Byla 2A-1912-603/2014
Dėl sutarties pripažinimo negaliojančia

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Virginijaus Kairevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto ieškovo G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovams V. M. ir O. M. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia,

Nustatė

2Ieškovas prašė pripažinti negaliojančia 1997-04-04 tarp atsakovų V. M. ir O. M. sudarytą santuokos metu įgyto turto pasidalijimo sutartį, kaip pažeidžiančią ieškovo teises atgauti įsiteisėjusiu teismo sprendimu jam pripažintą skolą, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

3Nurodė, kad 2011-08-30 paveldėjimo teisės liudijimu ieškovas įgijo reikalavimo teisę pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2000-01-19 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-259/2000 dėl 47740Lt išieškojimo iš atsakovo V. M.. Antstoliui R. V. 2011-09-01 pateiktas vykdyti vykdomojo rašto dublikatas, išduotas 2000-01-19 sprendimo pagrindu. Pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš atsakovo vykdomojoje byloje Nr. 0128/11/08999. Ieškovas 2011-10-17 kreipėsi į antstolį R. V., prašydamas pateikti pažymą apie atsakovo V. M. turtinę padėtį. Antstolis 2011-10-18 išdavė pažymą apie vykdymo eigą, nurodydamas, kad atsakovo V. M. vardu registruoto nekilnojamojo turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą, nerasta. Bei tai, kad tarp atsakovo V. M. ir jo sutuoktinės atsakovės O. M. 1997-04-04 sudaryta santuokos metu įgyto turto pasidalijimo sutartis, kuria atsakovų santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas (trijų kambarių butas, esantis adresu ( - ), Vilnius), sutarties šalių įvertintas 62141 Lt, privačios nuosavybės teise perėjo O. M.. Iš Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-259/2000 medžiagos matyti, kad atsakovo V. M. prievolė ieškovui kilo iš paskolos sutarties, sudarytos 1995-02-08. Ieškovo manymu, atsakovų 1997-04-04 sudaryta sutartis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo yra tariamas sandoris, ja šalys siekė išvengti įsipareigojimo pagal 1995-02-08 paskolos sutartį vykdymo. Sandorio šalių valia nėra tikra, ji neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Pažymėjo, jog atsakovas V. M. iki šiol nėra įvykdęs 2000-01-19 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-259/2000. Atsakovų sudaryta sutartis atima galimybę antstoliui nukreipti skolos išieškojimą į atsakovo V. M. santuokoje įgyto nekilnojamojo turto - trijų kambarių buto, esančio adresu ( - ), Vilniuje, dalį, todėl minėtas sandoris pažeidžia ieškovo interesus. Ieškovo nuomone, tarp atsakovų sudaryta sutartis yra pagrindas ginti ieškovo interesus remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsniu, nes šios sutarties sudarymas nebuvo privalomas sandoris atsakovams. Sutartis sudaryta tik po prievolės atsiradimo, ir tai būdas apsunkinti išieškojimą ar panaikinti priverstinio skolos išieškojimo galimybę. Pažymėjo, kad atsakovo V. M. deklaruota gyvenamoji vieta iki pat 2012-08-20 buvo adresu ( - ), Vilniuje. Skolininkui registruotu laišku 2011-09-01 išsiųstas raginimas nurodytu adresu vykdomojoje byloje, 2011-09-05 įteiktas atsakovui asmeniškai. Ši aplinkybė patvirtina faktą, jog atsakovas nurodytu laiku gyveno bute, kuris pagal sutuoktinių sudarytą turto pasidalijimo sutartį nuosavybės teise perėjo atsakovei O. M.. Tarp atsakovų separacija nustatyta 2001-11-21 teismo sprendimu. Tačiau atsakovas yra atsakovei O. M. priklausančio automobilio (HYUNDAI SANTA FE, 2006 m. gamybos) naudotojas. Atsakovai žinojo, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises.

4Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nuo to momento, kai Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2001-11-21 išnagrinėjo ir patenkino ieškovės O. M. ieškinį atsakovui V. M. dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo ir išlaikymo dukroms, atsakovai niekuomet nėra kartu gyvenę. Ieškovo teiginys, kad atsakovų sudaryta 1997-04-04 sutartis, kuria pasidalintas atsakovų turtas yra tik tariamas sandoris, neatitinka tikrovės ir neparemta jokiais įrodymais, kadangi atsakovai gyvena skyriumi visą laiką ir niekuomet negyveno kartu, nekeitė turto teisinio rėžimo, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Atsakovas V. M., kaip dukrų tėvas, retkarčiais užeina į atsakovės O. M. namus ( - ), Vilniuje, jas aplanko, bendrauja. Net ir separacijos panaikinimas ir bendro gyvenimo atnaujinimas negrąžina sutuoktinių į padėtį iki patvirtinta separacija. Atsakovų separacija patvirtinta 2001 metais, jos niekas neginčijo daugiau nei 10 metų. P. K. ieškinys atsakovui V. M. buvo patenkintas 2000-01-19. P. K. nuo sprendimo priėmimo dienos nesikreipė į antstolius dėl išieškojimo Todėl senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti buvo praleistas.

5Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.

6Pirmos instancijos teismas pagal byloje esančius duomenis konstatavo esant šias aplinkybes: Byloje nustatyta, kad ieškovas 2011-08-30 paveldėjimo teisės liudijimu (T1 b.l. 7-12) įgijo reikalavimo teisę pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2000-01-19 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 26-259/2000 dėl 47 740,00 Lt išieškojimo iš atsakovo V. M. (T1 b.l. 13-14). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-08-10 išdavė vykdomojo rašto dublikatą civilinėje byloje Nr. 26-259-2000 (T1 b.l. 15). Iš prijungtos vykdomosios bylos Nr. 0128/11/08999 medžiagos (v.b.l. 8) matyti, kad antstolis R. V. 2011-09-01 patvarkymu priėmė jam pateiktą vykdomojo rašto dublikatą vykdyti. Antstolio 2011-09-01 pranešimu atsakovas V. M. buvo informuotas, jog priverstiniam vykdymui pateiktas ir priimtas vykdomasis dokumentas Nr. 2-259/2000 dėl 47740 Lt skolos išieškojimo G. K. naudai, kartu su šiuo dokumentu išsiųstas raginimas vykdyti sprendimą. Šie dokumentai atsakovui įteikti asmeniškai 2011-09-05 (v.b.l.18). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 651 straipsnį antstolis priima vykdomąjį dokumentą vykdyti, nustatęs jog nėra CPK 651 straipsnio 2 dalyje įvirtintų kliūčių. Antstolio patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimas vykdyti sprendimą gali būti skundžiami CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka. Vykdomojoje byloje nėra dokumentų, jog atsakovas V. M. įstatymo nustatyta tvarka būtų skundęs antstolio veiksmus, t.y. antstolio sprendimą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.

7Ieškovas, būdamas atsakovo kreditoriaus teisių perėmėju, 2012-02-08 teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančia 1997-04-04 atsakovų sudarytą santuokos metu įgyto turto pasidalinimo sutartį kaip pažeidžiančią ieškovo teisę atgauti įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistą skolą (CK 6.66 straipsnis).

8Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2000-01-19 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 26-259/2000, kuriuo P. K. iš atsakovo V. M. priteista dėl 47740 Lt skola, yra įsiteisėjęs, todėl ieškovas, būdamas P. K. teisių perėmėju, turi neabejotiną ir neginčytiną reikalavimo teisę (T1 b.l.7-14). Kaip matyti iš Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 26-259/2000, P. K. ir atsakovas V. M. paskolos sutartį sudarė 1995-02-08 (2-259/2000, b.l. 5). Atsakovas V. M. iki 1996-07-22 sutartį vykdė, o visą skolą žadėjo sugrąžinti per 1-2 metus. (26-259/2000 ,b.l. 3, 43). Atsakovas V. M., žinodamas, jog nėra įvykdęs prievolės kreditoriui P. K., su atsakove 1997-04-04 sudarė sutartį, kuria pasidalino santuokoje įgytą turtą, t.y., sutarė, jog butas, esantis ( - ), Vilniuje, atitenka atsakovei O. M. (T1 b.l. 18, T2 b.l.40-43). Iš byloje esančių nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad atsakovas atsakovei O. M. 1996-07-01 padovanojo dalis pastato ir patalpos, esančių ( - ) a. 13, Panevėžyje, ir ( - ) a. 13-1, Panevėžyje (T2 b.l.31-37). P. K. pareiškus ieškinį 1999-09-07 (C.b. 2-259/2000 b.l.3), atsakovai 1999-11-09 sudarė turto pasidalijimo sutartį, pagal kurią atsakovei atiteko patalpa, esanti ( - ) a. 13-5, Panevėžyje (T2 b.l.38-39, c.b.2-857-05/2002 b.l. 6). Atsakovas 1997-1998 metais sudarė ir kitus sandorius, kurių pagrindu jam nuosavybės teise priklausęs turtas perėjo tretiesiems asmenims (T2 b.l.44-50). Todėl pagrįsta ieškovo pozicija, kad sutartis, kuria atsakovai pasidalijo santuokoje įgytą turtą, sudaryta atsakovams žinant apie esamą atsakovo prievolę kreditoriam ir siekiant apsunkinti išieškojimą ar panaikinti priverstinio skolos išieškojimo galimybę. Todėl sudarydami 1997-04-04 sutartį atsakovai ginčijamu sandoriu pažeidė kreditoriaus teises. Iš byloje esančių sutarčių bei nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad butą, esantį ( - ), Vilniuje, atsakovas įsigijo 1993 metais. Atsakovai teigia, jog butas buvo įsigytas už lėšas, gautas pardavus atsakovei nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį ( - ) g.64-92, Panevėžyje, todėl jie turėjo sudaryti 1997-04-04 sutartį. Šie atsakovų argumentai nėra pagrįsti, kadangi butas, esantis ( - ) g.64-92, Panevėžyje buvo parduotas 1996-07-02 (T2 b.l.40, 51, 160-163,165-166, 168), t.y. po to, kai butas, esantis ( - ), Vilniuje, buvo įsigytas. Kitų esminių aplinkybių, kurios pagrįstų būtinybę atsakovams 1997-04-04 sudaryti turto padalijimo sutartį atsakovai nenurodė. Atsakovė O. M. dėl santuokos nutraukimo su atsakovu į teismą kreipėsi 2001-10-25, todėl darytina išvada, kad atsakovas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. CK 6.67 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta prezumpcija, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu. Atsakovai 1997 metais santuokos nebuvo nutraukę, kaip minėta, į teismą dėl santuokos nutraukimo kreipėsi 2001-10-25, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos atsakovai gyveno tame pačiame bute, esančiame ( - ), Vilniuje, ir po to, kai Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2001-11-21 sprendimu buvo patvirtinta separacija (v.b.l. 18, 116). Pažymėtina ir tai, kad atsakovas gyvenamąją vietą adresu ( - ) g. 79-35, Panevėžyje, deklaravo 2012-08-02, t.y., jau iškėlus bylą teisme (T1 b.l. 86). Po separacijos patvirtinimo atsakovas naudojosi atsakovei nuosavybės teise priklausančiu automobiliu (v.b.l. 13). Bute, esančiame ( - ), Vilniuje, po separacijos nustatymo buvo registruoti juridiniai asmenys, kurių savininkas, akcininkas buvo ir yra atsakovas (v.b.l.36-45). Šios aplinkybės patvirtina tai, jog atsakovai buvo nesąžiningi. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą yra visos CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos atsakovų 1997-04-04 sudarytai sutarčiai pripažinti negaliojančia.

9Tačiau CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis). Atsakovų atstovė 2012-10-29 posėdžio metu aiškiai neįvardijo, kokią senąjį ji prašo taikyti. Tačiau iš jos pasisakymų galima suprasti, jog ji prašo taikyti ne tik senaties terminą vykdomojo dokumento pateikimui vykdyti, bet ir visus kitus galimus senaties terminus (T2 b.l.20). Tokią atsakovų atstovės poziciją patvirtina ir teismui 2013-09-06 pateiktame atsiliepime esantis akcentas, jog actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas (T2 b.l. 157). Todėl teismas pasisako dėl senaties termino, nustatyto CK 66 straipsnio 3 dalyje, taikymo nagrinėjamu atveju. Ieškovas teismui pateikė antstolio 2011-10-18 pažymą (T1 b.l.17) apie vykdymo eigą, kurioje be kita ko nurodyta, kad tarp atsakovo V. M. ir jo sutuoktinės atsakovės O. M. 1997-04-04 sudaryta santuokos metu įgyto turto pasidalijimo sutartis, kuria atsakovų santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas (trijų kambarių butas, esantis adresu ( - ), Vilnius) perėjo atsakovei. Šis dokumentas leidžia daryti išvadą, kad ieškovas G. K., kuris yra kreditoriaus P. K. teisių perėmėjas, ieškinį pateikė nesuėjus vienerių metų terminui, kai jis sužinojo apie prašomą pripažinti negaliojančią1997-04-04 atsakovų sudarytą sutartį. Tačiau iš prijungtos civilinės bylos 2-3512-02/2001 matyti, kad kreditoriui P. K. apie atsakovų sudarytą 1997-04-04 sutartį buvo žinoma šios bylos nagrinėjimo metu, kadangi jis šioje byloje dalyvavo kaip tretysis asmuo, byloje 2001-09-20 kartu su patikslintu ieškiniu buvo pateikta ir prašomos pripažinti negaliojančios sutarties kopija, P. K. buvo išsiųstas ieškinys, jis pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo jis patvirtino, jog jam žinoma, kad sutuoktiniai V. M. ir O. M. tarpusavyje sudarinėja dovanojimo, turto pasidalinimo sutartis (c.b. 2-3512-02/2001 l.18-36, 46-17). Todėl kreditorius P. K. savo teisę pareikšti actio Pauliana ieškinį dėl atsakovų sudarytos 1997-04-04 turto padalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia turėjo įgyvendinti vėliausiai iki 2002-10-25. CK 128 straipsnyje nustatyta, kad prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Nagrinėjamu atveju nėra įstatymo, kuriame būtų nustatyta kas kita. Todėl kreditoriui P. K. nepasinaudojus teise per vienerius metus nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis) pareikšti actio Pauliana ieškinio atsakovams, ieškovas G. K., būdamas kreditoriaus teisių perėmėju, nebegali šia teise pasinaudoti.

10Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11Nurodo, jog teismas pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos CK 6.66 str. sąlygos ir jog atsakovų sudarytas sandoris yra tariamas. Tačiau nesutinka su ieškinio senaties taikymo, mano, jog ieškinio senatį teismas taikė savo iniciatyva, nei atsakovai, nei atsakovų atstovė būtent šio sandoriui nuginčijimui taikomos senaties taikyti neprašė, jos buvo neįrodinėjo, todėl teismas peržengė atsakovų pareikštų atsikirtimų ribas. Teismo sprendime nurodytos aplinkybės dėl šios senaties, nėra pakankamas pagrindas ją taikyti. Apskritai toks prašymas turi būti pareikštas pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu. Be to civilinė byla, kurioje esančiais įrodymais teismas rėmėsi dėl senaties taikymo, yra prijungta teismo iniciatyva. Jei atsakovai būtų pateikę prašymą taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą, ieškovas neabejotinai būtų išsamiai pasisakęs, kodėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas arba kodėl turėtų būti atnaujintas. Be to, teismas ex officio neįvertino, ar nėra priežasčių, dėl kurių ieškinio senaties terminas turėtų būti atnaujintas, kas yra savarankiškas pagrindas panaikinti sprendimą. Ieškovo nuomone, vien teismo nustatytos aplinkybės dėl sandorio negaliojimo, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, yra pagrindas tenkinti ieškovo ieškinį net ir tuo atveju, jei pareikštam reikalavimui būtų pagrindas taikyti ieškinio senatį.

12Atsakovai prašė apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį.

13Apeliacinis skundas atmestinas.

14Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.). Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

15Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

16Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų detaliau nekartoja.

17Byloje ginčas nekyla dėl pirmos instancijos teismo išvados, jog bylos aplinkybės patvirtina, jog atsakovai buvo nesąžiningi, yra visos CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos atsakovų 1997-04-04 sudarytai sutarčiai pripažinti negaliojančia. Tačiau teismas ieškinį atmetė, konstatavęs, jog ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą (CK 6.66 straipsnio 3 dalis,1.128 straipsnis).

18Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog savo iniciatyva taikyti ieškinio senatį teismas negali.

19Išnagrinėjus bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, jog pirmos instancijos teismas ieškinį taikė ne savo iniciatyva, o šalies prašymu. Kaip matyti iš bylos medžiagos atsakovų atstovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovas yra praleidęs senaties terminą (I t., b.l. 35). Taip pat savo procesiniame dokumente nurodė, jog CK 6.66 str. 1 d. numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Pažymėtina, jog teismo nesaisto nei šalių procesiniuose dokumentuose, nei vėliau pateiktas ieškinio/prašymų teisinis pagrindas, nurodomos teisės nuostatos, ar jų visiškas nenurodymas. Šaliai pateikus procesinį dokumentą, teismas privalo pats kvalifikuoti šalių teisinius santykius, jiems taikomas teisės nuostatas ir pagal tai išspręsti ginčą. Tas pats pasakytina ir apie šalių prašymus. Šalis gali pateikti prašymą, kaip kad šiuo atveju - senatį „taikyti senatį sutarčiai ginčyti“, tačiau teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, privalo parinkti ir taikyti tinkamas įstatymo nuostatas

202012-10-29 teismo posėdžio metu atsakovų atstovė nurodė, jog senatis turi būti taikoma turto padalinimo sutarčiai ir senatį prašo taikyti sutarčiai ginčyti (II t., b.l. 20). Tai, kad po to atsakovų atstovė teigia, jog praleista 10 metų senatis, taip pat praleista senatis dėl vykdymo, dėl separacijos, neturi juridinės reikšmės, kadangi kaip jau minėta šalies klaidingai nurodomos teisės normos, netinkamas jų taikymas ir aiškinimas neįpareigoja teismo jomis vadovautis.

21Bylos nagrinėjimo metu buvo tiesiogiai pareikštas prašymas senatį taikyti sutarčiai ginčyti, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai tokį prašymą nagrinėjo.

22Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog skirtingai nei ieškinio senaties taikymo inicijavimo atveju (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1964 m. CK 85 straipsnio 2 dalis), spręsti klausimus dėl ieškinio senaties termino trukmės ir eigos pradžios nustatymo, sustabdymo, pratęsimo, nutraukimo ir atnaujinimo teisės normų taikymo teismas privalo ex officio.

23CK 6.66 straipsnio 3 dalis nurodo, jog šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.

24Ieškinio senaties instituto praktinio taikymo pirminis sumanymas – užtikrinti visuomeninių santykių stabilumą, skatinti nukentėjusiuosius asmenis operatyviai kreiptis į teismą, garantuoti tinkamą ir efektyvų bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę (CK 1.127 str. 1 d.) ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie jo teisės pažeidimą.

25Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog įstatymas ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su tokiais subjektyvaus pobūdžio kriterijais: asmens sužinojimu arba turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą.

26Iš antstolio R. V. pateiktų dokumentų, tame tarpe Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2001-10-25 sprendimo c. b. Nr. 2-3512-02/01, matyti, jog P. K. minėtoje civilinėje byloje buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, dalyvavo teismo posėdžiuose, teismui nurodė, jog V. M., vengdamas vykdyti 2000-01-19 teismo sprendimą dėl 48 972 Lt skolos, pasidalijo jam priklausantį turtą po paskolos sutarties sudarymo (I t., b. l. 121). Įvertinus šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog pirminiam atsakovo kreditoriui P. K. buvo žinoma, kad sutuoktiniai V. M. ir O. M. tarpusavyje sudarinėja dovanojimo, turto pasidalinimo sutartis. Iš P. K. minėtoje civilinėje byloje pateiktų procesinių dokumentų, žodinių paaiškinimų matyti, kad jis suvokė V. M. ir O. M. 1997-04-04 sudarytos turto padalijimo sutarties turinį bei šios sutarties teisines pasekmes savo turtiniams interesams ir netgi nurodė, jog minėtas sutartis atsakovas sudaro vengdamas vykdyti 2000-01-19 teismo sprendimą dėl 48 972 Lt skolos. Taigi akivaizdu, jog egzistavo tiek subjektyvieji, tiek objektyvieji kriterijai būtent 2001-10-25 pradėti skaičiuoti senaties terminą 1997-04-04 turto padalijimo sutarčiai ginčyti. Kaip nustatyta, laikytina, jog P. K. jau 2001-10-25 suvokė ir žinojo apie savo teisių pažeidimą, todėl, manydamas, kad jo teisės yra pažeidžiamos, CK 6.66 str. 1 d. numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu galėjo pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Kaip nustatyta byloje, P. K. - pradinis atsakovo kreditorius, tokio ieškinio teisme per vienerių metų laikotarpį, t. y. 2002-10-25, nepareiškė, savo teisių negynė. Atsižvelgiant į tai kad senaties terminas 1997-04-04 atsakovų V. M. ir O. M. sudarytai santuokos metu įgyto turto pasidalijimo sutarčiai ginčyti yra suėjusi, o CK 1.128 str. nustato, jog prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teismas pagrįstai ieškinį atmetė. Išanalizavus bylos medžiagą, matyti, jog ieškovas turėjo visas galimybes teismo posėdžių metu, atskirais rašytiniais paaiškinimais ir pan. teikti atsikirtimus dėl ieškinio senaties taikymo. Ieškovas šią teisę iš dalies įgyvendino posėdžių metu ginčydamas atsakovų argumentus, jog yra suėjusi vykdymo senatis. Tačiau, nors posėdžio metu atsakovų atsakovė aiškiai prašė taikyti senatį santuokos metu įgyto turto pasidalijimo sutarčiai ginčyti, nei ieškovas, nei jo atstovė nepateikė jokių prieštaravimų, paaiškinimų ar prašymų, susijusių su būtent šios senaties taikymu. Ši aplinkybė yra užfiksuota teismo posėdžio protokole, dėl kurio pastabų taip pat nėra pateikta. Ši aplinkybė paneigia apeliacinio skundo teiginius, jog ieškovas neturėjo galimybės pareikšti prieštaravimų ir įrodinėti, jog ieškinio senaties terminas nėra praleistas arba kodėl turėtų būti atnaujintas.

27Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog apeliaciniame ir kasaciniame skunduose, nepažeidžiant apeliaciniame ir kasaciniame procesuose nustatytų apribojimų pateikti naujus įrodymus ir motyvus, gali būti iškelti klausimai dėl tinkamo šių teisės normų taikymo. Be to, apeliaciniame procese išimtiniais atvejais (1964 m. CPK 325 straipsnis, 2002 m. CPK 314 straipsnis) gali būti pateikti ir nauji įrodymai, reikšmingi ieškinio senaties taikymui.

28Nors apeliantas skunde dėsto, jog būtų pasisakęs, kodėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas arba kodėl turėtų būti atnaujintas, tačiau nesivadovauja aukščiau aprašytu kasacinio teismo išaiškinimu ir su skundu nei prašo senaties terminą atnaujinti, nei pateikia argumentų, kodėl senaties terminas turėtų būti atnaujintas.

29Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto teiginiu, jog teismas nesilaikė kasacinio teismo išaiškinimo dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo teisės normų taikymo, tačiau tai nėra pagrindas sprendimą naikinti, kadangi byloje yra pakankamai duomenų, kad apeliacinės instancijos teismas galėtų ex officio pasisakyti šiuo klausimu.

30Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 20 d. Teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalgoje Nr. A2-39, išaiškinta, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Tačiau jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 1–2 dalys, 1964 m. CK 90 straipsnis). CK ir kiti įstatymai nenurodo aplinkybių (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių), kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Įstatymuose taip pat nėra įvardyti ir kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis arba sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį (CK 1.5 straipsnio 3–4 dalys, 1964 m. CPK 11 straipsnio 7 dalis, 2002 m. CPK 3 straipsnio 6 dalis) bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, reikėtų nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą (ar šios aplinkybės atsirado ieškinio senaties termino eigos pradžioje, ar pabaigoje), jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Pavyzdžiui, komercinei įmonei, verslininkui, savo rizika siekiantiems pelno, atidumo ir rūpestingumo standartai realizuojant reikalavimo teisę, kylančią iš profesinės veiklos, paprastai yra aukštesni nei fiziniam asmeniui realizuoti reikalavimo teisę, susijusią su vartojimo teisiniais santykiais, juridiniam asmeniui, lyginant jį su fiziniu asmeniu, kuris nėra verslininkas, minėti standartai dažniausiai yra aukštesni ir atsižvelgiant į juridinio asmens ekonominį potencialą bei galimybę veikti per daugelį fizinių asmenų. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu buvusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai arba per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Tokios aplinkybės gali būti fizinio asmens sunki liga, neraštingumas, padariusio žalą asmens neradimas ir pan.

31Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d., CPK 3 str. 1 d.), daro išvadą, kad civilinės bylos Nr. 2-3512-02/01 nagrinėjimo metu P. K. buvo pateikta ginčijama sutartis, kaip jau konstatuota prieš tai, jis suvokė, kad jo teisės yra pažeidžiamos, ieškovas be svarbių priežasčių, egzistavusių ieškinio senaties termino eigos metu, praleido ieškinio senaties terminą, o teismas nenustatė pagrindo ieškinio senaties terminui atnaujinti, todėl, atsakovams reikalaujant, pirmos instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį ir ieškinį atmetė kaip pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.).

32CK 1.131 str. 1 d. nustato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, todėl nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog vien teismo nustatytos aplinkybės dėl sandorio negaliojimo, siekiant įgyvendinti teisingumo principą yra pagrindas tenkinti ieškovo ieškinį net ir tuo atveju, jei pareikštam reikalavimui būtų pagrindas taikyti ieškinio senatį.

33Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai tik į ieškovo interesus, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos viešųjų interesų užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros.

34Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

35Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

36Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir galutinio rezultato. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal atsakovo apeliacinio skundo argumentus byloje nėra pagrindo konstatuoti teismo sprendimo neteisėtumo; tokio materialinės ar procesinės teisės normų netinkamo aiškinimo bei taikymo, kuris turėtų įtakos skundžiamo teismo sprendimo pakeitimui ar jo panaikinimui. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo kitokiai teisėjų kolegijos išvadai dėl ginčo susiformuoti nesudaro.

37Dėl bylinėjimosi išlaidų

38Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str.).

39Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovo priteistinos atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos - 700 Lt už teisinę pagalbą.

40Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

41Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. palikti nepakeistą.

42Įpareigoti sumokėti G. K., ( - ) 2890 Lt nesumokėto žyminio mokesčio dalį į valstybės biudžetą.

43Priteisti iš G. K., ( - ) V. M., a.k ( - ) ir O. M., a.k. ( - ) 700 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovas prašė pripažinti negaliojančia 1997-04-04 tarp atsakovų V. M. ir... 3. Nurodė, kad 2011-08-30 paveldėjimo teisės liudijimu ieškovas įgijo... 4. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą.... 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį... 6. Pirmos instancijos teismas pagal byloje esančius duomenis konstatavo esant... 7. Ieškovas, būdamas atsakovo kreditoriaus teisių perėmėju, 2012-02-08... 8. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2000-01-19 sprendimas, priimtas civilinėje... 9. Tačiau CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius ginčyti... 10. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 11. Nurodo, jog teismas pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja... 12. Atsakovai prašė apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti... 13. Apeliacinis skundas atmestinas.... 14. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas... 15. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio... 16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo... 17. Byloje ginčas nekyla dėl pirmos instancijos teismo išvados, jog bylos... 18. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog savo iniciatyva taikyti ieškinio... 19. Išnagrinėjus bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas, sprendžia,... 20. 2012-10-29 teismo posėdžio metu atsakovų atstovė nurodė, jog senatis turi... 21. Bylos nagrinėjimo metu buvo tiesiogiai pareikštas prašymas senatį taikyti... 22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog skirtingai nei ieškinio senaties... 23. CK 6.66 straipsnio 3 dalis nurodo, jog šio straipsnio 1 dalyje numatytu... 24. Ieškinio senaties instituto praktinio taikymo pirminis sumanymas –... 25. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog įstatymas ieškinio senaties... 26. Iš antstolio R. V. pateiktų dokumentų, tame tarpe Vilniaus miesto 3... 27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog apeliaciniame ir kasaciniame... 28. Nors apeliantas skunde dėsto, jog būtų pasisakęs, kodėl ieškinio senaties... 29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto teiginiu, jog teismas... 30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 20 d. Teismų praktikos,... 31. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas, vadovaudamasis teisingumo,... 32. CK 1.131 str. 1 d. nustato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki... 33. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad praleisto ieškinio senaties termino... 34. Kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog... 35. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija... 36. Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo... 37. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 39. Atmetus apeliacinį skundą iš ieškovo priteistinos atsakovų turėtos... 40. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 41. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. palikti nepakeistą.... 42. Įpareigoti sumokėti G. K., ( - ) 2890 Lt nesumokėto žyminio mokesčio dalį... 43. Priteisti iš G. K., ( - ) V. M., a.k ( - ) ir O. M., a.k. ( - ) 700 Lt...