Byla I-3610-121/2013
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijos Puzinskaitės, Henriko Sadausko ir Nijolės Žalnieriūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui V. S., jo atstovei L. D., atsakovo atstovui A. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą su skundu (b.l. 1–2), prašydamas įpareigoti Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Departamentas) nedelsiant priimti sprendimą dėl pareigūno valstybinės pensijos (toliau – Pensija) paskyrimo nuo pareiškėjo kreipimosi dienos, t.y. 2013-03-14.

4Paaiškina, kad iš tarnybos Vilniaus teritorinėje muitinėje buvo atleistas 2013-03-12 pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – Statutas) 55 str. 1 d. 1 punktą, t.y. savo noru. Vadovaujantis Statuto 51 str. 9 punktu, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 7 punktu ir 3 str. 1 d. 1 punktu, kaip buvęs muitinės posto pareigūnas, ištarnavęs daugiau kaip 20 metų Lietuvos valstybei, įgijo teisę gauti Pensiją, todėl dėl jos kreipėsi į atsakovą per Vilniaus teritorinę muitinę, kaip įstaigą, kurioje tarnavo iki tarnybos santykių nutraukimo.

5Nurodo, kad pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo Lietuvos Respublikos muitinėje taisyklių, patvirtintų Departamento generalinio direktoriaus 2007-05-28 įsakymu Nr. 1B-374 (toliau – Taisyklės) 8 punktą Vilniaus teritorinė muitinė per 10 dienų nuo pareiškėjo kreipimosi dėl Pensijos skyrimo pateikia Departamentui visus dokumentus, reikalingus pensijai skirti. Taisyklių 21 punktas nurodo, kad sprendimas dėl pensijos skyrimo turi būti priimtas per 10 dienų nuo prašymo skirti pensiją su visais reikiamais dokumentais gavimo dienos. Taisyklių 23 punktas numato, kad atsisakymo skirti pensiją atveju taip pat priimamas sprendimas, nurodant jame atsisakymo skirti pensiją priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarką. Šiuo atveju Departamentas 2013-04-24 raštu Nr. (5.34)3B-4872 pareiškėją tik informavo, kad Pensija neskiriama nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą, todėl sprendimas dėl Pensijos skyrimo jam bus priimtas tik tada, kai įsiteisės teismo nuosprendis. Mano, kad Departamentas, nepaskirdamas Pensijos, pažeidė teisės aktais reglamentuotą tvarką. Pagal Taisyklėse nustatytą tvarką Pensijų skyrimo komisijai suteikiama teisė per 10 dienų nuo dokumentų gavimo priimti sprendimą siūlyti skirti arba neskirti pareigūnų valstybinę pensiją. Toks sprendimas priimamas vadovaujantis dokumentais, kurie turi teisinę galią sprendimo priėmimo dieną. Akivaizdu, kad Departamento sudaryta komisija, gavusi pareiškėjo prašymą dėl Pensijos skyrimo, turėjo priimti konkretų sprendimą, t.y. ją skirti ar neskirti ir apie tai pareiškėją informuoti. Atsakovei nesuteikta teisė atidėti sprendimo priėmimą.

6Taip pat nesutinka su Departamento teiginiu dėl nuteistojo sąvokos, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) nuostatomis, nuteistuoju asmuo tampa tik tuomet, kai įsiteisėja apkaltinamasis nuosprendis, kuris pradedamas vykdyti ne nuo jo priėmimo dienos, o nuo jo įsiteisėjimo dienos.

7Atsakovas Departamentas atsiliepimu su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 9–12). Taip pat prašo bylą stabdyti, nes nuosprendis, kuriuo nuteistas pareiškėjas, yra neįsiteisėjęs (baudžiamoji byla Nr. 1A-44/2013), o šios bylos baigtis įtakos sprendimą skirti ar neskirti pareiškėjui Pensiją.

8Paaiškino, kad teisėtai ir pagrįstai atidėjo Pensijos skyrimą pareiškėjui iki apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo. Vilniaus apygardos teismo (VAT) 2012-03-01 nuosprendžiu V. S. yra nuteistas už 7 tyčinių nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 24 str. 6 dalyje ir 200 str. 1 dalyje (neteisėtas prekių ar produkcijos neišvežimas iš Lietuvos Respublikos) bei 228 str. 1 dalyje (piktnaudžiavimas tarnyba), padarymą. Šis nuosprendis V. S. atžvilgiu priimtas jam būnant statutiniu valstybės tarnautoju – muitinės pareigūnu.

9Nurodo, kad pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 str. 3 dalį nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama. Tai reiškia, kad, nors asmenys ir atitinka kitas pareigūnų valstybinių pensijų skyrimo sąlygas, Pensija neskiriama, jei asmuo nuteisiamas už tyčinio nusikaltimo padarymą. Pasak atsakovo, pareiškėjas buvo nuteistas už tyčinių nusikaltimų padarymą dar iki teisės į Pensiją įgijimo dienos. Atsakovas nurodo Konstitucinio Teismo (KT) 2008-12-24 nutarimą, kuriame konstatuota, kad dėl valstybės tarnybos lojalumo Lietuvos valstybei konstitucinio imperatyvo valstybės tarnybai yra keliami ypatingi reikalavimai (KT 2004-12-13, 2007-08-13 nutarimai). Be kita ko, KT 2008-12-24 nutarime pažymėjo, jog pareigūnų ir karių statuso bei jiems skiriamos Pensijos ypatumai suponuoja tai, kad įstatymų leidėjas gali nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį pareigūnams ir kariams, atleistiems iš tarnybos dėl to, kad jie pažeidė jų tarnybai keliamus reikalavimus, Pensijos skyrimas siejamas su papildomomis pensijos skyrimo ir mokėjimo sąlygomis. Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į valstybės tarnybos specifiką, taip pat gali nustatyti, kad pareigūnams, inter alia šiurkščiai pažeidusiems Konstituciją ar įstatymus, sulaužiusiems priesaiką, padariusiems tyčinį nusikaltimą, Pensija neskiriama.

10Tvirtina, kad Vyriausybės 1995-01-20 nutarimu Nr. 83 patvirtintų Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 20 punkte nustatyta, kad sprendimas dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo prašymo skirti pensiją su visais reikiamais dokumentais arba papildomų dokumentų gavimo dienos, tačiau Nuostatai nereglamentuoja situacijos, kai pareigūno, kuris yra nuteistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, atžvilgiu nuosprendis dar neįsiteisėjęs ir jis savo noru išeina iš tarnybos bei kreipiasi dėl Pensijos skyrimo. Atsižvelgus į tai, atsakovas vadovavosi KT 1996-11-12 ir 2004-12-13 nutarimuose pateiktu išaiškinimu, kad „materialinės teisės normos turi pirmumą procesinių teisės normų atžvilgiu“, nes „pastarosios paprastai yra tarnybinio pobūdžio, t.y. jos yra skirtos materialinės teisės normoms įgyvendinti“. Tad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo sąlyga, kad nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims Pensija neskiriama, yra materialinė teisės norma, turinti prioritetą prieš Nuostatuose įtvirtintą procesinę teisės normą, kad sprendimas dėl Pensijos skyrimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo prašymo gavimo dienos. Mano, kad Nuostatuose nustatytas 10 dienų terminas viešojo administravimo subjektui priimti sprendimą dėl Pensijos skyrimo yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo priimto pasibaigus šiam terminui, o Nuostatuose nustatytas 10 dienų termino pratęsimas turėtų būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, sąlygotas susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, t.y. surinkti reikiamus dokumentus ir įsitikinti, ar asmuo, būdamas muitinės pareigūnu, nepadarė nusikalstamų veikų, dėl kurių padarymo jam negalėtų būti skiriama Pensija. Pažymi, kad tokios pozicijos laikėsi ir Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT), aiškindamas valstybinių pensijų skyrimą reglamentuojančius teisės aktus (2013-05-09 sprendimas adm. byloje Nr. 1-2539-208/2013) bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) (2012-02-23 sprendimas adm. byloje Nr. A602-1192/2012).

11Pareiškėjas ir jo atstovė, bylą nagrinėjant teisme, skundą ir jo argumentus palaikė.

12Atsakovo atstovas bylos nagrinėjimą prašė sustabdyti, iki įsiteisės nuosprendis, o skundą – atmesti atsiliepimo argumentais.

13Skundas netenkinamas.

14Faktinės bylos aplinkybės.

15Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad V. S. Vilniaus teritorinėje muitinėje pradėjo dirbti 1992-08-04 (b. l. 17, 22, 30, 31, 32, 33, 34, 35 ) ir buvo 2013-03-12 atleistas iš tarnybos Vilniaus teritorinės muitinės poste jam pačiam prašant Departamento generalinio direktoriaus 2013-03-08 įsakymu Nr. 1P-399 (b.l. 16).

16Pareiškėjas V. S. Departamento generaliniam direktoriui (Departamente gautas 2013-03-18) pateikė prašymą skirti jam pareigūno valstybinę pensiją už tarnybą, pridėjo reikiamus dokumentus (b.l. 14).

17V. S., būdamas Vilniaus teritorinės muitinės Vaidotų geležinkelio posto vyresniuoju inspektoriumi, Vilniaus apygardos teismo 2012-03-01 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-59/2012 (teisminio proceso Nr. 04-1-102-08) buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 24 str. 6 dalyje, 200 str. 1 dalyje, 228 str. 1 dalyje, galutinai jam paskirta 32 500 Lt bauda (b.l. 40–60), nuosprendis neįsiteisėjęs.

18Departamente 2013-04-22 buvo gautas pareiškėjo prašymas, kad iki šiol negauna jokios informacijos apie Pensijos paskyrimą, todėl prašo išnagrinėti jo pensijos byloje esančius dokumentus ir priimti sprendimą dėl Pensijos jam skyrimo pagal Taisyklių reikalavimus (b. l. 37).

19Departamentas 2013-04-24 raštu Nr. (5.34)3B-4872 informavo V. S., kad sprendimas dėl Pensijos skyrimo bus priimtas, kai įsiteisės Vilniaus apygardos teismo 2012-03-01 nuosprendis, kuriuo jis yra nuteistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, nes šiuo metu nuosprendis apskųstas Lietuvos Apeliaciniam teismui. Taip pat nurodė, kad asmenims, nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą, Pensija neskiriama, o pagal LR BK 22 str. 4 dalį kaltinamasis, dėl kurio yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tampa nuteistuoju. Nuteistojo sąvoka įstatyme siejama su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu, o ne su jo įsiteisėjimu (b. l. 39).

20Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.

21Dėl prašymo sustabdyti bylą pagrįstumo.

22Minėta, kad atsakovas prašo sustabdyti administracinę bylą, kol įsiteisės Vilniaus apygardos teismo 2012-03-01 apkaltinamasis nuosprendis pareiškėjo atžvilgiu.

23Šis prašymas netenkinamas, nes pareiškėjo skundo teismui esmė ir yra nustatyti, ar pareiškėjui pagal jo prašymo skirti pensiją metu galiojusį (šiuo metu galiojantį) reglamentavimą buvo privalu tokį prašymą tenkinti.

24Dėl skundo reikalavimo pagrįstumo.

25

26Šios administracinės bylos dalykas yra atsakovo atsisakymo skirti pareiškėjui pareigūno valstybinę pensiją teisėtumas. Minėta, jog pareiškėjas iki atleidimo tarnavo Vilniaus teritorinės muitinės Vaidotų geležinkelio poste vyresniuoju inspektoriumi.

27Pareiškėjo tarnybos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos 2000-10-10 įstatymu Nr. VIII-1986 patvirtintas Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje Statutas, o jo, kaip statutinio pareigūno valstybinės pensijos teisinius santykius - 1994-12-13 Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas Nr. I-693 (toliau - Pensijų įstatymas).

28Pagal Statuto 51 str. 9 punktą (2012-10-02 įstatymo Nr. XI-2261 redakcija, galiojusi nuo 2013-01-01 iki 2013-07-20) inter alia muitinės postų pareigūnai (koks buvo pareiškėjas) turi teisę gauti pareigūnų valstybinę pensiją pagal Pensijų įstatymą.

29Pensijų įstatymo (2012-12-20 įstatymo Nr. XII-86 redakcija, galiojanti nuo 2013-01-01) 1 str. 1 d. 7 punkte numatyta, kad teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją turi inter alia muitinės postų pareigūnai.

30Pagal Pensijų įstatymo 3 str. 1 d. 1 punktą pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama išėjusiems ištarnavusiems inter alia muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) 20 ir daugiau metų, o šio įstatymo 12 str. 2 dalyje numatyta, kad, skirdamos ir mokėdamos karių ir pareigūnų valstybines pensijas šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos vadovaujasi šiuo įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatais. Pareiškėjo atveju jo pareigūno valstybinės pensijos skyrimo detalesnę tvarką reglamentuoja Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo Lietuvos Respublikos muitinėje taisyklės, patvirtintos Departamento generalinio direktoriaus 2007-05-28 įsakymu Nr. 1B-374. Taisyklių (2012-03-02 įsakymo Nr. 1B-185 redakcija (galiojusi nuo 2012-03-09 iki 2013-04-14)) 21 punktas numato, kad įsakymas dėl pareigūno pensijos skyrimo (neskyrimo) turi būti priimtas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo prašymo skirti pareigūno pensiją su visais išvardytais arba papildomai pateiktais dokumentais gavimo Muitinės departamente dienos. Apie priimtą sprendimą skirti pareigūno pensiją pareiškėjas informuojamas raštu. Atsisakius skirti pareigūno pensiją, ne vėliau kaip per 5 dienas nuo įsakymo pasirašymo dienos pareiškėjas informuojamas raštu, nurodant atsisakymo skirti pareigūno pensiją priežastis ir įsakymo apskundimo tvarką (Taisyklių 23 p.).

31Minėta, kad V. S. prašymą skirti jam pareigūno valstybinę pensiją už tarnybą Departamento generaliniam direktoriui pateikė 2013-03-18, įsakymas dėl pensijos, kokį numato taisyklių 21 punktas, nebuvo priimtas. Iš Departamento 2013-04-24 rašto Nr. (5.34)3B-4872 galima spręsti, kad pastarasis dėl prašymo skirti pensiją nepriėmė nei teigiamo, nei neigiamo sprendimo, t.y. nepaskyrė pensijos, bet ir neatsisakė ją skirti, nutarė sprendimą dėl Pensijos skyrimo priimti, kai įsiteisės Vilniaus apygardos teismo 2012-03-01 nuosprendis.

32Pagal Pensijų įstatymo 13 str. 3 dalį nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims pareigūnų ir karių valstybinė pensija neskiriama.

33Tam kad atskleisti sąvokos „nuteistasis“ turinį, turi būti analizuojamos 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785 patvirtinto Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) atitinkamos normos.

34Pagal BPK 22 str. 2 dalį kaltinamuoju laikomas asmuo, dėl kurio šio Kodekso nustatyta tvarka yra prokuroro priimtas kaltinamasis aktas <...>, o pagal 4 dalį kaltinamasis, dėl kurio yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tampa nuteistuoju, gi nuosprendis pagal BPK 29 str. 1 dalį yra: pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje priimtas dokumentas, kuriuo kaltinamasis pripažįstamas kaltu ar nekaltu ir, jeigu kaltinamasis pripažįstamas kaltu, jam skiriama bausmė arba jis atleidžiamas nuo bausmės; dokumentas, kuriuo apeliacinės instancijos teismas pakeičia arba panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį <...>. Iš BPK 312 str. 1 dalies (Teisė apskųsti teismo nuosprendį apeliacine tvarka) matyti, kad apeliacinius skundus dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio bet kokiais pagrindais ir motyvais turi teisę paduoti <...> nuteistasis <...>.

35Minėta, kad pareiškėjas V. S. Vilniaus apygardos teismo, kuris šiuo atveju yra pirmosios instancijos teismas, 2012-03-01 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 24 str. 6 dalyje, 200 str. 1 dalyje, 228 str. 1 dalyje, galutinai jam paskirta 32 500 Lt bauda, nuosprendis neįsiteisėjęs.

36Sisteminė cituotų teisės normų analizė leidžia teismui daryti išvadą, kad asmuo nuteistuoju laikomas ir neįsiteisėjus pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje priimtam dokumentui, kuriuo kaltinamasis pripažįstamas kaltu.

37Esant tokiam reglamentavimui, pareiškėjo teisės, dėl jo pateikto prašymo nepriėmus sprendimo skirti ar neskirti pensiją, nėra pažeistos, nes atsakovas, turėdamas formalią teisę atsisakyti skirti pensiją, priėmė pareiškėjui palankesnį sprendimą – sulaukti apeliacinės instancijos teismo dokumento.

38Be to, pagal teismų praktiką konkrečiame teisės akte nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t.y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą. Antai, LVAT nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-602-1192/2012 pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, ginčydamas Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimą dalyje dėl viešosios informacijos rengėjų informacijos priemonėse paskelbtų publikacijų bei dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde teismui inter alia aiškino, jog Žurnalistų etikos inspektoriaus skundą privalo išnagrinėti per 3 mėnesius nuo jo gavimo dienos (Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 50 str. 13 d.), tačiau jo atžvilgiu ji sprendimą priėmė praėjus daugiau kaip 5 mėnesiams.

39LVAT šiame sprendime konstatavo, kad pareiškėjo nurodyti motyvai dėl VIĮ 50 straipsnio 13 dalyje nustatyto 3 mėnesių nuo skundo gavimo termino ŽEI sprendimui priimti. Viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t.y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą. Viešojo administravimo subjektui praleidus įstatyme ar kitame teisės akte nustatytą administracinio sprendimo priėmimo terminą, galima konstatuoti viešojo administravimo subjekto neveikimą, tai suteikia teisę asmeniui ginti savo teises kreipiantis su skundu dėl neveikimo.

40Pareiškėjas ir jo atstovė taip pat paaiškino, jog teismams delsiant priimti galutinį sprendimą dėl jo nuteisimo pagrįstumo, tuo atveju, jei būtų išteisintas, jis prarastų dalį pensijos išmokų, nes pensija skiriama nuo prašymo padavimo dienos, bet ne daugiau kaip už vienerius metus „atgal“. Teismo nuomone, įvykus tokiai situacijai, pareiškėjas turėtų teisę dėl pensijos nepriemokos už laikotarpį, viršijantį vienerius metus, priteisimo kreiptis į teismą, jei institucija geruoju atsisakytų tai padaryti.

41Įvertinus tai, kas pasakyta, teismas sprendžia, kad skundas nėra pagrįstas.

42Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teisėjų kolegija

Nutarė

43pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

44Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą su skundu (b.l. 1–2), prašydamas... 4. Paaiškina, kad iš tarnybos Vilniaus teritorinėje muitinėje buvo atleistas... 5. Nurodo, kad pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir... 6. Taip pat nesutinka su Departamento teiginiu dėl nuteistojo sąvokos, nes,... 7. Atsakovas Departamentas atsiliepimu su skundu nesutinka, prašo jį atmesti... 8. Paaiškino, kad teisėtai ir pagrįstai atidėjo Pensijos skyrimą... 9. Nurodo, kad pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 13 str.... 10. Tvirtina, kad Vyriausybės 1995-01-20 nutarimu Nr. 83 patvirtintų Pareigūnų... 11. Pareiškėjas ir jo atstovė, bylą nagrinėjant teisme, skundą ir jo... 12. Atsakovo atstovas bylos nagrinėjimą prašė sustabdyti, iki įsiteisės... 13. Skundas netenkinamas.... 14. Faktinės bylos aplinkybės.... 15. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad V. S. Vilniaus teritorinėje... 16. Pareiškėjas V. S. Departamento generaliniam direktoriui (Departamente gautas... 17. V. S., būdamas Vilniaus teritorinės muitinės Vaidotų geležinkelio posto... 18. Departamente 2013-04-22 buvo gautas pareiškėjo prašymas, kad iki šiol... 19. Departamentas 2013-04-24 raštu Nr. (5.34)3B-4872 informavo V. S., kad... 20. Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei... 21. Dėl prašymo sustabdyti bylą pagrįstumo.... 22. Minėta, kad atsakovas prašo sustabdyti administracinę bylą, kol įsiteisės... 23. Šis prašymas netenkinamas, nes pareiškėjo skundo teismui esmė ir yra... 24. Dėl skundo reikalavimo pagrįstumo.... 25. ... 26. Šios administracinės bylos dalykas yra atsakovo atsisakymo skirti... 27. Pareiškėjo tarnybos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos... 28. Pagal Statuto 51 str. 9 punktą (2012-10-02 įstatymo Nr. XI-2261 redakcija,... 29. Pensijų įstatymo (2012-12-20 įstatymo Nr. XII-86 redakcija, galiojanti nuo... 30. Pagal Pensijų įstatymo 3 str. 1 d. 1 punktą pareigūnų ir karių... 31. Minėta, kad V. S. prašymą skirti jam pareigūno valstybinę pensiją už... 32. Pagal Pensijų įstatymo 13 str. 3 dalį nuteistiems už tyčinių nusikaltimų... 33. Tam kad atskleisti sąvokos „nuteistasis“ turinį, turi būti analizuojamos... 34. Pagal BPK 22 str. 2 dalį kaltinamuoju laikomas asmuo, dėl kurio šio Kodekso... 35. Minėta, kad pareiškėjas V. S. Vilniaus apygardos teismo, kuris šiuo atveju... 36. Sisteminė cituotų teisės normų analizė leidžia teismui daryti išvadą,... 37. Esant tokiam reglamentavimui, pareiškėjo teisės, dėl jo pateikto prašymo... 38. Be to, pagal teismų praktiką konkrečiame teisės akte nustatyto termino, per... 39. LVAT šiame sprendime konstatavo, kad pareiškėjo nurodyti motyvai dėl VIĮ... 40. Pareiškėjas ir jo atstovė taip pat paaiškino, jog teismams delsiant priimti... 41. Įvertinus tai, kas pasakyta, teismas sprendžia, kad skundas nėra pagrįstas.... 42. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 43. pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 44. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...