Byla 2A-2284-601/2014
Dėl sumokėto avanso priteisimo, trečiasis asmuo R. V

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko (pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės VšĮ ,,Finansinės strategijos“ ir atsakovo J. M. apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal VšĮ ,,Finansinės strategijos“ ieškinį atsakovui J. M. dėl sumokėto avanso priteisimo, trečiasis asmuo R. V..

2Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo J. M. jos naudai 97 000 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad ieškovė 2012-09-14 su R. V. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria VšĮ „Finansinės strategijos“ perėmė R. V. kreditorinį 97 000 Lt dydžio reikalavimą atsakovui. 2007 m. atsakovas su trečiuoju asmeniu žodžiu susitarė, kad atsakovas iš ūkininkų supirks žemės sklypus, o nupirktus sklypus vėliau parduos trečiajam asmeniui R. V.. Tuo tikslu trečiasis asmuo 2007-2008 m. laikotarpiu 7 bankiniais pavedimais kaip avansą už siekiamus įsigyti žemės sklypus pervedė atsakovui iš viso 97 000 Lt. Atsakovas, iš trečiojo asmens pinigus priėmęs, be jokio objektyvaus pagrindo bei paaiškinimo, supirktus žemės sklypus pardavė kitiems asmenims. R. V. ne tik kad negavo žemės sklypų, kuriuos pagrįstai tikėjosi gauti, tačiau ir be jokio teisinio pagrindo pervedė atsakovui pirmiau minėtą 97 000 Lt sumą. Atsakovas priėmė visus trečiojo asmens atliktus 7 banko pavedimus, todėl R. V. turėjo pakankamą ir neabejotiną pagrindą manyti, kad su juo bus sudaryta žemės sklypų pirkimo –pardavimo sutartis.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 18 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies.

  1. Ieškovės VšĮ „Finansinės strategijos“ naudai iš atsakovo J. M. priteisė 85 000 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (nuo 85 000 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2012-09-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 5 656,42 Lt bylinėjimosi išlaidų.
  2. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
  3. Priteisė iš atsakovo J. M. trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje R. V., 26,40 Lt bylinėjimosi išlaidų.
  4. Priteisė iš atsakovo J. M. valstybei 41,69 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu .
  5. Teismo 2012-09-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-2588-217/2012 taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, šių laikinųjų apsaugos priemonių 97 000 Lt mastą sumažinant iki 85 000 Lt sumos.

8Teismas nustatė, kad ginčas kilęs dėl 97 000 Lt, trečiojo asmens R. V. iš asmeninės sąskaitos 7 bankiniais pavedimais pervestų į atsakovo sąskaitą, sumokėjimo pagrindo.Teismas pirmiausiai vertino atsakovo atsikirtimus, kad ginčo lėšos R. V. jam buvo pervestos ryšium su jo darbo santykiais bendrovėse UAB „Agrokuras“ ir ŽŪB „Pagirių sodai“, tokiu būdu mokėjo atsakovui priklausantį darbo užmokestį ir kitas lėšas išlaidoms, patirtoms jam vykdant darbines pareigas, padengti. Teismas sprendė, kad laikotarpiu nuo 2007-05-02 iki 2009-02-03 atsakovui dirbant UAB „Agrokuras“ direktoriaus pavaduotoju, tarp trečiojo asmens ieškovės pusėje, kaip darbdavio, ir atsakovo, kaip darbuotojo, buvo susiklostę oficialūs darbo santykiai, 2007-05-02 Darbo sutartimi Nr. 12 atsakovui buvo nustatytas 800 Lt mėnesinis darbo užmokestis. Teismas laikė nepagrįstais argumetus, kad darbo užmokestis nuo 2007 m. lapkričio mėnesio siekė 2 000 Lt, kadangi jokie pakeitimai darbo sutartyse nebuvo atlikti. Jonavos rajono apylinkės teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-548-217/2013 medžiaga neįrodo aplinkybių, kad ginčo lėšos į jo sąskaitą buvo pervedamos taip pat ir dėl jį bei ŽŪB „Pagirių sodai“ siejančių darbo santykių (2007-06-04 jie su R. V. bendrai suderino, kad šis jį priima dirbti į ŽŪB „Pagirių sodai“ už papildomą 400 Lt). Nesant jokių įrodymų, galinčių patvirtinti šių darbo santykių oficialumą, teismas darė išvadą, kad oficialūs darbo santykiai tarp ŽŪB ,,Pagirių sodai“ ir atsakovo nebuvo susiklostę. Kritiškai vertino atsakovo argumentus, dėl jo nurodyto galimo su R. V. suderinimo dėl jo įdarbinimo į ŽŪB „Pagirių sodai“, kur jis tikėjosi, kad tai yra įteisinta darbo sutartimi. Nenustačius, buvus oficialius darbo santykius ŽŪB „Pagirių sodai“, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovas, ŽŪB „Pagirių sodai“ vardu pasirašydamas 2007-10-04 Tiekimo sutartį, veikė kaip šios žemės ūkio bendrovės darbuotojas (direktoriaus pavaduotojas).Tikėtinas trečiojo asmens aiškinimas, kad minėta sutartis atsakovo buvo pasirašyta jam veikiant kaip ŽŪB „Pagirių sodai“ vadovo įgaliotam asmeniui. Tačiau teismas laikė, kad įgaliojimo pagrindu atsakovo pasirašyta 2007-10-04 Tiekimo sutartis, atsakovui nepateikus tarp jo ir ŽŪB „Pagirių sodai“ pasirašytos darbo sutarties apie tai informuojant VSDFV, negali duoti jokios teisinės vados legaliems, darbo įstatymus atitinkantiems atsakovo įrodinėjamiems darbo santykiams pripažinti. Tačiau vertino, kad įrodymai, galintys patvirtinti atsakovą turėjus asmeninių lėšų vykdant darbines pareigas, iš esmės teismui nepateikti. Atsakovas nurodė, kad visos jo asmeninės išlaidos, patirtos jam vykdant darbines pareigas, atsispindėjo jo kas mėnesį rengtose avansinėse apyskaitose, kurios buvo atiduodamos tiek UAB „Agrokuras“, tiek ŽŪB „Pagirių sodai“ buhalterijai, tačiau minėtos avansinės apyskaitos teismui nepateiktos. Tarp perduotų BUAB „Agrokuras“ dokumentų nėra J. M. avansinės apyskaitos dokumentų, šie duomenys buvo neišsaugoti anksčiau dirbusių vadovų. Atsakovas taip pat nurodo, kad avansines savo išlaidų apyskaitas jis teikė ir ŽŪB „Pagirių sodai“ buhalterijai, tačiau tai, kad jis, esant galimiems nelegaliems darbo santykiams, būtų teikęs šios žemės ūkio bendrovės buhalterijai minėto pobūžio kasmėnesines apyskaitas, atsakovas teismui įrodymų taip pat nepateikė. Teismas laikė, jog mažai tikėtina, kad atsakovas, darbdavio plėtojamam verslui leisdamas neproporcingai savo gaunamam darbo užmokesčiui savo lėšas, galėjo elgtis taip neapdairiai ir savo rizika, sau nepasilikdamas jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų. Atsakovas niekaip nepagrindė ir tokio dydžio asmeninių lėšų turėjimo. Jokia bylos medžiaga nepatvirtina, kad dalis ginčo lėšų atsakovui buvo pervedamos ir kaip jo lėšos, išleistos rūpinantis ir prižiūrint asmenius R. V. namus, esančius atsakovo darbo maršrute. Nustačius, kad atsakovo oficialus darbo užmokestis UAB „Agrokuras“ buvo 800 Lt, atsižvelgiant į trečiojo asmens pervestų sumų dydį, teismas sprendė, jog pilnai tikėtina, kad jei trečiasis asmuo ir pervedinėjo atsakovui darbo užmokestį pavedimais, tai galėjo sudaryti tik mažąją dalį pervestų pinigų sumų. Teismas, atsižvelgiant į tai, kad trečiajam asmeniui buvo žinoma, kad jo įmonėje dirbantis atsakovas be kita ko dar verčiasi ir nekilnojamojo turto verslu, tuo tarpu trečiasis asmuo turėjo tikslą didinti ŽŪB „Pagirių sodai“ iš valstybės nuomojamą ir norimą išsipirkti žemės sklypą, esantį Kėdainių r. sav., o trečiajam asmeniui atsakovui 2007-09-24, 2008-09-11, 2008-09-30 ir 2008-10-17 bankiniais pavedimais pervedus lėšas pastarasis beveik keleto dienų laikotarpyje įsigijo žemės sklypus, esančius Kėdainių rajone vienoje kadastrinėje vietoje (Pagirių k. v.). Atsakovas gyveno gretimame su Kėdainių Jonavos rajone. Tarp trečiojo asmens ir atsakovo šalia darbinių buvo susiklostę ir asmeninio pobūdžio ikisutartiniai žemės pirkimo-pardavimo santykiai, derybos vyko žodžiu, preliminarioji sutartis ir susitarimas dėl netesybų sudarytas nebuvo, jų pagrindu trečiasis asmuo į atsakovo sąskaitą pervedinėjo įvairaus dydžio su įvairiomis paskirtimis (ar jų nenurodant) pinigų sumas. Teismas pažymėjo, kad ieškovė 7 ginčo pavedimus 97 000 Lt sumai traktuoja kaip avansinius mokėjimus ikisutartiniuose santykiuose. Vertino, kad 5 iš ginčo pavedimų nurodyta paskirtis – paskola, tačiau sprendė, jog pripažinti, kad lėšos pagal 5 ginčo pavedimus, kuriuose yra nurodyta bendra paskirtis – paskola, į atsakovo sąskaitą buvo pervedamos tikslu trečiajam asmeniui jas paskolinti atsakovui, pagrindo nėra. Lėšos buvo pervedamos pagal atsakovo ir trečiojo asmens žodinį susitarimą supirkti žemės sklypus, tikslu juos trečiajam asmeniui vėliau iš atsakovo perpirkti, taip didinant norimą žemės masyvą. Teismas laikė, kad trečiojo asmens nurodytus ginčo pavedimus su paskirtimi ,,Paskola žemės pirkimui‘ ir ,,Paskola“ pervestos 85 000 Lt dydžio lėšos yra laikytinos avansu, nesudarius pagrindinės sutarties. Ginčo 2007-09-24, 2008- 04-29, 2008-09-10, 2008-09-30 ir 2008-10-17 bankiniais pavedimus trečiojo asmens atsakovui pervestas lėšas kvalifikavus kaip avansą, nesudarius pagrindinės sutarties, atsakovas netenka teisinio pagrindo jas turėti ir privalo jas (85 000 Lt) grąžinti trečiajam asmeniui kaip be teisinio pagrindo įgytą turtą. Kvalifikuoti, kokiu tikslu be mokėjimo paskirties 2008-05-19 ir 2008-08-07 ginčo pavedimais trečiasis asmuo atsakovui atitinkamai pervedė 2 000 Lt ir 10 000 Lt sumas, galimybės nėra. Atitinkamai ieškovės reikalavimus patenkintus 88 proc., teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

9II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

10Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkes teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-28-490/2014, dalyje dėl 12 000 Lt avanso priteisimo. Priteisti apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas ((t. 3, b. l. 1-7).

11Motyvuose nurodė:

  1. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai trečiojo asmens atsakovui pervestų 2 000 Lt (2008-05-19) ir 10 000 Lt (2008-08-07) sumų nepripažino avansu, nenurodė, kaip jie turėtų būti vertinami. Nurodyti mokėjimai buvo atlikti tarp kitų 5 mokėjimų. Trečiojo asmens veiksmuose buvo tam tikra tąsa, t. y. trečiasis asmuo pervedinėjo pinigus į atsakovo sąskaitą pagal išankstinį susitarimą su atsakovu, kad šis už pervestus pinigus įsigys žemės sklypų. Nelogiška, jog iš 7 atliktų avansinių mokėjimų trečiasis asmuo 2 pavedimus būtų atlikęs be jokio tikslo.
  2. Tai, kad atliktuose mokėjimo pavedimuose trečiasis asmuo nenurodė mokėjimo paskirties, nereiškia, jog pasikeitė mokėjimo paskirtis ir tikslas ar, kad atsakovas nežinojo, už ką jam buvo pervesti pinigai. Pervedant pinigus neprivaloma nurodyti mokėjimo paskirties. Teismas suabsoliutino mokėjimo nurodymuose pavartotų sąvoką reikšmę, neatsižvelgdamas, kad šalis siejo asmeniniai santykiai. Atsakovas neįrodė, kad trečiasis asmuo turėjo jam tam tikrą konkrečią ar iš viso kokią nors piniginę prievolę, kuriai įvykdyti galėjo būti pervesta ginčo suma arba iš kur galėtų turėti tokio dydžio lėšų.
  3. Trečiasis asmuo, duodamas paaiškinimus dėl to, kad praėjo nemažas laiko tarpas, tiksliai neatsiminė, kokią pinigų sumą jam yra skolingas atsakovas, tačiau svarbu, kokiu tikslu pinigų sumos pervestos – žemės sklypams įsigyti. Nepagrįsta teismo išvada, kad nėra galimybės nustatyti, kokiu tikslu be mokėjimo paskirties buvo atlikti trečiojo asmens 2 mokėjimai atsakovui, nes iš bylos įrodymų visumos akivaizdu, jog 2 mokėjimai, atlikti 2008-05-19 ir 2008-08-07 yra tuo pačiu tikslu kaip ir kiti 5 mokėjimai. Priešingai, tai būtų laikytina kaip atsakovo nepagrįstas praturtėjimas. Labiau tikėtina, kad ieškovo ir trečiojo asmens įrodinėjamas faktas buvo nei jo nebuvo.

12Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-28-490/2014 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 12-26).

13Motyvuose nurodė:

  1. Teismas bylą išnagrinėjo šališkai, pažeidė CPK 12 str., 13 str., 14 str., 17 str. nustatytus principus, įrodymų vertinimo taisykles.
  2. Nei ieškovas, nei trečiasis asmuo, perleidęs reikalavimus pagal preliminarius žemės sklypų pardavimo susitarimus, nepateikė teismui jokių įrodymų apie preliminarius žemės sklypų pirkimo–pardavimo susitarimų sudarymus. Nėra įrodymų, kad R. V. kada nors siekė iš atsakovo pirkti kokį nors turtą ir mokėjimuose nurodyta mokėjimo paskirtis atitinka faktines aplinkybes. Ieškovas reiškė reikalavimus dėl įstatymo nustatyta tvarka neegzistuojančių susitarimų. Teismas neteisingai taikė CPK 178 str. Teismas nenurodydamas pagrindų nevertino ieškinio pagrįstumo, nepagrįstai R. V. paaiškinimus, prieštaraujančius kitiems įrodymams, vertino kaip didesnę įrodomąją galią turintį įrodymą.
  3. Teismas be pagrindo netaikė darbo bylų nagrinėjimo ypatumus reglamentuojančių procesinių teisės normų, įrodinėjimo procese atsakovą (buvusį darbuotoją) laikydamas vienodas įrodinėjimo galimybes turinčia proceso šalimi. Teismas, užkirsdamas galimybę įrodinėti darbo santykius ir su jais susijusias aplinkybes, ieškinio pagrįstumo įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovui.
  4. Teismui pateikta visa eilė įrodymų apie atsakovo darbo santykius su R. V. vadovaujama UAB „Agrokuras“. Neteisėtas teismo įrodymų vertinimas, kad atsakovas nepateikė darbo sutarties pakeitimų rašytinės formos, kadangi 2009-02-03 nutraukus darbo sutartį su UAB ,,Agrokuras“ atsakovas darbo sutarties pakeitimų ir nutraukimo nesaugojo, nes tokios pareigos neturi. Teismas nenurodo, kokiu teisiniu pagrindu atsakovas turėjo saugoti ir pateikti darbo sutarties pakeitimus, tokią pareigą turi darbdavys, kuris šiuo atveju taip pat jų neišsaugojo. Vertindamas byloje surinktus įrodymus teismas privalėjo vertinti įrodymų, susijusių su UAB „Agrokuras“ išmokomis, visetą. Visiškai nevertino fakto, kad bylos rašytiniai įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad darbo sutartis su UAB „Agrokuras“ buvo keičiama. Atlyginimo padidinimo faktą patvirtina 2008-03-07 UAB „Agrokuras“ direktoriaus R. V. pasirašyta pažyma, kurioje patvirtinama, jog atsakovo darbo užmokestis sudaro 2 000 Lt, kurios teismas nepagrįstai nevertino, pažymėdamas, kad trečiasis asmuo ją išrašė atsakovui prašant tikslu šią pažymą panaudoti santykyje su kitais asmenimis (pateikti bankui). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas turėjo poreikį kreiptis į banką ar į jį kreipėsi. Teismas nenurodo, kokiais motyvais ir įrodymais remiantis jis nustatė įrodyta aplinkybę, kad pažymoje nurodyti duomenys neatitinka darbo šalių susitarimo.
  5. R. V., kuris buvo UAB „Agrokuras“ savininkas ir direktorius, darbo užmokestį atsakovui mokėjo iš asmeninės sąskaitos. UAB „Agrokuras“ apskaitoje mokėjimai su nurodomomis paskirtimis „alga“ ir pan., kurie aiškiai identifikuotini kaip darbo teisinių santykių pagrindu atliekami mokėjimai, neapskaityti.Teismas nepagrįstai nevertino R. V. parodymų apie sumų pervedimus į atsakovo sąskaitą už darbą, duotų 2013-07-23 civilinėje byloje Nr. 2-548-217/2013. Teismas visiškai neįvertino ir kitos UAB „Agrokuras“ 2007-12-07 pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį. Darbo užmokesčio dalis, kurią darbdaviai turėjo atsakovui išmokėti iki 2007-12-07, buvo sumokėta 2007-09-25 mokėjimo pavedimu, nurodant tikrovės neatitinkančią paskirtį – už perkamą žemę.
  6. Teismas nepagrįstai vertino nebuvus atsakovo darbo santykių su ŽŪB ,,Pagirių sodai“. ŽŪB ,,Pagirių sodai“ 2007-10-07 pasirašė Tiekimo sutartis su UAB „Bionovus“, ŽŪB,,Pagirių sodai“ vardu sudarė direktoriaus pavaduotojas J. M.. Kad atsakovas veikė ŽŪB „Pagirių sodai“ vardu patvirtino A. V.. Nepagrįstai atsakovo ŽŪB „Pagirių sodai“ atliktos darbo funkcijos pirmosios instancijos teismo laikytos neoficialiu darbu tik todėl, kad atsakovas neišsaugojo ir teismui nepateikė rašytinės darbo sutarties ir ŽŪB „Pagirių sodai“ apie darbo sutarties sudarymą nėra informavęs VSDFV. Darbdavio pareigos pranešti apie darbo sutarties sudarymą nevykdymas negali būti motyvu, kad darbuotojas neturi teisės įrodinėti su darbo santykiais gautų išmokų buvimo fakto. Tikėtina, kad R. V., siekdamas nuslėpti mokesčius, neinformavo VSDFV apie UAB „Agrokuras“ padidintą darbo užmokestį bei darbo sutarties sudarymą su ŽŪB „Pagirių sodai“, darbo užmokestį ir su tuo susijusias išmokas mokėjo iš asmeninės sąskaitos, dėl ko bendrovių apskaitoje šios išmokos neatspindėtos. Nėra duomenų, kad su ŽŪB „Pagirių sodai“ sudaryta darbo sutartis nebuvo įregistruota bendrovėje. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ŽŪB „Pagirių sodai“ buvo išdavusi įgaliojimą atsakovui, A. V. teigimu, sudarydamas sutartis atsakovas veikė kaip įgaliotas asmuo, todėl teismas nepagrįstai pripažino su ŽŪB „Pagirių sodai“ nebuvus darbo santykių.
  7. Teismas užkirto kelią atsakovui laisvai disponuoti CPK 42 str. numatyta teise. Teismas savo iniciatyva nerinko jokių įrodymų ir nepaneigė galimybės, kad R. V., išmokėjęs atsakovui iš asmeninės sąskaitos su darbo santykiais susijusias išmokas, šių piniginių lėšų neįformino kaip dalyvio paskolų juridiniam asmeniui ir jų nesusigrąžino iš darbdavių. Darbo santykiai susiję su viešojo intereso gynimu, todėl teismas privalo veikti aktyviai. Priešingai teismas veikė pasyviai, o visus prieštaravimus tarp įrodymų vertino išimtinai ne darbuotojo, o darbdavio naudai.
  8. Atsakovo atstovas paaiškino, kad VĮ ,,Registrų centras“ duomenimis R. V. turėjo galimybių pirkti tiesiogiai be atsakovo tarpininkavimo žemės sklypus ir, kad atsakovas kaip tarpininkas jam nebuvo reikalingas, tačiau teismas šių viešai skelbiamų duomenų ir įrodymų neįvertino, atsakovui pateikti nepasiūlė (kaip tai pasiūlė ieškovui).
  9. Tarp šalių susiklostė teisinis paprotys, jog ieškovas veikdamas juridinio asmens interesais ir įgyvendindamas priskirtas darbo funkcijas iš savo asmeninių lėšų apmokėdavo patirtas išlaidas. Atsakovo banko sąskaitos neabejotinai patvirtina, kad į atsakovo sąskaitą iš R. V. sąskaitos, o ne iš darbdavių, buvo mokamos piniginės lėšos, susijusios su darbo santykiais. Atsakovas nežinojo, kad darbo užmokestis ir su darbo santykiais susijusios išmokos į atsakovo sąskaitą yra mokamas ne iš bendrovės sąskaitos. Į asmeninę sąskaitą atsakovui buvo pervedami ir kitiems darbuotojams skirti darbo užmokesčiai, kuriuos neretai pagal algalapius atsakovas mokėjo iš savo asmeninių santaupų.
  10. Tikėtina, kad nurodant paskirtį „paskola“ ar „paskola žemės pirkimui“, R. V. nurodė, kad jis suteikia paskolą ne atsakovui, o bendrovei, tačiau lėšas pervedė atsakovui ne per bendrovės sąskaitą (kuri areštuota), o tiesiogiai. Žodis „paskola“ reiškė ir tai, jog R. V. grąžina atsakovui pinigus už iš jo asmeninių santaupų sumokėtus atlyginimus darbuotojams, patirtas išlaidas, kurias R. V. galėjo laikyti kaip atsakovo paskolą bendrovei. Jas grąžindamas darbdavys nurodė neteisingą paskirtį. Atsakovas nėra sudaręs jokios sutarties su R. V., kad šiam parduos ar ketina parduoti žemės sklypą ar skolintis pinigų sklypų įsigijimui, nes atsakovas turėjo pakankamai savo lėšų savo individualiai veiklai plėtoti.
  11. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus, dėl jo iš asmeninių lėšų vykdytų atsiskaitymų su kitais įmonės darbuotojais, patirtų išlaidų vykdant darbo funkcijas. Atsakovas neturėjo galimybės pateikti kas mėnesį įmonei teiktų avansinių apyskaitų, kadangi jos gali būti tik UAB ,,Agrokuras“ ir ŽŪB ,,Pagirių sodai“ buhalterinėje apskaitoje. Teismas turėjo imtis aktyvaus vaidmens padedant rinkti įrodymus.
  12. Byloje esant akivaizdiems įrodymams, kad R. V. savo asmeninę banko sąskaitą naudojo savo vadovaujamų įmonių atsiskaitymams atlikti; kad į atsakovo sąskaitą R. V. mokėjo su darbo santykiais susijusias išmokas už trečiuosius asmenis, R. V. be pagrindo perleido reikalavimo teises (teises į asmenį, kuris neturi R. V. prievolių) ir ieškovas reikalavimus be pagrindo pareiškė reikalavimus ne asmeniui, už kurį įvykdyta prievolė, o asmeniui, kuriam įvykdyta prievolė.
  13. Jokių avansinių mokėjimų (rankpinigių) nebuvo galima atlikti. Avansas gali būti mokamas tik parduoti daiktą įpareigojusiam asmeniui. Atsakovas neturėjo nuosavybės teisės į sklypą, kurį neva jis turi nupirkti, o vėliau perduoti R. V., todėl negalima parduoti to daikto, į kurį pardavėjas neturi nuosavybės teisės. Tokie nesąžiningi A. V. veiksmai rodo nebuvus jokių ikisutartinių santykių. Preliminarios sutartys turi būti sudaromos raštu, tačiau jokių sutarčių teismui nepateikta.
  14. Išskyrus mokėjimo pavedimuose nurodytos mokėjimų paskirties, ieškinio pagrindo nepagrindžia absoliučiai jokie įrodymai. R. V. nėra pareiškęs jokių reikalavimų dėl atsakovui į sąskaitą pervestų piniginių lėšų, nereikalavo sudaryti jokių sutarčių. R. V. taip pat negalėjo nurodyti, kokius sklypus jis ketino iš atsakovo įsigyti, nenurodė, kodėl jų neįsigijo 2008 metais. R. V. atsakovas neįsipareigojo ir nepardavė nei vieno žemės sklypo. 2007-09-24 sumokėjęs 24.000 Lt už tariamai ketintą pirkti žemės sklypą ir jo negavęs, R. V. ir toliau, daugiau kaip metus, atsakovui į sąskaitą mokėjo pinigus (dar 86.000 Lt), nereikalaudamas preliminarios sutarties sudarymo raštu dėl sklypų pardavimo. R. V. mokėjimo pavedimus atliko ne savo asmeninių susitarimų su atsakovu ar prievolių pagrindu, o kaip darbdavio administracijos vadovas ir savininkas, siekdamas išvengti mokesčių jo valdomoms įmonėms.

14Atsakovas atsiliepimu prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti (t. 3, b. l. 30-32).

15Motyvuose nurodė, kad R. V. ir atsakovo nesiejo jokie kiti santykiai, išskyrus kaip darbuotojo (atsakovas) ir darbdavio atstovą. Kitokių santykių (pavedimas, įgaliojimas ar pan.) tarp R. V. ir atsakovo nebuvo. Jokie bylos įrodymai nepatvirtina, kad atsakovas tarėsi su R. V. dėl žemės sklypų pastarajam pardavimo, už kuriuos R. V. ir mokėjo pinigus į atsakovo sąskaitą. Duodamas parodymus R. V. negalėjo nurodyti nei kur, nei kada, nei kiek kartų tarėsi su atsakovui dėl žemės sklypų pirkimo ir t.t. Byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų, kad R. V. kada nors, kur nors ar kokiu nors būdu būtų reikalavęs, kad atsakovas įvykdytų savo prievolę parduoti žemės sklypus, kas reiškia, kad byloje neįrodytas faktinis ieškinio pagrindas ne tik kad dėl 12 000 Lt sumos, tačiau ir dėl viso ieškinio reikalavimo. Ieškovas pats pripažįsta, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad 12 000 Lt suma sumokėta būtent tuo pagrindu, kuris nurodomas ieškinyje – užmokestis už perkamus žemės sklypus. 12 000 Lt atsakovas gavo už savo darbo funkcijų, atlikimą R. V. vadovaujamose įmonėse, tačiau R. V. pinigus mokėjo ne iš vadovaujamų įmonių, o iš savo asmeninės sąskaitos. neįrodyta, kad 12 000 Lt (ir likę mokėjimai) atlikti be pagrindo.

16Ieškovas atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti ieškovės apeliacinį skundą, kuriuo prašoma pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014-07-29 sprendimą, dalyje dėl 12 000 Lt avanso priteisimo. Priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 3, b. l. 34-40).

17Motyvuose nurodė:

  1. Preliminarūs žemės sklypų pirkimo–pardavimo susitarimai buvo sudaryti žodžiu, todėl jokių rašytinių įrodymų nėra, o aplinkybę, jog ieškovas pervedė pinigus į atsakovo sąskaitą įrodo byloje pateikti bankinių mokėjimo pavedimu išrašai.
  2. Teismas pagrįstai netaikė darbo bylų nagrinėjimo ypatumus reglamentuojančių normų, sprendime išsamiai pasisakė dėl proceso šalis siejusių darbo santykių ir padarė išvadą, jog ginčo laikotarpiu trečiąjį asmenį ir atsakovą siejo oficialūs darbdavio ir darbuotojo darbo santykiai.
  3. Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai cituoja 2013-07-23 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-548-217/2013 bei remiasi jos medžiaga, tačiau šiuo sprendimu buvo atmestas atsakovo pareiškimas suinteresuotiems asmenims ŽŪB „Pagirių sodai“, UAB „Agrokuras“, R. V. bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl faktinių darbo teisinių santykių ir su tuo susijusių faktų nustatymo. Nenustačius, jog proceso šalis siejo darbiniai santykiai, nėra pagrindo atsakovą laikyti šiame ginče darbuotoju – silpnesne teisinio santykio šalimi, o teismą laikyti pasyviu.
  4. Teismo sprendime nebuvo nurodyta, jog teismas aplinkybes vertintų ne pagai rašytinius įrodymus, o vien tik pagal trečiojo asmens paaiškinimus. Teismas priėmė sprendimą įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, o ne remdamasis pavieniais įrodymais ar paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu.
  5. Atsakovas netinkamai naudoja sąvoką „teisinis paprotys“, apibrėždamas tarp šalių buvus asmeninio pobūdžio, o ne darbinius santykius. Vadovaujantis teisės teorija tarp dviejų šalių susiklosčiusios tam tikros praktikos negalima laikyti teisiniu papročiu. Atsakovas savo apeliaciniame skunde iš esmės nepateikė pagrįstų argumentų, jog būtų kuo nors nelygios jo ir ieškovo procesinės teisės.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Apeliaciniai skundai atmestini.

20Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

21Nustatyta, kad ginčas vyksta dėl šių trečiojo asmens R. V., iš kurio ieškovė perėmė reikalavimo teises į atsakovą, padarytų bankinių pavedimų iš savo asmeninės banko sąskaitos į atsakovo banko sąskaitą: 1) 2007 m. rugsėjo 24 d. pavedimu pervesta 24 000 Lt, nurodant mokėjimo paskirtį – „Paskola žemės pirkimui“. Šiuos pinigus (22 000 Lt) atsakovas 2007 m. rugsėjo 25 d. pervedė Č. B., nurodant mokėjimo paskirtį – „už perkamą žemę“; 2) 2008 m. balandžio 29 d. pavedimu pervesta 3 000 Lt, nurodant mokėjimo paskirtį – „Paskola žemės pirkimui“; 3) 2008 m. gegužės 19 d. pavedimu pervesta 2 000 Lt, nenurodant mokėjimo paskirties; 4) 2008 m. rugpjūčio 7 d. pavedimu pervesta 10 000 Lt, nenurodant mokėjimo paskirties; 5) 2008 m. rugsėjo 10 d. pavedimu pervesta 36 000 Lt, nurodant mokėjimo paskirtį – „Paskola“. Šiuos pinigus (10 000 Lt ir 24 000 Lt) atsakovas 2008 m. rugsėjo 12 d. pervedė atitinkamai K. K. ir J. P., nurodant mokėjimo paskirtį – „už žemės ūkio paskirties žemę mokėtojas M. J., ( - ) 6) 2008 m. rugsėjo 30 d. pavedimu pervesta 20 000 Lt, nurodant mokėjimo paskirtį – „Paskola“. Šiuos pinigus (9 000 Lt ir 1 560 Lt) atsakovas 2008 m. spalio 1 d. pervedė atitinkamai V. M. ir M. A., nurodant mokėjimo paskirtį – „už žemę“; 7) 2008 m. spalio 17 d. pavedimu pervesta 2 000 Lt, nurodant mokėjimo paskirtį – „Paskola“ (toliau – ginčo pavedimai). Trečiasis asmuo nurodo, jog pinigai buvo pervedami tam, kad atsakovas nupirktų žemės sklypus ir juos parduotų jam, tačiau atsakovas nupirktus žemės sklypus pardavė ne jam, o kitiems asmenims. Atsakovas nurodo, kad tokio susitarimo tarp jų nebuvo, pinigai buvo pervesti jam kaip darbo užmokestis bei su darbo santykiais susijusios sumos.

22Ginčo esmė – kokia gi ginčo pavedimų paskirtis ir pagrindas.

23Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014).

24Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, jog jam pervesti pinigai turėjo būti vertinami kaip gauti iš darbo teisinių santykių, ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.) bei tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, spręsdamas, jog ginčo pavedimai nėra susiję su atsakovo ir trečiojo asmens darbiniais santykiais. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo visas su tuo susijusias (nurodytas) aplinkybes, įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei išdėstė išsamius teismo sprendimo motyvus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, jiems pritaria, todėl jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-252/2010).

25Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovas dirbo UAB „Agrokuras“, kurios direktoriumi buvo trečiasis asmuo R. V. ir, kad trečiasis asmuo iš savo asmeninės sąkaitos kartais pervesdavo jam darbo užmokestį arba kitas išmokas, susijusias su darbo santykiais. Tą patvirtina trečiais asmuo, pasirašyta darbo sutartis, VSDFV duomenys bei banko sąskaitos išrašas. Tačiau įrodymų, patvirtinančių atsakovo didesnį negu 800 Lt gautą atlyginimą ar jo darbą UAB „Pagirių sodai“, byloje nėra pateikta. Be to, net ir esant tokiems duomenims nebūtų jokio pagrindo teigti, kad ginčo pavedimai yra susiję su atsakovo darbiniais santykiais. Trečiasis asmuo, vykdydamas savo mokėjimus aiškiai nurodydavo jų paskirtį (skola, sąskaitos papildymas, alga, paskola ir pan.), atsakovas ginčo pavedimais gautus pinigus naudojo žemės pirkimui (t. y. tam, kam jie buvo skirti), atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo pavedimuose nurodytas sumas jis gavo arba išleido ryšium su darbo santykiais, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, jog ginčo pavedimais buvo dengiami mokėjimai, kilę iš darbo teisinių santykių.

26Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies (priteisdamas 85 000 Lt), mokėjimus ginčo pavedimais, kuriuose yra nurodyta mokėjimo paskirtis, įvertino kaip avansinius mokėjimus atsakovui už tai, kad šis nupirktų žemės sklypus ir parduotų juos trečiajam asmeniui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškovui priteisė 85 000 Lt skolos iš atsakovo, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tarp trečiojo asmens ir atsakovo atsiradusių teisinių santykių kvalifikavimu, t. y. kad buvo atlikti avansiniai mokėjimai. Pirma, atsakovas neigia buvus susitarimui, jog jis turi nupirkti ir perparduoti žemės sklypus trečiajam asmeniui R. V.. Antra, avansinis mokėjimas yra pinigų sumos, kaip dalies kainos, sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui (CK 6.309 str. 2 d.). Šiuo atveju atsakovas nebuvo žemės sklypų savininkas, todėl jam pervesti pinigai žemės pirkimui negali būti laikomi avansu, juo labiau, kad nėra byloje įrodymų apie susitarimą - atsakovo nupirktą žemę parduoti trečiajam asmeniui. Trečia, trečiasis asmuo ginčo pavedimuose nurodė mokėjimo paskirtį – paskola žemės pirkimui arba paskola, o ne avansas.

27Pažymėtina, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų (CK 6.871 str. 1 d.), tačiau rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 str. 3 d.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad tarp trečiojo asmens R. V. ir atsakovo J. M. ginčo pavedimų, kuriuose nurodyta jų mokėjimo paskirtis, pagrindu atsirado paskolos teisiniai santykiai. Ginčo, kad pinigai atsakovui buvo perduoti nėra. Iš banko sąskaitos išrašo (t. 1, b. l. 56-61) matyti, jog atsakovas iš karto po pinigų gavimo (tą pačią dieną arba kitą dieną) juos panaudojo žemės pirkimui, kas neabejotinai patvirtina buvus susitarimą dėl paskolos santykių. Atsakovas pinigų negrąžino, motyvuodamas, jog šie pinigai jam buvo sumokėti kaip išmokos, susijusios su darbo santykiais. Ši atsakovo nurodoma aplinkybė, kaip jau minėta, yra visiškai nepagrįsta, trečiasis asmuo R. V. atliktamas pavedimus nurodydavo jų mokėjimo paskirtį, t. y. jeigu mokėdavo su darbo santykiais susijusias išmokas, taip ir nurodydavo (alga, sąskaitos papildymas), todėl nėra jokio pagrindo abejoti, jog ginčo pavedimais, kuriuose nurodyta jų paskirtis (paskola), buvo suteikta atsakovui paskola nupirkti žemės sklypus.

28Nepagrįstais laikytini ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad ginčo pavedimais, kuriuose nėra nurodyta jų mokėjimo paskirtis (2 000 Lt ir 10 000 Lt), pervestos sumos tap pat turi būti priteistos iš atsakovo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai šių sumų nepriteisė kaip neįrodytų, nes: 1) ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog šios sumos buvo pervestos kaip paskola (ar avansas) žemės sklypų pirkimui (šiuo atveju trečiojo asmens paaiškinimai nėra pakankami), 2) atsakovas ginčija ieškovės nurodomą pinigų paskirtį, 3) šiuose ginčo pavedimuose nėra nurodyta mokėjimo paskirtis, 4) ginčo laikotarpiu trečiasis asmuo R. V. atsakovui pervesdavo pinigus nurodydamas įvairias paskirtis (alga, skola, sąskaitos papildymas, paskola ir pan.), todėl tikėtina, kad šių pinigų paskirtis taip pat kita, negu nurodo ieškovė (pažymėtina, kad, priešingai nei nurodo apeliantė, tarp ginčo pavedimų su nurodyta mokėjimo paskirtimi, yra ne tik ginčo pavedimai be nurodytos mokėjimo paskirties, bet ir kiti pavedimai su įvairiomis mokėjimo paskirtimis – sąskaitos papildymas, algos (t. 1, b. l. 56-61)), 5) iš atsakovo banko sąskaitos išrašo nematyti, kad šie pinigai būtų panaudoti žemės įsigijimui.

29Kiti apeliacinių skundų argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

30Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmestini (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalimi 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

32Apeliacinius skundus atmesti.

33Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo J. M. jos... 5. Nurodė, kad ieškovė 2012-09-14 su R. V. sudarė reikalavimo teisių... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 18 d. sprendimu ieškinį... 8. Teismas nustatė, kad ginčas kilęs dėl 97 000 Lt, trečiojo asmens R. V. iš... 9. II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 10. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkes teismo... 11. Motyvuose nurodė:
  1. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai... 12. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo... 13. Motyvuose nurodė:
    1. Teismas bylą išnagrinėjo šališkai,... 14. Atsakovas atsiliepimu prašė ieškovo apeliacinį skundą atmesti (t. 3, b. l.... 15. Motyvuose nurodė, kad R. V. ir atsakovo nesiejo jokie kiti santykiai,... 16. Ieškovas atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti... 17. Motyvuose nurodė:
      1. Preliminarūs žemės sklypų... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Apeliaciniai skundai atmestini.... 20. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 21. Nustatyta, kad ginčas vyksta dėl šių trečiojo asmens R. V., iš kurio... 22. Ginčo esmė – kokia gi ginčo pavedimų paskirtis ir pagrindas.... 23. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai,... 24. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, jog... 25. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovas dirbo UAB... 26. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies (priteisdamas... 27. Pažymėtina, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė,... 28. Nepagrįstais laikytini ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad ginčo... 29. Kiti apeliacinių skundų argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos... 30. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas... 31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326... 32. Apeliacinius skundus atmesti.... 33. Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimą palikti...