu Vilniaus RAAD priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teigia, jog nurodyta data yra tiek teisės aktų, tiek įrodymų vertinimo atskaitos taškas. Kadangi papildomi įrodymai pateikti jau po Sprendimo priėmimo, apeliantų teiginiai dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra nelogiški. Be to, nurodo, kad abejonių kelia papildomų įrodymų pateikimo aplinkybės, o pareiškėjas visus įrodymus teismui galėjo jau pateikti su skundu, tačiau to nepadarė ir bylos nagrinėjimo metu vis pateikdavo papildomų naujų įrodymų.

452. Pakartotinai pažymi, kad UAB „Marijampolės švara“ tik praėjus daugiau nei pusei metų nuo ataskaitos pateikimo ir mėnesiui nuo Sprendimo priėmimo pateikė prašymą koreguoti ataskaitos duomenis (2011-09-12). Be to, iš visos minėtos įmonės ataskaitos klaida padaryta tik suvedant UAB „Tikritus“ duomenis. Be to, UAB „Marijampolės švara“ 2011 m. rugsėjo 12 d. raštas Nr. 2009 patvirtina, kad koregavimas buvo atliktas būtent paprašius pareiškėjui.

463. Teigia, jog pagrįstai buvo vadovautasi Kontrolės tvarkos aprašo 13 punkte įtvirtinta procedūra ir pagrįstai panaikintos vėliausiai pareiškėjo išduotos pažymos.

47Atsakovas Agentūra atsiliepimu į apeliacinius skundus (t. IV, b.l. 34–36) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepimas į apeliacinius skundus iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme bei atsakovo Vilniaus RAAD atsiliepimas į apeliacinius skundus.

48Pareiškėjas UAB „Tikritus“ atsiliepimu į trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinį skundą (t. IV, b.l. 37–38) prašo apeliacinį skundą patenkinti ir panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimą ir Įsakymą.

49Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Biovela“ ir UAB „Utenos mėsa“ atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. IV, b.l. 39–43) sutinka su apeliacinio skundo reikalavimais ir prašo juos tenkinti. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinis skundas bei atsiliepimai į skundą pirmosios instancijos teisme, taip pat sutinkama su pareiškėjo apeliaciniame skunde pateiktais argumentais.

50Papildomai nurodo, jog patikrinimą atlikęs pareigūnas, pastebėjęs neatitikimus tarp UAB „Tikritus“ atliekų apskaitos metinės ataskaitos už 2010 metus ir pirminės atliekų apskaitos metinės ataskaitos, net nesiaiškino, kurie iš pateiktų duomenų iš tiesų yra teisingi, dėl kokių priežasčių atsirado neatitikimai. Taigi Patikrinimo aktas yra netikslus, todėl jo pagrindu priimtas Sprendimas yra nepagrįstas, juo labiau, kad aplinkybės, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad iš tikrųjų per mokestinį laikotarpį Lietuvoje surinktas ir perdirbtas didesnis plastikinės pakuotės kiekis nei tas, už kurį išduotos pažymos, neginčija ir Vilniaus RAAD. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A556-31/2012), teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neturėjo apsiriboti tik tais įrodymais, kuriuos atliekant patikrinimą buvo neišsamiai surinkęs Vilniaus RAAD. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turėjo būti atsižvelgta į susiklosčiusią aplinkybių visumą.

51Teisėjų kolegija

konstatuoja:

52IV.

53Apeliaciniai skundai tenkintini.

54Nagrinėjamoje byloje pirmiausia spręstina dėl UAB „Tikritus“ 2010 m. gruodžio 30 d. pažymų apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų panaudojimą (išvežimą), išduotų UAB „Termosnaigė ir Ko“, UAB „Vaidoma“, UAB „Granulta“, UAB „Dunitas“, UAB „Galvanta“, UAB „Ardita ir Ko“, UAB „BRD“, UAB „Selentė“, UAB „Biovela“, UAB „Utenos mėsa“, UAB „Druskininkų Rasa“, UAB „Rivona“ ir UAB „Scandagra“, panaikinimo remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Mokėjimo tvarkos aprašas, šio akto redakcija, galiojusi iki 2012 m. balandžio 15 d.) 14.4 ir 14.7 punktu bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo (toliau – ir Kontrolės tvarkos aprašas) 12 ir 13 punktu teisėtumo ir pagrįstumo.

55Vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsniu atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas nustato mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis. Ginčui aktuali Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies redakcija numatė, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už visą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, jei įvykdo Vyriausybės nustatytas gaminių bei pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikia dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų pakartotinai panaudotą arba perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį <...>.

56Mokėjimo tvarkos aprašo 14.1 punkte paaiškinta, kad pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių įvykdymą patvirtina atliekas išvežančios įmonės ar atliekas naudojančios įmonės pagal Atliekas naudojančių ar eksportuojančių įmonių, turinčių teisę išduoti pažymas, sąrašo sudarymo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 184, įtrauktos į Atliekas naudojančių ir eksportuojančių įmonių, turinčių teisę išduoti pažymas (toliau – ir Tvarkytojas), sąrašą, išduodamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintos formos pažymos mokesčio mokėtojams ir (ar) organizacijoms, nurodytoms Atliekų tvarkymo įstatymo 343 straipsnyje. Šią nuostatą atitinka ir Kontrolės tvarkos aprašo 11 punkto reguliavimas, iš kurio visumos seka, jog tvarkytojų (nagrinėjamu atveju – UAB „Tikritus“) išduodamos pažymos apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų panaudojimą (išvežimą) yra dokumentai, įrodantys gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą. Minėta aplinkybė yra reikšminga Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 straipsnyje nurodytiems mokesčio mokėtojams, siekiantiems pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą lengvata.

57Tikrinamos bylos medžiaga rodo, kad Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūra, atlikusi UAB „Tikritus“ planinį-kompleksinį pirminės atliekų apskaitos ir atliekų apskaitos metinės ataskaitos patikrinimą, metinės ataskaitos apie išduotas pažymas dėl apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų panaudojimo patikrinimą už 2010 m., nustatė, kad pareiškėjas neteisėtai išdavė pažymas 124,149 t plastikinės pakuotės atliekų, tame skaičiuje perduotų UAB „ECSO“, UAB „Marijampolės švara“ ir UAB „Maldis“. Atsižvelgdamas į aplinkybę, kad nurodytas pakuotės kiekis buvo surinktas ne Lietuvoje, kaip reikalauja Mokėjimo tvarkos aprašo 14.4 punktas, vadovaudamasis Mokėjimo tvarkos aprašo 14.7 punktu ir Kontrolės tvarkos aprašo 12 punktu bei 13 punktu, kuris nustato, kad tuo atveju, kai pažymų buvo išduota didesniam atliekų, nei jų buvo perdirbta (panaudota) per atitinkamą mokestinį laikotarpį, kiekiui, pirmiausia pripažįstamos negaliojančiomis vėliausiai atitinkamam mokestiniam laikotarpiui išduotos pažymos, Vilniaus RAAD Sprendimu pripažino negaliojančiomis dalį UAB „Tikritus“ 2010 m. gruodžio 30 d. išrašytų pažymų.

58Pažymėtina, jog Mokesčių administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymu ir jį įgyvendinančiais poįstatyminiais aktais Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentams priskirta mokesčio už aplinkos teršimą administravimo funkcija pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla, todėl šiuose teisiniuose santykiuose RAAD yra laikomi viešojo administravimo subjektais. Veikdami nurodytos kompetencijos srityje, RAAD inter alia yra saistomi bendrųjų teisės ir gero administravimo, apmokestinimo teisinio reglamentavimo ir taikymo principų.

59Teisėjų kolegija, visumoje įvertinusi ginčo teisiniams santykiams taikytiną reguliavimą, konstatuoja, kad Kontrolės tvarkos aprašo 13 punkto nuostata negali būti aiškinama, kaip suteikianti viešojo administravimo institucijai, įgaliotai kontroliuoti pažymų apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų panaudojimą (išvežimą) išdavimo teisėtumą, teisę vadovautis vėliausiai atitinkamam mokestiniam laikotarpiui išduotų pažymų anuliavimo taisykle analizuojant bendrus Tvarkytojo veiklos rezultatus. Tokiu atveju, kaip iliustruoja nagrinėjamos bylos aplinkybės, mokesčio mokėtojai, kuriems Tvarkytojas išduoda pažymas kalendorinių metų pabaigoje, paaiškėjus tam tikriems Tvarkytojo veiklos trūkumams, rizikuoja netekti galimybės į palankesnes, lyginant su įprastinėmis, apmokestinimo sąlygas, nors jie niekaip nėra susiję su įvykdytų teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimais. Todėl Vilniaus RAAD neįrodžius, kad UAB „Termosnaigė ir Ko“, UAB „Vaidoma“, UAB „Granulta“, UAB „Dunitas“, UAB „Galvanta“, UAB „Ardita ir Ko“, UAB „BRD“, UAB „Selentė“, UAB „Biovela“, UAB „Utenos mėsa“, UAB „Druskininkų Rasa“, UAB „Rivona“ ir UAB „Scandagra“ plastikinės pakuotės atliekos, kurias priėmė UAB „Tikritus“, buvo nelietuviškos kilmės, Sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

60Sisteminė Kontrolės tvarkos aprašo normų analizė suponuoja išvadą, kad Kontrolės tvarkos aprašo 13 punktas yra skirtas situacijoms, kai patikrinimo metu nustatoma, kad konkretus mokesčio mokėtojas turi pažymų didesniam atliekų, nei jų buvo perdirbta (panaudota) per mokestinį laikotarpį, kiekiui. Tai įgalina mokesčio administravimo veiksmus atliekančią instituciją, prieš tai sudarius sąlygas visiems asmenims, kurių interesus gali paveikti priimamas administracinis aktas, būti išklausytiems, vėliausiai šiam mokesčio mokėtojui išduotas pažymas laikyti negaliojančiomis faktiškai perduotą atliekų masę viršijančioje dalyje. Kadangi, kaip matyti, dėl „ECSO“, UAB „Marijampolės švara“ ir UAB „Maldis“ vardu išduotų pažymų valdingo pobūdžio patvarkymų Vilniaus RAAD skundžiamu sprendimu nėra išreiškęs, teisėjų kolegija nevertina ir nepasisako ginčo atliekų susidarymo vietos klausimu.

61Bylos medžiaga (t. I, b. l. 198–205) patvirtina pareiškėjo paaiškinimus, kad Aplinkos apsaugos agentūros direktorius, vadovaudamasis Atliekas naudojančių ir (ar) eksportuojančių įmonių, turinčių teisę išduoti pažymas, sąrašo sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 184, 21.3 punktu, numatančiu, jog atliekas naudojanti ir (ar) atliekas eksportuojanti įmonė iš sąrašo išbraukiama, kai RAAD priėmė sprendimą pripažinti negaliojančia (-iomis) atliekas naudojančios ir (ar) Atliekas eksportuojančios įmonės išduotą (-as) pažymą (-as), 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. AV-172 pripažino Atliekas naudojančių ir (ar) atliekas eksportuojančių įmonių, turinčių teisę išduoti pažymas, sąrašo 70 eilutę, kurioje buvo įrašyta UAB „Tikritus“, netekusia galios. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis prieš tai išdėstytais motyvais, kuriais paneigtas Agentūros taikyto teisinio pagrindo egzistavimas, naikina Įsakymą.

62Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 143 str.), neteisingai vertino surinktus įrodymus, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, kuris naikinamas ir byloje priimamas naujas sprendimas.

63Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

64Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tikritus“, trečiųjų suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Biovela“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Utenos mėsa“ apeliacinius skundus tenkinti.

65Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti.

66Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tikritus“ skundą tenkinti.

67Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2011 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. VR-17.5-59 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymą Nr. AV-172 „Dėl Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2010 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. AV-45 „Dėl Atliekas naudojančių ir (ar) eksportuojančių įmonių, turinčių teisę išduoti pažymas, sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“.

68Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,... 3. dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Jonui Sakalauskui,... 4. atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos... 5. atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros atstovėms Aldonai Teresei Kučinskienei... 6. trečiųjų suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės... 7. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 8. Teisėjų kolegija... 9. I.... 10. Pareiškėjas UAB „Tikritus“ skundu (t. I, b. l. 1–11), kurį patikslino... 11. 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono... 12. 2) panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra)... 13. Nurodė, kad Departamento Vilniaus miesto agentūra, atlikusi pareiškėjo... 14. Atsakovas Vilniaus RAAD atsiliepimu į skundą (t. II, b. l. 5–7) prašė... 15. Nurodė, jog nors, pareiškėjo teigimu, 45 tonos yra likutis praėjusiais... 16. Atsakovas Agentūra atsiliepimu į skundą (t. II, b.l. 119–120) prašė... 17. Nurodė, jog vadovaujantis Sąrašo sudarymo tvarkos aprašo 24.2 punktu ir... 18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos... 19. Nurodė, kad jo pozicija sutampa su Vilniaus RAAD pozicija, išdėstyta jo... 20. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Utenos mėsa“ atsiliepime į skundą... 21. Pabrėžė, jog Sprendime nenurodyta, kokių UAB „Tikritus“ dokumentų,... 22. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Biovela“ atsiliepimu į skundą (t.... 23. Papildomai pažymėjo, jog Sprendime nėra pagrįsta įrodymais išvada, kad... 24. II.... 25. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimu... 26. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 27. Taip pat teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl norminio administracinio... 28. III.... 29. Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Biovela“ ir UAB „Utenos mėsa“... 30. 1. Pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo dokumentų ir duomenų,... 31. 2. Teigia, jog, surašant Patikrinimo aktą ir priimant Sprendimą, visiškai... 32. 3. Atsižvelgia į Aprašo 14.7 punktą ir pabrėžia, jog nei teismas, nei... 33. 4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai,... 34. 5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Kontrolės tvarkos... 35. 6. Nurodo, jog Patikrinimo aktas pareiškėjui buvo įteiktas registruotu... 36. Pareiškėjas UAB „Tikritus“ pateikė apeliacinį skundą (t. IV, b.l.... 37. 1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus... 38. 2. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą... 39. 3. Remiasi Mokesčių administravimo įstatymo 128 – 132 straipsnių... 40. 4. Pirmosios instancijos teismas sprendimu pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų... 41. 5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės... 42. 6. Nesutinka su teismo išvada netenkinti jo prašymo dėl kreipimosi į... 43. Atsakovas Vilniaus RAAD atsiliepimu į apeliacinius skundus (t. IV, b.l.... 44. 1. Nesutinka su apeliacinių skundų teiginiais, jog pirmosios instancijos... 45. 2. Pakartotinai pažymi, kad UAB „Marijampolės švara“ tik praėjus... 46. 3. Teigia, jog pagrįstai buvo vadovautasi Kontrolės tvarkos aprašo 13 punkte... 47. Atsakovas Agentūra atsiliepimu į apeliacinius skundus (t. IV, b.l. 34–36)... 48. Pareiškėjas UAB „Tikritus“ atsiliepimu į trečiųjų suinteresuotų... 49. Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Biovela“ ir UAB „Utenos mėsa“... 50. Papildomai nurodo, jog patikrinimą atlikęs pareigūnas, pastebėjęs... 51. Teisėjų kolegija... 52. IV.... 53. Apeliaciniai skundai tenkintini.... 54. Nagrinėjamoje byloje pirmiausia spręstina dėl UAB „Tikritus“ 2010 m.... 55. Vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsniu atliekų tvarkymo... 56. Mokėjimo tvarkos aprašo 14.1 punkte paaiškinta, kad pakuotės atliekų... 57. Tikrinamos bylos medžiaga rodo, kad Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūra,... 58. Pažymėtina, jog Mokesčių administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi,... 59. Teisėjų kolegija, visumoje įvertinusi ginčo teisiniams santykiams... 60. Sisteminė Kontrolės tvarkos aprašo normų analizė suponuoja išvadą, kad... 61. Bylos medžiaga (t. I, b. l. 198–205) patvirtina pareiškėjo paaiškinimus,... 62. Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 63. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 64. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tikritus“, trečiųjų... 65. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimą... 66. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tikritus“ skundą tenkinti.... 67. Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos... 68. Sprendimas neskundžiamas....