Byla 1A-41/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas), teisėjų Rūtos Mickevičienės ir Valdimaro Bavėjano, sekretoriaujant Agnei Aguonytei, Gabrielei Samaškienei, dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei, gynėjams advokatams Albertui Romualdui Gidrai, Elenai Gylienei, Evaldui Liutkevičiui, T. K. , Vytautui Merkšaičiui, Birutei Strimaitytei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. L. , E. P. , M. M. , M. Č. , D. R. bei Ž. L. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

2Ž.L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas L. R. BK 180 str. 3 d., 180 str. 3 d., 25 str. 3 d. 289 str., 25 str. 3 d., 300 str. 1 d., 25 str. 3 d.,129 str. 2 d. 2 p., 6 p., 9 p. ir nuteistas:

3- pagal BK 180 str. 3 d. (A. M. turto plėšimas) - laisvės atėmimu 9 metams;

4- pagal BK 180 str. 3 d. (R. S. turto plėšimas) - laisvės atėmimu 9 metams;

5- pagal BK 25 str. 3 d. 289 str. - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

6- pagal BK 25 str. 3 d. 300 str. 1 d. - laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

7- pagal BK 25 str. 3 d. 129 str. 2 d. 2 p., 6 p., 9 p. - laisvės atėmimu 18 metų.

8Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., pagal BK 180 str. 3 d. (R. S. turto plėšimas) ir pagal BK 25 str. 3 d., 289 str., 25 str. 3 d. 300 str. 1 d. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirtas laisvės atėmimas 9 metams.

9Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės iš dalies pridedant švelnesnes ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 20 metų, ją atliekant pataisos namuose.

10Pagal BK 25 str. 3 d., 302 str. 1 d. (L. A. dokumentų vagystė) ir pagal BK 25 str. 3 d. 302 str. 1 d. (R. S. dokumentų vagystė) Ž. L. išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BK 303 str. 5 d. 1 p.).

11M.M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas L. R. BK 180 str. 3 d., 180 str. 3 d., 25 str. 3 d. 289 str., 25 str. 3 d., 300 str. 1 d., 25 str. 3 d.,129 str. 2 d. 2 p., 6 p., 9 p. ir nuteistas:

12- pagal BK 180 str. 3 d. (A. M. turto plėšimas) - laisvės atėmimu 8 metams;

13- pagal BK 180 str. 3 d. (R. S. turto plėšimas) - laisvės atėmimu 8 metams;

14- pagal BK 25 str. 3 d. 289 str. - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

15- pagal BK 25 str. 3 d. 300 str. 1 d. - laisvės atėmimu 2 metams;

16- pagal BK 25 str. 3 d. 129 str. 2 d. 2 p., 6 p., 9 p. - laisvės atėmimu 15 metų.

17Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., pagal BK 180 str. 3 d. (R. S. turto plėšimas) ir pagal BK 25 str. 3 d., 289 str., 25 str. 3 d. 300 str. 1 d. paskirtąsias bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams.

18Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirtos bausmės ir bausmė, paskirta 2007-02-02 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 135 str. 1 d., subendritos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės pridedant švelnesnes, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 18 metų, ją atliekant pataisos namuose.

19Pagal BK 25 str. 3 d., 302 str. 1 d. (L. A. dokumentų vagystė) ir pagal BK 25 str. 3 d. 302 str. 1 d. (R. S. dokumentų vagystė) M. M. išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BK 303 str. 5 d. 1 p.).

20D.R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas L. R. BK 180 str. 3 d., 180 str. 3 d., 25 str. 3 d. 289 str., 25 str. 3 d., 300 str. 1 d., 25 str. 3 d.,129 str. 2 d. 2 p., 6 p., 9 p. ir nuteistas:

21- pagal BK 180 str. 3 d. (A. M. turto plėšimas) - laisvės atėmimu 8 metams;

22- pagal BK 180 str. 3 d. (R. S. turto plėšimas) - laisvės atėmimu 7 metams;

23- pagal BK 25 str. 3 d. 289 str. - laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

24- pagal BK 25 str. 3 d. 300 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams;

25- pagal BK 25 str. 3 d. 129 str. 2 d. 2 p., 6 p., 9 p. - laisvės atėmimu 15 metų.

26Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., pagal BK 180 str. 3 d. (R. S. turto plėšimas) ir pagal BK 25 str. 3 d., 289 str., 25 str. 3 d. 300 str. 1 d. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams.

27Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės iš dalies pridedant švelnesnes, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 17 metų, ją atliekant pataisos namuose.

28Pagal BK 25 str. 3 d., 302 str. 1 d. (L. A. dokumentų vagystė) ir pagal BK 25 str. 3 d. 302 str. 1 d. (R. S. dokumentų vagystė) D. R. išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BK 303 str. 5 d. 1 p.).

29M.Č. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas L. R. BK 180 str. 3 d., 180 str. 3 d., 25 str. 3 d. 289 str., 25 str. 3 d., 300 str. 1 d., 25 str. 3 d.,129 str. 2 d. 2 p., 6 p., 9 p. ir nuteistas:

30- pagal BK 180 str. 3 d. (A. M. turto plėšimas) - laisvės atėmimu 8 metams;

31- pagal BK 180 str. 3 d. (R. S. turto plėšimas) - laisvės atėmimu 8 metams;

32- pagal BK 25 str. 3 d. 289 str. - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

33- pagal BK 25 str. 3 d. 300 str. 1 d. - laisvės atėmimu 2 metams;

34- pagal BK 25 str. 3 d. 129 str. 2 d. 2 p., 6 p., 9 p. - laisvės atėmimu 15 metų.

35Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., pagal BK 180 str. 3 d. (R. S. turto plėšimas) ir pagal BK 25 str. 3 d., 289 str., 25 str. 3 d. 300 str. 1 d. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams.

36Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės iš dalies pridedant švelnesnes, ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 17 metų, ją atliekant pataisos namuose.

37Pagal BK 25 str. 3 d., 302 str. 1 d. (L. A. dokumentų vagystė) ir pagal BK 25 str. 3 d. 302 str. 1 d. (R. S. dokumentų vagystė) M. Č. išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BK 303 str. 5 d. 1 p.).

38A. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas L. R. BK 180 str. 3 d., 180 str. 3 d., 25 str. 3 d. 289 str., 25 str. 3 d., 300 str. 1 d., 25 str. 3 d.,129 str. 2 d. 2 p., 6 p., 9 p. ir nuteistas:

39- pagal BK 180 str. 3 d. (A. M. turto plėšimas) - laisvės atėmimu 6 metams 6 mėnesiams;

40- pagal BK 180 str. 3 d. (R. S. turto plėšimas) - laisvės atėmimu 6 metams 6 mėnesiams;

41- pagal BK 25 str. 3 d. 289 str. - laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

42- pagal BK 25 str. 3 d. 300 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams;

43- pagal LR BK 25 str. 3 d., 129 str. 2 d. 2 p., 6 p., 9 p. laisvės atėmimu 17 metų.

44Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., pagal BK 180 str. 3 d. (R. S. turto plėšimas) ir pagal BK 25 str. 3 d., 289 str., 25 str. 3 d. 300 str. 1 d. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams.

45Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės iš dalies pridedant švelnesnes, ir paskirtas laisvės atėmimas 18 metų.

46Pagal BK 64 str. 1, 3 d. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėjus 2003-01-02 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2003-10-02 Kauno apygardos teismo nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės dalį – 1 metus laisvės atėmimo, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 19 metų, ją atliekant pataisos namuose.

47Pagal BK 25 str. 3 d., 302 str. 1 d. (L. A. dokumentų vagystė) ir pagal BK 25 str. 3 d. 302 str. 1 d. (R. S. dokumentų vagystė) A. L. išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BK 303 str. 5 d. 1 p.).

48E. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą L. R. BK 25 str. 3 d., 129 str. 2 d. 2 p., 6 p., 9 p. ir nuteistas laisvės atėmimu 13 metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

49Pagal BK 25 str. 3 d. 302 str. 1 d. (R. S. dokumentų vagystė) E. P. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BK 303 str. 5 d. 1 p.).

50Iš Ž. L. , M. M. , D. R. , M. Č. , A. L. solidariai priteisti 2002 litai turtinės žalos atlyginimo R. S. .

51Iš Ž. L. , M. M. , D. R. , M. Č. , E. P. , A. L. solidariai G. O. priteistas 22151 litas turtinės žalos ir 50000 litų neturtinės žalos atlyginimo, 500 litų už advokato teisines paslaugas, o K. S. - 18600 litų turtinės žalos ir 50000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

52Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

53Ž. L. nuteistas už tai, kad 2005 m. pradžioje, subūrė organizuotą grupę sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams daryti, į kurios sudėtį įtraukė A. L. , D. R. , M. M. , M. Č. , o nuo 2005 m. birželio mėn. – E. P. , nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpusį asmenį ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis. A. L. , D. R. , M. M. , M. Č. ir E. P. nuteisti už tai, kad dalyvavo Ž. L. suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės veikloje, kur Ž. L. , gavęs iš nenustatytų asmenų informaciją apie nukentėjusiųjų turimą turtą, sukurdavo nusikaltimų planus, organizuodavo grupės narių A. L. , D. R. , M. M. , M. Č. , E. P. , nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpusio ir nenustatytų asmenų susitikimus rengiamų nusikaltimų aptarimui, kuriuose Ž. L. išvardintiems organizuotos grupės nariams paskirstydavo vaidmenis, įgytas nusikaltimo priemones (policijos pareigūnų uniformas) atskiriems nusikaltimams daryti. Ž. L. pažadėjus atsilyginti ir atsilyginant už padarytus nusikaltimus, išvardinti grupės nariai gaudavo dalį pagrobtų pinigų ir daiktų, Ž. L. , veikdamas organizuotos grupės sudėtyje, kaip organizatorius ir vykdytojas, o A. L. , D. R. , M. M. , M. Č. , E. P. ir nuo tyrimo pasislėpęs asmuo ir nenustatyti asmenys – kaip vykdytojai, siekdami turtinės naudos, Ž. L. , A. L. , D. R. , M. M. , M. Č. kartu su tyrimo pasislėpusiu asmeniu ir nenustatytais asmenimis veikdami organizuotoje grupėje, padarė sunkius nusikaltimus – A. M. ir L. A. asmeninio turto plėšimą, R. S. asmeninio turto plėšimą, o Ž. L. , A. L. , D. R. , M. M. , M. Č. , E. P. kartu su nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpusiu asmeniu, veikdami organizuotoje grupėje, padarė labai sunkų nusikaltimą – R. S. tyčinį nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis:

54Ž. L. , 2005 m. vasario mėn., Kauno mieste iš tyrimo nenustatytų asmenų gavęs informacijos apie tai, jog A. M. patalpoje, esančioje Savanorių pr. 278, Kaune laiko įvairias prekes ir pinigus, būdamas organizuotos grupės vadovu, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą – A. M. priklausantį turtą, organizavo pastarojo turto plėšimą įsibraunant į gyvenamąją patalpą ir kelias dienas prieš nusikaltimą, supažindino organizuotos grupės narius A. L. , D. R. , M. M. , M. Č. , nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpusį asmenį ir nenustatytą asmenį su informacija apie paminėtoje patalpoje esančias vertybes ir, šiems sutikus dalyvauti A. M. asmeninio turto plėšime įsibraunant į patalpą, Ž. L. paskirstė vaidmenis nusikalstamos grupės nariams – pavedė nuo tyrimo pasislėpusiam asmeniui, rasti mikroautobusą vertybėms pervežti, kitiems dalyviams - įsibrauti į patalpą ir surišus patalpoje esančius asmenis, pagrobti svetimą turtą – vertybes, bei aptarė atsitraukimo iš nusikaltimo vietos planą. Po to, organizuotos grupės nariai, vykdydami išankstinį susitarimą, 2005-02-04, apie 11 val., susitiko netoli parduotuvės „Anūkėlis“, esančios Savanorių pr., Kaune, kur Ž. L. nurodymu nuo tyrimo pasislėpęs asmuo nenustatytu mikroautobusu nugabeno M. M. ir M. Č. , o Ž. L. – D. R. ir nenustatytą asmenį iki nusikaltimo padarymo vietos, kur Ž. L. nurodžius, nuo tyrimo pasislėpęs asmuo liko laukti mikroautobuse, o M. M. , M. Č. , D. R. ir nenustatytas asmuo, apsimetę pirkėjais, įsibrovė į A. M. priklausančias prekybos patalpas, esančias Savanorių pr. 278, Kaune, kur panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiųjų A. M. ir L. A. atžvilgiu - sudavė bendrais veiksmas jiems ne mažiau kaip 21 smūgį į įvairias kūno vietas, tuo padarė A. M. veido sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimu kairėje smakro srityje bei apatinės lūpos kraujosruva, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, lipnia juosta surišo L. A. bei A. M. rankas, kojas, akis, tuo atėmė galimybę nukentėjusiesiems priešintis, ir pagrobė įvairaus svetimo nukentėjusiesiems priklausančio turto, buvusio prekybos patalpoje, kurio bendra vertė - 17563 Lt.

55Šiais veiksmais Ž. L. , A. L. , D. R. , M. M. , M. Č. , veikdami organizuotoje grupėje, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 str. 3 d., 180 str. 3 d.

56Be to, Ž. L. , A. L. , D. R. , M. M. , M. Č. nuteisti už tai, kad Ž. L. , 2005 m. gegužės mėn., Kauno mieste, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, gavęs informaciją apie tai, jog R. S. kolekcionuoja senovinius pinigus ir laiko juos namuose, būdamas organizuotos grupės vadovu, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą R. S. priklausantį turtą, organizavo pastarojo turto plėšimą įsibraunant į gyvenamąją patalpą – butą, esantį Baltijos g. 2-2, Kaune. Ž. L. dieną prieš nusikaltimą, susitikimo metu supažindino organizuotos grupės narius A. L. , D. R. , M. M. , M. Č. , nuo tyrimo pasislėpusį asmenį ir nenustatytus asmenis su informacija apie paminėtame bute esančias vertybes ir, šiems sutikus dalyvauti R. S. asmeninio turto plėšime įsibraunant į patalpą, Ž. L. paskirstė vaidmenis nusikalstamos grupės nariams: pavedė A. L. ir nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpusiam asmeniui apžiūrėti gyvenamąjį namą ir nustatyti laiptinės durų kodus, aptarė atsitraukimo iš nusikaltimo vietos planą, Ž. L. gavo netikrus dokumentus – policijos pareigūnų pažymėjimus M. M. ir M. Č. vardu, kuriuos perdavė vykdytojams M. M. ir M. Č. . A. L. ir nuo tyrimo pasislėpusiam asmeniui apžiūrėjus gyvenamąją vietą ir nustačius laiptinės durų kodus bei apie tai pranešus kitiems grupės nariams, 2005 m. birželio 13 d. ryte, visiems išvardintiems nusikalstamos grupės nariams susirinkus garaže, esančiame Kuršių g.7, Kaune, Ž. L. paskirstė tarp organizuotos grupės narių vaidmenis – nurodė M. M. ir M. Č. persirengti policijos pareigūnais ir tokiu būdu patekti į buto vidų, D. R. stebėti nusikaltimo darymo vietos aplinką ir mobilaus ryšio telefonu perduoti įspėjamąjį signalą esant pavojui. Po to, 2005 m. birželio 13 d., apie 09.40 val., Baltijos g. 2-2, Kaune, M. M. ir M. Č. , persirengė policijos pareigūnais, kartu su tyrimo nenustatytu asmeniu, vardu Darius, veikdami pagal išankstinį planą ir vaidmenų pasiskirstymą, D. R. stebint nusikaltimo darymo vietos aplinką, kad kilus pavojui mobilaus ryšio telefonu perduotų pavojaus signalą kitiems grupės nariams, Dariui pasislėpus namo laiptinėje už kampo, M. M. ir M. Č. , pasisavinę viešojo administravimo funkcijos atliekančio asmens – policininko vardą ir melagingai prisistatę policijos pareigūnais, dėl ko R. S. įsileido juos į butą ir paliko neužrakintas buto duris, pro kurias į buto vidų įsiveržė Darius ir užpuolė R. S. bei panaudojo prieš jį fizinį smurtą – sudavė kelis smūgius kumščiu į galvą. M. Č. taip pat susigrūmė su R. S. ir pargriovė jį koridoriuje ant grindų. Jie bendrais veiksmais sudavė nukentėjusiajam kojomis ir rankomis ne mažiau kaip 12 smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą, o tuo tarpu M. M. panaudojo smurtą bute buvusios nepilnametės T. S. , gim. 1988-09-14, atžvilgiu, tai yra laikydamas jėga ją apglėbęs ir spausdamas prie sienos, padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Nuteistieji paliepė jiems tylėti ir tokiu būdu atimdami galimybę nukentėjusiesiems priešintis, tyrimo metu nenustatytas asmuo, vardu Darius, pasinaudodamas Ž. L. suteikta informacija apie pinigų kolekcijos bei vertingų daiktų laikymo vietą, iš svetainės kambario pagrobė 900 litų vertės mobilaus ryšio telefoną ,,NOKIA-6230“, 1515 litų vertės skaitmeninį fotoaparatą „Nikon“ bei 5 albumus su įvairių nominalų, įvairių šalių, įvairių metų ne mažesnės kaip 2000 Lt vertės popierinių pinigų kolekcijomis. Tokiais veiksmais Ž. L. , A. L. , D. R. , M. M. , M. Č. , veikdami organizuotoje grupėje ir, įsibrovę į patalpą, pagrobė R. S. priklausantį, ne mažesnės kaip 4415 litų vertės turtą. Šiais veiksmais Ž. L. , A. L. , D. R. , M. M. , M. Č. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 str. 3 d., 25 str. 3 d., 289 str., 25 str. 3 d., 300 str. 1 d.

57Be to, Ž. L. , A. L. , D. R. , M. M. , M. Č. , E. P. nuteisti už tai, kad, veikdami organizuotoje grupėje kartu su nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpusiu asmeniu, 2005 m. birželio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, turėdami tikslą pagrobti R. S. priklausantį turtą ir tyčia jį nužudyti sunkinančiomis aplinkybėmis, nusikalstamos veikos organizatoriui ir vykdytojui Ž. L. , supažindinus organizuotos grupės narius su informacija apie R. S. bute esančias vertybes, bei informacijos apie jų buvimo vietą, išgavimo būdą: nukentėjusiojo kankinimą ir organizuotos grupės nariams A. L. , D. R. , M. M. , M. Č. , E. P. sutikus dalyvauti šioje nusikalstamoje veikoje, Ž. L. paskirstė vaidmenis minėtiems organizuotos grupės nariams, pažadėjo jiems už įvykdytą nusikaltimą pasidalinti pinigus bei vėliau atsilyginti. 2005-06-28, apie 13 val., Ž. L. , A. L. , D. R. , M. M. , M. Č. , E. P. , veikdami organizuotoje grupėje kartu su nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpusiu asmeniu, dėl savanaudiškų paskatų, siekdami turtinės naudos – iš gyvenamosios patalpos, t. y. buto, esančio Vilties g. 5-6, Kaune pagrobti svetimą – R. S. ir G. O. priklausantį turtą – pinigus, vertingus daiktus, auksinių ir sidabrinių monetų kolekciją, bei kitą turtą ir nužudyti R. S. , pagal iš anksto paskirstytus vaidmenis, Ž. L. vairuojamu automobiliu į nusikaltimo vietą, esančią Karklų g. 6a, Kaune atvyko M. M. ir M. Č. . Apie 13 val. 30 min., Ž. L. apgaule į minėtą butą įviliojo R. S. . Pastarajam automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. ( - ) atvykus į įvykio vietą, Ž. L. nurodymu, D. R. , E. P. , M. M. , M. Č. , jėga parvertė R. S. ant grindų, surišo lipnia juosta ir virve kojas, ir už nugaros rankas, bei lipnia juosta užklijavo burną. Po to D. R. ir E. P. pasodino R. S. kambaryje ant fotelio. Nuo tyrimo pasislėpusiam asmeniui iš anksto pažadėjus paslėpti pagrobtą svetimą – R. S. ir G. O. priklausantį turtą – automobilį „Mercedes Benz“ valst. Nr. ( - ) , Ž. L. iš gyvenamojo namo, esančio Karklų g. 6a, Kaune kiemo, pagrobė svetimą R. S. ir G. O. priklausantį turtą – 5520 Lt vertės automobilį „Mercedes Benz“ valst. Nr. ( - ) , kurį Ž. L. nurodymu, nuo tyrimo pasislėpęs asmuo, paslėpė nenustatytoje vietoje. Po to, M. M. iš R. S. pagrobė jam priklausančius mobiliojo ryšio telefono aparatus: 1000 litų vertės „Nokia 7260“ bei 600 litų vertės „Nokia 6310i“. Tęsdami savo nusikalstamus veiksmus ir M. M. bei M. Č. pareikalavus nukentėjusiojo pasakyti, kur yra padėti jo pinigai ir monetų kolekcija, o R. S. atsisakius nurodyti jų buvimo vietą, surištą R. S. ir dėl to jį esantį bejėgiškoje būklėje, organizuotos grupės nariai itin žiauriai kankino: M. M. tyčia sudavė R. S. ne mažiau kaip du smūgius kumščiu į pilvą, bei ne mažiau kaip vieną smūgį delnu per pakaušį, M. Č. tyčia sudavė R. S. ne mažiau kaip vieną smūgį kumščiu į pilvą bei ne mažiau kaip du smūgius delnu per pakaušį, Ž. L. tyčia sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį R. S. plaktuku guminiu antgaliu į kairės kojos čiurną, nuo kurio pastarajam nukritus ant grindų, Ž. L. tyčia sudavė R. S. ne mažiau kaip penkis smūgius minėtu plaktuku į kairę ranką, kairį šoną, kairę koją, užlaužė kairės rankos pirštą, nenustatytu aštriu smailiu daiktu ne mažiau kaip vieną kartą dūrė R. S. į kairės kojos kelią, tuo sukeldamas jam dideles fizines ir dvasines kančias, dėl ko R. S. , neišlaikius kankinimų ir nurodžius pinigų ir monetų kolekcijos buvimo vietą, Ž. L. kartu su A. L. automobiliu nuvežė M. M. ir M. Č. iki Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo, esančio Ž. E. Ž. g. 6, Kaune, iš kur M. M. ir M. Č. , veikdami pagal iš anksto aptartą nusikaltimo planą, pasinaudodami iš R. S. paimtais raktais, įsibrovė į gyvenamąją patalpą – Vilties g. 5-6, Kaune, esantį butą, iš kur pagrobė svetimą – R. S. ir G. O. priklausantį turtą: ne mažiau kaip 1500 eurų, kas atitinka 5175 litus, ne mažiau kaip 3000 litų, ne mažiau kaip 57 vnt. sidabrinių monetų, kurių vertė ne mažesnė kaip 5000 litų, 2 auksines monetas, kurių vertė ne mažesnė kaip 1000 litų, 700 litų vertės skaitmeninį fotoaparatą „Samsung Digimax 420“, bendros 400 litų vertės mobilaus ryšio telefono aparatą „Siemens SL 55“ su SIM kortele, 100 litų vertės akmeninę dėžutę, 20 litų vertės vaikišką kuprinę – viso turto už 22515 litų. Po to M. M. ir M. Č. grįžus iki Bitininkų g., Kaune, Ž. L. kartu su A. L. , automobiliu nuvežė juos į butą, esantį Karklų g. 6a, Kaune, kur Ž. L. , veikdamas pagal iš anksto aptartą planą, nurodė bendrininkams nužudyti R. S. ir D. R. , E. P. , laikant rankomis prispaudus surišto ir esančio bejėgiškoje būsenoje R. S. kūną prie grindų, A. L. tyčia elektros laidu užspaudė dėl bendrininkų panaudoto fizinio smurto bejėgiškoje būklėje esančio R. S. kaklą, nuo ko įvyko asfiksija ir R. S. mirė. Taip Ž. L. , A. L. , D. R. , M. M. , M. Č. , E. P. , veikdami organizuotoje grupėje, tyčia, itin žiauriai, iš savanaudiškų paskatų, nužudė bejėgiškos būklės esantį R. S. . Šiais veiksmais nuteistieji padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 str. 3 d., 129 str. 2 d. 2 p., 6 p., 9 p.

58Taip pat Ž. L. , A. L. , M. M. , D. R. , M. Č. buvo kaltinami, jog veikdami organizuotoje grupėje kartu su S. D. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2005-02-04 iš patalpos, esančios Savanorių pr. 278, Kaune, pagrobė dokumentus – L. A. vardu išduotus vairuotojo pažymėjimą ir moksleivio pažymėjimą, tai yra padarė veiką, numatytą BK 25 str. 3 d., 302 str. 1 d., tačiau dėl šio kaltinimo jie išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BK 303 str. 5 d. 1 p.).

59Nuteistojo Ž. L. gynėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad nuosprendžio dalis dėl Ž. L. pripažinimo kaltu dėl visų jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo yra nepagrįsta, neteisėta ir dėl to naikintina. Teismo nuosprendis, pasak apelianto, priimtas remiantis vien tik prielaidomis, spėjimais, teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtinusiais įrodymais, neteisėtai gautais duomenimis bei nesilaikant įstatymais nustatytos tvarkos. Be to, bylos ikiteisminio tyrimo metu bei jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo pažeistos Ž. L. teisės.

60Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme, Ž. L. nuosekliai ir kategoriškai neigė savo dalyvavimą A. M. ir L. A. asmeninio turto plėšime įsibraunant į patalpą. Jis patvirtino kitų kaltinamųjų parodymus, kad įvykio dieną jų prašymu pavežęs juos savo automobiliu, nežinodamas jų ketinimų ir niekaip jų nusikalstamuose veiksmuose nedalyvaudamas. Apie parduotuvės apiplėšimą Ž. L. sužinojo vėliau iš M. M. .

61Nuteistieji D. R. , M. Č. ir M. M. , apklausiami pirmosios instancijos teisme, šiuos Ž. L. parodymus pilnai patvirtino, teigdami, kad apeliantas darant aptariamą nusikaltimą nedalyvavo, apie nusikaltimą nieko nežinojo. Nei nukentėjusieji, nei liudytojai, apklausti ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme, dėl šios nusikalstamos veikos nedavė jokių parodymų, patvirtinančių Ž. L. kaltę.

62Pripažindamas Ž. L. kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, pirmosios instancijos teismas rėmėsi vien tik nuteistųjų M. M. ir D. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, t. y. įrodymais, kurie, išnagrinėjus juos teisme, nepasitvirtino, kadangi abu minėti nuteistieji, apklausiami pirmosios instancijos teisme, savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus kategoriškai paneigė, motyvuodami tuo, kad šie parodymai buvo išgauti naudojant psichologinį spaudimą.

63Be to, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas Ž. L. kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, pažeisdamas BPK 20 str. 1 d., 4 d. nuostatas, rėmėsi ir įstatymų nenustatyta tvarka bei neteisėtu būdu gautais duomenimis - nuteistojo M. M. parodymais, gautais pažeidžiant jo teisę į gynybą, t. y. 2005 m. lapkričio 14 d. jo paties surašytais parodymais, pavadintais „nuoširdžiu prisipažinimu“, šiuo pavadinimu ir nurodytais skundžiamame nuosprendyje.

64Tiek paties kaltinamojo ranka surašyti duomenys, tiek duomenys, surašyti iš jo žodžių apklausos protokole, yra kaltinamojo parodymai, kuriuos gaunant turi būti užtikrinta kaltinamojo teisė į gynybą. Byloje nėra duomenų, kad M. M. surašant savo parodymus, pavadintus „nuoširdžiu prisipažinimu“, būtų dalyvavęs jo gynėjas, arba jo dalyvavimo būtų atsisakyta įstatymų numatyta tvarka. Byloje nėra duomenų kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis M. M. surašė šiuos parodymus. Šio dokumento buvimas byloje netiesiogiai patvirtina nuteistojo M. M. pirmosios instancijos teisme duotus parodymus apie jam darytą spaudimą, kadangi parodymus, apkaltinančius Ž. L. , jis pradėjo duoti būtent po „prisipažinimo“ surašymo, kurį vėliau teisme kategoriškai paneigė, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Todėl M. M. ikiteisminio metu duotus parodymus pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti itin kritiškai ir nelaikyti jų Ž. L. kaltės įrodymu, taip pat teismas negalėjo grįsti jais apkaltinamąjį nuosprendį nei dėl vienos iš Ž. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų.

65Pripažindamas Ž. L. kaltu, pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi telefoninių skambučių išklotine, kuri, kaip teigiama skundžiamame nuosprendyje, įrodo „sistemingą A. L. ir Ž. L. bendravimą mobilaus ryšio telefonais tarp savęs ir su M. M. iki 2005-01-21 veikos padarymo“. Tokia teismo išvada, anot apelianto, nepagrįsta. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad šis bendravimas kaip nors susijęs su minėta nusikalstama veika ir gali būti laikomas Ž. L. kaltės įrodymu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pats paneigia tokią savo išvadą, toliau patikslindamas, kad Ž. L. telefoninio ryšio pagalba bendravo vien su savo broliu A. L. , o ne su M. M. .

66Kaip nurodyta nuosprendyje, Ž. L. savo broliui A. L. nuo 2005 m. sausio 21 d. iki vasario 4 d., t. y. keturiolikos dienų laikotarpiu, skambino septynis kartus. A. L. jam - aštuoniolika kartų. Tokiu pat dažnumu jie keitėsi trumposiomis žinutėmis. Kodėl šis ne itin intensyvus brolių bendravimas mobilaus ryšio telefonu, nežinant pokalbių turinio, pirmosios instancijos teismo laikomas Ž. L. kaltės įrodymu, skundžiamame nuosprendyje nenurodyta.

67Apeliaciniame skunde pabrėžiama ir tai, kad aplinkybė, jog nurodytas bendravimas mobilaus ryšio telefonu visais atvejais vyko būtent tarp Ž. L. ir A. L. , niekada nebuvo objektyviai nustatyta: pokalbiai neįrašyti, kalbėję asmenys neidentifikuoti. Todėl galima teigti, jog minėtomis išklotinėmis neginčijamai nustatyta vien tai, kad nurodytu laiku buvo užfiksuotas kontaktas taip dviejų mobilaus ryšio telefono aparatų, kuriose veikė atitinkamos SIM kortelės. Todėl nurodytos telefoninių skambučių išklotinės, kaip Ž. L. bendravimo su vienu ar kitu asmeniu įrodymas, ar jo kaltės įrodymas, nuosprendyje įvertintos visiškai nepagrįstai.

68Ž. L. kaltės įrodymu teismas laikė ir tai, kad dalį iš Ž. L. gyvenamosios vietos Žiedų g. 10, Kaune kratos metu paimtų rūbų bei parfumerijos gaminių, nukentėjusysis A. M. atpažino, kaip daiktus, pagrobtus 2005 m. vasario 4 d. iš patalpų Savanorių pr. 278, Kaune. Tačiau ir ši išvada, anot apelianto, nepagrįsta.

69A. M. atpažino losjono buteliuką „Allysia Ashley“, vonios kristalų buteliuką „Angel“, losjono buteliuką „Hugo Boss“, kvepalų buteliuką „Dolce & Gabana“, juodą striukę, juodus džinsus, juodo sportinio kostiumo „Adidas“ viršutinę dalį. Tai nėra vienetiniai, analogų neturintys ir serijiniu būdu negaminami daiktai. Nėra duomenų apie kokį nors jų specialų numeravimą ar žymėjimą, kaip ir duomenų apie tai, kad nukentėjusysis A. M. būtų pateikęs šių prekių įsigijimo dokumentus. Apklausiamas iki šių daiktų suradimo, nukentėjusysis A. M. nenurodė jokių specifinių, individualių minėtų daiktų požymių - broko, pakuotės pažeidimo, jo paties darytų žymėjimų, ar pan. Be to, Ž. L. davė parodymus apie šių daiktų atsiradimo jo gyvenamojoje vietoje aplinkybes ir šie parodymai jokiais objektyviais duomenimis nepaneigti. Todėl šis daiktų atpažinimas turėjo būti vertinamas kritiškai.

70Skunde taip pat teigiama, kad tiek ikiteisminio tyrimo eigoje, tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme, Ž. L. neigė savo kaltę dėl R. S. ir T. S. asmeninio turto plėšimo, įsibraunant į patalpą, bei valstybės tarnautojo vardo pasisavinimo ir dokumento suklastojimo. Nuteistieji M. M. , D. R. ir M. Č. , apklausiami pirmosios instancijos teisme, kategoriškai paneigė, kad Ž. L. dalyvavo šių nusikaltimų padaryme, jokių Ž. L. kaltinančių parodymų nedavė ir A. L. , neigęs taip pat ir bet kokias savo sąsajas su šiais nusikaltimais. Nei nukentėjusieji, nei liudytojai dėl šios nusikalstamos veikos apklausti ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme, nedavė jokių parodymų, įrodančių, kad Ž. L. padarė šią nusikalstamą veiką.

71Pripažindamas Ž. L. kaltu dėl visų šių jam inkriminuotų nusikaltimų, pirmosios instancijos teismas vėl rėmėsi vien tik kaltinamųjų M. M. ir D. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, t. y. įrodymais, kurie, išnagrinėjus juos teisme, nepasitvirtino, kadangi abu minėti kaltinamieji, apklausiami pirmosios instancijos teisme, savo ikiteisminio tyrimo metu apie Ž. L. duotus parodymus kategoriškai paneigė, motyvuodami tuo, kad šie parodymai buvo išgauti naudojant psichologinį spaudimą.

72Be to, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas Ž. L. kaltu dėl šių nusikaltimų padarymo, taip pat rėmėsi įstatymų nenustatyta tvarka ir neteisėtu būdu gautais duomenimis - kaltinamojo M. M. parodymais, gautais, pažeidžiant jo teisę į gynybą, t. y. jau minėtu „nuoširdžiu prisipažinimu“.

73Be jokio pagrindo, vėlgi, kaip Ž. L. kaltės įrodymas įvertintos ir telefoninių pokalbių išklotinės. Skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad „po pirmosios nusikalstamos veikos padarymo, tarp organizuotos grupės narių užfiksuoti nuolatiniai telefoniniai kontaktai“. Tačiau toliau konstatuojama, kad nuo minėtos pirmos nusikalstamos veikos padarymo 2005 m. vasario 4 d., iki antrojo nusikaltimo išvakarių – 2005 m. birželio 12 d. - t. y. daugiau nei keturis mėnesius, Ž. L. telefonu bendravo vien su savo broliu A. L. ir daugiau nei su vienu iš tariamų jo bendrininkų. Ši aplinkybė aiškiai paneigia teismo prielaidas apie Ž. L. , kaip organizatoriaus vaidmenį.

74Skundžiamame nuosprendyje taip pat teigiama, kad nusikaltimo padarymo metu „Ž. L. naudotas mobilaus ryšio telefonas buvo prisijungęs prie bokšto, esančio greta nusikaltimo vietos“. Tačiau mobilaus ryšio telefono (toliau MRT) operatoriaus bazinės stoties, skundžiamame nuosprendyje įvardintos „bokštu“, veikimo zona net ir mieste apima keletą kilometrų ir nėra taisyklingos formos, o dėl reljefo ir pastatų įvairiai iškraipoma. MRT ryšys su konkrečia bazine stotimi rodo tik tai, kad MRT aparatas yra šios stoties veikimo zonoje, t. y. kalbantis asmuo gali būti ir šalia jos ir už keleto kilometrų. Be to, jei MRT prisijungia prie konkrečios stoties MRT aparato turėtojui judant automobiliu, jis, pokalbio eigoje gali kirsti dar kelias kitų stočių veikimo zonas, tačiau vėliau operatoriaus policijai pateikti duomenys rodys tik tą pirmąją. Todėl skundžiamo nuosprendžio išvada, kad tokiais duomenimis yra nustatytas Ž. L. buvimas nusikaltimo vietoje, yra nepagrįsta. Be to, tokiais duomenimis galima įrodinėti vien MRT, bet ne konkretaus asmens buvimą vienoje ar kitoje vietoje.

75Nuteistojo Ž. L. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme Ž. L. kaltę dėl R. S. nužudymo neigė, tvirtindamas, kad su šiuo įvykiu yra susijęs tik tiek, kad kitų asmenų paprašytas atviliojo R. S. į namą Karklų g. 6a, Kaune, nieko nenumanydamas apie kitų asmenų ketinimą jį nužudyti, o vėliau padėjo paslėpti lavoną. Kiti kaltinamieji, apklausiami pirmosios instancijos teisme, šiuos Ž. L. parodymus patvirtino. Nei nukentėjusieji, nei liudytojai, apklausti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, nedavė jokių parodymų, vertintinų, kaip Ž. L. kaltės įrodymai.

76Pripažindamas Ž. L. kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo, pirmosios instancijos teismas ir vėl rėmėsi vien tik nuteistųjų M. M. , D. R. ir A. L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, t. y. įrodymais, nepasitvirtinusiais išnagrinėjus juos teisme. Advokatas pabrėžia, kad net ir ikiteisminio tyrimo metu minėtų kaltinamųjų duotuose parodymuose nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad R. S. nužudymas buvo būtent Ž. L. nurodymo tai padaryti pasekmė, o ne vykdytojo ekscesas.

77Skundžiamo nuosprendžio teiginiai, kad ikiteisminio tyrimo metu M. M. „parodė, jog Ž. L. liepė nužudyti R. S. “, o D. R. teigė, jog Ž. L. pasakė, kad R. S. „neturi likti gyvas“, prieštarauja minėtų kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu apklausų protokoluose užfiksuotų parodymų turiniui.

78Skundžiamame nuosprendyje taip pat nepagrįstai remiamasi pirmiau aptartomis telefoninių skambučių išklotinėmis, neva įrodančiomis sistemingą nusikaltėlių grupuotės bendravimą tolimesnių nusikaltimų rengimo ir vykdymo tikslais, nors vykusių pokalbių turinys nežinomas, o asmenys, bendravę šių telefoninių kontaktų metu, niekuomet nebuvo nustatyti.

79Objektyviai nustatyti ir paties Ž. L. pripažinti veiksmai galėjo būti kvalifikuoti kaip nusikaltimo slėpimas ir nepranešimas apie jį, bet ne kaip tyčinis nužudymas sunkinančiomis aplinkybėmis.

80Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas Ž. L. pripažino kaltu padarius penkias nusikalstamas veikas, numatytas keturiuose L. R. Baudžiamojo kodekso straipsniuose, ir išteisino dėl dviejų jam inkriminuotų, pagal vieną minėto kodekso straipsnį kvalifikuotų nusikalstamų veikų. Kaltinamajame akte, kurio pagrindu byla buvo perduota pirmosios instancijos teismui, Ž. L. inkriminuojamos nusikalstamos veikos nebuvo išskirtos, aprašant kiekvieną jų, t. y. nurodant konkrečius veiksmus ir po jų aprašymo konstatuojant, kad būtent šiais veiksmais Ž. L. padarė nusikaltimą, numatytą atitinkame baudžiamojo kodekso straipsnyje. Kaltinamajame akte nustatytų Ž. L. veiksmų aprašymas suskirstytas ne į devynias dalis (tiek nusikaltimų padarius Ž. L. pripažinti kaltu prašė prokuroras baigiamojoje kalboje), ne į septynias (tiek inkriminuotų nusikalstamų veikų nustatė teismas, už penkias jų nuteisdamas ir dėl dviejų išteisindamas), o į tris, kiekvienoje kurių plačiai aprašyti visų kaltinamųjų veiksmai, Ž. L. inkriminuojamų veiksmų atskirai neišskiriant ir atsakomybę už juos numatančio Baudžiamojo kodekso straipsnio nenurodant. Šie straipsniai surašyti tik minėtų tekstų pabaigoje, paliekant pačiam kaltinamajam nustatyti, kuriuos iš tekste išvardintų jam priskiriamų veiksmų siūloma kvalifikuoti pagal vieną ar kitą baudžiamojo kodekso straipsnį.

81BPK 219 str. nurodo, kad aprašius nusikalstamą veiką, turi būti nurodytas ir baudžiamojo kodekso straipsnis, numatantis atsakomybę už šią veiką. Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencija įtvirtina kaltinamojo teisę būti informuotam ne tik apie kaltinimo pagrindą, t. y. veiksmus, kuriuos, kaip teigiama, jis padarė, bet ir teisinį šių veiksmų kvalifikavimą. Paliekant kaltinamajam pačiam išsiaiškinti, pagal kokį baudžiamojo kodekso straipsnį kvalifikuojami jam priskiriami veiksmai, ši teisė buvo pažeista ir tai trukdė Ž. L. tinkamai gintis nuo jam pareikštų kaltinimų. Visos pirmiau nurodytos aplinkybės įrodo, kad Ž. L. pripažintas kaltu ir nuteistas neteisėtai, nesant jokių jo kaltės įrodymų, o kaip tokius įrodymus nepagrįstai įvertinus prielaidas, spėjimus ir neteisėtai gautus duomenis, bylos nagrinėjimo metu pažeidžiant įstatymo numatytas kaltinamojo Ž. L. teises.

82Nuteistojo Ž. L. gynėjas skunde prašo Kauno apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują, Ž. L. išteisinantį nuosprendį.

83Nuteistasis M. Č. apeliaciniame skunde tvirtina, kad nuosprendis yra neteisėtas, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, paskirta aiškiai per griežta bausmė, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, todėl jis turi būti pakeistas.

84Anot apelianto, teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus ir neteisingai kvalifikavo jo veiksmus, atliktus veikiant organizuotoje grupėje, taip pat neteisingai jį pripažino nužudžius R. S. , be to, neatsižvelgė į apelianto nuoširdų prisipažinimą teisme bei gailėjimąsi dėl įvykdytų nusikaltimų, jo asmenybę charakterizuojančią medžiagą, šeiminę padėtį bei paskyrė bausmes, artimas didžiausioms sankcijose numatytoms bausmėms.

85Nuteistasis teigia su niekuo iš kaltinamųjų, išskyrus M. M. , pažįstamas nebuvo, bendravo tik su M. M. , jokiuose organizuotos grupės pasitarimuose organizuojant nusikaltimus, sukuriant jų įvykdymo planus, paskirstant dalyvių vaidmenis nedalyvavo, nusikaltimams nesirengė, jokios išankstinės užduotys ar vaidmenys jam parenkami nebuvo, visuose įvykiuose dalyvavo spontaniškai, pakviestas M. M. . Pasak M. Č. , apie asmenis, dalyvausiančius darant nusikaltimus, jis informuotas nebuvo, nusikaltimo objektų nežinodavo, veiklos momentai, nusikaltimų mechanizmai su apeliantu derinami nebuvo, konkretaus nusikaltimo būdo, vietos, laiko iš anksto taip pat nežinodavo. Byloje surinkti duomenys (telefoninių pokalbių išklotinės, asmenų parodymai) patvirtina, jog jokių tvirtų besitęsiančių ryšių su kitais kaltinamaisiais apeliantas nebuvo užmezgęs, bei jų nepalaikė, apie tai, kad gali priklausyti organizuotai grupei, bendraudamas su M. M. nesuvokė, todėl nuosprendžio dalis dėl apelianto pripažinimo organizuotos grupės dalyviu aiškiai prieštarauja faktiniams bylos duomenims, todėl jo dalyvavimas darant abu plėšimus turi būti kvalifikuojamas pagal BK 180 str. 2 d., o kitos nusikalstamos veikos turi būti kvalifikuojamos be nuorodos į BK 25 str. 3 d.

86Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo mirtis turi būti dėsningas, ne atsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Turi būti nustatyta, kad tik kaltininko padaryta veika sukėlė ir sąlygojo padarinių atsiradimą. Paprastai ši aplinkybė nustatoma remiantis teismo medicinos specialisto išvada. Šioje byloje teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M1551/05(02) R. S. mirties priežastis nenustatyta. Visi nustatyti sužalojimai priskiriami nesunkiems sveikatos sutrikdymams, kas negalėjo būti nukentėjusiojo mirties priežastimi. Iš bylos medžiagos bei apklaustųjų parodymų matyti, jog nėra jokio priežastinio ryšio tarp apelianto veiksmų bei nukentėjusiojo mirties. Jokio tikslo žudyti R. S. apeliantas teigia neturėjęs, jo nežudęs, paslėpti lavono ar grumtynių pėdsakų užmaskavimui nesiruošęs, kalkėmis nesirūpinęs. M. Č. teigia sužinojęs apie įvykdytą žmogžudyste ne tą pačią dieną.

87Bendrininkavimu nužudant gali būti kvalifikuojama veika asmenų, kurie dalyvavo darant nusikaltimą susitarę, suvokdami veiksmų bendrumą, tuo tarpu apeliantas teigia net nebuvęs patalpoje, kurioje buvo nužudytas R. S. . Tai patvirtina visi byloje dalyvaujantys asmenys bei D. R. parodymų patikrinimas vietoje, užfiksuotas vaizdajuostėje, kurio metu jis patvirtina, kad nužudymo metu apelianto nebuvo. Tačiau pirmos instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi minėtu procesiniu veiksmu, kaip M. Č. kaltės įrodymu. Nei vienas iš apklaustų asmenų nenurodė, kad apeliantas būtų dalyvavęs nužudant R. S. , priešingai visi tvirtino jog jis neprisidėjo prie šio nužudymo, lavono neslėpė, apie tai kas įvyko nežinojo

88Teismas, pasak nuteistojo, padarė nepagrįstą prielaidą, jog apeliantas galėjo žinoti apie planus atimti R. S. gyvybę bei pritarė tokiems planams. Tačiau kuo pasireiškė apelianto pritarimas, teismas neįvardijo.

89Specialisto išvadoje įvardinti nukentėjusiam padaryti sužalojimai nepriskiriami prie keliančių grėsmę asmens gyvybei, todėl, pasak M. Č. , jo panaudota fizinė jėga tam, kad sulaikytų R. S. , negali būti jo mirties priežastimi. Be to, nuo nukentėjusiojo sulaikymo iki jo mirties (sprendžiant iš bylos medžiagos) praėjo daugiau nei valanda laiko, todėl, pasak apelianto, jam nebūnant kėsinimosi į R. S. gyvybę momentu patalpoje, kurioje buvo įvykdytas nužudymas, jo veiksmai negalėję būti priežastiniame ryšyje su nukentėjusiojo mirtimi. BK 26 str. 1 d. numato jog bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia. Nuteistasis M. Č. tvirtina, kad jo veiksmai buvo nukreipti į nukentėjusiojo turto užvaldymą, o ne jo gyvybės atėmimą. Anot apelianto, akivaizdu, jog kai kurie nusikaltimo dalyviai nukrypo nuo bendrininkų išankstinio susitarimo, peržengė susitarimo ribas, taigi - įvyko vykdytojų ekscesas.

90Apeliantas prašo pakeisti Kauno apygardos teismo nuosprendį, išteisinti jį pagal BK 25 str. 3 d. 129 str. 2 d. 2 p., 6 p., 9 p., o veikas iš BK 180 str. 3 d. perkvalifikuoti į BK 180 str. 2 d., paskiriant švelnesnes bausmes. Veikas kvalifikuoti pagal BK 289 str. ir 300 str. 1 d., papildomai nekvalifikuojant pagal BK 25 str. 3 d.

91A. L. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi jam inkriminuotų nusikaltimų apeliantas nepadarė, jo dalyvavimas juose neįrodytas, yra netinkamai pritaikytas įstatymas bei padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Teismo nuosprendyje išdėstytos išvados dėl A. L. kaltės iš esmės neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas padarė jokiais įrodymais neparemtas išvadas, jas pagrindė prielaidomis, nepatikimais ir prieštaringais ikiteisminio tyrimo metu paviršutiniškai tirtais duomenimis, remdamasis vien tik nuteistųjų D. R. , M. M. ir Ž. L. ikiteisminiame tyrime duotais parodymais, visiškai atmesdamas teismo posėdyje jo paties ir visų kitų nuteistųjų duotus parodymus, neatsižvelgdamas į ikiteisminiame tyrime padarytus BK pažeidimus. Be to nuosprendyje išdėstytose teismo išvadose yra esminių prieštaravimų. Pasak apelianto, Kauno apygardos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo neobjektyviai, tendencingai ir vienpusiškai. Iš esmės nuosprendis nurašytas iš kaltinamojo akto.

92Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu apeliantas teigia neprisipažinęs, kad padarė jam inkriminuotus nusikaltimus, išskyrus 2007-04-21 įtariamojo apklausos metu duotus parodymus. Tačiau apklausiamas papildomos apklausos metu 2007-05-29, bei teismo posėdžio metu A. L. teigia nuosekliai paaiškinęs, kodėl pirmąkart davė tokius neišsamius, nekonkrečius parodymus. Apeliantas teigia buvęs įtakotas nepažįstamo asmens, kuris jam, tik etapuotam iš užsienio ir iškart patalpintam į areštinę, liepė apklausos metu iš dalies pripažinti tai, kad apelianto brolis Ž. L. iš anksto suplanavo ir suorganizavo R. S. nužudymą, siekdamas pagrobti iš jo didelę pinigų sumą, ir apie tai jog apeliantas dalyvavo pagrobiant turtą iš R. S. . Be to apelianto tvirtinimu jam buvo liepta sakyti, kad jis R. S. nežudė, jo nepasmaugė, o tai padarė D. R. , kad apeliantas žinojo apie planuojamus ir vykdomus plėšimus. Pasak A. L. , jam už tokius parodymus buvo pažadėta, kad jis bus paleistas į laisvę. Apeliantas tvirtina tuo patikėjęs ir apklausos metu viską pasakęs taip, kaip jam liepė minėtas pareigūnas.

93Apeliantas prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu bei teisme tyrėjai, prokurorai ir teisėjai ignoravo prašymus ištirti visas galimas versijas, atlikti akistatas ir kitus procesinius veiksmus. Anot apelianto, daugelį jo ir jo advokato nurodytų esminių ir ypač svarbių bylos aplinkybių, o būtent tai, kad A. L. nedalyvavo jam inkriminuotuose nusikaltimuose, tai, kad jų metu buvo visai kitoje vietoje, teismas netyrė ir atmetė, teismas tinkamai nepatikrino ir objektyviai neįvertino.

94Apeliantas pabrėžia, jog turto plėšime iš buto, priklausančio R. S. , jis dalyvauti negalėjo, nes 2006-06-13 buvo jo gimimo diena, kurią jis šventė pas savo draugę G. I. . Tai gali patvirtinti ir jos motina J. I. . Tačiau J. I. buvo apklausta tik teismo metu, pareikalavus advokatui, o iki tol nei tyrėja, nei prokuroras to nedarė. Visgi, teismas liudytojos J. I. parodymus atmetė. Tai, anot apelianto, įrodo, kad visas ikiteisminis tyrimas buvo vienpusiškas, tendencingas, neišsamus, nesiekiantis nustatyti objektyvios tiesos.

95Teismas, nuteisdamas A. L. už A. M. ir L. A. asmeninio turto plėšimą, įsibraunant į patalpas, rėmėsi vien tik ikiteisminiame tyrime duotais D. R. , M. M. , Ž. L. prieštaringais parodymais. Teismas, anot apelianto, neatsižvelgė į tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu šie nuteistieji bei nuteistasis M. Č. tvirtino, jog apeliantas šiame nusikaltime nedalyvavo. Teismo posėdžio metu šie nuteistieji paaiškino, jog duodami parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jie apeliantą apkalbėjo, kadangi tuo metu policijos darbuotojai juos vertė pasakyti ką nors, kas palengvins jų atsakomybę. Teismo posėdžio metu nei nuteistieji, nei nukentėjusieji A. M. ir L. A. , nei liudytojai S. S. , S. S. , M. S. , A. A. , E. T. , R. G. , V. B. nenurodė, kad A. L. būtų dalyvavęs darant šį nusikaltimą. Be to, nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių apelianto dalyvavimą nusikaltime.

96Skunde apeliantas nesutinka ir su teismo sprendimu pripažinti jį kaltu dėl R. S. ir L. S. asmeninio turto plėšimo. Pasak jo, teismas, vėlgi rėmėsi tik ikiteisminiame tyrime D. R. , M. M. ir Ž. L. duotais parodymais, kad apeliantas sutiko dalyvauti šiame nusikaltime, t. y. pagal Ž. L. nurodymą, kartu su G. D. apžiūrėjo gyvenamąjį namą Baltijos g. 2, Kaune, nustatė laiptinės durų kodus. Tačiau bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nebuvo aiškinamasi, ar iš tiesų tame name yra paradinių durų kodas, kaip jis veikia, koks tuo metu buvo durų atidarymo kodas, ar apeliantas apskritai turėjo galimybių jį kaip nors sužinoti, ar jis atidarė paradines namo duris, ar nuo durų kodo pulto buvo paimti jo pirštų antspaudai ir t. t. Tiesiog buvo pasiremta ikiteisminio tyrimo metu apeliantą apkalbėjusių nuteistųjų parodymais, nors teismo posėdžiuose nuteistieji Ž. L. , M. M. , D. R. , M. Č. patvirtino, kad apeliantas šiame nusikaltime nedalyvavo. Nukentėjusieji R. S. ir T. S. , įvykio liudytojai V. P. , N. K. nenurodė, kad būtų matę apeliantą nusikaltimo metu.

97Skunde A. L. iš esmės tais pačiais motyvais ginčija ir teismo nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu dėl R. S. ir G. O. priklausančio turto pagrobimo bei dalyvavimo nužudant R. S. . Apeliantas vėlgi nurodo, jog jo kaltė grindžiama vien tik ikiteisminio tyrimo metu nuteistųjų M. M. , Ž. L. , D. R. duotais parodymais, nepagrįstai atmetant nuteistojo M. Č. teisme duotus parodymus, kurie buvo nuoseklūs, išsamūs ir argumentuoti.

98Teisme nuteistieji D. R. , Ž. L. ir M. M. paneigė apelianto dalyvavimą šiame nusikaltime, teigdami, kad jį anksčiau apkalbėjo dėl policijos pareigūnų daromo poveikio. Nei nukentėjusioji G. O. , nei liudytojai K. S. , J. L. , D. L. , E. A. , L. J. , A. D. ikiteisminio tyrimo metu ar teismo posėdyje nenurodė, kad A. L. būtų dalyvavęs darant šį nusikaltimą. Išanalizavus telefoninių pokalbių išklotines, jokių A. L. kontaktų su ikiteisminiam tyrimui žinomais kitais tuo metu nuteistųjų naudotais telefonų abonentais, nenustatyta. Telefoniniuose pokalbiuose nėra duomenų, įrodančių, kad apeliantas dalyvavo padarant nors vieną jam inkriminuotą nusikaltimą. Pasak apelianto, teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jų nepatvirtina jokie teismo posėdyje išnagrinėti įrodymai.

99A. L. skunde prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 1 d. nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

100Nuteistasis E. P. apeliaciniame skunde nesutinka su Kauno apygardos teismo nuosprendžiu ir jame išdėstytais motyvais. Apelianto teigimu, teismas jį nuteisė nepagrįstai, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. E. P. skunde neigia padaręs jam inkriminuotas nusikalstamą veiką ir tvirtina, jog nusikaltimo padarymo metu buvo namuose, dėl dešines plaštakos traumos buvo tuo metu nedarbingas (tai patvirtina nedarbingumo lapelis). Tai, kad jis nedalyvavo minėtame nusikaltime, anot apelianto, patvirtina R. N. (t. 12., b. l. 134-135) ir S. N. (t. 12, b. l. 136-137) parodymai.

101Teismas, priimdamas apkalinamąjį nuosprendį E. P. atžvilgiu, rėmėsi D. R. , M. M. , Ž. L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie yra nekonkretūs, prieštaringi. Šie nuteistieji, pasak apelianto, jį apkalbėjo. Ž. L. nematė kas naudojo fizinį smurtą prieš R. S. . M. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad matė E. P. kambaryje, įtarė, kad apeliantas naudojo fizinį smurtą, tačiau nematė. Teisme D. R. , M. M. , Ž. L. nurodė kitas aplinkybes, negu ikiteisminio tyrimo metu, jie patvirtino apkalbėję save ir E. P. dėl policijos pareigūnų naudoto fizinio ir psichologinio smurto. Kitų įrodymų byloje nesurinkta.

102Apeliantas skunde, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, teigia, jog apie organizuotos grupės sukūrimą bei įvardintus nusikaltimo bendrininkus jis nieko nežinojo,tarp jo ir išvardintų asmenų nebuvo jokių susitarimų, pokalbių ar susitikimų. Apeliantas tvirtina nežinojęs, kad ruošiamasi nužudyti nukentėjusįjį R. S. . Apie organizuotą grupę jis sužinojo tik susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

103Teismas, vadovaudamasis mobilaus ryšio telefonais vykusių pokalbių suvestinėmis, konstatavo ryšių buvimą tarp apelianto ir kito nuteistojo – A. L. . Apeliantas primena, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad A. L. jis pažinojo ir ankščiau, nes su juo mokėsi vienoje vidurinėje mokykloje, iš matymo pažinojo ir jo brolį Ž. L. , D. R. buvo apelianto kaimynas, M. M. - pažįstamas iš sporto klubo. Nuosprendyje nurodyta išvada, kad neginčijamas E. P. dalyvavimo organizuotos grupės pasitarimuose įrodymas yra mobilaus ryšio telefonų suvestinės - nepagrįstas.

104Apeliantas nesutinka ir su nuosprendžio teiginiu, jog Ž. L. grupės narius aprūpino nusikalstamais įrankiais, mobilaus ryšio telefonais. E. P. tvirtina naudojęsis savo motinos S. P. įsigytu mobilaus ryšio telefonu.

105E. P. tvirtina nedalyvavęs nusikalstamos organizuotos grupės pasitarimuose, nieko nežinojęs apie organizuojamą nusikaltimą ir jame nedalyvavęs. Apeliantas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 25 str. 3 d., 129 str. 2 d. 2 p., 6 p., 9 p., ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, o nukentėjusiųjų civilinius ieškinius atmesti.

106M. M. apeliaciniame skunde tvirtina, jog apygardos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, todėl keistinas, kadangi jam neteisingai paskirta bausmė.

107Apeliantas nurodo nuo pat pirmosios apklausos pilnai pripažinęs savo kaltę, ikiteisminio tyrimo pareigūnams suteikęs daug labai svarbios informacijos apie esmines šios bylos aplinkybes, taip aktyviai padėdamas atskleisti padarytas veikas.

108Pirmosios instancijos teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį ir skirdamas jam bausmę, neįvertino visų BK 54 str. nurodytų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, todėl jam buvo paskirta akivaizdžiai per griežta bausmė. Skiriant bausmę neatsižvelgta į apelianto atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

109Baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Įstatymų leidėjas skatina įvykdžiusius nusikalstamas veikas asmenis prisipažinti įvykdžius nusikaltimus, tuo padėti tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnams atskleisti nusikaltimus ir surinkti tvirtus ikiteisminio tyrimo duomenis, tiek teismui išsamiai bei visapusiškai patikrinti šiuos duomenis ir pripažinti juos tinkamais įrodymais byloje. Tačiau Kauno apygardos teismas į šias nuostatas neatsižvelgė, taip pažeisdamas teisingos bausmės principą. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė bendrųjų bausmių skyrimo pradmenų, numatytų BK bendrojoje dalyje, todėl nuosprendis turėtų būti keičiamas dėl neteisingos bausmės paskyrimo.

110Apeliantas prašo pakeisti Kauno apygardos teismo nuosprendį ir skirti jam švelniausią bausmę.

111Nuteistasis D. R. apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su jam paskirta bausme. Tvirtina pripažinęs savo kaltę. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, jog į nusikaltimą jį įtraukė Artūras ir Ž. L. , pasinaudodami apelianto nepatyrimu ir atsakomybės bei padarinių neįvertinimu. Apeliantas mano, kad teismas, lyginant su nusikaltimų organizatoriams skirtomis bausmėmis, jam paskyrė per griežtą bausmę, todėl prašo ją sušvelninti.

112Teismo posėdyje dalyvaujantys nuteistieji A. L. , E. P. , M. M. , M. Č. , D. R. ir Ž. L. bei jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, o prokurorė – atmesti.

113Nuteistųjų A. L. , E. P. , M. Č. bei Ž. L. gynėjo apeliaciniai skundai atmetami, M. M. ir D. R. skundai tenkintini iš dalies.

114Dėl nuteistųjų parodymų vertinimo, kaltinamojo akto atitikimo BPK reikalavimams bei Ž. L. gynėjo skundo nagrinėjimo

115Nuteistųjų Ž. L. , A. L. ir kitų apeliantų skunduose teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas remiantis vien tik prielaidomis, spėjimais, teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtinusiais įrodymais, neteisėtai gautais duomenimis bei nesilaikant įstatymais nustatytos tvarkos. Apeliaciniuose skunduose teigiama, jog apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi vien tik nuteistųjų M. M. , D. R. ir A. L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos minėti nuteistieji teismo posėdyje paneigė.

116Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, iš tiesų vadovavosi nuteistųjų M. M. , D. R. ir A. L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinių skundų teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas visiškai atmetė minėtų nuteistųjų parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme. Teismas, išanalizavęs nuteistųjų parodymus, nuosprendyje nurodė, kad nustatydamas faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir jose dalyvavusius asmenis, vadovaujasi tik tais nuteistųjų parodymais ir tik ta apimtimi, kiek jie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus.

117Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tokiu būdu baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė, byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai ir pagrįstai jais rėmėsi, išdėstydamas apkaltinamojo nuosprendžio motyvus.

118Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: apklausti kaltinamuosius, nukentėjusiuosius, liudytojus, išklausyti į teismo posėdį pašauktų ekspertų ir specialistų išvadas bei paaiškinimus, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus (BPK 242 straipsnio 1 dalis). BPK 301 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pažymėtina, jog ši BPK nuostata neturi būti suprantama tiesiogiai, t. y. kad nuosprendyje turi būti remiamasi tik tais kaltinamojo ir kitų asmenų parodymais, kurie buvo duoti teisiamajame posėdyje. Pagal BPK 20 str. 1 ir 2 d., įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Taigi teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau, žinoma, juos visus privalo ištirti teismo posėdyje (L. A. Teismo nutartis byloje Nr. 2K-450/2007). Šiuo atveju Kauno apygardos teismas visus pirmiau minėtus baudžiamojo proceso reikalavimus įvykdė. Jis teismo posėdyje ne apklausė skunduose minimus nuteistuosius M. M. , D. R. ir A. L. ir kitus, bet ir tiesiogiai ištyrė šių nuteistųjų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad teismas, nagrinėdamas bylą, ne tik tiesiogiai ištirtų visus bylos įrodymus, bet ir vertintų įrodymų visetą, o ne atskirus duomenis. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, pirmiau minėtų nuteistųjų parodymai nebuvo vienintelis įrodymų šaltinis, kuriuose užfiksuotais duomenimis buvo vadovaujamasi sprendžiant nuteistųjų kaltės klausimą šioje baudžiamojoje byloje. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, be skunduose minimų M. M. , D. R. ir A. L. parodymų, teismas rėmėsi nuteistojo M. Č. parodymais, šių nuteistųjų parodymų patikrinimo vietoje, parodymo atpažinti pagal fotonuotraukas protokolų, telefoninių pokalbių išklotinių duomenimis, nukentėjusiųjų parodymais, daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolų bei kitais duomenimis, kurie gauti teisėtais būdais ir pagrįstai pripažinti šioje byloje įrodymais. Be to, teismas išsamiai išanalizavo ir įvertino minėtų nuteistųjų parodymų bei kitų bylos įrodymų turinį, sugretino juos tarpusavyje bei su kitais bylos duomenimis, pasisakė dėl jų vertinimo ir remdamasis tarpusavyje sutampančiais įrodymais nustatė faktines bylos aplinkybes.

119Kaip matyti iš nuteistųjų apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolų, visi M. M. , D. R. ir A. L. parodymai, kuriais iš dalies grindžiama nuteistųjų kaltė, yra gauti teisėtais būdais, atitinka įstatymo reikalavimus, todėl teismas pagrįstai juos pripažino įrodymais šioje baudžiamojoje byloje bei jais vadovavosi. Dėl parodymų turinio Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pasisakys toliau šioje nutartyje, nagrinėdama apeliacinių skundų argumentus dėl kiekvienos iš nusikalstamų veikų. Teismo įrodymų vertinimas pagrįstas byloje esančių duomenų visumos vertinimu. Reikšmingas veikos kvalifikavimui aplinkybes patvirtina teisme patikrintų duomenų visuma. O tai, kad tas aplinkybes patvirtina ir nuteistųjų pirminiai parodymai, teismo išvadas daro tik patikimesnėmis.

120Apeliacinio teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą, prieš paskelbiant sprendimą šioje byloje, buvo gauta duomenų apie tai, kad nuteistasis Ž. L. mirė. Vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 7 p., baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas mirusiajam, išskyrus tuos atvejus, kai byla reikalinga mirusiajam reabilituoti arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Kaip matyti iš Ž. L. gynėjo apeliacinio skundo, jame prašoma Ž. L. dėl visų jam pateiktų kaltinimų išteisinti. Jo gynėjas apeliaciniame teisme ir po Ž. L. mirties palaikė savo apeliacinį skundą ir prašė mirusį Ž. L. išteisinti. Teismų praktikoje, tuo atveju, kai nuteistojo, mirusio bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliaciniame skunde reikalaujama jį reabilituoti, apeliacinės instancijos teismas bylos nenutraukia, bet ją išnagrinėja ir tik tada priima procesinį sprendimą. Taigi, šiuo atveju teisėjų kolegija svarsto ir pasisako dėl visų Ž. L. gynėjo skundo argumentų.

121Ž. L. gynėjo skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad kaltinamajame akte nustatytų Ž. L. veiksmų aprašymas suskirstytas ne į devynias dalis (tiek nusikaltimų padarius Ž. L. pripažinti kaltu prašė prokuroras baigiamojoje kalboje), ne į septynias (tiek inkriminuotų nusikalstamų veikų nustatė teismas, už penkias jų nuteisdamas ir dėl dviejų išteisindamas), o į tris, kiekvienoje kurių plačiai aprašyti visų kaltinamųjų veiksmai, Ž. L. inkriminuojamų veiksmų atskirai neišskiriant ir atsakomybę už juos numatančio Baudžiamojo kodekso straipsnio nenurodant. Šie straipsniai eilute surašyti tik minėtų tekstų pabaigoje, paliekant pačiam kaltinamajam nustatyti, kuriuos iš tekste išvardintų jam priskiriamų veiksmų siūloma kvalifikuoti pagal vieną ar kitą baudžiamojo kodekso straipsnį. Anot apelianto, BPK 219 str. nurodo, kad aprašius nusikalstamą veiką, turi būti nurodytas ir baudžiamojo kodekso straipsnis, numatantis atsakomybę už šią veiką. Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencija įtvirtina kaltinamojo teisę būti informuotam ne tik apie kaltinimo pagrindą, t. y. veiksmus, kuriuos, kaip teigiama, jis padarė, bet ir teisinį šių veiksmų kvalifikavimą. Paliekant kaltinamajam pačiam išsiaiškinti, pagal kokį baudžiamojo kodekso straipsnį kvalifikuojami jam priskiriami veiksmai, ši teisė buvo pažeista ir tai trukdė Ž. L. tinkamai gintis nuo jam pareikštų kaltinimų.

122Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su šiais skundo argumentais. Nors, kaip matyti iš kaltinamojo akto, prokuroras bendrininkų veiksmuose įžvelgė 9 nusikaltimus, tačiau kaltinamajame akte juos suskirstydamas tik į tris nusikalstamas veikas baudžiamojo proceso reikalavimų nepažeidė. Kaip matyti iš bylos duomenų, iš tiesų nuteistieji įvykdė tris nusikalstamas veikas: A. M. turto pagrobimą, R. S. turto pagrobimą ir R. S. nužudymą. Tačiau darant šias tris nusikalstamas veikas buvo padaryta ir daugiau nusikaltimų. Tokia situacija, kai darant vieną nusikalstamą veiką padaroma keletas nusikaltimų, baudžiamosios teisės teorijoje vadinama nusikaltimų daugetu (jų sutaptimi). Tokiu atveju kvalifikuojant nusikalstamus veiksmus nurodomi visi BK straipsniai, kuriuos atitinka kaltininko padaryti nusikalstami veiksmai. Tai, kaip matyti iš kaltinamojo akto, ir buvo padaryta. Taigi kaltinamajame akte suskirstant Ž. L. ir kitų nuteistųjų padarytas veikas į tris dalis (tris nusikalstamas veikas) nei baudžiamojo įstatymo, nei baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai pažeisti nebuvo.

123Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, visi Ž. L. inkriminuoti nusikaltimai buvo padaryti veikiant organizuotoje grupėje. Pagal L. A. Teismo formuojamą teismų praktiką, bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą (L. A. Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235/2001). Todėl, aprašant visas nusikalstamas veikas, kiekvieno nuteistojo padaryti nusikalstami veiksmai nebuvo atskirti nuo kitų bendrininkų veiksmų, o aprašius konkrečius kiekvieno bendrininko veiksmus, atskirai kiekvienam iš jų nebuvo nurodyti BK straipsniai, pagal kuriuos kvalifikuojami jų nusikalstami veiksmai. Kadangi nusikalstamos veikos padarytos bendrais veiksmais, veikiant organizuotoje grupėje, todėl visų bendrininkų veiksmai buvo bendrai ir kvalifikuojami, kaip reikalauja BPK 219 str. 5 p., po bendros nusikalstamos veikos nurodant BK straipsnius, numatančius atsakomybę už padarytą veiką.

124Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, daro išvadą, kad byloje esantis kaltinamasis aktas surašytas nepažeidžiant nei BPK reikalavimų, nei nuteistojo Ž. L. teisių, tarp jų ir teisės žinoti kuo jis yra kaltinamas. Todėl minėtas skundo argumentas atmetamas, kaip nepagrįstas.

125Dėl nuteistojo Ž. L. gynėjo ir nuteistojo A. L. apeliacinių skundų

126Ginčydami nuosprendžio dalį, pagal kurią Žydrūnas ir A. L. pripažinti kaltais dėl A. M. ir L. A. turto pagrobimo, Ž. L. gynėjas bei nuteistasis A. L. apeliaciniuose skunduose nesutinka tiek su pačių Lekavičių, tiek ir su kitų nuteistųjų parodymu vertinimu. Skunde teigiama, jog Ž. L. ir A. L. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo pakankamai nuoseklūs ir jie neigė dalyvavę pagrobiant A. M. ir L. A. turtą. Šiuos jų parodymus, anot apeliantų, patvirtino kiti nuteistieji (M. M. , D. R. , M. Č. ), duodami parodymus pirmosios instancijos teisme. Taigi pagrindinis klausimas, kuris keliamas apeliaciniuose skunduose, yra tai, kuriais nuteistųjų parodymais privalėjo vadovautis pirmosios instancijos teismas. Iš apeliacinių skundų argumentų matyti, jog nuteistieji mano, kad būtent teisme duoti parodymai turi didesnę galią ir būtent jie paneigia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, o ne atvirkščiai – ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai paneigia teisme duotus parodymus. Tokia apeliantų logika nėra teisinga ir neatitinka įstatymo nuostatų bei teismų praktikos. Tai, kad šiuo atveju tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme nuteistųjų duoti parodymai pripažinti įrodymais pagrįstai teisėjų kolegija pasisakė pirmiau šiame nuosprendyje. Tuo tarpu kalbant apie įrodymų svarbą ir reikšmę, pažymėtina, jog vien tai, kad vieni iš jų gauti ikiteisminio tyrimo metu, o kiti teisme, neturi jokios įtakos jų svarbai, jei pripažįstama, kad visi jie gauti teisėtais būdais. Nė vienas įrodymas neturi iš anksto nustatytos didesnės galios, todėl nesant įrodymų gavimo ir užfiksavimo pažeidimų, kaip ir yra šioje byloje kalbant apie nuteistųjų parodymus, įrodymų reikšmę ir svarbą lemia jų turinys, o tiksliau to turinio ryšys su nustatinėjamomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei jo atitikimas kitiems bylos duomenims. Šiomis principinėmis nuostatomis ir vadovavosi pirmosios instancijos teismas, vertindamas apeliantų skunduose minimus nuteistųjų parodymus.

127Vertinant vien tik Ž. L. ir kitų nuteistųjų parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, iš tiesų galima būtų daryti išvadą, kad jie neįrodo kaltinimų Ž. L. ir A. L. . Tačiau Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad didžioji dalis šių nuteistųjų parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, teismo nuosprendyje atmesta būtent todėl, kad jie neatitinka ne tik tų pačių asmenų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitų byloje surinktų įrodymų. Be to, nuteistųjų nurodyti parodymų pakeitimo teisme motyvai bei naujų parodymų turinys leidžia daryti išvadą, jog pakeisti parodymai yra tik nuteistųjų pasirinktas gynybos būdas, nepaneigiantis pirmiau jų pačių duotais parodymais bei kitais duomenimis nustatytų faktinių bylos aplinkybių, patvirtinančių apeliantų kaltę. Nuteistieji, aiškindami, kodėl ikiteisminio tyrimo metu davė save ir kitus nuteistuosius kaltinančius parodymus, teigė, jog policijos pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu prieš juos naudojo psichologinį ir fizinį smurtą. Tačiau, kaip nustatyta bylos duomenimis, ikiteisminio tyrimo metu, apklausiant juos įtariamaisiais, dalyvavo gynėjai, jų teisės į gynybą nebuvo pažeistos, nuteistieji niekam nesiskundė dėl jų atžvilgiu neva panaudotų neteisėtų veiksmų, jie negalėjo įvardinti ir policijos pareigūnų, kurie jų atžvilgiu neva naudojo psichologinę ir fizinę prievartą. Be to, nuteistieji teisme duodami parodymus tvirtino, jog nusikalstamą veiką organizavo ne Ž. L. , o šiuo metu jau miręs R. K. , tačiau niekas iš nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, jog nusikaltimo padaryme būtų dalyvavęs 2005-09-22 miręs R. K. . Priešingai, M. M. ir D. R. , paneigė pastarojo dalyvavimą. Šios teismo išvados išsamiai motyvuotos nuosprendyje (nuosprendžio 30-31 lapai) ir Apeliacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo su jomis nesutikti. Apklausti Apeliaciniame teisme nuteistieji D. R. , M. M. ir E. P. iš esmės davė analogiškus parodymus, kaip ir pirmosios instancijos teisme, t. y. jie nors ir pripažino vienaip ar kitaip dalyvavę šiame nusikaltime, tačiau menkino kiekvienas savo vaidmenį, teigdami, jog tai darė paprašyti kitų asmenų ir iš anksto nežinoję kur vyksta. Be to, nuteistieji Apeliaciniame teisme taip pat, kaip ir pirmosios instancijos teisme teigė, kad Ž. L. ir A. L. vykdant šį nusikaltimą nedalyvavo, o ikiteisminio tyrimo metu duodami parodymus juos apkalbėjo dėl policijos pareigūnų daryto psichologinio poveikio ir vartoto fizinio smurto. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tais pačiais argumentais, kuriais remiantis atmesti analogiški nuteistųjų parodymai pirmosios instancijos teisme, atmeta ir Apeliaciniame teisme duotus parodymus.

128Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas apie A. M. turto pagrobimą, M. M. nuosekliai tvirtino, jog pasiskirstę vaidmenimis, nusikaltime dalyvavo Ž. L. , A. L. , D. R. , M. Č. , G. D. ir jis pats, o po nusikaltimo padarymo, visi jie dalyvavo pagrobtų prekių ir pinigų dalybose. Taip pat parodė, jog R. K. darant šį nusikaltimą nedalyvavo. Nuteistasis D. R. ikiteisminio tyrimo metu taip pat nuosekliai tvirtino, jog darant šį nusikaltimą dalyvavo Ž. L. , M. Č. , M. M. , G. D. ir jis pats, o po nusikalstamos veikos padarymo, visi išvardintieji ir A. L. dalyvavo pagrobtų prekių ir pinigų dalybose. Jis taip pat patvirtino, jog R. K. šiame nusikaltime nedalyvavo. Tai, kad minėtų nuteistųjų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu nebuvo išgalvoti, patvirtina faktas, jog jie šiuose parodymuose pakankamai detaliai nurodė visas jiems žinomas įvykio aplinkybes, jų parodymai iš esmės sutapo su nukentėjusiųjų parodymais ir kitais duomenimis.

129Nuteistieji Ž. L. ir A. L. apeliaciniuose skunduose konkrečių aptariamuose nuteistųjų parodymuose nurodytų faktinių šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, susijusių su jų dalyvavimu nusikaltime, neginčija, nesutikdami tik su teismo sprendimu iš esmės vadovautis nuteistųjų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo, o ne teisminio nagrinėjimo metu. Todėl Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nuosprendyje detaliai aptartų nuteistųjų M. M. , D. R. , M. Č. , A. L. ir Ž. L. parodymų šiame nuosprendyje nekartoja ir jų turinio neaptaria, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl Ž. L. ir A. L. kaltės padarius jiems inkriminuotą A. M. ir L. A. turto pagrobimą.

130Iš apeliacinių skundų matyti, kad Ž. L. ir A. L. savo kaltę iš esmės neigia remdamiesi tuo, kad byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, kad jie buvo įsibrovę į patalpą ir naudojo prieš nukentėjusiuosius smurtą (Ž. L. skundas), ar kad apskritai nebuvo įvykio vietoje (A. L. skundas) ir nežinojo apie vykdomą nusikalstamą veiką. Šiuo požiūriu iš tiesų, byloje nėra tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, kad abu apeliantai būtų dalyvavę kartu su kitais nuteistaisiais įsibraunant į patalpą, ar kad patys būtų tiesiogiai naudoję smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu. Tačiau Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad jiems inkriminuotas nusikaltimas padarytas veikiant organizuotoje grupėje. Tokiu atveju, pripažįstant asmenį kaltu, nebūtinai kiekvienas iš grupės dalyvių turi pats tiesiogiai atlikti visus nusikalstamus veiksmus, atitinkančius inkriminuojamo BK straipsnio dispozicijoje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Šiuo atveju, kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantai ir nebuvo kaltinami patys tiesiogiai įsibrovę į nukentėjusiųjų patalpas ir atlikę visus plėšimo objektyviosios pusės požymius atitinkančius veiksmus. Tačiau byloje surinktais ir teismo nuosprendyje aptartais įrodymais nustatyta, kad visi jie buvo organizuotos grupės nariais, žinojo apie vykdomą nusikaltimą, o Ž. L. buvo jų sumanytojas ir organizatorius. Todėl apeliantų teiginiai, jog jų kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo paneigia tai, kad jie patys tiesiogiai neatliko visų objektyviosios pusės požymius atitinkančių nusikalstamų veiksmų, yra nepagrįsti.

131Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų skundų argumentais, jog teismo išvados grindžiamos vien tik pirmiau aptartais nuteistųjų parodymais. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog teismas, pripažindamas apeliantus kaltais dėl aptariamos nusikalstamos veikos padarymo, rėmėsi ir nuteistųjų parodymų patikrinimo vietoje, parodymo atpažinti pagal fotonuotraukas protokolų, telefoninių pokalbių išklotinių duomenimis, nukentėjusiųjų parodymais, daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolų bei kitais duomenimis. Antai savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose nurodė nusikaltime dalyvavus ir Ž. L. bei A. L. , nuteistieji M. M. ir D. R. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Be to, kaip matyti iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų, nukentėjusysis A. M. atpažino M. M. ir D. R. , kaip labai panašius į jį užpuolusius asmenis (t. 4, b.l. 53-60). Tai iš dalies patvirtina šių nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą. Taip pat teismas rėmėsi telefoninių pokalbių išklotinėmis, kurių pagrindu padarė išvadą, jog jose užfiksuoti duomenys patvirtina A. L. ir M. M. nuolatinius kontaktus iki nusikalstamos veikos padarymo, o tuo pačiu ir M. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl A. L. dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką. Remdamasis telefoninių pokalbių išklotinėmis teismas taip pat padarė išvadą, kad nusikalstamos veikos padarymo metu A. L. ne miegojo, kaip jis pats tvirtino, o kontaktavo su Ž. L. . Žinoma, dauguma iš aptartų įrodymų tiesiogiai nuteistųjų Ž. L. ir A. L. kaltės neįrodo, tačiau šie duomenys papildo ir patvirtina vieni kitus, todėl teismas, įvertinęs jų visetą, padarė pagrįstas išvadas dėl apeliantų kaltės pagrobus A. M. ir L. A. turtą.

132Nuteistojo Ž. L. gynėjo apeliaciniame skunde nesutinkama su apygardos teismo nuosprendyje nurodyta kai kurių iš pirmiau paminėtų įrodymų įrodomąja reikšme. Apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai rėmėsi M. M. surašytu nuoširdžiu prisipažinimu, kurį reikėtų vertinti kaip jo apklausą. Šie duomenys, anot apelianto, neatitinka BPK reikalavimų, todėl negali būti pripažinti įrodymais. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su šiais Ž. L. skundo argumentais. Iš tiesų, tiek paties kaltinamojo ranka surašyti duomenys, tiek duomenys, surašyti iš jo žodžių apklausos protokole, yra ne kas kita, o kaltinamojo parodymai, kuriuos gaunant turi būti užtikrinta kaltinamojo teisė į gynybą. Byloje nėra duomenų, kad M. M. surašant nuoširdų prisipažinimą būtų dalyvavęs jo gynėjas arba jo dalyvavimo būtų atsisakyta įstatymų numatyta tvarka, todėl šis M. M. surašytas dokumentas negali būti pripažintas įrodymu byloje ir juo negali būti remiamasi. Teismo nuosprendžio dalyje, pavadintoje „įrodymų vertinimas“ (nuosprendžio 22-23 lapai) teismas nurodo minėtą M. M. nuoširdų prisipažinimą ir aptaria jo turinį. Nors tiesiogiai nuosprendyje tai nenurodyta, tačiau iš to, kad šie duomenys nurodyti dalyje „įrodymų vertinimas“ ir nepasisakoma dėl jų nepripažinimo įrodymais, galima spręsti, jog teismas pripažino nuoširdų M. M. prisipažinimą įrodymu byloje ir juo rėmėsi. Toks teismo sprendimas nepagrįstas ir keistinas. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nepripažįsta M. M. nuoširdaus prisipažinimo įrodymu šioje byloje ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiais duomenimis vadovavosi nepagrįstai. Tačiau kita vertus, tai iš esmės nekeičia teismo išvadų dėl nuteistųjų kaltės, kadangi M. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo ne kartą apklaustas įtariamuoju, tinkamai įforminant šiuos procesinius veiksmus bei užtikrinant jo teisę į gynybą, ir šių apklausų metu jis davė analogiškus parodymus apie faktines bylos aplinkybes, kurias buvo nurodęs ir nuoširdžiame prisipažinime (t. 13, b. l. 6-10, 20-23, 105-108).

133Teisėjų kolegija nesutinka su Ž. L. gynėjo apeliacinio skundo teiginiu, jog nuoširdus prisipažinimas netiesiogiai patvirtina nuteistojo M. M. pirmosios instancijos teisme duotus parodymus apie jam darytą spaudimą ir tai leidžia kritiškai vertinti po to ikiteisminio tyrimo metu jo duotus parodymus. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei vėliau M. M. nesikreipė dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų, jų neskundė, be to, apklausose, kuriose dalyvavo gynėjas, nei pats M. M. nei gynėjas jokių pažeidimų nenurodė ir visų apklausų metu, tiek tų, kuriose dalyvavo gynėjas, tiek ir tų, kuriose jis nedalyvavo, M. M. davė iš esmės analogiškus parodymus. Šios aplinkybės paneigia apelianto ir M. M. teiginius, kad jam buvo daromas spaudimas ir ikiteisminio tyrimo metu jis davė neteisingus parodymus.

134Nuteistojo Ž. L. gynėjo apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su telefoninių pokalbių išklotinėse užfiksuotų duomenų vertinimu. Teismas, anot apelianto, nepagrįstai šiuos duomenis vertino kaip Ž. L. kaltės įrodymą, nes byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad išklotinėse užfiksuoti kontaktai kaip nors susiję su minėta nusikalstama veika ir gali būti laikomi Ž. L. kaltės įrodymu, be to, pokalbiai neįrašyti, kalbėję asmenys neidentifikuoti.

135Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais, nes iš tiesų, pokalbių išklotinėse yra užfiksuoti tik kontaktai tarp atitinkamų nuteistiesiems Ž. L. , A. L. , M. M. , D. R. ir kitiems asmenims priskiriamų mobilaus ryšio abonentų, tačiau pokalbių turinys neužfiksuotas. Atskirai paėmus šios telefoninių pokalbių išklotinės iš tiesų galėtų būti vertinamos tik kaip patvirtinančios tai, kad tam tikru nurodytu laiku buvo užfiksuotas kontaktas tarp mobilaus ryšio telefono aparatų, kuriuose veikė atitinkamos SIM kortelės, kurias policijos pareigūnai priskyrė nuteistiesiems. Tačiau įrodymai baudžiamojoje byloje turi būti vertinami kompleksiškai, juos tarpusavyje gretinant, lyginant ir analizuojant. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tai ir padarė, jis minimas telefoninių pokalbių išklotines ir jose užfiksuotus duomenis vertino visumoje su kitais bylos įrodymais, kaip vieną iš įrodymų grandinės dalių. Teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį į tai, jog šie duomenys teismo ir neįvardinti kaip tiesiogiai patvirtinantys nuteistųjų kaltę. Vertindamas aptariamus duomenis, teismas padarė pagrįstas išvadas, jog jie iš dalies patvirtina Ž. L. , A. L. ir M. M. nuolatinius kontaktus iki nusikalstamos veikos padarymo bei jos metu, o tuo pačiu ir M. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl A. L. dalyvavimo nusikaltime. Be to, šie duomenys paneigia nuteistojo A. L. teiginius apie tai, kad jis nusikaltimo metu miegojo, nes užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad jis tuo metu telefonu kontaktavo su Ž. L. . Nors kaip apeliaciniame skunde teigia Ž. L. gynėjas, byloje iš tiesų nėra duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad išklotinėse nurodytų telefoninių pokalbių metu kalbėjosi būtent Ž. L. , A. L. , M. M. ir kiti, tačiau teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį į tai, kad šio fakto nė vienas iš jų viso bylos tyrimo metu neneigė. Tokiu būdu teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti byloje esančiuose dokumentuose (tarnybiniuose pranešimuose, prokuroro prašymuose ir teismo nutartyse) nurodytais duomenimis, jog atitinkamų numerių SIM kortelėmis naudojosi būtent šiuose dokumentuose nurodyti apeliantai ir kiti asmenys.

136Ž. L. gynėjo apeliaciniame skunde abejojama įrodomąja reikšme ir tos aplinkybės, kad jo bute rastus daiktus nukentėjusysis A. M. atpažino kaip iš jo pagrobtus daiktus. Apeliantas teigia, jog tai nėra vienetiniai, analogų neturintys ir serijiniu būdu negaminami daiktai, juos nukentėjusysis atpažino iš bendrųjų požymių. Iš tiesų, nukentėjusiojo atpažinti daiktai nėra vienetiniai, tai serijinės gamybos daiktai. Tačiau ir bendrieji atpažintų daiktų požymiai būdingi pakankamai apibrėžtai daiktų grupei. Atpažinta juoda vyriška medžiaginė striukė buvo būtent su užrašu „U.S. POLO ASSN SINCE 1890“, juodos vyriškos džinsinės kelnės - su užrašu „OTTO KERN jeans“, juoda treningo viršutinė dalis su užrašu „adidas“. Visų šių daiktų būtent su tokiais požymiais (užrašais) rasta ir paimta tik po vieną vienetą. Tas pats pasakytina ir apie losjono buteliuką „ALYSSIA ASHLEY MUSK FOR MEN“ su dėžute, vonios kristalų buteliuką „ANGEL Thierry Mugler“ su dėžute, losjono buteliuką „BOSS HUGO BOSS AFTER SHAVE LOTION“, kvepalų buteliuką „DOLCE&GABBANA POUR HOMME EAU DE TOILETTE“ su dėžute taip pat rastus pas Ž. L. . Teisėjų kolegija sprendžia, jog šie duomenys kitų įrodymų kontekste yra pakankamai svarūs Ž. L. kaltės įrodymai.

137Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad tenkinti Ž. L. gynėjo ir A. L. apeliacinių skundų dalies, kuria jie ginčija savo kaltę dėl A. M. ir L. A. turto pagrobimo, nėra pagrindo.

138Ž. L. gynėjo ir nuteistojo A. L. apeliaciniuose skunduose ginčijama ir nuosprendžio dalis, pagal kurią jie nuteisti už dalyvavimą apiplėšiant R. S. ir T. S. . Skunduose pasisakant dėl šios nusikalstamos veikos, nurodomi iš esmės tie patys argumentai, kaip ir pirmiau aptarto A. M. ir L. A. turto grobimo atveju. Vėlgi tvirtinama, kad teismas netinkamai įvertino nuteistųjų parodymus, t. y. nepagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais M. M. ir D. R. parodymais, nepagrįstai atmetant pačių apeliantų ir kitų nuteistųjų parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme. Taip pat pasisakoma dėl M. M. nuoširdaus prisipažinimo pripažinimo įrodymu, abejojama telefoninių pokalbių išklotinių įrodomąja reikšme. Visus argumentus dėl šių apeliacinių skundų motyvų teisėjų kolegija nurodė pirmiau šiame nuosprendyje nutartyje aptardama apeliantų dalyvavimą A. M. ir L. A. turto pagrobime. Nors šiuo atveju kalbama apie kitą nusikalstamą veiką ir nuteistųjų parodymų turinys yra skirtingas, tačiau apeliaciniuose skunduose ir šiuo atveju iš esmės ginčijamas ne nuteistųjų parodymų turinys ir jų pagrindu teismo nustatytos konkrečios faktinės įvykio aplinkybės, tačiau pats faktas, kad teismas atmetė apeliantus teisinančius ir rėmėsi juos kaltinančiais nuteistųjų parodymais. Taip pat ginčijant telefoninių pokalbių išklotinių duomenų įrodomąją reikšmę nurodomi identiški argumentai, kaip ir pirmuoju atveju. Į šiuos nuteistųjų skundų argumentus apeliacinės instancijos teismas atsakė ir juos atmetė kaip nepagrįstus, todėl tais pačiais pirmiau nurodytais motyvais atmetami ir identiški skundų argumentai, nurodyti ginčijant kaltę dėl R. S. ir T. S. turto pagrobimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ir šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodytu būdu vertindamas byloje surinktus įrodymus jokių baudžiamojo proceso reikalavimų nepažeidė, padarė pagrįstas išvadas ir jas tinkamai motyvavo. Teisėjų kolegija taip pat šiuo atveju pripažįsta ir tai, kad teismas nepagrįstai rėmėsi M. M. rašytu nuoširdžiu prisipažinimu. Tačiau kaip ir pirmiau minėtu atveju, taip ir vertinant šią nusikalstamą veiką patvirtinančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuoširdaus prisipažinimo nepripažinimas įrodymu šioje byloje iš esmės nekeičia teismo išvadų dėl nuteistųjų kaltės, kadangi M. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo ne kartą apklaustas įtariamuoju, tinkamai įforminant šiuos procesinius veiksmus bei užtikrinant jo teisę į gynybą, ir šių apklausų metu jis davė analogiškus parodymus apie faktines bylos aplinkybes, kurias buvo nurodęs ir nuoširdžiame prisipažinime (t. 13, b.l. 34).

139Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju byloje taip pat pakanka įrodymų, patvirtinančių Ž. L. ir A. L. dalyvavimą pagrobiant nukentėjusiųjų R. S. ir T. S. turtą. Be nuteistųjų M. M. , D. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, apeliantų kaltę patvirtina ir paties Ž. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, M. Č. parodymai, M. M. ir D. R. parodymų patikrinimo vietoje protokolų duomenys, telefoninių pokalbių išklotinės, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai ir kiti duomenys.

140Ikiteisminio tyrimo metu M. M. nuosekliai tvirtino, jog plėšimą, įsibraunant į patalpą, organizavo Ž. L. , prieš tai gavęs informacijos apie R. S. bute laikomas vertybes. Būtent Ž. L. sudarė nusikaltimo padarymo planą, paskirstė bendrininkams vaidmenis, gavo policijos pareigūnų uniformas, kurias davė M. M. ir M. Č. , taip pat pagal duotas fotonuotraukas perdavė M. Č. ir M. M. suklastotus policijos pareigūnų pažymėjimus, kuriuos pagamino M. M. nežinomi asmenys. Persirengę policijos pareigūnų uniformomis jis, M. Č. , D. R. ir Ž. L. , nuvyko į nusikaltimo padarymo vietą. M. M. taip pat tvirtino, jog darant nusikalstamą veiką dalyvavo ir A. L. . Būtent jis automobiliu vežė iš garažų į nusikaltimo vietą kitus bendrininkus. Ž. L. nurodymu, D. R. stebėjo aplinką, kad laiku praneštų telefonu apie iškilusį pavojų bendrininkams. A. L. , pirmas atvykęs prie nukentėjusiųjų namo, patikrino namo laiptinės kodą, o po to laukė kiemuose grįžtančių bendrininkų.

141Šios aplinkybės pilnai atitinka ir D. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos jis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Nuteistasis D. R. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog Ž. L. automobiliu atvežus ir paliepus, vaikščiojo gatve ir stebėjo aplinką, o iškilus pavojui, turėjo paskambinti duotu telefono numeriu. Minėtą aplinkybę D. R. pripažino ir teisminio nagrinėjimo metu, tačiau neigdamas tik Ž. L. dalyvavimą šioje nusikalstamoje veikoje. Pats Ž. L. ikiteisminio tyrimo metu, apklausiant įtariamuoju ir dalyvaujant gynėjui, taip pat patvirtino, jog plėšimą organizavo ir jame dalyvavo jo brolis A. L. .

142Be to, nustatyta, jog nusikaltimo padarymo metu – 2005-06-13, 10:06:23 val., Ž. L. naudotas mobilaus ryšio telefonas buvo prisijungęs prie bokšto, esančio greta nusikaltimo vietos. Nuteistojo Ž. L. gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, jog šie duomenys negali patvirtinti jo dalyvavimo darant aptariamą nusikaltimą, nes mobilaus ryšio telefono operatoriaus bazinės stoties veikimo zona net ir mieste apima keletą kilometrų ir nėra taisyklingos formos, o dėl reljefo ir pastatų įvairiai iškraipoma. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, jog, nustatant asmens, kurio telefonas skambinant susiriša su tam tikra bazine stotimi (bokštu), buvimo vietą, galima tam tikra kelių kilometrų paklaida, tačiau kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad šiuo atveju minėti mobilaus ryšio operatoriaus duomenys buvo vertinami kitų įrodymų kontekste, kuriais remiantis būtent ir nustatyta, kad Ž. L. iš tiesų buvo įvykio vietoje ir dalyvavo darant nusikaltimą. Tuo tarpu apelianto ginčijami mobilaus ryšio telefono prisijungimo prie bazinės stoties duomenys kitais byloje surinktais įrodymais nustatytą faktinę aplinkybę tik patvirtino, nes bokšto veikimo laukas apima ir įvykio vietą.

143Apeliantas A. L. apeliaciniame skunde teigia, jog turto plėšime iš buto, priklausančio R. S. , jis dalyvauti negalėjo, nes 2006-06-13 buvo jo gimimo diena, kurią jis šventė pas savo draugę G. I. . Tokią versiją A. L. buvo nurodęs ir pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas pagrįstai ją atmetė kaip nepagrįstą. Ikiteisminio tyrimo metu A. L. tvirtino žinojęs apie organizuojamą plėšimą, o teisminio nagrinėjimo metu tai paneigė, tvirtindamas, jog iš 2005-06-12 į 2005-06-13 naktį nakvojo pas draugę G. I. , kur šventė savo gimtadienį, o iš jos buto išėjo tik 2005-06-13, po 12 val. Teisminio nagrinėjimo metu, minėtą aplinkybę patvirtino ir liudytoja J. I. . Tačiau tokius A. L. ir liudytojos J. I. parodymus teismas pagrįstai įvertino kaip prieštaraujančius kitiems byloje surinktiems įrodymams, be to, teismui kilo pagrįstų abejonių, ar liudytoja J. I. galėtų detaliai prisiminti įvykius ir tai, kada tiksliai iš jos namų išėjo A. L. , kadangi ji apie šias aplinkybes apklausta tik praėjus beveik 3 metams.

144Taip pat A. L. apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas, vadovaudamasis nuteistųjų parodymais, kuriuose jie teigė, kad A. L. , pirmas atvykęs prie nukentėjusiųjų namo, patikrino namo laiptinės kodą, o po to laukė kiemuose grįžtančių bendrininkų, netyrė, ar iš tiesų tame name yra paradinių durų kodas, kaip jis veikia, koks tuo metu buvo durų atidarymo kodas, ar apeliantas apskritai turėjo galimybių jį kaip nors sužinoti, ar jis atidarė paradines namo duris, ar nuo durų kodo pulto buvo paimti jo pirštų antspaudai ir pan. Tačiau apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su šiais apelianto argumentais.

145Tai, jog namo laiptinės durys atidaromos tik panaudojus kodą, patvirtino nukentėjusysis R. S. ir liudytoja N. K. , šią aplinkybę pripažino ir nuteistieji M. M. bei M. Č. . Nors, kaip nurodo apeliantas, iš tiesų nesiaiškinta, koks tuo metu buvo durų atidarymo kodas ir kaip tą kodą A. L. sužinojo, teisėjų kolegija sprendžia, jog šios aplinkybės neturi esminės reikšmės ir nepaneigia paminėtų asmenų parodymais nustatyto fakto, kad laiptinės durys buvo rakinamos kodine spyna ir tą kodą M. M. ir M. Č. pasakė A. L. .

146Nuteistasis A. L. savo apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusieji R. S. ir T. S. bei įvykio liudytojai V. P. , N. K. nenurodė, kad būtų matę apeliantą nusikaltimo metu. Iš bylos duomenimis nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad apelianto nurodyti asmenys jo ir negalėjo matyti, kadangi A. L. pats į butą įsibrovęs nebuvo, buvo priėjęs tik prie laiptinės durų dar iki įvykio, tad nukentėjusieji būdami bute jo ir nematė. Liudytojas V. P. taip pat pro langą pažvelgė tik išgirdęs nukentėjusiosios riksmą, o liudytoja N. K. apskritai A. L. negalėjo matyti, nes ji yra policijos pareigūnė ir įvykio vietoje apskritai nebuvo, o tik apklausė nukentėjusįjį.

147Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, sprendžią jog Ž. L. ir A. L. pagrįstai pripažinti kaltais ir dėl R. S. bei T. S. apiplėšimo, o tenkinti jų apeliacinių skundų, juose nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

148Nuteistojo Ž. L. gynėjo ir nuteistojo A. L. apeliaciniuose skunduose nesutinkama ir su teismo nuosprendžio dalimi, kuria šie nuteistieji pripažinti kaltais dėl R. S. nužudymo. Vieni iš skundų motyvų vėlgi yra apeliantų manymu neteisingas nuteistųjų M. M. ir D. R. , taip pat pačių apeliantų parodymų vertinimas. Dėl šių skundų argumentų šiame nuosprendyje jau ne kartą pasisakyta, todėl minėti Apeliacinio teismo motyvai nebekartojami.

149Nuteistojo Ž. L. apeliaciniame skunde teigiama, kad jis su šiuo įvykiu yra susijęs tik tiek, kad kitų asmenų paprašytas atviliojo R. S. į namą Karklų g. 6a, Kaune, nieko nenumanydamas apie kitų asmenų ketinimą jį nužudyti, o vėliau padėjo paslėpti lavoną. Tokią savo įvykio aplinkybių versiją Ž. L. buvo nurodęs ir pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas pagrįstai ją atmetė, kaip neatitinkančią kitų byloje surinktų įrodymų.

150Nuteistasis M. M. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas tyrėjo ir ikiteisminio tyrimo teisėjo nuosekliai tvirtino, jog 2005 m. birželio mėn., jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino Ž. L. ir pasiūlė susitikti prie Dainų slėnio, kartu pasikviečiant M. Č. . M. M. sutartu laiku su M. Č. atvykus į nurodytą vietą, automobiliu „Ford Fiesta“ atvyko Žydrūnas ir A. L. . Ž. L. pasakė, kad jo draugas R. S. turi daug pinigų, todėl reikia jį apgaulės būdu įvilioti į D. R. butą, ten jį surišti, išgauti kur yra paslėpti pinigai, juos pagrobti ir visiems po lygiai pasidalinti. Pasakė, jog D. R. ir E. P. jau viską žino. Ž. L. taip pat nurodė, jog reiks palaukti, kol R. S. parduos kelis automobilius ir tada jis pats apie tai sužinojęs informuos ir kitus bendrininkus.

151Šiuos M. M. parodymus patvirtina telefoninių pokalbių išklotinių duomenys, iš kurių matyti, kad 2005 metų birželio mėn. Ž. L. daug kartų mobilaus ryšio telefonu kontaktavo su M. M. . Be to, M. M. išdėstytos aplinkybės atitinka ir nukentėjusiosios G. O. parodymus apie tai, kad R. S. daug metų bendravo su Žydrūnu ir A. L. , o ypač su Ž. L. , kuris dažnai atvažiuodavo prie jų namo. Paskutinį kartą Ž. L. pas R. S. buvo atvykęs 5 dienos iki jo dingimo. Ji taip pat patvirtino, kad R. S. buvo linkęs pasipasakoti apie verslo reikalus.

152Minėtus M. M. parodymus patvirtina ir D. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, jog 2005 m. birželio mėn., maždaug 26-27 d., pas jį atvažiavęs Ž. L. papasakojo planą, jog pas jį į namus atsiveš daug pinigų turintį R. S. , pastarąjį suriš, sužinos kur yra slėptuvė, pagrobs pinigus, kuriuos visi pasidalins po lygiai, o R. S. po to nužudys. Tą pačią dieną, Ž. L. automobiliu atvežė du popierinius maišus kalkių. Nuteistasis D. R. teigė supratęs, jog jos reikalingos užberti ant užkasto lavono, kad jį sudegintų. Vėliau nustatyta, kad duobėje rastas R. S. lavonas iš tiesų buvo apipiltas kalkėmis.

153M. M. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, jog maždaug 2005 m. birželio 27 d., jam vakare paskambino Ž. L. ir pasakė, jog viskas planuojama rytdienai, prašė perspėti M. Č. , sakė, jog paskambins ryte. Šiuos M. M. parodymus patvirtina telefoninių pokalbių išklotinės, kuriose iki nusikalstamos veikos padarymo (2005-06-28), užfiksuoti sistemingi telefoniniai kontaktai tarp visų nuteistųjų.

154Pasak M. M. , 2005-06-28, apie 10 val., jam kaip ir žadėjo paskambino Ž. L. ir pakvietė atvykti prie jo (Ž. L. ) namų. Minėtą telefoninį pokalbį ikiteisminio tyrimo metu pripažino ir Ž. L. . M. M. su M. Č. nuvykus į nurodytą vietą, Ž. L. jį ir M. Č. nuvežė į D. R. namą, kur jau laukė E. P. ir D. R. . Kambaryje ant grindų buvo patiesta polietileno plėvelė. E. P. ir D. R. pasakė, jog reiks R. S. surišti ir išgauti kur paslėpti pinigai. Tai, jog bute tuo metu buvo M. M. nurodyti asmenys, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir nuteistieji D. R. ir pats Ž. L. . Be to, D. R. nurodė, jog bute buvo ir A. L. . Nors M. M. ir Ž. L. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad A. L. į D. R. butą atvažiavo vėliau, kartu su Ž. L. , tačiau paties fakto, kad A. L. buvo, nepaneigė.

155Iš aptartų byloje surinktų įrodymų teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad R. S. nužudymą ir jo turto užvaldymą iš anksto suorganizavo ir vaidmenis paskirstė būtent Ž. L. . Be to, minėtą aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir A. L. .

156Nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais taip pat nustatyta, kad 2005-06-28, apie 13 val., R. S. , vairavusį automobilį „Mercedes Benz“, į D. R. namą apgaule atviliojo taip pat Ž. L. . M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog R. S. įėjus į kambarį, jį iš karto užpuolė E. P. , D. R. ir M. Č. , kurie jį pargriovė ant žemės ir surišo. Pasak M. M. , Ž. L. nurodė paimti raktus ir iš kambario išėjo. Minėtą aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir D. R. , tačiau jo teigimu, R. S. puolė ir M. M. . Po to, pasak M. M. , Ž. L. R. S. automobilį išvarė paslėpti. Minėtą aplinkybę, kad vairavo nukentėjusiojo automobilį, traktuodamas įvykius sau naudinga linkme, pripažino ir Ž. L. . Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartų įrodymų matyti, kad vėliau R. S. atžvilgiu, siekiant išgauti, kur yra paslėpti pinigai, buvo vartojamas intensyvus smurtas. Tai darė R. R. , M. Č. , M. M. ir Ž. L. .

157M. M. taip pat parodė, jog smurtu išgavus iš R. S. kur paslėpti pinigai, Ž. L. nurodymu, pastarojo vairuojamu automobiliu A. L. , M. Č. , M. M. nuvyko prie R. S. namų. Ž. L. , išlaipinęs A. L. , M. Č. ir M. M. atokiau namo, pats vienas automobiliu privažiavo prie R. S. namo ir paspaudė automobilio garsinį signalą. Po to, grįžo prie laukusiųjų ir nuvežė juos atgal prie R. S. namo ir nurodė butą. Ž. L. , motyvuodamas tuo, jog R. S. bute yra lankęsis, nurodė į butą eiti M. M. ir M. Č. . Tokie ikiteisminio tyrimo metu M. M. duoti parodymai atitinka nukentėjusiosios G. O. parodymus apie tai, kad Ž. L. anksčiau jų bute buvo lankęsis, o privažiavęs prie namo automobiliu duodavo garsinį signalą, taip kviesdamas R. S. į lauką.

158M. M. ir M. Č. parodė, kad jie pagrobtu raktu atsirakinę R. S. buto duris pagrobė iš jo kaltinime išvardintus daiktus ir pinigus bei grįžo į automobilį, kuriame laukė A. ir Ž. L. . Po to, anot M. M. , visiems grįžus į D. R. namą, Ž. L. suskaičiavo iš R. S. buto pagrobtus pinigus, kuriuos visiems padalino po lygiai. Monetas pasiliko sau, sakydamas, jog, kai jas parduos, tai gautus pinigus padalins. M. M. parodė, jog nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefoną „Siemens“ paėmė A. L. , o fotoaparatas ir du mobilaus ryšio telefonai „Nokia 7260“ ir „Nokia 6310i“ atiteko jam pačiam. Minėtas aplinkybes patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. R. , kuris taip pat parodė, kad Ž. L. atvežtus pinigus padalino visiems po lygiai.

159Po to, pasak M. M. , Ž. L. pasakė, jog R. S. vis tiek eis į policiją ir viską papasakos, todėl jis (R. S. ) nereikalingas. D. R. , supratęs Ž. L. mintį, pasiėmė iš stalčiaus laidą ir pradėjo smaugti R. S. . E. P. tuo metu laikė prispaudęs R. S. prie žemės. D. R. besmaugiant R. S. , A. L. paėmė iš D. R. laidą ir pats toliau R. S. smaugė. Jis pats tuo metu išėjo į lauką, o grįžęs rado R. S. jau nebegyvą.

160Minėtus M. M. parodymus iš dalies patvirtino ir D. R. , kuris ikiteisminio tyrimo metu neįvardindamas savo veiksmų R. S. atžvilgiu parodė, jog padalinęs pinigus, Ž. L. pasakė, kad, jeigu R. S. paleis, tai jis visus „priduos“ policijai, todėl jis neturi likti gyvas. Tada A. L. paprašius kokio nors „šniūro“, iš sandėliuko padavė elektros laido gabalą. A. L. pradėjo smaugti ant grindų gulėjusį R. S. . Po kiek laiko A. L. paprašė pagalbos, todėl jam padėjo D. R. ir E. P. , kurie abu laikė prispaudę R. S. kūną prie žemės, o A. L. toliau smaugė R. S. , kol šis nebejudėjo. Minėtas M. M. ir D. R. išdėstytas aplinkybes patvirtino ir Ž. L. , kuris ikiteisminio tyrimo metu, neįvardindamas savo veiksmų, parodė, jog matė, kaip į kambarį, kuriame gulėjo surištas R. S. , įėjo M. M. , E. P. ir A. L. . Po kelių minučių iš kambario jie išėjo ir kažkuris iš jų pasakė, jog baigė, tuo duodamas suprasti, jog jie R. S. nužudė.

161Po to, kaip ikiteisminio tyrimo metu nurodė D. R. ir Ž. L. , M. M. ir M. Č. išvykus į namus, A. L. , Ž. L. , E. P. ir D. R. , Ž. L. vairuojamu automobiliu, nuvežė R. S. lavoną į mišką, kur, apibėrę kalkėmis, jį užkasė.

162Pirmiau aptarti byloje surinkti įrodymai teisėjų kolegijai nekelia abejonių dėl teismo nuosprendyje išdėstytų išvadų apie Ž. L. ir A. L. dalyvavimą įvykdant aptariamą nusikaltimą, pagrįstumo. Šie duomenys paneigia ir Ž. L. gynėjo skundo argumentus apie tai, kad net ir ikiteisminio tyrimo metu minėtų nuteistųjų duotuose parodymuose nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad R. S. nužudymas buvo būtent Ž. L. nurodymo tai padaryti pasekmė, o ne vykdytojo ekscesas. Jų pagrindu apeliacinio teismo teisėjų kolegija atmeta ir A. L. skundo teiginius, jog teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o A. L. kaltės nepatvirtina jokie teismo posėdyje išnagrinėti įrodymai.

163Ž. L. gynėjo skunde taip pat teigiama, jog skundžiamo nuosprendžio teiginiai, kad ikiteisminio tyrimo metu M. M. „parodė, jog Ž. L. liepė nužudyti R. S. “, o D. R. teigė, jog Ž. L. pasakė, kad R. S. „neturi likti gyvas“, prieštarauja minėtų kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu apklausų protokoluose užfiksuotų parodymų turiniui.

164Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad skunde cituojamo teksto, kad M. M. „parodė, jog Ž. L. liepė nužudyti R. S. “ apskritai nėra. Tik aprašant kaltinimą nuosprendyje teigiama, kad „Ž. L. , veikdamas pagal iš anksto aptartą planą, nurodė bendrininkams nužudyti R. S. “ (nuosprendžio 8 lapas). Tačiau kaltinime minimas nurodymas bendrininkams nužudyti nukentėjusįjį nereiškia, kad Ž. L. tiesiogiai ir pasakė „nužudykite R. S. “. Iš pirmiau aptartų nuteistųjų parodymų matyti, kad Ž. L. tokių žodžių iš tiesų nesakė, tačiau jo išsakyti žodžiai ir iki tol bendrai atlikti nusikalstami veiksmai Ž. L. bendrininkams nepaliko jokių abejonių ką turi galvoje Ž. L. , sakydamas, kad R. S. vis tiek eis į policiją ir viską papasakos, todėl jis (R. S. ) nereikalingas, arba, kad, jei R. S. paleis, tai jis visus „priduos“ policijai, todėl jis neturi likti gyvas. Nors apeliantas teigia, kad D. R. tokių jo žodžių („jis neturi likti gyvas“) savo ikiteisminio tyrimo apklausose neminėjo, tačiau iš D. R. apklausos protokolo matyti, kad būtent tokius Ž. L. žodžius ir nurodė nuteistasis D. R. (t. 13, b. l. 160).

165Nepagrįstas ir Ž. L. apeliacinio skundo teiginys, jog objektyviai nustatyti ir paties Ž. L. pripažinti veiksmai galėjo būti kvalifikuoti kaip nusikaltimo slėpimas ir nepranešimas apie jį, bet ne kaip tyčinis nužudymas sunkinančiomis aplinkybėmis. Pirmiau aptarti bylos įrodymai patvirtina, kad jo veiksmai organizuojant R. S. nužudymą bei jame dalyvaujant kvalifikuoti tinkamai. Tas pats pasakytina ir apie A. L. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimą.

166Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visus pirmiau nurodytus motyvus, konstatuoja, kad tenkinti Ž. L. gynėjo ir A. L. apeliacinių skundų juose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, Ž. L. nagrinėjant bylą Apeliaciniame teisme mirė, bei vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 7 p., jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauktina.

167Dėl nuteistųjų M. Č. ir E. P. apeliacinių skundų

168Nuteistasis M. Č. apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotų turto pagrobimo iš A. M. ir R. S. nusikalstamų veikų padarymo, tačiau nesutinka su teismo išvadomis, jog jis šias veikas padarė veikdamas organizuotoje grupėje. Anot apelianto, jis su niekuo iš nuteistųjų, išskyrus M. M. , pažįstamas nebuvo, bendravo tik su M. M. , jokiuose organizuotos grupės pasitarimuose organizuojant nusikaltimus, sukuriant jų įvykdymo planus, paskirstant dalyvių vaidmenis nedalyvavo, nusikaltimams nesirengė, jokios išankstinės užduotys ar vaidmenys jam parenkami nebuvo, visuose įvykiuose dalyvavo spontaniškai, pakviestas M. M. . Iš esmės analogiškais motyvais savo dalyvavimą organizuotos grupės veikloje ginčija ir E. P. . Teisėjų kolegija atmeta šiuos skundų teiginius, kaip nepagrįstus.

169Vadovaujantis BK 25 straipsnio 3 dalimi, organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme.

170Teisėjų kolegija pripažįsta, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad M. Č. ar E. P. būtų dalyvavę organizuojant ir planuojant nusikaltimus, sukuriant jų įvykdymo planus, tačiau ši aplinkybė nepaneigia to fakto, kad apeliantai suprato dalyvaujantys organizuotos grupės nusikalstamoje veikloje. Kaip minėta, M. Č. ir E. P. buvo vieni iš šios organizuotos grupės vykdomų nusikaltimų vykdytojų, todėl tikėtina, kad apeliantai iš tiesų nebuvo įtraukiamį į nusikaltimų organizavimą ir planavimą. Tai darydavo Ž. L. , kuris pagrįstai teismo ir pripažintas organizatoriumi. Tuo tarpu M. Č. apie planuojamą daryti nusikalstamą veiką būdavo dažniausiai informuojamas M. M. . Tačiau tai, kad apeliantas daugiausia bendravo tik su M. M. taip pat nepaneigia jo priklausymo organizuotai grupei. Iš bylos duomenų matyti, kad M. M. pranešus apie ketinamą daryti nusikaltimą, apeliantas būdavo visada pasirengęs joje dalyvauti ir dalyvaudavo. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad visose trijose nusikalstamose veikose, išskyrus E. P. , dalyvavo tie patys asmenys, tarp jų ir M. Č. . Pastarasis kartu su M. M. , D. R. , A. L. ir kitais visada būdavo suplanuotų nusikalstamų veikų vykdytoju, t. y. pats tiesiogiai atlikdavo nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančius veiksmus: įsibraudavo į patalpas, naudojo smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu, grobė jų turtą ir pan.

171Nors E. P. dalyvavo tik viename nusikaltime, t. y. R. S. nužudyme, tačiau pasirengimo šiam nusikaltimui bei jo įvykdymo aplinkybės patvirtina, jog E. P. suprato, kad dalyvauja organizuotos grupės vykdomame nusikaltime ir buvo jo bendravykdytojas.

172Apeliantai neigia dalyvavę rengiantis nusikaltimams ir pasiskirstant vaidmenis, tačiau tai patvirtina pačios nusikaltimų padarymo aplinkybės. Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, visi nusikaltimai, taip pat ir R. S. nužudymas, kuriame dalyvavo ir E. P. , buvo vykdomi laikantis iš anksto numatyto plano, kiekvienas iš vykdytojų, tarp jų ir M. Č. su E. P. , žinojo savo vaidmenį, užduotis, t. y. kas ir kokiu būdu turi įsibrauti į patalpas (A. M. ir R. S. turto pagrobimo atvejais), ką kiekvienas iš bendrininkų turės daryti, kokie bendrų veiksmų tikslai ir pan. Akivaizdu, kad visos šios aplinkybės būdavo aptariamos prieš nusikaltimo padarymą, taigi, apie jas žinojo ir M. Č. bei E. P. , nes priešingu atveju, nežinodami kur ir kokiu tikslu važiuoja ir dalyvauja, apeliantai nebūtų galėję tinkamai vykdyti jiems paskirtas užduotis. Taigi visi pirmiau aptarti duomenys patvirtina, kad M. Č. ir E. P. , matydami visų bendrininkų organizuotumo lygį, vaidmenų pasiskirstymą ir žinodami bendrus tikslus, suvokė, jog jie dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jiems inkriminuotus nusikaltimus, ir suprato, kad tokiu būdu veikia kaip organizuotos grupės nariai.

173Šie duomenys taip pat patvirtina ir susitarimo tarp M. Č. , E. P. ir kitų organizuotos grupės narių buvimą. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje; jis gali būti išankstinis ar staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales (L. A. Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245/2006). Iš pirmiau aptartų bylos duomenų matyti, kad susitarimas tarp grupės narių buvo išankstinis, kadangi nusikaltimams buvo rengiamasi iš anksto juos planuojant, pasiskirstant vaidmenis, pasiruošiant įrankius ir priemones. Byloje nėra duomenų apie tai, kad organizuotos grupės nariai, tarp jų ir M. Č. su E. P. , būtų susitarę padaryti konkretų skaičių nusikaltimų. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad visi grupės nariai buvo pasirengę dalyvauti visuose nusikaltimuose, kuriuos tik suplanuodavo Ž. L. , nepriklausomai nuo jų sunkumo ir galimų pasekmių. Visi nuteistiesiems inkriminuoti nusikaltimai padaryti siekiant turtinės naudos, tai buvo grupės narių vienas iš pajamų šaltinių. Taigi, nors iš anksto nebuvo suplanuotas konkretus nusikaltimų skaičius, tačiau susitarimas tarp grupės narių buvo daryti neapibrėžtą nusikaltimų skaičių ir grupės nariai nuteisti už trijų nusikalstamų veikų padarymą, iš kurių dvi yra sunkūs ir vienas labai sunkus nusikaltimas. E. P. atveju, nors jis dalyvavo tik viename iš organizuotos grupės nusikaltimų, t. y. R. S. nužudyme, tačiau šis nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų, todėl jau šio vieno nusikaltimo padarymo pakanka, kad būtų galima pripažinti bendrininkų grupę organizuota grupe (BK 25 straipsnio 3 dalis).

174Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog nuteistieji nusikaltimams ruošėsi iš anksto, numatė savo veiksmus, stebėjo nukentėjusiųjų aplinką, lankėsi nusikaltimo vietoje dar prieš įvykį, iš anksto apsirūpino nusikaltimų padarymo įrankiais bei priemonėmis: policininkų uniformomis, pažymėjimais, transporto priemonėmis, krepšiais, kalkėmis, kastuvais, buvo apsirūpinę ryšio priemonėmis – mobiliojo ryšio telefonais ir pan. Darydami nusikaltimus, jie buvo pasidaliję užduotimis. Bendrininkų tarpusavio ryšiai buvo gana glaudūs ir pastovūs, tai rodo tas faktas, jog jie vienas kitą pažinojo, palaikė draugiškus santykius, intensyviai bendravo mobiliuoju ryšiu ir visuose nusikaltimuose dalyvavo kartu.

175Apeliantas E. P. skunde nesutinka su nuosprendžio teiginiu, jog Ž. L. grupės narius aprūpino nusikaltimo įrankiais, mobilaus ryšio telefonais. E. P. tvirtina naudojęsis savo motinos S. P. įsigytu mobilaus ryšio telefonu. Šie skundo argumentai nekelia abejonių teismo išvadų pagrįstumu, kadangi teismas, nurodydamas, jog Ž. L. grupės narius aprūpino nusikaltimo įrankiais ir ryšio priemonėmis, siekė parodyti bendrininkų organizuotumo lygį, ir neįvardijo kam konkrečiai kokie įrankiai ir priemonės buvo duoti.

176Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog M. Č. ir E. P. nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuotoje grupėje ir visi M. Č. bei E. P. inkriminuoti nusikalstami veiksmai kvalifikuoti teisingai. M. Č. ir E. P. apeliacinių skundų argumentai šių teismo išvadų nepaneigia.

177Nuteistasis M. Č. apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog jis nepagrįstai pripažintas kaltu ir dėl R. S. nužudymo. Apeliantas tvirtina nebuvęs patalpoje, kurioje buvo nužudytas R. S. , jo veiksmai buvo nukreipti į nukentėjusiojo turto užvaldymą, o ne jo gyvybės atėmimą, o apelianto panaudota fizinė jėga tam, kad sulaikytų R. S. , nebuvo nukentėjusiojo mirties priežastimi. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

178Iš bylos duomenų matyti, kad M. Č. pats iš tiesų neatliko jokių veiksmų, kurie būtų tiesiogiai nulėmę nukentėjusiojo mirtį: jis surišto nukentėjusiojo nesmaugė. Tačiau šiuo atveju vėlgi, apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad kaip ir kitos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, taip ir R. S. nužudymas padarytas bendrininkaujant ir veikiant organizuotoje grupėje. Iš apeliacinio skundo matyti, kad pats M. Č. tai supranta ir iš esmės pripažįsta bendrininkavimą, tačiau skirtingai nei pirmosios instancijos teismas traktuoja savo tyčios turinį bei susitarimo apimtį. Apeliantas, kaip minėta, tvirtina, kad jo nusikalstami veiksmai buvo nukreipti į nukentėjusiojo turto užvaldymą, o ne jo gyvybės atėmimą, todėl nukentėjusiojo nužudymas, vertinant iš apelianto pozicijų, yra vykdytojų ekscesas, už kurį M. Č. neprivalo atsakyti. Tačiau apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistasis M. Č. , pasisakydamas apie savo tyčios turinį, nepagrįstai visą dėmesį sutelkia būtent į nukentėjusiojo pasmaugimo momentą, kurio metu, kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantas iš tiesų pats nukentėjusiojo nesmaugė. Teisėjų kolegija pažymi, jog apie tyčios ir susitarimo turinį būtina spręsti įvertinant ne tik paties nusikaltimo padarymo aplinkybes, bet ir nuteistųjų elgesį iki ir po jo padarymo.

179Iš byloje apklaustų nuteistųjų parodymų matyti, jog prieš įvykdant šį nusikaltimą visiems jo dalyviams Ž. L. nenurodė, kad išgavus informaciją, kur nukentėjusysis laiko pinigus, jis bus nužudytas. Sprendžiant iš nuteistųjų M. M. ir D. R. parodymų, buvo tariamasi tik dėl nukentėjusiojo sulaikymo ir smurto panaudojimo informacijai apie pinigų laikymo vietą išgauti. Taigi, nors šiuose susitikimuose dalyvavo ir M. Č. , tačiau teigti, kad jau tuomet buvo susitarta dėl nukentėjusiojo nužudymo, nėra pagrindo. Tačiau iš nuteistųjų parodymų taip pat matyti, jog D. R. name, kambaryje, kur ir buvo nužudytas nukentėjusysis, dar iki nukentėjusiojo atviliojimo į įvykio vietą, jau buvo patiesta polietileninė plėvelė. Akivaizdu, jog visi nuteistieji, tarp jų ir M. Č. , suprato, kad ši plėvelė skirta tam, kad naudojant smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, šiam dėl to galimai kraujuojant, nebūtų palikta kraujo pėdsakų. Ši aplinkybė parodo, jog nuteistieji jau tuomet visi suprato, kad nukentėjusiojo atžvilgiu bus naudojamas pakankamai intensyvus smurtas tol, kol šis pasakys, kur laiko pinigus, o tai, jog buvo iš anksto numatyta, kad nukentėjusysis gali kraujuoti, rodo, jog nuteistųjų susitarimas apėmė ir pakankamai pavojingų sužalojimų padarymą.

180Iš byloje apklaustų asmenų parodymų taip pat matyti, kad atviliotam nukentėjusiajam įėjus į namą, nuteistieji E. P. , M. Č. ir D. R. užpuolė jį ir surišo. Po to, versdami pasakyti kur jis laiko pinigus, nuteistieji, tarp jų ir M. Č. , sudavė smūgius nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, kol nukentėjusysis pasakė, kur laiko pinigus. Po to, dalis nuteistųjų, tarp jų ir M. Č. , nuvyko į nukentėjusiojo namus ir pagrobė ten buvusius pinigus ir kitą turtą. Grįžę į įvykio vietą visi pagrobtą turtą pasidalijo. Iš bylos duomenų matyti, kad po to, Ž. L. visiems nuteistiesiems, tarp jų ir M. Č. girdint, pasakė, jog nukentėjusiojo paleisti negalima, kadangi jis kreipsis į policiją, todėl jis neturi likti gyvas. Taigi, nuo šio momento visi nusikaltimo bendrininkai turėjo galimybę pasirinkti, ar pritarti Ž. L. siūlomam nusikaltimui ar ne. Kaip matyti iš bylos duomenų, visi nuteistieji, tarp jų ir M. Č. , savo veiksmais parodė, kad pritaria naujai nubrėžtoms susitarimo riboms, kuris apima ir nukentėjusiojo nužudymą. Nors M. Č. , kaip minėta, pats ir neatliko veiksmų, kurie buvo nukentėjusiojo mirties priežastimi (jo nesmaugė), tačiau M. Č. tuo metu buvo name, suprato, kad jo bendrininkai atlieka veiksmus, kuriais bus atimta gyvybė nukentėjusiajam ir kad prie to gyvybės atėmimo jis taip pat prisidėjo, kadangi padėjo nukentėjusįjį užpulti ir jį surišti, taip atimdamas galimybę priešintis, kitų nuteistųjų nuo šio nusikaltimo darymo sulaikyti nemėgino, taip pritardamas tokiems minėtų nuteistųjų veiksmams. Pagal L. A. Teismo formuojamą teismų praktiką, bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą (L. A. Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-235/2001). Taigi M. Č. pagrįstai pripažintas kaltu dėl nukentėjusiojo R. S. nužudymo.

181Nuteistasis E. P. apeliaciniame skunde apskritai neigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (R. S. nužudymą) ir tvirtina, jog nusikaltimo padarymo metu buvo namuose, dėl dešines plaštakos traumos buvo tuo metu nedarbingas (tai patvirtina nedarbingumo lapelis), kiti nuteistieji jį apkalbėjo paveikti policijos pareigūnų. Analogiškus parodymus E. P. davė ir pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas pagrįstai juos atmetė. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija šiame nuosprendyje jau pasisakė dėl praktiškai visų apeliantų skunduose nurodomo argumento dėl policijos pareigūnų įtakos nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams ir jų vertinimo, todėl šių motyvų nebekartoja. Kolegija tik dar kartą pabrėžia, jog minėti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai pripažinti įrodymais pagrįstai. Būtent jais vadovaujantis ir nustatyta, kad E. P. R. S. nužudymo metu buvo ne namuose, kaip jis pats tvirtina apeliaciniame skunde, bet įvykio vietoje, kur su kitais organizuotos grupės bendrininkais ir nužudė R. S. . Konkretūs E. P. atlikti nusikalstami veiksmai aprašyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, Apeliacinio teismo teisėjų kolegijai pirmosios instancijos teismo atliktas jų juridinis vertinimas abejonių nekelia, todėl šių E. P. veiksmų nuosprendyje teismas nebeanalizuoja, juolab, kad pats apeliantas konkrečių jam inkriminuotų veiksmų skunde neginčija, neigdamas tik apskritai savo buvimą įvykio vietoje.

182Tai, kad jis nedalyvavo minėtame nusikaltime, anot apelianto, patvirtina R. N. (t. 12., b. l. 134-135) ir S. N. (t. 12, b. l. 136-137) parodymai. Tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi apelianto minimų asmenų parodymus, konstatuoja, jog jie ne patvirtina, bet paneigia jo versiją, kad jis negalėjo dalyvauti nužudant R. S. . Liudytoja M. G. , dirbusi buhaltere UAB „Vezo statyba“, kurioje tuo metu dirbo E. P. , patvirtino, kad jis įvykio dieną, t. y. 2005-06-28 darbe nebuvo dėl rankos sužalojimo (turėjo nedarbingumo pažymėjimą). Taigi tai, kad apeliantas buvo nedarbingas, nereiškia, kad jis negalėjo dalyvauti nusikaltime. Be to, šie parodymai kaip tik patvirtina apelianto dalyvavimo nusikaltime galimybę, nes jis darbe nusikaltimo metu nebuvo. Kiti du apklausti liudytojai gydytojai R. N. ir S. N. , patvirtino, kad dieną prieš nusikaltimą, t. y. 2005-06-27, gipso įtvaras apeliantui buvo nuimtas. Taigi, tai taip pat patvirtina, o ne paneigia galimybę, jog E. P. galėjo dalyvauti nužudant R. S. . Be pirmiau minėtų duomenų, šią E. P. iškeltą versiją paneigia kitų nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jų patikrinimo vietoje protokolai, atpažinimo iš nuotraukų protokolai ir kiti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įvertinti duomenys.

183Nuteistasis E. P. prašo atmesti nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, tačiau jokių šio prašymo argumentų nenurodo. Iš skundo turinio galima suprasti, jog šį savo prašymą jis sieja su kitu apeliacinio skundo prašymu jį išteisinti dėl jam inkriminuoto nusikaltimo. K. A. teismo teisėjų kolegija atmeta E. P. skundą ir pripažįsta, jog jis nuteistas pagrįstai, nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo ir dėl civilinių ieškinių patenkinimo.

184Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad tenkinti nuteistųjų M. Č. ir E. P. apeliacinių skundų juose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

185Dėl M. M. ir D. R. apeliacinių skundų ir atsakomybę sunkinančios aplinkybės panaikinimo

186Nuteistieji M. M. ir D. R. savo apeliaciniuose skunduose ginčija tik jiems paskirtų bausmių dydį. Abu apeliantai teigia, jog teismas nepagrįstai atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino jų prisipažinimo padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas. M. M. taip pat teigia, jog teismas neįvertino to, kad jis ikiteisminio tyrimo pareigūnams suteikė daug svarbios informacijos apie esmines šios bylos aplinkybes, taip aktyviai padėdamas atskleisti padarytas veikas. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija šiuos apeliacinių skundų argumentus atmeta, kaip nepagrįstus.

187Iš tiesų, kaip matyti iš bylos duomenų, tiek M. M. , tiek ir D. R. ikiteisminio tyrimo metu davė pakankamai išsamius parodymus apie jiems inkriminuotų nusikaltimų aplinkybes ir iš dalies arba visiškai pripažino savo kaltę. Šiais jų parodymais teismas rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Tačiau juos abu nuteistieji pirmosios instancijos teisme pakeitė, ėmė neigti pirmiau duotus parodymus bei kitų bendrininkų dalyvavimą jiems inkriminuotuose nusikalstamuose. L. A. Teismo teisėjų senato nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis” 16 punkte teismams išaiškinta, kad negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe asmens prisipažinimas padarius nusikaltimą parengtinio bylos tyrimo metu (pagal šiuo metu galiojantį BPK – ikiteisminis tyrimas), jei teisme jis keičia parodymus ir ima neigti nusikaltimo padarymą. Taigi, nors apeliantai ikiteisminio tyrimo metu ir davė parodymus, iš dalies padėjusius ikiteisminio tyrimo pareigūnams atskleisti tiriamas nusikalstamas veikas, šios aplinkybės teismas pagrįstai nepripažino lengvinančia apeliantų atsakomybę.

188Nuteistasis D. R. apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad į nusikaltimą jį įtraukė Artūras ir Ž. L. , pasinaudodami apelianto nepatyrimu ir atsakomybės bei padarinių neįvertinimu. Su šiuo apeliacinio skundo teiginiu teisėjų kolegija nesutinka. Iš bylos duomenų matyti, kad D. R. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo 25 metų amžiaus, anksčiau jau tris kartus teistas (teistumai išnykę), visuose organizuotos grupės daromuose nusikaltimuose pakankamai aktyviai dalyvavo. Šios aplinkybės paneigia apelianto teiginius apie jo nepatyrimą bei atsakomybės už savo veiksmus neįvertinimą.

189Nuteistasis M. M. skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį ir skirdamas jam bausmę, neįvertino visų BK 54 str. nurodytų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, todėl jam buvo paskirta akivaizdžiai per griežta bausmė. Tačiau apeliantas skunde nenurodo, kokių konkrečiai aplinkybių, jo manymu, teismas, skirdamas bausmę, neįvertino. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, išskyrus vieną, nustatė ir įvertino tinkamai. Tačiau, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo motyvų dėl bausmės skyrimo, teismas skirdamas bausmes ne tik D. R. , bet ir nuteistiesiems Ž. L. , A. L. , M. M. ir M. Č. , jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jie po tris nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuotoje grupėje. Taip pat skirdamas bausmę E. P. , teismas atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog jis vieną nusikalstamą veiką padarė veikdamas organizuotoje grupėje (BK 60 str. 1 d. 2 p.).

190Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pripažįsta, jog visiems nuteistiesiems ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažinta pagrįstai tik skiriant bausmę pagal BK 25 str. 3 d., 129 str. 2 d. Nuteistiesiems Ž. L. , A. L. , D. R. , M. M. ir M. Č. skiriant bausmes pagal BK 180 str. 3 d. (A. M. ir R. S. turto plėšimas) minėta atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažinta nepagrįstai, kadangi veikos padarymą organizuotoje grupėje įstatymų leidėjas numatė kaip šios veikos kvalifikuojantį požymį ir nustatydamas sankcijos ribas į tai jau atsižvelgė (BK 180 str. 3 d.). Taigi Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pripažinta nuteistųjų Ž. L. , A. L. , D. R. , M. M. ir M. Č. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikos padarymas organizuotoje grupėje, skiriant jiems bausmes pagal BK 180 str. 3 d., iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio šalintina, atitinkamai sumažinant pagal šį BK straipsnį paskirtas bausmes.

191Visos kitos bausmei individualizuoti reikšmingos aplinkybės visų nuteistųjų atžvilgiu nustatytos ir įvertintos tinkamai, bausmės už kitas nusikalstamas veikas taip pat paskirtos tinkamai.

192Teisėjų kolegija sprendžia, jog tokiu būdu keisdama pirmosios instancijos nuosprendį apeliacinio nagrinėjimo ribų neperžengia, kadangi, nors nuteistieji Ž. L. , A. L. ir M. Č. savo apeliaciniuose skunduose ir neginčija jiems paskirtų bausmių dydžio, tačiau jie ginčija savo kaltę, be to, apeliacinės instancijos teismas tokiu būdu keisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį nuosprendį iš esmės švelnina (BPK 320 str. 5 d.).

193Kita vertus, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas, paskyręs nuteistiesiems pakankamai griežtas bausmes pagal BK 180 str. 3 d., jas bendrindamas su griežčiausia bausme, paskirta už veiką, numatytą BK 25 str. 3 d. 129 str. 2 d. 2 p., 6 p., 9 p., prie griežčiausios bausmės kiekvienam iš nuteistųjų iš dalies pridėjo tik po vienerius metus laisvės atėmimo nuo kiekvienos iš dviejų bausmių, paskirtų pagal BK 180 str. 3 d. (iš viso po 2 metus). Tai, atsižvelgiant į pagal BK 180 str. 3 d. paskirtų bausmių dydį (nuo 6 metų 6 mėnesių A. L. iki 9 metų – Ž. L. ), parodo, jog teismas dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridėjo itin mažą už kitas veikas paskirtų bausmių dalį.

194Teisėjų kolegija, įvertinusi visas pirmosios instancijos teismo nustatytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus motyvus bei tai, kad iš nuosprendžio šalintina nuteistųjų Ž. L. , A. L. , D. R. , M. M. ir M. Č. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 str. 1 d. 2 p.), sprendžia, kad net ir pašalinus atsakomybę už BK 180 str. 3 d. numatytas veikas sunkinančią aplinkybę bei pagal šį straipsnį sumažinus pirmosios instancijos teismo paskirtas bausmes, galutinė subendrinta bausmė kiekvienam nuteistajam turi būti paskirta tokia, kokią ją paskyrė pirmosios instancijos teismas.

195Teisėjų kolegija, vadovaudamasi L. R. BPK 326 str. 1 d. 1 p., 1 d. 2 p., 2 d. 2 p., 327 str. 1 p, 328 str. 2 p.,

Nutarė

196Ž. L. atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti jam mirus (BPK 3 str. 1 d. 7 p.).

197Kauno apygardos teismo 2008 m. gegužės 9 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių skyrimo A. L. , D. R. , M. M. ir M. Č. pakeisti.

198Iš nuosprendžio pašalinti A. L. , D. R. , M. M. ir M. Č. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad BK 180 str. 3 d. numatytas veikas (A. M. ir R. S. turto plėšimas) jie padarė veikdami organizuotoje grupėje.

199MINDAUGUI MASLAUSKUI pagal BK 180 str. 3 d. (A. M. turto plėšimas) skirti laisvės atėmimą 7 metams; pagal BK 180 str. 3 d. (R. S. turto plėšimas) - laisvės atėmimą 7 metams.

200Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., pagal BK 180 str. 3 d. (R. S. turto plėšimas) ir pagal BK 25 str. 3 d., 289 str., 25 str. 3 d. 300 str. 1 d. paskirtąsias bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirti 7 metų laisvės atėmimo bausmę.

201Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., bausmes, paskirtas pagal BK 180 str. 3 d. (A. M. turto plėšimas), BK 180 str. 3 d., BK 25 str. 3 d., 289 str., 25 str. 3 d. 300 str. 1 d. (R. S. turto plėšimas) ir pagal BK 25 str. 3 d. 129 str. 2 d. 2 p., 6 p., 9 p., bei 4 metų laisvės atėmimo bausmę, paskirtą 2007-02-02 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 135 str. 1 d., subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės pridedant švelnesnes, galutinę bausmę paskirti 18 (aštuoniolika) metų laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose.

202DARIUI ROMANOVUI pagal BK 180 str. 3 d. (A. M. turto plėšimas) skirti laisvės atėmimą 7 metams; pagal BK 180 str. 3 d. (R. S. turto plėšimas) - laisvės atėmimą 6 metams.

203Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., pagal BK 180 str. 3 d. (R. S. turto plėšimas) ir pagal BK 25 str. 3 d., 289 str., 25 str. 3 d. 300 str. 1 d. paskirtąsias bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirti 6 metų laisvės atėmimo bausmę.

204Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., bausmes, paskirtas pagal BK 180 str. 3 d. (A. M. turto plėšimas), BK 180 str. 3 d., BK 25 str. 3 d., 289 str., 25 str. 3 d. 300 str. 1 d. (R. S. turto plėšimas) ir pagal BK 25 str. 3 d. 129 str. 2 d. 2 p., 6 p., 9 p., subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės iš dalies pridedant švelnesnes, galutinę bausmę paskirti 17 (septyniolika) metų laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose.

205MARIUI ČEBELIUI pagal BK 180 str. 3 d. (A. M. turto plėšimas) skirti laisvės atėmimą 7 metams; pagal BK 180 str. 3 d. (R. S. turto plėšimas) - laisvės atėmimą 7 metams.

206Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., pagal BK 180 str. 3 d. (R. S. turto plėšimas) ir pagal BK 25 str. 3 d., 289 str., 25 str. 3 d. 300 str. 1 d. paskirtąsias bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirti 7 metų laisvės atėmimo bausmę.

207Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., bausmes, paskirtas pagal BK 180 str. 3 d. (A. M. turto plėšimas), BK 180 str. 3 d., BK 25 str. 3 d., 289 str., 25 str. 3 d. 300 str. 1 d. (R. S. turto plėšimas) ir pagal BK 25 str. 3 d. 129 str. 2 d. 2 p., 6 p., 9 p., subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės iš dalies pridedant švelnesnes, galutinę bausmę paskirti 17 (septyniolika) metų laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose.

208ARTŪRUI LEKAVIČIUI pagal BK 180 str. 3 d. (A. M. turto plėšimas) skirti laisvės atėmimą 5 metams 6 mėnesiams; pagal BK 180 str. 3 d. (R. S. turto plėšimas) - laisvės atėmimą 5 metams 6 mėnesiams.

209Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., pagal BK 180 str. 3 d. (R. S. turto plėšimas) ir pagal BK 25 str. 3 d., 289 str., 25 str. 3 d. 300 str. 1 d. paskirtąsias bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirti 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

210Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., bausmes, paskirtas pagal BK 180 str. 3 d. (A. M. turto plėšimas), BK 180 str. 3 d., BK 25 str. 3 d., 289 str., 25 str. 3 d. 300 str. 1 d. (R. S. turto plėšimas) ir pagal BK 25 str. 3 d. 129 str. 2 d. 2 p., 6 p., 9 p., subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės iš dalies pridedant švelnesnes, paskirti 18 (aštuoniolikos) metų laisvės atėmimo bausmę.

211Pagal BK 64 str. 1, 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtosios bausmės, iš dalies pridėjus 2003-01-02 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2003-10-02 Kauno apygardos teismo nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės dalį – 1 metus laisvės atėmimo, galutinę bausmę paskirti 19 (devyniolika) metų laisvės atėmimo, ją atliekant pataisos namuose.

212Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą

213Nuteistųjų A. L. , E. P. , M. Č. bei Ž. L. gynėjo advokato apeliacinius skundus atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ž.L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas L. R. BK 180... 3. - pagal BK 180 str. 3 d. (A. M. turto plėšimas) - laisvės atėmimu 9 metams;... 4. - pagal BK 180 str. 3 d. (R. S. turto plėšimas) - laisvės atėmimu 9 metams;... 5. - pagal BK 25 str. 3 d. 289 str. - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;... 6. - pagal BK 25 str. 3 d. 300 str. 1 d. - laisvės atėmimu 2 metams 6... 7. - pagal BK 25 str. 3 d. 129 str. 2 d. 2 p., 6 p., 9 p. - laisvės atėmimu 18... 8. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., pagal BK 180 str. 3 d. (R. S. turto... 9. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio... 10. Pagal BK 25 str. 3 d., 302 str. 1 d. (L. A. dokumentų vagystė) ir pagal BK 25... 11. M.M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas L. R. BK 180... 12. - pagal BK 180 str. 3 d. (A. M. turto plėšimas) - laisvės atėmimu 8 metams;... 13. - pagal BK 180 str. 3 d. (R. S. turto plėšimas) - laisvės atėmimu 8 metams;... 14. - pagal BK 25 str. 3 d. 289 str. - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;... 15. - pagal BK 25 str. 3 d. 300 str. 1 d. - laisvės atėmimu 2 metams;... 16. - pagal BK 25 str. 3 d. 129 str. 2 d. 2 p., 6 p., 9 p. - laisvės atėmimu 15... 17. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., pagal BK 180 str. 3 d. (R. S. turto... 18. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirtos bausmės ir bausmė, paskirta... 19. Pagal BK 25 str. 3 d., 302 str. 1 d. (L. A. dokumentų vagystė) ir pagal BK 25... 20. D.R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas L. R. BK 180... 21. - pagal BK 180 str. 3 d. (A. M. turto plėšimas) - laisvės atėmimu 8 metams;... 22. - pagal BK 180 str. 3 d. (R. S. turto plėšimas) - laisvės atėmimu 7 metams;... 23. - pagal BK 25 str. 3 d. 289 str. - laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;... 24. - pagal BK 25 str. 3 d. 300 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 metams 8... 25. - pagal BK 25 str. 3 d. 129 str. 2 d. 2 p., 6 p., 9 p. - laisvės atėmimu 15... 26. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., pagal BK 180 str. 3 d. (R. S. turto... 27. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio... 28. Pagal BK 25 str. 3 d., 302 str. 1 d. (L. A. dokumentų vagystė) ir pagal BK 25... 29. M.Č. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas L. R. BK 180... 30. - pagal BK 180 str. 3 d. (A. M. turto plėšimas) - laisvės atėmimu 8 metams;... 31. - pagal BK 180 str. 3 d. (R. S. turto plėšimas) - laisvės atėmimu 8 metams;... 32. - pagal BK 25 str. 3 d. 289 str. - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;... 33. - pagal BK 25 str. 3 d. 300 str. 1 d. - laisvės atėmimu 2 metams;... 34. - pagal BK 25 str. 3 d. 129 str. 2 d. 2 p., 6 p., 9 p. - laisvės atėmimu 15... 35. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., pagal BK 180 str. 3 d. (R. S. turto... 36. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio... 37. Pagal BK 25 str. 3 d., 302 str. 1 d. (L. A. dokumentų vagystė) ir pagal BK 25... 38. A. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas L. R. BK 180... 39. - pagal BK 180 str. 3 d. (A. M. turto plėšimas) - laisvės atėmimu 6 metams... 40. - pagal BK 180 str. 3 d. (R. S. turto plėšimas) - laisvės atėmimu 6 metams... 41. - pagal BK 25 str. 3 d. 289 str. - laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;... 42. - pagal BK 25 str. 3 d. 300 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 metams 8... 43. - pagal LR BK 25 str. 3 d., 129 str. 2 d. 2 p., 6 p., 9 p. laisvės atėmimu 17... 44. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., pagal BK 180 str. 3 d. (R. S. turto... 45. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio... 46. Pagal BK 64 str. 1, 3 d. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies... 47. Pagal BK 25 str. 3 d., 302 str. 1 d. (L. A. dokumentų vagystė) ir pagal BK 25... 48. E. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą L. R. BK 25... 49. Pagal BK 25 str. 3 d. 302 str. 1 d. (R. S. dokumentų vagystė) E. P.... 50. Iš Ž. L. , M. M. , D. R. , M. Č. , A. L. solidariai priteisti 2002 litai... 51. Iš Ž. L. , M. M. , D. R. , M. Č. , E. P. , A. L. solidariai G. O. priteistas... 52. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 53. Ž. L. nuteistas už tai, kad 2005 m. pradžioje, subūrė organizuotą grupę... 54. Ž. L. , 2005 m. vasario mėn., Kauno mieste iš tyrimo nenustatytų asmenų... 55. Šiais veiksmais Ž. L. , A. L. , D. R. , M. M. , M. Č. , veikdami... 56. Be to, Ž. L. , A. L. , D. R. , M. M. , M. Č. nuteisti už tai, kad Ž. L. ,... 57. Be to, Ž. L. , A. L. , D. R. , M. M. , M. Č. , E. P. nuteisti už tai, kad,... 58. Taip pat Ž. L. , A. L. , M. M. , D. R. , M. Č. buvo kaltinami, jog veikdami... 59. Nuteistojo Ž. L. gynėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad nuosprendžio... 60. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas pirmosios instancijos... 61. Nuteistieji D. R. , M. Č. ir M. M. , apklausiami pirmosios instancijos teisme,... 62. Pripažindamas Ž. L. kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, pirmosios... 63. Be to, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas Ž. L. kaltu dėl šios... 64. Tiek paties kaltinamojo ranka surašyti duomenys, tiek duomenys, surašyti iš... 65. Pripažindamas Ž. L. kaltu, pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi... 66. Kaip nurodyta nuosprendyje, Ž. L. savo broliui A. L. nuo 2005 m. sausio 21 d.... 67. Apeliaciniame skunde pabrėžiama ir tai, kad aplinkybė, jog nurodytas... 68. Ž. L. kaltės įrodymu teismas laikė ir tai, kad dalį iš Ž. L.... 69. A. M. atpažino losjono buteliuką „Allysia Ashley“, vonios kristalų... 70. Skunde taip pat teigiama, kad tiek ikiteisminio tyrimo eigoje, tiek... 71. Pripažindamas Ž. L. kaltu dėl visų šių jam inkriminuotų nusikaltimų,... 72. Be to, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas Ž. L. kaltu dėl šių... 73. Be jokio pagrindo, vėlgi, kaip Ž. L. kaltės įrodymas įvertintos ir... 74. Skundžiamame nuosprendyje taip pat teigiama, kad nusikaltimo padarymo... 75. Nuteistojo Ž. L. gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog tiek ikiteisminio... 76. Pripažindamas Ž. L. kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo, pirmosios... 77. Skundžiamo nuosprendžio teiginiai, kad ikiteisminio tyrimo metu M. M.... 78. Skundžiamame nuosprendyje taip pat nepagrįstai remiamasi pirmiau aptartomis... 79. Objektyviai nustatyti ir paties Ž. L. pripažinti veiksmai galėjo būti... 80. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas Ž. L.... 81. BPK 219 str. nurodo, kad aprašius nusikalstamą veiką, turi būti nurodytas... 82. Nuteistojo Ž. L. gynėjas skunde prašo Kauno apygardos teismo nuosprendį... 83. Nuteistasis M. Č. apeliaciniame skunde tvirtina, kad nuosprendis yra... 84. Anot apelianto, teismas netinkamai įvertino surinktus įrodymus ir neteisingai... 85. Nuteistasis teigia su niekuo iš kaltinamųjų, išskyrus M. M. , pažįstamas... 86. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko... 87. Bendrininkavimu nužudant gali būti kvalifikuojama veika asmenų, kurie... 88. Teismas, pasak nuteistojo, padarė nepagrįstą prielaidą, jog apeliantas... 89. Specialisto išvadoje įvardinti nukentėjusiam padaryti sužalojimai... 90. Apeliantas prašo pakeisti Kauno apygardos teismo nuosprendį, išteisinti jį... 91. A. L. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis... 92. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu apeliantas teigia... 93. Apeliantas prašo teismo atkreipti dėmesį į tai, jog ikiteisminio tyrimo... 94. Apeliantas pabrėžia, jog turto plėšime iš buto, priklausančio R. S. , jis... 95. Teismas, nuteisdamas A. L. už A. M. ir L. A. asmeninio turto plėšimą,... 96. Skunde apeliantas nesutinka ir su teismo sprendimu pripažinti jį kaltu dėl... 97. Skunde A. L. iš esmės tais pačiais motyvais ginčija ir teismo nuosprendžio... 98. Teisme nuteistieji D. R. , Ž. L. ir M. M. paneigė apelianto dalyvavimą... 99. A. L. skunde prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 1 d. nuosprendį... 100. Nuteistasis E. P. apeliaciniame skunde nesutinka su Kauno apygardos teismo... 101. Teismas, priimdamas apkalinamąjį nuosprendį E. P. atžvilgiu, rėmėsi D. R.... 102. Apeliantas skunde, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, teigia, jog... 103. Teismas, vadovaudamasis mobilaus ryšio telefonais vykusių pokalbių... 104. Apeliantas nesutinka ir su nuosprendžio teiginiu, jog Ž. L. grupės narius... 105. E. P. tvirtina nedalyvavęs nusikalstamos organizuotos grupės pasitarimuose,... 106. M. M. apeliaciniame skunde tvirtina, jog apygardos teismo nuosprendis yra... 107. Apeliantas nurodo nuo pat pirmosios apklausos pilnai pripažinęs savo kaltę,... 108. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį... 109. Baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamai pritaikyti įstatymą, kad... 110. Apeliantas prašo pakeisti Kauno apygardos teismo nuosprendį ir skirti jam... 111. Nuteistasis D. R. apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su jam paskirta... 112. Teismo posėdyje dalyvaujantys nuteistieji A. L. , E. P. , M. M. , M. Č. , D.... 113. Nuteistųjų A. L. , E. P. , M. Č. bei Ž. L. gynėjo apeliaciniai skundai... 114. Dėl nuteistųjų parodymų vertinimo, kaltinamojo akto atitikimo BPK... 115. Nuteistųjų Ž. L. , A. L. ir kitų apeliantų skunduose teigiama, kad... 116. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas, priimdamas... 117. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos... 118. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pirmosios instancijos teismas,... 119. Kaip matyti iš nuteistųjų apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolų,... 120. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad išnagrinėjus... 121. Ž. L. gynėjo skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad kaltinamajame akte... 122. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su šiais skundo argumentais.... 123. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, visi Ž. L. inkriminuoti nusikaltimai... 124. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, daro... 125. Dėl nuteistojo Ž. L. gynėjo ir nuteistojo A. L. apeliacinių skundų... 126. Ginčydami nuosprendžio dalį, pagal kurią Žydrūnas ir A. L. pripažinti... 127. Vertinant vien tik Ž. L. ir kitų nuteistųjų parodymus, duotus pirmosios... 128. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas apie A. M. turto pagrobimą, M. M.... 129. Nuteistieji Ž. L. ir A. L. apeliaciniuose skunduose konkrečių aptariamuose... 130. Iš apeliacinių skundų matyti, kad Ž. L. ir A. L. savo kaltę iš esmės... 131. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų skundų argumentais, jog teismo... 132. Nuteistojo Ž. L. gynėjo apeliaciniame skunde nesutinkama su apygardos teismo... 133. Teisėjų kolegija nesutinka su Ž. L. gynėjo apeliacinio skundo teiginiu, jog... 134. Nuteistojo Ž. L. gynėjo apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su... 135. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais,... 136. Ž. L. gynėjo apeliaciniame skunde abejojama įrodomąja reikšme ir tos... 137. Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus,... 138. Ž. L. gynėjo ir nuteistojo A. L. apeliaciniuose skunduose ginčijama ir... 139. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju byloje taip pat pakanka... 140. Ikiteisminio tyrimo metu M. M. nuosekliai tvirtino, jog plėšimą,... 141. Šios aplinkybės pilnai atitinka ir D. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus... 142. Be to, nustatyta, jog nusikaltimo padarymo metu – 2005-06-13, 10:06:23 val.,... 143. Apeliantas A. L. apeliaciniame skunde teigia, jog turto plėšime iš buto,... 144. Taip pat A. L. apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas, vadovaudamasis... 145. Tai, jog namo laiptinės durys atidaromos tik panaudojus kodą, patvirtino... 146. Nuteistasis A. L. savo apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad... 147. Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus,... 148. Nuteistojo Ž. L. gynėjo ir nuteistojo A. L. apeliaciniuose skunduose... 149. Nuteistojo Ž. L. apeliaciniame skunde teigiama, kad jis su šiuo įvykiu yra... 150. Nuteistasis M. M. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas tyrėjo ir ikiteisminio... 151. Šiuos M. M. parodymus patvirtina telefoninių pokalbių išklotinių duomenys,... 152. Minėtus M. M. parodymus patvirtina ir D. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti... 153. M. M. ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, jog maždaug 2005 m. birželio... 154. Pasak M. M. , 2005-06-28, apie 10 val., jam kaip ir žadėjo paskambino Ž. L.... 155. Iš aptartų byloje surinktų įrodymų teisėjų kolegijai nekyla abejonių,... 156. Nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais taip pat nustatyta,... 157. M. M. taip pat parodė, jog smurtu išgavus iš R. S. kur paslėpti pinigai,... 158. M. M. ir M. Č. parodė, kad jie pagrobtu raktu atsirakinę R. S. buto duris... 159. Po to, pasak M. M. , Ž. L. pasakė, jog R. S. vis tiek eis į policiją ir... 160. Minėtus M. M. parodymus iš dalies patvirtino ir D. R. , kuris ikiteisminio... 161. Po to, kaip ikiteisminio tyrimo metu nurodė D. R. ir Ž. L. , M. M. ir M. Č.... 162. Pirmiau aptarti byloje surinkti įrodymai teisėjų kolegijai nekelia abejonių... 163. Ž. L. gynėjo skunde taip pat teigiama, jog skundžiamo nuosprendžio... 164. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad skunde cituojamo... 165. Nepagrįstas ir Ž. L. apeliacinio skundo teiginys, jog objektyviai nustatyti... 166. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visus pirmiau nurodytus motyvus,... 167. Dėl nuteistųjų M. Č. ir E. P. apeliacinių skundų... 168. Nuteistasis M. Č. apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės dėl jam... 169. Vadovaujantis BK 25 straipsnio 3 dalimi, organizuota grupė yra tada, kai bet... 170. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kuriais... 171. Nors E. P. dalyvavo tik viename nusikaltime, t. y. R. S. nužudyme, tačiau... 172. Apeliantai neigia dalyvavę rengiantis nusikaltimams ir pasiskirstant... 173. Šie duomenys taip pat patvirtina ir susitarimo tarp M. Č. , E. P. ir kitų... 174. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo... 175. Apeliantas E. P. skunde nesutinka su nuosprendžio teiginiu, jog Ž. L. grupės... 176. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus motyvus,... 177. Nuteistasis M. Č. apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog jis nepagrįstai... 178. Iš bylos duomenų matyti, kad M. Č. pats iš tiesų neatliko jokių veiksmų,... 179. Iš byloje apklaustų nuteistųjų parodymų matyti, jog prieš įvykdant šį... 180. Iš byloje apklaustų asmenų parodymų taip pat matyti, kad atviliotam... 181. Nuteistasis E. P. apeliaciniame skunde apskritai neigia padaręs jam... 182. Tai, kad jis nedalyvavo minėtame nusikaltime, anot apelianto, patvirtina R. N.... 183. Nuteistasis E. P. prašo atmesti nukentėjusiųjų civilinius ieškinius,... 184. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus,... 185. Dėl M. M. ir D. R. apeliacinių skundų ir atsakomybę sunkinančios... 186. Nuteistieji M. M. ir D. R. savo apeliaciniuose skunduose ginčija tik jiems... 187. Iš tiesų, kaip matyti iš bylos duomenų, tiek M. M. , tiek ir D. R.... 188. Nuteistasis D. R. apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog teismas... 189. Nuteistasis M. M. skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas... 190. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pripažįsta, jog visiems nuteistiesiems... 191. Visos kitos bausmei individualizuoti reikšmingos aplinkybės visų... 192. Teisėjų kolegija sprendžia, jog tokiu būdu keisdama pirmosios instancijos... 193. Kita vertus, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio,... 194. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas pirmosios instancijos teismo nustatytas... 195. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi L. R. BPK 326 str. 1 d. 1 p., 1 d. 2 p., 2 d.... 196. Ž. L. atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti jam mirus (BPK 3 str. 1 d. 7... 197. Kauno apygardos teismo 2008 m. gegužės 9 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių... 198. Iš nuosprendžio pašalinti A. L. , D. R. , M. M. ir M. Č. atsakomybę... 199. MINDAUGUI MASLAUSKUI pagal BK 180 str. 3 d. (A. M. turto plėšimas) skirti... 200. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., pagal BK 180 str. 3 d. (R. S. turto... 201. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., bausmes, paskirtas pagal BK 180 str. 3 d.... 202. DARIUI ROMANOVUI pagal BK 180 str. 3 d. (A. M. turto plėšimas) skirti... 203. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., pagal BK 180 str. 3 d. (R. S. turto... 204. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., bausmes, paskirtas pagal BK 180 str. 3 d. (A.... 205. MARIUI ČEBELIUI pagal BK 180 str. 3 d. (A. M. turto plėšimas) skirti... 206. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., pagal BK 180 str. 3 d. (R. S. turto... 207. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., bausmes, paskirtas pagal BK 180 str. 3 d. (A.... 208. ARTŪRUI LEKAVIČIUI pagal BK 180 str. 3 d. (A. M. turto plėšimas) skirti... 209. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., pagal BK 180 str. 3 d. (R. S. turto... 210. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., bausmes, paskirtas pagal BK 180 str. 3 d. (A.... 211. Pagal BK 64 str. 1, 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtosios bausmės, iš... 212. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą... 213. Nuteistųjų A. L. , E. P. , M. Č. bei Ž. L. gynėjo advokato apeliacinius...