Byla 1-20-813/2013

1Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Živilei Vaičiūnaitei, Inai Jankulskaitei, dalyvaujant prokurorei Oksanai Gabrilaitienei, kaltinamiesiems M. K., M. S. V. (M. S. V.), gynėjams advokatams Vitalijai Smolenskienei, Antanu Vitlipui, nedalyvaujant civilinio ieškovo ADB „Ergo Lietuva“ atstovei Kristinai Melninkaitei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

2M. K., a.k. ( - ) gimęs ( - ) Kaune, lietuvis, LR pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „( - )“ projektų vadovu, gyv. ( - ), deklaruota gyv. vieta ( - ), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., padarymu;

3M. S. V., a.k. ( - ) gim. ( - ) Rusijoje, LR pilietis, išsituokęs, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenamoji ir deklaruota vieta ( - ), teistas: 1) 2009-12-02 Jonavos r. apylinkės teismo pagal LR BK 223 str. 1 d. – 10 MGL (1300 Lt) bauda, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., padarymu.

4Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

5M. K. ir M. S. V. buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., t. y. tuo, kad jie 2011 m. rugpjūčio 18 d., apie 23.04 valandą, kelyje Jonava-Čičinai prie Medžiotojų gatvės įvažiavimo, Jonavoje, M. K. vairuojant automobilį Audi A6 (valst. Nr. ( - )) ir darant manevrą į kairę, į jo automobilio kairįjį šoną atsitrenkė paskui važiavęs automobilis Toyota Avensis (valst. Nr. ( - )), kurį vairavo M. S. V., kuris pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio bei tuo pagrindu buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija ir joje nurodytos eismo įvykio aplinkybės. M. K. 2011 m. rugpjūčio 19 d. su prašymu atlyginti žalą kreipėsi į draudimo bendrovę „Ergo Lietuva“, adresu Pramonės pr. 19, Kaune, nurodęs, kad jam darant kairįjį manevrą kelyje Jonava- Čičinai į Medžiotojų gatvę, Jonavoje, į automobilio kairįjį šoną atsitrenkė M. S. V. vairuojamas, aukščiau nurodytas automobilis, dėl ko buvo deformuotas kairės pusės priekinės durelės, išdaužtas kairės pusės durelių stiklas, deformuotos kairės pusės galinės durelės, priekinis kairys sparnas, sulaužytas kairės pusės atgalinis veidrodėlis, tačiau 2012-02-17 specialisto išvadoje Nr. 11-3109(1) nustatyta, kad automobilių Audi A6 (valst. Nr. ( - )) ir Toyota Avensis (valst. Nr. ( - )) sugadinimai tarpusavy nesuderinami ir negalėjo būti padaryti abiejų vairuotojų deklaruoto eismo įvykio metu jų nurodytomis jo kilimo aplinkybėmis, tokiu būdu M. K. pateikė draudimo bendrovei „Ergo Lietuva“ neteisingus duomenis apie automobilio sugadinimus. Tokiais savo veiksmais veikdami bendrininkų grupėje pasikėsino apgaule savo naudai už padarytą žalą gauti iš draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ 5610,87 litus.

6Kaltinamasis M. K., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną apie 23 val. su automobiliu „Audi A6“ vienas važiavo iš savo sklypo šalia Čičinų ir kelyje ketino sukti į kairę pusę į Medžiotojų gatvę. Tada atsitrenkė M.S. V. vairuojamas automobilis „Toyota Avensis“, kuris darė lenkimo manevrą. Susidūrimas buvo į M. K. automobilio vairuotojo priekine dureles ir tarp kairės priekinių ir galinių durelių. „Toyota Avensis“ trenkės priekiu. Dėl eismo įvykio kaltu prisipažino M.S. V., po skambučio į policiją, vairuotojai užpildė eismo įvykio deklaraciją. Po eismo įvykio jo vietoje buvo sustoję daug automobilių. Vieno iš jų vairuotojo (anketinių duomenų nežino) M. K. paprašė partempti į Kauną, už tai jam atsilygino pinigais. Sekančią ar dar sekančią dieną M. K. su įvykio deklaracija ir pristatytu pažeistu automobiliu „Audi A6“ kreipėsi į M.S. V. draudimą „Ergo“. Draudimo darbuotojas, M. K. automobilį „Audi A6“ nufotografavo. Po savaitės draudimo atstovas paskambino, davė užpildyt daug klausimų. Vėliau iš tyrėjos sužinojo, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas. M. K. iki šiol iš draudimo išmokos negavo. Po eismo įvykio iki įvairių ekspertizių M. K. automobilio „Audi A6“ neremontavo. M. K. pripažino, jog nakties metu po eismo įvykiu sukeltu šoko deklaracijoje galėjo schemą pavaizduoti netiksliai. M.S. V. vairuojamas automobilis atsitrenkė savo priekiu į M. K. automobilio duris ir per vidurį. Savo priekiu atsitrenkė į vairuotojo duris. Dar ir kabino galinių durų priekinį kampą. Po to automobiliai sustojo ir sukibo. Eismo įvykio dieną M. K. automobilį „Audi A6“ matė tik matininkas D. R. apie 2-3 val. iki įvykio. Prieš eismo įvykį M. K. su M.S. V. nebendravo. ADB „Ergo Lietuva“ civilinio ieškinio nepripažįsta.

7Kaltinamasis M. S. V. (M. S. V.), apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio metu į Rimkų kaimą vienas vairavo automobilį „Toyota Avensis“. Važiavo apie 70 km/h greičiu. Pamatė ant kelio stovinčią arba labai lėtai judančią mašiną „Audi A6“ ir norėjo ją lenkti. Prieš susidūrimą pamatė, kad „Audi A6“ pradėjo daryti manevrą ir įvyko susidūrimas, po kurio automobiliai sukibo. Po pokalbio telefonu su policija, pildė eismo įvykio deklaraciją, nes M.S. V. pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio. M.S. V. automobilis „Toyota Avensis“ savo priekiu ir dešiniu kampu trenkėsi į M. K. automobilio „Audi A6“ priekines kairės pusės dureles. M.S. V. automobilis draustas BTA draudime Kasko draudimu, o jo civilinė atsakomybė buvo drausta Ergo draudime. M.S. V. BTA draudimui viskas atitiko, bet „Ergo“ paskambino ir pasakė, kad neaiškumai kažkokie, atsiuntė laišką, kad nemokės M. K. pinigų. M.S. V. tikrai neapsimokėjo tyčia daužyti automobilio „Toyota Avensis“. Per 10 metų vairavimo tai buvo gal trečias eismo įvykis. Prieš tai buvusiuose įvykiuose M.S. V. buvo nukentėjusiuoju. „Toyota Avensis“ automobilis trenkėsi į „Audi A6“ labiau dešiniąja puse ir priekiu, bet ne pačiu kampu. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Su M. K. prieš įvykį ir po jo nebendravo, nors ir yra žemės sklypų kaimynai. Po įvykio naktį policija paskambino ir liepė pasiimt savo automobilį „Toyota Avensis“. M.S. V. negalėjo jo nustumti iš eismo įvykio vietos fiziškai, nenorėjo mokėt pinigų kitam transportui, tad susitarė su tėvais. M. K. automobilis po įvykio nevažiavo, jį kažkas nutempė. M.S. V. nepamena, kaip M. K. automobilis buvo atitrauktas nuo jo automobilio. Jie buvo sukibę, o paskui atstumti. Šiuo metu automobilis „Toyota Avensis“ parduotas į užsienį. Po eismo įvykio automobilio salone buvo išsiskleidę oro saugos pagalvės, buvo kraujo dėmių.

8Liudytojas E. J., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad dirba „Ergo LT“ draudime ekspertu. Į draudimo bendrovę kreipės M. K. dėl žalos atlyginimo, atvažiavo su „Audi A6“. Liudytojas apžiūrėjo automobilį. Matė jį sudaužytą, padarė nuotraukas, sudefektavo. Nusprendė apžiūrėti ir kitą automobilį. Todėl susisiekė su automobilio „Toyota Avensis“ valdytoju V ir sutarė jo apžiūros vietą ir laiką. Sutartu laiku liudytojas atvyko į Jonavos r. Po abiejų automobilių apžiūros E. J. sprendė, kad automobilis „Toyota Avensis“ buvo labiau apgadintas. Po to draudimo bendrovės vadovas nusprendė atlikti nepriklausomų ekspertų ekspertizę, tikslu nustatyti, ar tikrai dalyvavo tame įvykį šie automobiliai. Ekspertai pateikė išvadą.

9Liudytoja D. A., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad po įvykio pas ją buvo užėjęs kaltinamasis M. K.. Prieš tai liudytoja pro buto langą matė ant sankryžos stovinčius du automobilius, vaikščiojančius žmones. Iš to suprato, kad įvyko eismo įvykis. Iki jo vietos nebuvo atėjusi, automobilių susidūrimo negirdėjo. Po įvykio 2 automobiliai nuvažiavo, o kitą nustūmė į autobusų stotelę. Mašinų sulankstymo nematė. Po įvykio atėjęs M. K. liudytojos paklausė, ar ši matė įvykį. Tačiau liudytoja atsakė nenorinti nieko liudyti. Po to liudijo tyrėjai. Kiek pamena, viena mašina iš kapinių pusės stovėjo važiuojant į Medžiotojų pusę, pasisukusi į šią gatvę, o kita mašina iš Medžiotojų gatvės, prie įvažiavimo į Čičinų kelią.

10Liudytoja D. Z., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad būdama Medžiotojų g. 7 namo balkone apie 23 val. pagal garsą išgirdo automobilių susidūrimą sankryžoje. Liudytoja buvo apie 50-100 m. Tada nuėjo per virtuvės langą pažiūrėti. Matė dviejų automobilių šviesas. Nei kur jų galas, nei kur priekis – neskyrė. Automobiliai buvo sukibę. Negali tiksliai pasakyti, kaip jie stovėjo. Automobilių markių nežino.

11Liudytojas D. R., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2011-08-18 Jonavoje buvo M. K. žemės sklype ir jame atliko geodezinius matavimus. Tą dieną liudytojas per 1 m. atstumą matė M. K. sidabrinės spalvos automobilį „Audi A6“ iš vairuotojo pusės, tačiau jokių automobilio apgadinimų nebuvo. Šis automobilis buvo važiuojantis, nes juo iš Kauno į Jonavą buvo atvykęs ir M. K..

122011-11-28 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – sankryža, esanti kelyje Jonava-Čičinai-Smikčiai, netoli sodų bendrijos „Varnutė“ ties Medžiotojų gatve, Jonavoje (link Juodmenos mikrorajono) (1 t., b.l. 7-9).

132011-09-22 specialisto išvadoje Nr. ES-6-11 nurodyta, kad automobilių TOYOTA AVENSIS (v/n ( - )) ir AUDI A6 (v/n ( - )) sugadinimų analizė ir padarytas tyrimas įgalina teigti, kad minėtų automobilių sugadinimai negalėjo būti padaryti deklaruoto 2011-08-18 eismo įvykio metu šių automobilių vairuotojų M.S. V. ir M. K. nurodytomis aplinkybėmis, o buvo padaryti kitomis aplinkybėmis (1 t., b.l. 14-25).

142012-02-17 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-3109(11) nurodyta, kad automobilių TOYOTA AVENSIS (v/n ( - )) ir AUDI A6 (v/n ( - )) sugadinimai tarpusavyje nesuderinami ir negalėjo būti padaryti vairuotojų M.S. V. ir M. K. deklaruoto eismo įvykio metu ir jų nurodytomis jo kilimo aplinkybėmis (1 t., b.l. 58-66).

15Kaltinamojo M. K. gynėjos pateiktoje UAB „Impulsana“ technikos mokslų daktaro, eismo įvykių ir transporto trasologo teismo eksperto V. M. atliktoje specialisto išvadoje MV 2012-64 nurodyta, kad esminiai automobilio „Audi A6“ v/n ( - ) ir automobilio „Toyota Avensis“ v/n ( - ) sugadinimai galėjo susidaryti, kai važiavęs kiek didesniu nei 30 km/h greičiu automobilis „Toyota Avensis“ priekio dešine puse atsitrenkė į lėtai važiavusio (arba stovėjusio) automobilio „Audi A6“ kairį šoną ties viduriniu statramsčiu, o po to įvyko antrinis automobilių kontaktas (2 t., b.l. 13-24).

162013-03-19 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-2858(12) nurodyta, kad automobilio „Toyota Avensis“ priekinio dešiniojo sparno, priekinio dešiniojo žibinto, variklio dangčio, priekinio bamperio ir priekinio valstybinio numerio ženklo sugadinimai yra suderinami su automobilio „Audi A6“ kairės pusės priekinio sparno, priekinių durelių ir užpakalinių durelių priekinės dalies (0,1 m. atstumu nuo durelių priekinės briaunos) sugadinimais. Aprašyti sugadinimai, tikėtina, buvo padaryti ne vairuotojų M.S. V. ir M. K. nurodytomis aplinkybėmis: automobilio „Audi A6“ vairuotojui M. K. 5-10 km/h greičiu sukant į kairę, užkirtus kelią (nedavus kelio) kairiau jo esančiam (jį lenkiančiam) automobiliui „Toyota Avensis“, kurio greitis buvo prieš susiduriant apie 65 km/h. Automobilio „Audi A6“ užpakalinių durelių priekinės briaunos apie 0,34-0,37 m. aukštyje nuo pagrindo esantis lokalus sugadinimas ir įbrėžimai ant šio automobilio užpakalinių durelių buvo padaryti ne susidūrimo su automobiliu „Toyota Avensis“ metu. Negalima nustatyti, ar automobilio „Toyota Avensis“ priekinis kairysis sparnas, priekinis kairysis žibintas ir posūkio rodiklis buvo sugadinti deklaruoto eismo įvykio metu. Automobilio „Audi A6“ kairiojo šono dalies sugadinimai, išskyrus užpakalinių durelių priekinės dalies lokalų įlenkimą ir įbrėžimus ant užpakalinių durelių, buvo padaryti vieno nenutrūkstamo kontakto su automobiliu „Toyota Avensis“ metu (2 t., b.l. 55-64).

17Įrodymų vertinimas

18Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtos turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti.

19Pagal kaltinimo struktūrą, prokuroro vertinimu, M. K. ir M.S. V. pasikėsinimas sukčiauti pasireiškė šiais veiksmais: įvykus eismo įvykiui ir užpildžius eismo įvykio deklaraciją, kaltinamieji joje nurodė neteisingus duomenis apie automobilio sugadinimus ir šią deklaraciją M. K. pateikė ADB „Ergo Lietuva“, atsakingai už M.S. V. veiksmais padarytą žalą, su prašymu šią žalą atlyginti.

20Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma pagrindžia, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje iš tiesų kaltinamųjų vairuojami automobiliai susidūrė, kad prieš šį eismo įvykį jie nebuvo sugadinti ir kad kaltinamieji užpildė bei draudimo įmonei pateikė eismo įvykio deklaraciją. Nors kaltinime yra minimas automobilių sugadinimų nesuderinamumas, tačiau jame nenurodoma tiksli šių nesuderinamumų lokalizacija ir mastas, neinkriminuotos konkrečios kitos (negu minimos eismo įvykio deklaracijoje) eismo įvykio kilimo aplinkybės, neminima, kurie duomenys deklaracijoje apie automobilio sugadinimus yra neteisingi.

21Proceso metu siekiant nustatyti susidūrusių automobilių sugadinimų suderinamumą, taigi atitikimą eismo įvykio deklaracijai, buvo gauta viena tyrėjo paskirta specialisto išvada, civilinio ieškovo ADB „Ergo Lietuva“ ir kaltinamojo M. K. užsakymu atliktos dvi specialisto išvados ir vienas teismo ekspertizės aktas. Pažymėtina, jog suinteresuotų bylos baigtimi nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu atlikti tyrimai nėra objekto tyrimai BPK 205 str. prasme, o teismo ekspertų E. S. (1 t., b.l. 14-25) ir V. M. (2 t., b.l. 13-24) surašyti dokumentai pagal BPK 88 str. nėra nei ekspertizės aktai, nei pagal BPK 90 str. specialisto išvados. Šių dokumentų esmė atskleista LR teismo ekspertizės įstatymo 18 str. 2 d., kurioje nurodyta, jog sutartiniais pagrindais atliktų tyrimo rezultatai, užfiksuoti rašytiniame dokumente, neturi teismo ekspertizės akto statuso. Taigi šie teismo ekspertų E. S. ir V. M. surašyti dokumentai vertinami kaip konsultacinės išvados arba rašytiniai įrodymai. Jais buvo pateiktas skirtingas aplinkybių vertinimas, lyginant su tyrėjo paskirta ir gauta specialisto išvada. Todėl siekiant pašalinti šiuos prieštaravimus byloje buvo paskirta teismo ekspertizė. Tiek atliktoje specialisto išvadoje, tiek ekspertizės akte nurodytos tyrimo išvados nesutapo. Pažymėtina, kad šiuo atveju specialisto išvadoje ir ekspertizės akte esantys duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, yra įrodymai ir vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kiti įrodymai – pagal teisėjo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Tačiau ekspertizės akto ir specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinių, vertinimas turi specifiką, kurią lemia tai, kad aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialių žinių. Teisėjas, vertinantis ekspertizės akte ar specialisto išvadoje pateiktus duomenis, tokių žinių neturi, nes priešingu atveju nereikėtų skirti ekspertizės ar kviesti specialisto. Vertinant ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, turi būti patikrintas ir įvertintas ne tik jų sąsajumas (liečiamumas) ir leistinumas, bet ir kai kurios kitos aplinkybės, būtent: ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas; ekspertui ar specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumas; ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas; taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas; ar ekspertas ar specialistas neviršijo savo specialių žinių ribų ir ar nesprendė klausimų, kurie viršija jo kompetencijos ribas, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio mėn. 1 d. Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga „Teismų praktika“ Nr. 27; kasacinė nutartis Nr. 2K-2/2005).

22Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu paskirtą specialisto išvadą atliko LTEC Eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausias ekspertas V. Š., turintis aukštąjį inžinerinį išsilavinimą, eismo įvykių tyrimo ir transporto trasologijos eksperto kvalifikaciją bei 27 m. ekspertinio darbo stažą. Tuo tarpu teismo paskirtą transporto trasologinę ekspertizę atliko LTEC Techninių ekspertizių skyriaus vyriausieji ekspertai V. M., turintis aukštąjį inžinerinį išsilavinimą, eismo įvykių tyrimo ir transporto trasologijos eksperto kvalifikaciją bei 15 m. ekspertinio darbo stažą; ir V. L., turintis aukštąjį universitetinį transporto inžinerijos išsilavinimą, eismo įvykių tyrimo ir transporto trasologijos eksperto kvalifikaciją bei 17 m. ekspertinio darbo stažą. Specialisto išvada buvo atlikta ištyrus tik ikiteisminio tyrimo medžiagą ir skaitmeninėje laikmenoje fiksuotas automobilių „Audi A6“ ir „Toyota Avensis“ nuotraukas. Tuo tarpu ekspertizės aktas surašytas ištyrus ne tik bylos medžiagą ir automobilių nuotraukas, bet ir realiai teismo ekspertams apžiūrėjus automobilį „Audi A6“.

23Iš teismo ekspertų dvigubai didesnio skaičiaus atliekant ekspertizę, iš tyrimo medžiagos didesnės gausos, iš realios automobilio apžiūros, iš teismo ekspertų darbo Techninių ekspertizių skyriuje, teismas sprendžia, kad teismo ekspertizės akte pateiktos išvados labiausiai atitinka objektyvią tiesą, yra išsamesnės ir turi didesnę įrodomąją galią, lyginant su specialisto išvada.

24Šiame ekspertizės akte pateiktos nevienareikšmės išvados. Iš akto rezoliucinės dalies seka, kad eismo įvykis buvęs tikras ir kad jo metu kaltinamųjų M. K. ir M.S. V. vairuojami automobiliai „Audi A6“ ir „Toyota Avensis“ tikrai susidūrė. Akte nustatyta, kad didžioji ir esminė automobilių sugadinimų dalis dera tarpusavyje, t. y. automobilio „Toyota Avensis“ priekinio dešiniojo sparno, priekinio dešiniojo žibinto, variklio dangčio, priekinio bamperio ir priekinio valstybinio numerio ženklo sugadinimai yra suderinami su automobilio „Audi A6“ kairės pusės priekinio sparno, priekinių durelių ir užpakalinių durelių priekinės dalies (0,1 m. atstumu nuo durelių priekinės briaunos) sugadinimais. Ir tik nežymi automobilio „Audi A6“ sugadinimų dalis nustatyta kaip padaryta ne susidūrimo su automobiliu „Toyota Avensis“ metu, o būtent nedera ant automobilio „Audi A6“ aptiktas užpakalinių durelių priekinės briaunos apie 0,34-0,37 m. aukštyje nuo pagrindo esantis lokalus sugadinimas ir įbrėžimai. Šie sugadinimai susidarė ne eismo įvykio metu. Teismo ekspertai ekspertizės akto tiriamojoje dalyje padarė prielaidą, kad šie ant automobilio „Audi A6“ užpakalinių durelių susiformavę įbrėžimai galėjo būti padaryti atitraukiant automobilius po susidūrimo. Tai, kad po susidūrimo automobiliai iš tiesų buvo atitraukti, o automobilis „Audi A6“ buvo nutemptas nenustatyto asmens iš Jonavos m. (kur įvyko eismo įvykis) į Kauno m. (kur gyvena automobilio savininkas M. K.) parodė kaltinamasis M. K., šios aplinkybės neneigė ir prokurorė. Todėl teismas neturi pagrindo nesutikti su ekspertų prielaida ir konstatuoja, kad nustatyti nežymūs automobilio „Audi A6“ įbrėžimai kilo po automobilio atitraukimo iš susidūrimo vietos.

25Ekspertizės akte pateikta ir trečioji sugadinimų grupė, t. y. nustatyta, jog automobilio „Toyota Avensis“ buvo sugadinti priekinis kairysis sparnas, priekinis kairysis žibintas ir posūkio rodiklis, tačiau ar šie sugadinimai buvo padaryti deklaruoto eismo įvykio metu, nustatyti neįmanoma dėl to, kad tyrimui pateiktose nuotraukose šis automobilis jau buvo pavaizduotas be priekinio kairiojo žibinto ir posūkio rodiklio. Be to, teismo ekspertai pateikė tikimybę, jog priekinio kairiojo sparno įlenkimas galėjo susiformuoti dėl bendrų priekinės dalies sugadinimų. Iš to teismas vertina, kad teismo ekspertai neatmetė tikimybės, jog šie automobilio „Toyota Avensis“ sugadinimai taip pat galėjo kilti deklaruoto eismo įvykio metu; taigi prieštaravimų eismo įvykio deklaracijai nenustatyta.

26Ekspertizės akte nurodyta, jog vienintelis nesutapimas tarp eismo įvykio deklaracijoje kaltinamųjų M. K. ir M.S. V. paminėtų eismo įvykio kilimo aplinkybių ir teismo ekspertų nustatytų tikrųjų objektyviųjų eismo įvykio kilimo aplinkybių yra greičių nesutapimas, o būtent. Vairuotojai M.S. V. ir M. K. nurodė, kad M. K. automobilis „Audi A6“ važiavo 5-10 km/h greičiu, o M.S. V. automobilis „Toyota Avensis“, lenkdamas važiavo apie 65 km/h greičiu. Tuo tarpu iš atlikto kompiuterinio modeliavimo rezultatų, automobilių sugadinimų pobūdžio ir lokalizacijos teismo ekspertai nustatė, kad M. K. automobilis „Audi A6“, tikėtina, stovėjo, o M.S. V. automobilis „Toyota Avensis“ važiavo 25-35 km/h greičiu. Tik tokios greičių nesutapimo, o ne automobilių sugadinimų nesutapimo, aplinkybės skiriasi nuo eismo įvykio deklaracijoje kaltinamųjų nurodytų eismo įvykio kilimo aplinkybių. Kitų nesutapimų teismo ekspertai nenustatė.

27Iš to teismas daro išvadą, kad dėl vairuotojų nepatyrimo pildant eismo įvykio deklaracijas, dėl jos pildymo nakties metu (23.04 val.), dėl pildymo prie dirbtinės šviesos ir šoko būsenos M.S. V. ir M. K. galėjo sąžiningai klysti nurodydami kiek didesnius automobilių vairavimo greičius, negu jie buvo iš tikrųjų. Be to, vien tik nustatytas automobilių važiavimo greičių nesutapimas nėra faktorius, lemiantis M.S. V. ir M. K. veiksmų pripažinimą tyčiniais ir jų siekio apgaule gauti draudimo išmoką konstatavimą. Net jeigu ir būtų įrodyti tokie tyčiniai jų veiksmai, tai nenulemtų kaltinamųjų pripažinimo kaltais, nes vien kitokių vairavimo greičių nurodymas eismo įvykio deklaracijoje, negu iš tiesų tokie greičiai buvo, nebūtų susiję priežastiniu ryšiu su siekiu gauti draudimo išmoką. Iš teismų praktikos paprastai apgaulė pasireiškia neginčijamai nustačius, jog eismo įvykio išvis nebuvo, eismo įvykis įformintas suklastotais duomenimis, eismo įvykio deklaracijoje nurodytas automobilių kontaktas apskritai neįvykęs, deklaracijoje nurodyti automobilių sugadinimai pilna apimtimi visiškai nesutampa ir pan. Nagrinėjamu atveju neabejojama, kad eismo įvykis tikrai buvo, kad jo metu tikrai susidūrė M. K. automobilis „Audi A6“ ir M.S. V. automobilis „Toyota Avensis“, kad šio susidūrimo metu automobilių sugadinimai iš esmės tarpusavyje sutampa ir tai atvaizduota eismo įvykio deklaracijoje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad valstybinis kaltintojas net neginčijo užpildytos eismo įvykio deklaracijos tikrumo ir kaltinamiesiems neinkriminavo šio dokumento suklastojimo, tuo pripažindamas eismo įvykio deklaraciją tikru ir nesuklastotu dokumentu, sukeliančiu suinteresuotiems asmenims su draudimu santykiais susijusias teisines pasekmes. Juk apgaulę galima konstatuoti tik esant turinčio teisinę reikšmę dokumento suklastojimo faktui, nes apgaulė paprastai pasireiškia suklastoto dokumento panaudojimu, o nagrinėjamos bylos atveju to nėra.

28Dėl šių argumentų teismas prieina išvados, kad išnaudojus įmanomas procesines priemones, negauta kaltinamųjų kaltę neginčijamai pagrindžiančių įrodymų, todėl sprendžiama, kad valstybinis kaltintojas neįrodė M. K. ir M.S. V. inkriminuoto kaltinimo, dėl to jie išteisintini, jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

29Teismui nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, civiliniam ieškovui ADB „Ergo Lietuva“ taikomos BPK 115 str. 3 d. 2 p. numatytos civilinio ieškinio išsprendimo teisinės pasekmės – civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

30BPK 94 str. pagrindu priimamas sprendimas dėl turinčio nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti dokumento.

31Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 302-307 str.,

Nutarė

32M. K. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (( - ) str. 5 d. 1 p.).

33M. S. V. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (( - ) str. 5 d. 1 p.).

34M. K. ir M.S. V. kardomųjų priemonių iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

35Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diską su automobilių „Audi A6“ ir „Toyota Avensis“ fotonuotraukomis palikti saugoti byloje.

36Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius,... 2. M. K., a.k. ( - ) gimęs ( - ) Kaune, lietuvis, LR pilietis, nevedęs,... 3. M. S. V., a.k. ( - ) gim. ( - ) Rusijoje, LR pilietis, išsituokęs, 10 klasių... 4. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 5. M. K. ir M. S. V. buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą LR BK... 6. Kaltinamasis M. K., apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu neprisipažino ir... 7. Kaltinamasis M. S. V. (M. S. V.), apklaustas teisiamajame posėdyje, kaltu... 8. Liudytojas E. J., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad dirba „Ergo... 9. Liudytoja D. A., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad po įvykio pas... 10. Liudytoja D. Z., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad būdama... 11. Liudytojas D. R., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2011-08-18... 12. 2011-11-28 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta –... 13. 2011-09-22 specialisto išvadoje Nr. ES-6-11 nurodyta, kad automobilių TOYOTA... 14. 2012-02-17 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr.... 15. Kaltinamojo M. K. gynėjos pateiktoje UAB „Impulsana“ technikos mokslų... 16. 2013-03-19 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr.... 17. Įrodymų vertinimas... 18. Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtos turtinės naudos sau... 19. Pagal kaltinimo struktūrą, prokuroro vertinimu, M. K. ir M.S. V.... 20. Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma pagrindžia, jog kaltinime... 21. Proceso metu siekiant nustatyti susidūrusių automobilių sugadinimų... 22. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu... 23. Iš teismo ekspertų dvigubai didesnio skaičiaus atliekant ekspertizę, iš... 24. Šiame ekspertizės akte pateiktos nevienareikšmės išvados. Iš akto... 25. Ekspertizės akte pateikta ir trečioji sugadinimų grupė, t. y. nustatyta,... 26. Ekspertizės akte nurodyta, jog vienintelis nesutapimas tarp eismo įvykio... 27. Iš to teismas daro išvadą, kad dėl vairuotojų nepatyrimo pildant eismo... 28. Dėl šių argumentų teismas prieina išvados, kad išnaudojus įmanomas... 29. Teismui nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių,... 30. BPK 94 str. pagrindu priimamas sprendimas dėl turinčio nusikalstamai veikai... 31. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 302-307 str.,... 32. M. K. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.,... 33. M. S. V. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.,... 34. M. K. ir M.S. V. kardomųjų priemonių iki nuosprendžio įsiteisėjimo... 35. Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD... 36. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti...