Byla A-525-487-13
Dėl sprendimų panaikinimo
1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Stasio Gagio ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),
2sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,
3dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Mindaugui Palijanskui,
4atsakovo atstovui Tomui Demikiui,
5trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Modestui Važnevičiui,
6viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Bazilionų žemės ūkio bendrovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Bazilionų žemės ūkio bendrovės skundą atsakovui viešajai įstaigai „Ekoagros“, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.
7Teisėjų kolegija
Nustatė
8I.
9Pareiškėjas Bazilionų žemės ūkio bendrovė skundu (b. l. 1?3), kurį patikslino (b. l. 67?69), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:
101) panaikinti 2011 m. gegužės 20 d. Vyriausiosios administracinės ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) sprendimą Nr. 3R-129 (toliau – ir VAGK Sprendimas);
112) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2011 m. balandžio 20 d. sprendimą 3JA-34-59 (toliau – ir Ministerijos Sprendimas);
123) panaikinti VšĮ „Ekoagros“ 2011 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. K-(34) (toliau – ir 2011 m. VšĮ „Ekoagros“ Sprendimas);
134) panaikinti VšĮ „Ekoagros“ 2010 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. ST-(1113) (toliau – ir 2010 m. VšĮ „Ekoagros“ Sprendimas).
14Nurodė, kad 2010 m. VšĮ „Ekoagros“ Sprendimu, VšĮ „Ekoagros“ nustatė V lygio neatitiktį pareiškėjo vertinamoje ūkio dalyje, anuliavo pareiškėjui išduotą sertifikatą Nr. SER-T-09-00149 bei nutarimo išrašą Nr. NUS-T-09-0026 ir išdavė naują sertifikatą Nr. SER-T-10-00406. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu sprendimu, jį apskundė VšĮ „Ekoagros“. 2011 m. VšĮ „Ekoagros“ Sprendimu VšĮ „Ekoagros“ priėmė naują sprendimą Nr. K-(34), kuriuo buvo patikslintas pirminis 2010 m. VšĮ „Ekoagros“ Sprendimas, tačiau teisinės pasekmės pareiškėjui nepakito. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija priėmė Ministerijos Sprendimą, kuriuo paliko galioti VšĮ „Ekoagros“ Sprendimą. Vyriausioji administracinių ginčų komisija VAKG Sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pabrėžė, kad nesutinka su priimtais sprendimais ir mano, kad jie yra neteisėti ir nepagrįsti. Nurodė, kad VšĮ „Ekoagros“ vykdo ekologinės gamybos sertifikavimo ir kontrolės darbus, kontroliuoja kaip yra laikomasi Europos Sąjungos Tarybos Reglamento (EB) Nr. 834/2007, Reglamento (EB) Nr. 889/2008 ir Ekologinio žemės ūkio taisyklių, t. y. vykdo viešąjį administravimą, kaip jis suprantamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ). Todėl VšĮ „Ekoagros“ savo veikloje privalo vadovautis VAĮ ir tinkamai vykdyti jo nuostatas, užtikrinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos principą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Pažymėjo, kad 2011 m. VšĮ „Ekoagros“ Sprendimas, kuriuo pareiškėjui anuliuojamas ekologinio ūkio sertifikatas, sukelia teisinius padarinius, todėl yra individualus administracinis aktas ir privalo atitikti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamoje teisminėje praktikoje nustatytais reikalavimais individualiems administraciniams aktams (nutartys administracinėse bylose Nr. A3-750/2004; Nr. A444-203/2005; Nr. A556-549/2007; Nr. A63-994/2008; Nr. A556-1395/2008). Nurodė, kad VšĮ „Ekoagros“ Sprendime nurodyta, kad atitinkama neatitiktis pareiškėjui buvo nustatyta remiantis 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos Reglamento (EB) Nr. 889/2008 (su pakeitimais ir papildymais) 65 straipsnio 2 punktu ir Neatitikčių ir poveikio priemonių procedūros (PR-5), patvirtintos VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2009 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. V-36, 25 punktu. Atkreipė dėmesį, kad minėtoje Reglamento normoje yra nustatyta tik kompetentingos institucijos teisė daryti tikrinimus teisės aktų nustatyta tvarka, todėl pareiškėjui taikomos poveikio priemonės, jų rūšis ir apimtis negali būti motyvuojamos minėta teisės norma. Taip pat rėmėsi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo (toliau – ir Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymas) 11 straipsniu, pabrėžė, kad VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2009 m. gegužės 27 d. įsakymas Nr. V-36 nėra paskelbtas „Valstybės žiniose“, todėl jis nėra įsigaliojęs, negali būti taikomas, nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių bei negali sudaryti teisinio pagrindo individualiam teisės aktui priimti ir poveikio priemonėms taikyti. Pažymėjo, kad VAGK visiškai neatsižvelgė į šiuos motyvus ir dėl jų iš esmės nepasisakė. Teigė, kad skundžiami sprendimai nėra pagrįsti teisės normomis, todėl prieštarauja VAĮ 8 straipsnio 1 daliai bei suformuotai LVAT praktikai.
15Atsakovas VšĮ „Ekoagros“ atsiliepimu (b. l. 28?30), kurį patikslino (b. l. 76?78), prašė pareiškėjo skundą atmesti.
16Paaiškino, kad VšĮ „Ekoagros“ Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), teisės aktų normomis, motyvuotas. Pabrėžė, kad duomenys, kurių pagrindu priimti skundžiami VšĮ „Ekoagros“ Sprendimai, užfiksuoti Ekologinės gamybos ūkio tikrinimo 2010 m. rugsėjo 15 d. protokole, Ekologinių javų sandėliavimo vietos brėžinyje, 2010 m. birželio 23 d. Mėginio atrinkimo akte, kuriuos pasirašė bendrovės pirmininkas, o faktinius rezultatus patvirtina 2010 m. liepos 13 d gauti laboratoriniai tyrimai. Pažymėjo, kad teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad išsamus faktinių aplinkybių, kurių pagrindu priimtas sprendimas, neišdėstymas, ne visą laiką turi būti traktuojamas kaip esminis teisės aktų nustatytų reikalavimų pažeidimas (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2088/2010 ir kt.). Nurodė, kad pareiškėjo argumentas, jog 2011 m. VšĮ „Ekoagros“ Sprendimas motyvuojamas netinkama teisės norma, t. y. 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos Reglamento (EB) Nr. 889/2008 (su pakeitimais ir papildymais) 65 straipsnio 2 punktu, nepagrįstas. Pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 „Dėl ekologinio žemės ūkio taisyklių patvirtinimo“, kurios parengtos vadovaujantis eile teisės aktų, taip pat ir minėtu Komisijos Reglamentu, VšĮ „Ekoagros“ pavesta vykdyti sertifikavimo įstaigos funkcijas pagal šiuo įsakymu patvirtintas Ekologinio žemės ūkio taisykles (toliau – ir Taisyklės). Rėmėsi Taisyklių II dalies 4 ir V dalies 20 punktais. Kaip sprendime nurodė VAGK, įgyvendindamas iš Reglamento ir Taisyklių kylančią teisę sertifikuoti ekologinius ūkius, nustatyti neatitiktis ir taikyti poveikio priemones, VšĮ „Ekoagros“ direktorius patvirtino Neatitikčių dokumentą (VšĮ „Ekoagros“ Neatitikčių ir poveikio priemonių procedūros (PR-5), patvirtintos VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2009 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-36), kurio 25 punkte nustatyta, kad patikros metu nustačius, jog sertifikuojamuose laukuose naudojamos neleistinos medžiagos, nustatoma V lygio neatitiktis, o taikoma poveikio priemonė – nesertifikavimas. Taip pat pažymėjo, kad Neatitikčių vertinimo procedūra nenustato jokių reikalavimų, keliamų ekologinei gamybai, o tik paaiškina veiksmus bei priemones, kurių imasi sertifikavimo įstaiga, nustačiusi neatitikimus ekologinės gamybos keliamiems reikalavimams, todėl VšĮ „Ekoagros“ Sprendimus laiko pagrįstais objektyviais duomenimis (faktais), teisės aktų normomis ir motyvuotais, nepažeidžiančiais VAĮ nuostatų. Atsakovas taip pat rėmėsi Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 3 straipsniu ir darė išvadą, kad atsakovas nepatenka į ratą subjektų, priimančių atitinkamus teisės aktus, kuriuos tam, kad jie galiotų, privalu skelbti leidinyje „Valstybės žinios“. Pabrėžė, kad VšĮ „Ekoagros“ nelaikytina valstybės valdymo institucija ar kolegialia institucija, biudžetine įstaiga, nes neatitinka tiek teisės teorijoje, tiek praktikoje suformuotų požymių ir keliamų reikalavimų minėtiems subjektams. Jokie teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo viešosios įstaigos vadovo priimtų teisės aktų paskelbimo leidinyje „Valstybės žinios“, todėl VšĮ „Ekoagros“ 2009 m. gegužės 27 d. direktoriaus įsakymas Nr. V-36 yra galiojantis ir gali būti taikomas visa apimtimi. Pažymėjo, kad apie nauja redakcija patvirtintą Neatitikčių dokumentą pareiškėjas buvo laiku ir tinkamai informuotas.
17Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepimu į skundą (b. l. 39?42) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
18Teigė, kad 2011 m. kovo 18 d., gavusi pareiškėjo skundą „Dėl 2011 m. vasario 28 d. VšĮ „Ekoagros“ sprendimo Nr. K-(34)“, siekdama tinkamai išnagrinėti visas nurodytas aplinkybes, kreipėsi į VšĮ „Ekoagros“, prašydama pateikti paaiškinimus ir dokumentus, susijusius su skundu. Išnagrinėjus gautus dokumentus, paaiškėjo, jog Apeliacijos komisijos posėdžio metu pareiškėjas buvo įpareigotas per 10 darbo dienų pateikti 2008?2010 metų sandėlio žurnalo ir Ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalo kopijas, taip pat rugių likučio realizavimo fakto įrodymo dokumentą ir saugomą nepažeistą rugių mėginį. Ministerija nustatė, kad pareiškėjas nepateikė 2008?2009 metų Ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalo kopijų, o už 2010 metus pateikė ne visą informaciją, esančią Ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnale, taip pat nepateikė rugių mėginio pavyzdžio. Pateikti dokumentai, t. y. Šiliškės sandėlio 2008?2010 metų žurnalų kopijos ir grūdų nurašymo aktai nesutapo tarpusavyje, neatitiko realios situacijos ūkyje. Atsižvelgiant į tai ir buvo priimtas Ministerijos Sprendimas. Rėmėsi Reglamento Nr. 889/2008 5 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad pareiškėjui priklausančiuose grūdų mėginiuose buvo rasta pesticido, sintetinio augimo stimuliatoriaus veikliosios medžiagos, tačiau mėginyje rastos cheminės medžiagos nėra įtrauktos į minėto Reglamento (EB) Nr. 834/2007 priedą. Taip pat rėmėsi Reglamento Nr. 834/2007 12 straipsnio 1 dalimi ir atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neginčija pačių tyrimo rezultatų, t. y. jog mėginyje buvo rastos neleistinos medžiagos. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 375 „Dėl ekologinio žemės ūkio taisyklių patvirtinimo“ 2.1 punktu VšĮ „Ekoagros“ pavesta vykdyti sertifikavimo įstaigos funkcijas pagal šiuo įsakymu patvirtintas Ekologinio žemės ūkio taisykles, kurių nuostatos šiuo atveju ir buvo taikomos. Pažymėjo, kad nagrinėjant ankstesnius Bendrovės skundus buvo nustatyta, jog šis Neatitikčių dokumentas buvo siųstas pareiškėjui, pareiškėjas parašu yra patvirtinęs, kad jį gavo, todėl pareiškėjui Neatitikčių dokumento nuostatos buvo žinomos. Pabrėžė, kad sprendimus priėmę subjektai veikė pagal savo kompetenciją, priimtus sprendimus motyvavo pagrįsdami tiek objektyviais faktiniais duomenimis, tiek ir teisės aktų normomis.
19II.
20Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 8 d. sprendimu (b. l. 156?163) pareiškėjo skundą atmėtė.
21Teismas pažymėjo, kad sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamų sprendimų, kurie laikytini individualiais administraciniais aktais, atitiktį VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neginčija pačių tyrimo rezultatų, t. y. jog mėginyje buvo rastos neleistinos medžiagos, tapusių pagrindu priimti skundžiamus sprendimus, tačiau nesutinka su jų teisiniu kvalifikavimu nurodydama, kad 2009 m. gegužės 27 d. VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus įsakymas Nr. V-36, kuriuo patvirtintos Neatitikčių ir poveikio priemonių procedūros (PR-5) (jų 25 punktas buvo taikytas priimant skundžiamą individualų teisės aktą) nėra paskelbtas „Valstybės žiniose“, todėl jis nėra įsigaliojęs ir negali būti taikomas, nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, bei negali sudaryti teisinio pagrindo individualiam teisės aktui priimti ir poveikio priemonėms taikyti bei teigia, kad skundžiami sprendimai nėra pagrįsti teisės normomis, todėl prieštarauja VAĮ 8 straipsnio 1 daliai ir LVAT praktikai. Išsamiai ir visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, atlikęs teisės aktų analizę, teismas darė išvadą, kad viešoji įstaiga pagal Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymą nepatenka į ratą subjektų, priimančių atitinkamus teisės aktus, kuriuos tam, kad jie galiotų, privalu skelbti „Valstybės žiniose“. Teismas taip pat nurodė, kad LVAT 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartyje konstatavo, kad VšĮ „Ekoagros“ nėra subjektas, numatytas Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, kurių norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo „Valstybės žiniose“, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Teismas pažymėjo, kad Reglamento (EB) Nr. 834/2007 27 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kompetentinga institucija, tvirtindama kontrolės įstaigą, atsižvelgia, tame tarpe: į standartinę kontrolės procedūrą, kurios turi būti laikomasi ir kurioje išsamiai aprašomos kontrolės ar atsargumo priemonės, kurias įstaiga įsipareigoja taikyti jos kontroliuojamiems subjektams; į priemones, kurias kontrolės įstaiga ketina taikyti, nustačius neatitikimų ir (arba) pažeidimų. Nurodė, kad atsakovas (VšĮ „Ekoagros“), būdamas kontrolės institucija, ką jis tvirtina, yra kompetentingas nustatyti Neatitikčių vertinimo procedūras bei taikyti priemones, kai nustatomi pažeidimai. Atsakovo patvirtinta Neatitikčių vertinimo procedūra laikytina neatsiejama sutarčių dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir tvarkymo veiklos sertifikavimo ir patvirtinamųjų dokumentų išdavimo sąlyga. LVAT pabrėžė, kad Neatitikčių vertinimo procedūra buvo skelbiama viešai atsakovo internetiniame tinklalapyje, todėl tai prilygintina įstaigos raštu pateiktam dokumentui (LVAT 2012-09-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2575/2012). Teismas, įvertinęs teisės aktų nuostatas bei LVAT praktiką, darė išvadą, kad pareiškėjo argumentas, jog VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus įsakymas Nr. V-36 nėra paskelbtas „Valstybės žiniose“, todėl nėra įsigaliojęs ir negali būti taikomas, nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių bei negali sudaryti teisinio pagrindo individualiam teisės aktui priimti ir poveikio priemonėms taikyti, atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas taip pat nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad skundžiami sprendimai nėra pagrįsti teisės normomis, yra neteisėti, prieštarauja VAĮ 8 straipsnio 1 daliai bei suformuotai LVAT praktikai. Pažymėjo, jog, kaip matyti iš priimto 2010 m. VšĮ „Ekoagros“ Sprendimo, sertifikavimo įstaiga nurodė, jog vadovaujasi Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos Reglamento (EB) Nr. 834/2007 įgyvendinimo taisyklės ir Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimais, po papildomo tikrinimo bei gautų laboratorinių rezultatų anuliuoja pareiškėjui išduotus sertifikatus. Sprendime nurodytos poveikio priemonės, tyrimų rezultatai. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas suprato sprendimo turinį ir jame nurodytų pažeidimų pobūdį. Šią faktinę aplinkybę patvirtina ir tai, kad pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu sprendimu, dėl jo pateikė skundą VšĮ „Ekoagros“ apeliacinei komisijai, pastarosios priimtą sprendimą skundė Ministerijai, o nesutikdamas su priimtais sprendimais juos skundė VAGK. VšĮ „Ekoagros“ apeliacinė komisija ginčo sprendime nurodė, kad peržiūrėjo ir vertino papildomai pateiktus įrodymus bei faktus, atsižvelgė į Apeliacinės komisijos rekomendacijas, posėdžio protokolus bei į tai, kad pareiškėjas pateikė ne visus prašytus rašytinius įrodymus (Ekologinės veiklos žurnalų kopijas, rugių mėginį), todėl vertino, kad VšĮ „Ekoagros“ Telšių filialo priimtas sprendimas yra teisėtas. Teismas taip pat pažymėjo, kad priimat skundžiamus sprendimus atsakovas vertino ne tik patį faktą, kad buvo rastos neleistinos medžiagos paimtuose grūdų mėginiuose (to pareiškėjas neneigia), tačiau nagrinėjimo metu išklausęs pareiškėjo atstovus, priėmė sprendimą surinkti papildomą informaciją ir įpareigojo pareiškėją pateikti sandėlio žurnalo ir Ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalo už 2008?2010 metus, kopijas bei dokumentą, įrodantį rugių realizavimo faktą. Tačiau, kaip matyti iš rašytinės bylos medžiagos, pareiškėjas įvykdė tik dalį įpareigojimų. Teisėjų kolegija nurodė, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog išsamus faktinių aplinkybių, kurių pagrindu priimtas sprendimas, neišdėstymas ginčijamame sprendime ne visąlaik turi būti traktuojamas kaip esminis teisės aktų nustatytų reikalavimų. Teismo vertinimu, tiek 2010 m., tiek 2011 m. VšĮ „Ekoagros“ Sprendimai, tiek Ministerijos Sprendimas, tiek VAGK Sprendimas yra pakankamai motyvuoti ir pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais). Atsižvelgiant į tai skundo motyvus, jog skundžiami sprendimai neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrįstumo bei teisėtumo kriterijų atmetė. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog, kaip matyti iš pareiškėjo skundų VšĮ „Ekoagros“, Ministerijai bei VAGK, pagrindiniu pareiškėjo argumentu, dėl ko skundžiami sprendimai esą nepagristi, buvo tai, kad mėginys, kurio pagrindu buvo nustatyta neatitiktis ir taikytos poveikio priemonės, buvo netinkamai paimtas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teismui pateiktuose skunduose šių aplinkybių (mėginio paėmimo) pareiškėjas neginčija todėl dėl jų nepasakė. Išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas darė išvadą, kad VšĮ „Ekoagros“, Ministerija ir VAGK skundžiamuose sprendimuose faktines aplinkybes vertino bei ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas aiškino tinkamai, priimti sprendimai yra pagrįsti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies prasme, todėl naikinti skundžiamų sprendimų, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.
22III.
23Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 169?171), kuriuo prašo: 1) panaikinti 2012 m. spalio 8 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkintas pareiškėjo skundas; 2) panaikinti VAGK Sprendimą; 3) panaikinti Ministerijos Sprendimą; 4) panaikinti 2011 m. VšĮ „Ekoagros“ Sprendimą; 5) panaikinti 2010 m. „Ekoagros“ Sprendimą. Be skunde pateiktų argumentų, nurodo, kad:
241) teismas nepagrįstai rėmėsi LVAT 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-2575/2012 nustatytomis aplinkybėmis bei išaiškinimais, nes tiek bylos esmė, tiek taikytina teisinė aplinka, tiek reikalavimų pagrindai šioje administracinėje byloje yra skirtingi ir minėta nutartis negali turėti precedentinės galios šioje administracinėje byloje. Minėtoje byloje skundžiami sprendimai buvo pagrįsti konkrečiomis Tarybos Reglamento (EB) Nr. 834/2007 ir Taisyklių normomis;
252) pažymi, kad pareiškėjas neginčija atsakovo teisės vykdyti sertifikavimo įstaigos funkcijų ir teisės daryti patikrinimų, nustatyti pažeidimus ir taikyti poveikio priemones. Pareiškėjas ginčija konkrečiai jam pritaikytą poveikio priemonę, nes ji neturi teisinio pagrindo;
263) teigia, kad visi valstybės valdymo institucijų priimti teisės aktai, kurie turi norminio teisės akto galią, turi specialią įsigaliojimo tvarką, t. y. atitinkamų teisės aktų įsigaliojimas susijęs su privalomu paskelbimu leidinyje „Valstybės žinios“, jame neskelbiami tik norminio teisės akto galios neturintys teisės aktai. Atsakovas neturi įgaliojimų priimti norminius aktus, todėl 2009 m. gegužės 27 d. įsakymas Nr. V-36 nelaikytinas norminiu teisės aktu ir neturi norminio teisės akto galios, ir net ir tuo atveju, jei teismas spręstų, kad minėtas įsakymas yra norminis teisės aktas, jis negali būti taikomas, nes nėra paskelbtas ir įsigaliojęs teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi minėtas įsakymas yra individualaus pobūdžio teisės aktas, atsakovas negalėjo remiantis juo priimti skundžiamų sprendimų. Skirtingai nei LVAT nutartyje, kuria sprendime rėmėsi teismas, 2011 m. VšĮ „Ekoagros“ sprendime taikomos poveikio priemonės pagrindu nurodomas 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos Reglamento (EB) Nr. 889/2008 65 straipsnio 2 punktas, kurioje poveikio priemonių rūšys už galimus pažeidimus nėra reglamentuojamos.
27Atsakovas VšĮ „Ekoagros“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 177?178) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą.
28Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais“
291) LVAT 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartyje Nr. A492-2575/2012, išaiškino, kad atsakovas būdamas kontrolės institucija, yra kompetentingas nustatyti Neatitikčių vertinimo procedūras bei taikyti priemones, kai nustatomi pažeidimai. VšĮ „Ekoagros“ patvirtinta Neatitikčių vertinimo procedūra laikytina neatsiejama sutarčių dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir tvarkymo veiklos sertifikavimo ir patvirtinamųjų dokumentų išdavimo sąlyga. LVAT taip pat pabrėžė, kad Neatitikčių vertinimo procedūra buvo skelbiama viešai VšĮ „Ekoagros“ internetiniame tinklapyje, todėl tai prilygintina įstaigos raštu pateiktam dokumentui, kurių reikalavimų pareiškėjas įsipareigojo laikytis. Minėtoje nutartyje, LVAT taip pat konstatavo, kad atsakovas nėra subjektas, numatytas Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, kurių norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo „Valstybės žiniose“. Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamame sprendime išsamiai ir visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, atlikęs teisės aktų analizę priėjo išvados, kad viešoji įstaiga pagal Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymą nepatenka į ratą subjektų, priimančių atitinkamus teisės aktus, kuriuos tam, kad jie galiotų, privalu skelbti leidinyje „Valstybės žinios“.
302) 2010 m., tiek 2011 m. VšĮ „Ekoagros“ Sprendimuose yra nurodytos ir kitos, ne tik apelianto apeliaciniame skunde minėtos teisės normos, kuriomis buvo vadovautasi priimant skundžiamus sprendimus (Ekologinio žemės ūkio taisyklės; Tarybos Reglamento (EB) 834/2007 12 straipsnio 1 d, f, h punktai; Komisijos Reglamento (EB) Nr. 889/2008 5 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog apelianto skundžiami sprendimai yra pagrįsti tiek objektyviais faktiniais duomenimis, tiek teisės aktų normomis, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl naikinti jų nėra pagrindo.
31Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 181?184) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
32Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas analogiškais, atsiliepime į skundą pateiktiems, argumentais. Mano, kad teismo sprendimas priimtas tinkamai išsiaiškinus bei pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, todėl jį naikinti nėra pagrindo.
33Teisėjų kolegija
konstatuoja:
34IV.
35Apeliacinis skundas atmestinas.
36Esminis nagrinėjamos bylos dalykas – 2010 m. VšĮ „Ekoagros“ Sprendimo, kuriuo atsakovas pareiškėjo ūkio dalyje nustatęs V lygio neatitiktį anuliavo pareiškėjo ūkiui 2009 m. birželio 30 d. išduotą sertifikatą SER-T-09-00149 bei nutarimo išrašą Nr. NUS-T-09-00269 ir 2011 m. VšĮ „Ekoagros“ Sprendimo, kuriuo VšĮ „Ekoagros“ apeliacinė komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo pateiktą apeliaciją dėl pirmojo 2010 m. VšĮ „Ekoagros“ Sprendimo, konstatavo, kad jis priimtas pagal tuo metu galiojančius teisės aktus ir sertifikavimo įstaigos patvirtintas vidines procedūras, teisėtumas ir pagrįstumas. Ministerijos Sprendimas ir VAGK Sprendimas priimti pareiškėjui nesutinkant ir skundžiat atitinkamai 2011 m. VšĮ „Ekoagros“ Sprendimą ir Ministerijos Sprendimą, abu kartus netenkinant pareiškėjo skundų, todėl jų teisėtumas iš esmės priklauso nuo minėtų VšĮ „Ekoagros“ sprendimų teisėtumo.
37Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, bylai reikšmingas aplinkybes, remdamasis teisės aktų nuostatomis, teismų praktika ir aiškiai sudėliodamas argumentaciją, skundžiamus sprendimus pagrįstai pripažino teisėtais ir pareiškėjo skundą atmetė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, dėl visų byloje dalyvaujančių asmenų pateiktų argumentų iš naujo atskirai nepasisakys.
38Kartu pažymėtina, jog apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-2575/2012, atmestinas, kaip nepagrįstas. Pastaroji ir nagrinėjama byla yra labai panašios, iš esmės analogiškos, todėl minėtoje nutartyje suformuluoti išaiškinimai aktualūs ir taikyti sprendžiant ir šią bylą.
39Nagrinėjamos bylos kontekste vertinant VšĮ „Ekoagros“ kompetenciją priimti nagrinėjamoje byloje ginčijamus aktus, pirmiausia pažymėtina, jog 2007 m. birželio 28 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo sąvokas apibrėžiančio 2 straipsnio n) punkte nurodyta, kad kompetentinga institucija – centrinė valstybės narės institucija, turinti organizuoti oficialią kontrolę ekologinės gamybos srityje pagal šiame reglamente išdėstytas nuostatas; 2 straipsnio o) punkte nurodoma, kad kontrolės institucija – valstybės narės viešoji administracinė organizacija, kuriai kompetentinga institucija suteikė savo visus įgaliojimus vykdyti tikrinimą ir sertifikavimą ekologinės gamybos srityje, arba dalį tokių įgaliojimų; 2 straipsnio p) punkte nurodyta, kad kontrolės įstaiga – nepriklausoma privati trečioji šalis, vykdanti tikrinimą ir sertifikavimą ekologinės gamybos srityje pagal šiame reglamente išdėstytas nuostatas. Reglamento (EB) Nr. 834/2007 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės sukuria kontrolės sistemą ir paskiria vieną ar daugiau kompetentingų institucijų, atsakingų už šiuo reglamentu pagal Reglamentą (EB) Nr. 882/2004 nustatytų pareigų vykdymo kontrolę, o to paties straipsnio 4 dalies a) punktas numato, kad kompetentinga institucija gali savo kontrolės kompetenciją patikėti vienai ar daugiau kitų kontrolės institucijų; arba pavesti kontrolės užduotis vienai ar daugiau kontrolės įstaigų. Tokiu atveju paskiriamos institucijos, atsakingos už tokių įstaigų patvirtinimą ir priežiūrą. (27 str. 4 d. b) p.).
40Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 3D-11 „Dėl žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 375 „Dėl Ekologinio žemės ūkio taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo ir kai kurių žemės ūkio ministro įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ 2 punktu VšĮ „Ekoagros“ pavesta vykdyti sertifikavimo įstaigos funkcijas pagal patvirtintas Ekologinio žemės ūkio taisykles, o Kokybės politikos departamento Agroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriui ? kontroliuoti sertifikavimo įstaigų, susijusių su Ekologinio žemės ūkio taisyklėse nustatytų funkcijų vykdymu, veiklą.
41Ekologinio žemės ūkio taisyklės buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 (byloje vadovaujamasi redakcija, galiojusia nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2010 m. liepos 18 d.). Taisyklių 4 punkte sertifikavimas apibrėžtas, kaip procedūra, pagal kurią sertifikavimo įstaiga patvirtina, kad produkto gamybos ir (ar) tvarkymo procesas atitinka Reglamento (EB) Nr. 834/2007, Reglamento (EB) Nr. 889/2008 ir šių taisyklių reikalavimus. Taisyklių 20 punkte nustatyta, kad ekologiškos žemės ūkio produkcijos gamintojui ir (arba) tvarkytojui, pažeidusiam Reglamento (EB) Nr. 834/2007, Reglamento (EB) Nr. 889/2008 ar šių taisyklių reikalavimus, vertinama sertifikavimo įstaigos nustatyta neatitiktis.
42Teismų praktikoje nurodoma, kad VšĮ „Ekoagros“ yra viešojo administravimo subjektas, vykdantis sertifikavimo įstaigos funkcijas pagal Ekologinio žemės ūkio taisykles, o Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ? viešojo administravimo subjektas, per savo struktūrinius padalinius vykdantis sertifikavimo įstaigų kontrolę (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės mėn. 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1560/2012; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo mėn. 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2575/2012). Bylos duomenimis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ? kompetentinga institucija (Reglamento 2 straipsnio n punktas).
43Taip pat pažymėtina, jog pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 30 straipsnio 1 dalį, jeigu nustatomas neatitikimas, susijęs su šiame reglamente nustatytų reikalavimų laikymusi, kontrolės institucija ar kontrolės įstaiga užtikrina, kad nebūtų pateiktos jokios su ekologinės gamybos metodu susijusios nuorodos ženklinant ir reklamuojant visą produktų partiją arba gaminamus produktus, kuriems šis neatitikimas turi poveikį, jeigu tai proporcinga pažeisto reikalavimo svarbai ir neteisėtos veiklos pobūdžiui bei konkrečioms aplinkybėms. Jei nustatomas rimtas pažeidimas arba pažeidimas, sukeliantis ilgalaikes pasekmes, kontrolės institucija ar kontrolės įstaiga su valstybės narės kompetentinga institucija sutartam laikotarpiui uždraudžia atitinkamam ūkio subjektui prekiauti produktais naudojant su ekologinės gamybos metodu susijusias nuorodas produktų ženklinime ir reklamoje.
44Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad VšĮ „Ekoagros“ nutarimas, kuriuo panaikinti ekologinės gamybos ūkiui išduotas patvirtinamasis dokumentas bei nutarimo išrašas, asmuo informuotas, kad nutraukiama sutartis, o ūkiui išduoti patvirtinamieji dokumentai nustoja galioti nuo nutarimo dėl ekologinės gamybos priėmimo dienos, savo esme atitinka Reglamento Nr. 834/2007 30 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes, nes asmuo netenka teisės prekiauti produktais naudojant su ekologinės gamybos metodu susijusias nuorodas produktų ženklinime ir reklamoje, bei nutraukiama sutartis dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir tvarkymo veiklos sertifikavimo ir patvirtinamųjų dokumentų išdavimo (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo mėn. 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2575/2012; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio mėn. 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2664/2012).
45Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog, kaip pareiškėjas pažymėjo apeliaciniame skunde, byloje nėra ginčo dėl VšĮ „Ekoagros“ teisės vykdyti sertifikavimo įstaigos funkciją, atlikti patikrinimus, nustatyti pažeidimus ir taikyti poveikio priemones. Pareiškėjas ginčija konkrečiai jam pritaikytą poveikio priemonę – išduoto sertifikato ir nutarimo nuorašo anuliavimą, kuri, anot pareiškėjo, neturi pakankamo teisinio pagrindo. Pareiškėjo nuomone, VšĮ „Ekoagros“ Sprendimai neteisėti, nes, 2011 m. VšĮ „Ekoagros“ sprendimas, nepagrįstai grindžiamas, pirma, 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos Reglamento (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Reglamento (EB) Nr. 834/2007 įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės, 65 straipsnio 2 punktu, kuriame, kaip teigia pareiškėjas, nėra reglamentuojamos poveikio priemonės už vienus ar kitus galimus pažeidimus. Antra, VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus 2009 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. V-36 25 punktu, nes pastarasis įsakymas nebuvo paskelbtas įstatymo nustatyta tvarka, todėl negalėjo sukelti pareiškėjui teisinių pasekmių, atitinkamai, remiantis juo, pareiškėjo atžvilgiu negalėjo būti priimti individualūs administraciniai aktai – VšĮ „Ekoagros“ Sprendimai.
46Atsakant į šiuos argumentus, pažymėtina, kad Reglamento (EB) Nr. 834/2007 27 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog kompetentinga institucija, tvirtindama kontrolės įstaigą, atsižvelgia ne tik į šio straipsnio 5 dalies nuostatas, bet ir į standartinę kontrolės procedūrą, kurios turi būti laikomasi ir kurioje išsamiai aprašomos kontrolės ir atsargumo priemonės, kurias įstaiga įsipareigoja taikyti jos kontroliuojamiems subjektams (27 str. 6 d. a) p.); priemones, kurias kontrolės įstaiga ketina taikyti, nustačius neatitikimų ir (arba) pažeidimų (27 str. 6 d. b) p.).
47Ekologinio žemės ūkio taisyklių 20 punktas, minėta, numatė, kad ekologiškos žemės ūkio produkcijos gamintojui ir (arba) tvarkytojui, pažeidusiam Reglamento (EB) Nr. 834/2007, Reglamento (EB) Nr. 889/2008 ar šių taisyklių reikalavimus, vertinama sertifikavimo įstaigos nustatyta neatitiktis. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 3D-78 „Dėl Leidimo sertifikuoti ekologinę gamybą produkcijos perdirbimą ir tiekimą rinkai suteikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Leidimo sertifikuoti ekologinę gamybą, produkcijos perdirbimą ir tiekimą rinkai suteikimo taisyklės, numatančios reikalavimus įstaigoms, siekiančioms užsiimti ekologinės gamybos, produkcijos perdirbimo ir tiekimo rinkai sertifikavimu, numatė, kad įstaiga, siekianti užsiimti ekologinės gamybos, produkcijos perdirbimo ir tiekimo rinkami sertifikavimu, Žemės ūkio ministerijai turi pateikti tam tikrus dokumentus, iš jų ir fizinių ir juridinių asmenų sertifikavimo, sertifikato galiojimo sustabdymo ir desertifikavimo procedūrų aprašymą (5.8.1 p.). Taigi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija pavedė atsakovui vykdyti ekologiškų produktų sertifikavimą, nustatė, kad atsakovas gali nustatyti neatitiktis ir taikyti poveikio priemones.
48Konkrečiai dėl VšĮ „Ekoagros“ rėmimosi Neatitikčių ir poveikio priemonių procedūra (PR-5), pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atsakovas VšĮ „Ekoagros“ yra kompetentingas nustatyti Neatitikčių vertinimo procedūras bei taikyti priemones, kai nustatomi pažeidimai. Atsakovo patvirtinta Neatitikčių vertinimo procedūra laikytina neatsiejama sutarčių dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir tvarkymo veiklos sertifikavimo ir patvirtinamųjų dokumentų išdavimo sąlyga (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2575/2012). Taigi, atsakovas turėjo teisę nustatyti neatitikčių vertinimo procedūras, kas ir buvo padaryta priimant minėtą VšĮ „Ekoagros“ direktoriaus įsakymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad VšĮ „Ekoagros“ nėra subjektas, numatytas Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje (ministrai, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovai ir kolegialios institucijos), kurių norminiai teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo „Valstybės žiniose“, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1560/2012), todėl pareiškėjo argumentas, kad atsižvelgiant į tai, jog Neatitikčių ir poveikio priemonių procedūra paskelbta tik VšĮ „Ekoagros“ internetiniame tinklalapyje, o ne pagal reikalavimus oficialiam teisės aktui paskelbti, ir dėl tos priežasties negali būti taikoma priimant individualius administracinius sprendimus, atmestinas kaip nepagrįstas. Šiuo aspektu vertintina ir tai, jog tiek 2005 m. gegužės 20 d. sutartyje Nr. 1220 tarp pareiškėjo ir atsakovo (b. l. 194?195), tiek 2010 m. gegužės 3 d. sutartyje tarp tų pačių šalių Nr. SUT-T-10-00809 (b. l. 196?198), kurios patvirtintos ir pareiškėjo atstovo parašu, šalys sutarė VšĮ „Ekoagros“ turi teisę viešai skelbti informaciją apie patvirtinamojo dokumento išdavimą, galiojimą, galiojimo sustabdymą ar anuliavimą, savo leidžiamuose leidiniuose, interneto svetainėje arba pagal sutartis kituose informaciniuose leidiniuose (atitinkamai sutarčių 5.2 ir 3.2.2 p.). Be to, kaip nurodyta Ministerijos atsiliepime į skundą, nagrinėjant ankstesnius pareiškėjo skundus buvo nustatyta, kad Neatitikčių dokumentas pareiškėjui buvo siųstas, pareiškėjo atstovo parašu patvirtinta, kad jis gautas. Taigi pareiškėjas turėjo būti susipažinęs su jo nuostatomis ir, remiantis atitinkamai sutarčių 2.1 ir 2.1.1. punktais, jų laikytis. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad VšĮ „Ekoagros“ priimdamas skundžiamus sprendimus pagrįstai rėmėsi Neatitikčių vertinimo procedūros (PR-5) Priedo A 25 punktu ir taikė V lygio poveikio priemonę – ūkio dalies ir joje išaugintos produkcijos nesertifikavimą.
49Dėl VšĮ „Ekoagros“ rėmimosi Reglamento (EB) Nr. 889/2008 65 straipsnio 2 punktu, paaiškintina, kad Reglamento Nr. 889/2008 65 straipsnio 2 punkte numatyta, kad Kontrolės institucija ar įstaiga gali imti tyrimui ekologinei gamybai neleistinų produktų bandinius arba tikrinti ekologinės gamybos taisyklių neatitinkančius gamybos būdus. Be to, galima imti ir tirti bandinius, siekiant nustatyti galimą užteršimą ekologinei gamybai neleistinais produktais. Tačiau tokia analizė atliekama, tik kai įtariama, kad naudojami ekologinei gamybai neleistini produktai. Remdamasis šia nuostata, atsakovas atliko tyrimą pareiškėjo ūkio dalyje ir nustatęs, kad paimtuose mėginiuose buvo neleistinos medžiagos pritaikė V lygio neatitikties poveikio priemonę – vertinamos ūkio dalies ir produkcijos nesertifikavimą.
50Taigi, skundžiamai 2010 m. ir 2011 m. VšĮ „Ekoagros“ spendimai teisėti, pagrįsti teisės aktų nuostatomis, kurios šiuo atveju aktualios ir taikytinos, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, todėl pagrindo šių sprendimų naikinti nėra.
51Atitinkamai, pripažinus, kad 2010 m. ir 2011 m. VšĮ „Ekoagros“ sprendimai teisėti, teisėtais laikytini taip pat ir Ministerijos Sprendimas, kuriame konstatuota, kad 2011 m. VšĮ „Ekoagros“ Sprendimas teisėtas ir pagrįstas, bei VAGK Sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl VšĮ „Ekoagros“ ir Ministerijos sprendimų, kaip neteisėtų ir nepagrįstų, panaikinimo.
52Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
53Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
Nutarė
54pareiškėjo Bazilionų žemės ūkio bendrovės apeliacinį skundą atmesti.
55Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
56Nutartis neskundžiama.