Byla 2-71/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),Viginto Višinskio ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiltas miestas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. nutarties, kuria nustatytas terminas sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, civilinėje byloje Nr. 2-7174-798/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiltas miestas“ ieškinį atsakovui 171-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai „Švyturys“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas UAB „Šiltas miestas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui 171-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai „Švyturys“, prašydamas priteisti iš atsakovo 250 628,92 Lt skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už ieškovui iš atsakovo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas UAB „Šiltas miestas“ ieškinyje taip pat prašė teismą dėl ypač sunkios ieškovo finansinės padėties atidėti 4 513 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo byloje priėmimo.

4Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 21 d. nutartimi nutarė nustatyti ieškovui UAB „Šiltas miestas“ terminą iki 2009 m. lapkričio 6 d. sumokėti trūkstamą 4 513 Lt žyminio mokesčio dalį bei pateikti teismui sumokėjimą patvirtinantį banko dokumento originalą.

5Teismas nurodė, kad nors ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registro išrašai bei AB banko SNORO Vilniaus filialo 2009 m. rugsėjo 10 d. pažyma Nr. V03610/09 patvirtina, jog ieškovo turto atžvilgiu yra taikomos didelio masto laikinosios apsaugos priemonės, tačiau šie duomenys nėra pakankami spręsti apie realią ieškovo finansinę padėtį. Teismas pažymėjo, kad jam nėra žinoma, ar ieškovas neturi kito jam priklausančio ir neareštuoto turto, piniginių lėšų kitų bankų sąskaitose, ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad ateityje jo turtinė padėtis pagerės ir ieškinio netenkinimo atveju realiai galės sumokėti žyminį mokestį. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad ieškovo prašymas dėl likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo atidėjimo atmestinas, nustatant terminą sumokėti 4 513 Lt žyminį mokestį.

6Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 10 d. nutartimi nutarė ištaisyti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. nutarties motyvuojamoje dalyje rašymo apsirikimą, nurodant sekančiai: „Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai, t.y. Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registro išrašai bei AB banko SNORO Vilniaus filialo 2009 m. rugsėjo 10 d. pažyma Nr. V03610/09 patvirtina, jog ieškovo turto atžvilgiu yra taikomos didelio masto laikinosios apsaugos priemonės, tačiau pastarieji duomenys nėra pakankami spręsti apie realią ieškovo finansinę padėtį. Teismui nėra žinoma, ar ieškovas neturi kito jam priklausančio ir neareštuoto turto, piniginių lėšų kitų bankų sąskaitose. Kita vertus, ieškovas nepateikė jokių įrodymų (ir netgi nenurodęs jokių argumentų), kad ateityje jo turtinė padėtis pagerės ir ieškinio netenkinimo atveju realiai galės sumokėti žyminį mokestį. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovo prašymas dėl likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo atidėjimo atmetamas, nustatant terminą sumokėti 4 513 Lt žyminį mokestį.“

7Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Šiltas miestas“ prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti ieškovą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismas netinkamai įvertino ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus ir neatsižvelgė, kad ieškovo galimybė disponuoti jam priklausančiu turtu, įskaitant lėšomis yra apribota laikinai, kas, ieškovo nuomone, leidžia pagrįstai manyti, jog ieškovas vėliau turės galimybę sumokėti dalį žyminio mokesčio. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad ieškovas yra pateikęs teismui ieškinį, kuriame pagrįstai reikalauja didelės pinigų sumos iš atsakovo, kas sudaro pagrindą manyti, jog, ieškinio patenkinimo atveju, ieškovo galimybės sumokėti dalį žyminio mokesčio bus realios. Teismas neatsižvelgė ir į aplinkybę, kad ieškovas iki šiol vykdo ūkinę komercinę veiklą, kas taip pat patvirtina, jog ieškovo padėtis ateityje gerės.
  2. Teismas nepagrįstai vertino atsakovo 171-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Švyturys“ turtinę padėtį, nors jokių duomenų ieškovas apie tai nepateikė.
  3. Teismas, spręsdamas klausimą dėl žyminio mokesčio dalies atidėjimo, visiškai nepasisakė dėl ieškovo turtinės padėties ir nenustatė termino prašymo dėl dalies žyminio mokesčio atidėjimo trūkumams šalinti, t. y. dėl trūkstamų rašytinių įrodymų dėl ieškovo turtinės padėties ir dėl ieškovo galimybių ateityje sumokėti dalį žyminio mokesčio pateikimo.

8Atskirasis skundas atmestinas ir Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. nutartis paliktina nepakeista.

9Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų ir yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan.

10CPK 84 straipsnyje yra numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo (nutarties) byloje priėmimo. Taip siekiama užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susidariusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo dydžio žyminį mokestį. Sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, todėl pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tai yra reikalingumą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tenka prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Teismas asmens turtinę padėtį turi įvertinti analizuodamas pateiktų įrodymų visumą. Pažymėtina, kad žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimas neatleidžia ieškovo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pareigos. Šio instituto tikslas – prievolės sumokėti žyminį mokestį nukėlimas tam tikram terminui, kuris yra tikslingas tuo atveju, jei ieškovas dėl tam tikrų priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio kreipimosi į teismą dieną, tačiau yra pajėgus atlikti šią pareigą per ilgesnį laiko tarpą. Viena tokių priežasčių gali būti ir žyminio mokesčio dydis. Tokiu būdu ieškovui sudaroma galimybė iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo surinkti reikiamą sumokėti sumą.

11Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas, siekdamas įrodyti savo sunkią turtinę padėtį, pateikė į bylą Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registro išrašus bei AB banko SNORO Vilniaus filialo 2009 m. rugsėjo 10 d. pažymą Nr. V03610/09, patvirtinančius, jog ieškovo turto atžvilgiu yra taikomos didelio masto laikinosios apsaugos priemonės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad minėti išrašai ir pažyma patvirtina, jog UAB „Šiltas miestas“ atžvilgiu yra taikomos didelio masto laikinosios apsaugos priemonės, tačiau šie duomenys nėra pakankami spręsti apie realią ieškovo finansinę padėtį. Teisėjų kolegija pažymi, kad įmonės esamą turtinę padėtį galėtų patvirtinti finansinės atskaitomybės (balanso) ir kiti duomenys, tačiau ieškovas šių duomenų teismui nepateikė. Ieškovas teismui nepateikė ir duomenų apie turimą kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, visas turimas sąskaitas bankuose. Ieškovas taip pat nepateikė į bylą duomenų apie ieškovui priklausančio viso turto vertę. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas UAB „Šiltas miestas“ neįrodė, kad kreipimosi į teismą momentu jo turtinė padėtis buvo sunki.

12Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino atsakovo 171-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Švyturys“ turtinę padėtį. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. lapkričio 10 d. nutartimi nutarė ištaisyti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. nutarties motyvuojamoje dalyje rašymo apsirikimą, nurodant sekančiai: „Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai, t.y. Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registro išrašai bei AB banko SNORO Vilniaus filialo 2009 m. rugsėjo 10 d. pažyma Nr. V03610/09 patvirtina, jog ieškovo turto atžvilgiu yra taikomos didelio masto laikinosios apsaugos priemonės, tačiau pastarieji duomenys nėra pakankami spręsti apie realią ieškovo finansinę padėtį. Teismui nėra žinoma, ar ieškovas neturi kito jam priklausančio ir neareštuoto turto, piniginių lėšų kitų bankų sąskaitose. Kita vertus, ieškovas nepateikė jokių įrodymų (ir netgi nenurodęs jokių argumentų), kad ateityje jo turtinė padėtis pagerės ir ieškinio netenkinimo atveju realiai galės sumokėti žyminį mokestį. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovo prašymas dėl likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo atidėjimo atmetamas, nustatant terminą sumokėti 4 513 Lt žyminį mokestį.“

13Nepagrįsti apelianto teiginiai, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl žyminio mokesčio dalies atidėjimo, visiškai nepasisakė dėl ieškovo turtinės padėties ir nenustatė termino trūkumams šalinti, t. y. dėl trūkstamų rašytinių įrodymų dėl ieškovo turtinės padėties ir dėl ieškovo galimybių ateityje sumokėti dalį žyminio mokesčio pateikimo. Kaip jau buvo minėta, sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą, turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, todėl pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tai yra reikalingumą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tenka prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Teismas asmens turtinę padėtį turi įvertinti analizuodamas pateiktų įrodymų visumą. Tokių duomenų ieškovas nepateikė ir Lietuvos apeliaciniam teismui (CPK 314 str., 338 str.).

14Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. nutartis paliktina nepakeista.

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

16Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai