Byla 2A-1519-555/2014
Dėl civilinės atsakomybės

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Tamašausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-114-435/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Reikalavimas.lt“ ieškinį atsakovui S. M. dėl civilinės atsakomybės.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4atsakovas buvo UAB „Saminta“ steigėjas ir vienintelis akcininkas bei įmonės direktorius. 2010 m. liepos 1 d. jis kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu grąžinti pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, pareiškimą paliekant nenagrinėtu ir teismas 2010 m. liepos 9 d. nutartimi šį prašymą patenkino. 2012 m. vasario 22 d. tarp UAB „Nestaga“ ir ieškovės buvo pasirašyta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 040 ir jos Priedas Nr. 2, kurių pagrindu UAB „Nestaga“ perleido (pardavė) turėtą reikalavimo teisę išieškoti skolą, delspinigius, palūkanas, baudas ir kitus mokėjimus iš UAB „Saminta“ o ieškovė įgijo skolos reikalavimo teisę 20 888,98 Lt sumai, plius delspinigiai, palūkanos ir kiti mokėjimai pagal PVM sąskaitas – faktūras, tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktus. 2012 m. rugpjūčio 21 d. ieškovė kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai UAB „Saminta“. 2012 m. lapkričio 27 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2389-555/2012 iškelta UAB „Saminta“ iškelta bankroto byla. Minėtoje nutartyje konstatuota, jog remiantis byloje pateiktu UAB „Saminta“ kreditorių sąrašu ir 2012 m. rugpjūčio 31 d. balansu, įmonė yra nemoki, jos pradelsti įsipareigojimai (100 871,13 Lt) viršija pusę į jos balansą įrašyto (13 676,00 Lt) turto vertės. Ieškovė pateikė bankroto administratoriui 26 170,34 Lt kreditorinį reikalavimą, kuris 2013 m. sausio 24 d. Kauno apygardos teismo nutartimi minėtoje byloje šiai sumai buvo patvirtintas. 2013 m. balandžio 15 d. bankroto administratorius kreditoriui pateikė Administratoriaus veiklos ataskaitą, kurioje pažymima, kad įmonės turimo turto vertė yra 12 013,26 Lt, iš jos 10 940,09 Lt - gautinos sumos. Administratorius nurodė, jog 177 Lt įsiskolinimą padengė tik įmonės debitorius UAB „Glass market“, įmonės ilgalaikis turtas buvo parduotas už 110 Lt, o trumpalaikis - už 600 Lt. Kadangi UAB „Saminta“ administravimo išlaidos už visą bankroto procesą sudarė 617 Lt, kreditorių reikalavimai bankroto byloje apskritai nebuvo patenkinti. 2013 m. balandžio 24 d. Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-905-555/2013 UAB „Saminta“ veikla buvo pripažinta pasibaigusia likvidavus dėl bankroto, VĮ Registrų centras ją išregistravo iš Juridinių asmenų registro.

5Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo, kaip buvusios įmonės UAB „Saminta“ savininko ir vadovo, 26 170,34 Lt žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas – 393,00 Lt žyminio mokesčio ir 968,00 Lt už teisinę pagalbą, 12,00 Lt išlaidas už VĮ „Registrų centras“ išrašą.

6Teismas 2013 m. rugpjūčio 16 d. preliminariu sprendimu ieškovės reikalavimus tenkino visiškai.

7Atsakovas 2013 m. rugpjūčio 28 d. pareiškė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo ir nurodė, kad ieškovės pareikštas reikalavimas yra nepagrįstas, todėl atmestinas, preliminarus sprendimas naikintinas. Prieštaravimuose nurodė, kad negalima sutikti su ieškovės teiginiais, kad atsakovas tęsė įmonės veiklą ir prisiiminėjo naujus įsipareigojimus, žinodamas, kad įmonė yra nemoki, be to, iškėlus UAB „Saminta“ bankroto bylą, nei iš kreditorių pusės, nei iš administratoriaus pusės, kuris vertino visus UAB „Saminta“ sandorius, nebuvo konstatuoti neteisėti ir/arba nusikalstami atsakovo kaip UAB „Saminta vadovo ir dalyvio veiksmai, ar nustatytas neveikimas, kuris lėmė žalos kreditoriams atsiradimą, be to, ieškovė neįrodo atsakovo kaltės.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 17 d. sprendimu Kauno apylinkės teismo 2013 rugpjūčio 16 d. preliminarų sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-16164-435/2013, paliko nepakeistą, ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovo S. M. 26 170,34 Lt žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (26 170,34 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-08-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 399 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovo valstybės naudai – 53,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

10Teismas nurodė, kad jau 2006 m. atsakovui, kaip kasdieninę įmonės veiklą organizuojančiam vadovui, atsirado fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į įmonės kreditorių interesus, o 2007 m. kreditorių interesai atsakovui turėjo tapti vyraujančiais. Tačiau atsakovas nuo 2007 metų iki 2011 m. buvus kritinei įmonės finansinei būklei, jokių sprendimų, užtikrinančių kreditorių interesus, darančių teigiamą įtaką bendrovės mokumui, užkertančių kelią dar didesnių nuostolių susidarymui, nepriėmė, tęsė įmonės nuostolingą veiklą be jokių esminių pokyčių. Akivaizdu, kad atsakovas disponavo informacija apie sudėtingą finansinę UAB „Saminta“ būklę (kai mokėtinos sumos ir įsipareigojimai nepaliaujamai didėjo, o turtas mažėjo), tačiau 2008 metų antroje pusėje ir 2009 metų viduryje įmonė toliau užsakinėjo ir gavo produkciją iš UAB „Nestaga“, nors galėjo ir turėjo žinoti, jog įmonė neturės galimybių už ją atsiskaityti. Teismas laikė nepagrįstu atsakovo argumentą, kad jis tuo pačiu metu vis ieškojo investuotojų ar partnerių tikėdamasis pagerinti įmonės finansinę veiklą, kadangi toje situacijoje atsakovo veiksmai tuo pačiu tęsiant įmonės nuostolingą veiklą laikytini ne tik neprotingais, bet ir neatsakingais. Įrodymų apie tai, kad atsakovas 2009 metais buvo sustabdęs įmonės veiklą bei apie tai, kad 2010 metais buvo konkretus pagrindas kreiptis į teismą su prašymu grąžinti pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nepateikta. Kita vertus, jau 2007 metais įmonė turėjo turto tik už 11 751,00 Lt, kai įsipareigojimai ir mokėtinos sumos tuo metu buvo kelis kart didesnės.

11Teismas pažymėjo, kad atsakovas, kaip įmonės dalyvis ir vadovas būdamas gerai informuotas apie sunkią įmonės finansinę būklę, turėjo ir galėjo žinoti, kad jo neveikimas sudėtingu įmonei laikotarpiu (nuo 2006 iki 2011 metų) neigiamai veikia galimybę atsiskaityti su jos kreditoriais, todėl nepriimdamas jokių būtinų sprendimų, kuriuos turi teisę priimti įmonės dalyviai ir nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jis atliko nesąžiningus veiksmus, sudarančius pagrindą taikyti jo atžvilgiu ieškovės reikalaujamą atsakomybę. Teismas laikė, kad tokie atsakovo veiksmai pasižymėjo dideliu neatsargumu, pasireiškiančiu aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, kas yra pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 str. pagrindu. Nepriklausomai nuo įmonės nemokumo priežasčių, kurios gali būti tiek objektyvios, tiek subjektyvios, įstatyme įtvirtinta įmonės administracijos vadovo pareiga inicijuoti bankroto bylą išlieka, o šios pareigos pažeidimas gali lemti ją pažeidusio asmens civilinę atsakomybę. Teismas nurodė, kad žalos dydis nustatytas teismo sprendimu – 2013 m. sausio 24 d. teismo nutartimi, kuria UAB „Saminta“ bankroto byloje patvirtintas ieškovės kreditorinis reikalavimas 26 170,34 Lt sumai - turinčiu prejudicinę galią. Teismas laikė, kad tarp žalos ir neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl konstatavo, kad yra nustatytos atsakovo kaip UAB „Saminta“ dalyvio ir vadovo civilinės atsakomybės sąlygos.

12Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad bankroto administratorius yra pagrindinis subjektas, turintis teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, o pavienio kreditoriaus kreipimasis į teismą su reikalavimu atlyginti žalą, padarytą įmonės administracijos vadovo veiksmais, neužtikrintų kreditorių lygiateisiškumo principo, pažeistų kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles (ĮBĮ 35 str.) ir prieštarautų bankroto teisės paskirčiai, nes nagrinėjamoje byloje kreditorius pareiškė tiesioginį ieškinį bendrovės vadovui (dalyviui) atskiroje byloje pasibaigus bankroto procesui (likvidavus bankrutavusią įmonę).

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti.

15Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą iš esmės neišnagrinėjo atsiliepimo į ieškinį pagrindinių motyvų ir įrodymų, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str., 235 str. 1 d.). Apelianto nuomone teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik 2006 metų duomenis, rodančiais, kad tuo metu bendrovė jau buvo nemoki ir darė išvadą, jog apeliantas dar 2006 m. privalėjo kreiptis į teismą dėl įmonės UAB „Saminta“ bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė, kas, anot teismo, yra pagrindas taikyti buvusio vadovo asmeninę civilinę atsakomybę. Apeliantas pažymi, kad įmonės balanso duomenys yra tik vienas iš įrodymų, kuriais remdamasis teismas gali spręsti dėl įmonės nemokumo būsenos. Nustatant įmonės nemokumo atsiradimo momentą, ypač tais atvejais, kai sprendžiama dėl padarinių, kylančių iš tokio nemokumo, taikymo turi būti nustatyta, kada būtent įmonės pradelstų, bet ne mokėtinų per vienerius metus (kaip šiuo atveju nurodė pirmosios instancijos teismas) įsipareigojimų suma viršijo pusę į balanso įrašyto turto vertės, taip pat kada įmonė nebeatsiskaitinėjo su kreditoriais, nebeatliko iš anksto apmokėtų darbų ir t. t. Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde teigiama, jog nėra visiškai jokio pagrindo sutikti su pirmos instancijos teismo išvada, jog jau 2006 m. UAB „Saminta“ buvo nemoki ir apeliantui kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Analogiškai apeliantas nurodo ir dėl teismo argumentų vertinant UAB „Saminta“ 2008 m. balanso duomenis. Apelianto nuomone, būtent ieškovei, siekiančiai įrodyti apelianto veiksmų neteisėtumą, teko pareiga įrodyti, kada įmonėje susiklostė situacija, kai apeliantui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (CPK 178 straipsnis), tačiau ji šios pareigos neįgyvendino, o teismas neišsamiai vertindamas į bylą surinktus įrodymus, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, į šias aplinkybes neatsižvelgė ir rėmėsi nepagrįstais ieškovės argumentais.

16Skundžiamame sprendime teismas nurodo, kad apeliantas, kaip įmonės dalyvis ir vadovas būdamas gerai informuotas apie sunkią įmonės finansinę būklę, turėjo ir galėjo žinoti, kad jo neveikimas sudėtingu įmonei laikotarpiu (nuo 2006 iki 2011 metų) neigiamai veikia galimybę atsiskaityti su kreditoriaus, todėl nesikreipdamas dėl bankroto iškėlimo bendrovei jis neva atliko nesąžiningus veiksmus. Apelianto nuomone byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad atsakovas veikė nerūpestingai ar nesąžiningai. Nesant jokių kitų įrodymų, o tik formaliai nustačius, kad bendrovės vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo neturėtų būti vertinama kaip ĮBĮ 8 str. numatytos pareigos pažeidimas. Tam būtina nustatyti visas atsakomybės sąlygas. Apelianto nuomone teismas nepagrįstai neįvertino to, kad nuo 2005 iki 2008 metų bendrovės įsipareigojimai sumažėjo per pusę, kas rodo, jog vadovas sudarinėjo naudingus sandorius.

17Tai, kad apeliantas elgėsi rūpestingai ir sąžiningai, bei veikė išimtinai įmonės interesais parodo ir tai, kad sustabdžius įmonės veiklą, apie susidariusią situaciją apeliantas informavo visus UAB „Saminta“ kreditorius, kurie taip pat būdami verslo subjektais, suprato dėl ekonominės krizės susidariusią įmonės situaciją ir iki pat bankroto bylos iškėlimo įmonei nereiškė jokių finansinių reikalavimų ar pretenzijų dėl neapmokėtų Įmonės skolų. 2010 m. liepos mėn. apeliantas, kaip įmonės vadovas, nepavykus surasti alternatyvių finansinių išteklių, priėmė sprendimą kreiptis į Kauno apygardos teismą su pareiškimu iškelti UAB „Saminta“ bankroto bylą. Vėliau po minėto pareiškimo pateikimo teismui, buvo atnaujintos derybos su potencialu galimu partneriu, todėl apeliantas atsižvelgdamas į tai, bei siekdamas atnaujinti įmonės veiklą bei padengti skolas įmonės kreditoriams, nutraukė įmonės bankroto procesą. Tačiau vėliau nepavykus su potencialiais partneriais susitarti, įmonės veikla nebuvo atnaujinta, apeliantas ir toliau ieškojo verslo partnerių, iki kol įmonei buvo iškelta bankroto byla. Nurodytos aplinkybės ir byloje esantys duomenys apelianto nuomone patvirtina, jog apelianto veiksmai atitiko protingą verslo riziką ir neprieštaravo geriems verslo standartams bei įmonės ir kreditorių interesams.

18Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

19IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Apeliacinis skundas atmestinas.

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųsto teismo sprendimo ar jo dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

22Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

23Ieškovės UAB „Reikalavimas.lt“ reikalavimas priteisti iš atsakovo S. M. žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš esmės buvo grindžiamas tuo pagrindu, kad atsakovas, vienintelis įmonės akcininkas ir įmonės direktorius, 2007 metais jau esant UAB „Saminta“ nemokiai nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, t. y. nevykdė įstatyme nustatytos pareigos, tęsė įmonės veiklą, sudarinėjo naujus sandorius ir tokiu būdu pažeidė BUAB „Saminta“ kreditorių teises bei teisėtus interesus. Ieškovė UAB „Reikalavimas.lt“ ieškinyje akcentavo, kad 2007 m. gruodžio 31 d. įmonė turėjo turto už 11 751 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 148 116 Lt, iš jų pardelsti įsipareigojimai kreditoriams įmonės turtą viršijo daugiau kaip 12 kartų.

24Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos šalių nurodytas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiami ieškinio reikalavimai ir atsikirtimai, išanalizavęs bylos rašytinių įrodymų visumą, pripažino minėtus ieškinio reikalavimus pagrįstais. Apeliaciniame skunde atsakovas S. M. ginčija šią pirmosios instancijos teismo išvadą, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, taip pat netinkamai taikė ir aiškino tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas.

25Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimui keliami teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai (CPK 263 straipsnis), o sprendimas šiuos reikalavimus atitinka, jeigu teismas, išspręsdamas bylą, teisingai taiko materialiosios ir proceso teisės normas, padarytos išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas byloje reikšmingas aplinkybes ir pagrįstos atitinkamomis teisės normomis (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

26Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, bylos medžiagą, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizę, t. y. atskleidė pagrindines faktines ir teisines bylos aplinkybes.

27Pagal bylos duomenis UAB „Saminta“ buvo įsteigta 2005 m. vasario 18 d., šios bendrovės vienintelis steigėjas ir kartu direktorius buvo S. M. (26-27, 32-36, 1 t.). UAB „Saminta“ bankroto byla iškelta Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutartimi, įmonės kreditoriui uždarajai akcinei bendrovei „Reikalavimas.lt“ padavus ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 23-24, 1 t.). Spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, teismas nustatė, kad pagal 2012-08-31 įmonės balanso duomenis įmonės turtas sudarė – 13 676 Lt; pradelsti įsipareigojimai – 100 871,13 Lt. Atsižvelgęs į nurodytas faktines aplinkybes, bankroto bylą iškėlęs teismas priėjo prie išvados, kad UAB „Saminta“ nevykdo įsipareigojimų, o pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl pripažino bendrovę nemokia ir jai iškėlė bankroto bylą (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalis). Kauno apygardos teismas 2013 m. sausio 24 d. nutartimi patvirtino UAB „Saminta“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, iš kurio matyti, kad pirmosios eilės kreditorių nėra; trečiosios eilės kreditoriaus, šios bylos ieškovės UAB „Reikalavimas.lt“ reikalavimas yra 26 170,34 Lt (b. l. 25, 1 t.). Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimu pripažinta UAB „Saminta“ veikla pasibaigusi likvidavus dėl bankroto (b. l. 30, 1 t.).

28Iš byloje nustatytų aplinkybių spręstina, kad atsakovas S. M. nuo pat įmonėms įsteigimo iki bankroto bylos įmonei iškėlimo buvo įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas. Kaip nurodyta pirmiau, nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikštas ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo, iš esmės grindžiamas tuo pagrindu, kad nuo 2007 metais jau esant UAB „Saminta“ nemokiai, atsakovas nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, t. y. nevykdė įstatyme nustatytos pareigos, o sudarinėjo sandorius, kurie tik padidino įmonės įsipareigojimus. Taigi iš ieškovės ieškinyje nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių darytina išvada, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje kelia klausimą dėl juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, t. y. jo neteisėtų veiksmų, susijusių su netinkamu įmonės valdymu, o taip pat su pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymu.

29Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad juridinis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė – kaip viena verslo veiklos organizavimo formų įstatymo jam garantuojamą teisinį subjektiškumą įgyvendina per specialias organizacines struktūras – valdymo organą (kolegialų ir (ar) vienasmenį) ir dalyvių susirinkimą (CK 2.81 straipsnio 1 dalis, CK 2.82 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 19 straipsnio 1 ir 2 dalys (šiuo metu galiojanti įstatymo redakcija). Vienasmenį valdymo organą (administracijos direktorių) bendrovė turi turėti visada, kolegialų (valdybą) – bendrovės dalyvių pasirinkimu. Bendrovės valdymo organų teises ir pareigas reglamentuoja DK, CK, ABĮ ir kitų įstatymų bei juos įgyvendinančių teisės aktų nuostatos, bendrovės įstatai, pareiginiai nuostatai. Pabrėžtina, kad bendrovės veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, be pareigų, kurias valdymo organai atlieka vykdydami konkrečias funkcijas, yra įtvirtintos fiduciarinės pareigos, t. y. veiklos principai, kurių valdymo organai turi laikytis, organizuodami kasdienę bendrovės veiklą, priimdami ir įgyvendindami įmonės veiklos sprendimus. CK 2.87 straipsnio 1–6 dalyse įtvirtintos juridinio asmens organų narių pareigos juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, draudimas painioti juridinio asmens turtą su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo, pareiga pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie interesų konfliktą. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario, nevykdančio arba netinkamai vykdančio pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, pareiga padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai. ABĮ (šiuo metu galiojanti įstatymo redakcija) 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Šie veiklos principai įpareigoja bendrovės valdymo organus veikti išimtinai bendrovės interesais, t. y. užtikrinti stabilią, efektyvią, konkurencingą jos, kaip rinkos dalyvės, veiklą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės administracijos vadovo pareigų, yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę saisto pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; kt.).

30Bendrovės valdymo organo nario (vykdančiojo vadovo) civilinė atsakomybė atsiranda pagal CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytas taisykles. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovė privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178, 182 straipsnio 4 dalis). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę.

31ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu įmonė negali ir arba negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal nuo 2008 m. liepos 1 d. įsigaliojusią ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies redakciją įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintys teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

32Taigi pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui (įmonės savininkui) kyla atsakomybė. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013). Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas).

33Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės argumentus, susijusius su žalos atlyginimu, nagrinėjamos bylos atveju nustatinėjo įmonės tikrąją finansinę padėtį, aktualią ginčo laikotarpiui, vertino kokią turto masę bendrovė turėjo, kokios buvo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai ir kaip ši padėtis keitėsi, atsakovui teigiant, jog tokie veiksmai atitinka protingą verslo riziką ir neprieštarauja geriems verslo standartams.

34Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (CPK12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Nagrinėjamu atveju, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė tarp bylos šalių įrodinėjimo pareigą. Kaip jau minėta, į teismą su ieškiniu kreipėsi bankrutavusios įmonės kreditorė, todėl atsakovas, siekdamas paneigti ieškinyje nurodytas aplinkybes, turėjo teismui pateikti įrodymus dėl ieškinyje nurodomų aplinkybių, tačiau byloje tokių įrodymų nepateikė. Byloje nustatyta aplinkybė, jog UAB „Saminta“ bankroto byla buvo iškelta 2012 m. lapkričio 27 d. nesuponuoja išvados, kad 2008 m. sandorių, kurių pagrindu grindžiamas ieškinys, sudarymo metu bendrovė buvo faktiškai moki, todėl nustatinėdamas įmonės finansinę būseną 2007-2008 metais pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo ir vertino aplinkybes, susijusias su tuo, ar įmonė nurodytu laikotarpiu buvo nemoki. Nagrinėdamas ir vertindamas ieškinio argumentus, susijusius su atsakovo veiksmais, nustatęs, kad jau nuo 2007 m. įmonės turto ir skolų balansas tapo neigiamas, jog įmonės turto vertė (masė) intensyviai mažėjo, o skolos didėjo t. y., kad įmonės įsipareigojimų nebuvo galimybės padengti įmonės turtu, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino atsakovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo, pagrįstai sprendė, jog UAB „Saminta“ turtinė padėtis jau 2007 m. buvo sunki, įmonės įsipareigojimai žymiai viršijo įmonės turtą, kad veikla buvo nuostolinga ne vienus metus iš eilės, o bendrovės finansinė padėtis bendrovės direktoriui buvo žinoma, todėl jis privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, to nepadaręs, pažeidė imperatyvias teisės normas, suteikiančias pagrindą jam taikyti civilinę atsakomybę.

35Taigi atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, tinkami tyrė ir įvertino atsakovo, kaip bendrovės direktoriaus, veiksmus ar neveikimą, galinčius turėti įtakos jo civilinei atsakomybei kilti, tinkamai nustatė visas sąlygas civilinei atsakomybei kilti. Atsižvelgiant į tokias teismų praktikoje suformuotas nuostatas, pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti žalą yra pagrįstas, todėl apeliacinis skundas netekintinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

37palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimą nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. atsakovas buvo UAB „Saminta“ steigėjas ir vienintelis akcininkas bei... 5. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo, kaip buvusios... 6. Teismas 2013 m. rugpjūčio 16 d. preliminariu sprendimu ieškovės... 7. Atsakovas 2013 m. rugpjūčio 28 d. pareiškė prieštaravimus dėl... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 17 d. sprendimu Kauno apylinkės teismo... 10. Teismas nurodė, kad jau 2006 m. atsakovui, kaip kasdieninę įmonės veiklą... 11. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, kaip įmonės dalyvis ir vadovas būdamas... 12. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad bankroto administratorius yra... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 14. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d.... 15. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas... 16. Skundžiamame sprendime teismas nurodo, kad apeliantas, kaip įmonės dalyvis... 17. Tai, kad apeliantas elgėsi rūpestingai ir sąžiningai, bei veikė išimtinai... 18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 20. Apeliacinis skundas atmestinas.... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 22. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo... 23. Ieškovės UAB „Reikalavimas.lt“ reikalavimas priteisti iš atsakovo S. M.... 24. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos šalių nurodytas... 25. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo sprendimui keliami teisėtumo ir... 26. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde, atsiliepime į... 27. Pagal bylos duomenis UAB „Saminta“ buvo įsteigta 2005 m. vasario 18 d.,... 28. Iš byloje nustatytų aplinkybių spręstina, kad atsakovas S. M. nuo pat... 29. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad juridinis asmuo – uždaroji... 30. Bendrovės valdymo organo nario (vykdančiojo vadovo) civilinė atsakomybė... 31. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu įmonė negali ir arba negalės... 32. Taigi pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo... 33. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės argumentus, susijusius... 34. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad civilinis procesas inter alia... 35. Taigi atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie... 36. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331... 37. palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimą nepakeistą....