Byla A-2425-520/2015
Dėl įsakymo panaikinimo, darbo užmokesčio skirtumo priteisimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo, darbo užmokesčio skirtumo priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2014 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. AP-357 „Dėl A. M.“ (toliau – ir Įsakymas); 2) priteisti dėl neteisėtai sumažintos kvalifikacinės klasės susidariusį darbo užmokesčio skirtumą.

5Pareiškėjas nurodė, jog yra karjeros valstybės tarnautojas – Dainavos seniūnijos seniūnas. Pareiškėjas pažymėjo, kad Administracijos valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Vertinimo komisija) 2014 m. vasario 20 d. išvadoje Nr. 12-12-289 (toliau – ir Komisijos išvada), kuri atitaisyta 2014 m. vasario 27 d., pareiškėjo tarnybinė veikla įvertinta patenkinamai. Pareiškėjas nurodė, kad Administracijos direktorius Įsakymu suteikė jam žemesnę – trečią, kvalifikacinę klasę ir pasiūlė tobulinti kvalifikaciją.

6Pareiškėjas paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 22 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtintų Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) bei Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų (toliau – ir Kriterijai) nuostatas valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra šio tarnautojo tiesioginio vadovo bei vertinimo komisijos kompetencija, tačiau tai nėra išimtinė kompetencija. Pareiškėjas pažymėjo, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvada turi būti pagrįsta faktinėmis vertinamo asmens tarnybinę veiklą charakterizuojančiomis aplinkybėmis, tiesioginis vadovas ir vertinimo komisija yra saistomi Taisyklių nustatytų ir šiems subjektams privalomų vertinimo kriterijų, metodikos, tarnybinės veiklos vertinimo skalės, tiesioginio vadovo išvadoje pateikiami vertinimai turi būti pagrįsti, objektyvūs ir nešališki, o vertinant valstybės tarnautoją turi būti vertinama ir tai, kaip šis vykdė savo veiklos uždavinius.

7Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teigė, jog tokio pobūdžio ginčuose, būtina nustatyti ne tik tai, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, bet ir tai, ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią surašė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją.

8Pareiškėjo teigimu, vertinant jo tarnybinę veiklą, nebuvo laikomasi tarnybinį vertinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Jo tiesioginis vadovas Administracijos direktoriaus pavaduotojas R. S. 2014 m. sausio 23 d. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. (33.202)2-548 (toliau – ir Vertinimo išvada), apsiribodamas tik formaliais pasisakymais, pvz., „netinkamai vykdė pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas“, ir įvertinęs pareiškėjo veiklą patenkinamai, pasiūlė suteikti jam žemesnę kvalifikacinę klasę. Pareiškėjas akcentavo, jog Vertinimo išvadoje, kurios dalis yra neįskaitoma, nėra nurodoma konkrečių ir objektyvių duomenų, kodėl tiesioginis vadovas pareiškėjo veiklą vertina patenkinamai, nepagrindžiama ir siūloma taikyti poveikio priemonė – nuosekliai žemesnės kvalifikacinės klasės suteikimas. Pareiškėjas teigė, kad tokios išvados neobjektyvumą rodo ir tai, jog dėl dalies išvadų (pvz., II dalyje „Pasiektų rezultatų vykdant užduotis vertinimas“) nurodoma, kad pareiškėjas savo pareigas atliko tinkamai.

9Pareiškėjas nurodė, kad Vertinimo komisija pažeidė pareigą patikrinti tiesioginio vadovo vertinimą ir nepagrįstai, pažeisdama procedūras, jo nevertino, apsiribodama tiesioginio vadovo vertinimo patvirtinimu.

10Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą nurodė, jog su skundu nesutinka.

11Atsakovas paaiškino, jog vertindamas pareiškėjo tarnybinę veiklą 2013 metais, vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo 22 ir 22 straipsnių bei Taisyklėse ir Kriterijuose nustatytais reikalavimais. Atsakovas pažymėjo, jog vertinant valstybės tarnautojo veiklą, privalo būti įvertinti trys aspektai, t. y. gebėjimas atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, valstybės tarnautojo kvalifikacija ir pasiekti rezultatai, vykdant valstybės tarnautojui suformuluotas užduotis. Atsakovas pažymėjo, kad Vertinimo išvadoje tiesioginis pareiškėjo vadovas įvertino visus šiuos kriterijus, juos pagrįsdamas, t. y. nurodydamas vertinimo priežastis.

12Atsakovas nurodė, kad vertindamas pasiektus rezultatus vykdant užduotis, pareiškėjo tiesioginis vadovas nurodė, jog nors jos ir įvykdytos (vertinimas – 3 balai), tačiau jos iš dalies neatitiko pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjo gebėjimą atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, tiesioginis vadovas įvertino patenkinamai ir šį savo sprendimą motyvavo tuo, kad 2013 metais pareiškėjo veikloje buvo nustatyta pažeidimų, netinkamai atliktų užduočių, pareiškėjas nėra susipažinęs su veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, juose nustatytais terminais ir tvarka. Atsakovo teigimu, šis tiesioginio vadovo vertinimas yra tiesiogiai sietinas su piliečių skundais dėl pareiškėjo veiklos, susijusios su gyvenamosios vietos deklaravimo ir seniūnijos teritorijos priežiūros funkcijų atlikimu, nes seniūnijos teritorijoje esantys nenaudojami žemės sklypai teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nebuvo įtraukti į Administracijos direktoriaus įsakymu tvirtinamą Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą. Atsakovas teigė, kad vertindamas valstybės tarnautojo veiklą, tiesioginis vadovas atsižvelgė į tai, kaip valstybės tarnautojas atlieka jam pareigybės aprašymu priskirtas funkcijas ir kaip sprendžia seniūnijos teritorijos gyventojų problemas.

13Atsakovas pažymėjo, jog Vertinimo išvadoje, analogiškai kaip ir išvadoje už 2012 metus, pareiškėjas visiškai nenurodė, kokiais konkrečiais kriterijais remiantis jo tarnybinė veikla turi būti vertinama, kokybiniais ir kiekybiniais kriterijais įvardydamas tik abstrakčius duomenis. Atsakovas akcentavo, jog nesant konkrečios vertinimo kriterijų kiekybinės (išreikštos skaičiais ar procentais) ir kokybinės (išreikštos konkrečiais pasiektais rezultatais) išraiškos, nebuvo galima nustatyti, kad valstybės tarnautojas tinkamai atliko visas planuotas užduotis. Atsakovas pažymėjo, jog užduotys, nors ir buvo atliktos, tačiau negali būti laikomos pagrindinėmis, pareigybės aprašymu priskirtomis Dainavos seniūnui atlikti, o vertinimo kriterijai, kuriais remiantis būtų galima įvertinti pasiektus rezultatus, nėra aiškūs ir realiai pamatuojami (apskaičiuojami).

14Atsakovas teigė, jog pareiškėjas, tiesioginiam vadovui vertinant jo veiklą, negalėjo nurodyti, kur 2013 metais kėlė kvalifikaciją. Vertinimo komisijai pareiškėjas nurodė, kad 2013 metais kėlė kvalifikaciją, tačiau už personalo valdymą atsakingo padalinio nebuvo apie tai informavęs, tokių duomenų nėra ir pareiškėjo asmens byloje, todėl pareiškėjas pagrįstai tiesioginio vadovo kvalifikacijos kėlimo srityje buvo įvertintas patenkinamai. Atsakovas akcentavo, kad vertinant pareiškėjo veiklą, buvo laikytasi Valstybės tarnybos įstatyme ir Taisyklėse nustatytos tvarkos ir procedūrų, sprendimai buvo priimti neformaliai, o realiai įvertinus pareiškėjo veiklą, jo įvykdytas užduotis, gebėjimą atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas.

15II.

16Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjo A. M. skundą atmetė.

17Teismas pažymėjo, kad Vertinimo išvadoje dėl pareiškėjo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas nurodyta, jog 2013 metais buvo jo veiklos pažeidimų, netinkamai atliktų užduočių, pareiškėjas nėra susipažinęs su jo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, juose nustatytais terminais ir tvarka.

18Teismas nustatė, kad Dainavos seniūno pareigybės aprašyme, patvirtintame Kauno miesto savivaldybės 2012 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. A-1054 (toliau – ir Pareigybės aprašymas), numatyta, jog seniūnas pagal suteiktą kompetenciją turi įgyvendinti valstybės ir Savivaldybės institucijų priimtus teisės aktus, vykdant seniūnijai priskirtas funkcijas, išmanyti teisės aktus, reglamentuojančius valstybės tarnybą, vietos savivaldą, viešąjį administravimą, gyvenamosios vietos deklaravimą, teisės aktų rengimą, administruoti savivaldybei skirtus asignavimus, rengti seniūnijos veiklos programas, inicijuoti Savivaldybės sprendimų, Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų seniūnijos kompetencijos klausimais rengimą, kontroliuoti jų vykdymą, dalyvauti organizuojant bendrojo naudojimo teritorijų, želdinių, gatvių tvarkymą ir priežiūrą, išduoti seniūnijai priskirtos teritorijos gyventojams Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nustatytus dokumentus, teikti informaciją apie lėšų poreikį, siekiant įgyvendinti seniūnijai priskirtas viešojo administravimo funkcijas, nagrinėti fizinių ir juridinių asmenų skundus (4, 6.3, 7.1–7.3 ir 7.6 p.). Teismas taip pat nustatė, kad nurodytos funkcijos įtvirtintos Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Dainavos seniūnijos nuostatuose, patvirtintuose Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. AS-2694 bei jų pakeitime, patvirtintame 2013 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. A-2987 (11.1, 11.11, 11.12, 11.14, 11.15.3, 11.16, 12.5, 12.11 ir 12.16 p.).

19Teismas nurodė, kad 2014 m. sausio 6 d. Motyvuota išvada apie A. M. įtariamo tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus (toliau – ir Motyvuota išvada) patvirtina, jog pareiškėjas neužtikrino tinkamo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. T-286 (kartu su 2013 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. T-138 pakeitimu), kuriuo buvo patvirtintas Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašas, įgyvendinimo ir nustatyta tvarka ir terminais nepateikė Finansų skyriui 2013 metais seniūnijos sudaryto sąrašo (įtraukiant objektą ( - ), Kaune) ir objektas, esantis ( - ), Kaune, nebuvo įtrauktas nei į Administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. A-1815 (kartu su 2013 m. rugpjūčio 14 d. įsakymo Nr. A-2311 pakeitimu) patvirtintą Nenaudojamų valstybinės žemės sklypų 2013 metų sąrašą, nei į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. A-1795 (kartu su 2013 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo Nr. A-2293 pakeitimu) patvirtintą Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas buvo teismui apskundęs įgyvendinant Motyvuotą išvadą priimtą 2014 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. AP-12 (administracinė byla Nr. I-400-428/2015) ir 2015 m. sausio 5 d. priimtas teismo sprendimas, kuris dar nėra įsiteisėjęs. Tačiau teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo paaiškinimus, duotus Vertinimo komisijos posėdyje, kuriais iš esmės jis pripažino, jog nustatytu terminu sklypas nebuvo įtrauktas į Nenaudojamų sklypų sąrašą, kad jam apie netvarkingą sklypą buvo žinoma 2012 metais, tačiau iš esmės jokių priemonių nebuvo imtasi teisės aktų nustatyta tvarka ir terminu, pripažino, jog pareiškėjo tarnybinę veiklą vertinančiam subjektui užteko duomenų pareiškėjo veiklos pažeidimui konstatuoti tarnybinės veiklos vertinimo požiūriu. Teismas pažymėjo, kad teisės aktais nustatytu terminu ir tvarka neįtraukdamas sklypo į Nenaudojamų sklypų sąrašą, pareiškėjas nebuvo tinkamai susipažinęs su teisės aktais, reglamentuojančiais jo veiklą, šių aplinkybių jis neneigė ir Vertinimo komisijos posėdžio metu. Teismas pažymėjo, kad 2013 metų Dainavos seniūnijos veiklos plane seniūnija buvo įsipareigojusi vykdyti nenaudojamų statinių ir sklypų kontrolę, teikti pasiūlymus ir informaciją Finansų ir Turto skyriams, už minėtų įsipareigojimų vykdymą tiesiogiai atsakingas pareiškėjas, kaip administracijos padalinio vadovas, tačiau duomenų apie tai, kad ši funkcija būtų vykdoma, nepateikta.

20Teismas taip pat nurodė, kad 2013 metų Kauno miesto gyventojų nuomonės tyrimo „Viešųjų paslaugų vartotojų pasitenkinimo indekso nustatymas“ ataskaitos (toliau – ir Gyventojų nuomonės tyrimo ataskaita) apklausos duomenys įrodo, jog gyventojai yra išreiškę nepasitenkinimą dėl apleistų sklypų nepriežiūros, tinkamos kontrolės nebuvimo, nurodę, jog Dainavos seniūnijoje yra daug žaliųjų plotų, niekam nepriklausančių ir apleistų, ne kartą teko matyti nešienautą, iki kelių užaugusią žolę, netgi šalia pačios seniūnijos, pateiktas siūlymas labiau rūpintis želdiniais, ne tik esančiais šalia gatvių ir kiemuose. Gyventojų nuomonės tyrimo ataskaitoje nurodyta, jog gyvenimo kokybės ir gyventojų pasitenkinimo paslaugomis požiūriu labiausiai atsiliekanti iš visų seniūnijų (tyrimas apėmė 11 seniūnijų) yra Dainavos seniūnija. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta duomenų apie tai, jog gyventojų apklausos duomenys būtų neobjektyvūs, šališki. Apklausa atlikta 2013 m. gegužės–liepos mėnesiais, tyrimą atliko kompetentingi asmenys. Dėl to teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo abejoti minėtos apklausos duomenimis, ir juos vertino kaip netiesioginius įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo, kaip seniūno, veiklos trūkumus, atliekant Pareigybės aprašyme pateiktas funkcijas.

21Teismas Administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. A1-945 sudarytos komisijos L. R. 2013 m. rugsėjo 13 d. kreipimesi nurodytoms aplinkybėms, galimiems pažeidimams ištirti ir pažeidimų padariusiems darbuotojams įvardyti išvadą (toliau – ir Tyrimo išvada) vertino kaip sudarančią pagrindą konstatuoti ir apie pareiškėjo, kaip seniūno, veiklos trūkumus dėl nepakankamo įsigilinimo į seniūnijos gyventojų rūpesčius, problemas, nagrinėjant jiems opius klausimus vietoje, nepakankamą teisės aktų, susijusių su viešojo administravimo nuostatomis, esminiais viešojo administravimo principais žinojimą ir jų taikymą praktikoje.

22Teismas vadovavosi Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. T-341 patvirtinto Kauno miesto ilgalaikio strateginio plano priežiūros ir koregavimo sistemos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis, įtvirtinančiomis, kad Administracijos struktūriniai padaliniai (toks padalinys yra ir Dainavos seniūnija) yra priskirti prie strateginio plano priežiūros dalyvių, kuriems pavesta rengti strateginio plano priemonių vykdymo ir strateginio plano rodiklių ataskaitas (Aprašo 6 p.), rengti pasiūlymus dėl strateginio plano koregavimo (Aprašo 6.2.2 p.), vykdyti kitus Administracijos direktoriaus pavedimus dėl strateginio plano priežiūros ir koregavimo (Aprašo 6.2.3 p.). Teismas akcentavo, jog pareiškėjo atstovai nurodė, kad nebuvo aiškus seniūno dalyvavimo strateginiame planavime teisinis reglamentavimas, ir šią aplinkybę iš dalies patvirtina 2013 m. gegužės 9 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vidaus audito skyriaus atlikta Dainavos seniūnijos Vidaus audito ataskaita. Tačiau teismas pažymėjo, jog 2012 m. sausio 16 d. įsakyme Nr. A-172 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos padalinių veiklos planavimo ir atsiskaitymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. A-172) buvo aiškiai įvardyti pateiktini dokumentai, t. y. – iki einamųjų metų vasario 25 d. – einamųjų metų veiklos planą, iki einamųjų metų sausio mėn. 15 d. – praėjusių metų veiklos ataskaitą, užpildyti planų ir ataskaitų rodiklius Kauno miesto savivaldybės veiklos planavimo ir valdymo modulio informacinėje sistemoje (1, 1.1, 1.1.2.1, 1.1.2.2 ir 1.13 p.). Teismas akcentavo, kad byloje pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Dainavos seniūnijos 2013 metų veiklos planas, tačiau duomenų apie tai, kad 2013 metais buvo užpildyta ir pateikta nustatytos formos praėjusių metų veiklos ataskaita bei nurodyti rodikliai informacinėje sistemoje, nėra, todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas, vertinant jo tarnybinę veiklą, nepaneigė tiesioginio vadovo nurodyto vertinimo, jog pareiškėjas nedalyvauja rengiant strateginius planus. Teismas akcentavo, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į savivaldybę (jos tarnautojus) dėl neaiškaus teisinio reglamentavimo, kad būtų konsultavęsis su jais dėl strateginio planavimo dokumentų rengimo.

23Teismas nurodė, kad atsakovas paaiškino, jog pareiškėjas nesikreipė į Administraciją dėl lėšų poreikio 2013 metais planuojamos veiklos programoms vykdyti, o kitos Kauno miesto seniūnijos kreipėsi. Teismas nustatė, jog šias aplinkybes pagrindžia pateikti rašytiniai įrodymai – seniūnijų kreipimaisi dėl numatomų lėšų poreikio 2013 metų veiklos programoms vykdyti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodytų aplinkybių ir pateiktų duomenų nepaneigė. Teismas padarė išvadą, kad nurodyti duomenys patvirtina pareiškėjo tarnybinės veiklos trūkumus, vykdant Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, bendradarbiavimo spragas, bendraujant su kitais valstybės tarnautojais. Teismas konstatavo, jog šie tarnybinės veiklos, pareiškėjo kvalifikacijos trūkumai ir buvo užfiksuoti jo tiesioginio vadovo, todėl pareiškėjo kvalifikacija lyderystės, programų ir projektų valdymo požiūriu, strateginio mąstymo, žmogiškųjų išteklių valdymo prasme buvo įvertinti kaip nepakankami.

24Teismas nustatė, kad tiesioginis pareiškėjo vadovas Vertinimo išvadoje nurodė, jog pareiškėjas 2013 metais užduotis įvykdė iš dalies, pasiūlė tobulinti kvalifikaciją, nes pareiškėjas negalėjo įvardyti sričių, kurias tobulino 2013 metais. Teismas taip pat nustatė, jog pareiškėjas, vertinant jo tarnybinę veiklą, nei tiesioginiam viršininkui, nei Vertinimo komisijai nepateikė duomenų apie jo kvalifikacijos tobulinimą 2013 metais. Teismas nurodė, kad 2012 m. sausio 20 d. pareiškėjo Tarnybinės veiklos vertinimo išvada patvirtina, jog jis buvo numatęs pagrindines šias 2013 metų užduotis: 1) vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės seniūnaičių rinkimo tvarkos aprašu, vasario–kovo mėnesiais organizuoti Dainavos seniūnijos seniūnaičių rinkimus; 2) tobulinti kvalifikaciją, siekiant teikti kokybiškas viešojo administravimo paslaugas (dalyvauti ne mažiau kaip dviejuose seminaruose); 3) stiprinti seniūnijos gyventojų bendruomeninius ryšius, skatinti bendruomenės iniciatyvas, organizuoti įvairius renginius. Teismas padarė išvadą, jog byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas nustatytas užduotis iš esmės įvykdė, taip pat ir dėl kvalifikacijos tobulinimo – tai įrodo 2013 metais išduoti kvalifikacijos kėlimo pažymėjimai. Teismas aplinkybę, kad pareiškėjas jų nepateikė personalo skyriui ir jo tarnybinę veiklą vertinantiems subjektams teisės aktų nustatyta tvarka, laikė patvirtinančia pareiškėjo nesusipažinimą su teisės aktais, reglamentuojančiais jo tarnybinę veiklą, kad jam trūko bendradarbiavimo su kitais valstybės tarnautojais, tačiau nesudarančia pagrindo išvadai, kad minėtą užduotį įvykdė tik iš dalies.

25Teismas akcentavo, jog neatsižvelgus į tai, kad nors vertinimas dėl kvalifikacijos buvo netikslus, tačiau, nagrinėjant bylą nustačius, jog pareiškėjas nebuvo tinkamai susipažinęs su teisės aktais ir buvo trūkumų juos taikant praktikoje, tiesioginio vadovo siūlymas dėl kvalifikacijos tobulinimo iš esmės buvo tinkamas, todėl jo suformulavimo netikslumas nepatvirtina Vertinimo išvados neteisėtumo ir šia apimtimi. Teismas pažymėjo, jog tarnybinė veikla vertinama ne tik pagal einamiems metams nustatytų užduočių vykdymo rezultatus, bet atsižvelgiant į visumą faktorių, apibūdinančių profesinius sugebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, kvalifikaciją teisės aktų nustatytų kriterijų požiūriu (Taisyklių 9.1–9.4 p., Taisyklių 3 priedas), todėl aplinkybę, kad pareiškėjas iš esmės įvykdė užduotis pagal 2012 m. sausio 20 d. išvadoje nurodytus uždavinius, teismas vertino kaip nesudarančią pagrindo patenkinti skundo, nes įvertinęs visumą pareiškėjo tarnybinę veiklą lemiančių faktorių pagal byloje pateiktus faktinius duomenis, padarė išvadą, jog pareiškėjo tarnybinė veikla atitiko Vertinimo išvadoje nurodytą ir Vertinimo komisijos išvadoje bei jos atitaisyme nurodytą vertinimą, todėl buvo pagrįstas teisinis pagrindas pareiškėjui suteikti nuosekliai žemesnę trečią kvalifikacinę klasę ir siūlyti tobulinti kvalifikaciją.

26Teismas nenustatė esminių procedūrinių ir kitokio pobūdžio pažeidimų. Teismas nurodė, kad pareiškėjas buvo išklausytas ir jo veikla išnagrinėta Vertinimo komisijos posėdyje. Teismas akcentavo, jog pareiškėjo atstovai nurodė, kad Vertinimo komisija nepatikrino pareiškėjo tiesioginio vadovo vertinimo objektyvumo požiūriu, jog Vertinimo komisijos narė E. A. buvo šališka, neobjektyvi pareiškėjo atžvilgiu, tačiau 2014 m. vasario 20 d. Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašas šias aplinkybes paneigia. Teismas konstatavo, kad Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašas patvirtina, jog Vertinimo komisijoje buvo objektyviai ir nešališkai nagrinėjama pareiškėjo tiesioginio vadovo užpildyta Vertinimo išvada, vyko pokalbis su pareiškėju, jam užduodant klausimus, jį išklausant, siekiant išsiaiškinti ir įvertinti valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jo kvalifikaciją ir jam nustatytų užduočių vykdymo rezultatus, laikantis Taisyklių 17–20 punktuose nustatytos procedūros ir ribų. Teismas nurodė, kad byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų apie Vertinimo komisijos ir jos narių šališkumą, neobjektyvumą, ir dėl to atmetė pareiškėjo argumentus dėl šių aplinkybių. Teismas Komisijos išvadą pripažino pagrįsta ir teisėta.

27Teismas sprendė, kad Vertinimo komisijai buvo pateikta pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo veiklos trūkumus, sudarančių pagrindą pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2013 metus įvertinti patenkinamai ir siūlyti Administracijos direktoriui jam suteikti nuosekliai žemesnę trečią kvalifikacinę klasę ir tobulinti kvalifikaciją. Teismas nenustatė pareiškėjo skunde nurodytų teisės aktų reikalavimų pažeidimo. Teismas aplinkybę, jog pareiškėjo tiesioginio vadovo užpildytoje Vertinimo išvadoje ir 2014 m. sausio 15 d. Įstaigos vadovo ir karjeros valstybės tarnautojo, einančio valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos administracijos ar struktūrinio padalinio vadovo pareigas, kvalifikacijos vertinimo anketoje (toliau – ir Anketa) buvo sunkiai įskaitomų įrašų, jog tam tikra apimtimi, dėl kurios pasisakė teismas, vertinimas buvo netikslus, trūko konkretumo, vertino kaip nesudarančią pagrindo patenkinti skundą.

28Teismas padarė išvadą, jog teismo posėdyje apklausus pareiškėjo tiesioginį vadovą R. S. ir jam detaliai paaiškinus su pareiškėjo vertinimu susijusias aplinkybes, nurodyti trūkumai buvo ištaisyti. Teismas konstatavo, jog vertinant pareiškėjo tarnybinę veiklą, atsakovas iš esmės laikėsi Valstybės tarnybos įstatyme ir Taisyklėse nustatytos tvarkos ir procedūrų, sprendimą dėl Vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo priėmė kompetentingas asmuo, kompetencijos ribose.

29III.

30Pareiškėjas A. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo skundas būtų patenkintas.

31Pareiškėjas teigia, kad teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp proceso šalių; neteisingai vertino byloje esančius duomenis ir dalį jų pripažino įrodymais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas; neatsakė į skundo argumentą, kad Vertinimo komisija netyrė tiesioginio vadovo vertinimo pagrįstumo, nesiaiškino visų tokį nepagrįstą vertinimą lėmusių aplinkybių.

32Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Motyvuota išvada apie pareiškėjo įtariamo tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatus, nes dėl šios išvados yra inicijuotas teisminis ginčas (šiuo metu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama byla Nr. A-1802-662/2015), todėl teismas negalėjo remtis Motyvuotoje išvadoje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų vertinti.

33Teismas taip pat nepagrįstai vadovavosi Gyventojų nuomonės tyrimo ataskaita, ir nors pripažino, kad tai nėra tiesioginis įrodymas, tačiau vertino šią ataskaitą kaip netiesiogiai įrodančią pareiškėjo veiklos trūkumus. Pareiškėjas pažymi, kad šie duomenys, ne tik neįrodo pareiškėjo tarnybinės veiklos netinkamumo, bet ir nenukreipia nei į vieną tariamai netinkamos tarnybinės veiklos epizodą (t. y. nenustatomas ryšys tarp pareiškėjo, kaip miesto rajono seniūno, pareigybės aprašyme nurodytos pareigos ir jos nevykdymo fakto). Pareiškėjas akcentuoja, kad gyventojų apklausos yra subjektyvaus pobūdžio, apklausiamieji neturi teisinės pareigos pagrįsti konkrečiais faktais savo nuomonės apie seniūnijos veiklą ir pan., todėl teismas, vertindamas tokią ataskaitą kaip netiesioginį įrodymą nukrypo nuo ginčo esmės ir padarė neteisingas išvadas dėl jos įrodomosios galios.

34Pareiškėjas pažymi, kad teismas, vertindamas gyventojos L. R. skundą, neatsižvelgė į tai, kad net pats atsakovas pripažino, jog šioje situacijoje pareiškėjas tarnybinio nusižengimo nepadarė. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas ėmėsi iniciatyvos šiuo aspektu ir vertino, kad ši situacija įrodo pareiškėjo veiklos netinkamumą.

35Dėl teiginio, kad jis neva nedalyvauja savivaldybės strateginių planų kūrime, pareiškėjas nurodo, kad buvo pažymėjęs, jog nebuvo gavęs jokio pavedimo dalyvauti kokiame nors strateginio plano kūrime ar redagavime ar teikti tam pasiūlymus, tačiau teismas vertino, jog pareiškėjas neįrodė, kad neprivalėjo to daryti, ir pritarė tiesioginio vadovo išvados daliai, kurioje pareiškėjas už nedalyvavimą strateginio plano ruošime įvertintas neigiamai. Todėl pareiškėjas teigia, kad teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp proceso dalyvių ir nukrypo nuo administraciniame procese keliamo tiesos nustatymo standarto, nes vadovavosi tik prielaidomis.

36Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad neigiamai pareiškėjo veiklą apibūdina ir tai, jog jis neva nepateikė kompetentingiems Administracijos padaliniams nustatytos formos paraiškos dėl seniūnijos veiklos finansavimo. Pareiškėjas pažymi, kad nei tiesioginis vadovas, nei Vertinimo komisija pokalbio metu apie tokius faktus nekalbėjo, priekaištų nereiškė. Pareiškėjas akcentuoja, kad be finansavimo joks viešojo administravimo institucijos struktūrinis padalinys negali funkcionuoti, todėl nelogiška, kad pareiškėjas, kaip įstaigos vadovas, tokių dokumentų galėtų nepateikti. Pareiškėjas pažymi, jog teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad visais aktualiais šiai bylai duomenimis disponuoja atsakovas ir kad jis galėjo piktnaudžiauti savo padėtimi ir, siekdamas pateisinti savo nepagrįstą sprendimą, galėjo specialiai nepateikti Dainavos seniūnijos paraiškos dėl finansavimo. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas privalėjo įrodyti, kad toks dokumentas tikrai nebuvo pateiktas, ar teismas, siekdamas teisingai išspręsti ginčą, galėjo būti aktyvus.

37Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka.

38Atsakovas pažymi, jog pareiškėjo gebėjimą atlikti Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, tiesioginis vadovas įvertino patenkinamai ir šį savo sprendimą motyvavo tuo, kad pareiškėjo 2013 metų veikloje buvo nustatyta pažeidimų, netinkamai atliktų užduočių, pareiškėjas nėra susipažinęs su veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, juose nustatytais terminais ir tvarka. Atsakovas paaiškina, kad šis tiesioginio vadovo vertinimas yra tiesiogiai sietinas su piliečių skundais dėl pareiškėjo veiklos (gyvenamosios vietos deklaravimo atveju) ir seniūnijos teritorijos priežiūros funkcijos atlikimu, nes seniūnijos teritorijoje esantys nenaudojami žemės sklypai, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nebuvo įtraukti į Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą. Atsakovas akcentuoja, kad vertindamas pareiškėjo veiklą, tiesioginis vadovas atsižvelgė į tai, kaip pareiškėjas atlieka jam Pareigybės aprašymu priskirtas funkcijas ir kaip sprendžia seniūnijos teritorijos gyventojų problemas. Atsakovas nurodo, kad byloje esantys duomenys ir Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašas patvirtino, kad Vertinimo komisija tikrino Vertinimo išvados pagrįstumą.

39Atsakovas, nesutikdamas su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas negalėjo remtis Motyvuotoje išvadoje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų vertinti, nes dėl jų yra nagrinėjamas atskiras teisminis ginčas, pažymi, kad šioje administracinėje byloje teismas pareiškėjo veiklos netinkamą atlikimą vertino tik tiek, kiek tai yra būtina pagrįsti ar paneigti atsakovo atlikto pareiškėjo tarnybinės veiklos 2013 metais vertinimo pagrįstumą. Vertinimo komisijoje pareiškėjui buvo užduodami klausimai, siekiant įvertinti, ar jis tinkamai atlieka jam Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, buvo klausiama apie pareigą dalyvauti rengiant Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą, ir tik iš pareiškėjo atsakymų, kad jam buvo žinoma apie nenaudojamą sklypą dar 2012 metais, tačiau jis 2013 metais nebuvo įtrauktas į Nenaudojamų žemės sklypų sąrašus, buvo sprendžiama, jog pareiškėjas netinkamai vykdo jam Pareigybės aprašymu priskirtas funkcijas, nėra tinkamai susipažinęs su jo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais ir nepakankamai bendradarbiauja su kitais atsakingais atsakovo struktūriniais padaliniais.

40Atsakovas teigia, kad nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, susiję su Gyventojų nuomonės tyrimo ataskaitos vertinimu. Atsakovas pažymi, kad teismas šį įrodymą vertino tik tuo aspektu, jog dėl iš dalies netinkamo pareiškėjo pareigų vykdymo, t. y. dėl neprižiūrimų žemės sklypų neįtraukimo į Nenaudojamų žemės sklypų sąrašus teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, pareiškėjo vadovaujamoje seniūnijoje kyla realios neigiamos pasekmės, o gyventojų nuomone, labiausiai atsiliekanti iš visų seniūnijų yra Dainavos seniūnija. Atsakovas pažymi, kad gyventojai tyrimo metu išreiškė nepasitenkinimą dėl apleistų sklypų nepriežiūros, tinkamos kontrolės nebuvimo, taip pat nurodė, jog Dainavos seniūnijoje yra daug žaliųjų plotų, niekam nepriklausančių ir apleistų, ne kartą teko matyti nešienautą, iki kelių užaugusią žolę, netgi šalia pačios seniūnijos. Pareiškėjas nepateikė duomenų, jog aptariamas tyrimas yra atliktas neobjektyviai, šališkai, kad jame pateikti duomenys neatitinka tikrovės ir kad jie neatspindi tikrosios jo vadovaujamos seniūnijos gyventojų nuomonės apie seniūniją.

41Atsakovas nepritaria apeliacinio skundo argumentams dėl L. R. skundo vertinimo. Atsakovas paaiškina, kad teismas nurodė, jog ne pats skundas ar aplinkybė, jog už tai pareiškėjui nebuvo taikyta tarnybinė atsakomybė, bet Tyrimo išvada, pareiškėjo ir atsakovo paaiškinimai bei Vertinimo komisijos garso įrašas sudaro pagrindą konstatuoti pareiškėjo, kaip seniūno, veiklos trūkumus dėl nepakankamo įsigilinimo į seniūnijos gyventojų rūpesčius, problemas, nagrinėjant jiems opius klausimus. Atsakovas akcentuoja, jog pareiškėjas Vertinimo komisijai vertinant jo veiklą, pripažino, jog L. R. kilusios deklaravimo problemos jis išspręsti nepadėjo.

42Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad jis nebuvo gavęs pavedimo dalyvauti strateginio plano ruošime, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog pareiškėjas iš dalies netinkamai vykdė jam pavestas funkcijas, nepakankamai bendradarbiavo su atsakingais padaliniais (darbuotojais). Atsakovas nurodo, kad Apraše yra aiškiai apibrėžta Administracijos struktūrinių padalinių pareiga dalyvauti ilgalaikio strateginio plano priežiūros ir koregavimo procese (6, 6.2.2, 6.2.3 p.), o Administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 16 d. įsakyme Nr. A-172 yra aiškiai įvardyti pateiktini dokumentai: padalinio veiklos planai ir ataskaitos pagal patvirtintą formą, nurodyta kam ir kokiu terminu jie privalo būti pateikti.

43Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas neteisus teigdamas, jog teismas sprendimą grindė prielaidomis, jog pareiškėjas neva nepateikė kompetentingiems savivaldybės administracijos padaliniams nustatytos formos paraiškos dėl seniūnijos veiklos finansavimo. Atsakovas vadovaujasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 101 straipsniu bei 31 straipsnio 4 dalimi ir teigia, kad seniūnijos funkcijoms vykdyti turi būti skirti asignavimai, kurių skyrimas nėra įmanomas be finansinio planavimo. Atsakovas teigia, kad pateikė įrodymus, pagrindžiančius, jog pareiškėjas, skirtingai nei visų kitų Administracijos filialų seniūnai, atsakingiems padaliniams nepateikė duomenų apie lėšų, būtinų Dainavos seniūnijos 2013 metų veiklos programoms vykdyti, poreikį. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas, kaip filialo vadovas, turi prieigą prie visų filialo dokumentų (siunčiamų, gaunamų), iš kitų filialų (seniūnijų) pateiktų paraiškų matyti, kad jos yra registruotos filialuose (turi skirtingus numerius) ir pasirašytos seniūnų ir ar juos pavaduojančių asmenų, todėl, jei pareiškėjo vadovaujama seniūnija 2013 metais būtų teikusi tokią paraišką atsakovo padaliniui, pareiškėjui tai turėjo būti žinoma, šie duomenys pareiškėjui, kaip filialo vadovui, yra prieinami per institucijoje veikiančią dokumentų valdymo sistemą ir jis juos galėjo pateikti teismui, tačiau pareiškėjas tokių dokumentų teismui nepateikė.

44Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas nevertino, ar Vertinimo komisija tyrė Vertinimo išvados pagrįstumą. Atsakovas nurodo, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai bei Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašas patvirtina, kad Vertinimo komisija, siekdama įvertinti Vertinimo išvados pagrįstumą, vertinimo metu pareiškėjui uždavė papildomus klausimus dėl Pareigybės aprašymu priskirtos vykdyti veiklos ir pareiškėjo gebėjimo atlikti Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir įvertinti jo kvalifikaciją. Pareiškėjui taip pat buvo užduoti klausimai, kuriais buvo siekiama išsiaiškinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas tinkamai įvertino jo 2013 metų veiklą. Ir tik valstybės tarnautojui atsakius į Vertinimo komisijos užduotus klausimus, t. y. Vertinimo komisijai įsitikinus, kad tiesioginis vadovas tinkamai įvertino valstybės tarnautojo veiklą, komisija sprendė dėl jo gebėjimo atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikacijos bei teikė siūlymą suteikti pareiškėjui nuosekliai žemesnę kvalifikacinę klasę ir siūlyti tobulinti kvalifikaciją.

45Teisėjų kolegija konstatuoja:

46IV.

47Šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. AP-357 „Dėl A. M.“, kuriuo, įgyvendinant Vertinimo komisijos išvadą bei jos atitaisymą, pareiškėjui A. M. suteikta nuosekliai žemesnė kvalifikacinė klasė, t. y. trečia kvalifikacinė klasė, ir pasiūlyta tobulinti kvalifikaciją, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas skundu taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo dėl neteisėtai sumažintos kvalifikacinės klasės susidariusį darbo užmokesčio skirtumą.

48Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės administratoriaus 1997 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. 516-k nuo 1997 m. spalio 14 d. priimtas į Socialinės rūpybos skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas (II t., b. l. 29). Kauno miesto savivaldybės administratoriaus 1997 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 591-k nuo 1997 m. gruodžio 5 d. pareiškėjas perkeltas į Socialinės rūpybos skyriaus vedėjo pareigas (II t., b. l. 30). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. AP-411 nuo 2009 m. balandžio 1 d. iš Socialinių reikalų skyriaus vedėjo pareigų pareiškėjas perkeltas į Dainavos seniūno (A lygio 12 kategorijos) pareigas, paliekant antrą kvalifikacinę klasę, nustatant pareiginės algos koeficientą – 5,7 (bazinio dydžio) (II t., b. l. 28).

49Byloje nustatyta, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas R. S. 2014 m. sausio 23 d. užpildė Vertinimo išvadą (I t., b. l. 12–14) ir pareiškėjo tarnybinę veiklą 2013 metais įvertino patenkinamai bei pasiūlė pareiškėjui suteikti nuosekliai žemesnę kvalifikacinę klasę. 2014 m. vasario 20 d. pareiškėjo tarnybinė veikla buvo vertinama Vertinimo komisijoje ir 2014 m. vasario 20 d. Vertinimo komisijos išvadoje (atitaisyta 2014 m. vasario 27 d.) (I t., b. l. 20–21) nutarta pareiškėjo tarnybinę veiklą 2013 metais įvertinti patenkinamai bei pasiūlyta pareiškėjui suteikti nuosekliai žemesnę trečią kvalifikacinę klasę ir tobulinti kvalifikaciją. Administracijos direktoriaus D. R. Įsakymu pareiškėjui – Dainavos seniūnui A. M. – buvo suteikta nuosekliai žemesnė trečia kvalifikacinė klasė ir siūloma tobulinti kvalifikaciją (I t., b. l. 9). Įsakymas įsigaliojo nuo 2014 m. kovo 1 d.

50Nesutikdamas su Įsakymu, pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas šį Įsakymą panaikinti. Pareiškėjas skundą grindžia tuo, kad Vertinimo komisija pažeidė pareigą patikrinti tiesioginio vadovo vertinimą ir nepagrįstai, pažeisdama procedūras patvirtino tiesioginio vadovo vertinimą, o tiesioginis vadovas Administracijos direktoriaus pavaduotojas R. S. surašė formalią ir nepagrįstą Vertinimo išvadą, kurios dalis yra parašyta neįskaitomu raštu bei kurioje nėra nurodyta konkrečių ir objektyvių duomenų, dėl kurių pareiškėjo veikla yra vertinama patenkinamai, bei nepagrindžiama siūloma taikyti poveikio priemonė – nuosekliai žemesnės kvalifikacinės klasės suteikimas. Pareiškėjo teigimu, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis, Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnis, Taisyklių 18 punktas.

51Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, įvertinęs bylos įrodymų visumą ir padaręs išvadą, jog pareiškėjo tarnybinė veikla atitiko Vertinimo išvadoje nurodytą ir Vertinimo komisijos išvadoje bei jos atitaisyme nurodytą vertinimą, todėl buvo pagrįstas teisinis pagrindas pareiškėjui suteikti nuosekliai žemesnę trečią kvalifikacinę klasę ir siūlyti tobulinti kvalifikaciją.

52Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp proceso šalių bei neteisingai vertino byloje esančius duomenis, dalį jų pripažino įrodymais, pažeisdamas ABTĮ normas; neatsakė į skundo argumentą, jog Vertinimo komisija netyrė tiesioginio vadovo vertinimo pagrįstumo, nesiaiškino visų tokį nepagrįstą vertinimą lėmusių aplinkybių; nepagrįstai vadovavosi Gyventojų nuomonės tyrimo ataskaita; vertindamas L. R. skundą, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas pripažino, jog pareiškėjas tarnybinio nusižengimo nepadarė; neįvertino to, kad pareiškėjas nebuvo gavęs jokio pavedimo dalyvauti kokiame nors strateginio plano rengime; nepagrįstai konstatavo, jog neigiamai pareiškėjo veiklą apibūdina ir tai, jog jis neva nepateikė kompetentingiems Administracijos padaliniams nustatytos formos paraiškos dėl seniūnijos veiklos finansavimo. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai byloje paskirstė įrodinėjimo pareigą, tinkamai vadovavosi byloje surinktais įrodymais bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

53Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundo reikalavimus, atsižvelgdamas į pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus ir šioje byloje nagrinėjamo administracinio ginčo ribas, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis (ABTĮ 57 str.), Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio, Taisyklių nuostatomis, išsamiai ištyrė tiek Vertinimo komisijos, tiek pareiškėjo tiesioginio vadovo pateiktos Vertinimo išvados pagrįstumą.

54Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje be kita ko nustatyta, kad seniūnija yra savivaldybės administracijos filialas, veikiantis tam tikroje savivaldybės teritorijos dalyje. Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad seniūnas yra seniūnijos vadovas, seniūnijai skirtų asignavimų valdytojas, jis yra karjeros valstybės tarnautojas. Dainavos seniūno pareigybės aprašymo, patvirtinto Administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. A-1054, 1 punkte nurodyta, kad Dainavos seniūnas yra karjeros valstybės tarnautojas, o 4 punkte įtvirtinta, kad seniūno pareigybės paskirtis yra planuoti, organizuoti ir kontroliuoti Dainavos seniūnijos darbą, įtraukti gyventojus į vietos savivaldos procesą, pagal suteiktą kompetenciją įgyvendinti valstybės ir Savivaldybės institucijų priimtus teisės aktus, vykdant seniūnijai priskirtas funkcijas (I t., b. l. 50–52). Dainavos seniūnas tiesiogiai pavaldus Administracijos direktoriaus pavaduotojui (I t., b. l. 53).

55Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstaigos vadovo ir karjeros valstybės tarnautojo, einančio valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos administracijos ar struktūrinio padalinio vadovo pareigas, tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant atitinkamai jo vadovaujamai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuluotas užduotis. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo 22 ir 221 straipsniai bei juos detalizuojančios inter alia Taisyklės bei Kriterijai.

56Pažymėtina, kad Taisyklėse yra nustatyta, jog tiesioginis vadovas valstybės tarnautojui pateikia vertinimo anketą, kurią valstybės tarnautojas užpildo ir grąžina tiesioginiam vadovui; valstybės tarnautojas ir tiesioginis vadovas susitaria dėl pokalbio datos, o pokalbio metu tiesioginis vadovas su valstybės tarnautoju aptaria vertinimo anketą ir valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas; nustatytų užduočių vykdymo rezultatus, nustato einamųjų metų užduotis, aptaria valstybės tarnautojo karjerą ir kvalifikacijos tobulinimą; tiesioginis vadovas po pokalbio užpildo vertinimo anketą tais atvejais, kai nesutinka su valstybės tarnautojo balu, bei surašo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą (Taisyklių 81–9 p.). Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimą; valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą; sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos siūlymo priėmimą (išskyrus atvejus, kai vertinimo komisija valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina gerai); vertinimo komisijos išvados surašymą (Taisyklių 18 p.). Taisyklių 19 punktas nustato, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jo kvalifikaciją ir jam nustatytų užduočių vykdymo rezultatus. Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimas vertinimo komisijoje susideda iš pokalbio su valstybės tarnautoju ir išvados nagrinėjimo (Taisyklių 20 p.).

57Nagrinėjamu atveju vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, kuriose įtvirtinta valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra, buvo atliktas pareiškėjo tarnybinės veiklos 2013 metais vertinimas, t. y. įvertinti pareiškėjo gebėjimai atlikti Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikacija bei pasiekti rezultatai, vykdant jo vadovaujamai seniūnijai suformuluotas užduotis.

58Pareiškėjo tiesioginio vadovo užpildytos Vertinimo išvados dalyje „Pasiektų rezultatų vykdant užduotis vertinimas“ pareiškėjo pasiekti rezultatai įvertinti 3 (valstybės tarnautojas iš esmės įvykdė užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius). Vertinimo išvados dalyje „Gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimas“ šie gebėjimai įvertinti 2 bei nurodyta, kad taip yra įvertinta, atsižvelgus į tai, jog 2013 metais buvo veiklos pažeidimų, netinkamai atliktų užduočių, pareiškėjas nėra susipažinęs su veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, juose nustatytais terminais ir tvarka. Vertinimo išvados dalyje „Kvalifikacijos vertinimas“ pateiktas kvalifikacijos anketoje gautas balas – 2 bei nurodyta, kad pareiškėjui siūloma tobulinti kvalifikaciją, nes pareiškėjas (tarnautojas) negalėjo įvardyti, kur tobulino savo kvalifikaciją 2013 metais. Vertinimo išvados dalyje „Bendras vertinimas“ pateiktas vertinimas – 2, o dalyje „Siūlymai“ nurodyta: suteikti žemesnę kvalifikacinę klasę.

59Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 13 dalį vertinimo komisija valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą gali įvertinti: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai. Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnyje įtvirtinta, kad vertinimo komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą patenkinamai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlo: 1) suteikti valstybės tarnautojui nuosekliai žemesnę kvalifikacinę klasę arba panaikinti jo turimą trečią kvalifikacinę klasę ir tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją; 2) tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją. Taisyklių 54 punkte nurodyta, kad į pareigas priimantis asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas nuo vertinimo komisijos posėdžio priima sprendimą dėl šios komisijos siūlymo įgyvendinimo.

60Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo ir atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio ir su jo įgyvendinimu susijusių Taisyklių taikymo praktiką, laikosi pozicijos, kad teismas, nagrinėdamas ginčą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio vadovo sprendimo, priimto įgyvendinant vertinimo komisijos pasiūlymus, susijusius su patenkinamu arba nepatenkinamu valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimu (Taisyklių 17, 18 ir 19 p.), pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti ne tik tai, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, bet ir tai, ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1271/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-146/2010; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-702/2010 ir kt.).

61Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vertinimo komisijai, kuri tikrina valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1727/2008; 2009 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-646/2009 ir kt.). Be to, būtina pažymėti, kad teismui nėra suteikta vertinti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatų, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų / siūlymo įgyvendinimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015).

62Taigi šiuo atveju tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą svarbu išsiaiškinti ir nustatyti, ar pareiškėjo tarnybinės veiklos išvados apie tai, kad 2013 metais pareiškėjo veikloje buvo pažeidimų, netinkamai atliktų užduočių, jis nėra susipažinęs su veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, juose nustatytais terminais ir tvarka, yra pagrįstos atsakovo pateiktais įrodymais, ir pareiškėjo tarnybinė veikla buvo pagrįstai įvertinta patenkinamai, t. y. iš esmės buvo nustatyta, kad pareiškėjo nepakankama kvalifikacija, užduotys dažnai įvykdomos ne laiku ir nepakankamai gerai atliekamos funkcijos, ir ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šiuos įrodymus.

63Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo pateiktus įrodymus, susijusius su atliktu pareiškėjo tarnybinės veiklos 2013 metais vertinimu, daro išvadą, kad atsakovas pateikė pakankamai įrodymų, kuriuose užfiksuoti duomenys, pagrindžiantys Vertinimo išvadoje bei Vertinimo komisijos išvadoje padarytas išvadas apie pareiškėjo veiklą 2013 metais, o pirmosios instancijos teismas, laikydamasis ABTĮ reikalavimų, šiuos įrodymus įvertino.

64ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais.

65ABTĮ 57 straipsnyje nustatyta, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.). Minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 d.).

66Iš apeliaciniu skundu skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas analizavo šiuos atsakovo pateikus įrodymus, pagrindžiančius Vertinimo išvadą bei Vertinimo komisijos išvadą: Motyvuotą išvadą; Gyventojų nuomonės tyrimo ataskaitą; Tyrimo išvadą; įrodymus, patvirtinančius, jog pareiškėjas nedalyvauja rengiant strateginius planus bei kad nesikreipė į Administraciją dėl lėšų poreikio 2013 metais planuojamai veiklai vykdyti.

67Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Motyvuota išvada (I t., b. l. 56–62), kurioje nurodyta, kad pareiškėjas neužtikrino tinkamo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. T-286 (kartu su 2013 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. T-138 pakeitimu), kuriuo patvirtintas Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašas, įgyvendinimo ir nustatyta tvarka ir terminais nepateikė Finansų skyriui 2013 metais seniūnijos sudaryto sąrašo, į kurį būtų įtrauktas nenaudojamos žemės sklypas (( - ), Kaune), nes dėl jos yra inicijuotas administracinis ginčas teisme. Teisėjų kolegija, atmesdama šį apeliacinio skundo argumentą, pirmiausia pažymi, kad šioje administracinėje byloje nėra sprendžiamas klausimas, susijęs su tarnybinės atsakomybės taikymu / netaikymu pareiškėjui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo ir vertino faktus, nurodytus Motyvuotoje išvadoje. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2013 metų Dainavos seniūnijos veiklos plane seniūnija buvo įsipareigojusi vykdyti nenaudojamų statinių ir sklypų kontrolę, teikti pasiūlymus ir informaciją Finansų ir Turto skyriams, o už šių įsipareigojimų vykdymą buvo atsakingas pareiškėjas. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A-1802-662/2015, patvirtino, kad Administracijos 2014 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. AP-12, įgyvendinančio Motyvuotą išvadą, 1 punktas, kuriuo pareiškėjas pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, neskiriant jam tarnybinės nuobaudos, pasibaigus tarnybinės nuobaudos skyrimo terminui, yra teisėtas bei pagrįstas. Pažymėtina, kad šioje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog pareiškėjas, tinkamai vykdydamas savo pareigas bei būdamas pakankamai rūpestingas, privalėjo pasidomėti bei atlikti veiksmus, susijusius su nenaudojamų žemės sklypų priežiūra ir kontrole, kad pareiškėjo neveikimas prieštaravo imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu, o pareiškėjo kaltė pasireiškė netinkamu teisės aktais nustatytų funkcijų vykdymu.

68Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Motyvuota išvada ir teisingai konstatavo, jog Motyvuota išvada patvirtina Vertinimo išvados teiginį apie pareiškėjo 2013 metais padarytus veiklos pažeidimus. Be to, pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai nurodė, kad teisės aktais nustatytu terminu ir tvarka minėto sklypo neįtraukimas į Nenaudojamų sklypų sąrašą tuo pačiu patvirtina, jog pareiškėjas nebuvo tinkamai susipažinęs su teisės aktais, reglamentuojančiais jo veiklą.

69Taip pat nepripažintinas pagrįstu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis Gyventojų nuomonės tyrimo ataskaita. Kaip nurodo ir pats pareiškėjas apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas šiuo įrodymu vadovavosi kaip netiesioginiu įrodymu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu aptariamo įrodymo vertinimu, nes Gyventojų nuomonės tyrimo ataskaitoje yra duomenys, kurie yra susiję ir su seniūnijos veikla, už kurią yra atsakingas pareiškėjas, bei su pareiškėjo vertinta vykdyta veikla 2013 metais. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, jų nekartoja, tik pažymi, kad Gyventojų nuomonės tyrimo ataskaitoje užfiksuota, jog Dainavos seniūnija, kuriai vadovauja pareiškėjas, gyvenimo kokybės ir gyventojų pasitenkinimo paslaugomis požiūriu yra labiausiai atsiliekanti iš visų seniūnijų (II t., b. l. 51). Šios ataskaitos skiltyje „Viešųjų miesto erdvių priežiūros problemos“ nurodyta, jog gyventojai yra išreiškę nepasitenkinimą dėl apleistų sklypų nepriežiūros, tinkamos kontrolės nebuvimo, nurodę, jog Dainavos seniūnijoje yra daug žaliųjų plotų, niekam nepriklausančių ir apleistų, ne kartą teko matyti nešienautą, iki kelių užaugusią žolę, netgi šalia pačios seniūnijos, pateiktas siūlymas labiau rūpintis želdiniais, ne tik esančiais šalia gatvių ir kiemuose (II t., b. l. 57).

70Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, susijusius su L. R. prašymo nagrinėjimu, nes atsakovas pripažino, jog šioje situacijoje pareiškėjas tarnybinio nusižengimo nepadarė. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjo tiesioginis vadovas Kvalifikacijos vertinimo anketos dalyje – „Komunikacija ir viešieji ryšiai“ nurodė, kad šį kriterijų, kurį pareiškėjas buvo įvertinęs maksimaliu balu – 4, vertina 2 balais, bei nurodė, kad pareiškėjas netinkamai suteikia visą informaciją. Pažymėtina, jog Tyrimo išvadoje (II t., b. l. 42–46) pateiktas siūlymas pripažinti, jog pareiškėjas tarnybinio pažeidimo, nagrinėdamas L. R. prašymą dėl gyvenamosios vietos deklaravimo, nepadarė. Tačiau Tyrimo išvadoje pareiškėjas įpareigotas ateityje, teikiant informaciją interesantams siekti patenkinti jų lūkesčius, vadovautis tarnautojų veiklos etikos principais ir tarnauti visuomenės interesams. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Tyrimo išvados duomenys patvirtina Anketoje pateiktą vertinimą dėl minėto kriterijaus įgyvendinimo pareiškėjo veikloje vertinimo.

71Nesutiktina su pareiškėjo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino fakto, jog pareiškėjas nebuvo gavęs jokio pavedimo dalyvauti kokiame nors strateginio plano kūrime ar redagavime ar teikti tam tikrus pasiūlymus. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Pareigybės aprašymo, Aprašo bei Įsakymo Nr. A-172 nuostatomis, pagrįstai vertino, jog pareiškėjas, kaip Dainavos seniūnijos seniūnas, turėjo pareigą dalyvauti Kauno miesto ilgalaikiame strateginiame planavime. Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, Įsakyme Nr. A-172 (I t., b. l. 172–173) įvardyti dokumentai, kuriuos pareiškėjas, kaip Kauno miesto savivaldybės administracijos padalinio – Dainavos seniūnijos – vadovas turėjo pateikti – t. y. – iki einamųjų metų vasario 25 d. – einamųjų metų veiklos planą, iki einamųjų metų sausio mėn. 15 d. – praėjusių metų veiklos ataskaitą, užpildyti planų ir ataskaitų rodiklius Kauno miesto savivaldybės veiklos planavimo ir valdymo modulio informacinėje sistemoje (1, 1.1, 1.1.2.1, 1.1.2.2 ir 1.13 p.). Pareiškėjas nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad nebuvo gavęs pavedimo dalyvauti strateginiame planavime. Pažymėtina, jog Pareigybės aprašymo 7.1 punkte nustatyta, kad seniūno funkcija – inicijuoti Savivaldybės tarybos sprendimų, Savivaldybės mero potvarkių, Administracijos direktoriaus įsakymų seniūnijos kompetencijos klausimams rengimą ir kontroliuoti jų vykdymą. Atsižvelgiant į tai, padaryta pagrįsta išvada, jog pareiškėjo, kaip Dainavos seniūnijos vadovo, pareiga yra įgyvendinti ir Apraše bei Įsakymo Nr. A-172 nustatytas Administracijos padalinio – seniūnijos – vadovui nustatytas pareigas.

72Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad byloje yra duomenys apie tai, jog pareiškėjas pateikė Įsakymo Nr. A-172 1.1.2.1 punkte nurodytą dokumentą – Dainavos seniūnijos 2013 metų veiklos planą (II t., b. l. 31–41). Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų parengęs bei pateikęs kitus, Įsakyme Nr. A-172 nurodytus pateikti dokumentus.

73Pareiškėjas apeliaciniame skunde kritikuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, jog neigiamai pareiškėjo veiklą apibūdina ir tai, jog jis neva nepateikė kompetentingiems savivaldybės administracijos padaliniams nustatytos formos paraiškos dėl seniūnijos veiklos finansavimo, nes šiuos įrodymus turi atsakovas ir galėjo sąmoningai nepateikti Dainavos seniūnijos paraiškos dėl finansavimo. Pirmosios instancijos teismas apeliaciniu skundu skundžiamame sprendime nurodė, jog atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas nesikreipė į Administraciją dėl lėšų poreikio 2013 metais planuojamų veiklų programoms vykdyti, o kitos Kauno miesto seniūnijos kreipėsi, ir šias aplinkybes pagrindžia pateikti rašytiniai įrodymai – seniūnijų kreipimaisi dėl numatomų lėšų poreikio 2013 metų veiklos programoms vykdyti. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas atsakovo nurodytų aplinkybių ir pateiktų duomenų nepaneigė. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytus atsikirtimus, sutinka su pirmosios instancijos išvada, nes ji pakankamai įtikinamai argumentuota ir nekelia abejonių. Pažymėtina, kad šiuo atveju pareiškėjas turėjo pateikti įrodymus, jog paraiška buvo teikta, ir paneigti atsakovo argumentus, kad tokios paraiškos Dainavos seniūnija neteikė. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodęs duomenų, kurie leistų daryti bent tikėtiną išvadą, jog minėti dokumentai buvo pateikti, ir dėl to reikalauti iš atsakovo šiuos dokumentus pateikti.

74Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neatsakė į skundo argumentą, kad Vertinimo komisija netyrė tiesioginio vadovo vertinimo pagrįstumo, nesiaiškino visų tokį nepagrįstą vertinimą lėmusių aplinkybių. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai nagrinėjo ir vertino esmines tarp šalių kilusio ginčo aplinkybes, susijusias su Vertinimo komisijos darbu, t. y. ar Vertinimo komisija proporcingai, objektyviai, nešališkai bei nepiktnaudžiaudama jai suteiktais įgalinimais, įvertino pareiškėjo tarnybinę veiklą.

75Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atliekant pareiškėjo 2013 metų veiklos vertinimą nebuvo padaryta esminių procedūrinių ir kitokio pobūdžio pažeidimų, nurodydamas, kad pareiškėjas buvo išklausytas ir jo veikla išnagrinėta Vertinimo komisijos posėdyje. Pirmosios instancijos teismas taip pat teismo posėdyje liudytoju apklausė ir pareiškėjo tiesioginį vadovą R. S.. Taip pat pirmosios instancijos teismas, išklausęs Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašą, atmetė pareiškėjo išsakytus argumentus dėl Vertinimo komisijos narės E. A. neobjektyvumo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atidžiai išklausiusi Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašą, neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo abejoti Vertinimo komisijos narių objektyvumu, o Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašas patvirtina, jog Vertinimo komisijoje buvo nagrinėjama pareiškėjo tiesioginio vadovo užpildyta Vertinimo išvada, vyko pokalbis su pareiškėju, jam buvo užduodami klausimai ir išklausomi pareiškėjo atsakymai, susiję su tiesioginio vadovo nurodytomis aplinkybėmis Vertinimo išvadoje ir pareiškėjo veikla 2013 metais, bei buvo imtasi teisės aktuose nustatytų priemonių, siekiant išsiaiškinti ir įvertinti pareiškėjo (valstybės tarnautojo) gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jo kvalifikaciją ir jam nustatytų užduočių 2013 metams (I t., b. l. 123–126) vykdymo rezultatus.

76Pažymėtina, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodydamas, kad Vertinimo komisija netyrė tiesioginio vadovo vertinimo pagrįstumo, nedetalizuoja šių argumentų, todėl šie argumentai vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti bylos duomenimis.

77Apibendrinant tai, kad išdėstyta šioje nutartyje, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė teisiškai reikšmingus faktus ir juos kvalifikavo, tinkamai pritaikydamas materialiosios teisės normas bei laikydamasis ABTĮ įtvirtintų proceso teisės normų, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų dėl Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

78Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

79Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

80Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

81Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą,... 5. Pareiškėjas nurodė, jog yra karjeros valstybės tarnautojas – Dainavos... 6. Pareiškėjas paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos... 7. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika,... 8. Pareiškėjo teigimu, vertinant jo tarnybinę veiklą, nebuvo laikomasi... 9. Pareiškėjas nurodė, kad Vertinimo komisija pažeidė pareigą patikrinti... 10. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą nurodė, jog su skundu... 11. Atsakovas paaiškino, jog vertindamas pareiškėjo tarnybinę veiklą 2013... 12. Atsakovas nurodė, kad vertindamas pasiektus rezultatus vykdant užduotis,... 13. Atsakovas pažymėjo, jog Vertinimo išvadoje, analogiškai kaip ir išvadoje... 14. Atsakovas teigė, jog pareiškėjas, tiesioginiam vadovui vertinant jo veiklą,... 15. II.... 16. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 26 d. sprendimu... 17. Teismas pažymėjo, kad Vertinimo išvadoje dėl pareiškėjo gebėjimų... 18. Teismas nustatė, kad Dainavos seniūno pareigybės aprašyme, patvirtintame... 19. Teismas nurodė, kad 2014 m. sausio 6 d. Motyvuota išvada apie A. M. įtariamo... 20. Teismas taip pat nurodė, kad 2013 metų Kauno miesto gyventojų nuomonės... 21. Teismas Administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. A1-945... 22. Teismas vadovavosi Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007 m. birželio 21 d.... 23. Teismas nurodė, kad atsakovas paaiškino, jog pareiškėjas nesikreipė į... 24. Teismas nustatė, kad tiesioginis pareiškėjo vadovas Vertinimo išvadoje... 25. Teismas akcentavo, jog neatsižvelgus į tai, kad nors vertinimas dėl... 26. Teismas nenustatė esminių procedūrinių ir kitokio pobūdžio pažeidimų.... 27. Teismas sprendė, kad Vertinimo komisijai buvo pateikta pakankamai duomenų,... 28. Teismas padarė išvadą, jog teismo posėdyje apklausus pareiškėjo... 29. III.... 30. Pareiškėjas A. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos... 31. Pareiškėjas teigia, kad teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą... 32. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Motyvuota išvada... 33. Teismas taip pat nepagrįstai vadovavosi Gyventojų nuomonės tyrimo ataskaita,... 34. Pareiškėjas pažymi, kad teismas, vertindamas gyventojos L. R. skundą,... 35. Dėl teiginio, kad jis neva nedalyvauja savivaldybės strateginių planų... 36. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad neigiamai pareiškėjo veiklą... 37. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad su juo... 38. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjo gebėjimą atlikti Pareigybės aprašyme... 39. Atsakovas, nesutikdamas su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas negalėjo... 40. Atsakovas teigia, kad nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, susiję su... 41. Atsakovas nepritaria apeliacinio skundo argumentams dėl L. R. skundo... 42. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad jis nebuvo gavęs pavedimo... 43. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas neteisus teigdamas, jog teismas sprendimą... 44. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas nevertino,... 45. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 46. IV.... 47. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės... 48. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas Kauno miesto savivaldybės... 49. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas Kauno miesto... 50. Nesutikdamas su Įsakymu, pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas šį... 51. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, įvertinęs bylos... 52. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 53. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka,... 54. Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje be kita ko nustatyta, kad... 55. Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstaigos... 56. Pažymėtina, kad Taisyklėse yra nustatyta, jog tiesioginis vadovas valstybės... 57. Nagrinėjamu atveju vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, kuriose... 58. Pareiškėjo tiesioginio vadovo užpildytos Vertinimo išvados dalyje... 59. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 13 dalį vertinimo komisija... 60. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo ir atsakovo... 61. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad... 62. Taigi šiuo atveju tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo... 63. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo pateiktus įrodymus, susijusius su... 64. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog priimdamas sprendimą, administracinis... 65. ABTĮ 57 straipsnyje nustatyta, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi... 66. Iš apeliaciniu skundu skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas... 67. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas... 68. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios... 69. Taip pat nepripažintinas pagrįstu pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas,... 70. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios... 71. Nesutiktina su pareiškėjo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas... 72. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad byloje... 73. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kritikuoja pirmosios instancijos teismo... 74. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios... 75. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atliekant... 76. Pažymėtina, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodydamas, kad Vertinimo... 77. Apibendrinant tai, kad išdėstyta šioje nutartyje, konstatuotina, kad... 78. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 79. Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą atmesti.... 80. Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimą palikti... 81. Nutartis neskundžiama....