Byla 2S-436-544/2009

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės (pranešėja), kolegijos teisėjų Valdo Petro Meidaus, Laimanto Misiūno,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo AB „Kėdainių grūdai“ atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2025-336/2009 pagal pareiškėjo AB „Kėdainių grūdai“ pareiškimą, suinteresuotas asmuo - Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Pareiškėjas AB „Kėdainių grūdai“ pareiškime tikslu geležinkelių riedmenų ir konteinerių registre registruoti nuosavybės teises į šilumvežius prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas nuosavybės teise valdo šilumvežį TGK2, identifikavimo gamyklinis Nr. 6051, pagamintą Kalugos mašinų gamykloje, vėžės plotis 1520 mm, veiklos rūšis – manevravimas, automatinės sankabos tipas SA-3, turintis hidraulinę pavarą, variklio galia – 169 kW ir šilumvežį TGM23B, identifikavimo (gamyklinis) Nr.1430, pagamintą 1988 m. Dzeržinskio vardo šilumvežių gamykloje, vėžės plotis – 1520 mm, veiklos rūšis – manevravimas, automatinės sankabos tipas SA-3, turintis hidraulinę pavarą, variklio galia -294 kW. Nurodė, kad minėtus šilumvežius nusipirko pagal gamyklų išduotas sąskaitas, važtaraščius ir įmonės apmokėjimo dokumentus 1981-04-23 ir 1988-03-13, ir nuo to laiko juos valdo nuosavybės teise. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymas nebuvo būtinas, todėl jos sudarytos nebuvo. Minėti šilumvežių pirkimo dokumentai, kurie iš esmės yra buhalterinės apskaitos dokumentai, buvo saugomi teisės aktų nustatytą terminą (10 metų), o po to sunaikinti. Šilumvežiai buvo užpajamuoti ir įtraukti į bendrovės buhalterinės apskaitos duomenų bazę, balansą, kuriame yra iki šiol kaip įmonės turtas. Iki 2006-01-01 tokio tipo šilumvežių apskaita buvo supaprastinta ir jie nebuvo registruojami daiktai. Nuo 2006-01-01 pradėjo veiklą 2004-11-22 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1468 įsteigtas LR Geležinkelių riedmenų ir konteinerių registras, todėl šilumvežius tapo būtina įregistruoti registre. Tokio registro tvarkytojas Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos pateikė privalomą įpareigojimą įregistruoti šilumvežius. Pateikus prašymą įregistruoti šilumvežius TGK2 ir TGM23B pareiškėjo vardu minėta inspekcija atsisakė prašymą tenkinti, nes nepateikti dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo nuosavybės teisę į šilumvežius. Pagal 2005-03-02 LR Susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-71 patvirtintų Geležinkelio riedmenų ir konteinerių registravimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 38.4 p., asmuo, kreipdamasis dėl šilumvežių registravimo, registro tvarkytojui turi pateikti teisės aktų nustatyta tvarka sudarytus dokumentus (arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas jų kopijas), įrodančius atitinkamo asmens daiktines teises į šilumvežius ir šių teisių suvaržymus, nurodytus Taisyklių 39 p. Pareiškėjas Taisyklių 39 p. nurodytų dokumentų, kaip jau minėta, neturi ir suinteresuotam asmeniui negali pateikti. Kitais būdais pareiškėjas negali gauti ar atkurti šilumvežių registravimui reikalingų dokumentų, todėl mano, kad yra sąlygos pagal CPK 444 str. 1 d., 2 d., 9 p., 445 str. nuostatas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą (b. l. 1-2).

52009-06-22 nutartimi Kėdainių rajono apylinkės teismas AB „Kėdainių grūdai“ pareiškimą atsisakė priimti ir nutarė grąžinti pareiškėjui. Teismas nurodė, kad teisme nenustatinėjami faktai, kurie neturi juridinės reikšmės bei kad tokius faktus galima nustatyti tik esant visoms CPK 444-445 str. numatytoms aplinkybėms. Nurodė, kad geležinkelių riedmenų registro tvarkytojo atlieka ir sprendimus dėl jų registro objekto registravimo priima Valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, kurios sprendimą pareiškėjas turi teisę apskųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo numatyta tvarka administraciniam teismui. Nurodė, kad teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tų veiksmų įteisinimas nepriklauso teismo kompetencijai, o pareiškėjas turi kreiptis į institucijas, kurioms priklauso geležinkelio riedmenų įregistravimas. Kadangi nuosavybės teisė į geležinkelio riedmenis registruojama administracine tvarka ir šių klausimų bendrosios kompetencijos teismai nenagrinėja, todėl priimti pareiškimą pirmosios instancijos teismas atsisakė (b. l. 64-65).

6Atskiruoju skundu pareiškėjas AB „Kėdainių grūdai“ prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-06-22 nutartį, pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto išnagrinėti iš esmės ir jį patenkinti. Atskirajam skundui pagrįsti nurodė, kad skundžiamoji nutartis priimta pažeidžiant ir netinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas. Nurodė, kad AB „Kėdainių grūdai“ (anksčiau - Kėdainių grūdų produktų kombinatas) minėtus du šilumvežius įgijo 1981-04-23 ir 1988-03-16 pagal sąskaitas, važtaraščius ir apmokėjimo dokumentus ir nuo laiko juos valdo nuosavybės teise, įtraukė juos į balansą, kuriame jie yra iki šiol. Iki 2006-01-01 tokio tipo šilumvežių apskaita buvo supaprastinta ir jie nebuvo registruojami daiktai. Pagal tuo metu galiojusius įstatymus sudaryti pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo būtina ir jos nebuvo sudarytos. Minėti buhalterinės apskaitos dokumentai praėjus jų saugojimo laikui yra sunaikinti. Nuo 2006-01-01 pradėjus veikti LR Geležinkelių ir riedmenų registrui kreipėsi į Valstybinę geležinkelio inspekciją prie susisiekimo ministerijos dėl šilumvežių TGK2 ir TGM23B registravimo ir gavo šios institucijos atsisakymą šilumvežius registruoti, nes nepateikė dokumentų, patvirtinančių daiktines teises, numatytų 2005-03-02 LR Susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-71 patvirtintų Geležinkelio riedmenų ir konteinerių registravimo taisyklių 39 p. (38.4 p.). Nurodė, kad neprašė teismo viršyti Kėdainių rajono apylinkės teismo kompetencijos ir įregistruoti šilumvežius TGK2 ir TGM23B, o prašė tik nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad šilumvežius valdo nuosavybės teise. Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas yra bendrosios kompetencijos apylinkių teismų kompetencijoje, ir jų nenustatinėja administraciniai teismai ar kitos valstybės ar savivaldybių institucijos. Teigia, jog prašomas nustatyti juridinis faktas jo nustatymo atveju turėtų juridinę reikšmę, nes leistų registruoti daiktines teises teisės aktų nustatyta tvarka. Teigia, jog teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais įgijo nuosavybės teisę į šilumvežius, turėjo nuosavybės teisę į minėtą turtą patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra prarasti ir nėra kitos galimybės šiuos dokumentus atkurti. Todėl mano, kad yra visos sąlygos pagal LR CPK nuostatas teismo sprendimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Teismo sprendimas būtų dokumentas, patvirtinantis AB „Kėdainių grūdai“ daiktines teises į minėtus šilumvežius ir leistų juos įregistruoti LR Geležinkelių riedmenų ir konteinerių registre (b. l. 68-70).

7Atskirasis skundas atmestinas, o Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-06-22 nutartis paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sutinka su esminėmis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8Pareiškėjas AB „Kėdainių grūdai“ nurodo, kad kreipėsi į Valstybinę geležinkelio inspekciją prie Susisiekimo ministerijos su prašymu įregistruoti šilumvežius TGK2 ir TGM23B, tačiau prašymas buvo atmestas, nes nepateikė dokumentų, patvirtinančių daiktines teises. Šių dokumentų neturi, nes pirkimo metu nebuvo privalomo reikalavimo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartis. Šilumvežiai buvo pirkti pagal gamyklų išduotas sąskaitas, važtaraščius ir įmonės apmokėjimo dokumentus, jų pagrindu įtraukti į bendrovės apskaitą ir balansą. Minėti buhalterinės apskaitos dokumentai apie minėtų šilumvežių įgijimą pasibaigus teisės aktų nustatytam saugojimo laikui sunaikinti. Šilumvežiai, kuriuos minėta inspekcija atsisako įregistruoti, iki šiol yra nustatyta tvarka apskaitomi AB „Kėdainių grūdai“ balanse. Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo Nr. 3 71 punktą, asmuo kreipdamasis dėl šilumvežių registravimo turi registro tvarkytojui pateikti teisės aktų nustatyta tvarka sudarytus dokumentus (arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas jų kopijas), įrodančius atitinkamo asmens daiktines teises į šilumvežius ir šių teisių suvaržymus, nurodytus šių taisyklių 39 p. Šių taisyklių 39.7 p. nurodyta, kad registro tvarkymo įstaigai teikiami dokumentai, įrodantys registro duomenų teikėjo daiktines teises į registro objektą, be išvardintų kituose punktuose, gali būti ir kiti dokumentai, įrodantys registro duomenų teikėjui daiktines teises į registruojamą objektą ir šių teisių suvaržymus. Taigi, daiktines teises gali įrodyti ne vien pirkimo-pardavimo ar kitokie sandoriai, bet ir kiti dokumentai, kuriuose yra duomenų apie daiktines teises. Byloje nepateikta įrodymų apie tai, kokius įrodymus pateikė apeliantas minėtai inspekcijai, kai į ją kreipėsi dėl minėtų šilumvežių įregistravimo bei įrodymų apie tai, kokiu faktiniu ar teisiniu pagrindu minėta institucija atsisakė įregistruoti registre minėtus šilumvežius apelianto vardu. Pats apeliantas pripažįsta, kad turi daugiamečius buhalterinius duomenis apie minėtų šilumvežių įgijimo laiką, įtraukimą į bendrovės apskaitą ir balansą teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, apeliantas turi leistinų įrodymų apie siekiamų įregistruoti daiktų valdymą nuosavybės teise. Minėtos institucijos atsisakymo atlikti jai valstybės priskirtą veiksmą teisėtumo ir pagrįstumo klausimo svarstymas nepriklauso apylinkės teismo kompetencijai. Kėdainių rajono apylinkės teismas pagrįstai nurodo, kad pareiškėjas, jei manė, kad Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, nepagrįstai ar neteisėtai atsisakė įregistruoti daiktines teises į registro objektus, tuos veiksmus turi teisę skųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui (LR LRV geležinkelių riedmenų ir konteinerių registro nuostatų 27 p.). Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas priėmė pagrįstą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjo AB „Kėdainių grūdai“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nesant visų CPK 444-445 str. numatytų sąlygų tokiam faktui nustatyti.

9Teisėjų kolegija vadovaudamasi CPK 337 str. 1 p.,

Nutarė

10Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai