Byla 2A-1142-577/2014

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Zitos Smirnovienės ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų T. B. ir A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. C. patikslintą ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai, T. B., M. B., A. B., V. Č., Z. Č., Z. Č., V. P. (V. P.), S. P. dėl sutarties panaikinimo, trečiaisiais asmenimis byloje esant A. C., E. M. C., E. U., V. C., S. S., Vilniaus rajono 7 notarų biurų notarei J. Š., Vilniaus rajono 1 notarų biuro notarei L. Š., ir atsakovės T. B. patikslintą priešieškinį ieškovui R. J. C. dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas R. J. C. patikslintu ieškiniu prašė panaikinti 2007-12-05 tarp atsakovų sudarytą susitarimą, notarinio registro Nr. 1-10342, ir 2010-08-20 sudarytą žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį, notarinio registro Nr. JŠ-8942. Paaiškino, kad ieškovui pagal 2005-05-30 paveldėjimo teisės liudijimą priklauso 1/32 dalis gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kitų statinių, stovinčių 0,40 ha ploto žemės sklype, esančiame ( - ). Ieškovas 2008-03-26 įgaliojo atsakovą A. B. atlikti visus reikiamus veiksmus dėl šio žemės sklypo 0,0125 ha dalies pirkimo, įgaliotasis jokių veiksmų neatliko, tačiau pats tapo žemės sklypo, esančio ( - ), savininku. 2010 m. buvo patvirtintas detalusis planas, pagal kurį minėtas žemės sklypas buvo padalintas į 4 sklypus. 2010-08-20 sutartimi dėl bendrosios nuosavybės ir naudojimo tvarkos nustatymo buvo padalintas 0,40 ha plotos žemės sklypas į 4 sklypus: 0,1419 ha, 0,1252 ha, 0,06 ha, 0,0728 ha ploto, ir nustatyta naudojimosi tvarka 0,1419 ha ploto žemės sklype su atsakovais. Žemės sklype nebuvo palikta valstybinės žemės sklypo dalies, kuria patikėjimo teise valdo atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba. Ieškovas pažymėjo, kad sutartyje nebuvo aptarta ieškovo galimybė naudotis jam nuosavybės teise priklausančiais pastatais, todėl nepanaikinus minėtos sutarties, ieškovas negali iš valstybės išsipirkti žemės, ant kurios yra ieškovui priklausantys pastatai. Pasak ieškovo, šiuo metu ieškovui priklausantys statiniai yra svetimoje žemėje ir jis neturi galimybės naudotis savo turtu. 2010-08-20 žemės sklypo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartyje bei Nekilnojamojo turto registre nėra aptartas servituto klausimas. Ieškovas nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius paaiškino, kad jis turi teisę, norėdamas išsipirkti/išsinuomoti žemės sklypo, ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )), dalį, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus pateikti bendraturčių pritarimu patikslintus žemės sklypų ( - ), ir ( - ), planus su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriuose būtų patikslinti savininkams tenkančių žemės sklypų dalių plotai. Ieškovas tvirtino, kad atsakovas A. B. turėjo tvarkyti visus žemės dokumentus dėl padalijimo, turėjo atstovauti ieškovui, išpirkti žemę. Dėl žemės išpirkimo ieškovas nesikreipė. Ieškovas paaiškino, kad turtu negalėjo rūpintis, nes ten gyveno antra tėvo šeima. CK 4.80 str. 2 d. numatyta kompensacija, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė tris sąlygas dėl kompensacijos. Ieškovo nuomone, atsakovės priešieškinis nepagrįstas, nes byloje nėra sprendžiami atidalijimo klausimai, nėra nei vienos būtinos sąlygos. Ieškovas nurodė, kad nesutinka su kompensacija, todėl prašė priešieškinį atmesti.

4Atsakovė T. B. ir jos atstovas nesutiko su ieškiniu, palaikė priešieškinį, atsiliepime, priešieškinyje ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad pasirašant 2007-12-05 sutartį dėl naudojimosi tvarkos ir 2010-08-20 žemės sklypo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo, ieškovas nebuvo žemės sklypo bendraturtis, todėl jam teisių ir pareigų šio susitarimo pagrindu neatsirado. Pagal 2010-08-20 sutarties 1.1.12 punktą ieškovas gali netrukdomai įgyvendinti visas savo konstitucines teises dėl bendrojoje nuosavybėje esančios turto dalies. Pažymėjo, kad vieno savininko teisė naudotis žemės sklypu nepaneigia kito savininko teisės į žemės sklypo dalį, tačiau nustatant šių teisių apimtį būtina jas derinti tarpusavyje, nes iki šiol ieškovas savo teisių į 0,0125 ha žemės sklypą prie pastatų net nebandė realiai įgyvendinti. Atsakovė paaiškino, kad ūkiniai pastatai, kurių 1/32 dalis priklauso ieškovui, yra sunaikinti, taigi patikslinti 2010-08-20 žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir naudojimo tvarkos nustatymo sutartį būtų galima tik notaro patvirtintu susitarimu. Kiti ieškovui nuosavybės teise priklausantys statiniai yra žemės sklype, kuris priklauso tik daliai atsakovų, tai yra T. B., M. B., S. P., V. P., Z. Č. ir V. Č.. Ieškovas name, esančiame ( - ), gyveno tik vaikystėje, 1/32 dalį nekilnojamojo turto paveldėjo tik po savo tėvo mirties. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimosi principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, kuriais kuo mažiau būtų keičiami turto įsigijimo metu šalių valią atitikę susitarimai dėl naudojimosi tvarkos. Taip būtų užtikrinta proporcinga visų bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo. Ieškovui priklauso tik 1/32 dalis gyvenamojo namo (3,51 m2), todėl, atsakovės nuomone, negalima ieškovui paskirti naudotis nors kiek izoliuotos namo dalies, nes patalpos visiškai neatitinka 1/32 dalies, kyla interesų pusiausvyros ir kitos problemos. Atsakovė paaiškino, kad ieškovui buvo siūloma kompensacija, bet jis pareikalavo 50 000 Lt, tik tada žadėjo viską pasirašyti. Atsakovė prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės T. B. 5 000 Lt piniginę kompensaciją ieškovui už jam priklausančią 1/32 dalį gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių ( - ).

5Atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba sutiko su ieškovo ieškiniu ir atsakovės priešieškiniu, atsiliepime į ieškinį ir priešieškinį ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas A. B., pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu įsigijęs 1295/4000 žemės sklypo dalį, 2007-06-19 kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių prašydamas sutikimo detaliajam planui rengti. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2007-07-26 raštu neprieštaravo žemės sklypo ( - ), detalaus plano rengimui, nekeičiant žemės sklypo ribų, jei tam neprieštaraus kiti šio žemės sklypo savininkai ir naudotojai. Atsakovui A. B. 2007-10-05 pateikus prašymą ir patikslintą 4 000 m2 ploto žemės sklypo planą, parengtą UAB „Geoksis“, Vilniaus apskrities viršininko įsakymu sudaryta naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo komisija priėmė 2007-11-16 išvadą „Dėl naudojimosi žemės sklypu ( - ), tvarkos nustatymo“, kuria buvo pritarta bendraturčių A. B., Z. Č., V. Č., Z. Č., V. P., S. P., M. B., T. B. ir valstybės, kuri atstovavo ieškovo R. J. C. interesus, 2007-09-25 UAB „Geoksis“ parengtai 4 000 m2 ploto žemės sklypo ( - ) mieste, naudojimosi žemės sklypu tvarkai. Atsižvelgiant į tai, 2007-12-05 buvo pasirašytas notarinis susitarimas, notarinio registro Nr. 1-10342, kuriuo patvirtinta minėto žemės sklypo naudojimosi tvarka. Ieškovas šio susitarimo pasirašymo metu nebuvo šio žemės sklypo bendraturtis ir iki 2007-12-05 į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl žemės sklypo dalies po jam nuosavybės teise priklausančiais statiniais įsigijimo nuosavybėn nesikreipė. Atsakovės nuomone, pripažintina, kad 2007-12-05 notariniu susitarimu nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka pažeidžia ieškovo teises tinkamai naudotis jam nuosavybės teise priklausančiais statiniais. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-04-23 įsakymu buvo nustatyti žemės sklypų ( - ) duomenys. Vilniaus apskrities viršininko 2010-06-03 įsakymu „Dėl žemės sklypo ( - ) mieste, suformavimo“ vietoje 4 000 m2 ploto kitos (gyvenamosios, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ( - ), suformuoti keturi žemės sklypai: 600 m2 ploto žemės sklypas (kadastro Nr. ( - )) ( - ), 1252 m2 ploto žemės sklypas (kadastro Nr. ( - )) ( - ), 728 m2 ploto žemės sklypas (kadastro Nr. ( - )) ( - ) ir 1419 m2 ploto žemės sklypas (kadastro Nr. ( - )) ( - ). Atsakovas A. B. 2010-06-15 su prašymu kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl bendraturčiams priklausančių 4 000 m2 ploto žemės sklype dalių atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir naudojimosi tvarkos sutarties pasirašymo. Žemės sklypo bendraturčiai atsakovai T. B., M. B., A. B., V. Č., Z. Č., V. P., S. P. ir patikėjimo teise valdanti valstybinę žemę Nacionalinė žemės tarnyba 2010-08-20 pasirašė Žemės sklypo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir naudojimo tvarkos nustatymo sutartį, notarinio registro Nr. JŠ-8942. Žemės sklypas buvo atidalintas atsižvelgiant į 2007-12-05 notariniu susitarimu nustatytą 4 000 m2 ploto žemės sklypo naudojimosi tvarką. Ieškovui nuosavybės teise priklausantys ūkiniai pastatai yra sunaikinti, todėl 2010-08-20 Žemės sklypo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartyje šie nekilnojamojo turto objektai nenurodyti ir neaptarta naudojimosi jais tvarka ar servituto nustatymas patekimui į juos. 1419 m2 ploto žemės sklype ( - ), valstybei priskirtoje atskirai naudotis 125 m2 ploto žemės sklypo dalyje nėra ieškovui nuosavybės teise priklausančių statinių. 1252 m2 ploto žemės sklype ( - ), yra gyvenamasis namas ir kiemo statiniai, kurių 1/32 dalis nuosavybės teise priklauso ieškovui, tačiau šiame žemės sklype valstybei atskirai naudotis žemės sklypo dalis nepriskirta. Šiame žemės sklype yra nustatyti ir VĮ Registrų centre įregistruoti kelio servitutai, kurie 2010-08-20 žemės sklypo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir naudojimo tvarkos sutartyje taip pat yra nurodyti 1.1.12 papunktyje. Taigi, ieškovas kaip statinių savininkas turi teise naudotis šiam žemės sklypui nustatytais servitutais. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui, 1252 m2 ploto žemės sklype turinčiam nuosavybės teise gyvenamojo namo ir kiemo statinių dalis, apribota teisė įsigyti žemės sklypo dalį, kuri reikalinga eksploatuoti šių statinių dalis, darytina išvada, kad 2010-08-20 sutartimi atliktas žemės sklypo atsidalijimas ir nustatyta naudojimosi tvarka pažeidžia ieškovo teises tinkamai įgyvendinti gyvenamojo namo bei kiemo statinių dalių savininko teises. Atsakovė pažymi, kad tuo atveju, jeigu ieškovas pageidautų pirkti ar išsinuomoti 1252 m2 ploto žemės sklypo dalį jam nuosavybės teise priklausančių dalių eksploatacijai, patikslinus 2007-12-05 naudojimosi žemės sklypu tvarką bei 2010-08-20 žemės sklypo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį, atsakovė teisės aktų nustatyta tvarka parduotų ar išnuomotų šio žemės sklypo dalį. Po atidalijimo buvo suformuoti keturi atskiri žemės sklypai, ieškovui palikta teisė išsipirkti žemę. Panaikinus 2010-08-20 sutartį sklypų padėtis nepasikeistų. Ieškovo statiniai yra 414 sklype, o ieškovui palikta dalis yra 416 sklype, kuriame nėra jam priklausančių statinių. Nustatant naudojimosi tvarką, valstybei priklausanti dalis yra toje dalyje, kur palikta ieškovui ir kur pasirašė ieškovo tėvas. 2007 m. sutartis paruošta atsižvelgiant į 2000 m. sudarytą žemės sklypo planą. Taip pat atsakovė nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančių statinių dalis yra maža lyginant su kitiems statinių bendraturčiams priklausančiomis dalimis. Atsakovei įrodžius ir teismui nustačius, kad nėra galimybės atidalinti ieškovui nuosavybės teise priklausančių statinių dalių natūra bei įvertinus, kad atsakovės priešieškinyje siūloma kompensacija atitinka ieškovui priklausančių dalių vertę, atsakovė neprieštarauja, kad ieškovui būtų priteista piniginė kompensacija už jo turimas statinių dalis.

6Atsakovas A. B. nesutiko su ieškiniu, sutiko su atsakovės T. B. priešieškiniu, atsiliepimuose ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad pasirašant 2007-12-05 sutartį dėl naudojimosi tvarkos ir 2010-08-20 žemės sklypo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo, ieškovas nebuvo žemės sklypo bendraturtis, todėl jam teisių ir pareigų šio susitarimo pagrindu neatsirado. Pagal 2010-08-20 sutarties 1.1.12 punktą ieškovas gali netrukdomai įgyvendinti visas savo konstitucines teises dėl bendrojoje nuosavybėje esančios turto dalies. Atsakovas pažymėjo, kad iki šiol ieškovas savo teisių į 0,0125 ha žemės sklypą prie pastatų net nebandė realiai įgyvendinti, nors ir žinojo, kad turi teisę įsigyti žemę. Atsakovas ketino už ieškovą viską sutvarkyti savo lėšomis, bet pastarasis neprisidėjo, nors visiems atsakovams tai kainavo 50 tūkstančių. Atsakovo nuomone, fiziškai neįmanoma naudotis trimis kvadratais. Paaiškino, kad ieškovo įgaliojimas buvo duotas išpirkti jo vardu ieškovui priklausiusią žemės dalį, įgaliojimo esmė buvo tai, kad ieškovas turėjo sudaryti sutartį, tačiau šalys nesusitarė dėl turto vertės, nes ieškovas pareikalavo už tris kvadratus 50 tūkstančių. Ieškovas nepasirašė sutarties, todėl atsakovas pagal įgaliojimą jokių veiksmų neatliko. Atsakovas pažymi, kad ieškovas panioja namo bendraturčių ir žemės bendraturčių sąvokas. Pažymėjo, kad ieškovas nėra žemės bendraturtis, o su visais žemės bendraturčiais buvo sudarytos sutartys. Žemę atsakovas buvo įgijęs iki šio įgaliojimo pasirašymo.

7Atsakovė M. B. nesutiko su ieškiniu, sutiko su atsakovės T. B. priešieškiniu, atsiliepimuose ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad pasirašant 2007-12-05 sutartį dėl naudojimosi tvarkos ir 2010-08-20 žemės sklypo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo, ieškovas nebuvo žemės sklypo bendraturtis, todėl jam teisių ir pareigų šio susitarimo pagrindu neatsirado. Pagal 2010-08-20 sutarties 1.1.12 punktą ieškovas gali netrukdomai įgyvendinti visas savo konstitucines teises dėl bendrojoje nuosavybėje esančios turto dalies. Taip pat atsakovas pažymėjo, kad iki šiol ieškovas savo teisių į 0,0125 ha žemės sklypą prie pastatų net nebandė realiai įgyvendinti, namas buvo apleistas, visi iš ten pabėgo, todėl reikėjo jį kažkaip tvarkyti. Ieškovas turėjo teisę išsipirkti žemę, dabar ji priklauso valstybei.

8Atsakovė V. Č. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, atsiliepime ir ankstesniame teismo posėdyje nurodė, jog pasirašant 2007-12-05 sutartį dėl naudojimosi tvarkos ir 2010-08-20 žemės sklypo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo, ieškovas nebuvo žemės sklypo bendraturtis, todėl jam teisių ir pareigų šio susitarimo pagrindu neatsirado. Pagal 2010-08-20 sutarties 1.1.12 punktą ieškovas gali netrukdomai įgyvendinti visas savo konstitucines teises dėl bendrojoje nuosavybėje esančios turto dalies. Prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.

9Atsakovas Z. Č. nesutiko su ieškiniu, su priešieškiniu sutiko, atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, jog pasirašant 2007-12-05 sutartį dėl naudojimosi tvarkos ir 2010-08-20 žemės sklypo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo, ieškovas nebuvo žemės sklypo bendraturtis, todėl jam teisių ir pareigų šio susitarimo pagrindu neatsirado. Pagal 2010-08-20 sutarties 1.1.12 punktą ieškovas gali netrukdomai įgyvendinti visas savo konstitucines teises dėl bendrojoje nuosavybėje esančios turto dalies. Prašo ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.

10Atsakovas Z. Č. nesutiko su ieškiniu, su priešieškiniu sutiko, atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, jog pasirašant 2007-12-05 sutartį dėl naudojimosi tvarkos ir 2010-08-20 žemės sklypo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo, ieškovas nebuvo žemės sklypo bendraturtis, todėl jam teisių ir pareigų šio susitarimo pagrindu neatsirado. Prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.

11Atsakovai V. P. ir S. P. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, neatvykimo priežastis teismui nežinoma, atsiliepime prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.

12Trečiasis asmuo Vilniaus rajono 1-ojo notaro biuro notarė L. Š. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinį nepateikė, nenurodė nedalyvavimo priežasčių.

13Trečiasis asmuo Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarė J. Š. teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, atsiliepime nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, nes sandorio sudarymo metu visi atsakovai pateikė visus reikalingus dokumentus, ieškovas nėra žemės sklypo bendraturtis, sudarant 2010-08-20 sutartį jis nedalyvavo, todėl servitutas nebuvo nustatytas, tačiau tai neužkerta kelio ieškovui įstatymų nustatyta tvarka, nenaikinant sutarties, nustatyti servitutą, kad būtų patenkama į ieškovui priklausančius pastatus. Taip pat nurodė, jog neprieštarauja dėl atsakovės priešieškinio tenkinimo.

14Trečiasis asmuo S. S. teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, atsiliepime nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, pritaria priešieškiniui. Paaiškino, kad su atsakovu A. B. yra sudaręs 2009-04-02 paskolos sutartį, pagal kurią atsakovui paskolino 58 000 eurų, o atsakovas prievolės įvykdymo užtikrinimui hipotekos skyriuje trečiojo asmens naudai įkeitė ir užregistravo 1295/4000 žemės sklypo, esančio ( - ), dalis. Padalinus sklypą, hipoteka įregistravo 0,1419 ha žemės sklypo, esančio ( - ), pakeitimą. Įkeisti nekilnojamieji daiktai gali būti sujungti tik gavus kreditorių, kurių reikalavimų tenkinimo eilė po sujungimo pasikeis, rašytinį sutikimą (CK 4.173 str. 1 d.). Ieškinio tenkinimas pažeistų trečiojo asmens kaip hipotekos kreditoriaus teises, todėl prašė atmesti ieškinį, priešieškinį tenkinti ir paskirti ieškovui baudą.

15Tretieji asmenys A. C., E. M. Ch., E. U., V. C. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

16Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Panaikino 2007-12-05 tarp atsakovų sudarytą susitarimą, notarinio registro Nr. 1-10342, taip pat panaikino 2010-08-20 sudarytą žemės sklypo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir naudojimo tvarkos nustatymo Sutartį Reg. Nr. J.Š- 8942, kuria buvo padalintas žemės sklypas, kadastrinis Nr. ( - ), bendro ploto 0,40 ha, į 4 sklypus: 0,1419 ha, 0,1252 ha, 0,06 ha, 0,0728 ha plotus ir nustatyta naudojimosi tvarka žemės sklype 0,1419 ha su A. B.. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad atsakovui A. B. 2007 m. spalio 5 d. prašymu VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikus patikslintą 4000 kv. m ploto žemės sklypo planą, 2007 m. rugsėjo 25 d. parengtą UAB „ Geoksis“, naudojimosi žemės sklypu ( - ), tvarkai nustatyti, Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 2.3-8463 sudaryta naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo komisija išnagrinėjo pateiktus dokumentus ir priėmė 2007 m. lapkričio 16 d. išvadą Nr. 91-2.17-58 „Dėl naudojimosi žemės sklypu ( - ), tvarkos nustatymo“, kuria buvo pritarta bendraturčių (A. B., Z. Č., V. Č., Z. Č., V. P., S. P., M. B.,T. B., valstybės, (kuri atstovavo ieškovo interesams) naudojimosi žemės sklypu tvarkai. Atsižvelgiant į tai, 2007 m. gruodžio 5 d. buvo pasirašytas notarinis susitarimas (notarinio registro Nr. 1-10342), kuriuo patvirtinta minėto žemės sklypo naudojimosi tvarka. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad nors ieškovas neišreiškė valios pirkti ar nuomoti žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), 2007 m. gruodžio 5 d. nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turėjo būti palikta ir jam šio žemės sklypo, kuriame yra ir jam nuosavybės teise priklausantys statiniai, dalis. Tačiau, nepaisant to, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 1/32 gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - ), indeksas 1 A 1 m) dalis, 1/32 ūkinio pastato (unikalus Nr. ( - ), indeksas 411 m, būklė-sunaikintas) dalis, 1/32 ūkinio pastato (unikalus Nr. ( - ), indeksas 1 311 m. būklė- sunaikintas) dalis ir 1/32 kiemo statinių (unikalus Nr. ( - ) ), prie 2007-12-05 notarinio susitarimo, kuriuo patvirtinta 4000 m2 ploto žemės sklypo naudojimosi tvarka, pridėtame šio žemės sklypo plane neaptarta galimybė ieškovui naudotis nuosavybės teise priklausančiomis gyvenamojo namo bei kiemo statinių dalimis. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, pirmos instancijos teismas sprendė, kad 2007 m. gruodžio 5 d. notariniu susitarimu nustatyta bei 2007 m. rugsėjo 25 d. UAB „Geoksis“ parengtame 4000 m2 ploto žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ( - ), plane pažymėta naudojimosi tvarka pažeidžia ieškovo teises tinkamai naudotis jam nuosavybės teise priklausančiais statiniais, todėl 2007-12-05 tarp atsakovų sudarytas susitarimas, notarinio registro Nr. 1-10342, naikintinas.

17Taip pat pirmos instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 2.3-7332-(01) „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) ( - )Vilniaus mieste, suformavimo“ vietoje 4000 m2 ploto kitos (gyvenamosios, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) paskirties žemės sklypo suformuoti keturi žemės sklypai: 600 m2 ploto žemės sklypas (kadastro Nr. ( - )) ( - ), 1252 m2 ploto žemės sklypas (kadastro Nr. ( - )) ( - ), 728 m2 ploto žemės sklypas (kadastro Nr. ( - )) ( - ), ir 1419 m2 ploto žemės sklypas (kadastro Nr. ( - )) ( - ). Atsakovas A. B. 2010 m. birželio 15 d. prašymu kreipėsi į VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl bendraturčiams priklausančių 4000 m2 ploto žemės sklype (kadastro Nr. ( - )) dalių atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir naudojimosi tvarkos sutarties pasirašymo. Žemės sklypo bendraturčiai T. B., M. B., A. B., V. Č., Z. Č., Z. Č., V. P., S. P. ir patikėjimo teise valdanti valstybinę žemę Nacionalinė žemės tarnyba 2010 m. rugpjūčio 20 d. pasirašė Žemės sklypo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir naudojimo tvarkos nustatymo sutartį (notarinio registro Nr. JŠ-8942, t. 1, b.l. 69-71 su priedais). Šioje tvarkoje neaptarta naudojimosi šiais minėtais nekilnojamojo turto objektais tvarka ar servituto nustatymas patekimui į juos. 1419 m2 ploto žemės sklype (kadastro Nr. ( - )) ( - ), valstybei priskirtoje atskirai naudotis 125 m2 ploto žemės sklypo dalyje nėra ieškovui nuosavybės teise priklausančių statinių. 1252 m2 ploto žemės sklype (kadastro Nr. ( - )) ( - ) yra gyvenamasis namas ir kiemo statiniai, kurių 1/32 dalis nuosavybės teise priklauso ieškovui, tačiau šiame žemės sklype valstybei atskirai naudotis žemės sklypo dalis nepriskirta. Pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui 1252 m2 ploto žemės sklype, turinčiam nuosavybės teise gyvenamojo namo ir kiemo statinių dalis, apribota teisė įsigyti žemės sklypo dalį, kuri reikalinga eksploatuoti šių statinių dalis, priėjo prie išvados, kad 2010 m. rugpjūčio 20 d. Žemės sklypo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir naudojimo tvarkos nustatymo sutartimi atliktas žemės sklypo atsidalijimas ir nustatyta naudojimosi tvarka pažeidžia ieškovo teises tinkamai įgyvendinti gyvenamojo namo bei kiemo statinių dalių savininko teises.

18Be to, pirmos instancijos teismas nustatė, kad gyvenamais namas ir kiemo statiniai, esantys ( - ), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendrasavininkiams V. P. - 15/48 dalių, V. Č. – 15/48 dalių, A. C. – 1/8 dalis, R. J. C. – 1/32 dalis, E. M. Ch. – 1/32 dalis, E. U. – 1/32 dalis, V. C. – 1/32 dalis, T. B. – 2/16 dalys. Esant tokioms aplinkybėms, pirmos instancijos teismo vertinimu, priešieškinio patenkinimas pažeistų bendraturčių interesų pusiausvyrą, paneigtų atidalijimo, sumokant kompensaciją, išimtinį pobūdį ir nuosavybės teisės absoliutumo principą, todėl atsakovės priešieškinis buvo atmestas.

19Atsakovai T. B. ir A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, o atsakovės T. B. priešieškinį tenkinti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantai pažymi, kad ieškovas niekada nebuvo ginčo žemės sklypo dalies bendrasavininkiu, atitinkamoms valstybės institucijoms niekada nebuvo pateikęs jokių prašymų jam priklausančiai žemės daliai pirkti ar išsinuomoti, nors toks žemės sklypas ieškovui buvo ir yra rezervuotas. Apeliantų nuomone, ginčijamu 2007-12-05 susitarimu ir 2010-08-10 sutartimi niekaip nebuvo pažeistos ieškovo teisės, nes susitarimuose yra nustatyti visiems privalomi servitutai naudotis namo ir išlikusių kiemo statinių dalimis. Taip pat apeliantai tvirtina, kad pirmos instancijos teismas tik formaliai konstatavo, kad ieškovas 2008-03-26 įgaliojo atsakovą A. B. jam atstovauti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje, Vilniaus miesto plėtros departamente, VĮ Registrų centre ir kitose įmonėse ir organizacijose gaunant visus dokumentus, reikalingus sudaryti žemės sklypo, esančio ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau tai neatitinka tiesos. Apeliantai atkreipia dėmesį ir į tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba šioje byloje kardinaliai pakeitė savo poziciją. 2012-01-04 atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškovo ginčijami dokumentai pažeidžia ieškovo teises, nors 2011-09-09 atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nors Nacionalinė žemės tarnyba ir pati pažymėjo, kad ieškovas, kaip statinių savininkas, turi teisę naudotis šiam žemės sklypui nustatytais servitutais, tačiau vėliau tvirtino, kad 2010-08-20 Žemės sklypo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir naudojimo tvarkos nustatymo sutartimi atliktas žemės sklypo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartimi atliktas žemės sklypo atsidalijimas iš bendrosios nuosavybės ir nustatyta naudojimosi tvarka pažeidžia ieškovo teises tinkamai įgyvendinti gyvenamojo namo ir kiemo statinių dalių savininko teises. Apeliantų nuomone, į visų bendraturčių, žemės naudotojų ar jų atstovų nuomones, nustatant naudojimosi tvarką, buvo tinkamai atsižvelgta. Apeliantai tvirtina, kad ieškovui žemė išpirkimui buvo palikta tiksliai toje vietoje, kur žemę pasirinko jo velionis tėvas, pasirašydamas ant 2002-02-02 Vilniaus žemėtvarkos skyriaus paruošto plano, o ieškovas mirusio tėvo palikimą priėmė su visomis iš to kylančiomis teisėmis ir pareigomis, tačiau šis klausimas pirmos instancijos teisme net nebuvo svarstytas. Taip pat apeliantai tvirtina, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovės T. B. priešieškinį, nes neįvertino svarbių nagrinėjamam klausimui aplinkybių, grubiai pažeidė atsakovų ir trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus. Apeliantų nuomone, nagrinėjamu atveju būtų buvę teisinga ieškovui priteisti kompensaciją už jo turimą neženklią gyvenamojo namo dalį.

20Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, todėl prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas kritiškai vertina apeliantų teiginį, kad ieškovas niekada nebuvo žemės sklypo dalies bendrasavininkis bei niekada nebandė iš valstybės nusipirkti ar išsinuomoti žemės sklypo dalį. Pažymi, kad valstybinės žemės pardavimo bei nuomos tvarką reglamentuojantys teisės aktai nenustato termino ar įpareigojimo žemės sklypo naudotojui pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypą ar jo dalį. Atsakovas mano, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nusprendė, nors ieškovas ir neišreiškė valios pirkti ar nuomoti žemės sklypo, tačiau 2007-12-05 nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turėjo būti palikta ir ieškovui šio žemės sklypo, kuriame yra ir jam nuosavybės teise priklausantys statiniai, dalis ar bent jau aptarta galimybė ieškovui naudotis nuosavybės teise priklausančiomis gyvenamojo namo ir kiemo statinių dalimis.

21Ieškovas R. J. C. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

22Apeliacinis skundas netenkintinas.

23Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

24Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas R. J. C., mirus tėvui I. C., 2005-05-30 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu tapo 4 000 m2 ploto žemės sklype (kadastro Nr. ( - )) esančių statinių: 1/32 gyvenamojo namo, unikalus ( - ), ir kiemo statinių, unikalus numeris ( - ), esančių 0,1252 ha žemės sklype, unikalus numeris ( - ), esančiame ( - ), bendraturčiu (1 T., b.l. 7, 9-10). Minėtas gyvenamasis namas ir kiemo statiniai taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendrasavininkiams: V. P. – 15/48 dalių, V. Č. – 15/48 dalių, A. C. – 1/8 dalis, E. M. Ch. – 1/32 dalis, E. U. – 1/32 dalis, V. C. – 1/32 dalis ir T. B. – 2/16 dalys. Žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), kuriame yra minėti statiniai, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams T. B. ir M. B. – 350/1252 dalys, S. P. ir V. P. – 72/1252 dalys, Z. Č. ir V. Č. – 730/1252 dalių, V. Č. – 100/1252 dalių.

25Atsakovui A. B. 2007 m. spalio 5 d. prašymu VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikus patikslintą 4 000 m2 ploto žemės sklypo planą, 2007 m. rugsėjo 25 d. parengtą UAB „Geoksis“, naudojimosi žemės sklypu ( - ), tvarkai nustatyti, Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 2.3-8463 sudaryta naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo komisija išnagrinėjo pateiktus dokumentus ir priėmė 2007 m. lapkričio 16 d. išvadą Nr. 91-2.17-58 „Dėl naudojimosi žemės sklypu ( - ), tvarkos nustatymo“, kuria buvo pritarta bendraturčių (A. B., Z. Č., V. Č., Z. Č., V. P., S. P., M. B.,T. B., valstybės, (kuri atstovavo ieškovo interesams) naudojimosi žemės sklypu tvarkai. Atsižvelgiant į tai, 2007 m. gruodžio 5 d. buvo pasirašytas notarinis susitarimas (notarinio registro Nr. 1-10342), kuriuo patvirtinta minėto žemės sklypo naudojimosi tvarka (t. l, b.l. 168, Vilniaus rajono 1NB notarės L. Š. 2007-12-05 patvirtinto susitarimo su priedais). 4 000 m2 ploto žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), kaip nekilnojamojo daikto, naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. Pažymėtina, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise turima žemė, kaip ir bet kuris kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o žemės sklypo naudojimosi tvarka nustatoma bendraturčių tarpusavio sutarimu. Nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, turi būti užtikrintas žemėtvarkos racionalumas, žemės naudojimas pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, bendraturčių ir netgi gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Kita vertus, žemė, kaip ir bet kuris kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.). Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Visa tai reiškia, kad, nustatant naudojimosi namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrinamas priėjimas iš jo sklypo dalies prie namo buitiniams, ūkiniams ir eksploataciniams poreikiams tenkinti, taip pat kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais, be to, ne tik prieiti, bet ir privažiuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009). Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu, todėl žemėtvarkos projekte turi būti aiškiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojimosi dalis, turi būti nubrėžta taip, kad būtų galima nustatyti jos faktinę vietą.

26Atkreiptinas dėmesys, kad prie 2007-12-05 notarinio susitarimo, kuriuo patvirtinta 4 000 m2 ploto žemės sklypo naudojimosi tvarka, pridėtame šio žemės sklypo plane ieškovui nenumatyta (valstybei nepriskirta naudotis) žemės sklypo dalis, esanti po ieškovui nuosavybės teise priklausančia gyvenamojo namo dalimi, bei neaptarta galimybė ieškovui naudotis nuosavybės teise priklausančiomis gyvenamojo namo bei kiemo statinių dalimis. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nors ieškovas ir neišreiškė valios pirkti ar nuomoti žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), tačiau 2007 m. gruodžio 5 d. nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turėjo būti palikta ir jam šio žemės sklypo, kuriame yra ir jam nuosavybės teise priklausantys statiniai, dalis.

27Esant nurodytoms aplinkybėms, pritartina pirmos instancijos teismo išvadai, kad 2007 m. gruodžio 5 d. notariniu susitarimu nustatyta bei 2007 m. rugsėjo 25 d. UAB „Geoksis“ parengtame 4 000 m2 ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )) ( - ), pažymėta naudojimosi tvarka pažeidžia ieškovo teises tinkamai naudotis jam nuosavybės teise priklausančiais statiniais.

28Atsakovas A. B. 2010 m. birželio 15 d. prašymu kreipėsi į VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl bendraturčiams priklausančių 4 000 m2 ploto žemės sklype (kadastro Nr. ( - )) dalių atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir naudojimosi tvarkos sutarties pasirašymo. Žemės sklypo bendraturčiai T. B., M. B., A. B., V. Č., Z. Č., Z. Č., V. P., S. P. ir patikėjimo teise valdanti valstybinę žemę Nacionalinė žemės tarnyba 2010 m. rugpjūčio 20 d. pasirašė Žemės sklypo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir naudojimo tvarkos nustatymo sutartį, notarinio registro Nr. JŠ-8942 (t. 1, b.l. 69-71).

29Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 3 d. įsakymu Nr.2.3-7332-(01) „ Dėl žemės sklypo ( kadastrinis Nr. ( - )) ( - ) mieste, suformavimo“ vietoje 4 000 m2 ploto kitos (gyvenamosios, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) paskirties žemės sklypo, suformuoti keturi žemės sklypai: 600 kv. m ploto žemės sklypas( kadastro Nr. ( - )) ( - ) , 1252 kv. m ploto žemės sklypas ( kadastro Nr. ( - )) ( - ), 728 kv. m ploto žemės sklypas ( kadastro Nr. ( - )) ( - ), ir 1419 kv. m ploto žemės sklypas ( kadastro Nr. ( - )) ( - ). 4 000 m2 ploto žemės sklypas (kadastro Nr. ( - )) ( - ), atidalintas atsižvelgiant į 2007 m. gruodžio 5 d. notariniu susitarimu nustatytą naudojimosi tvarką, 1419 m2 ploto žemės sklype (kadastro Nr. ( - )). Pastebėtina, kad ( - ), valstybei priskirtoje atskirai naudotis 125 m2 ploto žemės sklypo dalyje, nėra ieškovui nuosavybės teise priklausančių statinių. 1 252 m2 ploto žemės sklype (kadastro Nr. ( - ) ) ( - ), yra gyvenamasis namas ir kiemo statiniai, kurių 1/32 dalis nuosavybės teise priklauso ieškovui, tačiau šiame žemės sklype valstybei atskirai naudotis žemės sklypo dalis nepriskirta.

30Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui 12 520 m2 ploto žemės sklype (kadastro Nr. ( - )) ( - ), turinčiam nuosavybės teise gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )) ir kiemo statinių (unikalus Nr. ( - )) dalis, apribota teisė įsigyti žemės sklypo dalį, kuri reikalinga eksploatuoti šių statinių dalis, taip pat darytina išvada, kad ir 2010 m. rugpjūčio 20 d. Žemės sklypo atsidalijimas ir nustatyta naudojimosi tvarka pažeidžia ieškovo teises tinkamai įgyvendinti gyvenamojo namo bei kiemo kitų statinių dalių savininko teises.

31Taip pat pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

32Dėl priešieškinio

33Atsakovė T. B. prašė priteisti 5 000 Lt piniginę kompensaciją iš jos ieškovui už jam priklausančią 1/32 dalį gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių ( - ). Pirmos instancijos teismas priešieškinį atmetė, nurodydamas, kad priešieškinio patenkinimas pažeistų bendraturčių interesų pusiausvyrą, paneigtų atidalijimo, sumokant kompensaciją, išimtinį pobūdį ir nuosavybės teisės absoliutumo principą.

34Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas visiškai neįsigilino į nagrinėjamo klausimo esmę bei neatskleidė visų bylos aplinkybių dėl priešieškinio reikalavimų. Pastebėtina, kad pirmos instancijos teismas apskritai nenagrinėjo atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės galimybės, nors kiekvienu atveju, nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus, būtina įvertinti daikto atidalijimo natūra galimybę, jeigu kalbama apie kompensaciją, pasiaiškinti dėl jos dydžio ir t.t., o tiesiog deklaratyviai konstatavo, kad priešieškinio patenkinimas nagrinėjamu atveju pažeistų bendraturčių interesų pusiausvyrą, paneigtų atidalinimo, sumokant kompensaciją, išimtinį pobūdį ir nuosavybės teisės absoliutumo principą.

35Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, nors teismo sprendimas nėra visiškai nemotyvuotas, tačiau pirmosios instancijos teismas neatskleidė visos nagrinėjamo klausimo esmės, tinkamai nemotyvavo savo išvadų, kurios lėmė galutinį teismo sprendimą.

36Aukščiau paminėtą klausimą išspręsti iš esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, kadangi priešieškinio reikalavimas iš esmės būtų nagrinėjamas beveik visa apimtimi naujais aspektais. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose ypač svarbu užkirsti kelią tolimesnių ginčų kilimui, todėl būtų tikslinga kilusį ginčą dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nagrinėti iš naujo, visapusiškai įvertinant šalių interesų pusiausvyrą bei kitų bylos aplinkybių visetą. Be to, teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokia situacija, kai apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėtų iš esmės naujais aspektais, prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas.

37Be to, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas apeliantų argumentas dėl ieškovui nuosavybės teise priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dalių mažareikšmiškumo lyginant su kitiems statinių bendraturčiams priklausančiomis dalimis. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ši aplinkybė negali paneigti ieškovo nuosavybės teisės ir teisės į nuosavybės neliečiamumą.

38Taigi, pirmosios instancijos teismui visapusiškai neatskleidus ginčo esmės, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimas dalyje dėl priešieškinio reikalavimų atmetimo naikintinas ir byla toje dalyje perduotina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

39Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

40Be to, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nėra išskirtinių aplinkybių, kurios negalėtų būti tinkamai išspręstos remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais. Šalių suformuluota pozicija yra aiški. Manytina, kad siekiant užtikrinti greitą ir efektyvų bylos išnagrinėjimą, tikslinga bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.). Pažymėtina, jog nagrinėjimo metu žodinio proceso atveju apeliacinės instancijos teismas išklauso dalyvaujančių byloje asmenų kalbas, kalbų turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turinį (CPK 324 str. 2 d.); įstatymas draudžia teikti naujus apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teisme, nesvarbu kokia tvarka apeliacinis skundas nagrinėjamas – žodinio ar rašytinio proceso tvarka. Naujų įrodymų pateikimas ir tyrimas apeliacinės instancijos teisme taip pat yra ribojamas (CPK 314 str.). Visi argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo turi būti išdėstyti apeliaciniame skunde, todėl vien minėtų argumentų išdėstymas žodžiu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nesudaro pagrindo tenkinti apelianto prašymo. Todėl apeliantų prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkintinas kaip nepagrįstas (CPK 322 str.).

41Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas dėl priešieškinio reikalavimų atmetimo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimą panaikinti ir šį klausimą perduoti pirmos instancijos teismui spręsti iš naujo, o kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

42Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas

Nutarė

43Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas priešieškinio reikalavimas, panaikinti ir šį klausimą perduoti pirmos instancijos teismui spręsti iš naujo.

44Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. ieškovas R. J. C. patikslintu ieškiniu prašė panaikinti 2007-12-05 tarp... 4. Atsakovė T. B. ir jos atstovas nesutiko su ieškiniu, palaikė... 5. Atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba sutiko su ieškovo ieškiniu ir... 6. Atsakovas A. B. nesutiko su ieškiniu, sutiko su atsakovės T. B.... 7. Atsakovė M. B. nesutiko su ieškiniu, sutiko su atsakovės T. B.... 8. Atsakovė V. Č. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta... 9. Atsakovas Z. Č. nesutiko su ieškiniu, su priešieškiniu sutiko, atsiliepime... 10. Atsakovas Z. Č. nesutiko su ieškiniu, su priešieškiniu sutiko, atsiliepime... 11. Atsakovai V. P. ir S. P. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį... 12. Trečiasis asmuo Vilniaus rajono 1-ojo notaro biuro notarė L. Š. teismo... 13. Trečiasis asmuo Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarė J. Š. teismo... 14. Trečiasis asmuo S. S. teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti... 15. Tretieji asmenys A. C., E. M. Ch., E. U., V. C. į teismo posėdį neatvyko,... 16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį... 17. Taip pat pirmos instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities... 18. Be to, pirmos instancijos teismas nustatė, kad gyvenamais namas ir kiemo... 19. Atsakovai T. B. ir A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto... 20. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą... 21. Ieškovas R. J. C. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto... 22. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 23. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 24. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas R. J. C., mirus tėvui I. C.,... 25. Atsakovui A. B. 2007 m. spalio 5 d. prašymu VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos... 26. Atkreiptinas dėmesys, kad prie 2007-12-05 notarinio susitarimo, kuriuo... 27. Esant nurodytoms aplinkybėms, pritartina pirmos instancijos teismo išvadai,... 28. Atsakovas A. B. 2010 m. birželio 15 d. prašymu kreipėsi į VAVA Vilniaus... 29. Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 3 d. įsakymu... 30. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui 12 520 m2 ploto žemės sklype (kadastro... 31. Taip pat pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad... 32. Dėl priešieškinio... 33. Atsakovė T. B. prašė priteisti 5 000 Lt piniginę kompensaciją iš jos... 34. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmos instancijos... 35. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, nors teismo... 36. Aukščiau paminėtą klausimą išspręsti iš esmės pagal byloje pateiktus... 37. Be to, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas apeliantų argumentas dėl... 38. Taigi, pirmosios instancijos teismui visapusiškai neatskleidus ginčo esmės,... 39. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 40. Be to, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju nėra... 41. Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas dėl... 42. Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teismas... 43. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimo dalį, kuria... 44. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimo dalį...