Byla 2-558-223/2016
Dėl skolos už atliktus darbus priteisimo pagal ieškovės Uždaros akcinės bendrovės „Šatruva “ieškinį atsakovei Uždarai akcinei bendrovei „Ekonomiškos statybos centras“

1Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Birutė Mėlinauskienė,

2sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei,

3dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Andrejui Vavilovui,

4atsakovės atstovui advokatui Rimvydui Jasevičiui,

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl skolos už atliktus darbus priteisimo pagal ieškovės Uždaros akcinės bendrovės „Šatruva “ieškinį atsakovei Uždarai akcinei bendrovei „Ekonomiškos statybos centras“ ir

Nustatė

6Ieškovės atstovas ieškininius reikalavimus palaiko pilnai ir prašo iš atsakovės priteisti 6602,23 EUR skolos už atliktus statybos darbus, 294,81 EUR delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį palaiko jame nurodytais argumentais ir motyvais.

7Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas papildomai paaiškino, kad pagal 2014-09-30 Statybos darbų rangos sutartį ieškovė atliko 3-jų pastatų stogo rekonstrukcijos darbus. Darbai buvo atlikti ir perduoti atsakovei, surašant tris darbų priėmimo aktus. Atsakovė pasirašė du iš pateiktų darbų atlikimo aktų, o trečio darbų priėmimo akto nepasirašė motyvuodama, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad statybos darbai buvo atlikti, o faktiškai ginčas yra kilęs dėl atliktų darbų kokybės. CK normos numato galimybę užsakovui imtis priemonių pačiam ištaisyti atliktų darbų trūkumus, tačiau užsakovas neturi teisės nepriimti atliktų darbų vien tuo pagrindu, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai. Tokia atsakovo pozicija prieštarauja CK 6.662 str., 6.694 str. nuostatoms. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė patvirtino, kad darbai buvo atlikti , tik buvo nustatyti kai kurie darbų trūkumai, todėl atsakovė galėjo pareikšti priešieškinį dėl patirtų nuostolių dėl darbų trūkumų ištaisymo, o ne atsisakyti visiškai apmokėti už atliktus darbus. Atsakovės atlikto vienarūšio įskaitymo ginčyti net nereikia, nes jis atliktas pažeidžiant įstatymus, t.y. jau pareiškus ieškinį teisme.

8Atsakovės atstovas su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsikirtimus remia atsiliepime nurodytais argumentais.

9Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas papildomai paaiškino, kad statybos rangos darbų atlikimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja ne tik CK normos, bet ir šalių sudarytos Sutarties nuostatos. Sutarties 7 p. buvo nustatyta, kad atlikus statybos darbus rangovas privalo pranešti techniniam statybos prižiūrėtojui, po to surašomas darbų priėmimo aktas, kurį pasirašo rangovas ir užsakovas. Šią tvarką ieškovas ignoravo ir darbų nepridavinėjo. Kai atsakovė gavo vienašališkai ieškovės surašytus darbų priėmimo aktus, jis 2015-05-22 pranešė elektroniniu paštu ieškovei, kad 2015-05-28 bus kviečiama komisija darbams priimti ir prašė, kad ieškovė atsiųstų savo atstovą, tačiau 2015-05-28, kai buvo priimami darbai, ieškovė savo atstovo neatsiuntė, todėl aktas buvo surašytas be ieškovės atstovo ir buvo pridėtas nekokybiškai atliktų darbų sąrašas. Jis buvo pasirašytas komisijos ir statybos techninio prižiūrėtojo. Nustatytus statybos darbų trūkumus šalino pati atsakovė ir pagal pridavimo aktus darbai buvo priduoti valstybinei komisijai. Dėl to ieškovės surašyti vienašališki darbų pridavimo aktai yra niekiniai. Kas liečia 154 EUR skolos vienašalio įskaitymo faktą, tai jis buvo nustatytas draudimo kompanijos tyrimo metu, kai buvo konstatuota, kad statybos darbų atlikimo metu nuo stogo buvo nupūstos statybinės medžiagos, kurios sugadino trečiojo asmens stogą ir šiam buvo išmokėta draudimo išmoka. Vienašalis reikalavimo įskaitymas buvo galimas, ieškovė jo neskundė ir dabar neginčija. Šalių sudarytos Sutarties 8.4 p. buvo numatyta atsiskaitymo už darbus tvarka, t.y. už darbą apmokama tik tada, kai pateikiami darbų priėmimo aktai, ištaisomi trūkumai, todėl ieškovė neatlikus šios procedūros neturėjo reikalavimo teisės į darbų apmokėjimą.

10Ieškinys tenkintinas pilnai.

11Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta 2014-09-30 Statybos darbų rangos sutartis Nr.2014/09/30 (b.l. 9- 17) pagal kurią UAB „Ekonomiškos statybos centras“ (rangovas) ir UAB „Šatruva“ (subrangovas) susitarė, kad Subrangovas atliks stogo rekonstrukcijos darbus trijuose objektuose (Sutarties 2.1 p., ( - )), o galutiniam mokėjimui gauti Subrangovas gali pateikti mokėjimo dokumentus tik tada, kai šalys pasirašo Darbų priėmimo perdavimo ir Statybos užbaigimo aktus bei Subrangovas ištaiso visus smulkius defektus ir nebaigtus darbus ( Sutarties 8.4 p.). Iš 2015-03-30 Atliktų darbų akto Nr.2 ir PVM sąskaitos-faktūros ( b.l. 18-19) matyti, kad ieškovė pateikė atsakovei atliktų darbų aktą už objektus ( - ) stogo rekonstrukcijos darbus viso 19 940,05 EUR sumai, kurį pasirašė atsakovės atstovas (statybos darbų vadovas) A. R.. Iš 2015-05-19 Atliktų darbų akto Nr.3 ir PVM sąskaitos-faktūros ( b.l. 20-21) matyti, kad ieškovė pateikė atsakovei atliktų darbų aktą už objektus ( - ) stogo rekonstrukcijos darbus viso 6448,09 EUR sumai, kuriame atžymėta, kad rangovas šį aktą atsisakė pasirašyti. Iš lydraščio, 2015-05-19 Darbų perdavimo-priėmimo akto, Atliktų darbų akto Nr.3, PVM sąskaitų-faktūrų ( b. l. 61-65) matyti, kad subrangovas perdavė rangovui darbus 64 481 EUR sumai , kuriuose atžymėta, kad atsakovė atsisakė juos pasirašyti. Iš 2015-05-25 rašto ( b.l.67) matyti, kad atsakovė informavo ieškovę apie tai, kad 2015-05-28 įvyks darbų priėmimas ir kviečiamas dalyvauti ieškovės atstovas. Iš 2015-05-29 lydraščio ir 2015-05-28 Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto (b. l. 67-72) matyti, kad buvo apžiūrėti atlikti darbai ir rasti defektai užfiksuoti akto priede Nr. 1. Iš 2015-10-16 , 2015-11-27, 2016-01-19 Statybos užbaigimo aktų ( b.l. 90- 98) matyti, kad minėtuose objektuose darbai buvo užbaigti ir priimti komisijos. Iš 2015-11-25 Pareiškimo dėl įskaitymo Nr.087, draudimo medžiagos (b.l. 41-47) matyti, kad atsakovė vadovaudamasi CK 6.130- 6.131 str. įskaitė priešpriešinius vienarūšius reikalavimus 154,14 EUR sumai. Iš UAB „Šatruva“ 2015-11-26 rašto (b. l. 49) matyti, kad ieškovė išreiškė nesutikimą dėl atsakovės atlikto įskaitymo ir prašė jį panaikinti.

12Taigi, ieškovė šioje byloje kelia ieškininius reikalavimus, kylančius iš statybos rangos sutartinių teisinių santykių. Statybos rangos sutarčių ypatumus reglamentuoja CK XXXIII skyriaus trečiojo skirsnio nuostatos. Pagal CK 6.676 str. 2 d., užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą. Tačiau nurodytoje normoje nėra įtvirtinta darbų perdavimo proceso ir jo formos reikalavimų. Todėl tokiu atveju vadovautinasi bendrosiose (CK 6.662 str.) ir specialiosiose (CK 6.694 str.) rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose įtvirtintomis atliktų darbų perdavimo ir priėmimo nuostatomis. Bendroji taisyklė yra ta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.662 str. 1 d.). Taigi paprastai darbų perdavimo-priėmimo aktas yra dviejų šalių suderintos valios išraiška, dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas.

13Kaip matyti esminis ginčas byloje yra kilęs dėl to ar nustačius kai kuriuos atliktų darbų defektus, atsakovė kaip rangovas turi pareigą už juos apmokėti ieškovei kaip subrangovui. Kaip jau minėta, statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Šiuo dokumentu įforminami du tarpusavyje susiję veiksmai: darbų rezultato pridavimas ir darbų rezultato priėmimas. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 str. 2 d.); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad darbų atlikimo aktas yra įstatyme įtvirtintas dokumentas, kuriame surašomi faktinio pobūdžio duomenys apie svarbias bylai aplinkybes; šis aktas yra įrodymų šaltinis apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai. Taigi, atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų.

14Iš byloje esančio 2015-03-30 Atliktų darbų akto Nr.2 matyti, kad pagal jį ieškovė pateikė atsakovei atliktus stogo rekonstrukcijos darbus objektuose ( - ) bendrai 19 940,05 EUR sumai. Šį aktą pasirašė atsakovės atstovas A. R., kuris jokių pastabų dėl statybos darbų kokybės neišreiškė. Atsakovės darbuotojas pasirašydamas šį atliktų darbų priėmimo aktą, ne tik pripažino, kad rangovas atliko sutartimi sulygtus darbus, o užsakovas juos priėmė, atitinkamai nustatęs, ar darbai atlikti tinkamai, ar su trūkumais, bet ir kartu prisiėmė pareigą sumokėti jame nurodytas pinigų sumas (CK 6.662 str.). Tokiu būdu priėmus atliktus darbus, perduotus aktu, atsiranda prievolė už juos atsiskaityti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Pareiga priimti atliktus darbus yra esminė rangos sutarties sąlyga (CK 6.662, 6.694 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vieningai laikosi nuostatos, kad užsakovas (šiuo atveju rangovas) turi pareigą priimti rangovo (šiuo atveju subrangovo) perduodamus darbus . Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada yra galima atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui praranda prasmę (CK 6.652 str. 4 d.); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 str. 5 d.); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 str. 6 d.). Tokių aplinkybių byloje nenustatyta ir atsakovė to neįrodinėjo. Ieškovė šioje byloje reikalauja, kad atsakovė sumokėtų už atliktus darbus, t. y. kad įvykdytų sutartinę prievolę. Taigi, remiantis kasacinio teismo formuojama praktika bei nagrinėjamojoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, darytina išvada, kad pareiga atsakovei mokėti už atliktus ieškovės darbus atsirado pasirašius atliktų darbų aktą Nr. 2 19 940,05 EUR sumai (b. l. 18 ), kuriuo atsakovė priėmė darbus, sutiko su jų kaina bei jų rezultatu be jokių pastabų. Kaip jau minėta, atsakovė neneigė, kad ieškovė atliko akte nurodytus darbus.

15Kas liečia Atliktų darbų aktą Nr.3 ( b. l. 20), tai kaip matyti iš jame esančios atžymos, atsakovė (kaip rangovas) jį pasirašyti atsisakė. Taigi, faktiškai aktas buvo pasirašytas vienašališkai subrangovo. Nors paprastai darbų perdavimo-priėmimo aktas yra dviejų šalių suderintos valios išraiška, dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, tačiau įstatymo taip pat nustatyta išimtis, kad jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jį gali pasirašyti kita šalis (CK 6.694 str. 4 d.), ką ir padarė ieškovė. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nurodytos nuostatos paskirtis – užkirsti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vykdyti kitas sutartines pareigas (šiuo atveju kaip matyti iš atsakovės tolesnio elgesio sumokėti sutartyje nustatytą kainą) Atsakovė, nesutikdama su ieškovės vienašališkai pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdama, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą; vienašalis perdavimo aktas netenka galios tik tuo atveju, jei teismas jį pripažįsta negaliojančiu (CK 6.694 str. 4 d.), tačiau atsakovė ieškovės pasirašyto akto neginčijo, neteikė įrodymų, kurie pagrįstų atsisakymo pasirašyti aktą priežastis. Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką netgi žymos apie atsisakymą pasirašyti aktą nebuvimas nelemia akto negaliojimo. Esant vienašališkai pasirašytam aktui, užsakovui neginčijant atsisakymo jo pasirašyti, atsisakymo pasirašyti aktą faktas gali būti nustatytas ne aktu, o kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Nagrinėjamoje byloje esant nustatytoms aplinkybėms, kad ginčo darbai buvo atlikti ir perduoti, atsakovei pripažinus, kad ieškovė jam pateikė darbų perdavimo aktus, ant aktų pateikimo lydraščio yra atsakovės gavimo spaudas toks aktas kvalifikuotinas kaip pasirašytais vienašališkai, sukeliantis atsakovės pareigą įvykdyti priešpriešines prievoles pagal sutartį, t. y. apmokėti už atliktus darbus.

16Įstatyme nustatyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, pvz., jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių darbo rezultato neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti (CK 6.694 str. 6 d.), kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui praranda prasmę (CK 6.652 str. 4 d.) ir pan. Išvardytos nuostatos suponuoja išvadą, kad abiejų rangos sutarties šalių nepasirašymo darbų priėmimo-perdavimo akte faktas savaime nereiškia, jog darbai nebuvo atlikti ir perduoti, atitinkamai, kad užsakovas neturi pareigos jų apmokėti. Vien tik formaliųjų įstatymo nustatytų darbų perdavimo-priėmimo reikalavimų nesilaikymas negali būti laikomas pagrindu šalims nevykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-302/2011). Anksčiau išdėstytos aplinkybės patvirtina tą faktą, kad ieškovė atliko darbus pagal su atsakove sudarytos sutarties sąlygas. Iš atsakovės pateiktų atliktų darbų defektų akto matyti, kad jame nurodyti darbų trūkumai yra tokio pobūdžio, kurie gali būti pašalinti ir atsakovė pripažino kad tai buvo padaryta. Atsakovė byloje neįrodinėjo, kad darbų rezultato nebuvo įmanoma naudoti pagal numatytą paskirtį ir tokių įrodymų byloje nėra. Taigi, nėra CK 6.694 str. 6 d., 6.652 str. 4 d. nustatytų atvejų, kai užsakovas gali atsisakyti priimti atliktus darbus. Be to, tokiu atveju, jei atsakovė laiko, kad jos teisės buvo pažeistos ir dėl trūkumų pašalinimo ji patyrė tam tikrus nuostolius, ji galėtų savo teises ginti ieškinio (priešieškinio) pagrindu dėl nuostolių atlyginimo, o ne atsisakyti apmokėti už atliktus darbus. Atkreiptinas dėmesys, kad šalių Sutarties 8.1 p. yra nustatyta, kad bendra visų sutarties objektų kaina yra 64 481 EUR ( 222 640 Lt ), o ieškovė šioje byloje prašo priteisti 6602,23 EUR taigi pagal šalių sudarytos Sutarties 8.3 p. nuostatas tarpiniam mokėjimui gauti subrangovas privalo pateikti užsakovui atliktų darbų akto du egzempliorius ir PVM sąskaitą-faktūrą. Ieškovė, vadovaudamasi šia Sutarties nuostata ir pateikė atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą-faktūrą, todėl atsakovė privalėjo apmokėti už atliktus darbus per 5 dienas. Taigi, atsakovė turi pareigą apmokėti už atliktus darbus minėtų motyvų pagrindu.

17Kas liečia atsakovės atliktą vienarūšių reikalavimų įskaitymą , tai įskaitymas yra vienas iš prievolių pasibaigimo būdų, nustatytų CK. Prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą; įskaitymui pakanka vienos šalies pareiškimo (CK 6.130 str. 1 d., 6.131 str. 1 d.). Tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis. Pagal CK 6.130 str. nuostatas tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Įstatyme įtvirtinta įskaitymo samprata rodo, kad priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymas yra vienašalis sandoris. Pirmiau nurodyta, kad įstatyme nustatyta galimybė atlikti vienarūšių pagal prievolės objektą priešpriešinių reikalavimų, kurių terminas yra suėjęs, įskaitymą. Nagrinėjamos bylos atveju priešpriešinio reikalavimo įskaitymas atsakovės atliktas 2015-11-25 pareiškimu ( b. l. 47), o ieškovės pareiškimas dėl skolos už atliktus darbus priteisimo buvo pateiktas teismui 2015-11-16, t. y. jau ieškovei pradėjus ginčą teisme. Taigi įskaitymo atlikimo dieną egzistavo CK 6.134 str. 1 d. 1 p. aplinkybė, draudžianti įskaitymą. Dėl šių aplinkybių 2015-11-25 atliktas įskaitymas teismo ex officio pripažintinas niekiniu kaip prieštaraujantis sąžiningai komercinei praktikai, gerai moralei (CK 1.81 str. 1 d.) bei imperatyvioms įstatymo normoms ( CK 6.134 str. 1 d. 1 p.)

18LR CK 6.71 str. 3 d. nustatyta, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. Šalių sudaryta sutartimi buvo nustatytos netesybos delspinigių forma, skaičiuojant jas už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną (Sutarties 8.6 p.) Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 294,81 EUR delspinigių, pateikia paskaičiavimą, iš kurio matyti, jog delspinigius prašoma priteisti už 148 d. Šalių sudarytos Sutarties 8.5 p. numatė ieškovei teisę į apmokėjimą už atliktus darbus per 30 dienų laikotarpį, o Sutarties 8.6 p. nustatė, kad nustatytu laiku neapmokėjus sąskaitos, atsakovė privalo mokėti 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą dieną. Atsakovė delspinigių dydžio neginčijo. Taigi, dėl šių aplinkybių ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas pilnai.

19Ieškinį tenkinus pilnai iš atsakovės , kaip juridinio asmens, priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ( CK 6.37 str., 6.210 str.).

20Bylinėjimosi išlaidos ieškovės ir valstybės naudai priteistinos iš atsakovės ( CPK 88 str., 92-93 str., 96 str.)

21Vadovaudamasi išdėstytu ir CPK 259-260 str., 270 str. teismas

Nutarė

22Ieškinį tenkinti pilnai.

23Priteisti iš Uždaros akcinės bendrovės „Ekonomiškos statybos centras“, kodas 148431068, buv. J. J. g.1 Panevėžys, ieškovės Uždaros akcinės bendrovės „Šatruva“, kodas 147485928, buv. P. P. g.9 Panevėžys, naudai 6602,23 EUR ( šešis tūkstančius šešis šimtus du eurus 23 euroct) skolos už atliktus darbus, 294,81 EUR ( du šimtus devyniasdešimt keturis eurus 81 euroct) delspinigių ir 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos( 6897,04 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos ( 2015-11-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 206,91 EUR ( du šimtus šešis eurus 91 euroct) žyminio mokesčio.

24Priteisti iš Uždaros akcinės bendrovės „Ekonomiškos statybos centras“, kodas 148431068, buv. J. J. g.1 Panevėžys, 5,04 EUR (penkis eurus 4 euroct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. ( - ), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

25Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Birutė Mėlinauskienė,... 2. sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei,... 3. dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Andrejui Vavilovui,... 4. atsakovės atstovui advokatui Rimvydui Jasevičiui,... 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl skolos už... 6. Ieškovės atstovas ieškininius reikalavimus palaiko pilnai ir prašo iš... 7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas papildomai paaiškino, kad pagal... 8. Atsakovės atstovas su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsikirtimus... 9. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas papildomai paaiškino, kad statybos... 10. Ieškinys tenkintinas pilnai.... 11. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta 2014-09-30... 12. Taigi, ieškovė šioje byloje kelia ieškininius reikalavimus, kylančius iš... 13. Kaip matyti esminis ginčas byloje yra kilęs dėl to ar nustačius kai kuriuos... 14. Iš byloje esančio 2015-03-30 Atliktų darbų akto Nr.2 matyti, kad pagal jį... 15. Kas liečia Atliktų darbų aktą Nr.3 ( b. l. 20), tai kaip matyti iš jame... 16. Įstatyme nustatyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti... 17. Kas liečia atsakovės atliktą vienarūšių reikalavimų įskaitymą , tai... 18. LR CK 6.71 str. 3 d. nustatyta, kad už prievolės įvykdymo termino... 19. Ieškinį tenkinus pilnai iš atsakovės , kaip juridinio asmens, priteistinos... 20. Bylinėjimosi išlaidos ieškovės ir valstybės naudai priteistinos iš... 21. Vadovaudamasi išdėstytu ir CPK 259-260 str., 270 str. teismas... 22. Ieškinį tenkinti pilnai.... 23. Priteisti iš Uždaros akcinės bendrovės „Ekonomiškos statybos centras“,... 24. Priteisti iš Uždaros akcinės bendrovės „Ekonomiškos statybos centras“,... 25. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...