Byla 2S-1424-555/2018

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1208-877/2016 pagal ieškovo K. P. patikslintą ieškinį atsakovei N. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokinio turto padalijimo, atsakovės N. V. patikslintą priešieškinį ieškovui K. P. dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, tretieji asmenys AB „Citadele“ bankas, AB „Swedbank“, S. V. (B.), F. R., B. B., G. B., L. G., V. P., D. V., R. T..

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas K. P. kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą dėl 30 000,00 Eur kompensacijos, kurią jam turi sumokėti atsakovė už jai natūra atitekusį santuokinį turtą.
  2. Atsakovė N. V. nurodė, kad ji iš viso turėjo atsakovui sumokėti 40 000,00 Eur kompensaciją, iš kurios 10 000,00 Eur sumokėjo iki 2017 m. gruodžio mėn. ir su ieškovu žodžiu susitarė, kad likusią 30 000,00 Eur dalį sumokės, kai paveldės mamos butą. Atsakovė ieškovui kaip garantą pasiūlė surašyti vekselį minėtai sumai. 2017 m. gruodžio 6 d. šalys pas notarą sudarė vekselį, pagal kurį atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui 30 000,00 Eur iki 2018 m. balandžio 30 d. Ieškovas dėl laiku nesumokėtos sumos pagal vekselį kreipėsi į antstolę, buvo užvesta vykdomoji byla, kurioje atsakovė 2018 m. gegužės 17 d. sumokėjo 30 688,97 Eur. Atsakovė nurodė, kad visą 40 000,00 Eur kompensaciją pagal teismo sprendimą yra sumokėjusi, todėl vykdomojo rašto išduoti nebereikia.
  3. Ieškovas K. P. nurodė, kad ji sumokėjo skolą pagal vekselį, o ne kompensaciją pagal teismo sprendimą, atsakovės nurodytas vekselis nėra niekaip susijęs su išnagrinėta byla, tai yra atskiri teisiniai santykiai tarp šalių, todėl ieškovas palaikė savo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi ieškovo K. P. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino: išdavė ieškovui vykdomąjį raštą pagal Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-26-264/2017, patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.8 punktą: „N. V., asmens kodas ( - ) sumoka K. P., asmens kodas ( - ) 30 000,00 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) kompensaciją už jai po santuokos nutraukimo natūra atitenkantį turtą.”
  2. Teismas nustatė, kad atsakovė ieškovui yra sumokėjusi 10 000,00 Eur kompensacijos dalį, vykdomasis raštas yra reikalingas dėl likusios nesumokėtos 30 000,00 Eur kompensacijos dalies.
  3. Teismas taip pat nustatė, kad 2017 m. gruodžio 6 d. šalys pas notarą sudarė vekselį, pagal kurį atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovui 30 000,00 Eur iki 2018 m. balandžio 30 d. Dėl skolos pagal vekselį išieškojimo pas notarę R. P. buvo užvesta vykdomoji byla Nr. ( - ), kurioje atsakovė 2018 m. gegužės 17 d. sumokėjo 30 688,97 Eur (skolą ir palūkanas pagal vekselį bei vykdymo išlaidas antstolei). Antstolė 2018 m. gegužės 18 d. patvarkymu Nr. S-18-183-8871 vykdomąją bylą Nr. ( - ) užbaigė.
  4. Teismas sprendė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog skola pagal nurodytą vekselį yra ta pati kompensacija pagal teismo sprendimą šioje byloje, todėl šias atsakovės prievoles laikė atskiromis nesusijusiomis prievolėmis ir nurodė, kad pagal kiekvieną iš jų galimas išieškojimas. Teismas vertino, kad surašyti vekselį užtikrinant įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymą netikslinga, nes pagal teismo sprendimą gali būti išduodamas vykdomasis raštas ir priverstiniu vykdymu apginti išieškotojo interesai.
  5. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė sumokėjo ieškovui likusią 30 000,00 Eur kompensaciją pagal teismo sprendimą, todėl ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9

  1. Atskiruoju skundu atsakovė N. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 22 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Vekselis buvo surašytas tik dėl to, jog atsakovė norėjo pratęsti skolos grąžinimo terminą kelis mėnesius, kol pavyks rasti reikiamą sumą. Surašytas vekselis buvo kaip garantas, užtikrinant prievolę ieškovui. Sumokėjusi skolą visus dokumentus pristatė pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad skola yra sumokėta. Atsakovė tik gavusi skundžiamą nutartį ir susipažinusi su kitais dokumentais, suprato, jog yra apgauta.
    2. Pirmosios instancijos teismas, gavęs tokią prieštaringą informaciją turėjo skirti teismo posėdį, siekiant išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes. Būtent teismo posėdžio metu būtų paaiškinta kokie santykiai įvyko tarp šalių, būtų nustatyta ar vekselis atitiko kitus tarp šalių susiklosčiusius santykius. Teismo posėdžio metu būtų galimybė apklausti ir notarę, patvirtinusią sandorį.
  2. Ieškovas K. P. pateikė teismui atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad šalis siejo du skirtingi teisinio pobūdžio santykiai. Atsakovė teismui nėra pateikusi įrodymų apie tai, kad yra sumokėjusi likusią 30 000,00 Eur dalį kompensacijos už jai po santuokos nutraukimo tekusią sutuoktinio turto dalį, tokių įrodymų pateikti ir negalėjo, nes nurodytos sumos nėra sumokėjusi. Šiuo atveju prievolė yra įvykdyta tik pagal vekselį.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai).

    13Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

  2. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovo prašymas išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Teismai teisingumą įgyvendina ir užtikrina nagrinėdami bylas ir priimdami jose baigiamuosius aktus – sprendimus. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).
  4. CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Vykdomasis raštas išduodamas tik pagal vykdytinus teismo sprendimus (CPK 584 straipsnis, 587 straipsnis). Teismas, spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal rašytinį išieškotojo prašymą, turi vadovautis ne tik šiuo prašymu, bet ir bylos medžiaga bei patikrinti, ar yra teisinis pagrindas išduoti prašomą vykdomąjį raštą. Priverstinis vykdymo procesas galimas tik esant vykdomajam dokumentui, tai yra oficialiam teismo ar kitos institucijos arba pareigūno išduotam dokumentui, kuriuo remiantis atliekami vykdymo veiksmai (CPK 586 straipsnis). Vykdomasis raštas yra pagrindinė vykdomųjų dokumentų rūšis ir yra išduodamas remiantis teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutartimis, nutarimais, teismo patvirtintomis taikos sutartimis, arbitražų sprendimais, užsienio teismų sprendimais, kitais vykdytinais dokumentais (CPK 584 straipsnis, 587 straipsnis).
  5. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-26-264/2017, panaikintas Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-1208-877/2016, ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka bendru sutuoktinių sutikimu bei patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Be kitų sąlygų, santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi šalys susitarė, kad N. V. sumoka K. P. 40 000,00 Eur kompensaciją už jai po santuokos nutraukimo natūra atitenkantį turtą tokia tvarka – 14 000,00 Eur sumoka po 2 000,00 Eur kiekvieno mėnesio pirmąją dieną, pradedant nuo 2017 m. birželio 1 d., o likusią sumą, t. y. 26 000 Eur, iki 2017 m. gruodžio 31 d. (Sutarties 2.8., 2.9. punktai).
  6. Byloje tarp šalių iškilo ginčas dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.8 punkto vykdymo. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašo išdavimo, teigdamas, jog atsakovė (apeliantė) nėra įvykdžiusi savo įsipareigojimų pagal šalių sudarytą ir teismo patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, t. y. atsakovui nėra sumokėjusi likusios 30 000,00 Eur kompensacijos dalies. Tuo tarpu apeliantė pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, kad ieškovui yra sumokėjusi visą kompensaciją pagal patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kadangi likusią 30 000,00 Eur kompensaciją ieškovui sumokėjo pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuris buvo pasirašytas kaip papildoma garantija teismo sprendimo įvykdymui ir yra ta pati kompensacija pagal teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad atsakovės prievolės pagal teismo sprendimą šioje byloje bei pagal pasirašytą vekselį yra atskiros ir tarpusavyje nesusijusios, pagal kiekvieną iš jų yra galimas išieškojimas, skundžiama nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir išdavė vykdomąjį raštą pagal Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-26-264/2017, patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.8 punktą dėl likusios nesumokėtos kompensacijos dalies.
  7. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kurį iš esmės grindžia argumentu, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai neišsiaiškino ir neištyrė visų aplinkybių, susijusių su vekselio pasirašymu ir teismo sprendimo šioje byloje vykdymu, kadangi klausimo nagrinėjimui turėjo paskirti teismo posėdį žodinio proceso tvarka. Apeliantė taip pat pažymi, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis buvo įvykdyta, t. y. ieškovui buvo sumokėta visa kompensacija už po santuokos nutraukimo jai likusį turtą pasirašyto vekselio pagrindu.
  8. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog šiuo atveju buvo priimtas teismo sprendimas, kuriuo patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2014 yra konstatavęs, kad iš esmės sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių ir taikos sutartis prilygintinos viena kitai. Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Pagal bendrąsias vykdymo proceso nuostatas teismo patvirtintos taikos sutartys priskirtos prie vykdytinų dokumentų, kurie vykdomi pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
  9. CPK 646 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės.
  10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajame skunde nurodyti procesinės teisės pažeidimai, susiję su klausimo dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimu žodinio proceso tvarka, patys savaime nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi teismo posėdžio formos pasirinkimo galimybė priklauso tik nuo teismo, pripažinus, kad tokios proceso formos pasirinkimas yra būtinas, juolab, kad ir pati apeliantė nepasinaudojo savo procesine teise teikti pirmosios instancijos teismui prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kurio pagrindu teismas būtų turėjęs galimybę apsvarstyti jo pagrįstumą. Kita vertus, įvertinus skundžiamos nutarties turinį, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, pažeidė CPK 464 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teismo pareigą ištirti šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą.
  11. Nagrinėjamu atveju apeliantė tiek pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tiek atskirajame skunde nurodė, jog ji yra įvykdžiusi teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.8 punktą, o šią aplinkybę įrodinėjo į bylą pateiktu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, kuris, kaip teigia apeliantė, būtent ir buvo sudarytas siekiant užtikrinti prievolę kylančią iš teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties.
  12. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl vekselio, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Vekselio abstraktumas pasireiškia vekselio gavėjui pareiškus reikalavimą jį apmokėti – šis reikalavimas vykdomas neįrodinėjant ir nevertinant vekseliu įtvirtintos prievolės pagrįstumo. Tačiau kartu kasacinio teismo pažymima, kad vekselio abstraktumas nėra absoliutus. Vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad jis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, pagal vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, t. y. tiesioginių santykių, iš kurių kilusiu pagrindu vekselis buvo išrašytas, dalyvių susitarimą dėl pagrindinės prievolės pasibaigimo). Skolininkas pagal vekselį, ginčydamas kreditoriaus reikalavimo teisę, gali reikšti prieštaravimus, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais) arba su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. AB Ūkio bankas, bylos Nr. 3K-3-311/2008, kt.).
  13. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti); taip pat gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. S. v. AB Ūkio bankas, bylos Nr. 3K-3-311/2008; 2013 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. Ž. ir kt. v. AS „Parex banka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-343/2013).
  14. Byloje pateikto dokumento, įvardyto kaip vekselio, turinys neatskleidžia jokios informacijos apie tai, kokio sandorio pagrindu buvo išrašytas vekselis. Pažymėtina, kad ieškovas, apsiribojęs paaiškinimu, jog vekselio išdavimu buvo sukurta nauja prievolė, bei nesutikdamas su atsakovės išduoto vekselio vertinimu, neatskleidė kaip šis dokumentas buvo sudarytas bei kokius susitarimus jis patvirtina.
  15. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi išduodamas vykdomąjį raštą, vertindamas vekselio įrodomąją galią, nesiaiškino į bylą apeliantės pateikto paprastojo neprotestuotino vekselio sudarymo aplinkybių, jo paskirties, kokiu tikslu jis buvo sudarytas ir pan., t. y. neišsiaiškinęs ir neištyręs visų faktinių aplinkybių, susijusių su santuokos nutraukimo pasekmių sutarties vykdymu ar jos nevykdymu, taip pat nepašalinęs byloje esančių įrodymų prieštaringumo, apsiribojo išvada, kad vekseliu galėjo būti sukuriama atskira prievolė.
  16. Įstatyme nustatytos įrodinėjimo pareigos ir jų paskirstymo taisyklės (CPK 176–185 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindą, kita vertus, kai kuriose civilinėse bylose materialiosios teisės normos nustato kitokį įrodinėjimo pareigų paskirstymą ir jose nurodoma, kuri šalis ir ką konkrečiai turi įrodyti. Kai materialiosios teisės normos nustato kitokią įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarką negu CPK normos, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatytomis prezumpcijomis bei teismų praktikos suformuotomis įrodinėjimo civiliniame procese taisyklėmis. Visais atvejais teismas privalo išsiaiškinti šalių ginčo esmę ir apimtį, jų pateiktus įrodymus, preliminariai įvertinti teisinį santykį, dėl kurio kilo ginčas, surasti taikytiną teisės normą ir jos pagrindu nustatyti įrodinėjimo dalyką, esant pagrįstam šalių prašymui, išreikalauti įrodymus, patikrinti įrodymų ryšį su įrodinėjimo dalyku (įrodymų sąsajumą), įrodymų leistinumą, prireikus patikslinti šalių pareigą įrodinėti bei atlikti kitus veiksmus, reikalingus tinkamam bylos išnagrinėjimui (CPK 159 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnio 1 punktas, 226 straipsnis, 227 straipsnio 4 dalis, 230 straipsnio 1 dalis), taigi šioje byloje teismas turėjo ne tik išsiaiškinti šalių ginčo esmę ir apimtis, bet ir tinkamai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigą (CPK 12, 178 straipsniai). Faktas gali būti laikomas nustatytu, jeigu byloje surinktų, teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų duomenų pakanka išvadai apie tokio fakto buvimą (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę ta šalis, kuri teigia tam tikrų įrodinėtinų aplinkybių egzistavimą, turi pateikti jas patvirtinančius įrodymus, o ne jas neigianti šalis (CPK 178 straipsnis).
  17. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo ieškovo prašymo išduoti vykdomąjį raštą, nesiaiškino faktinių aplinkybių susijusių su išduoto vekselio paskirtimi, nepareikalavo šalių paaiškinimų ir įrodymų, jų netyrė ir nevertino, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, o padarytus pažeidimus galima pašalinti tik nagrinėjant ieškovo prašymą iš naujo. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
  18. Klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo.

14Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,

Nutarė

15Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

16Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai