Byla 2-638/2006

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Revi“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 3 d. nutarties, kuria nutarta taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, civilinėje byloje Nr. 2-1020-28/2006 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Revi“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Vevira“, uždarajai akcinei bendrovei „DnB NORD Lizingas“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „NORD/LB Lizingas“) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas BUAB „Revi“ 2005 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Vevira“, UAB „NORD/LB Lizingas“, prašydamas pripažinti UAB „Revi“, UAB „Vevira“ ir UAB „NORD/LB Lizingas“ 2004 m. gruodžio 9 d. trišalius susitarimus negaliojančiais bei taikyti restituciją, grąžinant visa, ką šalys gavo pagal šiuos sandorius. Ieškovas ieškinyje taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti atsakovams UAB „Vevira“ bei UAB „NORD/LB Lizingas“ sudaryti bet kokius sandorius, susijusius su lizingo sutarčių Nr. 2000/12-S27, Nr. 2001/07-L124, Nr. 2002/06-S48 objektais, taip pat keisti, pildyti šias sutartis, perleisti pagal šias sutartis ir ginčijamus trišalius susitarimus atsiradusias teises ir pareigas kitiems asmenims; areštuoti atsakovui UAB „Vevira“ nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises, esančias tiek pas atsakovą, tiek pas trečiuosius asmenis.

4Vilniaus apygardos teismas 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies - uždraudė atsakovams UAB „Vevira“ ir UAB „NORD/LB Lizingas“ sudaryti bet kokius sandorius, susijusius su lizingo sutarčių Nr.2000/12-S27, Nr.2001/07-L124, Nr.2002/06-S48 objektais (vilkiku SCANIA, keturiomis puspriekabėmis Schmitz SP, automobiliu MB C220 CDI), uždraudė atsakovams keisti, pildyti šias sutartis, perleisti pagal šias sutartis ir ginčijamus trišalius susitarimus atsiradusias teises ir pareigas kitiems asmenims, nutarties vykdymą pavedė viešojo registro tvarkytojui.

5Ieškovas BUAB „Revi“ papildytu ieškiniu, kurį teismas priėmė 2006 m. kovo 22 d., prašė teismą pripažinti UAB „Revi“, UAB „Vevira“ ir UAB „NORD/LB Lizingas“ 2004 m. gruodžio 9 d. susitarimus niekiniais; pripažinti 2004 m. gruodžio 9 d. automobilio ir dokumentų priėmimo-perdavimo aktus prie 2004 m. gruodžio 9 d. susitarimų dėl lizingo objektų perėmimo niekiniais; pripažinti, kad atsakovai UAB „Vevira“ ir UAB „NORD/LB Lizingas“, sudarydami 2004 m. gruodžio 9 d. trišalius susitarimus, ir atsakovas UAB „Vevira“, sudarydamas 2004 m. gruodžio 9 d. automobilio ir dokumentų priėmimo-perdavimo aktus, buvo nesąžiningi bei yra kalti dėl restitucijos taikymo; taikyti restituciją - priteisti ieškovui iš atsakovų UAB „Vevira“ bei UAB „NORD/LB Lizingas“ solidariai 2000 m. gamybos vilkiko SCANIA, (valstybinis Nr. ( - )), automobilio Mercedes Benz C220 CDI (valstybinis Nr. ( - )) bei keturių puspriekabių Schmitz Cargobull SPR 24/L-13.62 E (valstybiniai Nr. YV 540, YV 565, YV 592, YV 980) vertę, buvusią 2004 m. gruodžio 9 d., t. y. 384 941,21 Lt; priteisti ieškovui iš atsakovų UAB „Vevira“ bei UAB „NORD/LB Lizingas“ solidariai iš vilkiko SCANIA (valstybinis Nr. ( - )), automobilio Mercedes Benz C220 CDI (valstybinis Nr. ( - )) bei keturių puspriekabių Schmitz Cargobull SPR 24/L-13.62 E (valstybiniai Nr. YV 540, YV 565, YV 592, YV 980) gautas pajamas ir kitą gautą naudą; priteisti iš atsakovų UAB „Vevira“ ir UAB „NORD/LB Lizingas“ solidariai galimas būsimas restitucijos išlaidas.

6Atsakovas UAB „Vevira“ 2006 m. spalio 27 d. kreipėsi į teismą su prašymu taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ir prašė įpareigoti ieškovą BUAB „Revi“ sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 50 000 Lt sumą atsakovo UAB „Vevira“ galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimui. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudė atsakovams UAB „Vevira“ bei UAB „NORD/LB Lizingas“ sudaryti bet kokius sandorius, susijusius su lizingo sutarčių Nr. 2000/12-S27, Nr. 2001/07-L124, Nr. 2002/06-S48 objektais, taip pat uždraudžiant atsakovams keisti, pildyti šias sutartis, perleisti pagal šias sutartis ir ginčijamus trišalius susitarimus atsiradusias teises ir pareigas kitiems asmenims. Atsakovas taip pat nurodė, kad prieš ieškovui BUAB „Revi“ kreipiantis su ieškiniu į teismą ir prieš priimant teismui 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovas UAB „Vevira“ 2005 m. rugpjūčio 19 d. su UAB „Hanse Trailer“ sudarė preliminarją pirkimo-pardavimo sutartį dėl puspriekabių Schmitz, kuriomis disponavimas Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartimi buvo apribotas. Atsakovas nurodė, kad minėtoje preliminarioje puspriekabių pirkimo-pardavimo sutartyje šalys susitarė, kad pardavėjas UAB „Vevira“ per dvylika mėnesių nuo preliminarios sutarties sudarymo dienos, perduos pirkėjo UAB „Hanse Trailer“ nuosavybėn keturias puspriekabes Schmitz, tačiau esant draudimui disponuoti minėtu turtu, atsakovui UAB „Vevira“ tapo neįmanoma vykdyti savo įsipareigojimų pagal preliminarią sutartį. Šios preliminarios sutarties 4 straipsnio 2 punktas nustatė, jog tuo atveju, jeigu puspriekabių pirkimo-pardavimo sutartys preliminarioje sutartyje nustatytais terminais ir nurodytomis sąlygomis nesudaromos dėl priežasčių, kurios turėjo būti kontroliuojamos ar pagrįstai numatomos pardavėjo, pardavėjas privalo sumokėti pirkėjui netesybas, t.y. fiksuotą baudą, kurios dydis lygus 50 000 Lt. Ieškovo BUAB „Revi“ iniciatyva atsakovui UAB „Vevira“ pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pastarajam sukėlė realią grėsmę dėl 2005 m. rugpjūčio 19 d. preliminarios puspriekabių pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų neįvykdymo, ko pasėkoje atsakovui UAB „Vevira“ atsirado pareiga sumokėti UAB „Hanse Trailer“ 50 000 Lt baudą, o tai laikytina atsakovo UAB „Vevira“ ateityje neišvengiamai atsirasiančiais nuostoliais. Atsakovas taip pat nurodė, kad jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo būtinybę sąlygoja ir tai, kad ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, kuri vėliau vargu ar bus pajėgi atlyginti atsakovo UAB „Vevira“ patirtus nuostolius.

7Vilniaus apygardos teismas 2006 m. spalio 3 d. nutartimi atsakovo UAB „Vevira“ prašymą dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo tenkino ir įpareigojo ieškovo BUAB „Revi“ bankroto administratoriaus UAB „Būrai“ įgaliotą asmenį R. Žiemelį per 30 dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos pateikti atsakovo UAB „Vevira“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 50 000 Lt sumai, pervedant ją į Vilniaus apygardos teismo specialiąją sąskaitą. Teismas nurodė, kad bankrutuojančios įmonės administratorius, pareikšdamas ieškinius teisme įmonės skolininkams, yra lygiateisė proceso šalis, kuri turi ir privalo numatyti galimybę užtikrinti galimus atsakovų nuostolius, kuriuos gali patirti atsakovai dėl ieškovo (bankrutuojančios įmonės) iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas pažymėjo, kad įpareigojimas bankrutuojančią įmonę užtikrinti galimus atsakovo nuostolius turi būti vykdomas laikantis Įmonių bankroto įstatyme nustatytos procedūros, t.y. tinkamai informavus bankrutuojančios įmonės kreditorius ir gavus jų pritarimą, nes priešingu atveju gali būti padaryta žala įmonės kreditoriams. Teismas konstatavo, kad atsakovo UAB „Vevira“ pareikštas prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, yra pagrįstas prie prašymo pridedamais įrodymais, kuriais taip pat pagrįstas ir galimų nuostolių dydis, todėl sprendžiant nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymo klausimą ir garantuojant proceso šalių interesų pusiausvyrą, yra pagrindas taikyti atsakovo UAB „Vevira“ nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą atsakovo nurodytai sumai, t.y. 50 000 Lt, ir ieškovo bankrutuojančios UAB „Revi“ administratoriaus UAB „Būrai“ įgaliotas asmuo R. Žiemelis per 30 dienų nuo teismo nutarties įteikimo dienos įpareigotinas pervesti į Vilniaus apygardos teismo specialiąją sąskaitą 50 000 Lt sumą UAB „Vevira“ nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimui. Teismas išaiškino, kad jeigu ieškovas per teismo nustatytą terminą neįmokės pinigų, atsakovo prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos.

8Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Revi“ prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 3 d. nutartį ir atsakovo UAB „Vevira“ prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo UAB „Vevira“ prašymas pagrįstas prie prašymo pridėtais įrodymais, kuriais taip pat pagrįstas galimų nuostolių dydis. Pagal 2005 m. rugpjūčio 19 d. preliminarią puspriekabių pirkimo-pardavimo sutartį atsakovas turėtų mokėti netesybas tik tuo atveju, jeigu priežastis, dėl kurių nesudaromos pirkimo-pardavimo sutartis, pardavėjas, t.y. atsakovas, privalėjo kontroliuoti ar pagrįstai numatyti. Atsižvelgiant į tai, kad, atsakovo UAB Vevira“ teigimu, jis buvo sąžininga ieškiniu ginčijamų sandorių šalis, todėl prievolė mokėti netesybas pagal teismui pateiktą 2005 m. rugpjūčio 19 d. preliminarią puspriekabių pirkimo-pardavimo sutartį atsakovui neatsiras.
  2. Ginčijama nutartis yra neįgyvendinama, todėl prieštarauja sąžiningumo ir protingumo principams. Priimdamas ginčijamą nutartį teismas privalėjo įsitikinti, ar bankrutuojančios įmonės administratorius realiai disponuoja 50 000 Lt ir ar galės minėtą sumą įnešti kaip galimų nuostolių užtikrinimo priemonę nepakenkdamas bankrutuojančios įmonės interesams, tačiau šių aplinkybių teismas netyrė ir nenagrinėjo.

9Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Vevira“ nurodo, kad su ieškovo BUAB „Revi“ atskiruoju skundu nesutinka, ir prašo apeliacinės instancijos teismą atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

10Atskirasis skundas atmestinas ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 3 d. nutartis paliktina nepakeista.

11Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas rašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija (CPK 147 str. 1 d.). Įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 147 str. 3 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susijęs su tam tikrų ribojimų atsakovui taikymu, tačiau taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas privalo siekti kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyros, kad šios priemonės nebūtų nepagrįstos bei užtikrintų ir atsakovo teisių bei turtinių interesų apsaugą. Dėl nurodytų priežasčių teismas turi teisę taikyti priemones, kuriomis būtų užtikrintas atlyginimas nuostolių, kurių atsakovas gali patirti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kad užtikrintų ieškovo (kreditoriaus) ir atsakovo (skolininko) interesų pusiausvyrą.

12Įstatymai nedraudžia ieškovui, kuris yra bankrutuojanti įmonė, taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ir neatleidžia tokio ieškovo nuo nuostolių, atsiradusių dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo, jeigu įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškinys atmestas.

13Įmonių bankroto įstatymas yra specialusis įstatymas ir CPK 147 straipsnio norma yra specialioji teisės norma. Ginčas šioje byloje nagrinėjamas pagal Civilinio proceso kodekso, bet ne pagal Įmonių bankroto įstatymo normas. CPK 17 straipsnyje įtvirtintas šalių procesinio lygiateisiškumo principas. Ieškovui, kuris yra bankrutuojanti įmonė, netaikymas nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo vien dėl to, kad ieškovas yra bankrutuojanti įmonė ir neturi pakankamai turto, reikštų CPK 17 straipsnyje įtvirtinto šalių procesinio lygiateisiškumo principo pažeidimą ir toks procesas neatitiktų įstatymo nustatytų reikalavimų. Todėl ieškovui, kuris yra bankrutuojanti įmonė, galimas specialiosios teisės normos, numatytos CPK 147 straipsnyje, taikymas.

14Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentų, kad pagal UAB „Vevira“ ir UAB „Hanse Trailer“ 2005 m. rugpjūčio 19 d. preliminariąją puspriekabių prikimo-pardavimo sutartį atsakovui UAB „Vevira“ nuostolių neatsiras ir atsakovas UAB „Vevira“ neįrodė nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad yra pagrįstos bei teisingos pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovo UAB „Vevira“ prašymas dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo yra pagrįstas prie prašymo pridedamais įrodymais, kuriais taip pat yra pagrįstas ir galimų nuostolių dydis. Pažymėtina, kad CPK 147 straipsni pirmoji dalis numato atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, bet ne atsakovo nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.

15Teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai dėl BUAB „Revi“ administratoriaus nedisponavimo 50 000 Lt suma, reikalinga nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui, dėl negalėjimo šios pinigų sumos sumokėti į teismo specialiąją sąskaitą nepakenkiant BUAB „Revi“ interesams ir dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 3 d. nutarties negalimumo realiai įvykdyti, nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį. Jeigu asmuo, kuris turi įmokėti pinigus arba pateikti banko garantiją nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui, to nepadaro per teismo nustatytą terminą, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 147 str. 2 d.). Pažymėtina, kad ieškovas BUAB „Revi“ papildytu ieškiniu pareiškė reikalavimą taikyti restituciją pinigais, o CPK 145 straipsnio pirmoji dalis numato įvairias laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis gali būti ir atsakovo nekilnojamųjų bei kilnojamųjų daiktų areštas arba kitos įstatymo numatytos priemonės. Todėl ieškovo BUAB „Revi“ prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesusijusias su puspriekabėmis Schmitz Cargobull SPR 24/L-13.62 E, nurodomomis UAB „Vevira“ ir UAB „Hanse Trailer“ 2005 m. rugpjūčio 19 d. preliminariojoje puspriekabių pirkimo-pardavimo sutartyje, ir dėl kurių taikymo galimų nuostolių atsakovas UAB „Vevira“ neturėtų patirti. Pateiktas į bylą atsakovo UAB „Vevira“ 2004 m. gruodžio 31 d. balansas patvirtina, kad UAB „Vevira“ turi 709 460 Lt vertės ilgalaikį materialųjį turtą, taip pat turi kitą turtą.

16Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 3 d. nutartis dėl apskundimo atskiruoju skundu nėra įsiteisėjusi, todėl nutartyje teismo nustatytas terminas įmokėti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui 50 000 Lt sumą į teismo specialiąją sąskaitą skaičiuotinas nuo įsiteisėjusios teismo nutarties nuorašo įteikimo BUAB „Revi“ bankroto administratoriaus UAB „Būrai“ įgaliotam asmeniui R. Žiemeliui dienos.

17Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 3 d. nutartis paliktina nepakeista.

18Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

19Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą, nustatant, kad nutartyje nurodytas 30 dienų terminas pateikti atsakovo UAB „Vevira“ nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) sumai, pervedant ją į Vilniaus apygardos teismo specialiąją sąskaitą, skaičiuojamas nuo įsiteisėjusios Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 3 d. nuorašo įteikimo ieškovo BUAB „Revi“ bankroto administratoriaus UAB „Būrai“ įgaliotam asmeniui R. Žiemeliui dienos.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. Ieškovas BUAB „Revi“ 2005 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi į teismą su... 4. Vilniaus apygardos teismas 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartimi ieškovo prašymą... 5. Ieškovas BUAB „Revi“ papildytu ieškiniu, kurį teismas priėmė 2006 m.... 6. Atsakovas UAB „Vevira“ 2006 m. spalio 27 d. kreipėsi į teismą su... 7. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. spalio 3 d. nutartimi atsakovo UAB... 8. Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Revi“ prašo apeliacinės instancijos... 9. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Vevira“ nurodo, kad su... 10. Atskirasis skundas atmestinas ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 3 d.... 11. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad... 12. Įstatymai nedraudžia ieškovui, kuris yra bankrutuojanti įmonė, taikyti... 13. Įmonių bankroto įstatymas yra specialusis įstatymas ir CPK 147 straipsnio... 14. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentų, kad... 15. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai dėl BUAB... 16. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 3 d.... 17. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo... 18. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 19. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą,...