Byla A-438-2500-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, dalyvaujant atsakovo atstovui Aurelijui Mačiulaičiui, trečiojo suinteresuotojo asmens atstovei Rasai Račkytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo banga“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo banga“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl potvarkio panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas UAB „Vėjo banga“ (toliau – pareiškėjas, bendrovė, įmonė) su skundu kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – atsakovas, Ministerija, ŽŪM) kanclerio 2010 m. birželio 21 d. potvarkį Nr. 4D-85 „Dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Potvarkis) toje dalyje, kurioje atsisakyta skirti paramą pareiškėjui pagal Paramos paraišką Nr. 3VK-KL-10-1-000616-PR001 (toliau – ir Paraiška), ir įpareigoti Ministeriją pašalinti padarytą pažeidimą, įpareigojant ją skirti paramą pagal bendrovės Paraišką bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Skunde nurodė, kad pareiškėjo nuomone, Potvarkis, kuriuo nuspręsta neskirti jai paramos, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovas neišsamiai ir nevisapusiškai įvertino pareiškėjo pateiktus dokumentus bei netinkamai taikė Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-144 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių (Veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) (2010 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. 3D-146 redakcija, toliau – ir Taisyklės) 21.16. punktą. Atsakovo motyvai akivaizdžiai prieštarauja Taisyklių nuostatoms. Vadovaujantis Taisyklių 21.16 ir 21.16.5 punktais, akivaizdu, jog Taisyklių 21.16.1-21.16.4 punkte nurodyti dokumentai teikiami tik tuo atveju, jei projekte numatyti statybos (nauja statyba, rekonstrukcija, kapitalinis remontas) ir (arba) infrastruktūros projekto įgyvendinimo vietoje kūrimo darbai. Bendrovės vystomame projekte statybos darbai numatyti, tačiau paramos jiems neprašoma. Paramos prašoma tik naujos technikos ir įrangos – vėjo turbinos generatoriaus įrangos – skirtos projekto reikmėms, įsigijimui, kaip nurodoma Paraiškoje. Taisyklių 21.16.5. punkte imperatyviai nustatyta, kad jei projekte numatyta statyba, rekonstrukcija, kapitalinis remontas, tačiau jiems paramos neprašoma, Taisyklių 21.16.1-21.16.4 punktuose nurodyti reikalavimai netaikomi. Taigi, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra, NMA) visiškai nepagrįstai ir neteisėtai 2010 m. balandžio 15 d. paklausimu reikalavo pateikti statinio techninę dokumentaciją, nurodytą Taisyklių 21.16.2 punkte, nes, remiantis Taisyklių 21.16.5 punktu, tokios dokumentacijos pareiškėjas pateikti neprivalėjo. Nepaisant to, prie skundžiamo Potvarkio pridėtame projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, sąraše nurodyti pagrindai, dėl kurių nuspręsta įmonės projektui „Gamybinės bazės įkūrimas ir plėtra“ neskirti ES paramos. Sąraše nurodoma, kad projektas, skirtas elektros energijos gamybai plėtoti, netinkamas gauti ES paramą pagal Priemonės pirmąją veikos sritį, nes neatitinka Taisyklių 21.16.2 punkte nustatyto tinkamumo gauti paramą kriterijaus. Teigė, kad vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, o taip pat individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos. Pažymėjo, kad būtinybė motyvuoti viešojo administravimo subjekto priimamus sprendimus yra ne kartą akcentuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje A-4-387-2004). Taigi, priimant individualų administracinį aktą, jame turi būti nurodytos jo priėmimo priežastys, aiškiai nurodyti atitinkami faktai ir įstatyminis pagrindas, individuali argumentacija, tokia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pozicija yra išsakyta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nutartyje administracinėje byloje A-2-1624-2006.

6Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamoje situacijoje darytina išvada, kad Potvarkio neatskiriamoje dalyje, projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ sąraše nurodytas paramos neskyrimo pagal Paraišką motyvas akivaizdžiai prieštarauja Taisyklių 21.16.5 punktui. Pareiškėjas pabrėžia, jog atsakovas netinkamai ir nepagrįstai taikė Taisyklių 21.16.2 punktą, neatsižvelgė į tai, jog Taisyklių 21.16.5. punkte imperatyviai nustatyta, kad jei projekte numatyta statyba, rekonstrukcija, kapitalinis remontas, tačiau jiems paramos neprašoma, Taisyklių 21.16.1-21.16.4 punktuose nurodyti reikalavimai netaikomi. Todėl, pareiškėjo vertinimu, laikytina, kad Potvarkis yra nemotyvuotas, jį priimant nenurodyta pagrįstų ir teisėtų pagrindų, dėl kurių, Ministerijos nuomone, bendrovei parama negali būti teikiama, taip pat netinkamai pritaikyta Taisyklių teisės norma, t. y. Taisyklių 21.16.2 punktas, kurio pagrindu atsisakyta pareiškėjui suteikti paramą, bei visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į Taisyklių 21.16.5 punkto nuostatas. Pareiškėjas konstatavo, kad Potvarkis pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, taip pat neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo (nepagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės aktų normomis). Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad vėjo turbinos generatoriaus sistemos įsigijimas, kuriam ji ir prašė skirti paramą, negali būti laikomas statinio statyba, rekonstrukcija ar kapitaliniu remontu vien dėl to, kad vėjo turbinos generatoriaus sistemos negalima priskirti statinio kategorijai. Akcentavo, jog vėjo elektrinės sudedamoji dalis, kuriai įsigyti Paraiškoje pareiškėjas prašė paramos, t. y. vėjo turbinos generatoriaus sistema, nėra laikoma statiniu Statybos įstatymo nustatyta prasme. Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad statinys yra visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Tai pastatai ir inžineriniai statiniai ar mišrios rūšies statiniai, taip pat statinių priestatai, antstatai ir jų dalys, įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų ir statinio inžinerinių sistemų statybinės konstrukcijos. Apibrėžimas „tvirtai sujungta su žeme“ reiškia, kad statinio konstrukcijos yra įleistos į žemę (jūrų, ežerų, upių ar kitų vandens telkinių dugną) ar remiasi į žemės paviršių (vandens telkinių dugną). Statybos įstatymo 2 straipsnio 67 dalis apibrėžia įrenginių sąvoką: įrenginiai – mašinos, prietaisai. įtaisai energijai, medžiagoms gaminti ir informacijai priimti, perduoti ar keisti. Taigi, vėjo jėgainės dalys – vėjo turbinos generatoriaus sistema, skirta energijai gaminti, laikomos įrenginiais, skirtais energijai gaminti, o ne statiniu. Ne įrenginiai (ginčo atveju vėjo turbinos generatoriaus sistema, skirta energijai gaminti), o tik šių įrenginių statybinės konstrukcijos gali būti laikomos statiniu. Be to, VĮ „Registrų centras“ susiformavusi praktika Nekilnojamojo turto registre statiniu registruoti tik vėjo elektrinės pamatą, t. y. statybinę konstrukciją, ant kurios montuojami įrenginiai, o pačią vėjo elektrinę, susidedančią iš generatoriaus, menčių, bokšto ir kitų dalių, skirtų energijai gaminti, laikyti įrenginiu. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad vėjo turbinos generatoriaus sistema nėra statinys, o yra įranga, tokios įrangos įsigijimas negali būti pripažįstamas statybos darbais, kuriems prašoma parama.

7Pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog subjektai, kuriems yra taikomos viešojo administravimo normos, vykdydami savo veiklą privalo vadovautis gero administravimo principu, kurio turinį sudaro teisė būti išklausytam, teisė būti informuotam, teisė į sąžiningą, greitą ir teisingą procesą bei valdžios institucijos pareiga priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Gero administravimo principas – tai įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir kitų Viešojo administravimo 3 straipsnyje įtvirtintų principų visuma. Tai reiškia, kad Agentūra tam, kad tinkamai atliktų įstatyme jai pavestas funkcijas, privalėjo pareiškėjui siųsti ne formalaus pobūdžio raštus nurodant patikslinti duomenis, o privalėjo detaliai išaiškinti Taisyklių taikymą, jų aiškinimo tvarką. Visais atvejais viešojo administravimo subjekto priimti sprendimai privalo būti pagrįsti objektyviais duomenimis, priimant jį privalo būti įvertinti visi pateikti dokumentai, nes priešingu atveju, tokie viešojo administravimo subjekto priimti sprendimai bus laikomi šališkais ir neobjektyviais ir turės būti panaikinti. Ginčo atveju, gero administravimo principo pažeidimas pasireiškė, tuo kad bendrovei atsakius į Agentūros siųstą paklausimą ir nurodžius, kad pagal Taisyklių 21.16.5 punktą, dokumentų, nurodytų Taisyklių 21.16.1-21.16.4 punktą, ji neprivalo pateikti, nes Paraiška paramos prašoma ne statybos darbams, o tik naujos technikos ir įrangos – vėjo turbinos generatoriaus įrangos – skirtos projekto reikmėms, įsigijimui, Agentūra, nesutikdama su pareiškėjo pozicija, privalėjo informuoti apie tai pareiškėją bei apie galimas neigiamas pasekmes jai. Pabrėžė, kad Potvarkis, sukeliantis neigiamas teisines pasekmes pareiškėjui, yra nepasirašytas jį priėmusio pareigūno bei neantspauduotas. Be to, kaip jau minėta, Potvarkio motyvacinė dalis, t. y. teisės normos, kuriomis ir grindžiamas atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, sprendimas, išdėstyta Potvarkio priede – Projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ sąraše, kuriame išdėstomi teisiniai individualaus administracinio akto motyvai, yra neatskiriama Potvarkio dalis, kuriai yra taikomi individualiam administraciniam aktui keliami bendrieji reikalavimai, įtvirtinti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje. Sąrašas yra ne tik nepasirašytas jį priėmusio pareigūno ir neantspauduotas, bet ir apskritai nenurodomas sąrašą parengęs pareigūnas bei nenurodoma sąrašo data. Todėl potvarkis akivaizdžiai prieštarauja ne tik nurodytiems Taisyklių punktams, bet ir neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam teisės aktui.

8Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas nėra saistomas nei Agentūros, nei projektų atrankos komiteto pateiktos rekomendacinio pobūdžio išvados. Pareiškėjo nuomone, Ministerija, priimdama Potvarkį, privalėjo vadovautis tiek Taisyklėmis, tiek ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 patvirtintomis „Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos administravimo taisyklėmis“ bei tinkamai įvertinti pareiškėjo pateiktą Paraišką ir pagal ją skirti paramą. Tvirtino, kad pareiškėjo žiniomis Agentūra, nagrinėdama paraiškas pagal kitas Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemones, kuriose paramos buvo prašoma grūdų bokštų, grūdų džiovyklų, grūdų valomųjų (inžinerinių statinių) įrengimui, vadovaudamasi analogiškais minėtų priemonių įgyvendinimo taisyklių punktais, nustatančiais atvejus, kai projekte numatyta statyba, tačiau paramos jai neprašoma, priėmė palankius sprendimus skirti paramą ir nereikalavo pateikti projektinės dokumentacijos. Todėl, pareiškėjo manymu, skundžiamas aktas kelia abejonių Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 punkto kontekste, kadangi viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams.

9Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo UAB „Vėjo banga“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10Atsiliepime į skundą nurodė, kad Agentūra, vadovaudamasi Taisyklių 45 ir 46 punktais, 2010 m. liepos 2 d. raštu informavo pareiškėją apie priimtą Ministerijos sprendimą neskirti paramos projektui ir nurodė apskundimo tvarką. Šis Agentūros raštas su pridedamu ministerijos kanclerio Potvarkiu yra individualus administracinis aktas, skirtas konkrečiam asmeniui – pareiškėjui, kuriame išreiškiama viešojo administravimo subjekto valia bendrovės atžvilgiu. Šis individualus administracinis aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje keliamus reikalavimus: jis pasirašytas viešojo administravimo subjekto įgalioto asmens, patvirtintas antspaudu, nurodyta akto apskundimo tvarka. Potvarkiu patvirtintame sąraše, toje dalyje, kurioje atsisakyta skirti paramą pareiškėjui, nurodyti objektyvūs faktai ir teisės normos, kuriais vadovaujantis ir buvo priimtas sprendimas neskirti paramos pareiškėjui. Todėl pareiškėjo teiginys, kad Potvarkis neatitinka individualaus administracinio akto bendriesiems reikalavimams, yra nepagrįstas. Vadovaujantis Taisyklių 21.16.1 ir 21.16.2 punktais, juose nurodyti dokumentai teikiami ir tuo atveju, jei projekte numatyti statybos (nauja statyba, rekonstrukcija, kapitalinis remontas) ir (arba) infrastruktūros projekto įgyvendinimo vietoje kūrimo darbai. Taisyklių 21.16.5 punkte nustatyta išimtis, kada Taisyklių 21.16.1-21.16.4 punkte nurodyti reikalavimai netaikomi, jei projekte numatyta statyba, rekonstrukcija, kapitalinis remontas, tačiau jiems paramos neprašoma. Agentūra 2010 m. balandžio 14 d. paklausimu pareikalavo pareiškėjo pateikti dokumentus, nurodytus Taisyklių 21.16 punkte. Pareiškėjas 2010 m. balandžio 19 d. raštu atsisakė pateikti reikiamus dokumentus, vadovaudamasis Taisyklių 21.16.5 punktu ir teigė, kad prašo paramos finansuoti tik technologinius įrengimus, o ne statybos darbus (komerciniame pasiūlyme, pirkimo-pardavimo sutartyse, pridavimo-perdavimo aktuose, atitikties sertifikatuose ir kituose oficialiuose dokumentuose bus apskaitoma ne statinys, o technologiniai įrenginiai). Pažymėjo, kad Paraiškoje pareiškėjas nurodė investicijas, kurioms prašo paramos – vėjo turbinos generatoriaus įrangai įsigyti. Atkreipė dėmesį, kad komerciniame pasiūlyme nurodytame prekės aprašyme kalbama apie vėjo jėgainę FL 600 su 75 m aukščio stiebu, IEC klasė III, 50Hz, kurios sudedamosios dalys yra turbina, stiebas, rotorius ir kt. Į kainą taip pat įeina montavimo ir pridavimo darbai. Pamatų statybai pareiškėjas paramos neprašė. Akcentavo, kad pamatai, kuriuos pareiškėjas rengiasi statyti nuosavomis lėšomis, yra tik statinio dalis, tačiau paramos ji prašo kitoms statinio dalims – stiebui, rotoriui, turbinai ir jų sumontavimui. Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje pateikta statinio apibrėžtis – visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Tai pastatai (gyvenamieji, pramoniniai, komerciniai, biurai, sveikatos apsaugos, švietimo, poilsio, žemės ūkio ir kiti) ir inžineriniai statiniai ar mišrios rūšies statiniai (su inžineriniais statiniais sujungti pastatai), taip pat statinių priestatai, antstatai ir jų dalys, įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų ir statinio inžinerinių sistemų statybinės konstrukcijos. Apibrėžimas „tvirtai sujungta su žeme“ reiškia, kad statinio konstrukcijos yra įleistos į žemę, ežerų, upių ar kitų vandens telkinių dugną) ar remiasi į žemės paviršių (vandens telkinių dugną). Statybos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis pateikia ypatingo statinio apibrėžtį ir nustato, kad ypatingų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Ypatingų statinių sąrašas nurodytas Statybos techniniame reglamente STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184. Pagal šį reglamentą vėjo jėgainės, aukštesnės nei 30 metrų, priskiriamos ypatingų statinių kategorijai (1 priedo 2 lentelė). Stiebas (bokštas), generatorius, mentės ir kt. sudaro vėjo jėgainę, kuri laikoma statiniu. Todėl, atsakovo manymu, Taisyklių 21.16.5 punktas ginčo atveju negali būti taikomas, ir dokumentus, nurodytus Taisyklių 21.16.1 ir 21.16.2 punktuose, pareiškėjas privalėjo pateikti Agentūrai. Atsakovo vertinimu, laikytina, kad Ministerijos ir Agentūros veiksmai bei priimti sprendimai pareiškėjo atžvilgiu yra nuoseklūs ir teisėti.

11Tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo UAB „Vėjo banga“ skundą atmesti kaip nepagrįstą,

12Atsiliepime į skundą nurodė, kad Agentūra 2009 m. gruodžio 31 d. parengė Ministerijai raštą, prašydama išaiškinti, ar pareiškėjas, prašantis paramos vėjo turbinos generatoriaus įrangai įsigyti, tačiau neprašanti paramos šios įrangos pastatymui, t. y. pamato, ant kurio bus statoma minėta įranga, statybai, turi pateikti Taisyklių 23.17.1-23.17.3 punktuose nurodytus dokumentus ir ar tuo atveju, jeigu neplanuojama investuoti į nekilnojamąjį turtą, pareiškėjas turi pateikti dokumentus, užtikrinančius atitiktį Taisyklių 23.11.1 punkto reikalavimams, ir įrodyti, kad nuomojama žemė yra valdoma teisėtais pagrindais, ir kad nuomojamos žemės savininkas sutinka, jog ant jo žemės būtų statoma vėjo jėgainė. Agentūra 2010 m. kovo 19 d. gavo Ministerijos atsakymą, kuriame buvo nurodyta, kad pamatai yra tik statinio dalis, tačiau paramos prašoma kitoms statinio dalims, todėl Taisyklių 23.17.4 punkte (jei projekte numatyta statyba, rekonstrukcija, kapitalinis remontas, tačiau jiems paramos neprašoma, Taisyklių 23.17.1-23.17.3 punktuose nurodyti dokumentai neteikiami) ginčo atveju negali būti taikomas – pareiškėjas turėtų pateikti Taisyklių 23.17.1-23.17.3 punktuose nurodytus dokumentus. Vadovaujantis Taisyklių 23.11 punktu, pareiškėjas turėtų pateikti ir dokumentus, įrodančius, kad žemė, įskaitant žemę po pastatais, statiniais, priklauso pareiškėjui arba jo sutuoktiniui (kai pareiškėjas - kaimo gyventojas) nuosavybės teise, sutuoktinių bendrosios dalinės arba sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise arba yra pareiškėjo nuomojama, arba kitaip užsitikrinamas teisėtas naudojimasis ja ne trumpiau kaip dešimt metų nuo paramos sutarties pasirašymo dienos, nes pareiškėjas ketina investuoti į nekilnojamojo turto statybą. Ministerija taip pat pažymėjo, kad, vertindama projektus, Agentūra turi įsitikinti, kad projektai įgyvendinti laikantis visų Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimų, statinys pastatytas ir pripažintas tinkamu naudoti nepažeidžiant Statybos įstatymo ir kitų jam įgyvendinti skirtų Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, ir kad pareiškėjui yra išduota Energetikos ministerijos leidimas plėsti elektros energijos gamybos pajėgume. Taigi, remiantis Ministerijos raštu ir jame pateiktu išaiškinimu, buvo nuspręsta, kad ankščiau minėti dokumentai turi būti pateikiami kartu su paramos Paraiška, ir todėl nuspręsta papildomai užklausti pareiškėją dėl reikiamų dokumentų pateikimo. Bendrovei 2010 m. balandžio 15 d. buvo išsiųstas Paklausimas dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų tikslinimo. Pareiškėjas 2010 m. balandžio 22 d. Agentūrai pateikė atsakymą į Paklausimą, nurodydama, kad įmonė, teikdama Paraišką ir būtinus dokumentus, vadovavosi priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ Taisyklių nuostatomis, ir todėl atsisakė pateikti Paklausime nurodytus/prašomus dokumentus. Agentūra, vadovaudamasi Taisyklių 45 ir 46 punktais, 2010 m. liepos 7 d. raštu „Dėl paraiškos pripažinimo netinkama paramai gauti“ informavo pareiškėją apie Ministerijos sprendimą, kuris buvo įformintas skundžiamu Potvarkiu.

13II.

14Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundo netenkino.

15Teismas nurodė, kad byloje ginčo dėl to, kad UAB „Vėjo banga“ projekte numatytai statybai paramos neprašo, nėra. Iš esmės ginčas byloje kilo dėl Taisyklių 21.16.5 punkto taikymo/netaikymo. Pareiškėjo nuomone, Potvarkis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų individualiam administravimo aktui keliamų reikalavimų, atsakovas neišsamiai ir nevisapusiškai įvertino įmonės pateiktus dokumentus bei netinkamai taikė Taisyklių 21.16. punktą, atsisakymo suteikti paramą motyvai akivaizdžiai prieštarauja Taisyklių nuostatoms. Taisyklių 21.16.5. punkte imperatyviai nustatyta, kad jei projekte numatyta statyba, rekonstrukcija, kapitalinis remontas, tačiau jiems paramos neprašoma, Taisyklių 21.16.1-21.16.4 punktuose nurodyti reikalavimai netaikomi. Teismo vertinimu, ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklės (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153, 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-144 ir 2009 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 3D-530, ir kiti teisės aktai, susiję su jų įgyvendinimu. Taisyklių 21 punkte reglamentuojami tinkamumo gauti paramą pagal priemonę kriterijai (redakcija, galiojusi Potvarkio priėmimo metu). Taisyklių 21.16. punkte nustatyta, kad jei projekte numatyti statybos (nauja statyba, rekonstrukcija, kapitalinis remontas) ir (arba) infrastruktūros projekto įgyvendinimo vietoje kūrimo darbai, pateikiami atitinkami dokumentai. Pagal 21.16.1 punktą, jei nėra galimybės statybos leidimo ir statinio techninio projekto pateikti kartu su paramos paraiška, paramos paraiškos pateikimo momentu turi būti pateiktas statinio projektavimo sąlygų sąvadas, parengtas vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 215, nuostatomis. Taisyklių 21.16.5 punkte reglamentuojama, kad jei projekte numatyta statyba, rekonstrukcija, kapitalinis remontas, tačiau jiems paramos neprašoma, Taisyklių 21.16.1-21.16.4 punkte nurodyti reikalavimai netaikomi. Atitiktis Taisyklių 21.16.1-21.16.4 punktuose nurodytiems reikalavimams gali būti tikslinama paramos paraiškos vertinimo metu.

16Teismas pažymėjo, kad Taisyklių 21.16.1-21.16.4 punktuose įstatymų leidėjas yra nustatęs tam tikrą išimtį, taikomą tik dokumentų teikimo momentui, bet ne paraiškos vertinimui. Tokia pati norma yra ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 3D-530 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ įgyvendinimo taisyklių 28.12 punkte. Pareiškėjas pasinaudojo nurodyta išimtimi ir neteikė kartu su paraiška Taisyklių 21.16.1.-21.16.4. punktuose nurodytų dokumentų. Dėl šios priežasties pareiškėjo pateikta paraiška nebuvo pripažinta netinkama dar paramos paraiškos administracinės atitikties vertinimo stadijoje (Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – Administravimo taisyklės), 43-50 punktai). Tačiau, teismo manymu, Taisyklių 21 punktas neatima iš NMA teisės vertinant paraišką pareikalauti pateikti statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus. Taisyklių 21.16.5. punkto antrasis sakinys nustato Agentūros teisę vertinimo metu pasitikslinti, ar projektas atitinka Taisyklių 21.16.1-21.16.4 punkte nurodytus reikalavimus. Tokia išvada, teismo nuomone, darytina aiškinant normą sisteminiu ir kalbiniu teisės aiškinimo būdais. Visų pirma, nurodyta norma yra VII skyriuje „Tinkamumo gauti paramą kriterijai“. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2000) žodį „kriterijus“ apibrėžiamas kaip sprendimo vertinimo pagrindas, matas. Taigi, remiantis kalbiniu teisės aiškinimo būdu, galima teigti, kad nurodytame teisės akto skyriuje nurodomi tik sprendimo vertinimo pagrindai, matai, t. y. šiame skyriuje neišvardinami griežtai apibrėžti reikalavimai, kurie apspręstų konkretaus sprendimo priėmimą. Aptariamas teisės akto punktas susideda iš dviejų dalių: viena jų apibrėžia tam tikrą išimtį, o kitoje nurodyta vertintojo teisė pareikalauti dokumentų. Antra, šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į tai, kad paramos skirstymą reglamentuojantys teisės aktai įpareigoja institucijas, sprendžiančias šiuos klausimus, užtikrinti, kad parama būtų skiriama ir panaudojama tinkamai (Administravimo taisyklių 4 punktas, 5.7. punktas). Administravimo taisyklių 37 punktas suteikia teisę Agentūrai, iškilus klausimams, susijusiems su paramos paraiškos vertinimu, paprašyti iš pareiškėjo papildomų dokumentų. Administravimo taisyklių 38 punkte nustatyta, kad per pranešime nurodytą laiką nepateikus reikalaujamų dokumentų ar trūkstamos informacijos pareiškėjui siunčiamas antras pranešimas, į kurį negavus atsakymo paraiška atmetama. Šiuo atveju pareiškėjas jau po pirmo pranešimo gavimo atsakė Agentūrai, kad dokumentų dėl statybų nepateiks. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors statybai pareiškėjas paramos neprašo, tačiau yra akivaizdu, kad vėjo turbinos generatorius pats savaime neveiks ir elektros energijos negamins, t. y. be statybos darbų atlikimo veikla, kuriai prašoma parama, nevyks. Tokia įranga turi būti pritvirtinta prie statinio, nes kitaip energijos gamyba nevyks. Teismas pažymėjo, kad šios aplinkybės neneigia ir pareiškėjas, ją patvirtina projektas.

17Apibendrinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad atsakovas netinkamai taikė Taisyklių 21.16. punktą, kad atsisakymo suteikti paramą motyvai akivaizdžiai prieštarauja Taisyklių nuostatoms, jog Taisyklių 21.16.5. punkte imperatyviai nustatyta, kad jei projekte numatyta statyba, rekonstrukcija, kapitalinis remontas, tačiau jiems paramos neprašoma, Taisyklių 21.16.1-21.16.4 punktuose nurodyti reikalavimai netaikomi, bei padarė išvadą, jog Agentūra turėjo pagrindo vadovaujantis Taisyklių 21.16.5. punkto antruoju sakiniu patikslinti, ar projektas atitinka 21.16.1.-21.16.4. punktų reikalavimus, nors šiuose punktuose nurodytų dokumentų teikimas kartu su paraiška ir nėra privalomas. Teismo nuomone, akivaizdu, kad pareiškėjui negavus statybai būtinų dokumentų, pateiktas su paraiška projektas iš viso negalėtų būti įgyvendinamas. Atsakovas tinkamai aiškino ir taikė paminėtas teisės normas. Kaip nepagrįstus teisėjų kolegija atmetė ir pareiškėjo skundo motyvus, kad Potvarkis ir prie jo pridėtas sąrašas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, kad buvo pažeistas gero administravimo principas.

18Teismas akcentavo, jog minimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Pagal šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalį ir 12 straipsnį, viešojo administravimo funkcijas viešojo administravimo subjektas atlieka, nustatyta tvarka vykdydamas vidaus administravimo veiklą, kurią reglamentuoja įstatymai arba jų pagrindu priimti teisės aktai (nuostatai, statutai, veiklos (darbo) reglamentai, pareigybių aprašymai (pareiginės instrukcijos), vidaus tvarkos taisyklės). Taigi, teisėjų kolegija pažymi, kad šis teisinis reglamentavimas lemia, kad atitinkamo viešojo administravimo subjekto priimamų administracinių aktų formą, jų sudėtines dalis ir pan. nustato šių viešojo administravimo subjektų vidaus administravimo veiklą reglamentuojantys įstatymai arba jų pagrindu priimti teisės aktai (nuostatai, statutai, veiklos (darbo) reglamentai, pareigybių aprašymai (pareiginės instrukcijos), vidaus tvarkos taisyklės). Ginčo atveju, reikalavimus Ministerijos sprendimui dėl paramos skyrimo/neskyrimo nustato norminis aktas – minėtos Administravimo taisyklės, kuriose detaliai nurodoma, koks sprendimas nagrinėjamu klausimu priimamas (75 punktas). Teismo nuomone, Potvarkis šiuos reikalavimus atitinka. Atsakovo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato Ministerijos priimamų administracinių aktų pobūdį ir formą, kai sprendžiamas paramos skyrimo ar neskyrimo klausimas, kuri atsakovui yra privaloma.

19Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, visi pareigūnai turi veikti remdamiesi teise, paklusdami Konstitucijai ir teisei (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Šie konstituciniai imperatyvai yra detalizuojami žemesnės teisinės galios teisės aktuose. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, ir kitais principais. Įstatymo viršenybės principas, kaip vienas iš pagrindinių viešojo administravimo principų, pripažįstamas ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu. Europos Tarybos, kurios narė yra ir Lietuva, Ministrų Komitetas 2007 m. birželio 20 d. rekomendacijoje CM/Rec(2007)7 „Dėl gero administravimo” pirmuoju gero administravimo principu nurodo būtent teisėtumo principą (2 straipsnis). Paminėtos Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos 2 straipsnyje pažymima, kad viešosios valdžios institucijos turi veikti vadovaujantis teise. Jos negali imtis savavališkų priemonių net ir tais atvejais, kai įgyvendina joms suteiktą diskreciją. Jos turi vadovautis nacionaline, tarptautine teise, o taip pat ir bendraisiais teisės principais, reguliuojančiais jų organizavimą, funkcionavimą ir veiklą. Viešosios valdžios institucijos turi veikti pagal taisykles, apibrėžiančias jų galias, ir procedūras, įtvirtintas jų veiklą reguliuojančiose taisyklėse. Jos turi įgyvendinti savo galias tik tuo atveju jeigu nustatyti faktai ir taikytina teisė įgalina jas tai daryti ir tik tuo tikslu, dėl kurio jos joms buvo suteiktos.

20Pirmosios instancijos teismas pastebėjo ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinio teismas savo suformuotoje teisminėje praktikoje yra pažymėjęs, jog „viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008); „teisės aktas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi tiksliai žinoti, kokią teisei priešingą veiką įvykdė ir kokiu teisiniu pagrindu jam skiriamos poveikio priemonės. Priešingu atveju teisė apsiginti nuo inkriminuojamos veikos tampa iliuzine, pažeidžiama principinė nuostata teisiniuose santykiuose laikytis teisių ir pareigų vienovės. Situacija, kada viešosios teisės srityje viešojo administravimo sistemos subjektas turi daugiau teisių negu pareigų, yra ydinga“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-549/2007); „Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis įpareigoja viešojo administravimo subjektus pagrįsti administracinius sprendimus nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Jeigu iš viešojo administravimo subjekto priimto akto negalima daryti išvados, kokiais faktais ir / ar teisės normomis vadovaujantis šis administracinis aktas buvo priimtas, tokiu atveju įrodyti akto teisėtumą ir pagrįstumą turi aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas, o pastarajam šių aplinkybių neįrodžius toks administracinis aktas negali būti pripažįstamas teisėtu. Pažymėtina, kad administracinio akto pagrindimas nustatytais faktais ir teisės normomis nebūtinai privalo būti nurodytas pačiame akte, tačiau gali atsispindėti iš kitų su administracinio akto priėmimu susijusių dokumentų“; „individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus, sprendimas, t. y. institucijos valia, neprivalo būti išdėstytas viename teisės taikymo rašytiniame akte“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-03-750/2004; A-444-203/2005, A-63-994/2008).

21Remdamasis tuo, kas išdėstyta, taip pat nustatęs, kad Potvarkis yra pagrįstas ir teisės aktų reikalavimais, ir faktinėmis aplinkybėmis, aktas yra pasirašytas, NMA 2010 m. liepos 7 d. lydraščiu pareiškėjui pranešė apie priimtą aktą, nurodė, kad NMA vertino projektą kaip netinkamą paramai gauti, šis raštas yra pasirašytas ir antspauduotas, teismas padarė išvadą ir konstatavo, kad Potvarkis atitinka Viešojo administravimo 8 straipsnio reikalavimus, tiek atsakovo, tiek trečiojo suinteresuoto asmens veiksmais nebuvo pažeistas gero administravimo principas. Teismas pabrėžė, jog ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad Potvarkis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti, vadovaujantis ABTĮ 89 straipsniu, ir įpareigoti Ministeriją pašalinti padarytą pažeidimą, įpareigojant ją skirti paramą pagal bendrovės Paraišką, nurodytais motyvais ir kitais motyvais nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

22III.

23Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

241. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, jog Taisyklių 21.16 punktas nurodo dokumentus, kurie privalomai turi būti pateikti, jeigu pareiškėjas Agentūrai teikiamoje paraiškoje yra numatęs statybos darbus (naują statybą, rekonstrukciją, kapitalinį remontą) ir (arba) infrastruktūros projekto įgyvendinimo vietoje kūrimo darbus. Kokius konkrečiai dokumentus privalo pateikti pareiškėjas kartu su paramos paraiška, toliau nurodo Taisyklių 21.16 punkto papunkčiai, išimtis dėl šių dokumentų pateikimo yra numatyta Taisyklių 21.16.5 punkte. Šiame punkte nurodoma: „jei projekte numatyta statyba, rekonstrukcija, kapitalinis remontas, tačiau jiems paramos neprašoma, Taisyklių 21.16.1-21.16.4 punktuose nurodyti reikalavimai netaikomi. Atitiktis Taisyklių 21.16.1-21.16.4 punktuose nurodytiems reikalavimams gali būti tikslinama paramos paraiškos vertinimo metu". Taigi šis Taisyklių punktas susideda iš dviejų sakinių, kurių pirmasis imperatyviai nurodo, kada pareiškėjai, tame tarpe ir Apeliantas, gali neteikti Agentūrai dokumentų nurodytų Taisyklių 21.16.1-21.16.4 punktuose, o antrasis šio punkto sakinys jau yra dispozityvus ir šiuo punktu Agentūrai yra suteikta diskrecijos teisė, t. y. Agentūrai yra suteikiama teisė vadovaujantis bendraisiais ir kitais teisės principais įgyvendinti jiems suteiktą administracinę diskreciją. Agentūra visais atvejais įgyvendindama savo diskrecijos teisę numatytą Taisyklių 21.16.5 punkto antrajame sakinyje, privalo vadovautis objektyvumo principu, reiškiančiu administracijos subjekto nešališkumą, proporcingumo nuostata, kad administracinio sprendimo matas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo subjekto tikslus, nepiktnaudžiavimo valdžia imperatyvu, draudžiančiu priimti administracinius sprendimus siekiant kitų nei įstatymo nustatytų tikslų, be šių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2-4 punktuose nurodytų principų, Agentūra taip pat privalo vadovautis ir kitais principais, kaip antai, sąžiningumo, teisingo aplinkybių vertinimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo vertinimu, konstatuotina, kad Apelianto teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti netinkamai įgyvendinant Agentūrai jai suteiktą diskrecijos teisę, ko pasėkoje buvo priimtas Potvarkis, kuriuo Apeliantui buvo atsisakyta suteikti paramą pagal Paramos paraišką. Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas, kad Agentūra turėjo teisę paramos paraiškos vertinimo metu tikrinti Paramos paraiškos atitiktį Taisyklių 21.16.1-21.16.4 punktuose nurodytiems reikalavimams, visiškai neanalizavo ir netyrė, ar Agentūra tinkamai įgyvendino šią savo diskrecijos teisę ir ar šiuo konkrečiu atveju Agentūros priimta paraiškos vertinimo ataskaita, kurios pagrindu buvo priimtas ginčijamas Potvarkis, atitinka proporcingumo nuostatą bei būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus, šiuo atveju ar tai atitinka Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos, kuri patvirtinta 2007 m. spalio 19 d. Komisijos sprendimu Nr. C(2007)5076 (toliau - Programa), įtvirtintus tikslus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika dėl proporcingumo nuostatos taikymo taip pat numato, kad „viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis proporcingumo principu, reiškiančiu, kad administracinio sprendimo mastas ir griežtumas turi būti proporcingi administravimo tikslui (Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, be kita ko, turi įvertinti ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus" (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-918/2004).

252. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija savo sprendime administracinėje byloje Nr. A662-171/2010 pažymėjo, kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves. Iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostatą kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir - svarbiausia -tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. vasario 20 d. nutarimai). Pareiškėjas pabrėžia, kad šiuo konkrečiu atveju teismas besąlygiškai priėmė atsakovų ir trečiojo asmens poziciją ir kritiškai vertino pareiškėjo argumentus, todėl toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisingu ir teisėtu ir turėtų būti panaikintas.

26Atsiliepimais į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas bei tretysis suinteresuotasis asmuo prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepimus grindžia pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

27Teisėjų kolegija

konstatuoja:

28IV.

29Apeliacinis skundas atmestinas.

30Byloje ginčas kyla dėl atsakovo sprendimo – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio 2010 m. birželio 21 d. potvarkio Nr. 4D-85 „Dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ sąrašo patvirtinimo“ toje dalyje, kurioje atsisakyta skirti paramą pareiškėjui pagal Paramos paraišką Nr. 3VK-KL-10-1-000616-PR001 (toliau – Paraiška), ir įpareigoti Ministeriją pašalinti padarytą pažeidimą, įpareigojant ją skirti paramą pagal bendrovės Paraišką.

31Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir joms taikytiną teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą nėra ir jį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo teigti, kad ginčijamas Potvarkis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, taip pat pažymėjo, jog atsakovas turėjo teisę reikalauti dokumentų, patvirtinančių projekto atitiktį Taisyklių 21.16.1 – 21.16.2 punktų reikalavimams, o, kadangi pareiškėjas jų nepateikė, priimtas ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

32Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas, 2010 m. kovo 4 d. Agentūrai pateikė paramos Paraišką Nr. 3VK-KL-10-1-000616-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisykles (Veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra), kurioje nurodė, kad prašo suteikti 1 726 400,00 Lt paramą investiciniam projektui „Gamybos bazės įkūrimas ir plėtra“, kuriuo bus siekiama Šilutės r., Užlieknių k., pastatyti vėjo jėgainę. Kaip matyti iš Paraiškos turinio, bendrovė prašė paramos naujos technikos ir įrangos – vėjo turbinos generatoriaus įrangos – skirtos projekto reikmėms įsigijimui (t. 1, b. l. 95 - 117). 2010 m. balandžio 15 d. pareiškėjas gavo Agentūros raštą Nr. PPD-(SD)-373 „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo/duomenų tikslinimo“, kuriame Agentūra, be kita ko, prašė pateikti statinio techninę dokumentaciją, kaip nurodyta Taisyklių 21.16 punkte (t. 1, b. l. 11 - 12, 58 - 59). Pareiškėjas, 2010 m. balandžio 19 d. Agentūrai pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad, teikdamas Paraišką vadovavosi Taisyklių nuostatomis, kurių 21.16.5. punkte aiškiai nurodyta, jog jei projekte numatyta statyba ir (arba) rekonstrukcija, kapitalinis remontas, tačiau jiems paramos neprašoma, Agentūros prašomi dokumentai neteikiami (t. 1, b. l. 13). Byloje nustatyta ir tai, kad pareiškėjas 2010 m. liepos 7 d. gavo 2010 m. liepos 2 d. Agentūros raštą Nr. BRK-(10.14)-1701 „Dėl paraiškos pripažinimo netinkama paramai gauti“, kuriame Agentūra pareiškėją informavo apie priimtą atsakovo sprendimą (Potvarkį) dėl paramos pareiškėjo projektui neskyrimo. Prie šio rašto buvo pridėtas ir skundžiamas Potvarkis kartu su „Projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, sąrašo“ išrašas (t. 1, b. l. 14 - 15, 40 - 41).

33Byloje taip pat nėra ginčo, kad iki ginčijamo Potvarkio priėmimo momento, t. y. 2010 m. birželio 21 d., pareiškėjas nepateikė Taisyklių 21.16.1 - 21.16.2 punktuose nurodytos dokumentacijos. Iš ginčijamo Potvarkio turinio matyti, jog kaip vienintelė paraiškos atmetimo priežastis nurodytas neatitikimas Taisyklių 21.16 punktų reikalavimams (t. 1, b. l. 173 – 176). Atsakovas savo poziciją dėl ginčijamame Potvarkyje išdėstyto savo sprendimo grindė tuo, jog pamatai, kuriems pareiškėjas paramos neprašo, yra tik statinio dalis, o kita statinio dalis yra vėjo turbinos generatoriaus įranga, kuriai įsigyti pareiškėjas prašo paramos, todėl Taisyklių 21.16.5. punktas negali būti taikomas, pareiškėjas turėtų su paramos paraiška pateikti Taisyklių 21.16.1-21.16.2 punktuose nurodytus dokumentus (t. 1, 164 – 167; t. 2, b. l. 19 – 22).

34Vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad ginčijamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktus argumentus, taip pat ginčijamo Potvarkio bei Agentūros 2010 m. liepos 2 d. rašto Nr. BRK-(10.14)-1701 turinį, tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria.

35Kiek tai susiję su ginčijamame Potvarkyje nurodytų motyvų ir jų pagrindu priimto sprendimo atmesti pareiškėjo paraišką kaip neatitinkančią reikalavimų, pagrįstumu, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog ginčas kyla dėl Taisyklių 21.16.5 punkto nuostatų aiškinimo.

36Šiuo aspektu pažymėtina, kad susiklosčiusiems santykiams taikytina Taisyklių redakcija, įsigaliojusi 2010 m. kovo 5 d. ir patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 3D-146.

37Minėtų Taisyklių 21 punkte įtvirtinti tinkamumo gauti paramą pagal Priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ kriterijai, taikomi visiems pareiškėjams, konkrečiai, 21.16.1-2 punktuose numatyta:

38„21.16. jei projekte numatyti statybos (nauja statyba, rekonstrukcija, kapitalinis remontas) ir (arba) infrastruktūros projekto įgyvendinimo vietoje kūrimo darbai, pateikiami šie dokumentai: 21.16.1. numatytiems statybos (nauja statyba, rekonstrukcija, kapitalinis remontas) ir (arba) infrastruktūros kūrimo darbams, vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 (Žin., 2005, Nr. 4-80), nuostatomis, turi būti parengtas techninis projektas su visomis sudedamosiomis jo dalimis, kuris kartu su išduotu statybos leidimu Agentūrai pateikiamas kartu su paramos paraiška, arba, negavus statybos leidimo iki paramos paraiškos pateikimo, vėliausiai su pirmuoju mokėjimo prašymu. Statinio projekto aplinkos apsaugos dalis, parengta vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.05.05:2004 „Statinio projekto aplinkos apsaugos dalis“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 701 (Žin., 2004, Nr. 50-1675), nuostatomis, į statinio techninį projektą įtraukiama tik tuo atveju, jei tai yra privaloma vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatomis. Jei projekte numatyta nesudėtingų (tarp jų – laikinų) statinių statyba kultūros paveldo objekto ar saugojamojoje teritorijoje, kartu su paramos paraiška arba vėliausiai su pirmuoju mokėjimo prašymu pareiškėjas turi pateikti atsakingų institucijų patvirtintą supaprastintą techninį projektą, parengtą vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 (Žin., 2002, Nr. 43-1639). Jei projekte numatyta nesudėtingų (tarp jų – laikinų) statinių statyba nebus vykdoma kultūros paveldo objekto ar saugojamojoje teritorijoje, kartu su paramos paraiška pareiškėjas turi pateikti kitus bendruosius projektinius dokumentus, kaip tai nurodyta Statybos techniniame reglamente STR1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“;

3921.16.2. jei nėra galimybės statybos leidimo ir statinio techninio projekto pateikti kartu su paramos paraiška, paramos paraiškos pateikimo momentu turi būti pateiktas statinio projektavimo sąlygų sąvadas, parengtas vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 215 (Žin., 2002, Nr. 54-2153), nuostatomis, į kurį turėtų patekti projekto brėžiniai, bendrieji sprendinių duomenys, aiškinamasis raštas ir sprendinius pagrindžiantys skaičiavimai (atlikti Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka). Statinio projekto aplinkos apsaugos dalis, parengta vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.05.05:2004 „Statinio projekto aplinkos apsaugos dalis“ nuostatomis, į statinio projektavimo sąlygų sąvadą įtraukiama tik tuo atveju, jei tai yra privaloma vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatomis. Jei projekte numatyta nesudėtingų (tarp jų – laikinų) statinių statyba, turi būti tenkinami Taisyklių 21.16.1 nurodyti šių statinių statybai taikomi reikalavimai ir su paramos paraiška pateikiami projekto brėžiniai, bendrieji sprendinių duomenys, aiškinamasis raštas ir sprendinius pagrindžiantys skaičiavimai. Jei pareiškėjas statybos leidimą bei techninį projektą ar supaprastintą techninį projektą teikia su paramos paraiška, projektavimo sąlygų sąvado pateikti nereikia“.

40Pagal Taisyklių 21.16.5 punktą, „jei projekte numatyta statyba, rekonstrukcija, kapitalinis remontas, tačiau jiems paramos neprašoma, Taisyklių 21.16.1–21.16.4 punktuose nurodyti reikalavimai netaikomi. Atitiktis Taisyklių 21.16.1–21.16.4 punktuose nurodytiems reikalavimams gali būti tikslinama paramos paraiškos vertinimo metu“. Teisėjų kolegija, aiškindama Taisyklių 21.16.5 punkto nuostatą pažymi, kad jos turinys turi būti atskleistas sistemiškai aiškinant teisės aktų nuostatas.

41Kaip jau buvo minėta, Taisyklių 21.16.5 punkte numatyta, kad 21.16.1 – 21.16.2 punktuose nurodyti dokumentai neteikiami, inter alia, tais atvejais, kai projekte numatyta statyba (šiuo atveju - vėjo jėgainės statyba), tačiau jai paramos neprašoma. Byloje nėra ginčo, kad joje aptariamu atveju projekto paraiškoje buvo numatyta statyba, tačiau nėra sutariama, ar jai prašoma paramos.

42Šiuo atveju visų pirma būtina įvertinti „statybos“ sąvokos turinį. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2009 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. XI-501 redakcija, toliau – ir SĮ) 2 straipsnio 13 dalyje nurodyta, jog statyba, tai veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad SĮ normų analizė rodo, jog sąvokos “statyba” ir “statybos darbai” nėra tapačios, sąvoka “statyba” yra platesnė ir apima ne tik statybos darbus, bet ir, pavyzdžiui, statinio projektavimo stadiją.

43Iš SĮ 2 straipsnio 13 dalies turinio matyti, kad vienas iš statybos tikslų – pastatyti statinį. Taigi būtina įvertinti, ar pareiškėjas byloje aptariamoje paraiškoje prašė paramos statinio statybai. Nors pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju statiniu laikytini tik jo planuojamos statyti vėjo jėgainės pamatai, kuriems paramos neprašoma, o vėjo jėgainės generatorius SĮ prasme laikytinas įrenginiu (t. 1, b. l. 5 – 6), teisėjų kolegija tokiam teisės aiškinimui nepritaria. Šiuo aspektu pažymėtina, jog SĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog „statinys – visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Tai pastatai (gyvenamieji, pramoniniai, komerciniai, biurai, sveikatos apsaugos, švietimo, poilsio, žemės ūkio ir kiti) ir inžineriniai statiniai ar mišrios rūšies statiniai (su inžineriniais statiniais sujungti pastatai), taip pat statinių priestatai, antstatai ir jų dalys, įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų ir statinio inžinerinių sistemų statybinės konstrukcijos. Apibrėžimas „tvirtai sujungta su žeme“ reiškia, kad statinio konstrukcijos yra įleistos į žemę (jūrų, ežerų, upių ar kitų vandens telkinių dugną) ar remiasi į žemės paviršių (vandens telkinių dugną)“. Šis statinio apibrėžimas aiškintinas sistemiškai kartu su kitomis teisės aktų nuostatomis. SĮ 2 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.2 straipsnio 2 dalį, nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Be to, SĮ 2 straipsnio 68 dalyje numatyta, kad laikančiosios konstrukcijos – konstrukciniai statinio elementai, kurių svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.). Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad vėjo jėgainės laikančiųjų konstrukcijų (vėjo jėgainės pamatų) paskirtis – užtikrinti viso inžinerinio statinio, o ne atskirų jo dalių, stabilumą ir mechaninį atsparumą. Turint omenyje patį statinio pobūdį, nėra pagrindo atskiras tokio statinio konstrukcijas traktuoti kaip savarankiškas, o ne kaip vientiso statinio elementus, nes jos tarpusavyje neatsiejamai susijusios.

44Įvertinus minėtų teisės normų turinį nėra pagrindo teigti, jog byloje aptariamu atveju statiniu laikytini tik vėjo jėgainės pamatai, o vėjo turbinos generatorius – tik atskiras įrenginys, o ne inžinerinio statinio dalis. Manytina, kad tiek vėjo jėgainės pamatai, tiek kitos jos konstrukcijos (pvz., bokštas, vėjo turbina) yra vientiso statinio dalis. Tokį teisės aiškinimą patvirtina ir kitų teisės aktų nuostatos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (2010 m. sausio 1 d. įstatymo Nr. XI-619 redakcija) 22 straipsnio 3 dalies 8 punkte numatyta, kad detalieji planai nerengiami statant pavienes ne didesnės kaip 250 kW galios vėjo jėgaines kaimo vietovėse ir miesteliuose, kai atstumas nuo jėgainės pastatymo vietos iki sklypo ribos yra ne mažesnis kaip 1,5 vėjo jėgainės maksimalaus aukščio. Taigi šiuo atveju įstatymo nuostata detaliojo planavimo proceso (kurio vienas iš tikslų – statybos privalomųjų sąlygų nustatymas – žr. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį) būtinumą, privalomumą sieja ne su vėjo jėgainės pamatų, o kitomis statinio – konkrečiai, jo galios, charakteristikomis. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad Taisyklių 21.16.1 punkte techninio projekto ir statybos leidimo reikalavimas taip pat siejamas su konkrečia faktine aplinkybe – tuo, ar statinys yra sudėtingas.

45Pirmiau pateiktą statinio sąvokos aiškinimą patvirtina ir 2010 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-812 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ patvirtinimo“ ir 2010 m. rugsėjo 27 d. aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-813 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“ patvirtinimo“ turinys. Šiuo atveju pastebėtina, jog Statybos techninio reglamento 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai” priede (žr. 2 lentelės 12 punktą) inžinerinio statinio – vėjo elektrinės (jėgainės), priskyrimą nesudėtingam statiniui nulemia ne jo pamatų charakteristikos, o vėjo jėgainės galingumas, tuo tarpu pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“ 5.3 punktą (2 lentelė, eilės Nr. 26) vėjo jėgainės, kaip statinio, priskyrimą ypatingų statinių kategorijai nulemia taip pat ne šio statinio pamatų charakteristikos, o kitas statinio parametras – aukštis.

46Dėl aukščiau išdėstytų priežasčių darytina išvada, kad byloje aptariamu atveju Taisyklių 21.16.5 punkto prasme projekto paraiškoje buvo prašoma finansavimo statybai, todėl atsakovas pagrįstai reikalavo pateikti Taisyklių 21.16.1-21.16.2 punktuose nurodytus dokumentus.

47Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog Agentūra, remdamasi teisės aktų nuostatomis, turėjo diskreciją iš pareiškėjo reikalauti 2010 m. liepos 2 d. rašte Nr. BRK-(10.14)-1701 nurodytų dokumentų, ir kad šios jam suteiktos diskrecijos ribų aptariamu atveju neperžengė. Sistemiškai aiškinant Administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153, 37 punkto („Iškilus klausimams, susijusiems su paramos paraiškos vertinimu ir (arba) projekto vykdymu ar pareiškėjo veikla, pareiškėjo gali būti paprašyta pateikti papildomų dokumentų. Tuo atveju Agentūra pareiškėjui paštu (registruotu laišku) išsiunčia pranešimą”) ir 38 punkto („Per pranešime nustatytą laiką nepateikus reikalaujamų dokumentų ar trūkstamos informacijos, pareiškėjui siunčiamas antras pranešimas, į kurį negavus atsakymo, paramos paraiška atmetama. Apie priimtą sprendimą atmesti paramos paraišką Agentūra, nurodydama atmetimo priežastis, pareiškėjui paštu (registruotu laišku) išsiunčia informacinį pranešimą”) bei Taisyklių 21.16.5 punkto antro sakinio nuostatas darytina išvada, jog Agentūra šiuo atveju turėjo diskreciją prašyti papildomų dokumentų. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, jog analogiška ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės norminių aktų aiškinimo ir taikymo praktika (precedentas) buvo suformuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-2870/2011.

48Nors pareiškėjas teigia, kad Agentūra aptariamu atveju pažeidė proporcingumo principą ir peržengė jam suteiktos diskrecijos ribas (t. 2, b. l. 5 – 7), teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, tokiam vertinimui nepritaria. Šiuo atveju, visų pirma, atkreiptinas dėmesys į statinio pobūdį. Pagal pateiktą specifikaciją (t. 1, b. l. 147) aptariamos vėjo jėgainės bokštas būtų 75 metrai, o tai pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“ 5.3 punkto nuostatas reiškia, kad būtų statomas ypatingas statinys. Be to, ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, ir apeliacinės instancijos teisme pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog realiai yra vykdomi kokie nors projektavimo ar statybos darbai. Taigi aptariamu atveju Agentūrai pagrįstai galėjo kilti abejonių, ar pareiškėjas yra apskritai pajėgus pradėti ir užbaigti statybos procesą. Taigi darytina išvada, kad Agentūra jai suteiktos diskrecijos ribų neperžengė, o pirmosios instancijos teismas teisingai vertino bylos aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas.

49Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

50Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

51pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo banga“ apeliacinį skundą atmesti.

52Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

53Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas UAB „Vėjo banga“ (toliau – pareiškėjas, bendrovė,... 5. Skunde nurodė, kad pareiškėjo nuomone, Potvarkis, kuriuo nuspręsta neskirti... 6. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamoje situacijoje darytina išvada, kad... 7. Pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio... 8. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas nėra saistomas nei Agentūros, nei... 9. Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija su pateiktu skundu... 10. Atsiliepime į skundą nurodė, kad Agentūra, vadovaudamasi Taisyklių 45 ir... 11. Tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės... 12. Atsiliepime į skundą nurodė, kad Agentūra 2009 m. gruodžio 31 d. parengė... 13. II.... 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimu... 15. Teismas nurodė, kad byloje ginčo dėl to, kad UAB „Vėjo banga“ projekte... 16. Teismas pažymėjo, kad Taisyklių 21.16.1-21.16.4 punktuose įstatymų... 17. Apibendrinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija atmetė kaip... 18. Teismas akcentavo, jog minimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad... 19. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Konstitucinis... 20. Pirmosios instancijos teismas pastebėjo ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis... 21. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, taip pat nustatęs, kad Potvarkis yra... 22. III.... 23. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 24. 1. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, jog Taisyklių 21.16 punktas... 25. 2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija savo... 26. Atsiliepimais į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas bei tretysis... 27. Teisėjų kolegija... 28. IV.... 29. Apeliacinis skundas atmestinas.... 30. Byloje ginčas kyla dėl atsakovo sprendimo – Lietuvos Respublikos žemės... 31. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir joms taikytiną teisinį... 32. Teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl... 33. Byloje taip pat nėra ginčo, kad iki ginčijamo Potvarkio priėmimo momento,... 34. Vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą... 35. Kiek tai susiję su ginčijamame Potvarkyje nurodytų motyvų ir jų pagrindu... 36. Šiuo aspektu pažymėtina, kad susiklosčiusiems santykiams taikytina... 37. Minėtų Taisyklių 21 punkte įtvirtinti tinkamumo gauti paramą pagal... 38. „21.16. jei projekte numatyti statybos (nauja statyba, rekonstrukcija,... 39. 21.16.2. jei nėra galimybės statybos leidimo ir statinio techninio projekto... 40. Pagal Taisyklių 21.16.5 punktą, „jei projekte numatyta statyba,... 41. Kaip jau buvo minėta, Taisyklių 21.16.5 punkte numatyta, kad 21.16.1 –... 42. Šiuo atveju visų pirma būtina įvertinti „statybos“ sąvokos turinį.... 43. Iš SĮ 2 straipsnio 13 dalies turinio matyti, kad vienas iš statybos tikslų... 44. Įvertinus minėtų teisės normų turinį nėra pagrindo teigti, jog byloje... 45. Pirmiau pateiktą statinio sąvokos aiškinimą patvirtina ir 2010 m. rugsėjo... 46. Dėl aukščiau išdėstytų priežasčių darytina išvada, kad byloje... 47. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo... 48. Nors pareiškėjas teigia, kad Agentūra aptariamu atveju pažeidė... 49. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro... 50. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 51. pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vėjo banga“ apeliacinį... 52. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimą... 53. Nutartis neskundžiama....