Byla 2-2205/2013
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Senasis dvaras“, R. A. ir A. K. atskiruosius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Longista“ ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Senasis dvaras“, R. A. ir A. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas BUAB „Longista“ prašo: 1) pripažinti negaliojančiais 2008 m. liepos 11 d. skolų suderinimo aktą, jo pagrindu atliktą įskaitymą ir 2008 m. liepos 11 d. taikos sutartį, sudarytus tarp ieškovo ir atsakovo BUAB „Senasis dvaras“; 2) taikyti restituciją ir priteisti 2 587 365,91 Lt iš atsakovo BUAB „Senasis dvaras“, taip pat priteisti šią sumą subsidiariai iš atsakovų R. A. ir A. K.. Ieškovas reikalavimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo iš atsakovo BUAB „Senasis dvaras“ grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsniu, Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo pažeidimais. Reikalavimai atsakovams R. A. ir A. K. grindžiami tuo, kad prašomos restitucijos taikymas dėl atsakovo BUAB „Senasis dvaras“ bankroto sunkiai tikėtinas, o jos netaikymas reiškia žalos ieškovui padarymą. Už šią žalą yra atsakingi pastarieji atsakovai, kurie ginčo sandorių sudarymo metu atitinkamai buvo BUAB „Senasis dvaras“ vadovu ir vieninteliu akcininku; jų teisinės atsakomybės pagrindu nurodoma CK 2.50 straipsnio 3 dalis ir CK 2.87 straipsnio 7 dalis.

6Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovų R. A. ir A. K. turtą, kurio vertė atitiktų ieškinio sumą. Ieškovo teigimu, visas atsakovo BUAB „Senasis dvaras“ turtas yra įkeistas, todėl jo nepakaks ieškinio reikalavimui patenkinti.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Šiaulių apygardos teismas 2013 m. liepos 5 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą ir areštavo atsakovų R. A. ir A. K. 2 587 365,91 Lt vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o šio turto nesant ar esant nepakankamai – ir pinigines lėšas; teismas leido atsakovams per mėnesį disponuoti ne didesne kaip viena minimali mėnesinė alga pinigų suma būtiniausiems socialiniams bei buitiniams poreikiams tenkinti.

9Teismas nurodė neturintis pagrindo šioje proceso stadijoje abejoti ieškinio reikalavimų tikėtinumu. Teismo nuomone, pagrindinis atsakovas yra bankrutuojanti įmonė, o kiti atsakovai yra fiziniai asmenys, todėl pareikšto ieškinio suma yra labai didelė; tokia suma yra savarankiškas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, yra priimtas teismo sprendimas dėl atsakovo BUAB „Senasis dvaras“ veiklos pabaigos, kas reiškia, kad galbūt ieškovui palankų sprendimą šioje byloje teks vykdyti atsakovams fiziniams asmenims.

10III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

11Apeliantai BUAB „Senasis dvaras“ ir R. A. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą atmesti.

12Apeliantų teigimu, ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, todėl laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomas. Pirma, yra praleistas ieškinio senaties terminas tiek reikalavimui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, tiek reikalavimui dėl žalos atlyginimo, nes dar 2009 m. gruodžio 16 d. buvo pareikštas analogiškas ieškinys, kuris dėl ieškovo kaltės 2013 m. kovo 4 d. teismo nutartimi buvo paliktas nenagrinėtas; pagal CK 1.129 straipsnio 4 dalį, palikus ieškinį nenagrinėtą šiuo pagrindu, ieškinio senaties terminas nėra nutraukiamas. Antra, ieškovas neginčija paties įskaitymo realumo, neįrodo, kad po įskaitymo neigiama prasme pakito jo mokumas, neįvertina, kad įskaitymas vyko BUAB „Senasis dvaras“ pareiškimu ir todėl nėra pagrindo atsakovų R. A. ir A. K. atsakomybei kilti, nepagrįstai remiasi Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymu, nes jokių mokėjimų tarp šalių nevyko, neįrodinėja būtinų atsakovų R. A. ir A. K. civilinės atsakomybės sąlygų. Apeliantai taip pat mano, kad ieškovas piktnaudžiauja teise: nors ieškinio senaties terminas akivaizdžiai praleistas, neprašo jo atnaujinti; vilkino minėtos ankstesnės analogiškos bylos nagrinėjimą; reiškia tapačius reikalavimus, nors ginčijama taikos sutartis nebeegzistuoja. Toks piktnaudžiavimas taip pat sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

13Apeliantas A. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą atmesti.

14Apeliantas papildomai pažymi, kad, pripažinus skolų suderinimo aktą ir įskaitymą negaliojančiais, ieškovui ir atsakovui BUAB „Senasis dvaras“ būtų grąžinamos prieš įskaitymą turėtos reikalavimo teisės, todėl nėra pagrindo teigti, kad šiuo sandoriu buvo padaryta žalos. Kadangi pagrindinis skolininkas yra bankrutuojanti įmonė, ieškinys turėjo būti reiškiamas remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka; įstatymo numatyta privaloma tvarka nepareiškus reikalavimo pagrindiniam skolininkui, subsidiarų skolininkų atsakomybė yra negalima, nes tai prieštarautų tokios atsakomybės esmei. Ieškovas, grįsdamas savo reikalavimą ir Laikinuoju mokėjimų eilė tvarkos įstatymu, neįrodė, kad įskaitymo atlikimo metu buvo bent vienas pirmesnės eilės kreditorius. Ieškinys pareikštas dar tebevykstant BUAB „Senasis dvaras“ bankroto procedūroms, nors tik jas užbaigus paaiškės, ar kreditorių reikalavimai liko nepatenkinti. Ieškovas nepateikė nei vieno argumento, kodėl ir kaip su BUAB „Senasis dvaras“ nesusijęs apeliantas gali būti atsakingas už tai, kad BUAB „Senasis dvaras“ galbūt negalės atsiskaityti su ieškovu, jei tokia prievolės bus nustatyta. Apelianto nuomone, ieškovas taip pat neįrodė grėsmės galimo teismo sprendimo vykdymui. Ieškinyje nenurodyta jokių apelianto nesąžiningumo faktų, be to, per ankstesnės tapačios bylos nagrinėjimą apelianto turtinė padėtis nekito. Apeliantas taip pat pažymi, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, neatitinka ekonomiškumo principo. Kadangi aptariamų priemonių paskirtis šiuo atveju yra išlaikyti šalių turtinės padėties status quo, todėl lėšos kredito įstaigų sąskaitose negalėjo būti areštuotos, nes tai reiškia ir būsimo turto areštą (darbo užmokesčio); galėjo būti areštuojama tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu atitinkamoje sąskaitoje esanti pinigų suma. Apelianto teigimu, skundžiama nutartimi areštuotas apelianto darbo užmokestis, pragyvenimui skirtos lėšos, tačiau apeliantas turi išlaikyti šeimą, nepilnamečius vaikus. Leista disponuoti suma tam nėra pakankama. Apeliantui privalo būti leista be apribojimų disponuoti darbo užmokesčiu ir bet kokiomis kitomis ateities pajamomis.

15Apeliantai BUAB „Senasis dvaras“, R. A. ir A. K. prašo tenkinti vieni kitų apeliacinius skundus. Tuo tarpu ieškovas atsiliepimų į skundus nepateikė.

16Teismas

konstatuoja:

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje. Joje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

19Apeliantai iš esmės teigia, kad pareikštas ieškinys yra nepagrįstas ir todėl negalės būti tenkinamas, be to, nėra įrodyta grėsmė būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Teismas su šiais argumentais nesutinka.

20CPK 144 straipsnio 1 dalyje kalbama apie tikėtiną ieškinio reikalavimų pagrindimą. Ar ieškinys iš tiesų yra pagrįstas ir gali būti tenkinamas, bus nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 265 str. 1 d., 270 str. 4 d.). Toks nagrinėjimas neatliekamas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, todėl ieškinio tikėtinumo vertinimui negalima kelti tokių pačių kokybinių reikalavimų, kurie privalomi priimant sprendimą dėl ginčo esmės, – teismui pakanka įsitikinti, kad pareikštas ieškinys galėtų būti tenkinamas.

21Apeliantai nurodo, kad yra praleisti ieškinio senaties terminai keliamiems reikalavimams pareikšti, todėl ieškinys negalės būti tenkinamas. Teismo nuomone, toks argumentas nagrinėjamu atveju pats savaime nėra reikšmingas sprendžiant ieškinio tenkinimo tikėtinumo klausimą, nes praleisti senaties terminai teismo gali būti atnaujinami (CK 1.131 str. 2 d.); tai išsprendžiama priimant teismo sprendimą dėl ginčo esmės. Kartu pastebėtina, kad teisinis ieškinio faktinių aplinkybių ir reikalavimų kvalifikavimas yra teismo prerogatyva, todėl jo nesaisto ieškovo nurodomas juridinis ginčo aplinkybių ir suformuluotų reikalavimų įvertinimas (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 265 str. 1 d., 270 str. 4 d. 4 p.). Teismo manymu, apeliantų argumentas, kad ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo negalės būti nukreiptas į atsakovus R. A. ir A. K., gali būti tinkamai įvertintas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Šuo metu, atkreipdamas dėmesį į ieškovo įrodinėjamas aplinkybes apie ieškovo, apeliantų, taip pat kitų asmenų buvusias sąsajas, visų šių asmenų nesąžiningumą ir tikslus sudarant ginčijamus sandorius (b. l. 2-3), teismas neturi pagrindo spręsti, kad aptariamas reikalavimas apskritai negalėtų būti tenkinamas. Darydamas tokią išvadą teismas taip pat atsižvelgia į Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartį, kuria buvo palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti tvirtinti šioje byloje ginčijamą taikos sutartį, konstatavus, kad ji pažeidžia kitų ieškovo kreditorių teises (b. l. 141-144).

22Pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė atsižvelgdamas į ieškinio sumą, kurią pripažino objektyviai keliančią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismo nuomone, savaime ieškinio suma negali būti laikoma neabejotinu pagrindu imtis laikinųjų apsaugos priemonių. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi ne ginčo dydis, o jo pagrindas – įrodinėjamas apeliantų nesąžiningumas sudarant ginčo sandorius. Tokia aplinkybė leidžia preziumuoti ir galimą netinkamą apeliantų elgesį bylos nagrinėjimo metu, pavyzdžiui, apsunkinant savo turtą ar jį perleidžiant. Būtent tai laikytina grėsme būsimo teismo sprendimo įvykdymui CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme.

23Apelianto A. K. teigimu, pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali būti apribojamas disponavimas priemonių taikymo metu kredito įstaigų sąskaitose esančiomis lėšomis, bet ne lėšomis, kurios ateityje pateks į šias sąskaitas. Su tokiu argumentu sutikti negalima. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – tinkamo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas. Pirmosios instancijos teismas areštavo apeliantų turtą, kurio vertė atitinka ieškinio sumą. Tokios vertės turto apeliantai gali ir neturėti, tačiau tai netrukdo taikyti aptariamo masto arešto. Tokiu atveju areštuojamos ne tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu kredito įstaigų sąskaitose esančios lėšos, bet ir vėliau į jas pateksiančios lėšos, tačiau bendra areštuotų lėšų suma negali viršyti arešto masto (įvertinus ir kito areštuoto turto vertę). Tuo tarpu nurodytas apelianto aiškinimas iš esmės prieštarauja laikinųjų apsaugos priemonių efektyvumo principui.

24Apelianto A. K. argumentai, kad šaliai taikomos laikinosios apsaugos priemonės negali sukelti neproporcingų neigiamų padarinių, pavyzdžiui, apriboti galimybę pragyventi, iš esmės yra pagrįsti. Kita vertus, šiuo metu apeliantas nėra pateikęs pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog taikomas areštas neleidžia išlaikyti šeimos, pavyzdžiui, byloje nėra duomenų apie sutuoktinės pajamas ir santaupas (b. l. 116, 125). Tokie įrodymai gali būti pateikti pirmosios instancijos teismui, kuris ir spręstų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo būtinumo klausimą (CPK 148 str.).

25Remiantis išdėstytu, skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o skundai atmetami. Teismas nepasisako dėl kitų apeliantų argumentų, nes jie yra teisiškai nereikšmingi nagrinėjamo klausimo išsprendimui.

26Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

27Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas BUAB „Longista“ prašo: 1) pripažinti negaliojančiais 2008 m.... 6. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. liepos 5 d. nutartimi tenkino ieškovo... 9. Teismas nurodė neturintis pagrindo šioje proceso stadijoje abejoti ieškinio... 10. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai... 11. Apeliantai BUAB „Senasis dvaras“ ir R. A. prašo panaikinti pirmosios... 12. Apeliantų teigimu, ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, todėl laikinosios... 13. Apeliantas A. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir... 14. Apeliantas papildomai pažymi, kad, pripažinus skolų suderinimo aktą ir... 15. Apeliantai BUAB „Senasis dvaras“, R. A. ir A. K. prašo tenkinti vieni... 16. Teismas... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas reglamentuojamas Lietuvos... 19. Apeliantai iš esmės teigia, kad pareikštas ieškinys yra nepagrįstas ir... 20. CPK 144 straipsnio 1 dalyje kalbama apie tikėtiną ieškinio reikalavimų... 21. Apeliantai nurodo, kad yra praleisti ieškinio senaties terminai keliamiems... 22. Pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė... 23. Apelianto A. K. teigimu, pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali... 24. Apelianto A. K. argumentai, kad šaliai taikomos laikinosios apsaugos... 25. Remiantis išdėstytu, skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o skundai... 26. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 27. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą....