Byla 2SA-235-567/2012
Dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolis G. B

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolio G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2944-905/2012 pagal pareiškėjo Bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės UAB „Elvora“ (dabar - Bankrutuojanti) skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolis G. B..

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3I. Bylos esmė

4Pareiškėjas Bendra Lietuvos ir Vokietijos įmonė UAB „Elvora“ pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti antstolio G. B. 2012-03-13 patvarkymą Nr. 0040/12/00662AP13 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo; 2012-03-13 raštą Nr. 0040/12/00662AP14 „Vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. 2“; 2012-03-13 turto arešto aktą vykdomojoje byloje Nr. 0040/12/00662AP3; 2012-03-13 patvarkymą Nr. 0040/12/00662AP4 areštuoti lėšas; 2012-03-13 kasos knygos arešto aktą Nr. 0040/12/00662AP5; 2012-03-13 patvarkymą Nr. 0040/12/0066AP6 areštuoti lėšas. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 53 p. numatyta, kad jeigu buvo išieškota mažesnė suma nei visa skola su vykdymo išlaidomis, atlygis antstoliui apskaičiuojamas proporcingai išieškotojams tenkančiai sumai pagal nurodytą formulę. Antstolio rašte „Vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. 2“ nurodyta galutinė suma 65294,95 Lt nepagrįsta pateikiamais skaičiavimais, nes lentelės 6 punkte nurodoma suma 63920,27 Lt. Turto arešto akte antstolis nenurodė viso areštuoto turto vertės, todėl neaišku, ar šiuo aktu areštuoto turto vertė neviršija išieškotinos sumos ir vykdymo išlaidų (LR CPK 675 str. 2 d.), be to, neaišku, kodėl nebuvo pirmiausia areštuojamas kitas (neregistruotinas) pareiškėjo turtas. Pareiškėjo teigimu, netinkamai surašytas turto arešto aktas turėjo įtakos ir patvarkymų dėl lėšų arešto bei kasos knygos arešto akto neteisėtumui, nes, antstoliui nenustačius ir nenurodžius areštuotų daiktų vertės, jis neturėjo teisės areštuoti dar ir banko sąskaitas ir lėšas įmonės kasoje. Pareiškėjas pažymi, kad jis neprieštarauja daiktų areštui. Kasos knygos arešto akte nurodyta, kad viso šiuo aktu areštuoto turto vertė yra 1657269,52 Lt, t. y. lygi turto arešto mastui, todėl šio arešto pakaktų apmokėti skolą ir vykdymo išlaidas (LR CPK 510 str., 512 str., 513 str. 1 d.).

5Antstolis G. B. 2012-04-13 patvarkymu Nr. 0040/12/00662AP atsisakė tenkinti skundą, nurodydamas, kad, remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijų 33 punktu, CPK 611 str., antstolis turi teisę areštuoti sumas, kurios bus naudojamos visų vykdymo išlaidų padengimui, tačiau faktiškai patirtos vykdymo išlaidos dengiamos nuo faktiškai išieškotų lėšų (CPK 753 str., Sprendimų vykdymo instrukcijos 53 punktas). „Vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. 2“ likusi išieškoti 65294,95 Lt suma susideda iš 2012-02-23 paskaičiuotų 1374,68 Lt išlaidų ir Paskaičiavime Nr. 2 paskaičiuotų 63920,27 Lt sumos. Pagal CPK 678 str. 4 d. jeigu turto arešto akto surašymo momentu nežinoma turto sudėtis, buvimo vieta, turto arešto akte gali būti nenurodyti viso ar dalies areštuojamo turto išsamūs duomenys. Antstolio teigimu, tęsiant vykdymo procesą, areštuoto turto vertei nustatyti bus skiriama ekspertizė. CPK 665 str. 2 d. nustatyta, kad antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, prekių, taip pat iš kito kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, tiesiogiai nenaudojamo ir nepritaikyto tiesiogiai naudoti gamyboje, išskyrus administracines patalpas. Siekdamas kuo greičiau išieškoti skolą, antstolis savo nuožiūra sprendžia, į kokį turtą nukreipti išieškojimą pagal CPK 665 str. nustatytą eiliškumą. Antstolis teigia, jog nors įmonės kasoje lėšos areštuotos 1657269,52 Lt sumai, tačiau nei skolininko sąskaitoje, nei įmonės kasoje nėra pinigų, iš kurių būtų galima padengti skolą. Antstolis pažymėjo ir tai, kad skolininkas nesistengia bendradarbiauti su antstoliu dėl skolos grąžinimo, vengia mokėti skolą, todėl nėra pagrindo svarstyti galimybę dėl priverstinių išieškojimo priemonių mažinimo (LR CPK 665 str. 675 str. 2 d., 678 str., 753 str.).

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-05-11 nutartimi nutarė skundą tenkinti iš dalies, panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0040/12/00662/2012 antstolio G. B. priimtą 2012-03-13 turto arešto aktą, kitą skundo dalį atmesti. Teismas nustatė, kad pagal Vilniaus apygardos teismo 2012-02-08 išduotą vykdomąjį raštą antstolis G. B. vykdo 1591974,57 Lt išieškojimą iš atsakovo Bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės UAB „Elvora“ ieškovui RUAB „Versenta“ (vykdomosios b. l. 2, 3, 50). Antstolio 2012-02-29 patvarkymu skolininkas (pareiškėjas) įpareigotas per 3 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti raštu antstoliui duomenis apie įmonės turtą ir (arba) turtines teises (vykdomosios b. l. 56). Ginčijamu 2012 -03-13 turto arešto aktu areštuoti akte nurodyti skolininko daiktai – transporto priemonės, inžinerinis įrenginys ir pastatas (vykdomosios b. l. 59-60). Ginčijamu 2012-03-13 patvarkymu dėl vykdymo išlaidų išieškojimo (vykdomosios b. l. 62) antstolis nutarė išieškoti vykdymo išlaidas, kurių rūšys ir dydžiai nurodyti pridedamame vykdymo išlaidų apskaičiavime. Antstolio 2012-02-23 „Vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. 1“ nurodyta vykdymo išlaidų suma 1374,68 Lt (vykdomosios b. l. 54). Ginčijamame „Vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. 2“ (vykdomosios b. l. 62-63) nurodyta bendra vykdymo išlaidų suma 63920,27 Lt, taip pat nurodyta, kad iki 2012-03-13 iš skolininko išieškota 0 Lt vykdymo išlaidų; likusi išieškoti vykdymo išlaidų suma – 65294,95 Lt. Ginčijamu 2012-03-13 patvarkymu Nr. 0040/12/00662AP4 areštuota 1591974,57 Lt skolos ir 65294,95 Lt vykdymo išlaidų, iš viso 1657269,52 Lt, esančių banko „Swedbank“ sąskaitose (vykdomosios b. l. 64). Tos pačios dienos patvarkymu Nr. 0040/12/0066AP6 areštuota tokia pati suma SEB banko sąskaitose (vykdomosios b. l. 65). Ginčijamu 2012-03-13 kasos knygos arešto aktu (vykdomosios b. l. 66) areštuotos piniginės lėšos 1657269,52 Lt sumai, esančios ar ateityje būsiančios skolininko kasoje, gautos iš skolininko ūkinės-komercinės veiklos. Skolininko 2012-03-13 antstoliui pateikti dokumentai patvirtina, kad bendrovės sąskaitose iš esmės nėra pinigų, o bendrovės ilgalaikio turto likvidacinė likutinė vertė 919721 Lt, taip pat atsargų likučiai sandėlyje 30896,52 Lt sumai. Teismas nurodė, kad LR CPK 675 str. 2 d. įtvirtintas draudimas antstoliui areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. CPK 678 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad turto arešto akte turi būti nurodoma kiekvieno areštuojamo daikto pavadinimas, unikalus numeris (jei daiktas registruojamas viešame registre), daikto skiriamieji požymiai (svoris, matmenys, nusidėvėjimo laipsnis ir kiti), kiekvieno daikto vertė ir viso areštuojamo turto vertė. Jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Pagal CPK 682 str. 1 d. antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria, priimdamas patvarkymą. Patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Patvarkymo kopijos išsiunčiamos vykdymo proceso šalims. Bylos duomenimis, ginčijamu turto arešto aktu areštuodamas skolininko (pareiškėjo) daiktus, antstolis nenurodė areštuotų daiktų vertės (vykdomosios b. l. 59-61). Nei šiame turto arešto akte, nei kituose vykdomosios bylos dokumentuose (išskyrus antstolio 2012-04-13 patvarkymą atsisakyti tenkinti skundą) nenurodyta, kad areštuoto turto vertei nustatyti bus skiriama ekspertizė (CPK 678 str. 1 d. 5 p.). Vykdomojoje byloje nuo ginčijamo turto arešto akto surašymo 2012-03-13 nėra jokių duomenų apie antstolio priimtą patvarkymą skirti ekspertizę turto vertei nustatyti (CPK 682 str. 1 d.). Teismo vertinimu, antstolio 2012-04-13 patvarkyme atsisakyti tenkinti skundą nepagrįstai remiamasi CPK 678 str. 4 d., kaip neva atleidžiančia antstolį nuo CPK 678 str. 1 d. 5 p. įtvirtintos pareigos turto arešto akte arba nurodyti areštuojamo turto vertę, arba nurodyti, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu klausimu (dėl turto vertės nurodymo) CPK 678 str. 1 d. 5 p. nuostata yra specialioji norma CPK 678 str. 4 d. atžvilgiu, minėto straipsnio 4 d. kalbama apie galimybę turto arešto akte nenurodyti tik turto sudėties ir buvimo vietos, bet ne turto kainos. Teismo vertinimu, ginčijamo turto arešto akto neatitiktis CPK 678 str. 1 d. 5 p. reikalavimams šiuo atveju užkerta galimybę įvertinti turto arešto teisėtumą CPK 675 str. 2 d. įtvirtinto draudimo (areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti) aspektu. Tokios išvados nepaneigia vien ta aplinkybė, kad skolininko (pareiškėjo) pateiktais duomenimis bendrovės ilgalaikio turto (taigi ir ginčijamu aktu areštuoto turto) vertė gerokai nesiekia išieškomos skolos dydžio (nes antstolio ar eksperto nustatyta turto vertė (jeigu tokia būtų nustatinėjama) nebūtinai turi sutapti su bendrovės pateikta turto verte). Remdamasis nurodytais motyvais, teismas pripažino pagrįstais pareiškėjo argumentus, kad ginčijamas turto arešto aktas neteisėtas tuo aspektu, kad jame nenurodyta areštuoto turto vertė (arba nenurodant turto vertės, nėra nuorodų, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas). Teismas nurodė, jog, nežinant tikros areštuotų daiktų vertės, viena vertus, iš tikrųjų nebuvo galimybės vertinti patvarkymų Nr. 0040/12/00662AP4 ir Nr. 0040/12/0066AP6 areštuoti lėšas, taip pat kasos knygos arešto akto Nr. 0040/12/00662AP5 teisėtumą (pagrįstumą) tuo aspektu, kad nežinoma, ar jau areštuotų daiktų vertė neviršijo išieškotinos sumos ir vykdymo išlaidų sumos. Kita vertus, antstolis patvarkyme, kuriuo atsisakė tenkinti skundą, pagrįstai nurodė, kad areštuotose skolininko bankų sąskaitose, taip pat ir įmonės kasoje nėra lėšų, iš kurių būtų galima padengti skolą. Teismas pažymėjo, kad šia teismo nutartimi panaikinant turto arešto aktą (ir taip pašalinant galimas abejones dėl išieškotinos sumos ir vykdymo išlaidų padengimo areštuotų daiktų verte) nelieka pagrindo pirmiau nurodytiems pareiškėjo argumentams, t. y. antstolio patvarkymai Nr. 0040/12/00662AP4 ir Nr. 0040/12/0066AP6, taip pat kasos knygos arešto aktas Nr. 0040/12/00662AP5 jau negali būti traktuojami kaip neteisėti vien tik dėlto, kad jų neteisėtumą neva įtakotų netinkamai surašytas turto arešto aktas (kuris šia nutartimi panaikinamas). Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės sąskaitose ir įmonės kasoje faktiškai nėra pinigų, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog nagrinėjamu atveju pakaktų vien kasos knygos arešto akto, kuriame nurodytas arešto mastas 1657269,52 Lt. Vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką reglamentuojančioje CPK 611 str. 2 d. nustatyta, kad vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymu ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Išieškotos vykdymo išlaidos išmokamos antstoliui ir kitiems asmenims ne anksčiau kaip po dvidešimt dienų nuo patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų skaičiavimų išsiuntimo skolininkui dienos. Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 p. nustatyta, kad jeigu skolininkas vykdymo išlaidų neapmoka per raginime įvykdyti sprendimą ar siūlyme sumokėti skolą nustatytą terminą, vykdymo išlaidos išieškomos priverstinai. Antstolio patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas kartu su procesiniu dokumentu, pagal kurį išieškomos piniginės lėšos (pvz., patvarkymą areštuoti banko sąskaitoje esančias lėšas, patvarkymą atlikti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ir kt.), siunčiami skolininkui. Pasikeitus vykdymo išlaidų dydžiui, kartu su procesiniu dokumentu, pagal kurį išieškomos piniginės lėšos, antstolis skolininkui pakartotinai siunčia vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 82 p. į antstolio depozitinę sąskaitą taip pat įmokamos išieškotojo sumokėtos ar iš skolininko išieškotos vykdymo išlaidos, areštuoto turto saugojimo, pervežimo, atlyginimo ekspertams, vertėjams ir kitiems vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims, skelbimams visuomenės informavimo priemonėse, banko pavedimams, mokamiems paklausimams ir kitoms išlaidoms, kurias antstolis, atlikdamas antstolio funkcijas, privalo sumokėti tretiesiems asmenims. Sprendimų vykdymo instrukcijos 90 p. nustatyta, kad iš skolininko išieškotos vykdymo išlaidos antstoliui ir kitiems asmenims išmokamos ne anksčiau kaip po 20 dienų nuo patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo išsiuntimo skolininkui dienos, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo vykdymo išlaidų įmokėjimo į antstolio depozitinę sąskaitą dienos. Skundo dėl vykdymo išlaidų padavimas sustabdo jų išmokėjimą. Ginčijamo patvarkymo Nr. 0040/12/00662AP13 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo forma ir turinys atitinka Sprendimų vykdymo instrukcija patvirtinto patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo formą ir turinį (Sprendimų vykdymo instrukcijos 5 priedas). Teismas padarė išvadą, jog tai, kad tiek ginčijamame patvarkyme, tiek Sprendimų vykdymo instrukcija patvirtintoje tokio patvarkymo formoje vartojamas terminas „išieškoti“ vykdymo išlaidas (nenurodant įpareigojimo CPK 611 str. 2 d. nustatyta tvarka „pervesti išlaidas į antstolio depozitinę sąskaitą“), teismo vertinimu, nesudaro pagrindo ginčijamo patvarkymo pripažinti neteisėtu, nes byloje nėra duomenų, kad patvarkymu „išieškomos“ vykdymo išlaidos būtų tiesiogiai pervedamos antstolio nuosavybėn, o ne į depozitinę sąskaitą. Vien tik patvarkyme ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje vartojamas terminas (tik) „išieškoti“ vykdymo išlaidas, nenurodant, kad šios išlaidos faktiškai pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą (kad vėliau būtų paskirstomos CPK 753 straipsnyje nustatytu eiliškumu), nesudaro pagrindo pripažinti patvarkymą neteisėtu vien tik dėl jame vartojamų terminų-sąvokų formalaus netikslumo ar neišsamumo. Vykdydamas sprendimus, antstolis privalo naudoti Sprendimų vykdymo instrukcija patvirtintų procesinių dokumentų formas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 p.). Antstolio 2012-02-23 surašytame „Vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. 1“ nurodyta 1374,68 Lt vykdymo išlaidų suma. Byloje nepateikta duomenų, kad skolininkas šias išlaidas būtų padengęs. Antstolio 2012-03-13 surašytame „Vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. 2“ vykdymo išlaidos apskaičiuotos už vėlesnį laikotarpį ir į šių išlaidų apskaičiavimo lentelę, kurioje nurodyta 63920,27 Lt išlaidų suma, neįtrauktos 1374,68 Lt išlaidos, kurios apskaičiuotos „Vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. 1“. Šias dvi sumas sudėjus, gaunama „Vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. 2“ nurodyta bendra 65294,95 Lt vykdymo išlaidų suma. Dėl to, teismo vertinimu, antstolis pagrįstai atsisakė tenkinti šią skundo dėl antstolio veiksmų dalį. Tai konstatavęs ir atkreipęs dėmesį į tai, kad pareiškėjas neginčija apskaičiuotų vykdymo išlaidų pagrįstumo, teismas atmetė, kaip nepagrįstą pareiškėjo reikalavimą panaikinti „Vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. 2“ (LR CPK 678 str. 1 d. 5 p., 678 str., 753 str.).

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9Antstolis G. B. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartį ir atmesti skundą dėl antstolio veiksmų. Nurodė, kad turto arešto aktas buvo surašytas pradinėje vykdymo proceso stadijoje, todėl nebuvo objektyvios galimybės nurodyti areštuoto turto kainos. Vykdomąją bylą persiuntus teismui nėra galimybės tęsti vykdymo veiksmų. Teismui grąžinus vykdomąją bylą vykdymo procesas būtų atnaujintas, skolininkas būtų įpareigotas sudaryti galimybę apžiūrėti ir įvertinti areštuotą turtą. Tokia būtų logiška bei teisėta vykdymo proceso eiga. LR CPK 678 str. aiškiai reglamentuoja situaciją, kuomet antstoliui yra aiški areštuojamo turto būklė ir sudėtis, tačiau antstolis negali įvertinti areštuojamo turto, tokiu atveju minima norma suteikia antstoliui teisę turto arešto akte nenurodyto areštuojamo turto vertės, tačiau akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Suinteresuotas asmuo nesutinka su teismo argumentu, jog LR CPK 678 str. 1 d. 5 p. nuostata yra specialioji norma LR CPK 678 str. 4 d. atžvilgiu, nes šios dvi normos nekonkuruoja, o reglamentuoja skirtingas situacijas. Antstolis 2012-02-29 išsiuntė skolininkui Bendrai Lietuvos ir Vokietijos įmonei UAB „Elvora“ patvarkymą pateikti informaciją apie turimą turtą. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad ženklių sumų išieškojimas iš UAB „Elvora“ vykdomas ir kitose vykdomosiose bylose, esančiose kitų antstolių žinioje. Teismo sprendimas panaikinti 2012-03-13 antstolio G. B. sudarytą turto arešto aktą vien tuo pagrindu, kad jame nenurodyta, jog areštuoto turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas, būtų neadekvatus esamai situacijai (LR CPK 678 str.).

10Pareiškėjas UAB „Elvora“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-05-11 nutartį palikti nepakeistą, antstolio G. B. 2012-05-17 atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad Bendra Lietuvos ir Vokietijos įmonė UAB „Elvora“ informavo antstolį, kad neprieštarauja kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų areštui, tačiau antstolis į šį pareiškimą nesureagavo ir savo sprendimo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepakeitė. Antstolis, nenurodydamas areštuojamo turto vertės, pažeidė imperatyvią LR CPK 678 str. 1 d. 5 p. nuostatą. Atskirajame skunde išdėstyti antstolio argumentai prieštarauja bylos duomenims, nes antstolis žinojo turto sudėtį, tiek jo buvimo vietą –turto arešto akte nuosekliai išvardintas konkretus Bendrai Lietuvos ir Vokietijos įmonei UAB „Elvora“ priklausantis areštuojamas turtas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad 2012-04-04 Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Elvora“ iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas 2012-05-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4339-611/2012 iškėlė Bendrai Lietuvos ir Vokietijos įmonei UAB „Elvora“ bankroto bylą, todėl toliau vykdymo procesas yra negalimas, kadangi visi vykdomieji dokumentai turi būti perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (LR CPK 337 str. 1 d.1 p.).

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Atskirasis skundas atmestinas.

13Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatyta teismo sprendimų vykdymo proceso tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (Antstolių įstatymo 3 str.), garantuojant skolininko ir išieškotojo teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-2007). Tam, kad antstolis veiktų, neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 str.).

14Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl 2012-03-13 antstolio G. B. patvarkymo Nr. 0040/12/00662AP6 areštuoti lėšas teisėtumo. LR CPK 678 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad turto arešto akte turi būti nurodoma kiekvieno areštuojamo daikto pavadinimas, unikalus numeris (jei daiktas registruojamas viešame registre), daikto skiriamieji požymiai (svoris, matmenys, nusidėvėjimo laipsnis ir kiti), kiekvieno daikto vertė ir viso areštuojamo turto vertė. Jei antstolis arešto metu negali įvertinti areštuojamo turto, turto arešto akte nurodoma, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su vykdomąja byla Nr. 0040/12/00662, konstatuoja, jog antstolis nuo 2012-03-13 patvarkymo surašymo iki 2012-04-05 t.y. iki pareiškėjo Bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės UAB „Elvora“ skundo gavimo antstolio G. B. kontoroje dienos, nepriėmė patvarkymo kviesti ekspertą turto vertei nustatyti, nors atlikdamas savo funkcijas, antstolis turi teisę gauti reikalingus duomenis ir dokumentus apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus jo funkcijoms atlikti (Antstolių įstatymo 22 str. 1 d.).

15Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčijamo turto arešto akto neatitiktis CPK 678 str. 1 d. 5 p. reikalavimams užkerta galimybę įvertinti turto arešto teisėtumą CPK 675 str. 2 d. įtvirtinto draudimo (areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti) aspektu. Atmestinas antstolio G. B. argumentas, jog nagrinėjamu atveju taikoma LR CPK 678 str. 4 d., o ne CPK 678 str. 1 d. 5 p. Pažymėtina, jog LR CPK 678 str. 4 d. kalbama apie skolininko areštuojamo turto sudėtį ir buvimo vietą, tuo tarpu nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl ginčijamo turto arešto akto teisėtumo, nes jame nenurodyta areštuojamo kiekvieno daikto vertė ir viso areštuojamo turto vertė (arba nuoroda, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas).

16Teismas kritiškai vertina apelianto argumentą, jog teismui grąžinus vykdomąją bylą, vykdymo procesas būtų atnaujintas, skolininkas būtų įpareigotas sudaryti galimybę apžiūrėti ir įvertinti areštuotą turtą, nes šiuo metu yra pasikeitusi teisinė pareiškėjo įmonės padėtis. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos teismo 2012-05-12 nutartimi Bendrai Lietuvos ir Vokietijos įmonei UAB „Elvora“ iškelta bankroto byla (b.l. 46-48, 50-57), 2012-10-29 nutartimi (b.l. 49) panaikintos visos laikinosios apsaugos priemonės ir turto areštai, pritaikyti teismų ir kitų instancijų Bankrutuojančiai UAB „Elvora“. Minėtos nutartys yra įsiteisėjusios. Centrinės hipotekos įstaigos 2012-10-29 pranešimai Nr. TA2-12-069682 ir Nr. TA2-12-069557 (b.l.58-62) patvirtina apie Bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės UAB „Elvora“ turto arešto aktų išregistravimą iš Turto arešto aktų registro. Teismas pažymi, jog įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, administratorius turi teisę valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą ir juo (tame tarpe ir bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis) disponuoti (LR Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 3 p.). Įstatymų leidėjas yra nustatęs, jog, įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, išieškoti skolas iš šios įmonės ir ne ginčo tvarka (LR Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p.).

17Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiagas, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir taikė įstatymo nuostatas, reglamentuojančias vykdomosios bylos eigą ir skolininko teisių šiame procese užtikrinimą, nepažeidė procesinės teisės normų, tinkamai ir motyvuotai įvertino turto arešto akto turiniui keliamus reikalavimus.

18Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl nėra vertinami. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes byla iš esmės išspręsta teisingai (LR CPK 5 str. - 7 str., 18 str., 177 str. -179 str., 185 str., 320 str., 334 str., 338 str., 443 str., 510 str., 512 str., 634 str. 2 d., 643 str., 675 str. 2 d., 678 str. 1 d. 5 p.).

19Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d.1 p., teismas

Nutarė

20Palikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai