Byla e2A-1516-432/2020
Dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, pareikštą atsakovams Lietuvos nacionalinei vartotojų federacijai ir Nacionalinei vartotojų konfederacijai

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos ir Nacionalinės vartotojų konfederacijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-07 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo viešosios įstaigos „Projektų valdymo ir mokymo centras“ ieškinį dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, pareikštą atsakovams Lietuvos nacionalinei vartotojų federacijai ir Nacionalinei vartotojų konfederacijai.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti jam iš atsakovų solidariai tiesioginių nuostolių atlyginimą- 11 645,18 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 2. Nurodė, kad šalys 2018-06-20 sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį dėl projekto „Pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos NVO įsitraukimo į viešąją politiką gerinimo Lietuvos Respublikos centrinės valdžios sprendimų priėmėjams sukūrimas“ (toliau- projektas) pagal 2014– 2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 10 prioriteto „Visuomenės poreikius atitinkantis ir pažangus viešasis valdymas“ įgyvendinimo priemonės Nr. 10.1.2. – ESFA – K – 917 „Visuomenės nepakantumo korupcijai didinimo ir dalyvavimo viešojo valdymo procesuose skatinimo iniciatyvos“ projektų finansavimo sąlygų aprašą Nr. 3 (toliau- aprašas). Jungtinės veiklos sutartimi šalys susitarė bendradarbiauti, įgyvendinant projektą ir susitarė, kad ieškovas (projekto partneris Nr. 2) bus atsakingas už projekto administravimą ir veiklų koordinavimą (2.5.1 punktas), taip pat jo funkcijos bus laiku parengti visus dokumentus, kurie būtini, vykdant Jungtinės veiklos sutartį ir projektą (4.2.7 punktas). Taip pat susitarė, kad partneris 2 (ieškovas) paskiria asmenį, atsakingą už projekto administravimą ir įgyvendinimą santykiuose su trečiaisiais asmenimis R. Ž., o kiti jungtinės veiklos partneriai su tuo besąlygiškai sutinka. Partneris 1 (atsakovai) prisiėmė įsipareigojimą „imtis visų reikalingų veiksmų, kad partneris 2 (ieškovas) galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus“ (4.2.11 punktas). 3. Ieškovo teigimu, atsakovai atliko veiksmus, nesuderinamus su siekiu tinkamai vykdyti projektą ir jungtinės veiklos sutartį, apie ką ieškovas nedelsdamas informavo 2019-01-30 raštu ir pakartotinai 2019-01-31 raštu. Jungtinės veiklos sutarties 6.1 punkte numatyta, jog jei bet kuris iš partnerių neįvykdo savo įsipareigojimų, nurodytų jungtinės veiklos sutartyje, ar juos įvykdo netinkamai, jis privalo atlyginti kitiems partneriams tiesioginius nuostolius, atsiradusius dėl jungtinės veiklos sutarties sąlygų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Pagal jungtinės veiklos sutarties 5.2 punkto, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 6.217, 6.218 straipsnių nuostatas leidžiama nutraukti Jungtinės veiklos sutartį vienašališkai dėl esminio jos pažeidimo. Ieškovas laikėsi pozicijos, jog atsakovų padaryti pažeidimai leido ieškovui inicijuoti vienašalį jungtinės veiklos sutarties nutraukimą dėl esminio kito partnerio atlikto jungtinės veiklos sutarties pažeidimo bei kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovas pranešimą apie vienašalį jungtinės veiklos sutarties nutraukimą atsakovams išsiuntė 2019-05-03. Ieškovo teigimu, atsakovai neteisėtus veiksmus atliko tiek neteisėtu neveikimu, tiek netinkamu veikimu, t. y. neįvykdę jungtinės veiklos sutartyje nustatytos pareigos bendradarbiauti su ieškovu, kooperuotis, imtis veiksmų, kad ieškovas galėtų vykdyti ieškovui sutartimi priskirtus įsipareigojimus– jungtinės veiklos sutarties galiojimo metu atsakovai atliko jungtinės veiklos sutarties ir projekto sąlygų pažeidimų: 1) nereagavo į ieškovo 2019-01-11, 2019-01-18, 2019-01-23, 2019-01-24, 2019-01-25, 2019-01-28 elektroniniuose laiškuose nurodytas pastabas ir nurodymus pašalinti projekto įgyvendinimo trūkumus, įskaitant, bet neapsiribojant, projekto lėšas naudoti išskirtinai projekto veikloms finansuoti, projekto sąskaitą laikyti atskirtą nuo bendros įstaigos sąskaitos, vengti interesų konflikto, kt.; 2) atėmė iš ieškovo atstovės prieigą ir trukdė ieškovo atstovei ir jungtinės veiklos sutartimi tam paskirtam asmeniui R. Ž. prisijungti prie duomenų mainų svetainės (DMS) ir atlikti su projekto administravimu susijusius darbus, kurie pagal jungtinės veiklos sutartį priskirti ieškovui; 3) pažeidinėjo šalių kooperacijos principą, neatsakė ir nereagavo į nė vieną ieškovo raštą ar laišką, pateiktą jiems 2019-02-13, 2019-01-20, 2019-02-21, 2019-02-27, 2019-03-18; 4) vienašališkai, neinformuodami ieškovo, pasirašė 2019-03-01 partnerystės sutartį, pakeičiančią 2018-06-20 jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, kurioje nurodė klaidingą informaciją, jog iš jungtinės veiklos sutarties ieškovas pasitraukė bendru šalių susitarimu, nors, kaip reikalaujama pagal jungtinės veiklos sutarties 11.3. punkto nuostatas, visi šios sutarties keitimai galimi tik visiems partneriams tokį susitarimą pasirašius. 4. Ieškovas teigė, jog patyrė tiesioginius nuostolius- 11 645,18 Eur dėl to, kad ieškovas dėjo pastangas projektui įgyvendinti, skyrė tam laiko ir lėšų. Atsakovų neteisėtus veiksmus ir žalą sieja priežastinis ryšys, nes žala atsirado būtent dėl atsakovų veiksmų, nebendradarbiavimo, prieigos prie duomenų sistemos ieškovui užkardymo, melagingos informacijos teikimo Europos socialinio fondo agentūrai (ESFA) ir kitų aukščiau nurodytų veiksmų (neveikimo). Jei atsakovai būtų tinkamai vykdę sutartį, laiku ir tinkamai kontaktavę su ieškovu, rūpestingai vykdę savo pareigas, žala nebūtų atsiradusi. 5. Atsakovai atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nes ieškinyje klaidingai pateikiamos faktinės aplinkybės. Atsakovų teigimu, ieškovas klaidingai pateikia faktines aplinkybes apie šalių tarpusavio santykių raidą, civilinės atsakomybės sąlygas nurodo tik lakoniškai, nepagrindžia, kokie nuostoliai buvo faktiškai patirti. Jungtinės veiklos sutarties sąlygas parengė ieškovas, jis yra profesionalas, nuo 2006 m. rengęs ir administravęs ne vieną projektą, todėl jis sutartį turėjo rengti taip, kad ji neprieštarautų teisei, tačiau veikė neprofesionaliai ir aplaidžiai, parengė jungtinės veiklos sutartį, prieštaraujančią teisės aktams. Teigė, jog kaip nurodoma jungtinės veiklos sutarties preambulėje, finansavimo ir šalių tiesioginių nuostolių skaičiavimui turi būti taikomas aprašas, o ne CK 6.245 – 6.249 straipsniai. Atsakovai nurodė, kad ieškovo kaštų lentelėje nurodytos išlaidos yra nepagrįstos ir neįrodytos. Ieškovas nurodė, kad 2 950 Eur nuostolių dalį sudaro administracinės sąnaudos ir negautos pajamos nedalyvaujant kituose projektuose, tačiau šalys tarėsi tik dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo. Be to, ieškovas prašo atlyginti paraiškos rengimo išlaidas, išlaidas už kitus darbus, kurių faktiškai neatliko ir nepateikė įrodymų apie patirtas išlaidas. Be kita ko, pagal aprašo 36/3 punkto nuostatas paraiškos rengimo išlaidos nėra finansuojamos. Projektui sutartimi buvo skirta 174 382 Eur, o jungtinės veiklos sutarties priede Nr. 2, pateiktame su paraiška, buvo numatyta skirti 179 927 Eur (iš jų numatyta 22 989,08 Eur ieškovo tiesioginėms išlaidoms per 36 projekto įgyvendinimo mėnesius). Ieškovui negalėjo būti nežinoma, kad paraiškos rengėjui išlaidos nėra kompensuojamos, kadangi tai nurodyta apraše, be to, projekto biudžetas buvo sumažintas, tačiau ieškovas jungtinės veiklos sutarties priedo nepakeitė. Sutartis su agentūra pasirašyta 2018-11-05, o nuo 2019-01-30 ieškovas nebegalėjo naudotis DMS, t. y. ieškovas projektą vykdė 3 mėnesius. Ieškovas prašo priteisti sumą, kuri prilygsta tiesioginėms išlaidoms, kurias ieškovas galimai būtų gavęs, jei būtų vykdęs funkcijas apie 18 mėnesių. Nesutarimai kilo dėl ieškovo veiksmų ir susitarimų su atsakovais nevykdymo, ieškovo netinkamo pareigų vykdymo, nebendradarbiavimo su atsakovais, todėl buvo pradėtos derybos dėl ieškovo pasitraukimo iš projekto, dėl ko buvo pakeista sutartis– joje nebeliko ieškovo. Atsakovų teigimu, ieškovas ieškinio reikalavimų dėl patirtų nuostolių nepagrindė objektyviais įrodymais ar duomenimis. Be to, ieškovas pats netinkamai vykdė savo pareigas, neinformavo atsakovų apie iš ESFA gautus pranešimus, teiktas paraiškas, kitus veiksmus, neteikė atsakovams prieigų prie DMS, neorganizavo ir nešaukė administracinės grupės, dėl ko kilo partnerių nesutarimai. 6. Dublike ieškovas ieškinį prašė patenkinti. Nurodė, kad ieškovas bandė susisiekti su atsakovais, tačiau atsakovai jį ignoruodavo, be to, deryboms tik prasidėjus, ieškovas ėmėsi visų pastangų jas tęsti ir susitarti dėl visoms šalims tinkamų ieškovo pasitraukimo iš sutarties sąlygų, tačiau tai nepavyko dėl atsakovų ignoravimo ir pastangų neįdėjimo. Ieškovas atsakovams pateikė pretenziją– pasiūlymą dėl jungtinės veiklos sutarties pažeidimo ir taikaus ginčo sprendimo, susitarimą dėl jungtinės veiklos sutarties modifikavimo, ją siuntė atsakovams 2019-02-13, 2019-02-21 ir 2019-02-27, tačiau atsakovai neatsiliepė ir sutartis nebuvo pakeista. Apie tai, kad atsakovai 2019-03-01 tarpusavyje sudarė partnerystės sutartį, pakeičiančią 2018-06-20 jungtinės veiklos sutartį, kurioje dėl atsakovų savivalės nebeliko ieškovo, sužinojo vėliau, tai rodo atsakovų nesąžiningumą. Ieškovas pažymėjo, kad jungtinės veiklos sutarties sąlygas šalys rengė bendrai. Ieškovo teigimu, apraše reguliuojami tik paraiškų teikimo, vertinimo ir finansavimo iš ES biudžeto klausimai, tačiau nereguliuojami santykiai tarp konkurse susitarusių dalyvauti partnerių, taip pat ir vieno partnerio žalos atlyginimo kitam klausimas tuo atveju, kai ginčas kyla tarp jų, todėl ieškovo patirti nuostoliai skaičiuojami, remiantis CK ir jungtinės veiklos sutartimi. Tai, kad šalys laimėjo konkursą ir gavo teisę vykdyti projektą, rodo, kad visi pateikti dokumentai buvo įvertinti kaip tinkami ir teisėti. Ieškovas pateikia dokumentus, pagrindžiančius darbo užmokesčio išmokėjimą darbuotojams, mokėjimus už nuomos paslaugas, biuro išlaidas. Ieškovo teigimu, šalys buvo susitarusios trumpinti projekto įgyvendinimo laikotarpį, todėl natūralu, kad didžiąją dalį išlaidų ieškovas patyrė projekto pradžioje. Ieškovo teigimu, jis nuolat informuodavo atsakovus apie jų atliekamus pažeidimus. Prieiga prie DMS atsakovų atstovams buvo suteikta. 7. Triplike atsakovai prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad projektas yra nekomercinio pobūdžio, remiamas ES lėšomis, byla aiškiai susijusi su tikslingu ir kokybišku ES lėšų panaudojimu, ieškovui tai žinoma, todėl iš pat pradžių buvo sutarta, kad ieškovas projektą tam pačiam konkursui rengs neatlygintinai, nebuvo numatyta, kad kokie nors nuostoliai bus kompensuojami. Atsakovai yra ne pelno siekiantys subjektai, todėl iš projekto neuždirba, tačiau ieškovas siekia pasipelnyti. Ieškovas savo pareigas vykdė netinkamai. Atsakovai pažymėjo, kad jungtinės veiklos sutartyje buvo aiškiai nurodyta, jog jungtinės veiklos sutartis sudaroma, atsižvelgiant į aprašą. Pažymėjo, kad konkurso organizatoriai jungtinės veiklos sutarties teisėtumo nevertino. Ieškovas tuo pačiu metu, kai buvo rengiama paraiška ESFA projektui, vykdė ir kitus projektus, kuriems taip pat buvo reikalingi ištekliai, o ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina, kad ieškovo nurodytos išlaidos buvo patirtos išimtinai dalyvavimui projekte, be to, ieškovas nepateikė detalizuotos konkrečių išlaidų sąmatos. Atsakovų teigimu, ieškovas prie paraiškos dirbo ne ilgiau kaip mėnesį ir dvi savaites. Be to, paraiška buvo rengiama pagal kitą – 2018-05-17 bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią ieškovas paraišką tik įformino, o visą kūrybinį darbą atliko atsakovas Nacionalinė vartotojų konfederacija ir S. P. projektą ir jungtinės veiklos sutartį po sutarties pasirašymo ieškovas taip pat vykdė su trūkumais: neteikė siūlymų dėl jungtinės veiklos sutarties koregavimo pagal sutarties nuostatas; nesudarė projekto vykdymo priežiūros organų; nesilaikė pagrindinėje sutartyje apibrėžtų veiklų grafiko; trukdė atsakovui Nacionalinei vartotojų konfederacijai sudaryti perkamų paslaugų sutartis pagal sutarties nuostatas; manipuliavo prisijungimų raktais; sukėlė rizikas projekto valdymui, savavališkai atėmė prisijungimo raktą iš A. A..

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

68. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020-04-07 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų nuostolių atlyginimą- 3 074,03 Eur, ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. 9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog sutinka su ieškovu, kad jungtinės veiklos sutarties šalis siejo būtent šioje sutartyje numatyti šalių įsipareigojimai tiek projekto atžvilgiu (tikslo siekimas), tiek vienas kitam, todėl ieškovo ir atsakovų tarpusavio santykiams pagal jungtinės veiklos sutarties 11.3 punkto nuostatas visi sutarties pakeitimai ir papildymai turėjo būti sudaryti raštu ir pasirašyti partnerių. Teismas nustatė, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių jungtinė veikla yra pasibaigusi. Ieškinio ribas apibrėžia ieškinio dalykas. Byloje pareikštas reikalavimas dėl ieškovo patirtų tiesioginių nuostolių, vykdant 2018-06-20 jungtinės veiklos sutartį, atlyginimo, todėl byla nagrinėjama pareikšto reikalavimo ribose. 10. Sprendimą priėmęs teismas konstatavo, jog 2018-05-17 bendradarbiavimo sutartis projekto paraiškos pagal priemonę „Visuomenės nepakantumo korupcijai didinimo ir dalyvavimo viešojo valdymo procesuose skatinimo iniciatyvos, 3 kvietimas“ Nr. 10.1.2.-ESFA-K-917-03, parengimui (2 t., e. b. l. 8-11) buvo sudaryta ieškovo, asociacijos ALPiS ir Nacionalinės vartotojų konfederacijos; šios sutarties tikslas– parengti paraiškos projektą; ši sutartis galiojo nuo patvirtinimo šalių parašais iki numatomos paraiškos ir dokumentų pateikimo dienos 2018-06-29 (2.6 punktas); sutartis pasibaigia, parengus projekto paraišką ir ją atidavus ESAF arba kitais sutartyje numatytais būdais (4.5 punktas). Sutarties šalių pareigos apibrėžtos 3.2, 3.2.1 ir 3.2.2 punktuose. Šioje sutartyje nėra aptartas nuostolių kompensavimas ar mokėjimas ieškovui, kitiems partneriams už darbą. Duomenų, kad ši sutartis būtų nutraukta, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas teigė, jog, kaip nurodo atsakovas, darbus 2018 m. gegužės- birželio mėnesiais ieškovas vykdė vadovaudamasis ne jungtinės veiklos sutartimi, bet 2018 m. gegužės 17 d. bendradarbiavimo sutartimi, sudaryta kitų subjektų. Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai nepatvirtina ieškovo nurodytų aplinkybių, kad laikotarpiu nuo 2019 m. liepos mėn. iki 2018 m. lapkričio mėn., kai buvo sudaryta projekto finansavimo sutartis, ieškovas atliko darbus, įvardytus kaip „paraiškos vertinimas“ ar „projekto tikslinimas“, iš viso 132 valandos (1 t., e. b. l. 52, 70-73), nes duomenų, kad tokie darbai ar tokios apimties buvo atliekami nėra pateikta (CPK 12, 178 straipsniai). 11. Pirmosios instancijos teismas taip pat laikė neįrodytu ieškovo reikalavimą priteisti jam biuro nuomos kuro įsigijimo, telefono ryšio, kanceliarines išlaidas, kadangi nepateikti duomenys, pagrindžiantys, jog tokias išlaidas ieškovas patyrė tik dėl jungtinės veiklos sutarties vykdymo. Dėl to nepaneigti atsakovų atsikirtimai, kad tai yra bendro pobūdžio išlaidos, kurias patiria juridinis asmuo, turintis darbuotojų ir darbo vietą, pats ieškovas savo procesiniuose dokumentuose yra nurodęs, kad susitikimai su atsakovo atstovais vyko pas ieškovą, nepateikė duomenų, kad buvo būtinos išvykos privačiu transportu (pvz. už 2018 m. spalio mėn. 187,51 Eur), kad UAB „TELE2“ suteiktos paslaugos (nuo 213,77 Eur iki 358,60 Eur per mėnesį), ar jų dalis, konkrečios paslaugos buvo skirtos jungtinės veiklos sutarčiai vykdyti. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovu, kad nuostolių dydį privalo įrodyti ieškovas, kad juridinis asmuo turi pareigą mokėti darbuotojams darbo užmokestį, tačiau priešingai, nei nurodo atsakovai, ieškovas pateikė dokumentus, patvirtinančius apie darbuotojams skirtų valandų kiekį per mėnesį ir sumokėtą darbo užmokestį už užduočių pagal jungtinės veiklos sutartį vykdymą. Sprendimą priėmęs teismas paaiškino, jog nors iš ieškovo pateiktų duomenų apie darbuotojams sumokėtą darbo užmokestį pagal jungtinės veiklos sutartį dirbtas valandas matyti, kad valandinis darbo įkainis, kaip nurodo atsakovas, skirtingais mėnesiais nėra vienodas (pvz., V. P. už 1 valandą darbo 2018 m. spalio mėn. sudarytų 66,59 Eur, 2019 m. sausio mėn. – 88,24 Eur, R. Ž. už 1 valandą darbo 2018 m. gruodžio mėn. užmokestis sudarytų 20,81 Eur, o lapkričio mėn. – 6,16 Eur), tačiau tai nesuponuoja vienareikšmės išvados, kad ieškovas nesąžiningai padidino darbo užmokestį darbuotojams, siekdamas praturtėti atsakovų sąskaita. Be to, ieškovas pateikė duomenis, kad darbo užmokestis buvo išmokėtas darbuotojams (1 t., e. b. l. 68- 76, 77- 82, 144- 158, 179, 184). Kita vertus, pirmosios instancijos teismas vertino, jog ir patys atsakovai pripažino, kad ieškovas vykdė jungtinės veiklos sutartį 2018 m. lapkričio- 2019 m. sausio mėnesiais, todėl projekto įgyvendinimo kaštai ieškovui galėtų būti apmokėti pagal ieškovo 2019-01-29 elektroniniame laiške nurodytą, t. y. 12 procentų ESFA pripažintų atliktų projektinių darbų 2019-02-01. Atsakovų teigimu, 2018-11-30 mokėjimų prašymų teikimo grafiko eilutėje Nr. 2 nurodyta suma yra 9 559 Eur, todėl ieškovui priklauso 1 147,08 Eur (9 559 * 12 proc.). Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad pagal jungtinės veiklos sutarties nuostatas, ieškovo pareigos apėmė ne tik dokumentų įkėlimą į duomenų sistemą, todėl kritiškai įvertino atsakovų argumentus, kad pagal šį kriterijų turi būti vertinama atsakovo atliktų darbų pagal jungtinės veiklos sutartį apimtis. 12. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, jog ieškovas pateikė pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad dėl jungtinės veiklos sutarties vykdymo jis patyrė 3 074,03 Eur nuostolių, kuriuos sudaro darbuotojams sumokėtas darbo užmokestis už laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio iki 2019 m. vasario mėnesį projekto „Pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos NVO įsitraukimo į viešąją politiką gerinimo Lietuvos Respublikos centrinės valdžios sprendimų priėmėjams sukūrimas“ administravimą pagal šalių sudarytą 2018-06-20 jungtinės veiklos sutartį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) (1 t., e. b. l. 78, 80). 13. 2020-04-27 papildomu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą- 3 074,03 Eur nuo 2019-06-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

814. Apeliantai (atsakovai) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-07 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-867-1044/2020 dalį dėl 3 074,03 Eur nuostolių ieškovui VšĮ „Projektų valdymo ir mokymo centras“ atlyginimo, sumažinant priteistą sumą ir priteisti ieškovui VšĮ „Projektų valdymo ir mokymo centras“ nuostolių atlyginimą- 1 147,08 Eur. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-07 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-867-1044/2020 dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ieškovui VšĮ „Projektų valdymo ir mokymo centras“ bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų nepriteisti. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-27 papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-867-1044/2020. 15. Apeliantai teigia, jog teismui apibrėžus ieškinio ribas, ieškovo patirti tiesioginiai nuostoliai vykdant 2018-06-20 jungtinės veiklos sutartį, gali būti apibrėžti tik kaip: a) pagal apibrėžtą veiklų laikotarpį; ir b) pagal apibrėžto laikotarpio sutarties veiklų nomenklatūrą ir sutartyje nustatytus įkainius. Sprendime nustatyta, kad ieškovui apmokamų veiklų pagal 2018-06-20 jungtinės veiklos sutartį laikotarpis sudaro nuo 2018 m. lapkričio iki 2019 m. vasario mėnesio, o veiklų nomenklatūrą sudaro darbo užmokestis ieškovo įdarbintiems projektui administruoti darbuotojams. Teismas pagrįstai pripažindamas ieškovui 12 proc. ESFA atliktų darbų sumos, tuo pačiu pasisakė, kad ieškovui už teismo apibrėžto ginčo laikotarpio veiklas pagal 2018-06-20 jungtinės veiklos sutartį yra apmokamos visos pagrįstos administravimo išlaidos, apimančios visus galimus ieškovo darbo užmokesčius, kurios yra lygios 1 147,08 Eur. Teigia, jog ieškovui priteista suma- 1 926,95 Eur (3 074,03 – 1 147,08 = 1 926,95 Eur) kaip darbuotojams sumokėtas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio iki 2019 m. vasario mėn. negali būti pagrindžiamas nei 2018-06-20 jungtinės veiklos sutartimi, nei kokiu nors kitu įrodymų galią turinčiu dokumentu. Teigia, jog bet kokios sumos, pripažįstamos ieškovui už projekto administravimo paslaugas šioje byloje, viršijančios 1 147,08 Eur sumą, yra nepagrįstos. 16. Apeliantai taip pat nurodo, kad metinių palūkanų už priteistą sumą ieškovui skaičiavimas negali būti logiškai pagrindžiamas ir yra atmestinas. Teigia, jog tuo pačiu pagrindu taip pat yra atmestinas ieškovo sumokėto žyminio mokesčio kompensavimo atsakovams priteisimas. 17. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skunda nurodo, kad tai, ką apeliantai nurodė esant teismo prieitą išvadą, išties tebuvo tik atsakovų argumentacijos, pateiktos atsakovo vadovės A. A. baigiamojoje kalboje, paminėjimas (patys atsakovai pripažįsta, kad ieškovas vykdė veiklą atitinkamais mėnesiais ir, kaip atsakovai manytų, jog galėtų būti atliktas ieškovui priklausančios piniginės dalies įvertinimas). Pacitavęs atsakovų argumentus, paminėdamas jų šaltinį (baigiamąją kalbą), teismas kaip tik sukritikavo šią mintį ir nurodė, kad ieškovo įdirbis buvo gerokai didesnis, apėmė ne tik dokumentų įkėlimą į duomenų sistemą, todėl teismas nesutiko, kad ieškovo indėlis būtų vertinamas pagal šį kriterijų. 18. Ieškovo manymu, tokie atsakovų pasisakymai dėl apskaičiuotinos sumos vertintini kritiškai ir jais negali būti remiamasi. Siūlymas taip skaičiuoti ieškovui tenkančią dalį atsirado tik atsakovo atstovės A. A. baigiamojoje kalboje, jis nebuvo įtvirtintas ieškovo ir atsakovų susitarimu, tokio skaičiavimo būdo nebuvo 2018-06-20 jungtinės veiklos sutartyje. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas negalėjo daryti įtakos mokėjimo prašyme nurodytos sumos dydžiui, atsakovai galėjo specialiai neįtraukti tam tikrų sumų ar vilkinti tam tikrus darbus ir sumų už juos neįtraukti. Todėl ieškovo tiesioginių nuostolių skaičiavimas pagal atsakovų parengtą mokėjimų prašymą negali būti atliktas. Ieškovas sutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime nurodytu ieškovo patirtų tiesioginių nuostolių apskaičiavimu, kurio dydį teismas pripažino kaip 3 074,03 Eur sumą, susidedančią iš ieškovo išmokėtų darbo užmokesčių darbuotojams už 2018 m. lapkričio – 2019 m. vasario laikotarpį.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Ieškovų apeliacinis skundas atmestinas. 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas. 20. Vertinant 2018-06-20 šalių sudarytą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, ieškovas buvo atsakingas už projekto administravimą ir veiklų koordinavimą (2.5.1 punktas), taip pat jo funkcijos buvo laiku parengti visus dokumentus, kurie būtini vykdant jungtinės veiklos sutartį ir projektą (4.2.7 punktas). Ieškovas prašė priteisti paraiškos rengimo išlaidas- 11 645,18 Eur, kurias sudaro darbo užmokestis darbuotojams už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 17 iki 2018 m. birželio 28 d., paraiškos vertinimo išlaidas už laikotarpį 2018 m. liepos– spalio mėn., projekto įgyvendinimo etapo išlaidas už 2018 m. lapkričio mėn.– 2019 m. sausio mėn. laikotarpį ir administracines sąnaudas (kuras, ofiso nuoma, kanceliarinės išlaidos, telefonas, internetas). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog 2018 m. gegužės-birželio mėnesiais ieškovas darbus vykdė, vadovaudamasis ne jungtinės veiklos sutartimi, bet 2018-05-17 bendradarbiavimo sutartimi, sudaryta kitų subjektų (2018-06-20 jungtinės veiklos sutartis tuo metu dar nebuvo sudaryta). Sprendimą priėmusios teismo pagrįstu vertinimu, byloje surinkti įrodymai nepatvirtino ieškovo nurodytų aplinkybių, kad laikotarpiu nuo 2019 m. liepos mėn. iki 2018 m. lapkričio mėn., kai buvo sudaryta projekto finansavimo sutartis, ieškovas atliko darbus, įvardytus kaip „paraiškos vertinimas“ ar „projekto tikslinimas“, iš viso 132 valandos (1 t., e. b. l. 52, 70-73). Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai laikė neįrodytu ieškovo reikalavimą priteisti jam biuro nuomos, kuro įsigijimo, telefono ryšio ir kanceliarines išlaidas, kadangi nepateikti duomenys, pagrindžiantys, jog tokias išlaidas ieškovas patyrė vien tik dėl jungtinės veiklos sutarties vykdymo. Šios pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos bylos medžiagos analize ir sprendimą priėmusios teismo argumentais, todėl šie argumentai ir motyvai laikomi pagrįstai ir nekartojami. 21. Ieškovas pateikė pakankamai duomenų leidžiančių daryti išvadą, kad dėl jungtinės veiklos sutarties vykdymo jis patyrė 3 074,03 Eur nuostolių, kuriuos sudaro darbuotojams sumokėtas darbo užmokestis už laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio iki 2019 m. vasario mėnesį projekto „Pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos NVO įsitraukimo į viešąją politiką gerinimo Lietuvos Respublikos centrinės valdžios sprendimų priėmėjams sukūrimas“ administravimą pagal šalių sudarytą 2018 m. birželio 20 d. jungtinės veiklos sutartį. 22. Iš apeliacinio skundo nustatyta, jog apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl ieškovui priteistos sumos- 1 926,95 Eur (3 074,03– 1 147,08 = 1 926,95 Eur) kaip darbuotojams sumokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio iki 2019 m. vasario mėn. Teigia, jog tokia suma negali būti pagrindžiama nei 2018-06-20 jungtinės veiklos sutartimi, nei kokiu nors kitu įrodymų galią turinčiu dokumentu. Pažymėtina, kad ieškovas vykdė jungtinės veiklos sutartį 2018 m. lapkričio- 2019 m. sausio mėnesiais (atsakovas šios aplinkybės neginčija) ir ieškovas pateikė duomenis, kad atitinkamo laikotarpio darbo užmokestis buvo išmokėtas darbuotojams, faktiškai vykdžiusiems šią sutartį (1 t., e. b. l. 68- 76, 77- 82, 144- 158, 179, 184). Apeliantai teigia, jog teismas pagrįstai pripažindamas ieškovui teisę gauti 12 proc. ESFA pripažintų kaip atliktų darbų sumos (1 147,08 Eur), be pagrindo priteisė žymiai didesnį nuostolių atlyginimą- 3 074,03. Išanalizavus atitinkamą pirmosios instancijos teismo sprendimo pastraipą (8 sprendimo lapo priešpaskutinė pastraipa) prieitina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas apie 12 proc. ESFA pripažintų kaip atliktų darbų sumos dydžio užmokestį, sprendime nurodė ne savo išvadą dėl šio užmokesčio dydžio, o pacitavo atsakovo pripažinimą, kad ieškovui už 2018 m. lapkričio mėn. - 2019 m. sausio mėn. laikotarpiu vykdytą jungtinės veiklos sutartį priklauso atlyginimas. Toliau pirmosios instancijos teismo sprendime pateikta nuoroda į atsakovo atstovės A. A. baigiamąją kalbą, kurioje tokio atlyginimo sumokėjimo galimybė buvo paminėta. Toliau pirmosios instancijos teismas pateikė savo pagrįstą išvadą, kad užmokesčio dydis turėjo būti apskaičiuotas ne pacituotu būdu, o pagal darbuotojams, tiesiogiai vykdžiusiems sutartį, sumokėto darbo užmokesčio sumas ir nustatė pagrįsto užmokesčio dydį- 3 074,03 Eur. 23. Ieškovo darbas rengiant paraišką vyko ne vieną mėnesį ir rezultatas buvo pasiektas- konkursas laimėtas. Suma, kurią ieškovas laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. vasario mėn. sumokėjo darbuotojams sudaro ieškovo tiesioginius nuostolius (1 t., e. b. l. 144- 158). Darytina išvada, jog atsakovai apeliacinio skundo argumentus įrodinėja tik atsakovo vadovės A. A. baigiamojoje kalboje pateiktais argumentais, kaip atsakovai manytų, jog galėtų būti atliktas ieškovui priklausančios piniginės dalies įvertinimas (12 proc. normą nuo ESFA pripažintų kaip atliktų darbų sumos). Pasiūlymas taip skaičiuoti ieškovui tenkančią dalį nebuvo įtvirtintas šalių susitarimu ir tokio būdo nebuvo jungtinės veiklos sutartyje. Kitų argumentų kodėl ieškovui priteista nuostolių atlyginimo suma turi būti mažinama, atsakovai nepateikė. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados priteisti ieškovui 3 074,03 Eur sumą, susidedančią iš ieškovo išmokėto darbo užmokesčio darbuotojams už 2018 m. lapkričio mėn.– 2019 m. vasario mėn. laikotarpį, kai šie darbuotojai, ieškovo administracijos nurodymu, vykdė jungtinės veiklos sutartį. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovų sprendime nurodyto dydžio nuostolių atlyginimą. 24. Papildomu sprendimu pirmosios instancijos teismas patenkino išvestinį reikalavimą iš pagrindinio reikalavimo. Palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl pagrindinio reikalavimo, paliktinas galioti ir pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl išvestinio reikalavimo, kadangi apeliaciniame skunde nėra nurodytas savarankiškas šios sprendimo dalies panaikinimo pagrindas. 25. Atsakovui nenuginčijus nei nuostolių atlyginimo pagrindo, nei nuostolių dydžio, atsakovų apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-07 sprendimas ir 2020-04-27 papildomas sprendimas paliktini nepakeisti. 26. Byla išspręsta ne apeliantų naudai, todėl jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovas pateikė įrodymus, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių bylinėjimosi išlaidų- 990 Eur ir prašė šias išlaidas priteisti iš atsakovų. Šios išlaidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Ieškovui iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis, po 495 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 93, 98, 302 straipsniai).

11Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas,

Nutarė

12Atmesti atsakovų Lietuvos nacionalinei vartotojų federacijos ir Nacionalinei vartotojų konfederacijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-07 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo viešosios įstaigos „Projektų valdymo ir mokymo centras“ ieškinį dėl nuostolių atlyginimo pareikštą atsakovams Lietuvos nacionalinei vartotojų federacijai ir Nacionalinei vartotojų konfederacijai.

13Palikti nepakeistus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-04-07 sprendimą ir 2020-04-27 papildomą sprendimą.

14Priteisti ieškovui viešajai įstaigai „Projektų valdymo ir mokymo centras“ (j. a. k. 300554337) iš atsakovų Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos (j. a. k. 295702240) ir Nacionalinės vartotojų konfederacijos (j. a. k. 126374789) bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis, po 495 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt penkis eurus) iš kiekvieno atsakovo.

15Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai