Byla e2A-153-265/2018
Dėl juridinio asmens sprendimų pripažinimo negaliojančiais

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Sodininkų bendrijos „Duomenys neskelbtini“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. P. patikslintą ieškinį atsakovei Sodininkų bendrijai „Duomenys neskelbtini“ dėl juridinio asmens sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais Sodininkų bendrijos (toliau – SB) „Duomenys neskelbtini“ 2016 m. spalio 8 d. pakartotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimus: 1) 2 sprendimą, kuriuo nuspręsta K. P. pateikti sąskaitą apmokėti bendrijos patirtas išlaidas, kilusias dėl jo Klaipėdos rajono savivaldybei teikto rašto; 2) 3.6 sprendimą, kuriuo nuspręsta K. P. pašalinti iš bendrijos ir iš bendrijos valdybos narių. Nurodė, kad šie sodininkų bendrijos pirmininko iniciatyva priimti sprendimai yra neteisėti, priimti pažeidžiant nustatytas procedūras. Ieškovas nedalyvavo sprendžiant klausimą dėl jo pašalinimo iš bendrijos narių ir valdybos narių, jam nebuvo pranešta apie planuojamą pakartotinį susirinkimą ir numatomą svarstyti šį klausimą, šis klausimas nebuvo įtrauktas į darbotvarkę. 2016 m. rugsėjo 17 d. neįvykusio neeilinio visuotinio narių susirinkimo darbotvarkėje buvo numatyta spręsti šiuos klausimus: 1) vandens laistymo sistemos SB „Duomenys neskelbtini“ nariams poreikio įvertinimas ir juridinis įteisinimas; 2) K. P. rašto, pateikto Klaipėdos rajono administracijos direktoriui, išvadų ir iš to kilusių finansinių, teisinių pasekmių svarstymas; 3) kiti klausimai. Pakartotinis susirinkimas 2016 m. spalio 8 d. buvo sušauktas po to, kai 2016 m. rugsėjo 17 d. neįvyko neeilinis susirinkimas, kurio darbotvarkėje klausimas dėl ieškovo pašalinimo iš bendrijos narių ir valdybos narių nebuvo numatytas. Ieškovas ir susirinkime dalyvavę bendrijos nariai nebuvo informuoti apie šio klausimo svarstymą, nesudarytos sąlygos ieškovui pateikti paaiškinimus, motyvus bei atsikirtimus šiuo klausimu. Ieškovas, eidamas bendrijos valdybos nario pareigas, savo veiksmais nė karto nepažeidė bendrijos įstatuose numatytų valdybos nario teisių ir pareigų, nekompromitavo bendrijos reputacijos, neatliko veiksmų, kurie prieštarautų bendrijos veiklos tikslams ir funkcijoms. Priešingai, įgyvendindamas jam kylančias teises ir pareigas jas vykdė atsakingai ir nuoširdžiai, rūpindamasis bendrijos narių teisėtų interesų apsauga, ne kartą kreipėsi į viešojo administravimo subjektus, įgyvendino kitus bendrijos uždavinius. 2016 m. spalio 8 d. susirinkimo dienotvarkės 2 klausimu nuspręsta pateikti ieškovui apmokėti bendrijos patirtas išlaidas, tačiau šis sprendimas yra absoliučiai neteisėtas. Ieškovui pateikus raštą Klaipėdos rajono savivaldybei tarp jo ir sodininkų bendrijos nesusiklostė jokie prievoliniai santykiai, kuriais jis būtų įpareigotas apmokėti bendrijos susidariusias išlaidas. Visuotinio sodininkų bendrijos narių susirinkimo 2016 m. spalio 8 d. protokolo pagrindu atsakovė SB „Duomenys neskelbtini“ 2016 m. spalio 18 d. išrašė ieškovui sąskaitą – faktūrą Nr. ( - ) kuria reikalaujama sumokėti 304,58 Eur. Net 250 Eur šios sumos sudaro mokestis VšĮ „Duomenys neskelbtini“, kuri atliko įvairias dokumentacijos tvarkymo ir teisinio koregavimo paslaugas, nesusijusias su ieškovo užklausimu Klaipėdos rajono savivaldybei. Be to, VšĮ „Sprendimai visiems“ 2016 m. rugpjūčio 9 d. sąskaitoje–faktūroje Nr. SV16-26 nurodytos paslaugos, kurios buvo atliekamos rugsėjo mėnesį. Toks išankstinis paslaugų pirkimas kelia klausimą dėl jų pagrįstumo ir būtinumo. Mano, kad ši sąskaita galimai yra suklastota. Bendrijos nariai nusprendė apmokestinti ieškovą vadovaudamiesi LR Sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio, 29 straipsnio, 30 straipsnio nuostatomis, teigdami, kad jis padarė pažeidimą, tačiau koks konkrečiai padarytas pažeidimas, neįvardijama. Ieškovas naudojosi savo teise, numatyta LR Sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 5 punktu, kuriame įtvirtinta bendrijos nario teisė susipažinti su bendrijos dokumentais ir bendrijos įstatuose nustatyta tvarka gauti bendrijos turimą informaciją apie jos veiklą.
  2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovą ir atsakovę siejo narystės bendrijoje santykiai, ir iš to kylančios ieškovo teisės ir pareigos, numatytos LR Sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnyje ir 18 straipsnyje. Šalia ieškovui priklausančio žemės sklypo, kurį jis įsigijo 2011 m., yra bendrijos bendrojo naudojimo objektas – 1985 m. pastatytas vandens bokštas, kuris visiems sodininkams užtikrina vandens tiekimą laistymo reikmėms. K. P. 2011 m. rugsėjo 26 d. buvo pasirašytinai supažindintas su šalia jam priklausančio žemės sklypo esančio vandens bokšto 15 metrų apsaugine zona ir tos zonos eksploatavimo taisyklėmis, ir įsipareigojo jų laikytis, taip pat įsipareigojo vykdyti bendrijos įstatų, vidaus tvarkos taisyklių, visuotinių bendrijos narių susirinkimų ir valdybos nutarimų reikalavimus, tvarkyti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus. Vandens bokštą laikantis plieninis trosas yra pritvirtintas ieškovui priklausančiame sklype, todėl ieškovo suinteresuotas šį bokštą nugriauti. Jis, būdamas bendrijos valdybos nariu, nesuderinęs nei su bendrijos nariais, nei su valdyba, veikdamas priešingai visų sodininkų interesams, 2016 m. birželio 28 d. kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją su prašymu nurodydamas, kad atstovauja savo gatvės narių interesus, kurie rašte nenurodyti. Šie jo veiksmai pažeidžia Sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytą pareigą tausoti bendrijos turtą ir bendrojo naudojimo objektus, bei bendrijos įstatų 20 punktą, kuriame numatyta, kad bendrijos narys turi teisę naudotis bendrijos bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį nepažeisdamas kitų bendrijos narių teisių bei teisėtų interesų ir aplinkos apsaugos reikalavimų. Nesutarimus dėl vandens bokšto eksploatacijos buvo bandyta spręsti geranoriškai, tačiau ieškovas to daryti nenorėjo, atsisakė pateikti jam priklausančio sklypo pirkimo - pardavimo sutarties kopiją, kadastrinių matavimų duomenis, nepaženklino sklypo ribų riboženkliais, kas yra būtina saugiai vandens bokšto eksploatacijai ir techninei priežiūrai. Jis nesilaikė vandens bokšto apsaugos zonos eksploatavimo taisyklių, neužtikrino, kad prie vandens bokšto būtų galima patekti su automobiliais ir technika, dėl bokšto eksploatacijos ir techninės būklės reiškė nepagrįstas pretenzijas sodininkų bendrijai ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dar ir dėl to, kad draudimo kompanijos dėl bokšto būklės atsisako drausti jo sklypą. Dėl ieškovo kreipimosi į savivaldybės administraciją bendrija patyrė papildomų išlaidų dokumentų gavimui ir neeilinio bendrijos narių susirinkimo organizavimui. 2016 m. spalio 8 d. neeilinis bendrijos narių susirinkimas buvo organizuotas iš esmės dėl ieškovo veiksmų. Susirinkime bendrijos nariai priėmė sprendimą, kad vandens laistymo sistema yra reikalinga bendrijos reikmėms, ieškovo siekis nugriauti vandens bokštą yra nesuderinamas su jo naryste bendrijoje, todėl jis ir buvo pašalintas iš bendrijos narių. Apie bendrijos narių susirinkimų datas bendrijos nariai buvo informuoti skelbimais spaudoje ir skelbimų lentoje. Apie susirinkimus ieškovas buvo informuotas ir asmeniškai - žodžiu bei elektroniniu paštu. SB „Duomenys neskelbtini“ laikėsi visų bendrijos narių susirinkimui sušaukti numatytų procedūrų, nustatytų LR Sodininkų bendrijų įstatyme ir bendrijos įstatuose. Apie susirinkimo darbotvarkę ieškovas buvo informuotas asmeniškai, dalyvavo susirinkime ir pasisakė, kad nesutinka būti pašalintas iš bendrijos narių. Sprendimų projektų 3.6 punkte buvo numatytas balsavimas dėl ieškovo pašalinimo iš bendrijos narių; sprendimas pašalinti ieškovą iš bendrijos narių buvo priimtas, nes jis grubiai pažeidė bendrijos ir valdybos nario pareigas, iškilusių klausimų nesprendė bendrijos viduje, savo asmeninį interesą iškėlė aukščiau bendrijos narių, todėl 2016 m. spalio 8 d. pakartotinio sodininkų bendrijos narių susirinkimo protokolu priimto 3.6 sprendimo, kuriuo nutarta pašalinti K. P. iš bendrijos ir bendrijos valdybos narių, nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu. Ieškovui su tuo susijusios dokumentų kopijos nebuvo pateiktos, nes jis už jas nesusimokėjo. Sodininkų bendrijos 2016 m. spalio 18 d. sprendimu vienašališkai K. P. išrašyta sąskaita, kuria jam pasiūlyta apmokėti bendrijos išlaidas, nesukelia jam jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti savarankišku ginčo civilinėje byloje dalyku. Ieškovas neturėjo ir neturės jokio materialinio suinteresuotumo bylos dalyje dėl 2016 m. spalio 18 d. pakartotinio sodininkų bendrijos narių susirinkimo protokolu priimto 2 sprendimo pripažinimo negaliojančiu, nes tarp šalių nesant sudarytos sutarties jokios teisinės pasekmės ieškovui nekyla ir tai yra pagrindas ieškinį šioje dalyje atmesti.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino negaliojančiais Sodininkų bendrijos „Duomenys neskelbtini“ 2016 m. spalio 8 d. pakartotinio bendrijos narių susirinkimo 2 sprendimą - pateikti K. P. sąskaitą apmokėti bendrijos patirtas išlaidas, kilusias dėl iš jo Klaipėdos rajono savivaldybei teikto rašto, ir 3.6 sprendimą - pašalinti K. P. iš bendrijos ir valdybos narių. Priteisė iš atsakovės Sodininkų bendrijos „Duomenys neskelbtini“ 831 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui K. P.. Priteisė iš atsakovės Sodininkų bendrijos „Duomenys neskelbtini 34 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
  2. Teismas nurodė, kad 2016 m. spalio 8 d. vykusio susirinkimo metu sprendžiant skelbimuose apie susirinkimą darbotvarkėje nedetalizuotus kitus klausimus, išspręstas ir atskirai į darbotvarkę neįtrauktas klausimas - dėl K. P. pašalinimo iš bendrijos narių ir valdybos narių.
  3. Pažymėjo, kad į bylą su atsiliepimu į pradinį ieškinį pateikti valdybos primininko 2016 m. rugsėjo 2 d. ir narių (nenurodant datos) pasirašyti 2016 m. rugsėjo 17 d. neeilinio susirinkimo siūlomi sprendimų projektai; tarp jų kiti einamieji klausimai 3.4 punktu siūlomas sprendimo projektas: K. P. už tai, kad būdamas valdybos nariu tretiesiems asmenims teikia melagingą informaciją apie valdybos pirmininką bei valdybos sprendimus, skleidžia destrukciją tarp sodo bendrijos narių, nesuderinęs su valdyba svarbių klausimų, be pagrindo nurodydamas, kad atstovauja gatvės gyventojus, ėmėsi iniciatyvos dėl vandens bokšto pašalinimo ar remonto, pažeidė LR Sodininkų bendrijų įstatymo 17 straipsnio 4 dalies, bendrijos įstatų 51 punkto nuostatas, tokiu būdu pažeidė valdybos kompetenciją ir teisėtus narių interesus, vadovaujantis bendrijos įstatų 31.2 punktu pašalinti iš bendrijos narių. Tuo tarpu ginčijamas 2016 m. spalio 8 d. susirinkime 3.6 punktu priimtas sprendimas suformuluotas visiškai kitaip, nenurodant jokių motyvų ir pagrindų. Be to, 2016 m. rugpjūčio 8 d. SB „Smiltelė“ valdybos posėdyje numatytoje susirinkimo darbotvarkėje klausimo Nr. 3 ir jį detalizuojančių klausimų nebuvo numatyta. Teismo vertinimu, visuma šių aplinkybių leidžia daryti labai tikėtiną išvadą, kad į bylą pateikti sprendimų projektai parengti atgaline data, po ieškinio pateikimo teismui.
  4. Nustatė, kad K. P. susirinkime dalyvavusių bendrijos narių sąraše nenurodytas, jo pasisakymo jį betarpiškai liečiančiu klausimu nei faktas, nei turinys susirinkimo protokole neužfiksuoti. Atsakovės pozicija, kad visi suinteresuoti asmenys – pašalinamas asmuo ir kiti suinteresuoti asmenys buvo tinkamai informuoti apie susirinkime spręstiną klausimą, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Padarė išvadą, kad 2016 m. spalio 8 d. vykusiame pakartotiniame susirinkime buvo sprendžiami klausimai, kurie išimtine teise priklauso bendrijos narių susirinkimo kompetencijai, tačiau nebuvo įtraukti į darbotvarkę.
  5. Pažymėjo, kad teisinėje valstybėje asmens kreipimasis į viešo administravimo įstaigą prašant padėti išspręsti jam (labai tikėtina ir kitiems bendrijos nariams) aktualią problemą yra normalus, priimtinas ir teisėtas veiksmas, o narystė bendrijoje ir dalyvavimas bendrijos valdymo institutuose šios teisės neatima, neapriboja ir nesuvaržo. Ieškovo 2016 m. birželio 28 d. raštas savivaldybės administracijos vadovui yra dalykinio pobūdžio, jo turinys - korektiškas, neužgaulus, nieko nežeminantis ir nešmeižiantis, todėl, teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo išvadai, kad kreipiantis su pagalbos prašymu į viešo administravimo įstaigą buvo pažeisti bendrijos įstatai ar teisėti interesai.
  6. Nurodė, kad nesuprantama, kodėl ieškovas turėtų apmokėti su bendrijos veikla, įgyvendinat jos tikslus bei paskirtį, susijusias išlaidas. Atkreipė dėmesį, kad to negalėjo paaiškinti ir atsakovės atstovai. Nurodė, kad atsakovė nei ginčijamo sprendimo, nei vykdant šį sprendimą išrašytos bei ieškovui pateiktos apmokėti sąskaitos neatšaukė, nepanaikino, neanuliavo, ginčijamas sprendimas yra įvykdytas, ieškovui pateikta sąskaita su reikalavimu ją apmokėti, todėl nesutiko su atsakovės pozicija, kad ginčijamas sprendimas nesukuria teisinių pasekmių.
  7. Nustatė, kad VšĮ „Duomenys neskelbtini“ sąskaita išrašyta 2016 m. rugpjūčio 9 d., t. y. anksčiau, nei valdyba (2016 m. rugpjūčio 10 d.) priėmė sprendimą kreiptis dėl teisinių paslaugų. Į sąskaitą įtraukti būsimi darbai, dalis jų susiję su bendra įprasta bendrijos veikla, ir dalis, labai tikėtina, susijusi su ginčijamais sprendimais bei prieš tai atliktais jiems priimti parengiamaisiais veiksmais. Teismo vertinimu, tai rodo kryptingą siekį susidoroti pašalinant pirmininkui nepatogų asmenį iš bendrijos. Konstatavo kad visiškai nelogiška, jog asmuo, kuris neteisėtai pašalintas iš bendrijos ir jos valdybos narių, turi apmokėti iš dalies su jo neteisėtu pašalinimu susijusias bendrijos išlaidas.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8

  1. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

910.1. Teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnio 1 dalyje nuostatas dėl įrodymų vertinimo, neteisingai ir netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neteisingai ir netinkamai nustatė ieškovo K. P. ir sodininkų bendrijos „Duomenys neskelbtini“ daugumos bendrijos narių interesų pusiausvyrą.

1010.2. Apie bendrijos narių susirinkimų datas, darbotvarkę bendrijos nariai buvo informuoti skelbimais spaudoje ir skelbimų lentose. Apie bendrijos narių susirinkimų datas ieškovas K. P. buvo informuotas ir asmeniškai žodžiu, ir elektroniniu paštu. Ieškovas neteikė įrodymų, kad jam būtų trukdoma dalyvauti valdybos posėdžiuose, susipažinti su susirinkime planuojamais priimti sprendimais. Taip pat su visais bendrijos dokumentais galima susipažinti nemokamai, tačiau 9 Eur už kopijų išdavimą ieškovas sumokėti atsisakė. Todėl teismo išvada, kad pašalinamas asmuo ir kiti asmenys buvo netinkamai informuoti apie susirinkime spręstus klausimus, yra nepagrįsta. Teismo pozicija, kad ieškovas nežinojo apie tai, jog jį ketinama pašalinti iš bendrijos ir vadybos narių, patvirtina nenuoseklūs ieškovo parodymai bei liudytojai, kviesti ieškovo. Labiau tikėtina, kad ieškovas žinojo apie susirinkime planuojamus sprendimus ir paveikė savo pusės liudytojus duoti jam palankius parodymus.

1110.3. Vandens bokšto remontui, atsižvelgiant į bendrijos finansines galimybes, 2016-2017 buvo skirta apie 4 500 eurų, todėl negalima teigti, kad iš bendrija neatliko jokių veiksmų dėl bokšto modernizavimo ir šie klausimai nebuvo sprendžiami bendrijoje, o ieškovas turėjo imtis veiksmų, kad bokštas būtų nugriautas. Teismo pozicija, kad jokių rezultatų nebuvo pasiekta, o bendrijai privaloma įregistruoti inžinerinį statinį ir suformuoti žemės sklypą, yra nepagrįsta.

1210.4. Nesutiktina su pirmos instancijos teismo argumentais, kad asmens kreipimasis i viešojo administravimo įstaigą, prašant jam išspręsti aktualią problemą, t. y. nugriauti vandens bokštą ar ji kapitališkai suremontuoti, nesant finansinių galimybių, yra suderinamas su daugumos bendrijos narių interesais.

1310.5. Teismo vertinimas, kad ieškovas buvo pašalintas iš bendrijos narių už rašto Klaipėdos rajono savivaldybei pateikimą, nepagrįstas byloje esančiais įrodymais. Ieškovas buvo pašalintas už veikimą, priešingą daugumos bendrijos narių interesams ir bendrijos įstatų nesilaikymą.

1410.6. Teismo argumentai, kad valdybos pirmininkas siekia pašalinti „nepatogų“ asmenį iš bendrijos narių, nepagrįsti. Sprendimus bendrijos narių susirinkimuose priima bendrijos nariai, o ne bendrijos pirmininkas.

1510.7. Atsakovės vienašališkai išrašyta sąskaita nesukuria ieškovui jokių materialinių teisinių pasekmių, todėl negali būti savarankišku ginčo civilinėje byloje dalyku. Šiuo konkrečiu atveju ieškovas neturėjo ir neturės jokio materialinio suinteresuotumo bylos dalyje dėl 2016 m. spalio 8 d. pakartotinio Sodininkų bendrijos narių susirinkimo protokolu priimtu 2 klausimo 2 sprendimo pripažinimo negaliojančiu, nes nesant sudarytos sutarties tarp ieškovo ir atsakovės jokios teisinės pasekmės ieškovui nekyla.

  1. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1611.1. Pasisakydamas dėl SB „Duomenys neskelbtini“ priimto sprendimo, kuriuo ieškovas buvo pašalintas iš bendrijos ir valdybos narių, pripažinimo negaliojančiu, pirmosios instancijos teismas itin kruopščiai ir išsamiai pasisakė dėl apeliantės priimto sprendimo (ne) teisėtumo, įvertino byloje esančių įrodymų visumą, pasisakė tiek dėl ieškovo, tiek dėl atsakovės duotų paaiškinimų, todėl teigti, kad priimdamas sprendimą teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nėra jokio racionalaus pagrindo.

1711.2. SB „Duomenys neskelbtini“ valdybos pirmininkas J. T., supažindindamas valdybos narius ir kitus sodininkus su K. P. savivaldybei teiktu raštu, pateikė ne vientisą autentišką rašto tekstą, bet su kryptingais ir akivaizdžiai priešiškais savo paties įterptais komentarais, tokiu būdu formuodamas negatyvų nusistatymą. Apeliaciniame skunde šios teismo nustatytos aplinkybės nepaneigtos.

1811.3. Abejoti liudytojų duotais parodymais pagrindo nėra. Tai, kad ieškovas paveikė savo pusės liudytojus ir tokiu būti vertė juos duoti jam palankius parodymus, yra niekuo nepagrįsti subjektyvūs apeliantės samprotavimai.

1911.4. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog ieškovas iš anksto žinojo apie savo pašalinimą iš bendrijos ir valdybos narių, vis dėlto byloje esančios ir pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės rodo, kad tokie teiginiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Labai tikėtina, kad į bylą su atsiliepimu į pradinį ieškinį pateikti valdybos pirmininko 2016 m. rugsėjo 2 d. ir narių (nenurodant datos) pasirašyti 2016 m. rugsėjo 17 d. neeilinio susirinkimo siūlomi sprendimų projektai buvo parengti atgaline data, po ieškinio pateikimo teismui. Ginčijamas 2016 m. spalio 8 d. susirinkime 3.6 punktu priimtas sprendimas suformuluotas visiškai kitaip nei valdybos pirmininko 2016 m. rugsėjo 2 d. ir narių (nenurodant datos) pasirašyti 2016 m. rugsėjo 17 d. neeilinio susirinkimo siūlomi sprendimų projektai, t. y. nenurodant jokių motyvų ir pagrindų.

2011.5. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kuriais teigiama, kad darbotvarkėje buvo iš anksto numatytas klausimas dėl K. P. pašalinimo iš bendrijos ir valdybos narių, kad K. P. buvo iš anksto žinoma apie jo pašalinimą, ir jis turėjo visas galimybes susipažinti su šiais klausimais iš anksto, yra ne tik nepagrįsti, bet ir paneigti byloje esančių įrodymų visuma, dėl kurių aiškiai ir išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas.

2111.6. Byloje esančių įrodymų visuma aiškiai nurodo, kad K. P. iš valdybos ir bendrijos narių buvo pašalintas dėl 2016 m. birželio 28 d. kreipimosi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją parengiant raštą dėl SB „Duomenys neskelbtini“ priklausančio vandens bokšto būklės. Apeliantės pozicija, kad K. P. iš valdybos ir bendrijos narių buvo pašalintas ne dėl kreipimosi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją, yra nesąžininga ir prieštaraujanti byloje esantiems įrodymams.

2211.7. Tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu, galimai siekiant išvengti bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsakovė nurodo pripažįstanti, kad sąskaita buvo išrašyta nepagrįstai, nesuteikia pagrindo laikyti, kad tokia sąskaita iki civilinės bylos iniciavimo teisme nesukėlė ieškovui jokių teisinių pasekmių.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

25Apeliacinis skundas atmestinas

26

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis.
  2. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

27Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

  1. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai iš esmės susiję su netinkamu teismo įrodymų vertinimu. Apeliantė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškovo K. P. ir sodininkų bendrijos „Duomenys neskelbtini“ daugumos bendrijos narių interesų pusiausvyrą.
  2. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų nuostatų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
  3. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išvadomis, todėl pasisako dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.
  4. Kaip jau minėta, apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, t. y. padarė nepagrįstą išvadą, kad K. P. ir kiti asmenys buvo netinkamai informuoti apie susirinkime spręstinus klausimus. Nesutinka, kad ieškovas nežinojo apie tai, jog jį ketinama pašalinti iš bendrijos ir vadybos narių. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pakartotiniame susirinkime buvo išspręstas į darbotvarkę neįtrauktas klausimas.
  5. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014).
  6. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad apie šaukiamą bendrijos narių susirinkimą jo organizatorius turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos informuoti bendrijos narius paskelbdamas skelbimą skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose mėgėjų sodo teritorijoje, taip pat, jei yra galimybių, paskelbdamas informaciją visuomenės informavimo priemonėse ir bendrijos narius informuodamas elektroninių ryšių priemonėmis, nurodyti susirinkimo organizavimo vietą ir laiką ir kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę bei siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais.
  7. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog 2016 m. rugpjūčio 10 d. SB „Duomenys neskelbtini“ valdybos posėdyje, kuriame K. P. nedalyvavo, nutarta 2016 m. rugsėjo 2 d. sušaukti neeilinį visuotinį narių susirinkimą, kreiptis į teisininką dėl teisinių paslaugų užsakymo, pateikti K. P. apmokėti visas bendrijos patirtas išlaidas, susijusias su jo raštu savivaldybei, numatyta susirinkimo darbotvarkė: 1. Vandens augalų laistymo sistemos SB „Duomenys neskelbtini“ nariams reikalingumas; 2. K. P. rašto, pateikto Klaipėdos rajono administracijos direktoriui, nagrinėjimas ir iš to kilusių pasekmių svarstymas; 2.1 Vandens augalų laistymo sistemos juridinis įteisinimas (siurblinė, lauko linijos, vandens bokštas); 2.2 Bendrojo naudojimo žemės, esančios apie vandens bokštą, juridinis įteisinimas. 2016 m. rugpjūčio 26 d. SB „Smiltelė“ valdybos posėdyje, kuriame K. P. nedalyvavo, nutarta perkelti visuotinio narių susirinkimo datą iš 2016 m. rugsėjo 2 d. į 2016 m. rugsėjo 17 d. Apie 2016 m. rugsėjo 17 d. vyksiantį SB „Duomenys neskelbtini“ neeilinį visuotinį bendrijos narių susirinkimą paskelbta 2016 m. rugpjūčio 30 d. dienraštyje „Klaipėda“ ir 2016 m. rugsėjo 2 d. skelbimų lentoje. Nurodyta susirinkimo darbotvarkė: 1. Vandens laistymo sistemos SB „Duomenys neskelbtini“ nariams poreikio įvertinimas ir juridinis įteisinimas; 2. K. P. rašto, pateikto Klaipėdos rajono administracijos direktoriui, išvadų ir iš to kilusių finansinių, teisinių pasekmių svarstymas; 3. Kiti klausimai. Skelbime dienraštyje nurodyta, kad nesant kvorumo pakartotinis susirinkimas vyks 2016 m. spalio 8 d. Skelbime skelbimų lentoje nurodyta, kad su sprendimų projektais galima susipažinti kreipiantis į valdybos pirmininką arba buhalterę. 2016 m. rugsėjo 17 d. SB „Duomenys neskelbtini“ neeilinis bendrijos narių susirinkimas iš 236 bendrijos narių užsiregistravus 44 pripažintas neįvykusiu, nutarta šaukti pakartotinį susirinkimą 2016 m. spalio 8 d. Apie 2016 m. spalio 8 d. vyksiantį SB „Duomenys neskelbtini“ pakartotinį visuotinį bendrijos narių susirinkimą pagal 2016 m. rugsėjo 17 d. neįvykusio susirinkimo darbotvarkę paskelbta 2016 m. rugsėjo 19 d. skelbimų lentoje. 2016 m. spalio 8 d. pakartotiniame visuotiniame bendrijos narių susirinkime dalyvavo 51 bendrijos narys. Skelbimuose nurodyta susirinkimo darbotvarkė: 1. Vandens laistymo sistemos SB „Duomenys neskelbtini“ nariams poreikio įvertinimas ir juridinis įteisinimas; 2. K. P. rašto, pateikto Klaipėdos rajono administracijos direktoriui, išvadų ir iš to kilusių finansinių, teisinių pasekmių svarstymas; 3. Kiti klausimai. Susirinkime, be kitų klausimų, nuspręsta: 2 punktu - 50 balsų už, - pateikti K. P. sąskaitą apmokėti bendrijos patirtas išlaidas kilusias dėl iš jo Klaipėdos rajono savivaldybei teikto rašto; 3.6 punktu - 10 bendrijos narių balsavus prieš ir likusiems už, - pašalinti K. P. iš bendrijos ir iš valdybos narių, įgalioti valdybos pirmininką pateikti VĮ Registrų centrui duomenis apie jo įgaliojimų pabaigą.
  8. Įvertinusi bylos medžiagą, šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog 2016 m. spalio 8 d. vykusio susirinkimo metu, sprendžiant skelbimuose apie susirinkimą darbotvarkėje nedetalizuotus kitus klausimus, išspręstas ir atskirai į darbotvarkę neįtrauktas klausimas - dėl K. P. pašalinimo iš bendrijos narių ir valdybos narių.
  9. Faktinės aplinkybės, nurodytos šios nutarties 20 punkte, liudytojų parodymai ir byloje esantys įrodymai patvirtina, jog klausimas dėl K. P. į darbotvarkę įtrauktas nebuvo. Pažymėtina, kad sprendimų projektai prie darbotvarkės skelbiami nebuvo, sprendimų projektai K. P., elektroniniu paštu raginat jį būtinai dalyvauti susirinkime, taip pat nebuvo siunčiami.
  10. Šios nutarties 19 punkte minėta, kad SB įstatymo 16 straipsnis numano, jog bendrijos narių susirinkimo organizatorius turi paskelbti susirinkimo darbotvarkę bei siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Asmuo, inicijuodamas sodininkų bendrijos narių susirinkimo sušaukimą, siekia, kad sodininkų bendrijos susirinkimas, tinkamai išnagrinėjęs susirinkimo darbotvarkės klausimus, priimtų reikiamą sprendimą. Todėl tam, kad bendrijos nariai turėtų galimybę tinkamai pasiruošti sodininkų bendrijos susirinkimui ir galėtų tinkamai nuspręsti susirinkimo darbotvarkės klausimais, įstatymų leidėjas įtvirtino pareigą sodininkų bendrijos narių susirinkimo sušaukimo iniciatoriui pateikti visą reikalingą informaciją: susirinkimo sušaukimo priežastis, tikslus, pateikti darbotvarkę, datą, vietą bei siūlomų sprendimų projektus. Sprendimo projektas turi apimti išsamią informaciją sprendžiamu klausimu.
  11. Nagrinėjamu atveju 2016 m. rugpjūčio 30 d. dienraštyje „Klaipėda“ ir 2016 m. rugsėjo 2 d. skelbimų lentoje paskelbus apie šaukiamą sodininkų bendrijos narių susirinkimą nurodyta susirinkimo darbotvarkė: 1. Vandens laistymo sistemos SB „Duomenys neskelbtini“ nariams poreikio įvertinimas ir juridinis įteisinimas; 2. K. P. rašto, pateikto Klaipėdos rajono administracijos direktoriui, išvadų ir iš to kilusių finansinių, teisinių pasekmių svarstymas; 3. Kiti klausimai. Skelbime skelbimų lentoje nurodyta, kad su sprendimų projektais galima susipažinti kreipiantis į valdybos pirmininką arba buhalterę.
  12. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, jog klausimai dėl valdybos nario atšaukimo ir bendrijos nario pašalinimo iš bendrijos privalo būti aiškiai ir suprantamai įtraukiami į darbotvarkę, o ne „uždengti“ kitų (einamųjų) klausimų svarstymu. 2016 m. spalio 8 d. SB „Duomenys neskelbtini“ pakartotinio visuotinio bendrijos narių susirinkimo 3 darbotvarkės klausimas „Kiti klausimai“, nesant detalizuotos informacijos, neleidžia daryti išvados, jog bendrijos nariams neabejotinai buvo aišku, jog bus sprendžiamas klausimas dėl K. P. pašalinimo iš bendrijos ir valdybos narių.
  13. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad bendrijos nariai dėl susirinkimuose svarstomų klausimų gali iš anksto pareikšti savo nuomonę raštu bendrijos įstatų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju, nedetalizavus 3 darbotvarkės klausimo, nebuvo sudarytos tinkamos ir priimtinos sąlygos pasirengti tokio klausimo nagrinėjimui, nebuvo iš anksto ir aiškiai suformuluoti K. P. pašalinimo pagrindai, nebuvo sudarytos sąlygos bei galimybės surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, tokiu būdu taip pat buvo suvaržytos narių teisės įgyvendinti SBĮ 16 straipsnio 9 dalyje numatytą teisę pareikšti savo nuomonę raštu.
  14. Šių nurodytų aplinkybių visetas leidžia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad 2016 m. spalio 8 d. vykusio susirinkimo metu sprendžiant skelbimuose apie susirinkimą darbotvarkėje nedetalizuotus kitus klausimus išspręstas ir atskirai į darbotvarkę neįtrauktas klausimas - dėl K. P. pašalinimo iš bendrijos narių ir valdybos narių, vertinti kaip teisėtą ir pagrįstą.
  15. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškovo K. P. ir sodininkų bendrijos „Duomenys neskelbtini“ daugumos bendrijos narių interesų pusiausvyrą. Apeliantė įsitikinusi, jog K. P. savo veiksmais veikė prieš atsakovę ir kitus jos narius, ir būtent ši priežastis lėmė bendrijos narių siekį K. P. pašalinti iš bendrijos narių.
  16. Apeliaciniame skunde apeliantė įrodinėja, jog K. P. iš bendrijos narių pašalintas už veikimą, priešingą daugumos bendrijos narių interesams ir bendrijos įstatų nesilaikymą. Akcentuoja, jog K. P. iškilusių bendrijoje klausimų nebandė ir nebando spręsti bendrijos viduje, veikia nelojaliai, pažeidžia juridinio asmens ir bendrijos narių daugumos interesus, savo asmeninius iškeldamas aukščiau juridinio asmens interesų, daugumos bendrijos narių interesų, siekia tik savo asmeninių interesų, norėdamas nugriauti ar suremontuoti vandens bokštą. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus vertina kritiškai.
  17. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad bendrijos narys turi teisę imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo ir individualiems objektams, ir reikalauti atlyginti padarytus nuostolius. Šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyta, kad bendrijos narys turi teisę įgyvendinti kitas įstatymų nustatytas teises ir bendrijos įstatuose nustatytas neturtines teises. Teisę teikti užklausas viešojo administravimo subjektams ir gauti atsakymą suteikia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas ir kiti teisės aktai. Kaip teisingai pabrėžė pirmosios instancijos teismas, narystė bendrijoje ir dalyvavimas bendrijos valdymo institutuose, šios teisės neatima, neapriboja ir nesuvaržo.
  18. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad K. P. kreipimąsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją dėl SB „Duomenys neskelbtini“ priklausančio vandens bokšto būklės SB „Duomenys neskelbtini“ pirmininkas laikė prieštaraujančiu bendrijos narių interesams, pažeidžiančiu bendrijos įstatus. Šią išvadą pagrindžia byloje esantys įrodymai, t. y. apeliantės pozicija, išreikšta tiek procesiniuose dokumentuose, tiek bylos nagrinėjimo metu, būtent jog K. P. dėl bokšto eksploatacijos ir techninės būklės reiškė nepagrįstas pretenzijas sodininkų bendrijai ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai; būtent dėl ieškovo kreipimosi į savivaldybės administraciją bendrija patyrė papildomų išlaidų dokumentų gavimui ir neeilinio bendrijos narių susirinkimo organizavimui; išrašyta ir reikalaujama apmokėti sąskaita dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai teikto rašto.
  19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog K. P. pašalinimas iš valdybos ir bendrijos narių buvo inicijuotas būtent dėl kreipimosi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją dėl SB „Duomenys neskelbtini“ priklausančio vandens bokšto būklės. Apeliantės pozicija, kad K. P. iš valdybos ir bendrijos narių buvo pašalintas ne dėl kreipimosi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją, laikytina neįrodyta ir prieštaraujanti byloje esantiems įrodymams (CPK 178 straipsnis).
  20. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog atsakovės vienašališkai išrašyta sąskaita nesukuria ieškovui jokių materialinių teisinių pasekmių, todėl negali būti savarankišku ginčo civilinėje byloje dalyku. Nors atsakovė tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek apeliaciniame skunde įrodinėja, kad išrašyta sąskaita nesukuria ieškovui prievolės ją apmokėti, tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė išrašytos bei ieškovui pateiktos apmokėti sąskaitos neatšaukė, nepanaikino, neanuliavo. Ginčijamas sprendimas yra įvykdytas, ieškovui pateikta sąskaita su reikalavimu ją apmokėti, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ginčijamas sprendimas nesukuria teisinių pasekmių.

28Dėl bylos procesinės baigties

  1. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).
  2. Ieškovas pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą surašymą turėjo 580 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir prašė jas priteisti iš atsakovės.
  3. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytos maksimalios sumos, todėl atsakovės apeliacinį skundą atmetus iš jos priteistina ieškovui 580 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
  4. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

30Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

31Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32Priteisti iš atsakovės Sodininkų bendrijos „Duomenys neskelbtini juridinio asmens kodas Duomenys neskelbtini, 580 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui K. P., asmens kodas ( - )

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4.
  1. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė pripažinti... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6.
    1. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m.... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 8.
      1. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 9. 10.1. Teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnio 1 dalyje nuostatas dėl... 10. 10.2. Apie bendrijos narių susirinkimų datas, darbotvarkę bendrijos nariai... 11. 10.3. Vandens bokšto remontui, atsižvelgiant į bendrijos finansines... 12. 10.4. Nesutiktina su pirmos instancijos teismo argumentais, kad asmens... 13. 10.5. Teismo vertinimas, kad ieškovas buvo pašalintas iš bendrijos narių... 14. 10.6. Teismo argumentai, kad valdybos pirmininkas siekia pašalinti... 15. 10.7. Atsakovės vienašališkai išrašyta sąskaita nesukuria ieškovui... 16. 11.1. Pasisakydamas dėl SB „Duomenys neskelbtini“ priimto sprendimo,... 17. 11.2. SB „Duomenys neskelbtini“ valdybos pirmininkas J. T.,... 18. 11.3. Abejoti liudytojų duotais parodymais pagrindo nėra. Tai, kad ieškovas... 19. 11.4. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog ieškovas iš anksto žinojo apie... 20. 11.5. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kuriais teigiama, kad... 21. 11.6. Byloje esančių įrodymų visuma aiškiai nurodo, kad K. P. iš valdybos... 22. 11.7. Tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu, galimai siekiant išvengti... 23. Teisėjų kolegija... 24. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 25. Apeliacinis skundas atmestinas... 26.
        1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 27. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo
            28. Dėl bylos procesinės baigties
            1. Teisėjų... 29. Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme
                30. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331... 31. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (Klaipėdos rajono... 32. Priteisti iš atsakovės Sodininkų bendrijos „Duomenys neskelbtini juridinio...