Byla e2A-412-943/2018
Dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui R. D. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, skolos priteisimo ir mokėtinų sumų įskaitymo ir atsakovo R. D. priešieškinį ieškovei A. D. dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė A. D. patikslinusi ieškinio reikalavimus prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės jai ir atsakovui nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas jos nurodytu būdu; priteisti iš atsakovo jos naudai: 1) 13 750 Eur kompensaciją už jai tenkančią mažesnę turto dalį; 2) 9 572 Eur kompensaciją už solidarios prievolės įvykdymą; 3) 5 766,86 Eur kompensaciją už jos patirtas išlaidas atidalinant turtą natūra; 4) 1 672,13 Eur kompensaciją už turto atidalinimo išlaidas pagal neatliktus darbus; 6) nustatyti priverstinę hipoteką į atsakovui tenkančią nekilnojamojo turto dalį, užtikrinant ieškovės reikalavimo teises pagal vykdomąją bylą Nr. 0007/15/01573 bei pagal šioje civilinėje byloje galutiniu teismo sprendimu iš atsakovo ieškovės naudai priteistas sumas.
  2. Ieškovė paaiškino, kad jos ir atsakovo santuoka buvo nutraukta teismo sprendimu, kuriuo taip pat padalintas jiems priklausęs turtas. Tarp šalių nuolat kyla ginčai dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto naudojimo, o šiuos ginčus neretai tenka spręsti teisėsaugos pareigūnams. Atsižvelgdama į tai, kad dėl itin konfliktiškų santykių yra neįmanomas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto tinkamas valdymas, ieškovė ieškiniu siekia atidalinti šį turtą. Turtą ieškovė siekia atidalinti pagal tai, kaip turtas šiuo metu yra naudojamas.
  3. Atsakovas R. D. priešieškiniu prašo patalpas atidalinti tokiu pačiu būdu, tačiau atsižvelgiant į turto rinkos vertes ieškovei iš atsakovo turi būti priteista bendra 10 571,13 Eur kompensacija.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimu tenkino ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės; priteisė iš atsakovo R. D. ieškovei A. D. 13 750 Eur kompensaciją už jai tenkančią mažesnę turto dalį, 9 572 Eur kompensaciją už solidarios prievolės įvykdymą ir 137,44 Eur kompensaciją už turto atidalinimo išlaidas pagal neatliktus darbus, o ieškinio reikalavimą priteisti 5 766,86 Eur kompensaciją už jos patirtas išlaidas atidalinant turtą natūra bei nustatyti priverstinę hipoteką atmetė bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  2. Teismas pažymėjo, kad ginčo dėl turto atidalinimo tvarkos tarp šalių nėra, todėl tenkino ieškinio ir priešieškinio reikalavimus dėl patalpų atidalijimo pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį. Be to, tarp šalių nėra ginčo priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 8 915 Eur kompensaciją už solidarios prievolės įvykdymą, todėl šis ieškinio reikalavimas taip pat tenkintas, nes šalys buvo solidarūs banko skolininkais, todėl pusė ieškovės bankui sumokėtos solidarios skolos turi būti priteista ieškovei iš solidaraus skolininko. Be to, atlikus teismo paskirtą patalpų rinkos vertės nustatymo ekspertizę, atsakovas sutiko su ieškovės reikalavimu priteisti jos naudai 13 750 Eur kompensaciją už jai tenkančią mažesnę turto dalį (CK 4.80 straipsnio 1, 2 dalys).
  3. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo nustatyti priverstinę hipoteką, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką priverstinė hipoteka gali būti nustatyta tik konkrečiais materialinės teisės normų numatytais atvejais ir esant šioms sąlygoms: 1) turi egzistuoti teismo sprendimu patenkintas reikalavimas dėl pinigų išieškojimo; 2) turi būti pateiktas teismui kreditoriaus prašymas dėl priverstinės hipotekos nustatymo (išskyrus išimtinius įstatymo numatytus atvejus, kai teismas turi teisę nustatyti priverstinę hipoteką ex officio (pvz., CK 3.197 straipsnis); 3) turi egzistuoti CK įtvirtintas priverstinės hipotekos nustatymo atvejis (pvz., CK 3.197 straipsnis, 5.71 straipsnis); 4) nekilnojamasis daiktas, į kurį siekiama nustatyti priverstinę hipoteką, turi priklausyti skolininkui nuosavybės teise. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įstatymai nenumato, jog bendraturčių tarpusavio piniginių kompensacijų už tenkančią mažesnę padalijimo turto rinkos vertę, nustatytų teismo sprendimu, užtikrinimui taikoma priverstinė hipoteka, todėl šį ieškinio reikalavimą atmetė.
  4. Kadangi ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo 1 672,13 Eur piniginę kompensaciją už būsimas išlaidas patalpų atidalijimui, tačiau jokie esminiai darbai patalpose po patikslinto ieškinio pareiškimo iš esmės nebuvo vykdomi, todėl teismas sprendė, kad UAB „Statybų ekonominiai skaičiavimai“ sąmata yra hipotetinė, ir nepagrįsta jokia projektine dokumentacija, todėl šių išlaidų poreikis teismo laikytas neįrodytu (CPK 178 straipsnis). Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 5 766,86 Eur piniginę kompensaciją už patirtas išlaidas patalpų atidalinimui, tačiau šis ieškinio reikalavimas taip pat atmestas, nes ieškovė neįrodė, jog šios išlaidos buvo patirtos atidalinant turtą. Teismas palaikė atsakovo poziciją, kad turtas jau buvo atidalintas, o išlaidos patirtos gerinant ieškovei nuosavybės teise tenkančio turto būklę.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Ieškovė A. D. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimo dalis, nurodant, kad ieškovei priteisiama 5 766,86 Eur kompensacija už patirtas išlaidas atidalinant turtą natūra bei priteisti ieškovei 1 672,13 Eur kompensaciją už būsimas turto atidalinimo išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Teismo sprendimas yra prieštaringas, nes teismas, viena vertus, teigia, kad UAB „Statybų ekonominiai skaičiavimai“ sąmata yra nepakankamas įrodymas (hipotetinis), tačiau spręsdamas būtinųjų išlaidų elektros įvadų įrengimui klausimą teismas šia sąmata vadovavosi. Teismas nenuosekliai vertino pateiktą sąmatą nors tam nebuvo jokio pagrindo, t.y. teismas nustatė ir laikė pagrįstomis išlaidomis elektros įvadų atlikimui reikiamas išlaidas, tačiau kitus darbus, nurodytus sąmatoje, laikė „hipotetiniais“, nors sąmata buvo sudaryta pagal turto atidalijimo projektą. Ieškovė pateikė tinkamą įrodymą šioms aplinkybėms pagrįsti, o atsakovas atsikirsdamas į šį įrodymą nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų sąmatos realumą ir šių darbų atlikimo nereikalingumą.
    2. Teismo išvada, kad jau 2011 metais abiejų turto dalių šildymo sistema buvo atskira yra nepagrįsta ir prieštarauja bylos įrodymams. 2013 m. turto atidalinimo projekte yra nurodyta, jog būtina įrengti atskirus komunikacijų įvadus į ieškovės patalpų dalį.
    3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad 2015 m. gruodžio 1 d. geriamojo vandens tiekimo sutartis patvirtina, jog atidalijamos patalpų dalys nuo pat pradžių turėjo atskiras vandentiekio sistemas. Ši sutartis patvirtina, kad paslaugos yra teikiamos visam atidalinamam turto objektui, todėl teismas neįvertino, jog ieškovei tenkančioje dalyje reikia įrengti atskirus įvadus, o juos įrengus – atlikti remonto darbus.
    4. Apeliacinės instancijos teismas turėtų atkreipti dėmesį ir į tai, jog vienu atveju teismas būtinąsias išlaidas pripažįsta, o kitu ne, neatsižvelgdamas į tai, jog tarp jų nėra jokio skirtumo, t.y. teismas pripažino būtinąsias išlaidas naujo elektros įvado įvedimui, tačiau šildymo ir vandentiekio sistemų – ne, nors byloje esančiame atidalijimo projekte yra aiškiai nurodyta tokių komunikacijų įvedimo būtinybė.
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas R. D. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
    1. 2011 m ieškovė atskyrė savo patalpų dalies šildymo sistemą, o 2015–2016 m. ieškovė savo šildymo sistemą, tikėtina, jog nutarė patobulinti, todėl atsakovas neturi pareigos padengti pusę šių išlaidų.
    2. 2015 m. ieškovės patalpų dalyje buvo įvestas atskiras vandens suvartojimo apskaitos prietaisas, todėl ginčo šalims tenkančių patalpų dalių vandens sistemos jau tuo metu tapo visiškai atskiros. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė siekia suklaidinti teismą, teikia papildomus įrodymus, kurie patvirtina, jog yra sudarytos dvi atskiros vandens tiekimo sutartys.
    3. Ieškovė neįrodė, kad ateityje patirs patalpų atidalinimo išlaidas, kurių dalį – 1 672,13 Eur, atsakovas turi kompensuoti.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

13Dėl naujų įrodymų priėmimo

  1. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas pateikė jo atstovės advokatės užklausimą elektroniniu paštu UAB „Trakų vandenys” ir UAB „Trakų vandenys“ atsakymą, taip pat pateiktą elektroniniu paštu, kuriuo informuojama dėl vandens tiekimo sutarčių ieškovės ir atsakovo vardu sudarymo. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pateikti įrodymai neatitinka jiems keliamų reikalavimų (CPK 197 straipsnis). Pagal pateiktą susirašinėjimo medžiagą (užklausimą bei UAB „Trakų vandenys” atsakymą) negalima nustatyti, ar atsakyme nurodytos sutartys susijusios būtent su ginčo objektu, dėl ko teismas atsisako priimti pateiktą susirašinėjimo medžiagą.

14Dėl faktinių bylos aplinkybių ir bylos nagrinėjimo ribų

  1. Ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos, kurias šalys siekė atsidalinti natūra, priteisiant kompensaciją už vienai iš šalių tenkančią didesnę patalpų dalį, taip pat atlyginant tokiam patalpų atidalijimui įgyvendinti reikalingas lėšas. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu konstatavęs, jog tarp šalių nėra ginčo dėl patalpų atidalinimo, padalino šias patalpas natūra bei priteisė kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę patalpų dalį ir kompensaciją už solidarios prievolės įvykdymą, taip pat dalį išlaidų, patirtų dėl turto atidalinimo. Teismas atmetė kaip neįrodytus ieškovės ieškinio reikalavimus dėl 1 672,13 Eur piniginės kompensacijos už būsimas išlaidas patalpų atidalijimui bei 5 766,86 Eur piniginės kompensacijos už patirtas išlaidas patalpų atidalinimui. Pirmosios instancijos teismo nuomone, ieškovė neįrodė, jog šios išlaidos buvo patirtos ar bus patirtos atidalinant turtą. Teismas palaikė atsakovo poziciją, kad turtas jau buvo atidalintas, o šios ieškovės išlaidos patirtos gerinant ieškovei nuosavybės teise tenkančio turto būklę, be to, jokie esminiai darbai patalpose po patikslinto ieškinio pareiškimo iš esmės nebuvo vykdomi. Pateiktu apeliaciniu skundu ginčijama būtent ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis. Apeliantė (ieškovė) reikalauja jai priteisti 5 766,86 Eur kompensaciją už jos patirtas išlaidas atidalinant turtą natūra bei 1 672,13 Eur kompensaciją už būsimas turto atidalinimo išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas vertina būtent nurodytos Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą.

15Dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto atidalinimo išlaidų kompensavimo

  1. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nurodyti principai taikytini ir sprendžiant dėl turto atidalinimo išlaidų kompensavimo. Toks turtui atidalinti būtinų išlaidų kompensavimas neturi sudaryti galimybių vienai iš šalių pagerinti jai tenkančios turto dalies ar siekti kompensuoti išlaidas, nesusijusias su turto atidalinimu.
  2. Apeliantė (ieškovė) byloje reikalavo priteisti jai kompensaciją už patalpų šildymo sistemų atskyrimą. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė nepagrįstą išvadą, jog atidalinamų patalpų dalys jau 2011 metais turėjo atskiras šildymo sistemas, todėl nepagrįstai nepriteisė šios sistemos atskyrimo kaštų. Sprendžiant klausimą dėl patalpų atidalijimo byloje buvo remtasi R. V. 2013 metais parengtu patalpų atidalijimo projektu. Šiame projekte pažymėta, jog atidalintiems turtiniams vienetams užtikrinant tinkamas savarankiškam naudojimui pagal paskirtį sąlygas, įrengiamos atskiros inžinerinių komunikacijų sistemos (elektros, vandentiekio-kanalizacijos, dujinio šildymo) nuo Lentvario miesto tinklų vartotojų apskaitos. Atidalijus patalpas į du turtinius vienetus, pagal inžinerinių tinklų prisijungimo projektus atidalinta dalis „A“ atsiribos nuo bendros su dalimi „B“ visų patalpų inžinerinių sistemų nuo Lentvario miesto tinklų vartojimo ir individualiai prisijungs prie Lentvario miesto inžinerinių tinklų, įsirengs individualią vartotojo apskaitą. Taigi byloje nėra ginčo, jog patalpų savarankiškam naudojimui buvo būtina įrengti atskiras inžinerinių tinklų sistemas. Tačiau tai, kad toks sistemų atskyrimas (įrengimas) buvo numatytas patalpų atidalinimo projekte, dar nereiškia, jog reikalaujama priteisti kompensacija yra susijusi su būtent tokio pobūdžio darbų atlikimu.
  3. Byloje taikytinos bendrosios įrodinėjimo taisyklės. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).
  4. Apeliantė (ieškovė) teismui kaip jos išlaidas šildymo sistemos atskyrimui patvirtinančius įrodymus pateikė – šilumos siurblio pirkimo-pardavimo sutartį bei prekių ir darbų įrengiant su tuo susijusią sistemą įsigijimo dokumentus. Pirmosios instancijos teismas tokias išlaidas įvertino kaip ieškovės naudojamos patalpų dalies šildymo sistemos patobulinimą, siekiant sumažinti patalpų šildymo išlaidas. Tokiai teismo išvadai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.
  5. Byloje nustatyta, jog apeliantė dar 2011 m. spalio 11 d. prašymu nutraukė gamtinių dujų tiekimą patalpoms. Nuo to laiko patalpos buvo šildomos elektra ir tik 2015 metais apeliantė nusprendė įsigyti šilumos siurblį oras-vanduo bei atlikti jo veikimui užtikrinti reikalingus darbus. Tai, kad patalpos apeliantės iniciatyva buvo pradėtos šildyti elektra, o po tam tikro laikotarpio buvo pasirinktas ekonomiškesnis bei efektyvesnis patalpų šildymo būdas, nesudaro prielaidų tokio pobūdžio išlaidas priskirti patalpų atidalinimui būtinoms išlaidoms bei reikalauti jas kompensuoti. Išlaidų, kurios galimai buvo patirtos 2011 metais atskiriant patalpų šildymo sistemas byloje nebuvo reikalaujama priteisti.
  6. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantė neįrodė ir vandentiekio sistemos atskyrimui būtinų išlaidų pagrįstumo. Tokių išlaidų kompensacijos reikalavimas grindžiamas išimtinai UAB „Statybų ekonominiai skaičiavimai” lokalinėje sąmatoje nurodyta darbų verte. Galima sutikti su apeliantės pozicija, jos savarankiškam patalpų naudojimui būtinas vandentiekio sistemos atskyrimas, ką patvirtina ir R. V. parengtas patalpų atkyrimo projektas. Tačiau pačiame R. V. parengtame projekte (aiškinamojo rašto 7 punktas) kalbant apie patalpų inžinerinį aprūpinimą pažymėta, jog vidaus tinklai projektuojami atskirai. Taigi galima pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šių darbų apimtis gali būti įvertinta pagal projektinę dokumentaciją. Nustačius, jog tokia projektinė dokumentacija nepateikta, apeliacinės instancijos teismas taip pat vertina, jog vien sąmatiniai skaičiavimai šiuo atveju nepatvirtina apeliantės prašomų priteisti išlaidų patalpų vandentiekio sistemos atskyrimui pagrįstumo. Kitokios teismo išvados nelemia ir ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis minėta sąmatine dokumentacija, išlaidas elektros įvadui įrengti laikė pagrįstomis. Ši teismo sprendimo dalis apeliaciniu skundu nėra skundžiama, todėl apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliacinio skundu nustatytų bylos nagrinėjimo ribų bei įstatymu numatyto draudimo priimti blogesnį sprendimą apelianto atžvilgiu (CPK 313 straipsnis).

16Dėl procesinės bylos baigties

  1. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl dalies ieškinio reikalavimų netenkinimo, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

18Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai