Byla T-XX-21-06

1Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Gintaro Kryževičiaus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Valentino Mikelėno ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Algirdo Taminsko,

2išnagrinėjusi Kauno apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos V. L. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl įpareigojimo parengti parduodamo namų valdos sklypo planą, rūšinio teismingumo klausimą,

Nustatė

3Pareiškėja skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti Kauno miesto savivaldybę parengti pareiškėjai parduodamo žemės sklypo detalųjį planą, suformuojant atskirą minimalaus 400 kv. m ploto žemės sklypą prie namų valdos. Pareiškėja nurodė, kad ji nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą Kauno mieste. Ji pageidauja įsigyti nuosavybėn jos naudojamą valstybinės žemės sklypą, kuriame stovi jos gyvenamasis namas. 2003 metais ji kreipėsi į Kauno miesto žemėtvarkos skyrių su prašymu suformuoti jai namų valdos žemės sklypą, kurį ji galėtų įsigyti nuosavybėn. Šis pareiškėjos prašymas buvo persiųstas Kauno miesto savivaldybei, tačiau iki šiol žemės sklypas nėra suformuotas. Pareiškėja nurodė, kad pagal Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimą Nr.260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" savivaldybė privalo parengti parduodamo namų valdos žemės sklypo detalųjį planą ar žemės sklypo planą (schemą). Pareiškėja nurodė, kad šiuo metu pagal nekilnojamojo turto kadastro byloje esantį žemės sklypo planą, 307 kv. m žemės sklype yra pareiškėjos gyvenamasis namas ir gyvenamasis namas, priklausantis kitiems asmenims. Toks sklypas neatitinka eksploatavimo reikalavimų, kaip to reikalauja Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr.260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punktas. Pareiškėjai turi būti suformuotas didesnis ir atskiras namų valdos sklypas. Juolab, kad pareiškėja didesniu sklypu šiuo metu realiai ir naudojasi.

4Atsiliepimu į skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašė skundą atmesti. Atsakovas nurodė, kad 2003 m. rugpjūčio 8 d., laikantis tuo metu galiojusios Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr.260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai tvarkos redakcijos nuostatų, buvo parengtas 307 kv. m dydžio žemės sklypo pareiškėjos statinio ir greta esančio kitų asmenų statinio valdai planas. Tarp bendraturčių buvo nustatytos žemės sklypo dalys ir pareiškėjai teko 133 kv. m dalis. Suformuotas žemės sklypas yra pakankamo dydžio, o pareiškėjos pretenzijos dėl atskiro didesnio sklypo suformavimo yra nepagrįstos.

5Kauno apygardos administracinis teismas kreipėsi į Specialią teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti šios bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodo, kad nors pareiškėja prašė teismą įpareigoti parengti ginčo sklypo detalųjį planą, tačiau skundo motyvai bei faktinė bylos medžiaga patvirtina, jog ginčas yra susijęs su žemės sklypo dydžiu ir jo ribų nustatymu. Ginčas yra kilęs iš ikisutartinių žemės pirkimo - pardavimo santykių, atsakovui atsisakant perengti pareiškėjos norimo įsigyti nuosavybėn žemės sklypo planą. Tokio pobūdžio ginčas turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

6

7Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja:

8Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

9Teisiniai santykiai, iš kurių kyla ginčas, yra susiję su valstybinės žemės perleidimu privačiam asmeniui. Ginčo esmė yra nesutarimas dėl numatomo perleisti privačion nuosavybėn valstybinės žemės sklypo dydžio, jo ribų bei santykio su gretimiems statiniams eksploatuoti skirtina žeme. Ginčas iš esmės kyla iš ikisutartinių valstybinės žemės perleidimo santykių, yra susijęs su gretimų pareiškėjos valdomam statiniui statinių valdytojų bei valstybės turtiniais interesais, todėl jis laikytinas civilinio teisinio pobūdžio ginču.

10Kadangi ginčai, kylantys iš civilinių teisinių santykių yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams (Civilinio proceso kodekso 22, 25 straipsniai, Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio l dalis), todėl ši byla pagal teismingumą perduotina nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

11Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalimi ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

Nutarė

12Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

13Bylą pagal pareiškėjos V. L. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl įpareigojimo parengti parduodamo namų valdos sklypo planą, perduoti Kauno miesto apylinkės teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

14Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

15 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Česlovas Jokūbauskas

16Lietuvos Aukščiausioj Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Valentinas Mikelėnas

17

18 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Gintaras Kryževičius

19Lietuvos vyriausiojo

20administracinio teismo

Proceso dalyviai