Byla e2A-806-372/2018
Dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Grinda“, UAB „Gatvių statyba“ ir UAB „Kerista“

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-23519-934/2017 pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Grinda“, UAB „Gatvių statyba“ ir UAB „Kerista“.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo. Prašė: 1) priteisti iš atsakovės žalos atlyginimą 3094,43 Eur; 2) priteisti iš atsakovės 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Ieškovas nurodė, kad UAB „Krasta Auto“ su ieškovu sudarė transporto priemonių draudimo sutartį Nr. ( - ), kuria buvo apdraustas automobilis Fiat 500; draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2017 m. sausio 19 d. Pažymėjo, kad 2016 m. sausio 28 d. adresu ( - ) įvyko eismo įvykis, per kurį minėta transporto priemonė buvo apgadinta. Transporto priemonės vairuotojas įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje buvusią nepažymėtą duobę, kelio ruožas buvo neapšviestas. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2016 m. vasario 2 d. nutarime Nr. ( - ) dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo nurodyta, kad dėl automobilio sugadinimo vairuotojo kaltės nėra. Ieškovo teigimu, atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, buvo nustatyta, jog transporto priemonės savininkei dėl šio įvykio padaryti nuostoliai sudaro 327,78 Eur, todėl ieškovas, vykdydamas draudimo sutarties sąlygas, išmokėjo tokio dydžio draudimo išmoką ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį – Vilniaus miesto savivaldybę.

93.

10Ieškovas nurodė, kad UAB Nordea Finance Lithuania su ieškovu sudarė transporto priemonių draudimo sutartį Nr. ( - ), kuria buvo apdraustas automobilis Toyota Auris; draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2021 m. sausio 11 d. Pažymėjo, jog 2016 m. vasario 1 d. adresu ( - ) įvyko eismo įvykis, per kurį minėta transporto priemonė buvo apgadinta. Šios transporto priemonės vairuotojas įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje buvusią duobę. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2016 m. vasario 15 d. nutarime Nr. ( - ) dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo nurodyta, kad duobė buvo sunkiai pastebima, nepažymėta, todėl nėra pagrindo teigti, jog vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Ieškovas nurodė, kad atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, buvo nustatyta, kad transporto priemonės savininkui dėl šio įvykio apgadinto automobilio padaryti nuostoliai sudarė 934,30 Eur, todėl ieškovas išmokėjo draudėjui tokio dydžio išmoką ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį – Vilniaus miesto savivaldybę.

114.

12Ieškovas nurodė, kad L. M. su ieškovu sudarė transporto priemonių draudimo sutartį Nr. ( - ), kuria buvo apdraustas automobilis MB ( - ); draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2015 m. birželio 4 d. iki 2016 m. birželio 3 d. Ieškovė pažymėjo, kad 2016 m. kovo 8 d. adresu ( - ) įvyko eismo įvykis, per kurį buvo apgadinta minėta transporto priemonė. Automobilio vairuotojas įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje buvusią duobę. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2016 m. kovo 30 d. nutarime Nr. ( - ) dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo nurodyta, kad nėra pagrindo teigti, jog vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Ieškovas nurodė, kad, atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, buvo nustatyta, jog transporto priemonės savininkui dėl šio įvykio apgadinto automobilio padaryti nuostoliai sudarė 1683,79 Eur, todėl ieškovas, vykdydamas draudimo sutartį, išmokėjo draudėjui tokio dydžio išmoką ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį – Vilniaus miesto savivaldybę.

135.

14Ieškovė nurodė, kad D. L. su ieškovu sudarė transporto priemonių draudimo sutartį Nr. ( - ), kuria buvo apdraustas automobilis VW Passat; draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2016 m. sausio 18 d. iki 2017 m. sausio 17 d. Ieškovas pažymėjo, kad 2016 m. balandžio 25 d. adresu ( - ) įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta minėta transporto priemonė. Automobilio vairuotojas, lyjant smarkiam lietui, įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje, antrojoje eismo juostoje, buvusią duobę. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2016 m. gegužės 23 d. nutarime Nr. ( - ) dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo nurodyta, kad duobė buvo sunkiai pastebima, nepažymėta, užlieta vandeniu, todėl nėra pagrindo teigti, jog vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Ieškovas akcentavo, kad atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, buvo nustatyta, jog transporto priemonės savininkui dėl šio įvykio apgadinto automobilio padaryti nuostoliai sudarė 148,56 Eur, todėl ieškovas, vykdydamas draudimo sutarties sąlygas, išmokėjo draudėjui nurodyto dydžio išmoką ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį – Vilniaus miesto savivaldybę.

156.

16Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė privalėjo užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, kad jie būtų tinkami transporto priemonių eismui bei atitiktų saugaus eismo ir kitokius teisės aktų nustatytus reikalavimus, o neatitikus teisės aktais nustatytų reikalavimų – atsakovei taikytina civilinė atsakomybė.

177.

18Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atsiliepdama į ieškovo ieškinį, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad neginčija fakto, jog ji yra kelio savininkė, tačiau pažymėjo, jog ji negali būti laikoma atsakinga už dėl kelio trūkumų kilusią žalą, kadangi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros, taisymo, tiesimo funkcijos pagal sudarytas sutartis buvo perduotos kitiems asmenims.

198.

20Atsakovė nurodė, kad 1) 2011 m. gruodžio 29 d. su UAB „Grinda“ sudarė darbų atlikimo sutartį Nr. A72-2191(3.1.36-UK), kuria UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus; 2) 2014 m. balandžio 7 d. su UAB „Gatvių statyba“ sudarė darbų atlikimo sutartį Nr. A62-11/14(3.10.21-UK), kuria UAB „Gatvių statyba“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus; 3) 2014 m. kovo 10 d. su UAB „Kerista“ sudarė darbų atlikimo sutartį Nr. A62-8/14(3.10.21-UK), kuria UAB „Kerista“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Vakarinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Atsakovė pažymėjo, jog šios darbų atlikimo Sutartys buvo sudarytos vykdant Vilniaus miesto savivaldybei, kaip Vilniaus miesto gatvių savininkei, tenkančią pareigą užtikrinti gatvių tinkamą būklę bei priežiūrą; jog šiomis Sutartimis gatvių priežiūra bei remontas buvo pavesti atlikti UAB „Grinda“, UAB „Gatvių statyba“ bei UAB „Kerista“.

219.

22Atsakovė pažymėjo, jog įstatyme yra numatyta pareiga atlyginti žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų nustatyta ne tik šių objektų savininkui, bet ir valdytojui. Atsakovės vertinimu, iš šios įstatymo nuostatos galima daryti išvadą, kad jeigu minėtų objektų savininkas perduoda šiuos objektus valdyti kitam asmeniui (valdytojui), tai už jų sugriuvimą ar kitais trūkumais padarytą žalą tretiesiems asmenims atsako ne savininkas, o valdytojas. Atsakovė akcentavo, kad UAB „Grinda“, UAB „Gatvių statyba“ ir UAB „Kerista“ įsipareigojo vykdyti nuolatinę Vilniaus miesto gatvių priežiūrą pagal Sutarčių, jų priedų bei teisės aktų imperatyvias nuostatas, todėl būtent UAB „Grinda“, kaip ( - ) (kuriame 2016 m. sausio 28 d. įvyko eismo įvykis), UAB „Gatvių statyba“, kaip ( - ) (kuriame 2016 m. vasario 1 d. įvyko eismo įvykis) ir ( - ) (kuriame 2016 m. kovo 8 d. įvyko eismo įvykis) bei UAB „Kerista“, kaip ( - ) (kurioje 2016 m. balandžio 25 d. įvyko eismo įvykis) valdytojos yra atsakingos pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsakovė akcentavo, kad esant įrodytoms visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, būtent minėtos įmonės turi pareigą atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, todėl atsakovės atžvilgiu keliami ieškovo reikalavimai yra atmestini kaip nepagrįsti.

2310.

24Atsakovė nurodė, kad sudarytos darbų atlikimo Sutartys įrodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė tinkamai rūpinosi miesto gatvėmis ir, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, perdavė jas valdyti šios srities profesionalams. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti esant atsakovės neteisėtų veiksmų (ar neveikimo), kurie galėjo lemti žalos atsiradimą dėl to, kad automobiliai įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje buvusias duobes. Atsakovė pažymėjo, kad siekdamas įrodyti Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų neteisėtumą, ieškovas apsiribojo abstraktaus pobūdžio pastebėjimais, nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojų nerūpestingumas ir neatidumas organizuojant Vilniaus gatvių priežiūrą. Atsakovės vertinimu, ieškovas neįrodė, kad atsakovė būtų nesilaikiusi ar pažeidusi teisės norminius aktus ar atlikusi neteisėtus veiksmus, todėl nėra jokio pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

2511.

26Atsakovės vertinimu, ieškovas tinkamai nepagrindė ir neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio. Pažymėjo, kad po eismo įvykių, vertinant automobiliams padarytą žalą, atsakovės atstovai nedalyvavo; kad ieškovas turėjo žinoti, jog subrogacijos pagrindu gali būti reiškiami reikalavimai tretiesiems asmenims dėl jų kaltės atsiradusios žalos, tačiau atsakovės atstovai į eismo įvykio vietą nebuvo kviesti, eismo įvykio vietos nefiksavo, atsivėrusių duobių neapžiūrėjo, tad darytina išvada, jog, siekdamas pagrįsti žalos faktą bei dydį, ieškovas nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Atsakovės manymu, laikytina, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas neįrodė prašomos priteisti žalos. Atsakovė nurodė, kad jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovui atsirado žala, neatliko, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir kito būtino civilinės atsakomybės pagrindo – priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos.

2712.

28Atsiliepime atsakovė taip pat nurodė, jog šioje byloje automobilių vairuotojų veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu, neapdairiai ir neatsargiai vairuojant automobilius, kurie laikytini padidinto pavojaus šaltiniu, todėl, jei teismas spręstų, jog ieškovo reikalavimas atlyginti žalą yra pagrįstas, turėtų būti svarstoma dėl patirtos žalos dydžio sumažinimo, atsižvelgiant į automobilių vairuotojų, kaip padidinto pavojaus šalinio valdytojų, neatsargumą.

2913.

30Trečiasis asmuo UAB „Grinda“, atsiliepdama į pareikštą ieškinį, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog eismo įvykis (adresu ( - )) apskritai įvyko. Pažymėjo, jog šiuo atveju nėra konstatuota, kad visi automobilio apgadinimai ir patirta žala atsirado būtent dėl blogai prižiūrimo kelio, atsakovės ar UAB „Grinda“ kaltės. Trečiojo asmens nuomone, negalima sutikti su tuo, jog visa žala buvo padaryta dėl eismo įvykio, nes nebuvo pateikta įrodymų apie tai, kad visi automobilio sugadinimai buvo autoįvykio pasekmė.

3114.

32Trečiasis asmuo akcentavo, kad žalos, kaip ir UAB „Grinda“ neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui, todėl, nesant nei vieno konkretaus įrodymo apie žalos aplinkybes, ieškovo ieškinys negali būti tenkinamas. Nurodė, kad ieškovo pareiga yra įrodyti ne tik patirtos žalos dydį, bet ir atsakovės neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų, tačiau ieškovas tokių aplinkybių neįrodinėja, nepateikia jas patvirtinančių įrodymų, todėl ieškovo ieškinys atmestinas.

3315.

34Trečiasis asmuo pažymėjo, jog administracinės atsakomybės nebuvimas (netaikymas) pats savaime nereiškia, jog pašalinama ir civilinė atsakomybė (šiuo atveju kaltės už atsiradusią žalą dalis, tenkanti pačiam vairuotojui). Nurodė, kad vairuotojas, nepriklausomai nuo oro sąlygų, turi stebėti kelio dangą, jos būklę ir, nepažeisdamas kelių eismo taisyklių, elgtis atidžiai bei rūpestingai. Būtent dėl šių priežasčių automobilio vairuotojas sukėlė eismo įvykį ir buvo patirta žala, todėl atsakovė ir trečiasis asmuo yra atleistini nuo civilinės atsakomybės, vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 5 dalimi. Taip pat nurodė, jeigu teismas vertintų, jog pagrindo atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės dėl didelio vairuotojo neatsargumo nėra, ieškovui atlygintina žala turėtų būti mažinama CK 6.259 straipsnio pagrindu.

3516.

36Atsiliepime trečiasis asmuo akcentavo, kad sutarties pagrindu atsirandančios prievolės nėra tokios apimties, jog UAB „Grinda“ galėtų būti laikoma Vilniaus miesto gatvių ir kelių valdytoja, savarankiškai atsakinga už šių statinių žalą tretiesiems asmenims. Atsakovė klaidingai nurodo, jog UAB „Grinda“, pasirašydama Sutartį, prisiėmė pareigą valdyti Vilniaus miesto kelius (gatves), kadangi visi Sutartyje numatyti darbai (gatvių remonto ir priežiūros) yra atliekami tik pagal užsakovės Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus. Pažymėjo, jog sudarytos Sutarties dalykas yra tai, kad UAB „Grinda“ atlieka rangos darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus, todėl UAB „Grinda“ nėra statinių (gatvių) valdytoja, o tik rangovė, kuri savo nuožiūra darbų neatlieka ir visada yra ribojama Vilniaus miesto savivaldybės skiriamo biudžeto.

37II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3817.

39Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 11 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies; priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 2766,65 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. gegužės 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 62,58 Eur žyminio mokesčio ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, naudai; likusioje dalyje ieškinį atmesti.

4018.

41Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, jog ji nėra atsakinga už transporto priemonėms padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktas sutartis su trečiaisiais asmenimis, konstatavo, jog neturi pagrindo spręsti, kad nurodytose sutartyse rangovėms priskirtos gatvės būtų perduotos savarankiškai valdyti UAB „Grinda“, UAB „Gatvių statyba“ ir UAB „Kerista“. Teismas nurodė, jog iš sutarčių matyti, kad tretieji asmenys įsipareigojo atlikti gatvių ir kiemų priežiūros darbus, esant Vilniaus miesto savivaldybės užsakymui. Teismas pažymėjo, jog vien ta aplinkybė, kad sutartyse buvo numatyta, jog užsakovės raštiškas užsakymas nebūtinas taisant grėsmę keliančius defektus eismo, transporto saugumui, taip pat savaime neįrodo, jog gatvės būtų perduotos savarankiškai valdyti tretiesiems asmenims ir Vilniaus miesto savivaldybė neišliko gatvių savininke (valdytoja). Teismas sprendė, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra gatvių valdytoja, todėl ji atsako dėl gatvių konstrukcinių trūkumų kilusios žalos, todėl atsakovės argumentai, kad atsakyti turi tretieji asmenys, kaip gatvių valdytojai, pripažintini nepagrįstais.

4219.

43Teismas, spręsdamas dėl žalos sumų (934,30 Eur, 1683,79 Eur ir 148,56 Eur) nurodė, kad ieškovas pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius atitinkamus žalos dydžius, o atsakovė nepateikė atitinkamų argumentų bei įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog patirtos žalos dydis yra nepagrįstas, todėl šiuos ieškovo reikalavimus dėl atitinkamos dydžio žalos atlyginimo tenkino. Reikalavimą dėl 327,78 Eur žalos atlyginimo teismas atmetė kaip nepagrįstą.

4420.

45Teismas pažymėjo, jog neturi pagrindo daryti išvados dėl vairuotojų neatidumo ar neatsargumo, kadangi byloje esančiais rašytiniais įrodymais buvo nustatyta, jog duobės, į kurias įvažiavo transporto priemonės, nebuvo pažymėtos įspėjamais ženklais, buvo sunkiai pastebimos, užpiltos vandeniu; administracinio teisės pažeidimo bylų teisenos buvo nutrauktos, nustačius, kad vairuotojai kelių eismo taisyklių nepažeidė. Dėl šių priežasčių teismas konstatavo, jog neturi pagrindo spręsti dėl priteistos sumos sumažinimo.

46III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4721.

48Skųsdama pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimą, atsakovė (apeliantė) Vilniaus miesto savivaldybė prašo teismo sprendimą dalyje, kurioje buvo tenkintas ieškinys, atmesti kaip nepagrįstą.

4922.

50Atsakovė (apeliantė) nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog Vilniaus miesto gatvių valdytoja yra Vilniaus miesto savivaldybė, o UAB „Grinda“, UAB „Gatvių statyba“ ir UAB „Kerista“ buvo perduota tik techninė priežiūra, bet ne valdymas, nors darbų atlikimo sutartyse buvo numatyta, kad šioms įmonėms yra perduodama ne tik gatvių techninė priežiūra, bet ir valdymas.

5123.

52Pažymėjo, kad UAB „Gatvių statyba“ ir UAB „Kerista“ sutartimis laisva valia prisiėmė nuolatinės gatvių stebėsenos pareigą, gatvių valdytojų pagal CK 6.266 straipsnio statusą bei atsakomybę dėl netinkamos gatvių būklės, todėl privalėjo veikti ne tik pagal užsakovės Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus, bet ir, reguliariai tikrindamos gatvių būklę bei nustatydamos gatvių defektus, privalėjo imtis iniciatyvos juos šalinti, informuojant apie tai užsakovę. Atsakovės (apeliantės) vertinimu, ( - ) (kurioje buvo apgadintas automobilis VW Passat) valdytoja yra UAB „Kerista“, kuriai kyla atsakomybė pagal 2014 m. kovo 10 d. su Vilniaus miesto savivaldybe sudaryta sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; ( - ) (kuriame buvo apgadintas automobilis MB ( - ) ir ( - ), kuriame buvo apgadintas automobilis Toyota Auris) valdytoja yra UAB „Gatvių statyba“, kuriai kyla atsakomybė pagal 2014 m. balandžio 7 d. su Vilniaus miesto savivaldybe sudarytos sutarties prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovė (apeliantė) pažymėjo, jog teismas nepagrįstai neįvertino tikrosios sutarties šalių valios, laikydamas, jog šiomis sutartimis Vilniaus miesto savivaldybė nebuvo perdavusi minėtų gatvių valdymo konkrečioms rangovėms (tretiesiems asmenims); netinkamai aiškino atsakovę ir trečiuosius asmenis siejančių sutartinių įsipareigojimų bei ginčui taikytinų teisės aktų nuostatas.

5324.

54Ieškovas, atsiliepdamas į apeliacinį skundą, prašė skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad teismas išsamiai išanalizavo 2014 m. balandžio 7 d. Darbų atlikimo sutartį, sudarytą tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Gatvių statyba“, bei 2014 m. kovo 10 d. Darbų atlikimo sutartį, sudarytą tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Kerista“, ir įvertino, jog nėra pagrindo spręsti, kad nurodytose sutartyse rangovėms priskirtos gatvės būtų perduotos savarankiškai valdyti, priešingai – sutartyse numatyta, jog jų pagrindu tretieji asmenys įsipareigojo atlikti gatvių ir kiemų dangos priežiūros darbus, esant savivaldybės užsakymui. Vilniaus miesto savivaldybė, sudarydama sutartis su kelius ir gatves prižiūrinčiais įvairiais juridiniais asmenimis, tik užsako tam tikrų darbų, susijusių su gatvių priežiūra ir remontu, atlikimą, tačiau tokių sutarčių sudarymas negali būti vertinamas kaip savininko teisės valdyti miesto gatves perdavimas; kai sutartyje kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą (gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus), nėra pagrindo konstatuoti, kad statinio (gatvių) valdymas pereina rangovei.

55IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

56Atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas atmestinas.

5725.

58Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

5926.

60Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo iš dalies tenkintas ieškovo ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

61Dėl faktinių bylos aplinkybių

6227.

63Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Krasta Auto“ su ieškovu sudarė transporto priemonių draudimo sutartį (laikotarpiui nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2017 m. sausio 19 d.) Nr. ( - ), kuria buvo apdraustas automobilis Fiat 500 (valstybinis Nr. ( - ) 2016 m. sausio 28 d. adresu ( - ) įvyko eismo įvykis, kurio metu ši transporto priemonė buvo apgadinta (transporto priemonės vairuotojas įvažiavo į neapšviestoje važiuojamojoje kelio dalyje buvusią nepažymėtą duobę; pagal Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2016 m. vasario 2 d. nutarimą Nr. ( - ) dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo – dėl automobilio sugadinimo vairuotojas nekaltas). Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, nustatyta, jog transporto priemonės savininkei dėl šio įvykio padaryti nuostoliai sudarė 327,78 Eur, kuriuos ieškovas, naudodamasis atgręžtinio reikalavimo teise, prašė priteisti iš atsakingo už žalą asmens – Vilniaus miesto savivaldybės.

6428.

65UAB Nordea Finance Lithuania su ieškovu sudarė transporto priemonių draudimo sutartį Nr. ( - ) (laikotarpiui nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2021 m. sausio 11 d.), kuria buvo apdraustas automobilis Toyota Auris (valstybinis Nr. ( - ) 2016 m. vasario 1 d. adresu ( - ) įvyko eismo įvykis, kurio metu minėta transporto priemonė buvo apgadinta (transporto priemonės vairuotojas įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje buvusią duobę; pagal Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2016 m. vasario 15 d. nutarimą Nr. ( - ) dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo – duobė buvo sunkiai pastebima, nepažymėta, todėl nėra pagrindo teigti, jog vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus). Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, buvo nustatyta, jog transporto priemonės savininkui dėl šio įvykio apgadinto automobilio padaryti nuostoliai sudarė 934,30 Eur, kuriuos ieškovas, naudodamasis atgręžtinio reikalavimo teise, prašė priteisti iš atsakingo už žalą asmens – Vilniaus miesto savivaldybės.

6629.

67L. M. su ieškovu sudarė transporto priemonių draudimo sutartį Nr. ( - ) (laikotarpiui nuo 2015 m. birželio 4 d. iki 2016 m. birželio 3 d.), kuria buvo apdraustas automobilis MB ( - ) (valstybinis Nr. ( - ) 2016 m. kovo 8 d. adresu ( - ) įvyko eismo įvykis, kurio metu minėta transporto priemonė buvo apgadinta (transporto priemonės vairuotojas įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje buvusią duobę; pagal Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2016 m. kovo 30 d. nutarimą Nr. ( - ) dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo – nėra pagrindo teigti, jog vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus). Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, buvo nustatyta, jog transporto priemonės savininkui dėl šio įvykio apgadinto automobilio padaryti nuostoliai sudarė 1683,79 Eur, kuriuos ieškovas, naudodamasis atgręžtinio reikalavimo teise, prašė priteisti iš atsakingo už žalą asmens – Vilniaus miesto savivaldybės.

6830.

69D. L. su ieškovu sudarė transporto priemonių draudimo sutartį Nr. ( - ) (laikotarpiui nuo 2016 m. sausio 18 d. iki 2017 m. sausio 17 d.), kuria buvo apdraustas automobilis VW Passat (valstybinis Nr. ( - ) 2016 m. balandžio 25 d. adresu ( - ) įvyko eismo įvykis, kurio metu minėta transporto priemonė buvo apgadinta (transporto priemonės vairuotojas, lyjant smarkiam lietui, įvažiavo į važiuojamojoje kelio dalyje, antrojoje eismo juostoje, buvusią duobę; pagal Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2016 m. gegužės 23 d. nutarimą Nr. ( - ) dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo – duobė buvo sunkiai pastebima, nepažymėta, užlieta vandeniu, todėl nėra pagrindo teigti, jog vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus). Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, buvo nustatyta, jog transporto priemonės savininkui dėl šio įvykio apgadinto automobilio padaryti nuostoliai sudarė 148,56 Eur, kuriuos ieškovas, naudodamasis atgręžtinio reikalavimo teise, prašė priteisti iš atsakingo už žalą asmens – Vilniaus miesto savivaldybės.

7031.

71Remiantis civilinės bylos duomenimis, taip pat nustatyta, jog 2011 m. gruodžio 29 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“ buvo sudaryta darbų atlikimo sutartis Nr. A72- 2191(3.1.36-UK), pagal kurią UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. 2012 m. gegužės 7 d. pasirašytas papildomas susitarimas Nr. A72-524(3.1.36-UK) „Dėl 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pakeitimo“, kuriame buvo numatyta, jog rangovas (UAB „Grinda“) nuo šio susitarimo pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti Vilniaus miesto savivaldybei ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir/arba netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. 2014 m. balandžio 7 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Gatvių statyba“ buvo sudaryta darbų atlikimo sutartis Nr. A62-11/14(3.10.21-UK), kuria UAB „Gatvių statyba“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. 2014 m. kovo 10 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kerista“ buvo sudaryta darbų atlikimo sutartis Nr. A62-8/14(3.10.21-UK), kuria UAB „Kerista“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Vakarinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus.

72Dėl ginčo esmės

7332.

74Nagrinėjamojo byloje ginčas kilo dėl draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, reikalavimo priteisti išmokėtas sumas iš atsakingo už padarytą žalą asmens.

7533.

76CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, išmokėjęs draudimo išmokas dėl įvykusių eismo įvykių, reikalauja jas priteisti iš jo manymu atsakingos už žalos padarymą atsakovės (apeliantės) Vilniaus miesto savivaldybės, kuri privalėjo užtikrinti jos teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, kad jie būtų tinkami transporto priemonių eismui bei atitiktų saugaus eismo ir kitokius teisės aktų nustatytus reikalavimus. Atsakovė (apeliantė) nesutikdama su tokiu ieškovo reikalavimu, savo poziciją (taip pat ir apeliacinį skundą) grindžia esminiu argumentu – kadangi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra sutarčių pagrindu buvo perduota kitiems asmenims, šiuo atveju atlyginti žalą turėtų būtent ne vietinės reikšmės kelių ir gatvių savininkė Vilniaus miesto savivaldybė, o jų valdytojai, kuriems sutarčių pagrindu buvo perduota ne tik gatvių techninė priežiūra, bet ir valdymas.

7734.

78CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės.

7935.

80Civilinė atsakomybė kyla tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė kyla be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakomybė, kylanti tais atvejais, kai nėra žalą padariusio asmens kaltės, deliktų teisėje vadinama griežtąja. Griežtosios atsakomybės doktrina – tradicinės kalte paremtos atsakomybės išimtis, kurios esminis elementas – atsakomybės atsiradimas asmenims nepriklausomai nuo jų kaltės. Šios doktrinos tikslas – užtikrinti socialinį teisingumą ir sulaikyti potencialius pažeidėjus nuo beatodairiško elgesio bei galimų nuostolių, priverčiant juos būti kur kas apdairesnius negu kalte pagrįstos atsakomybės atveju ir imtis visų įmanomų atsargumo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2018 m. lapkričio 16 d. apžvalga „Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-48-1). Civiliniame kodekse įtvirtintos šios griežtosios deliktinės atsakomybės formos: statinių savininko (valdytojo) atsakomybė (CK 6.266 straipsnis), atsakomybė už gyvūnų padarytą žalą (CK 6.267 straipsnis), atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą (CK 6.270 straipsnis), viešųjų subjektų atsakomybė (CK 6.271 straipsnis ir CK 6.272 straipsnio 1 dalis), taip pat atsakomybė už netinkamos kokybės produktus ir paslaugas (CK 6.292–6.300 straipsniai).

8136.

82CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nebaigtinis objektų, už kurių trūkumų sukeltą žalą taikoma atsakomybė be kaltės, sąrašas: pastatai, statiniai, įrenginiai ir kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius.

8337.

84Sprendžiant dėl atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kad žala atsirado dėl statinio trūkumo. Kaip nurodoma kasacinėje jurisprudencijoje, veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto savininko (valdytojo) veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009). Kai žala atsiranda ne dėl statinių sugriuvimo ar trūkumų, bet dėl kitų priežasčių, griežtoji deliktinė atsakomybė nekyla.

8538.

86Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas) (CK 6.266 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš CK 6.266 straipsnio 2 dalies – atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas.

8739.

88Kasacinis teismas, aiškindamas šias teisės normas, yra nurodęs, kad, esant registracijos duomenims viešame registre, jame nurodytas asmuo gali įrodyti, jog atsakingas už žalą asmuo iš tikrųjų yra kitas. Juo gali būti objekto savininkas ar valdytojas, nors jo teisės ir nebūtų įregistruotos viešame registre. Ši prezumpcija nustatyta tam asmeniui, kuris nuosavybės teisę ar valdymą yra paviešinęs – įrodinėjimo pareiga tenka viešame registre nurodytam savininkui ar valdytojui. Šios nuostatos neeliminuoja galimybės kreditoriui ar skolininkui, kuriam nustatyta prezumpcija, įrodinėti, kad konkretus asmuo yra faktinis objekto savininkas ar valdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Tai reiškia, kad CK 6.266 straipsnio 2 dalyje nustatyta nuginčijama prezumpcija, pagal kurią preziumuojama, kad statinio savininkas (valdytojas) yra viešame registre nurodytas asmuo, taigi žalą patyrusiam asmeniui šio fakto nereikia įrodinėti. Jeigu asmuo, viešame registre įregistruotas kaip statinio savininkas (valdytojas), gindamasis nuo ieškinio teigia, kad iš tikrųjų statinio savininkas (valdytojas) yra kitas, jam tenka įrodinėjimo našta paneigti šią prezumpciją ir pateikti duomenis, patvirtinančius, kad iš tikrųjų statinio savininkas (valdytojas) yra kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 16 d. apžvalga „Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-48-1).

8940.

90Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais, išskyrus kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kasacinėje praktikoje valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo prasme, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti pastato saugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-701/2018).

9141.

92Pagal naujausią kasacinę praktiką, statinio valdytoju nelaikomas asmuo, kuriam perduota tik statinio techninės priežiūros funkcija, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2018 m. lapkričio 16 d. apžvalga „Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-48-1). 2016 m. nagrinėtoje byloje, kurioje žala atsirado automobiliui įvažiavus į kelyje esančią duobę, kasacinis teismas konstatavo, kad atsakomybė be kaltės tenka kelio savininkui (savivaldybei), o ne sutarties pagrindu kelią prižiūrėjusiai bendrovei: taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina ir jam solidarioji prievolė atlyginti žalą kartu su statinio savininku CK 6.266 straipsnio pagrindu netaikytina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).

9342.

94Atsakovės (apeliantės) Vilniaus miesto savivaldybės esminis apeliacinio skundo argumentas – jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisingai konstatavo, kad Vilniaus miesto gatvių valdytoja yra Vilniaus miesto savivaldybė, o UAB „Grinda“, UAB „Gatvių statyba“ ir UAB „Kerista“ buvo perduota tik techninė priežiūra, bet ne valdymas, nors darbų atlikimo sutartimis su UAB „Grinda“, UAB „Gatvių statyba“ ir UAB „Kerista“ buvo perduota ne tik gatvių techninė priežiūra, bet ir valdymas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus bei minėtą kasacinio teismo praktiką, pažymi, jog šiuo atveju, norint nustatyti, ar statinys (gatvės) buvo perduotos kitam asmeniui savarankiškai valdyti, yra būtina analizuoti tarp atsakovės (apeliantės) ir trečiųjų asmenų sudarytų susitarimų turinį.

9543.

96Kaip nustatyta iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų, 2011 m. gruodžio 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija (užsakovė) ir UAB „Grinda“ (rangovė) sudarė darbų atlikimo sutartį Nr. A72-2191(3.1.36-UK) (toliau – Sutartis). Šios sutarties 1 punkte buvo numatyta, kad rangovė įsipareigoja pagal užsakovės užsakymus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o užsakovė įsipareigoja už darbus apmokėti sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties 3.3. punkte buvo numatyta, jog darbai atliekami pagal užsakovės pateiktą rangovei užsakymą ir jame nurodytus kiekius bei darbų atlikimo terminus. Sutarties 4.1.1. punkte užsakovė įsipareigojo vesti atliktų darbų apskaitą ir priimti atliktus darbus kiekvieną mėnesį pagal atliktų darbų aktą ir pasirašytas PVM sąskaitas – faktūras; suteikti rangovei visą reikiamą informaciją, reikalingą sutartyje numatytiems darbams atlikti (Sutarties 4.1.2. punktas). Sutarties 4.2.1. punkte rangovė įsipareigojo atlikti sutartyje numatytus darbus sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais; savo sąskaita atlyginti nuostolius užsakovei ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo darbų atlikimo (Sutarties 4.2.2. punktas). 2012 m. gegužės 7 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“ buvo sudarytas susitarimas dėl 2011m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pakeitimo, kuria buvo papildytas rangovės įsipareigojimų sąrašas 4.2.10. punktu, jame buvo numatyta: rangovė įsipareigoja nuolat vesti jai perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Rangovė privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant ir apie šią aplinkybę informuoti užsakovę. Rangovė nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikoma gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovei ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto, ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš užsakovės, užsakovė savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovei už pagal šią Sutartį atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad rangovė per 30 kalendorinių dienų nuo pareikalavimo užsakovei sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams.

9744.

982014 m. kovo 10 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (užsakovės) ir UAB „Kerista“ (rangovės) buvo sudaryta darbų atlikimo sutartis Nr. A62-8/14(3.10.21-UK) (toliau – Sutartis). Sutarties 1.1. punkte buvo numatyta, jog rangovė įsipareigoja pagal užsakovės nurodymus savo priemonėmis atlikti Vilniaus miesto Vakarinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o užsakovė įsipareigoja už atliktus darbus apmokėti Sutartyje nustatyta tvarka. Sutartimi užsakovė įsipareigojo suteikti rangovei visą informaciją ir reikalingus dokumentus Sutartyje numatytiems darbams atlikti; vykdyti atliekamų darbų techninę priežiūrą, vesti atliktų darbų apskaitą ir priimti atliktus darbus kiekvieną mėnesį pagal atliktų darbų aktus ir pateiktas sąskaitas – faktūras; už darbus apmokėti (Sutarties 4.2.1. – 4.2.3. punktai). Sutartimi rangovė įsipareigojo darbus atlikti tinkamai, kokybiškai ir laiku, gavusi užsakovės raštišką užsakymą; pabaigus darbus, pateikti užsakovei atliktų darbų aktus ir sąskaitas – faktūras (Sutarties 4.3.1., 4.3.3. punktai). Sutarties 4.3.5. punkte buvo numatyta, jog rangovė įsipareigoja nuolat vesti jai perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Rangovė privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant šalinti (taisyti) bei apie šią aplinkybę informuoti užsakovę. Rangovė nuo sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikoma gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Vakarinės dalies valdytoja pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovei ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš užsakovės, užsakovė savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovei už pagal šią sutartį atliktus darbus suma, lygia priteistiesiems nuostoliams, arba reikalauti, kad rangovė per 30 kalendorinių dienų nuo pareikalavimo užsakovei sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiesiems nuostoliams. Sutarties 4.3.6. punkte buvo numatyta, kad kitais atvejais, kurie nekelia grėsmės eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui – rangovė apie pastebėtus defektus turi informuoti užsakovę ir darbus atlikti pagal jos pateiktą raštišką užsakymą ir nurodytus kiekius.

9945.

1002014 m. balandžio 7 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (užsakovės) ir UAB „Gatvių statyba“ (rangovės) buvo sudaryta darbų atlikimo sutartis Nr. A62-11/14(3.10.21-UK) (toliau – Sutartis). Sutarties 1.1. punkte buvo numatyta, jog rangovė įsipareigoja pagal užsakovės nurodymus, savo priemonėmis atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o užsakovė įsipareigoja už atliktus darbus sumokėti Sutartyje nustatyta tvarka. Sutartimi užsakovė įsipareigojo suteikti rangovei visą informaciją ir reikalingus dokumentus Sutartyje numatytiems darbams atlikti; vykdyti atliekamų darbų techninę priežiūrą, vesti atliktų darbų apskaitą ir priimti atliktus darbus kiekvieną mėnesį pagal atliktų darbų aktus ir pateiktas sąskaitas – faktūras; už darbus apmokėti (Sutarties 4.2.1. – 4.2.3. punktai). Sutartimi rangovė įsipareigojo darbus atlikti tinkamai, kokybiškai ir laiku, gavusi užsakovės raštišką užsakymą (užsakovės raštiškas užsakymas nebūtinas taisant grėsmę keliančius defektus eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui); pabaigus darbus, pateikti užsakovei atliktų darbų aktus ir sąskaitas – faktūras (Sutarties 4.3.1., 4.3.3. punktai). Sutarties 4.3.5. punkte buvo numatyta, jog rangovė įsipareigoja nuolat vesti jai perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Rangovė privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant šalinti (taisyti) bei apie šią aplinkybę informuoti užsakovę. Rangovė nuo sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikoma gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Vakarinės dalies valdytoja pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovei ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš užsakovės, užsakovė savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovei už pagal šią sutartį atliktus darbus suma, lygia priteistiesiems nuostoliams, arba reikalauti, kad rangovė per 30 kalendorinių dienų nuo pareikalavimo užsakovei sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiesiems nuostoliams. Sutarties 4.3.6. punkte buvo numatyta, kad kitais atvejais, kurie nekelia grėsmės eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui – rangovė apie pastebėtus defektus turi informuoti užsakovę ir darbus atlikti pagal jos pateiktą raštišką užsakymą ir nurodytus kiekius.

10146.

102Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ir išanalizavęs minėtų sutarčių nuostatas, sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad šiose sutartyse rangovėms priskirtos gatvės būtų perduotos savarankiškai valdyti tretiesiems asmenims. Akivaizdu, jog šiomis sutartimis tretieji asmenys įsipareigojo atlikti gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus; jog šių sutarčių pagrindu tretieji asmenys turėjo veikti pagal užsakovės nurodymus bei atsiskaityti užsakovei už atliktus darbus. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas – vien ta aplinkybė, jog UAB „Gatvių statyba“ ir UAB „Kerista“ sutartyse buvo numatyta, jog užsakovės raštiškas užsakymas nebūtinas taisant grėsmę keliančius defektus eismo, transporto saugumui savaime neįrodo, jog gatvės būtų perduotos savarankiškai valdyti tretiesiems asmenims bei Vilniaus miesto savivaldybė neišliko gatvių savininke (valdytoja). Šiuo atveju sutarčių nuostatų visuma, sutarčių esmė bei jų sudarymo tikslas teismui leidžia daryti išvadą, kad tretiesiems asmenims buvo perduota tik statinių (gatvių) remonto bei priežiūros funkcija, bet ne statinių valdytojo funkcija, todėl dėl gatvių konstrukcinių trūkumų kilusią žalą šiuo atveju privalo atlyginti statinių (gatvių) savininkė atsakovė (apeliantė) Vilniaus miesto savivaldybė.

10347.

104Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš analizuotų sutarčių sąlygų, lingvistinės jų analizės bei išreikštos sutarčių šalių valios nėra pagrindo daryti išvadą, kad statinys (nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto gatvės) būtų perduotas kitiems asmenims savarankiškai valdyti, tad tretieji asmenys, kuriems buvo perduota tik statinio techninės priežiūros funkcija, negali būti laikomi statinio valdytojais. Apeliacinės instancijos sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog Vilniaus miesto savivaldybė, kaip gatvių savininkė ir valdytoja, yra atsakinga dėl gatvių konstrukcinių trūkumų kilusios žalos, yra pagrįsta ir teisėta.

10548.

106Dėl pirmosios instancijos teismo priteistų draudimo išmokos dydžių bei galimo vairuotojų neatidumo / neatsargumo atsakovė (apeliantė) apeliaciniame skunde jokių argumentų nepateikė bei nepasisakė, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau jų neanalizuoja.

107Dėl bylos procesinės baigties

10849.

109Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, minėtas įstatymų nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką griežtosios deliktinės atsakomybės klausimais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi materialinės ir procesinės teisės normomis, įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį keisti atsakovės (apeliantės) apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

110Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

111Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmesti.

112Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

113Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos... 7. 2.... 8. Ieškovas nurodė, kad UAB „Krasta Auto“ su ieškovu sudarė transporto... 9. 3.... 10. Ieškovas nurodė, kad UAB Nordea Finance Lithuania su ieškovu sudarė... 11. 4.... 12. Ieškovas nurodė, kad L. M. su ieškovu sudarė transporto priemonių draudimo... 13. 5.... 14. Ieškovė nurodė, kad D. L. su ieškovu sudarė transporto priemonių draudimo... 15. 6.... 16. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė privalėjo... 17. 7.... 18. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atsiliepdama į... 19. 8.... 20. Atsakovė nurodė, kad 1) 2011 m. gruodžio 29 d. su UAB „Grinda“ sudarė... 21. 9.... 22. Atsakovė pažymėjo, jog įstatyme yra numatyta pareiga atlyginti žalą,... 23. 10.... 24. Atsakovė nurodė, kad sudarytos darbų atlikimo Sutartys įrodo, kad Vilniaus... 25. 11.... 26. Atsakovės vertinimu, ieškovas tinkamai nepagrindė ir neįrodė prašomos... 27. 12.... 28. Atsiliepime atsakovė taip pat nurodė, jog šioje byloje automobilių... 29. 13.... 30. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“, atsiliepdama į pareikštą ieškinį,... 31. 14.... 32. Trečiasis asmuo akcentavo, kad žalos, kaip ir UAB „Grinda“ neteisėtų... 33. 15.... 34. Trečiasis asmuo pažymėjo, jog administracinės atsakomybės nebuvimas... 35. 16.... 36. Atsiliepime trečiasis asmuo akcentavo, kad sutarties pagrindu atsirandančios... 37. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 38. 17.... 39. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 11 d. sprendimu nusprendė... 40. 18.... 41. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, jog ji nėra atsakinga už... 42. 19.... 43. Teismas, spręsdamas dėl žalos sumų (934,30 Eur, 1683,79 Eur ir 148,56 Eur)... 44. 20.... 45. Teismas pažymėjo, jog neturi pagrindo daryti išvados dėl vairuotojų... 46. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 47. 21.... 48. Skųsdama pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimą,... 49. 22.... 50. Atsakovė (apeliantė) nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai... 51. 23.... 52. Pažymėjo, kad UAB „Gatvių statyba“ ir UAB „Kerista“ sutartimis... 53. 24.... 54. Ieškovas, atsiliepdamas į apeliacinį skundą, prašė skundą atmesti ir... 55. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 56. Atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas atmestinas.... 57. 25.... 58. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 59. 26.... 60. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo... 61. Dėl faktinių bylos aplinkybių... 62. 27.... 63. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Krasta Auto“ su... 64. 28.... 65. UAB Nordea Finance Lithuania su ieškovu sudarė transporto priemonių draudimo... 66. 29.... 67. L. M. su ieškovu sudarė transporto priemonių draudimo sutartį Nr. ( - )... 68. 30.... 69. D. L. su ieškovu sudarė transporto priemonių draudimo sutartį Nr. ( - )... 70. 31.... 71. Remiantis civilinės bylos duomenimis, taip pat nustatyta, jog 2011 m.... 72. Dėl ginčo esmės... 73. 32.... 74. Nagrinėjamojo byloje ginčas kilo dėl draudiko, išmokėjusio draudimo... 75. 33.... 76. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato... 77. 34.... 78. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą... 79. 35.... 80. Civilinė atsakomybė kyla tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas,... 81. 36.... 82. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų,... 83. 37.... 84. Sprendžiant dėl atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnio nuostatas, kiekvienu... 85. 38.... 86. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų... 87. 39.... 88. Kasacinis teismas, aiškindamas šias teisės normas, yra nurodęs, kad, esant... 89. 40.... 90. Savininkas atsako už statinio trūkumų sukeltą žalą visais atvejais,... 91. 41.... 92. Pagal naujausią kasacinę praktiką, statinio valdytoju nelaikomas asmuo,... 93. 42.... 94. Atsakovės (apeliantės) Vilniaus miesto savivaldybės esminis apeliacinio... 95. 43.... 96. Kaip nustatyta iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų, 2011 m.... 97. 44.... 98. 2014 m. kovo 10 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos... 99. 45.... 100. 2014 m. balandžio 7 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos... 101. 46.... 102. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ir išanalizavęs minėtų... 103. 47.... 104. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš analizuotų sutarčių sąlygų,... 105. 48.... 106. Dėl pirmosios instancijos teismo priteistų draudimo išmokos dydžių bei... 107. Dėl bylos procesinės baigties... 108. 49.... 109. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą,... 110. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 111. Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmesti.... 112. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimą palikti... 113. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....