Byla 2-63-772/2013
Dėl nuosavybės teisių gynimo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėjas J. S.,

2sekretoriaujant Erikai Andrulienei,

3dalyvaujant ieškovams: J. T., K. P., V. P. ir jų atstovėms adv. E. Povilaitienei ir Va. P., neatvykus atsakovo atstovui, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. T., K. P. ir V. P. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) „Laikesta“, dėl nuosavybės teisių gynimo.

5Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

6ieškovai kreipėsi į teismą nurodydami, jog 2006-03-09 J. T., K. P. ir V. P. (toliau tekste - Ieškovai) sudarė su UAB „Laikesta“ (toliau tekste - Atsakovas) notarinės formos žemės sklypo nuomos sutartį (toliau tekste - Sutartis), kurios pagrindu Atsakovas įgijo teisę atlygintinai naudotis Ieškovams nuosavybės teise priklausančiu 11,11 ha dydžio žemės sklypu, esančiu ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ). 2006-09-20 Šiaulių apskrities viršininko įsakymu Nr. V-4072, buvo pakeistas Sklypo plotas iš 11,11 ha į 11,051 ha, bei 11,51 ha ploto sklypas padalintas į du sklypus po 9,1046 ha ir 1,9464 ha. 2006-10-19 Šiaulių apskrities viršininko įsakymu Nr. V-4520, buvo pakeistas 2006-09-20 Šiaulių apskrities viršininko įsakymas Nr. V-4072. 2007-06-22 Šiaulių apskrities viršininko įsakymu Nr. V-2776, prie 2009-10-19 Šiaulių apskrities viršininko įsakymo Nr. V-4520 pagrindu atsiradusių sklypų (9,1046 ha ir 1,9464 ha) pridėjus 668 m2 ploto žemės plotą, buvo suformuotas naujas sklypas, esantis ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - )(toliau tekste - Sklypas). Tačiau atsižvelgiant į aplinkybę, jog Sklypo vieta nepakito, o plotas padidėjo labai neženkliai, t.y. tik 668 m2, tai Sutartis su Atsakovu keista nebuvo.

7Sutartimi (2.3.p.) Ieškovai ir Atsakovas sutarė, jog už Sklypo nuomą pirmaisiais nuomos metais, t.y. už 2006 metus, Atsakovas sumokės Ieškovams 500 Lt dydžio nuomos mokestį. Už antruosius nuomos metus, t.y. 2007 metus, Atsakovas sumokės Ieškovams nuomos mokestį, lygų 30 procentų nuo Sklype esančio karjero eksploatacijos procese gauto pelno. O dėl nuomos mokesčio dydžio likusiais Sklypo nuomos metais, t.y. 2008-2036, Ieškovai ir Atsakovas turėjo susitarti derybų būdu, tačiau jis negalėjo būti mažesnis nei 20 ir didesnis nei 80 procentų Sklype esančio karjero eksploatacijos procese gauto pelno už atitinkamus Sklypo nuomos metus.

8Pasibaigus 2008 metams, siekdami nustatyti gautino nuomos mokesčiu dydį, 2009-02-24 raštu Ieškovai kreipėsi į Atsakovą su prašymu pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus, iš kurių turinio būtų galima nustatyti, kokio dydžio pelną eksploatuodamas Sklype esantį karjerą gavo Atsakovas 2008 metais. Atsakydamas į Ieškovų reikalavimus, Atsakovas pateikė Ieškovams 2008-01-01 - 2008-12-31 pelno ataskaitą pagal objektą Nr. 26, t.y. Sklype esantį smėlio - žvyro karjerą, 2009-04-15 įsakymą Nr. 487, 2008-12-31 buhalterinę pažymą Nr.2008/128 ir lokalinę sąmatą pagal 2009-03 kainas.

9Nesutikdami su Atsakovo sprendimu dirbtinai sumažinti gaunamą pelną iš Sklype esančio smėlio - žvyro karjero (toliau tekste - Karjeras) eksploatacijos, t.y. su Atsakovo sprendimu iš pelno atskaityti menamas rekultivacijos išlaidas 2009-04-20 Ieškovai pateikė Atsakovui reikalavimą sumokėti 80 procentų dydžio nuomos mokestį, skaičiuotiną nuo 2008-01-01 - 2008-12-31 pelno ataskaitoje pagal objektą Nr. 2 nurodyto pelno, t.y. nuo 621 479,61 Lt, kas apytiksliai sudarytų 490 000 litų. Tačiau 2009-05-28 pranešimu Atsakovo atstovas informavo Ieškovus, kad yra pasirengęs sumokėti tik 21 176,80 litų dydžio Sklypo nuomos mokestį.

10Ir toliau nesutikdami su Atsakovo pozicija dėl Sklypo nuomos mokesčio dydžio, 2009-07-17 pretenzija Ieškovai informavo Atsakovą, jog pastarajam nesumokėjus Ieškovų reikalaujamo dydžio nuomos mokesčio iki 2009-08-01, Sutartis bus nutraukta.

112009-07-17 pretenzijoje nustatytu terminu negavę iš Atsakovo prašomo dydžio nuomos mokesčio, 2009-10-10 pranešimu Ieškovai nustatė Atsakovui papildomą nuomos mokesčio apmokėjimo terminą iki 2009-10-17, bei pakartotinai nurodė, kad to nepadarius, Sutartis bus nutraukta nuo 2009-10-17 dienos. Tačiau Atsakovas, nei iki papildomai nustatyto termino pabaigos, nei iki šio ieškinio pateikimo teismui dienos, Ieškovų prašomo dydžio nuomos mokesčio nesumokėjo, todėl Sutartis laikytina nutraukta prieš terminą, nuo 2009-10-17 dienos.

12Šiuo metu, nors Sutartis yrą nutraukta nuo 2009-10-17, o Atsakovas apie tai žino, Atsakovas ir toliau eksploatuoja Sklype esantį Karjerą. T. y. Atsakovas kasa Karjere naudingas iškasenas ir jas perleidžia tretiesiems asmenims, negana to, šiuo metu Karjero eksploatavimo darbai yra ypač suaktyvėję, dėl ko Ieškovai patiria vis didesnius nuostolius. Manome, kad matydamas Ieškovų bandymus ginti savo pažeistas teises, Atsakovas sąmoningai suaktyvino naudingųjų iškasenų gavybą, kadangi siekia iškasti ir išvežti, ar kitaip paslėpti, kaip galima daugiau naudingų iškasenų.

13Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste - LR CK) 4.93 str. 1 d. 1 p. yra nurodyta, kad „Niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus“, o LR CK 4.98 str. suteikia turto savininkui teisę reikalauti teismo pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Šiuo atveju, nors Ieškovai informavo Atsakovą apie Sutarties nutraukimą, t.y. apie faktą, jog Atsakovas neteko teisės valdyti Sklypą, Atsakovas intensyviai tebeeksploatuoja Karjerą. Todėl, negalėdami patys apginti pažeidžiamų nuosavybės teisių. Ieškovai kreipiasi į teismą su reikalavimu įpareigoti Atsakovą nutraukti neteisėtus veiksmus, t.y. nutraukti ūkinę veiklą ir atlaisvinti sklypą.

14Ieškovai taip pat pateikė teismui ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

15Remiantis aukščiau išdėstytu ir vadovaujantis LR CK 1.138 str. 3 p.; 4.98 str. LR CPK 144 str.; 145 str. 1 d. 6 p.; 148 str. ieškovai teismo prašė:

161. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėti nepranešus atsakovui UAB „Laikesta“.

172. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti UAB „Laikesta“ eksploatuoti žemės sklype, esančiame ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr.91 18/0016:158, esančias žemės gelmių naudingąsias iškasenas.

183. Tenkinti ieškinį ir įpareigoti UAB „Laikesta“ nutraukti ūkinę veiklą žemės sklype, esančiame ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr.( - ) bei atlaisvinti sklypą.

194. Priteisti iš atsakovo UAB „Laikesta“ visas ieškovų J. T., K. P. ir V. P. turėtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.

20Ieškovai savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

21Teismo posėdžio metu ieškovai palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė teismo juos tenkinti visiškai. Ieškovų atstovė adv. E. Povilaitienė baigiamojoje kalboje išdėstė ieškinio reikalavimus atsakovams rašytine forma ir prašė juos pridėti prie bylos.

22Ieškovų atstovė adv. E. Povilaitienė papildomai nurodė, kad Šiaulių m. apylinkės teismas 2012 m. balandžio 20 d. sprendimu kitoje civilinėje byloje tarp tų pačių šalių, atmetė ieškovo UAB Laikesta ieškinį atsakovams J. T., V. P. ir K. P. dėl pripažinimo neteisėtai nutraukus nuomos sutartį ir įpareigojimo atsakovus ją vykdyti. Minėtoje byloje apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą jį atmetė ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Taip pat dar vienoje civilinėje byloje Šiaulių apygardos teismas iš dalies tenkino ieškovų: J. T., V. P. ir K. P. ieškinį atsakovui UAB Laikesta dėl žemės nuomos mokesčio skolos ir nuostolių priteisimo, kuris įsiteisėjo 2013-02-11. Be to Šiaulių apygardos teisme pagal ieškovo UAB Laikesta ieškinį atsakovams: J. T., V. P. ir K. P. buvo iškelta atskira civilinė bylą dėl nuostolių atlyginimo, sutarties nutraukimo dėl nuomotojų kaltės, dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo. Tačiau ieškovas bylos nagrinėjimo metu pateikė teismui prašymą dėl atsisakymo nuo ieškinio ir papildomo ieškinio, o atsakovai nurodė, kad su pateiktu prašymu sutinka, todėl teismas civilinę bylą 2013-01-29 nutartimi nutraukė (civ. byla Nr. 2-239-357/2013). Taip pat nurodė, kad Kauno apygardos teisme atsakovui UAB Laikesta pagal kreditorių UAB Kelpremas ir IĮ Arvėriva pareiškimus iškelta bankroto byla (civ. byla Nr. B2-1007-510/2013).

23Atsakovas UAB ,,Laikesta“ 2009-11-17 pateikė teismui atsiliepimą į ieškovų ieškinį nurodydamas šiuos motyvus.

24J. T., K. P. ir V. P. ieškinys grindžiamas šiais argumentais: ieškovai nurodo, jog 2006 m. kovo 9 d. jie su UAB ,,Laikesta“ sudarė notarinės formos 11,11 ha žemės sklypo adresu ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ) (toliau tekste - Žemės sklypas) nuomos sutartį (toliau tekste - Sutartis), vadovaujantis kuria Nuomotojui buvo išnuomotas Žemės sklypas. Ieškovai nurodo, jog ,,negavę iš atsakovo prašomo dydžio nuomos mokesčio“, jie nuo 2009 m. spalio 17 d. Sutartį nutraukė, tačiau atsakovas ir toliau eksploatuoja Žemės sklype esantį karjerą, todėl prašo teismo įpareigoti atsakovą nutraukti ūkinę veiklą Žemės sklype.

25UAB ,,Laikesta“ su J. T., K. P. ir V. P. ieškiniu nesutinka, bendrovės vertinimu, ieškinys yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.

261. Dėl Sutarties nutraukimo nuo 2009 m. spalio 17d.

27Pažymėtina, jog ieškovų pozicija, neva Sutartis nuo 2009 m. spalio 17d. buvo nutraukta, yra visiškai nepagrįsta, kas suponuoja išvadą apie ieškininių reikalavimų nepagrįstumą - Sutartis nebuvo nutraukta joje ir/ar LR teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl Sutarties nutraukimas laikytinas neteisėtu, o Sutartis privalo būti vykdoma, taigi, ieškovai neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti įpareigoti Uždarąją akcinę bendrovę ,,Laikesta“ nutraukti veiklą atitinkamame Žemės sklype.

28Sutarties 2.3 punkte reglamentuojamas Žemės sklypo nuomos mokesčio dydis bei jo mokėjimo tvarka. Vadovaujantis atitinkamo Sutarties punkto c papunkčiu, nuo 2009-ųjų metų ieškovams mokėtinas Žemės sklypo nuomos mokesčio dydis nustatomas abipusiu raštišku Sutarties šalių susitarimu, ir atitinkamame papunktyje numatyta, jog Sutarties šalims nesusitarus dėl nuomos mokesčio dydžio, Sutartis po 90 (devyniasdešimt) dienų nutraukiama šalių abipusiu susitarimu, arba LR įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, atitinkamo Sutarties punkto analizė leidžia daryti išvadą, jog Sutartis gali būti nutraukta tuomet, kai šalys nesusitaria dėl nuo 2009-ųjų metų mokėtino nuomos mokesčio dydžio, ir nutraukiama šia tvarka: a) šalių susitarimu, arba b) LR teismuose, LR teisės aktų nustatyta tvarka.

29Kaip jau nurodyta aukščiau, J. T., K. P. ir V. P. ieškinyje teigia, jog Sutartis nutraukta nuo 2009 m. spalio 17 d., vadovaujantis ieškovų atsakovui pateiktu 2009 m. spalio 10 d. pranešimu. Taigi, ieškovai teigia, jog Sutartis buvo nutraukta vienašališku jų pranešimu, pateiktu atsakovui. Akcentuotina, jog vienašališko Sutarties nutraukimo, galimybė analizuojamuoju atveju nenumatyta - priešingai, Sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, jog Sutartis vienašališkai gali būti nutraukiama tik pareiškus atitinkamą reikalavimą teisme, taigi, sistemiškai analizuojant šią Sutarties nuostatą bei nuomos sutarčių sudarymą, vykdymą bei pabaigą reglamentuojančias LR CK nuostatas, darytina išvada, jog Sutartis vienašališkai gali būti nutraukta nuomotojo (t.y. ieškovų) reikalavimu tik LR CK 6.497 str. pagrindu.

30Esant tokioms aplinkybėms, akcentuotina, jog Sutartis nebuvo nutraukta teisėtu būdu, taigi, laikytina galiojančia ir privalo būti vykdoma.

31Aukščiau šiame atsiliepime išdėstyti argumentai leidžia daryti išvadą, jog jokio teisinio pagrindo reikalauti, kad UAB ,,Laikesta“ Žemės sklype nutrauktų veiklą, ieškovai neturi, todėl tokie reikalavimai negali būti tenkinami - UAB ,,Laikesta“ teisėtai, vadovaudamasi Sutarties nuostatomis, naudojasi Žemės sklypu, vadovaudamasi Lietuvos Geologijos tarnybos 2006m. liepos 3 d. išduotu leidimu Nr. 17-06 (leidimo nuorašas pridedamas prie šio atsiliepimo) eksploatuoja Žemės sklype esančias naudingąsias iškasenas, ir atitinkamos ūkinės veiklos ribojimams nėra jokių teisinių prielaidų.

322. Dėl Sutarties pagrindu nuomojamo nekilnojamojo turto nuomos mokesčio mokėjimo.

33Kadangi ieškinyje ieškovai formuluoja poziciją, jog jie buvo priversti nutraukti Sutartį dėl UAB ,,Laikesta“ kaltės, kadangi Ši nemokėjo Žemės sklypo nuomos mokesčio, būtina pažymėti, jog atsakovas su tokia pozicija kategoriškai nesutinka. UAB ,,Laikesta“ vykdė Sutartį tinkamai, sąžiningai, siekė ją vykdyti kuo palankesniu ieškovams būdu (t.y. vykdė LR CK 6.200 str. įtvirtintas prievoles), sumokėjo ieškovams priskaičiuotą įmanomai didžiausią Žemės sklypo nuomos mokestį, todėl atitinkami ieškovų teiginiai atmestini.

34Kaip jau nurodyta aukščiau, Sutarties 2.3 punkto c papunktyje šalys įtvirtino sąlygą, jog nuo 2009-ųjų metų ieškovams mokėtinas Žemės sklypo nuomos mokesčio dydis nustatomas abipusiu raštišku Sutarties šalių susitarimu. Atitinkamame Sutarties papunktyje taip pat numatyta, jog Žemės sklypo nuomos kaina, mokama ieškovams, negali būti mažesnė nei 20% ir didesnė nei 80% nuo UAB ,,Laikesta“ iš nuomojamame Žemės sklype esančio karjero eksploatacijos gauto pelno.

35Akcentuotina, jog UAB ,,Laikesta“ niekuomet neatsisakė mokėti ieškovams Žemės sklypo nuomos mokesčio - atvirkščiai, UAB ,,Laikesta“ siekė įvykdyti atitinkamą prievolę kuo operatyviau. Kartu su J. T., K. P. ir V. P. ieškiniu teismui pateiktas UAB ,,Laikesta“ atstovo advokato N. K. 2009 m. gegužės 28d. pranešimas patvirtina, jog atsakovas, siekdamas bendradarbiauti su ieškovais vykdant Sutartį, bei siekdamas vykdyti ją kuo palankesniu ieškovams būdu ir išvengti bet kokių ginčų dėl Žemės sklypo nuomos mokesčio dydžio, už 2008-uosius metus gera valia sutiko mokėti ieškovams maksimalų Žemės nuomos mokestį, sudarantį 80% UAB ,,Laikesta“ iš karjero veiklos per atitinkamus metus gauto pelno, t.y. 21 176,80 Lt (žr. pridedamą UAB ,,Laikesta“ vadovo 2009-04-28 įsakymą). Siekiant kuo greičiau atlikti nuomos mokesčio mokėjimą, atitinkamu pranešimu atsakovo atstovas paprašė ieškovų suteikti informaciją apie tai, į kokią sąskaitą turėtų būti pervedamas Žemės sklypo nuomos mokestis, tačiau ieškovai atsakovo atstovui atitinkamos informacijos nesuteikė. Esant tokioms aplinkybėms, UAB ,,Laikesta“ sumokėjo aukščiau nurodytą pinigų sumą, išdalindamas ją visiems nuomotojams, t.y. ieškovams, ir pervesdamas atitinkamas nuomos mokesčio dalis (po 5 576 Lt) į kiekvieno ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą (šią faktinę aplinkybę patvirtina kartu su šiuo atsiliepimu teismui pateikiamas UAB „Laikesta“ banko sąskaitos išrašas).

36Taigi, vadovaujantis aukščiau išdėstytu, reziumuotina, jog UAB ,,Laikesta“ vykdė Sutartį tinkamai ir sąžiningai, sumokėjo ieškovams maksimalų Žemės sklypo nuomos mokestį, todėl šiame atsiliepimo skirsnyje analizuojama ieškovų pozicija vertintina kritiškai ir nelaikytina tinkamu ieškovų ieškininių reikalavimų pagrindu.

37Šiame atsiliepime išdėstytos aplinkybės bei pateikta Sutarties bei LR CK nuostatų analizė patvirtina, jog J. T., K. P. ir V. P. ieškinys yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.

38Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, LR CK 6.38 str., 6.63 str. 1 d. 5 p., 6.497 str., LR CPK 5 str., 259 str., atsakovas teismo prašė:

39Atmesti J. T., K. P. ir V. P. ieškinį kaip visiškai nepagrįstą ir neįrodytą.

40Atsakovas savo atsikirtimus į ieškovų ieškinio reikalavimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

41Ieškovų ieškinys tenkintinas visiškai.

42Įstatymai, kuriais teismas vadovavosi spręsdamas ginčą (CPK 270 str. 4d. 4p.). Sprendžiant ginčą taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios pamatinių civilinės teisės principų taikymą; sutarčių nutraukimą reglamentuojančios teisės normos; sutarčių aiškinimą reglamentuojančios teisės normos; šalių sudarytos sutarties pažeidimą esminiu apibrėžiančios teisės normos; o taip pat specialiaisiais įstatymais: Žemės įstatymu.

43Dėl prejudicinių faktų įtakos vertinant šalių pateiktus įrodymus (CPK 182 str. 1d. 2p.) (CPK 270 str. 4 d. 1 p.).

44Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto ir 279 straipsnio 4 dalies nuostatas nebereikia įrodinėti aplinkybių, kurios buvo įrodinėjimo dalykas ir yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje.

45Šiaulių m. apylinkės teismas 2012-04-20 sprendimu atmetė ieškovo UAB Laikesta ieškinį atsakovams J. T., V. P. ir K. P. dėl pripažinimo neteisėtai nutraukus nuomos sutartį ir įpareigojimo ją vykdyti. Šiaulių apygardos teismas 2012-11-28 nutartimi atmetė ieškovo UAB Laikesta apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko galioti. Šiaulių apygardos teismas 2013-01-08 sprendimu iš dalies tenkino ieškovų J. T., V. P. ir K. P. ieškinį atsakovui UAB Laikesta dėl žemės nuomos mokesčio ir nuostolių priteisimo. Šis sprendimas įsiteisėjo 2013-02-11. Be to Šiaulių apygardos teismas 2013-01-29 nutartimi nutraukė civilinę bylą pagal ieškovo UAB Laikesta ieškinį atsakovams: J. T., V. P. ir K. P. dėl nuostolių atlyginimo, dėl sutarties dėl nuomotojų kaltės nutraukimo, dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo.

46Todėl aukščiau nurodytose išnagrinėtose civilinėse bylose teismų nustatyti faktai laikytini ir pripažintini prejudiciniais faktais, nereikalaujančiais pakartotinės jų analizės. Dar anksčiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas dėl Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalgoje nurodė, kad bylose, kuriose taikoma prejudicija (lot. praeiuducio - iš anksto nuspręstas) itin svarbu tiksliai nustatyti teisinių santykių subjektus. CPK 182 straipsnio 2 punkte yra imperatyviai nurodyta, kad kitoje civilinėje ar administracinėje byloje turi dalyvauti tie patys asmenys. Kad galima būtų taikyti prejudicinio fakto taisyklę, nebūtinas paties fizinio asmens dalyvavimas byloje. Pakanka, kad toks asmuo būtų įtrauktas byloje dalyvaujančiu asmeniu. Byloje dalyvaujančio asmens procesinė padėtis nesvarbi. Taikyti faktų prejudicijos taisyklę galima ir tais atvejais, kai kitoje byloje dalyvauja ne visi tie patys byloje dalyvavę asmenys. Kitos bylos ieškinio dalykas gali sutapti tik iš dalies arba netgi būti skirtingas. Gali nesutapti ir kitos bylos ieškinio pagrindas. Svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose ir kad pirmiau išnagrinėtoje byloje įrodinėjamas faktas, kitoje byloje galėtų būti laikomas prejudiciniu.

47Pirmesniu teismo sprendimu nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai pripažįstami prejudiciniais tik įsigaliojus teismo sprendimui ir praranda šią galią, jeigu pirmesnis teismo sprendimas yra panaikinamas. Todėl pirmesnėje civilinėje ar administracinėje byloje nustatyti faktai prejudiciniais pripažintini tik tokiu atveju, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis.

48CPK 182 straipsnio 2 punktas, įtvirtindamas prejudicinių faktų buvimo galimybę, tiesiogiai nenurodo, kurioje teismo sprendimo dalyje turi būti dėl jų pasisakyta, ši teisės norma nenumato ir neduoda pagrindo išvadai, jog prejudicinę reikšmę turintys faktai, nustatyti kitoje byloje, turi būti užfiksuoti tik sprendimo rezoliucinėje, o ne motyvuojamojoje dalyje. Atsižvelgiant į bendrosios civilinės teisės bei civilinio proceso teisės teorijos pagrindu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą ieškinio sampratą, jų reikalavimų formulavimo bei teismo sprendimo turinio reikalavimų praktiką darytina išvada, jog bylai reikšmingi faktai, išskyrus ypatingosios teisenos bylose, yra ir turi būti išdėstomi (dėl jų pasisakoma) ne sprendimo rezoliucinėje, o būtent motyvuojamojoje dalyje. Dėl to nukreipimas į kito teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, nustatant bylai reikšmingas faktines aplinkybes (prejudicinių faktų atveju) yra galimas ir kaip tik atitinka CPK 182 straipsnio 2 punkto reikalavimus.

49Remiantis aukščiau nurodytais teisiniais argumentais teismas nagrinėjantis šį šalių ginčą irgi remiasi byloje tais faktais ir jais grindžia žemiau pateikiamas teismo išvadas sprendimo motyvuose.

50Dėl sutarties nutraukimo (CPK 270 str. 4d.).

51Išanalizavus byloje esančius įrodymus galima sutikti su ieškovų argumentais, kad šalys 2006-03-09 sudarydamos aukščiau paminėtą žemės nuomos sutartį (CK 6. 545 str. 1d.), siekė naudos sau, nes aiškiai matyti, jog nuomotojams negali būti mažesnė nei 20 proc. ir didesnė nei 80 proc. nuo Nuomininkų išnuomojamame žemės sklype esančio karjeros eksploatacijos gauto pelno (sutarties 2.3p.). Tuo pačiu pažymėtina, jog bet kuris vidutiniškai protingas ir apdairus žmogus, patikėdamas žemės sklype esančių gelmių naudojimą nuomininkui visų pirma tikisi, jog gaus tą pinigų sumą, jeigu pastarasis tinkamai apskaitys iškastus išteklius ir jam pareikalavus bus sumokėtas nustatyto dydžio žemės nuomos mokestis, t.y. už nuomininko naudojimąsi iškastais žemės gelmių ištekliais jis gaus vienokią ar kitokią papildomą naudą. Išklausęs šalių žodinius paaiškinimus ir ištyręs rašytinius įrodymus teismas sprendžia, kad pasirašydami aukščiau minėtą žemės nuomos sutartį ieškovai to pagrįstai ir tikėjosi, tačiau priešinga sutarties pusė ne tik, kad neatskleidė ir neišaiškino esminių sutarties sąlygų, bet priešingai - pateikė aiškiai tikrovės neatitinkančią informaciją, dėl ko ieškovai nesutiko. Šalių sudarytoje žemės nuomos sutartyje sutarties sąlyga dėl nuomos mokesčio dydžio aiški ir neturinti jokių dviprasmybių (Sutarties 2.3.p., 3.7.p.). Įstatymas nedraudžia šalims susitarti ir tiksliai pritaikyti nuompinigių apskaičiavimo mechanizmą prie jų sutartinių santykių specifikos.

52Pagal bendrą taisyklę tol, kol galioja pati sutartis, galioja ir šalims yra taikoma joje nustatyta žemės nuomos kaina. Todėl pakeisti sutartyje nurodytą nuompinigių apskaičiavimo būdą, galima tik esant šalių susitarimui.

53Kaip jau minėta iš nuomos sutarties nuostatų seka, kad šalys nuo 2007 metų nuomos mokesčio dydį susiejo su nuomininko veikla iš žemės sklype esančio karjero eksploatacijos gautu pelno dydžiu. Tokia nuomos sistema iš pirmo žvilgsnio palanki nuomininkui. Tačiau kita vertus, jis turėjo suvokti, kad tokiu atveju nuomotojas reikalaus teisės gauti išsamią informaciją apie nuomininko veiklą, sieks turėti galimybę ją tikrinti ir į ją kištis.

54Iš žemės nuomos sampratos matyti, kad 2006-03-09 sutartis yra atlygintinė, nes pagal ją nuomininkas įsipareigojo mokėti žemės nuomos mokestį (CK 6.545 straipsnio 1 dalis). Nuomos sutarties atlygintinumas reiškia, kad šios sutarties sudarymu nuomotojas tikisi gauti nuompinigių už kitai šaliai perduodamą laikinai valdyti ir naudotis privačios žemės sklypą. Nuomos mokesčio (nuompinigių) mokėjimas yra viena iš pagrindinių nuomininko pareigų. Nurodytą pareigą nuomininkas privalo vykdyti tinkamai, t. y. laiku mokėti nuomos mokestį, nes priešingu atveju pažeidžiami teisėti kitos šalies lūkesčiai ir atsiranda pagrindas nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą nuomotojo reikalavimu bei baigtis žemės nuomos sutartiniams civiliniams santykiams (CK 6.217 straipsnio 1 dalis, 6.221 straipsnis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.562 straipsnio 5 punktas, 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pabrėžtina, kad anksčiau išnagrinėtose bylose (civ. byla Nr. 2-390-797/2012 ir Nr. 2-367-368/2013) konstatuota, jog nuomos sutarties dalykas buvo žemės nuomos sklypas ir žemės nuomos mokesčio dydis, todėl nuomininkui, kuris yra verslininkas, neįvykdžius sutartinės pareigos mokėti visą nuomos mokestį, buvo pažeistas nuomotojų interesas. Dėl to byloje Nr. 2-367-368/2013 nustatyta, kad atsakovas UAB Laikesta liko skolingas ieškovams 58 958,60 Lt pradelsto žemės nuomos mokesčio už 2008 metus. Todėl laikytina, kad ieškovai pagal 2009-07-17 ir 2009-10-10 pranešimus pagrįstai nuo 2009-10-17 vienašališkai nutraukė privačios žemės nuomos sutartį (CK 6-564 str. 1d. 7p., Sutarties 6.1. punktas). Taigi ir abu anksčiau kitas bylas nagrinėję teismai pripažino, kad buvo CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas pagrindas ieškovams nutraukti sutartį, nes atsakovas buvo skolingas nuomos mokesčio daugiau kaip už tris mėnesius ir nemokėjo nuomos mokesčio, t. y. padarė esminį žemės nuomos sutarties pažeidimą (CK 6.217 straipsnis).

55CPK 6.564 straipsnio 2 dalyje nustatyta nuomotojo, norinčio prieš terminą nutraukti žemės nuomos sutartį, prievolė ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki sutarties nutraukimo apie tai raštu pranešti ne žemės ūkio paskirties žemės nuomininkams. Abiejų šalių veiksmai vykdant sutartį, taip pat ir pareiga pranešti apie vienašalį sutarties nutraukimą vertintini vieno pagrindinių prievolių vykdymo principų – šalių kooperavimosi arba bendradarbiavimo principo, kuris yra sąžiningumo principo išraiška, – požiūriu (CK 1.5, 6.4 straipsniai, 6.38 straipsnio 1, 3 punktai, 6.200 straipsnio 1, 2 dalys). Bendradarbiauti – tai reiškia padėti vienas kitam įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas; pagal įstatymą tiek skolininkas, tiek ir kreditorius turi pareigą bendradarbiauti; šalims bendradarbiaujant galima užtikrinti, kad prievolė bus įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Privati valda“ v. Ž. B., byla Nr. 3K-3-18/2008). Laikytis šio principo ypač svarbu vykdant prievoles, atsirandančias nuomos sutarties pagrindu. Pagal šį principą šalys privalo sudaryti tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistis informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku pranešti apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. Atsakovas atsisakydamas sumokėti ieškovams sutartyje numatyto dydžio nuomos mokestį už 2008 metus nė karto nesikreipė į nuomotojus dėl nuomos mokesčio atidėjimo, nuomos sutarties sąlygų pakeitimo, nesidomėjo nuomotojų pozicija dėl susidariusios skolos ir jos dydžio, nenurodė priežasčių, kodėl nevykdo sutartinių įsipareigojimų. Pabrėžtina, kad nors atsakovas pervedė ieškovams 21 176,80 Lt, tai yra dalį skolos už nuomos mokestį, tačiau atsakovas šią sumą sumokėjo tik po to, kai ieškovai 2009-07-17 išsiuntė jam pretenziją dėl viso nuomos mokesčio sumokėjimo ir vėliau informavo apie žemės nuomos sutarties nutraukimą. Šioje byloje nustatytos aplinkybės irgi patvirtina, kad atsakovas nepakankamai bendradarbiavo su ieškovais vykdydamas sutartinius įsipareigojimus dėl ko ir buvo vienašališkai nutraukta žemės nuomos sutartis.

56Dėl nuomotojų teisės nutraukti žemės nuomos sutartį teisinio reglamentavimo.

57Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kai sutartis yra pažeista, kita šalis gali prarasti interesą tęsti sutartinius santykius ir gali pasinaudoti vienašališku sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, atsižvelgiama į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus, kurie kiekvienu sutarties pažeidimo atveju yra vertinamojo pobūdžio, todėl leidžia kitai šaliai įrodinėti, kad sutarties pažeidimas buvo neesminis. Vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, darytina išvada, kad kuo didesnis yra atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė yra tikimybė, kad sutarties nevykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu. Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagristai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Svarbu atsižvelgti ir į sutarties vykdymo tarp šalių susiklosčiusią praktiką, taip pat į sutartį pažeidusios šalies vaidmenį, t. y. nustatytina, ar sutartis netinkamai įvykdyta sąmoningai to siekiant (tyčia), ar dėl aplaidumo (didelio neatsargumo). Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų padarinių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtinta ir laikoma adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį – esminį sutarties pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“ ir kt., bylos Nr. 3K-P-346).

58Taigi CK 6.217 straipsnyje suformuluotos bendrosios taisyklės susijusios su esminio sutarties pažeidimo reglamentavimu. Taip pat CK nustatyta ir specialiųjų nuostatų, skirtų atskirų sutarčių rūšių sutarties pažeidimams apibrėžti, pavyzdžiui, CK 6.379 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodomi specialūs didmeninio pirkimo - pardavimo sutarties pažeidimo atvejai. Tai reiškia, kad šiose nuostatose nurodyti veiksmai savaime reikš esminį sutarties pažeidimą, nes tai tiesiogiai įvardyta įstatyme. Nuo reglamentavimo kai įstatyme nurodomi specialūs esminio sutarties pažeidimo atvejai, reikia skirti reglamentavimą, kai įstatymas nurodo tam tikrą situaciją kaip sutarties pažeidimą, bet neįvardija jo kaip esminio. Pavyzdžiui, bendriesiems nuomos santykių klausimams reglamentuoti skirti CK 6.497, 6.498 straipsniai įtvirtina nuomos sutarties pažeidimų sąrašą, bet nenurodo, kad jame išdėstytų pažeidimų padarymas yra esminis sutarties pažeidimas, kuris pagal CK 6.217 straipsnį suteikia teisę nutraukti sutartį. Tas pats pasakytina ir apie specialiai žemės nuomos santykiams reglamentuoti skirtą CK 6.564 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodomi sutarties pažeidimai įstatymo leidėjo neįvardijami kaip esminiai. Tačiau ir tokių pažeidimų pobūdis leidžia teismui atlikus jų įvertinimą konstatuoti, kad nuomotojas turi teisę CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą, jeigu nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka ir jei tokie jo veiksmai iš esmės pažeidžia sutartį, t. y. būtina žemės nuomos sutarties nutraukimo sąlyga yra dėl esminio sutarties pažeidimo atsiradusių neigiamų padarinių (žalos) nuomotojui. Kiekvienu atveju teismui, siekiant nustatyti, ar žemės nuomos sutartis buvo pažeista iš esmės, neužtenka apsiriboti tik CK 6.564 straipsnio 1 dalimi, bet būtina sistemiškai remtis CK 6.217 straipsniu. Galimos situacijos, kai žemės nuomos sutarties pažeidimas bus kvalifikuojamas vien tik pagal CK 6.217 straipsnį, nes CK 6.564 straipsnio 1 dalyje pateiktas tik trumpas ir nebaigtinis sutarties pažeidimų sąrašas.

59Byloje įrodyta, kad šalys sudarė sutartį, kurioje yra sąlyga dėl žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo dydžio ir jo sumokėjimo termino, todėl byla turi būti sprendžiama pagal sutarties sąlygų vykdymą, vadovaujantis sutarties nuostatomis.

60Dėl šalių sutarties pažeidimo pripažinimo esminiu.

61CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuojama, kad jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka nuomotojui. Taigi šioje įstatymo nuostatoje nustatytas tik vienas teisinis pagrindas, leidžiantis teigti, kad sutartis pažeista, jeigu nuomininkas vėluoja ilgiau kaip tris mėnesius sumokėti nuomos mokestį.

62Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Jei sutartimi sulygta nuomininko prievolė turi būti įvykdyta iki nurodyto termino, vadinasi, šio termino praleidimas yra sutarties pažeidimas. Naudoti reiškia eksploatuoti, vartoti ar kitaip gauti naudą iš daikto naudingųjų savybių. Praleidęs terminą įvykdyti prievolę skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę (CK 6.63 str. 1d. 2p.).

63Iš byloje esančių įrodymų seka, kad nuomotojai atsakovui buvo nustatę ir papildomą terminą prievolei įvykdyti (T.1, 33 b.l.).

64Kalbant apie papildomą terminą, bendroji taisyklė yra ta, kad esant terminuotai prievolei termino praleidimas pripažįstamas prievolės pažeidimu, už kurį skolininkui gali būti taikomos sankcijos. Skolininkui praleidus prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę. Kreditorius taip pat gali reikalauti įvykdyti prievolę natūra arba savarankiškai imtis tam tikrų savigynos priemonių, pavyzdžiui, sustabdyti prievolės vykdymą (LR CK 6.58 str.), nutraukti sutartį (LR CK 6.218 str.) ir pan. Tačiau kreditorius skolininkui, praleidusiam terminą, gali ir netaikyti šių priemonių, o nustatyti papildomą terminą prievolei įvykdyti (LR CK 6.209 str.). Papildomo termino institutas atspindi prievolės šalių kooperavimosi principą ir leidžia išsaugoti susiklosčiusius šalių prievolinius santykius. Paprastai kreditorius teise nustatyti papildomą terminą prievolei įvykdyti pasinaudoja, kai yra suinteresuotas išsaugoti su skolininku prievolinius santykius ir jis suinteresuotas įvykdymu ne teismo tvarka, nors ir pavėluotai.

65Teisės doktrinoje pateikiama, kad kreditorius, nustatęs skolininkui papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, negali jos nutraukti. Teisė nutraukti sutartį tokiais atvejais atsiranda tik tada, kai sutartis neįvykdoma ir per papildomą terminą arba prieš jam sueinant iš skolininko gaunamas pranešimas, kad jis neįvykdys sutarties (LR CK 6.209 str. 2 dalis). Tačiau, jeigu termino praleidimas pats savaime yra esminis sutarties pažeidimas, kreditorius gali nutraukti sutartį ir nenustatyti skolininkui papildomo termino.

66Taigi termino, kuris šalių sudarytoje sutartyje turi esminę reikšmę, praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas, dėl kurio nukentėjusioji šalis turi teisę sutartį vienašališkai nutraukti. Tačiau, remiantis šalių kooperavimosi principu, nukentėjusioji šalis skolininkui gali nustatyti papildomą prievolės įvykdymo terminą. Papildomas sutarties terminas pratęsia šalių prievolinius santykius, kurių metu kreditorius praranda teisę, iki pasibaigs papildomas terminas, vienašališkai nutraukti sutartį.

67Su termino praleidimu įstatymas sieja įvairių teisinių padarinių atsiradimą, pvz.. nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą, bet ir sutarties nutraukimą. Nuomos mokesčio nemokėjimas, tai siekis naudotis svetimais pinigais. Taigi žemės nuomos mokesčio nemokėjimas, kai sutartis reikalauja jį sumokėti, yra sutarties pažeidimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CK 6.205 straipsnį sutarties pažeidimas yra ne tik nevykdymas, bet ir netinkamas vykdymas. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju sutartis bus pažeista ne tik tada, kai žemės nuomos mokestis bus neteisingai apskaičiuotas, bet ir tada, kai jis visas nebus sumokėtas ilgiau kaip tris mėnesius. Atsižvelgdamas į tai, teismas pažymi, kad pagal savo teisinius padarinius nesumokėjimas žemės mokesčio per atitinkamą terminą gali būti pakankamas pagrindas nutraukti šalių sutartį, kaip ir nevisiškas jo sumokėjimas. Laiku žemės mokesčio nesumokėjimas pagal savo teisinius padarinius gali būti prilygintas nevisiškam žemės mokesčio sumokėjimui, kai žemės mokesčio skirtumas tarp sumokėtos ir nesumokėtos jo dalies yra pakankamai didelis, palyginti su tuo, kurio tikimasi pagal sutartį. Sprendžiant dėl nesumokėtos žemės nuomos mokesčio dalies skirtumo, pažymėtina, kad tai vertinamoji kategorija, apie kurią turi būti sprendžiama iš tokių kriterijų, kaip faktinis žemės nuomos mokesčio dydis ir atsakovo nurodytas žemės nuomos mokesčio dydis. Kuomet šis skirtumas yra didesnis nei 90 proc., tuomet teismas daro išvadą, kad toks pažeidimas visa apimtimi neatitinka šalių sutarties. Byloje pakanka įrodymų, jog atsakovas ne tik vengė mokėti ieškovams žemės nuomos mokestį, bet ir padarė jiems žalos. Žalos padarymas tokiu atveju – sietinas su žemės sklype esančio karjero eksploatacija, kuri vertinama ne vien pinigais, bet ir žemės sklypo nepriežiūra, netvarkymu ir kitokios netvarkos darymu ar sąlygų jai sudarymu, pavidalu.

68Pagal sutarties 3.5. punktą šalys susitarė, kad nuomos objektas bus nuomotojų perduodamas nuomininkui naudojimui žemės ūkio paskirties sklypas, kuriame pastarasis galės vykdyti naudingų iškasenų gavybą. Šis punktas suformuluotas kaip pareiga naudoti žemę pagal sutartyje nurodytą paskirtį. Ieškovai papildomai nurodo teismui ir kitas aplinkybes turinčias įtakos teisiniam pagrindui, kuriuo remiantis buvo nutraukta žemės nuomos sutartis. Prie tokių aplinkybių jie priskiria atsakovo per žemės sklypo ir jame esančio karjero eksploataciją padarytus pažeidimus, kuomet buvo išplėsti kasybai skirto sklypo kontūrai, vykdoma kasyba už leidžiamo eksploatuoti žemės sklypo ribų ir kt. Atsakovo padaryti pažeidimai leido Institucijai išdavusiai atsakovui leidimą naudoti žemės gelmių išteklius 2013-01-09 jį panaikinti (T.1, 84 b.l.). Šios nurodytos papildomos aplinkybės tai pat laikytinos teisiniu pagrindu turinčiu įtakos sutarties pažeidimui. Pažymėtina, kad ieškovas (taip pat bylą nagrinėję teismai) tinkamai kvalifikavo atsakovo veiksmus kaip esminį sutarties pažeidimą, nes atsakovas nevykdė vienos iš esminių pareigų pagal sutartį – sumokėti visą žemės nuomos mokestį pagal sutartyje nurodytą terminą ir jo apskaičiavimo principą. Atsakovas išsinuomotame žemės sklypo plote sudarė prielaidas atsirasti ir netvarkai, nesugebėjo racionaliai ir efektyviai naudoti žemės išteklių gavybos, o tai irgi iš dalies turėjo įtakos vienašališkam sutarties nutraukimui. Atsakovo veiksmai lėmė neracionalią ir neefektyvią žemės išteklių gavybą, ir tokie jo veiksmai jau nesudaro pagrindo tikėtis, kad situacija ateityje pasikeis. Atskirai pažymėtina, kad privačios nuosavybės apsaugos tikslais, žemės nuomos sutartis gali būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu ir jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį arba yra keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ar pobūdis (CK 6. 564 str. 1d. 1p.). Tai reiškia, kad ieškovai turėjo teisę reaguoti į esminius sutarties pažeidimus. Nors ieškovams žemės ištekliai ir jų eksploatacija nepriklauso, tačiau nuomininko neefektyvi veiklą ir neracionalus išteklių eksploatavimas, iššaukė šalių teisinių santykių pasibaigimą, todėl ieškovai turėjo teisę apsispręsti dėl tolimesnių sutartinių santykių tarp šalių tęsimo, tuo pačiu pagrįstai atsisakyti sutarties stabilumo principo (favor contractus) ir sutartį vienašališkai nutraukti. Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentai, susiję su netinkamu esminio sutarties pažeidimo kvalifikavimu, atmestini.

69Dėl valdymo gynimo pagrindų (CPK XXI skyrius).

70Lietuvos teisė, kaip ir V. E. šalių teisė, perėmė daugelį Romos privatinės nuosavybės valdymo instituto nuostatų, tačiau šiuolaikinė civilinės teisės doktrina padarė reikšmingų valdymo doktrinos korekcijų. Svarbiausia tai, kad atsisakyta valdymo kaip fakto sampratos ir pereita prie valdymo kaip subjektinės teisės sampratos. Todėl darytina išvada, kad valdymas buvo ir liko absoliutinė subjektine valdytojo teisė, suvokiama ir pripažįstama trečiųjų asmenų, supančių valdytoją. Tokios nuostatos laikosi ir Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas, CK įtvirtindamas nuostatą, kad faktinis daikto valdymas yra savarankiška daiktinė teisė. CK 4.22 straipsnis pateikiantis daikto valdymo sampratą, daikto valdymą laiko savarankiška daiktine teise, kuri yra ne tik pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, laikoma faktiniu daikto turėjimu turint tikslų jį valdyti kaip savą.

71Šiame straipsnyje nustatyta, kad ne kiekvienas valdymas yra traktuotinas kaip savarankiška daiktinė teisė, o tik toks faktinis valdymas, kuriam būdingas subjektyvusis elementas - valdytojo siekis valdyti daiktą kaip savą, atitinkantis romėniškąjį valios ryšį su daiktu (animus posidendi).

72daikto valdymas nelaikomas savarankiška daiktine teise, kai faktinis daikto turėtojas daikto valdytoju ar savininku pripažįsta kitą asmenį.

73Pagal CK 4.22 straipsnį daikto valdymas nelaikomas savarankiška daiktine teise, kai faktinis daikto turėtojas daikto valdytoju ar savininku pripažįsta kitą asmenį. Ginčo atveju nustatyta, kad ieškovai iki 2009-10-17 tokiu valdytoju laikė atsakovą, kuris tuo pačiu turėjo ir subjektinę teisę valdyti turimą daiktą (faktiškai turėti, kontroliuoti, daryti jam fizinį poveikį ir pan.) apskritai. Šio asmens valdymas buvo pagrįstas prievoline subjektine teise ir jis santykiuose su trečiaisiais asmenimis turėjo būti traktuojamas kaip valdytojas. Žinoma, šio valdymo skiriamasis požymis yra tas, kad šiuo atveju valdymo teisė nėra savarankiška, o išvestinė. Tai reiškia, kad valdytojas (atsakovas) šią teisę įgijo pagal žemės nuomos sandorį iš tokio asmens, kuris turi savarankišką daiktinę teisę į tą daiktą.

74valdymo samprata Lietuvos teisėje turi kelias prasmes:

75valdymas be teisinio titulo (savarankiška daiktinė teisė);

76titulinis valdymas kaip išvestinė teisė, kuri yra sudėtinė daiktinės teisės (pvz., nuosavybės teisės) dalis arba prievolės elementas (pvz., daikto nuomininko valdymo teisė).

77Valdymui ginti CK ir CPK nustatytos specialios materialinės ir procesinės teisės normos. CK 4.35 str. pateikta valdymo pažeidimo samprata. Pagal šį straipsnį valdymo pažeidimu laikomas:

78daikto paėmimas;

79bandymas paimti daiktą;

80atėmimas teisės valdyti arba trukdymas valdyti daiktą;

81trukdymas valdyti realiais grasinimais.

82Tokiu būdu nustatomos rūšys neteisėtų veiksmų, nuo kurių žalingo poveikio saugomas daikto valdytojas. Tai reiškia, kad esant šiems valdymo pažeidimams galima taikyti pažeistų teisių specialias gynimo priemones, nustatytas CK 4.34-4.36 str., o kilus ginčui - taikyti specialią procesinę tvarką, nustatytą CPK 419-423 str., ginčui dėl valdymo pažeidimo, kuri dėl artumo Romos teisei vadinama posesorine gynyba.

83Nagrinėjant valdymo teisės gynimo teisines galimybes reikia pabrėžti, kad jos gali būti dvejopos:

84savigyna, t. y. kai pats valdytojas savo veiksmais atkuria pažeistą valdymą;

85teisminė (posesorine) gynyba, taikant CPK nustatytą specialią procesinę tvarką pažeistam valdymui atkurti.

86Analizuojant valdymo gynimo teisės turinį, remiantis CK 4.22 ir 4.34 straipsnių sisteminiu aiškinimu, galima daryti išvada, kad valdymo gynimo priemonėmis reikalauti atkurti pažeistą valdymą gali naudotis visi faktiniai valdytojai (turintys ir savarankiškas, ir išvestines valdymo teises), o nuosavybės teisę įgyti įgyjamąja senatimi gali tik tie faktiniai valdytojai, kurių valdymas pagal CK 4.22 straipsnį pripažįstamas savarankiška daiktine teise.

87Svarbiausias valdymo gynimo (posesorinio) ieškinio požymis yra tai, kad ieškovas kelia reikalavimą pažeistą faktinį valdymą trukdymams valdyti daiktą, bet į daiktą pripažinimo ar atkūrimo. Pagal CPK 422 str. nagrinėdamas bylą dėl valdymo pažeidimo fakto, teismas išsiaiškina tik paskutinį valdymo bei jo pažeidimo faktą, nesiaiškindamas nei atsakovo teisės į daiktą, nei jo geros valios. Todėl ir teismo sprendimo teisinė galia yra specifinė, jis negali būti prejudicinis faktas, jei bus nagrinėjamas tų pačių šalių ginčas dėl teisės į tą daiktą, kuri buvo ginčo dėl valdymo objektas. Taigi posesorinio ieškinio patenkinimas, t. y. kai daiktas paimamas ir atsakovo ir perduodamas ieškovui, nereiškia, kad ginčas dėl teisės į daiktą yra išspręstas. Atsakovas tokiu atveju gali pats reikšti ieškinį dėl teisės į ginčo objektą. Kad teisminis ginčas dėl daikto valdymo (posesorine gynyba) netaptų ginču dėl teisės į daiktą, bylose dėl daikto valdymo pažeidimų CPK 422 str. 2 d. nustatytas draudimas atsakovui reikšti priešieškinį. Būtent ginčo atveju teismas ir atsisakė priimti atsakovo priešinį ieškinį ieškovams.

88Parenkant teisių gynimo būdus, būtina įvertinti ieškinio dėl valdymo pažeidimų (posesorinio ieškinio) specifiką, jo negalima tapatinti nei su vindikaciniu, nei su negatoriniu ieškiniu, kurie taikomi nuosavybės teisei ginti.

89Nors iš pirmo žvilgsnio ieškinys dėl valdymo pažeidimų pašalinimo (posesorinis ieškinys) atrodo nieko nesiskiriantis nuo vindikacinio ieškinio, nes ir vienas, ir kitas susiję su teisės valdyti daiktą pažeidimu. Tačiau iš tikrųjų tarp šių ieškinių yra esminių skirtumų. Pirmiausia pasakytina, kad skiriasi ieškinio dalykas - vindikacinis ieškinio dalykas yra savininko reikalavimas išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (LR CK 4.95 straipsnis), o posesorinio - reikalavimas pašalinti pažeidimą. Vindikacinis ieškinys turi būti pagrįstas nuosavybės teise (valdymo titulu) ir valdymo neteisėtumu, o posesorinis - tik buvusio faktinio valdymo pažeidimo faktu. Todėl skiriasi ir šiuos ieškinius teikiant taikomi teisių gynimo būdai. Vindikacinio ieškinio atveju taikomi mažiausiai du teisių gynimo būdai - valdymo teisės pripažinimas ir buvusios iki valdymo teisės pažeidimo padėties atkūrimas (CK 1.138 straipsnis), o posesorinio ieškinio atveju - tik antrasis, t. y. buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimas. Ieškinys dėl valdymo pažeidimų pašalinimo nuo vindikacinio ieškinio skiriasi ir tuo, kad jis gali būti pareikštas net tada, kai valdymas nėra prarastas, bet pažeidėjas trukdo valdyti ir naudotis daiktu.

90Pagal CK 4.35 straipsnį valdymas gali būti pažeistas ne tik paimant ar bandant paimti daiktą ar jo dalį, taip pat teises į jį, bet ir trukdant valdyti daiktą. Šiuo atveju posesorinis ieškinys panašėja į negatorinį ieškinį, pagal kurį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Tačiau pagrindinis jų skirtumas yra ieškinio pagrindas ir gynimo būdas. Ieškinio pagrindas negatorinio ieškinio atveju - reikalavimas reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, o gynimo būdai du:

911) pripažinti, kad ieškovas turi teisę daiktą valdyti, naudotis ir disponuoti juo;

922) užkirsti kelią šią teisę pažeidžiantiems veiksmams.

93Vadinasi, kaip ir vindikacinio ieškinio nagrinėjimo teisme atveju, ieškovas pirmiausia turi įrodyti savo teises į daiktą, o tik tada šios teisės pažeidimą.

94Todėl posesorinis ieškinys gali būti ne tik vindikacinio, bet ir negatorinio ieškinio alternatyva. Asmuo, kuris prarado daikto valdymą arba susiduria su valdymo pažeidimo grėsme, kaip tai nustatyta CK 4.35 straipsnyje, savo teisėms ginti pasirinkęs posesorinį ieškinį, savo ieškinyje turi suformuluoti ieškinio dalyką, kaip reikalavimą atkurti pažeistą valdymą arba pašalinti trukdymus valdyti. Jeigu ieškinio dalykas bus suformuluotas kitaip, tai ieškinys negalės būti kvalifikuojamas kaip posesorinis ieškinys. Valdymo pažeidimų pašalinimo ieškinio pasirinkimo galimybę turi bet kuris valdytojas (savininkas, titulinis valdytojas ir valdytojas, siekiantis įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į valdomą daiktą) todėl, kad posesorinis ieškinys yra supaprastinta vindikacinio ir negatorinio ieškinio alternatyva ir neužkerta kelio vėliau nagrinėti ginčą dėl teisės valdyti ir/ar naudoti daiktą teisme.

95Pagal CK 4.35 straipsnį valdymo pažeidimas gali pasireikšti ir grasinimais, sukeliančiais realų pavojų valdymui, todėl remiantis CK 1.138 straipsniu valdytojas, dar nepraradęs valdymo, gali reikalauti uždrausti atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti. Šiuo atveju posesorinis ieškinys yra vienas iš prevencinių ieškinių, numatytų CK 6.255 straipsnyje, bet ne jo alternatyva, nes ir posesorinio, ir prevencinio ieškinio pagrindas yra realus pavojus, kad ateityje gali būti padaryta žalos. Tačiau tarp šių ieškinių yra ir skirtumų, nes prevenciniu ieškiniu gali būti ginamos ne tik daiktinės, bet ir prievolinės teisės.

96Todėl remiantis aukščiau nurodytais teisiniais argumentais pripažintina, kad ieškovai kaip nekilnojamojo daikto savininkai pareiškė posesorinį ieškinį pažeidėjui (atsakovui), kurie daikto faktiškai negalėjo valdyti, kadangi šį daiktą iki pažeidimo valdė faktinis daikto valdytojas. Tokiu atveju ieškinio juridinis pagrindas yra dėl nuosavybės teisės pažeidimo.

97Šiuolaikinėje teisėje posesorine valdymo gynyba yra labai praktiška ginčų sprendimo priemonė, nes tuo atveju, kai valdymo teisės pažeidėjas neturi tvirtų teisinių argumentų paneigti valdymo teisėtumą ir sąžiningumą, toks ginčas nepereina į ginčą dėl teisės.

98Valdymas paprastai suvokiamas kaip daiktinės teisės ar daiktinės prievolės elementas. Valdymas yra nuosavybės teisės, nuomos, panaudos ir kitų civilinių subjektinių teisių elementas. Tačiau tokiais atvejais valdymas nėra nei savarankiška teisė, nei savarankiškas teisinio reglamentavimo objektas, todėl nėra ir savarankiškas teisinės apsaugos ar gynimo dalykas. Jei pažeidžiama savininko valdymo teisė, tai pažeidžiama ir jo nuosavybės teisė, todėl tokiu atveju ginamos savininko teisės taikant nuosavybės teisės gynimo būdus.

99Todėl pripažintina, ištyrus byloje esančius įrodymus yra juridinis pagrindas tenkinti ieškovų reikalavimą ir uždrausti atsakovui bet kokią ūkinę veiklą žemė sklype esančiame Užkalnių k., Šiaulių rajone, kurio unikalus numeris ( - ), kadastro numeris ( - ), bei atlaisvinti šį sklypą. Tam neturi įtakos ir tai, jog šiuo metu atsakovas jau yra atlaisvinęs ieškovų žemės sklypą ir jame nevykdo jokios veiklos.

100Atskirai pažymėtina, kad svarbus šiuolaikinės Lietuvos civilinės teisės bruožas yra tai, kad ji gina ne tik titulinį valdymą, t. y. valdymo teisę kaip nuosavybės ar nuomos teisės elementą, bet ir faktinį žmogaus ryšį su daiktu, nepriklausomai nuo teisės valdyti buvimo ar tokios teisės neturėjimo. Lietuvos teisė atribojo valdymo faktą nuo valdymo teisės. Šiandien Lietuvoje teisiškai yra reikšminga ne tik nuosavybės ar kitokia daiktinė teisė, kurios pagrindu yra valdomas daiktas, bet ir pats valdymo faktas, kad jo niekas negalėtų savavališkai nutraukti ar kaip kitaip pažeisti.

101Todėl Lietuvos teisė teisiškai reikšmingu pripažįsta ne tik valdymo teisę, bet ir valdymo faktą, todėl susiformavo ir atskiri valdymo fakto ir valdymo teisės gynimo būdai. Šalių ginčo atveju nustatyta, kad žemės sklypo savininkai (ieškovai) 2006-03-09 perleido jiems priklausantį žemės sklypą pagal nuomos sutartį atsakovui, tai yra pastarajam perėjo ne tik valdymo, bet ir naudojimo teisė. Tačiau tarp šalių kilus ginčui ir teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovo teisė kurį laiką į ginčo sklypo valdymą buvo suvaržyta. Vėliau šiam teisiniam santykiui pasikeitus atsakovui buvo atkurta valdymo teisė, tačiau pastaroji vėl buvo suvaržyta teismui 2012-11-30 priėmus nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo. Šiuo procesiniu sprendimu teismas vėl laikinai atkūrė ieškovams daikto valdymą. Kaip jau minėta teismai ir kitais procesiniais sprendimais yra pripažinę ieškovų teisę į vienašališką sutarties nutraukimą, todėl nuomotojai įgijo reikalavimo teisę į pažeistų teisių atstatymo būdą - valdymo fakto gynimą.

102Ginčo atveju ginant valdymą nėra svarbus nei daikto valdymo teisinis pagrindas - teisinis titulas (jus possidendi), nei to daikto įsigijimo būdas (causa possessionis). Tam kad būtų patenkintas ieškovų reikalavimas jam pakanka įrodyti du faktus: kad jis kaip valdymo gynimo reikalaujantis subjektas tą daiktą iš tikrųjų valdo ir, kad atsakovas šį valdymą pažeidė (daiktą atimdamas ar kitaip trukdydamas jį valdyti ir juo naudotis). Tačiau tai nereiškia, kad teismui apgynus žemės sklypo savininkų teisę prieš buvusį faktinį daikto valdytoją, pastarojo teisės toliau nėra ginamos. Todėl pastebėtina, kad teismui patenkinus ieškovų reikalavimą ir atkūrus jiems pažeistą valdymą (sugrąžinus daiktą buvusiam valdytojui ar pašalinus trukdymus daiktą valdyti), asmuo, kuriam buvo pritaikytos tokios gynybos sankcijos, turi galimybę pareikšti ieškinį dėl teisės į daiktą (actio petitoria) ir ginti savo teises (į kurias nebuvo atsižvelgta valdymo gynybos procese) pagal ieškinio teiseną. Tačiau kaip jau teismas yra nurodęs atsakovas tokios teisės atsisakė (civ. byla Nr. 2-239-357/2013).

103Dėl bylinėjimosi išlaidų.

104Ieškovai prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir byloje pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog vienas iš jų V. P. patyrė 6 843,90 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 93), o J. T. ir K. P. po 1 004,25 Lt. Teismui tenkinant ieškovų ieškinį, jiems iš atsakovo priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, o V. P. tuo pačiu įskaitant ir žyminį mokestį, kuris sumokėtas už teismui pateiktą ieškinį (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.; 93 str.).

105Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu valstybės naudai irgi priteistinos iš atsakovo (CPK 88 str.1d.3p., 92str.).

106Dėl laikinosios apsaugos priemonės ir kitų procesinių aplinkybių.

107Ieškovų prašymu teismas byloje 2012-11-30 priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu.

108Todėl teismo sprendimą įvykdžius laikinosios apsaugos priemonės taikytos atsakovo atžvilgiu naikintinos (T.2, 191-193 b.l.).

109Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovui UAB Laikesta yra iškelta bankroto bylą (Kauno apygardos teismo civ. byla Nr. B2-1007-510/2013), todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodomas ir atsakovo pasikeitęs statusas.

110Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 256-270 str.,

Nutarė

111Ieškovų J. T., V. P. ir K. P. ieškinį tenkinti visiškai.

1121. Uždrausti atsakovui BUAB Laikesta (į/k 145618358) vykdyti ūkinę veiklą žemės sklype esančiame ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - )

1132. Priteisti ieškovui V. P. (a/k ( - ) iš atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Laikesta“ (į.k. 145618358) 6 843,90 Lt (šešis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt tris litus 90 ct) bylinėjimosi išlaidų ir 131,00 Lt (vieną šimtą trisdešimt vieną litą) žyminio mokesčio, iš viso: 6 974,90 Lt (šešis tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt keturis litus 90 ct).

1143. Priteisti ieškovui K. P. (a/k ( - ) iš atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Laikesta“ (į.k. 145618358) 1 004,25 Lt (vieną tūkstantį keturis litus 25 ct) bylinėjimosi išlaidų

1154. Priteisti ieškovei J. T. (a/k ( - ) iš atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Laikesta“ (į.k. 145618358) 1 004,25 Lt (vieną tūkstantį keturis litus 25 ct) bylinėjimosi išlaidų

1165. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo BUAB „Laikesta“ (į/k 145618358) 62,40 Lt (šešiasdešimt du litus 40 ct) pašto išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą.

1176. Sprendimą įvykdžius, panaikinti Šiaulių m. apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartį, kuria UAB „Laikesta“ uždrausta eksploatuoti žemės sklype, esančiame Užkalnių k., Šiaulių raj., kurio uniklaus Nr. ( - ), esančias žemės gelmių iškasenas.

118Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėjas J. S.,... 2. sekretoriaujant Erikai Andrulienei,... 3. dalyvaujant ieškovams: J. T., K. P., V. P. ir jų atstovėms adv. E.... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 5. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 6. ieškovai kreipėsi į teismą nurodydami, jog 2006-03-09 J. T., K. P. ir V. P.... 7. Sutartimi (2.3.p.) Ieškovai ir Atsakovas sutarė, jog už Sklypo nuomą... 8. Pasibaigus 2008 metams, siekdami nustatyti gautino nuomos mokesčiu dydį,... 9. Nesutikdami su Atsakovo sprendimu dirbtinai sumažinti gaunamą pelną iš... 10. Ir toliau nesutikdami su Atsakovo pozicija dėl Sklypo nuomos mokesčio... 11. 2009-07-17 pretenzijoje nustatytu terminu negavę iš Atsakovo prašomo dydžio... 12. Šiuo metu, nors Sutartis yrą nutraukta nuo 2009-10-17, o Atsakovas apie tai... 13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste - LR CK) 4.93 str. 1 d. 1... 14. Ieškovai taip pat pateikė teismui ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos... 15. Remiantis aukščiau išdėstytu ir vadovaujantis LR CK 1.138 str. 3 p.; 4.98... 16. 1. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėti... 17. 2. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti UAB „Laikesta“... 18. 3. Tenkinti ieškinį ir įpareigoti UAB „Laikesta“ nutraukti ūkinę... 19. 4. Priteisti iš atsakovo UAB „Laikesta“ visas ieškovų J. T., K. P. ir V.... 20. Ieškovai savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais... 21. Teismo posėdžio metu ieškovai palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė... 22. Ieškovų atstovė adv. E. Povilaitienė papildomai nurodė, kad Šiaulių m.... 23. Atsakovas UAB ,,Laikesta“ 2009-11-17 pateikė teismui atsiliepimą į... 24. J. T., K. P. ir V. P. ieškinys grindžiamas šiais argumentais: ieškovai... 25. UAB ,,Laikesta“ su J. T., K. P. ir V. P. ieškiniu nesutinka, bendrovės... 26. 1. Dėl Sutarties nutraukimo nuo 2009 m. spalio 17d.... 27. Pažymėtina, jog ieškovų pozicija, neva Sutartis nuo 2009 m. spalio 17d.... 28. Sutarties 2.3 punkte reglamentuojamas Žemės sklypo nuomos mokesčio dydis bei... 29. Kaip jau nurodyta aukščiau, J. T., K. P. ir V. P. ieškinyje teigia, jog... 30. Esant tokioms aplinkybėms, akcentuotina, jog Sutartis nebuvo nutraukta... 31. Aukščiau šiame atsiliepime išdėstyti argumentai leidžia daryti išvadą,... 32. 2. Dėl Sutarties pagrindu nuomojamo nekilnojamojo turto nuomos mokesčio... 33. Kadangi ieškinyje ieškovai formuluoja poziciją, jog jie buvo priversti... 34. Kaip jau nurodyta aukščiau, Sutarties 2.3 punkto c papunktyje šalys... 35. Akcentuotina, jog UAB ,,Laikesta“ niekuomet neatsisakė mokėti ieškovams... 36. Taigi, vadovaujantis aukščiau išdėstytu, reziumuotina, jog UAB... 37. Šiame atsiliepime išdėstytos aplinkybės bei pateikta Sutarties bei LR CK... 38. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, LR CK 6.38 str., 6.63 str. 1 d. 5 p.,... 39. Atmesti J. T., K. P. ir V. P. ieškinį kaip visiškai nepagrįstą ir... 40. Atsakovas savo atsikirtimus į ieškovų ieškinio reikalavimus grindė į... 41. Ieškovų ieškinys tenkintinas visiškai.... 42. Įstatymai, kuriais teismas vadovavosi spręsdamas ginčą (CPK 270 str. 4d.... 43. Dėl prejudicinių faktų įtakos vertinant šalių pateiktus įrodymus (CPK... 44. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto ir 279 straipsnio 4 dalies nuostatas... 45. Šiaulių m. apylinkės teismas 2012-04-20 sprendimu atmetė ieškovo UAB... 46. Todėl aukščiau nurodytose išnagrinėtose civilinėse bylose teismų... 47. Pirmesniu teismo sprendimu nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai... 48. CPK 182 straipsnio 2 punktas, įtvirtindamas prejudicinių faktų buvimo... 49. Remiantis aukščiau nurodytais teisiniais argumentais teismas nagrinėjantis... 50. Dėl sutarties nutraukimo (CPK 270 str. 4d.). ... 51. Išanalizavus byloje esančius įrodymus galima sutikti su ieškovų... 52. Pagal bendrą taisyklę tol, kol galioja pati sutartis, galioja ir šalims yra... 53. Kaip jau minėta iš nuomos sutarties nuostatų seka, kad šalys nuo 2007 metų... 54. Iš žemės nuomos sampratos matyti, kad 2006-03-09 sutartis yra atlygintinė,... 55. CPK 6.564 straipsnio 2 dalyje nustatyta nuomotojo, norinčio prieš terminą... 56. Dėl nuomotojų teisės nutraukti žemės nuomos sutartį teisinio... 57. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad kai sutartis yra pažeista,... 58. Taigi CK 6.217 straipsnyje suformuluotos bendrosios taisyklės susijusios su... 59. Byloje įrodyta, kad šalys sudarė sutartį, kurioje yra sąlyga dėl žemės... 60. Dėl šalių sutarties pažeidimo pripažinimo esminiu.... 61. CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuojama, kad jeigu žemės... 62. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK... 63. Iš byloje esančių įrodymų seka, kad nuomotojai atsakovui buvo nustatę ir... 64. Kalbant apie papildomą terminą, bendroji taisyklė yra ta, kad esant... 65. Teisės doktrinoje pateikiama, kad kreditorius, nustatęs skolininkui... 66. Taigi termino, kuris šalių sudarytoje sutartyje turi esminę reikšmę,... 67. Su termino praleidimu įstatymas sieja įvairių teisinių padarinių... 68. Pagal sutarties 3.5. punktą šalys susitarė, kad nuomos objektas bus... 69. Dėl valdymo gynimo pagrindų (CPK XXI skyrius).... 70. Lietuvos teisė, kaip ir V. E. šalių teisė, perėmė daugelį Romos... 71. Šiame straipsnyje nustatyta, kad ne kiekvienas valdymas yra traktuotinas kaip... 72. daikto valdymas nelaikomas savarankiška daiktine teise, kai faktinis daikto... 73. Pagal CK 4.22 straipsnį daikto valdymas nelaikomas savarankiška daiktine... 74. valdymo samprata Lietuvos teisėje turi kelias prasmes:... 75. valdymas be teisinio titulo (savarankiška daiktinė teisė);... 76. titulinis valdymas kaip išvestinė teisė, kuri yra sudėtinė daiktinės... 77. Valdymui ginti CK ir CPK nustatytos specialios materialinės ir procesinės... 78. daikto paėmimas;... 79. bandymas paimti daiktą;... 80. atėmimas teisės valdyti arba trukdymas valdyti daiktą;... 81. trukdymas valdyti realiais grasinimais.... 82. Tokiu būdu nustatomos rūšys neteisėtų veiksmų, nuo kurių žalingo... 83. Nagrinėjant valdymo teisės gynimo teisines galimybes reikia pabrėžti, kad... 84. savigyna, t. y. kai pats valdytojas savo veiksmais atkuria pažeistą valdymą;... 85. teisminė (posesorine) gynyba, taikant CPK nustatytą specialią procesinę... 86. Analizuojant valdymo gynimo teisės turinį, remiantis CK 4.22 ir 4.34... 87. Svarbiausias valdymo gynimo (posesorinio) ieškinio požymis yra tai, kad... 88. Parenkant teisių gynimo būdus, būtina įvertinti ieškinio dėl valdymo... 89. Nors iš pirmo žvilgsnio ieškinys dėl valdymo pažeidimų pašalinimo... 90. Pagal CK 4.35 straipsnį valdymas gali būti pažeistas ne tik paimant ar... 91. 1) pripažinti, kad ieškovas turi teisę daiktą valdyti, naudotis ir... 92. 2) užkirsti kelią šią teisę pažeidžiantiems veiksmams.... 93. Vadinasi, kaip ir vindikacinio ieškinio nagrinėjimo teisme atveju, ieškovas... 94. Todėl posesorinis ieškinys gali būti ne tik vindikacinio, bet ir negatorinio... 95. Pagal CK 4.35 straipsnį valdymo pažeidimas gali pasireikšti ir grasinimais,... 96. Todėl remiantis aukščiau nurodytais teisiniais argumentais pripažintina,... 97. Šiuolaikinėje teisėje posesorine valdymo gynyba yra labai praktiška ginčų... 98. Valdymas paprastai suvokiamas kaip daiktinės teisės ar daiktinės prievolės... 99. Todėl pripažintina, ištyrus byloje esančius įrodymus yra juridinis... 100. Atskirai pažymėtina, kad svarbus šiuolaikinės Lietuvos civilinės teisės... 101. Todėl Lietuvos teisė teisiškai reikšmingu pripažįsta ne tik valdymo... 102. Ginčo atveju ginant valdymą nėra svarbus nei daikto valdymo teisinis... 103. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 104. Ieškovai prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir byloje pateikė... 105. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu valstybės naudai irgi priteistinos... 106. Dėl laikinosios apsaugos priemonės ir kitų procesinių aplinkybių.... 107. Ieškovų prašymu teismas byloje 2012-11-30 priėmė nutartį dėl laikinųjų... 108. Todėl teismo sprendimą įvykdžius laikinosios apsaugos priemonės taikytos... 109. Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovui UAB Laikesta yra iškelta... 110. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 256-270... 111. Ieškovų J. T., V. P. ir K. P. ieškinį tenkinti visiškai.... 112. 1. Uždrausti atsakovui BUAB Laikesta (į/k 145618358) vykdyti ūkinę veiklą... 113. 2. Priteisti ieškovui V. P. (a/k ( - ) iš atsakovo bankrutuojančios... 114. 3. Priteisti ieškovui K. P. (a/k ( - ) iš atsakovo bankrutuojančios... 115. 4. Priteisti ieškovei J. T. (a/k ( - ) iš atsakovo bankrutuojančios... 116. 5. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas... 117. 6. Sprendimą įvykdžius, panaikinti Šiaulių m. apylinkės teismo 2012 m.... 118. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui...