Byla I-4554-244/2015

Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Jolantos Malijauskienės ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Brigitai Pauliukevičienei, trečiajam suinteresuotam asmeniui M. S., atsakovės atstovams Ramūnui Šeškui ir Leandrui Deltuvai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos D. S. skundą atsakovei Valstybinei miškų tarnybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. S., A. S. ir UAB „Savana LT“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Nustatė

2Pareiškėja D. S. skunde (b. l. 33–36) ir atstovai per teismo posėdį prašo: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. 3R-265(AG-225/02-2014); 2) panaikinti Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. R2-1599; 3) įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą teikti Aplinkos ministerijai pasiūlymą dėl Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemoje išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų Kauno miesto miškų 49 kvartalo 3 taksacinio sklypo.

3Skunde pareiškėja paaiškino, kad Komisija ginčijamu sprendimu atmetė jos skundą dėl 2014 m. gegužės 27 d. Valstybinės miškų tarnybos sprendimo Nr. R2-1599, kuriuo atsisakyta Aplinkos ministerijai teikti pasiūlymą dėl Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemoje išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų Kauno miesto miškų 49 kvartalo 3 taksacinio sklypo. Mano, kad Komisija ginčą sprendė formaliai, nesiekė patikrinti šalių pateiktų argumentų, gauti nepriklausomus įrodymus, neišreikalavo ginčui spręsti reikalingos medžiagos, nesudarė šalims galimybės kreiptis dėl nepriklausomų ekspertų ginčo atveju. Teigia, kad jai nuosavybės teise priklausantis ginčo plotas prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančių pastatų negali būti įvardijamas valstybiniu mišku, nes neatitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) 2 str. reikalavimų – sklype yra apsauginiai želdiniai iki 10 m pločio medžių juostoje. Bendrojo plano sprendiniuose teritorija nebuvo pažymėta kaip valstybinės reikšmės miškas. Siekdama pašalinti netikslumus dėl priskirtino ploto valstybinės reikšmės miškui ir sąvokų išaiškinimo 2014 m. sausio 13 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją dėl medžių juostos sąvokos išaiškinimo. Aplinkos ministerija 2014 m. vasario 6 d. raštu Nr. (12-2)-D8-979 išaiškino, jog siaura (iki 10 metrų pločio) medžių juosta yra tokia medžių juosta, kurios vidutinis plotis tarp juostos pakraštyje esančių medžių stiebų centrų yra ne didesnis nei 10 metrų. Vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. l1-10-V 2.2.6 p. miškų plotams nepriskiriamos medžių juostos, kurių vidutinis plotas yra ne didesnis kaip 10 metrų. Ginčijamame plote atlikta medžių juostos fiksacija patvirtina, kad medžių juosta neviršija 10 metrų pločio. Inventorizavimo metu nustatyta, kad šie medžiai yra sodinti žmogaus į vientisą apsauginę gatvės zoną nuo taršos ir triukšmo. 2010 m. gruodžio 16 d. visuomenėje pristatomoje svarstyti Valstybinės reikšmės miškų plotų pokyčių schemoje, kuri atitinka ir VĮ Registrų centro neįregistruotų sklypų ribas, plotas pažymėtas kaip neatitinkantis miškui keliamų reikalavimų, Valstybinės reikšmės miško plotų pokyčių schemoje pareiškėjai priklausanti visa namų valda (duomenys neskelbtini), su valdoje esančiais statiniais pažymėta kaip valstybinės reikšmės miškas. 2012 m. vasario mėnesį šis plotas panaikintas kaip neatitinkantis miškui keliamų reikalavimų, bet dalis teritorijos, dėl kurios yra ginčijama, pažymėta kaip valstybinės reikšmės miškas. Kauno miesto savivaldybės bendrajame plane teritorija 2013–2023 pažymėta kaip gyvenamoji teritorija. Minėti argumentai nenagrinėti, todėl mano, kad sprendimas nemotyvuotas ir nepagrįstas.

4Atsakovė Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į skundą (b. l. 43–45) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

5Atsiliepime į skundą atsakovė paaiškino, kad pareiškėjos nurodyta ginčo sklypo dalis patenka į Kauno miesto miškų 49 kvartalo 3 taksacinį sklypą (iki 2013-06-14 buvęs Kauno miesto miškų 51 kvartalo 6 taksacinis sklypas), kurio dalis Vyriausybės nutarimu Nr. 765 yra priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams, yra apaugusi medžiais, kurie su likusia sklypo dalimi sudaro vientisą miško masyvą, todėl ši teritorija pagal faktinę padėtį atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui keliamus reikalavimus. Kauno miesto miškų 49 kvartalo 3 taksacinio sklypo dalis valstybinės reikšmės mišku yra registruota Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre. Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotai yra patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 765 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Vyriausybės nutarimas Nr. 765). Komisija ginčijamame sprendime konstatavo, kad

62013 m. balandžio 12 d. Valstybinė miškų tarnyba pagal pil. D. S. 2013 m. kovo 12 d. prašymą atliko Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotų Kauno miesto miškų 51 kvartalo 6 taksacinio sklypo miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje ir pateikė išvadas, kad sklypo dalis, dėl kurios kyla ginčas, sudaro vientisą masyvą su likusia miško sklypo dalimi. Tai patvirtina darytos fotonuotraukos. Prašoma išbraukti iš valstybinės reikšmės miško teritorija sudaro vientisą masyvą su likusiu miško sklypu ir šiai teritorijai faktiškai atitinkant Miškų įstatymo 2 str. 1 d. įtvirtintą miško sąvoką. Nagrinėjant pareiškėjos 2014 m. balandžio 22 d. prašymą „Dėl Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos“ pakartotinai atlikta nurodyto taksacinio sklypo apžiūra vietoje, nustatytos augančių medžių koordinatės, įvertinti atstumai tarp medžių. Kadangi buvo nustatyta analogiška situacija, kuri konstatuota 2013 m. balandžio 12 d. Valstybinė miškų tarnybos atliktame Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotų Kauno miesto miškų 51 kvartalo 6 taksacinio sklypo miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą (vietoje, t. y. kadastro objekte) patikrinimo akte, naujas patikrinimo aktas nebuvo rašomas. Apie nustatytas aplinkybes pareiškėja buvo informuota Valstybinės miškų tarnybos 2014-05-27 raštu Nr. R2-1599. Pagal faktinę padėtį ginčo teritorija atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui keliamus reikalavimus ir iš miško žemės ploto negali būti išbraukta (išjungiama). Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas, kuriame ginčo vieta pažymėta kaip gyvenamosios teritorijos. Nors Kauno miesto savivaldybei apie rengiamo Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano 2013–2023 m. sprendinius teritorijos, kurioje yra sklypas (duomenys neskelbtini) (naudojimo tipas plano rengėjų numatytas mažo užstatymo intensyvumo gyvenamosios teritorijos), buvo žinoma 2013 m. lapkričio mėn. (Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013-11-26 raštas Nr. R15-1222), tačiau dėl Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu

7Nr. 1369 „Dėl Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), 13–14 punktuose nustatyta tvarka Kauno miesto savivaldybė nesikreipė iki šios dienos. Pažymi, kad Valstybinė miškų tarnyba (valstybinės reikšmės miškų plotų schemos rengėjas) valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų tikslinimo pasiūlymus su dokumentais gali teikti Aplinkos ministerijai (valstybinės reikšmės miškų plotų schemos organizatoriui) tik Aprašo 13.1 ir 13.2 punktuose nustatytais atvejais.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo M. S. per teismo posėdį prašė skundą tenkinti.

9Skundas netenkintinas.

10Nagrinėjamą administracinį ginčą pareiškėja iškėlė nesutikdama su Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. R2-1599, kuriuo minėtas viešojo administravimo subjektas nusprendė, kad nėra pagrindo teikti Aplinkos ministerijai pasiūlymą dėl Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemoje išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų Kauno miesto miškų 49 kvartalo 3 taksacinio sklypo.

11Pagal Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 6 punktą valstybinės reikšmės miškų plotams priskiriami valstybinių miškų plotai, atitinkantys miško ar miško žemės reikalavimus. Pagal Aprašo 3 punktą schemų rengimą ir tikslinimą organizuoja rengimo organizatorius (Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija), o jų rengimą ir derinimą atlieka rengėjas (Valstybinė miškų tarnyba). Aprašo 14 punktas nustato, kad valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų tikslinimo pasiūlymai su dokumentais teikiami rengimo organizatoriui.

12Aprašo 13 punkte nustatyta, kad schemos tikslinamos šiais atvejais:

13„13.1. atlikus valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją ar miško žemės sklypų kadastrinius matavimus ir jų metu nustačius valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų pokyčius;

1413.2. ištaisius valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidas ar nustačius schemos rengimo klaidas ir nustatyta tvarka patikslinus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis;

1513.3. kai teritorijų planavimo dokumentų projektų sprendiniai numato miško žemę paversti kitomis naudmenomis (vadovaujantis pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) parengtais, viešai apsvarstytais, suderintais ir teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos patikrintais, bet savivaldybės tarybos ar savivaldybės administracijos direktoriaus nepatvirtintais detaliaisiais planais);

1613.4. kai Nacionalinė žemės tarnyba kreipiasi dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų patikslinimo, pateikdama pagrindžiančius dokumentus apie valstybinės reikšmės miškams priskirtuose plotuose pageidaujamas grąžinti natūra turėtas nuosavybės teise žemės ar miško valdas (išskyrus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 65-1558) 13 straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nustatytus atvejus);

1713.5. kai Nacionalinė žemės tarnyba pateikia pasiūlymus dėl valstybinių miškų įtraukimo į valstybinės reikšmės miškų plotus;

1813.6. kai patvirtinti specialieji teritorijų planavimo dokumentai – infrastruktūros plėtros schemos ar planai, parengti komunikaciniams koridoriams, inžineriniams tinklams ar susisiekimo komunikacijoms įrengti, kurių buvo atliktos poveikio aplinkai vertinimo procedūros ir kurie numato miško žemę paversti kitomis naudmenomis.“

19Pagal Aprašo 14 punktą valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų tikslinimo pasiūlymus su dokumentais, nurodytais šio Aprašo 16 punkte, rengimo organizatoriui gali teikti:

20„14.1. rengėjas šio Aprašo 13.1 ir 13.2 punktuose nustatytais atvejais;

2114.2. Nacionalinė žemės tarnyba šio Aprašo 13.4–13.5 punktuose nustatytais atvejais;

2214.3. savivaldybių administracijos šio Aprašo 13.2, 13.3 ir 13.6 punktuose nustatytais atvejais;

2314.4. miškų urėdijos ar kiti valstybinių miškų valdytojai (patikėtiniai) šio Aprašo 13.2 punkte nustatytu atveju.“

24Pagal Aprašo 15 punktą prašymus ištaisyti galiojančiose valstybinės reikšmės miškų plotų schemose pastebėtas valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos ar schemos rengimo klaidas ir atitinkamai patikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemas fiziniai ir juridiniai asmenys teikia rengėjui. Gavęs šiuos prašymus, rengėjas sprendžia klausimą dėl duomenų patikrinimo vietoje tikslingumo, atlieka patikrinimus vietoje, patikslina Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis ir patikrinimo aktų, kuriuose užfiksuotos valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos klaidos, kopijas su pasiūlymais tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemas teikia rengimo organizatoriui arba raštu pateikia motyvuotus sprendimus dėl atsisakymo šiuos pasiūlymus teikti.

25Aprašo 16 punkte nustatyta, kad, tikslinant valstybinės reikšmės miškų plotus ir jų ribas, pateikiami šie dokumentai:

26„16.1. siūlomų tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemos M 1:10000 ir/ar M 1:50000, parengtos Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro žemėlapių pagrindu;

2716.2. siūlomų tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų (miško kvartalų ir jų dalių) sąrašai;

2816.3. valstybinio parko direkcijos išvada dėl valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimo (tais atvejais, kai numatomi tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotai yra valstybinių parkų teritorijose);

2916.4. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos išvada dėl valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimo (tais atvejais, kai numatomi tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotai yra saugomose teritorijose, nesančiose valstybinių parkų teritorijose);

3016.5. rengėjo išvada dėl siūlomų tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų (tik miestų teritorijose) atitikties ar neatitikties miško žemės reikalavimams;

3116.6. piliečių, pageidaujančių atkurti nuosavybės teises grąžinant natūra mišką valstybinės reikšmės miškams priskirtuose plotuose, sąrašas, suderintas su Nacionaline žemės tarnyba, jeigu mišką siūloma išbraukti iš valstybinės reikšmės miškų plotų, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės grąžinant mišką natūra;

3216.7. nepatvirtinto detaliojo plano, numatančio miško žemę paversti kitomis naudmenomis, kopija;

3316.8. formuojamų žemės sklypų planai su posūkių taškų koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje.“

34Šio Aprašo 16 punkte nurodyti dokumentai dėl valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimo turi būti suderinti su Nacionaline žemės tarnyba, savivaldybių administracijomis, valstybės įmonėmis miškų urėdijomis ar kitais valstybinių miškų valdytojais, o atlikus valstybinės reikšmės miško žemės sklypų kadastrinius matavimus ar valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją, – ir su regiono aplinkos apsaugos departamentu. Dokumentų teikėjai, nurodyti šio Aprašo 14 punkte, yra atsakingi už dokumentų parengimą, suderinimą ir pateikimą (Aprašo 17 punktas).

35Byloje nustatyta, kad pareiškėjos D. S. 2014 m. rugsėjo 17 d. patikslintame skunde nurodyta ginčo sklypo dalis patenka į Kauno miesto miškų 49 kvartalo 3 taksacinį sklypą (iki 2013-06-14 buvęs Kauno miesto miškų 51 kvartalo 6 taksacinis sklypas), kurio dalis Vyriausybės nutarimu Nr. 765 yra priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams.

36Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotai yra patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 765 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“.

37Pareiškėja savo reikalavimą tiek Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, tiek ginčydama Administracinių ginčų komisijos 2014 m. liepos 6 d. sprendimą Nr. 3R-265(AG-225/02-2014) grindžia tuo, jog jai nuosavybės teise priklausantis ginčo plotas prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančių pastatų negali būti įvardijamas valstybiniu mišku, nes neatitinka Miškų įstatymo 2 str. reikalavimų – sklype yra apsauginiai želdiniai iki 10 m pločio medžių juostoje.

38Byloje nustatyta, kad 2013 m. balandžio 12 d. Valstybinė miškų tarnyba pagal pareiškėjos 2013 m. kovo 12 d. prašymą atliko Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotų Kauno miesto miškų 51 kvartalo 6 taksacinio sklypo miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą (vietoje, t. y. kadastro objekte), pateikė išvadas, kad sklypo dalis, dėl kurios kyla ginčas, pažymėta kaip sudaranti vientisą masyvą su likusia miško sklypo dalimi. Tai patvirtina fotonuotraukos.

39Atsakovė teigia, kad ginčo teritorija yra apaugusi medžiais, kurie su likusia sklypo dalimi sudaro vientisą miško masyvą, todėl ši teritorija pagal faktinę padėtį atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui keliamus reikalavimus. Kauno miesto miškų 49 kvartalo 3 taksacinio sklypo dalis valstybinės reikšmės mišku yra registruota Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre.

40Teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad kadangi prašoma išbraukti teritorija sudaro vientisą masyvą su likusiu miško sklypu ir ši teritorija faktiškai atitinka Miškų įstatymo 2 str.

411 d. įtvirtintą miško sąvoką, Tarnyba neturėjo pagrindo taikyti toje pačioje straipsnio dalyje nustatytą reguliavimą dėl siaurų (iki 10 m pločio) medžių juostų.

42Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad nebuvo išlaikyta procedūra, nebuvo kviečiami į patikrinimo vietą žemės tarnybos ir savivaldybės administracijos specialistai. Pagal Aprašo 16 punktą su Nacionaline žemės tarnyba, savivaldybių administracijomis, valstybės įmonėmis miškų urėdijomis ar kitais valstybinių miškų valdytojais turi būti suderinti dokumentai dėl valstybinės reikšmės miškų plotų tikslinimo, nagrinėjamoje byloje atsakovė atsisakė teikti Aplinkos ministerijai pasiūlymą dėl Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemoje išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų Kauno miesto miškų 49 kvartalo 3 taksacinio sklypo, todėl nebuvo pagrindo derinti savo sprendimą su žemės tarnybos ir savivaldybės administracijos specialistais.

43Kadangi situacija buvo nustatyta analogiška konstatuotai 2013 m. balandžio 12 d. Valstybinė miškų tarnybos atliktame Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotų Kauno miesto miškų 51 kvartalo 6 taksacinio sklypo miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje patikrinimo akte, naujas patikrinimo aktas pagrįstai ir teisėtai nebuvo rašomas. Nagrinėjant pareiškėjos 2014 m. balandžio 22 d. prašymą „Dėl Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos“, atsakovės teigimu, pakartotinai atlikta nurodyto taksacinio sklypo apžiūra vietoje, nustatytos augančių medžių koordinatės, įvertinti atstumai tarp medžių. Apie nustatytas aplinkybes pareiškėja buvo informuota skundžiamu Valstybinės miškų tarnybos 2014-05-27 raštu Nr. R2-1599. Pagal faktinę padėtį ginčo teritorija atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui keliamus reikalavimus ir iš miško žemės ploto negali būti išbraukta (išjungiama).

44Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. gegužės 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-14-499-2004 konstatavo, kad teritorijų priskyrimo miškams teisinius santykius reglamentuoja Miškų įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad miškas – tai ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštės). Taigi, pagal galiojantį ginčo teisinių santykių teisinį reguliavimą tam tikros teritorijos priskyrimas miškui nėra siejamas su įgaliotų valstybės institucijų valiniais sprendimais, teritorija yra miškas, jeigu pagal faktinę padėtį atitinka nurodytus įstatyme kriterijus. Pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas valstybinės reikšmės miškams priskiriami miestų miškai.

45Byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas, kuriame ginčo vieta pažymėta kaip gyvenamosios teritorijos, tačiau dėl Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo 13–14 punktuose nustatyta tvarka Kauno miesto savivaldybė nesikreipė.

46Valstybinė miškų tarnyba (valstybinės reikšmės miškų plotų schemos rengėjas) valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų tikslinimo pasiūlymus su dokumentais gali teikti Aplinkos ministerijai (valstybinės reikšmės miškų plotų schemos organizatoriui) tik Aprašo 13.1 ir 13.2 punktuose nustatytais atvejais.

47Atsižvelgiant į tai, kad miestų teritorijoje esantys miškai pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas yra valstybinės reikšmės miškai, Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo 5 punkto nuostatas rengiant schemas, valstybinės reikšmės miškų plotams miestų teritorijose priskiriami valstybinių miškų plotai, atitinkantys miško ar miško žemės reikalavimus, nustatytus Miškų įstatymo 2 straipsnyje, atsakovė pagrįstai atsisakė teikti pasiūlymą Aplinkos ministerijai tikslinti Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, išbraukiant iš valstybinės reikšmės miškų plotų Kauno miesto miškų 49 kvartalo 3 taksacinio sklypo dalį.

48Taip pat pažymėtina, kad, įvertinus Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo nuostatas, darytina išvada, kad miškų urėdijoms ir kitoms Aprašo 14 punkte nurodytoms institucijoms yra suteikta diskrecijos teisė sprendžiant, ar yra pagrindas teikti valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo organizatoriui (Aplinkos ministerijai) valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų tikslinimo pasiūlymus (jų kompetencijos ribose), t. y. Aprašo 14 punkte nurodytos institucijos sprendžia, ar kreiptis su siūlymais dėl valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų tikslinimo, ar ne, o ne atlieka tai kitų subjektų pageidavimu. Kaip minėta, kitiems subjektams teisė teikti prašymus dėl valstybinės reikšmės miškų plotų nustatyta Aprašo 16 punkte.

49Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad nėra pagrindo panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. 3R-265(AG-225/02-2014) ir Valstybinės miškų tarnybos 2014 m. gegužės 27 d. sprendimą Nr. R2-1599. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį reikalavimą įpareigoti Valstybinę miškų tarnybą teikti Aplinkos ministerijai pasiūlymą dėl Kauno miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemoje išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų Kauno miesto miškų 49 kvartalo 3 taksacinio sklypo.

50Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundas atmestinas.

51Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str.,

Nutarė

52Atmesti pareiškėjos D. S. skundą kaip nepagrįstą.

53Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.