Byla I-1432-142/2008
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant pareiškėjų atstovei Leokadijai Daujotaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. A., H. B., L. B., R. B., K. B., A. B., D. D., A. D., V. E., M. G., L. G., A. S. J., I. K., A. K., O. K., J. K., R. K., B. K., J. K., V. K., R. K., R. K., R. L., K. M., A. O., A. P., Z. P., E. P., R. P., A. P., V. P., A. P., D. S., A. S., E. S., D. S., L. Š., T. Š., S. V., A. V., D. Z., I. Z. skundą atsakovams Vilniaus teritorinei muitinei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus teritorinės muitinės, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir

Nustatė

2Pareiškėjai skundu prašo priteisti jiems iš atsakovo Vilniaus teritorinės muitinės laikotarpyje nuo 2003 09 01 iki 2006 08 07 susidariusį darbo užmokesčio skirtumą, atitinkamai S. A. – 9983,83 Lt, H. B. – 12746,73 Lt, L. B. – 13102,93 Lt, R. B. – 11153,41 Lt, K. B. - 10132,16 Lt, A. B. – 18591,13 Lt, D. D. – 11808,98 Lt, A. D. – 10647,86 Lt, V. E. – 11290,92 Lt, M. G. – 12487,88 Lt, L. G. – 10290,24 Lt, A. S. J. 15042,9 Lt, I. K. – 18141,98 Lt, A. K. – 12995,9 Lt, O. K. – 17739,04 Lt, J. K. – 11651,01 Lt, R. K. – 13226,19 Lt, B. K. – 5483,51 Lt, J. K. - 12025,91 Lt, V. K. - 11135,79 Lt, R. K. - 11410,74 Lt, R. K. – 15086,55 Lt, R. L. – 12072,39 Lt, K. M. – 10348,65 Lt, A. O. – 14949,48 Lt, A. P. – 11723,43 Lt, Z. P. – 17874,68 Lt, E. P. – 12806,23 Lt, R. P. – 17588,68 Lt, A. P. – 13113,8 Lt, V. P. – 11624,94 Lt, A. P. – 17514,22 Lt, D. S. – 15220,93 Lt, A. S. – 13525,53 Lt, E. S. – 9697,05 Lt, D. S. – 17753,36 Lt, L. Š. – 14378,6 Lt, T. Š. – 15758,26 Lt, S. V. – 11380,33 Lt, A. V. – 11343,89 Lt, D. Z. – 15291,49 Lt, I. Z. – 15199,38 Lt, kuris susidarė tarp faktiškai pareiškėjams išmokėto atlyginimo ir atlyginimo, kurį atsakovas, pareiškėjų teigimu, turėjo jiems apskaičiuoti ir išmokėti per nurodytą laikotarpį, taip pat pareiškėjai reikalauja kiekvienam iš jų priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės po 5 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3Paaiškino, kad iki Valstybės tarnybos įstatymo ir valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymo ir Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 15 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo įsigaliojimo jų pareiginės algos dydis buvo skaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą padauginus iš Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA). Nuo 2003 m. Vyriausybė nuolat didino MMA tik darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, o pareigūnų darbo užmokestis ir toliau buvo skaičiuojamas taikant 430 Lt MMA dydį. Nuo 2005-07-01 Vyriausybė padidino valstybės tarnautojams valandinį atlygį nuo 2,52 Lt iki 2,57 Lt, o nuo 2006-07-01 – iki 2,62 Lt, nors MMA dydžio nekeitė, taip pačioje valstybės tarnyboje diskriminuodama grupę valstybės tarnautojų, kuriems darbo užmokestis skaičiuojamas nuo MMA. Tokia teisinė situacija pažeidžia konstitucinius teisėtų lūkesčių principą, proporcingumo principą, visų asmenų lygybės principą, prieštarauja LR Konstitucijos 29 str., 48 str. nuostatoms. Reikalavimą pareiškėjai grindžia pateiktais preliminariais paskaičiavimais.

4Pareiškėjų atstovė teismo posėdyje palaikė skundą. Atkreipė dėmesį į tai, kad minimalų valandinį atlygį valstybės tarnautojams Vyriausybė padidino, o minimalios mėnesinės algos – ne, ir tai rodo, kad minimali mėnesinė alga nepagrįstai buvo nedidinama, tuo pažeidžiant valstybės tarnautojų teisę į teisingą atlyginimą už darbą, teisėtų lūkesčių principą. Konstitucinis Teismas nutarime pasisakė, kad Vyriausybė nustatydama skirtingus MMA dydžius pasielgė neetiškai. Atstovės nuomone, tai, kad atsakovas neginčija pareiškėjams neišmokėtų sumų, yra pagrindas tenkinti pareiškėjų reikalavimus ir priteisti neišmokėto darbo užmokesčio skirtumą.

5Pareiškėjai teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai. P. R. K. siųstas teismo šaukimas skunde nurodytu adresu ir paskutinės deklaruotos vietos adresu, į darbovietę grįžo neįteikti (b. l. 134-136, 140). Iš Vilniaus teritorinės muitinės gautas raštas, kad R. K. pratęstas darbo ekspertu E. K. pasienio paramos misijos Moldovoje-Ukrainoje terminas iki 2008-11-30, todėl įteikti R. K. šaukimą neturi galimybės (b. l. 144-145). Iš bylos duomenų akivaizdu, kad pareiškėjas R. K. pakeitė savo gyvenamąją vietą ir apie tai nepranešė teismui. Administracinių bylų teisenos įstatymo 77 str. 1 d. nustato, kad proceso dalyviai ir atstovai privalo pranešti teismui apie savo adreso pasikeitimą bylos proceso metu. Nesant tokio pranešimo, šaukimas siunčiamas paskutiniu teismui žinomu adresu arba oficialiai deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ar į buveinę ir laikomas įteiktu, nors adresatas tuo adresu nebegyventų ar būtų pakeitęs savo buveinę. Remiantis šia įstatymo nuostata, laikytina, kad pareiškėjui R. K. apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Be to, jo interesus teismo posėdyje atstovavo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atstovė (R. K aurynas yra Muitinės profesinės sąjungos narys, b. l. 57).

6Atsakovas Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime teismui nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad apskaičiuodama ir mokėdama pareiškėjams darbo užmokestį galiojančių teisės aktų nuostatų nepažeidė. Remiasi tuo, kad tik Konstitucinis Teismas turi išimtinę teisę spręsti, ar įstatymas ir kiti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai. Nurodo, kad pareiškėjų prašymas priteisti neturtinę žalą taip pat yra nepagrįstas, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str., neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Tai reiškia, jog neturtinės žalos atlyginimo galimybė siejama su specialiaisiais įstatymais, kurie nustato tokios žalos atlyginimo atvejus, būdus ir pan. Toks specialus įstatymas yra Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, kurio 42 str. numato galimybę be turtinės žalos atlyginti ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų. Vilniaus teritorinės muitinės veiksmuose neteisėtų veiksmų nebuvo, nes ji veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti ir vykdė galiojusius teisės aktus, todėl atsakovo veiksmuose nesant neteisėtumo, pareiškėjų prašymas atlyginti neturtinę žalą negali būti tenkinamas. Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

7Muitinės departamentas prie LR FM su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad darbo užmokestis pareiškėjams ginčijamu laikotarpiu buvo apskaičiuojamas ir mokamas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais ir mokėdama pareiškėjams teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotą darbo užmokestį Vilniaus teritorinė muitinė veikė teisėtai. Pareiškėjų prašymas atlyginti neturtinę žalą Vilniaus teritorinės muitinės veiksmuose nesant neteisėtų veiksmų netenkintinas. Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

8Skundas netenkintinas.

9Pareiškėjai kelia ginčą dėl to, kad, vadovaujantis LR Vyriausybės 2003 07 18 nutarimu Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2003, Nr. 73-3371), LR Vyriausybės 2004 03 24 nutarimu Nr. 316 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2004, Nr. 46-1511), LR Vyriausybės 2005 04 04 nutarimu Nr. 361 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2005, Nr. 45-1444) ir LR Vyriausybės 2006-03-27 nutarimu Nr. 298 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ (Žin., 2006, Nr. 35-1251), nuo 2003-09-01 apskaičiuojant jiems darbo užmokestį, buvo taikomas tas pats minimalios mėnesinės algos dydis – 430 Lt, neatsižvelgiant į tai, kad minimali mėnesinė alga buvo nuolat didinama, bet tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimali mėnesinė alga.

10Pagrindinius valstybės tarnybos principus, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Valstybės tarnybos įstatymas. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 4 str. 2 d. statutiniams valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius („Darbo užmokestis“) taikomas be išlygų. Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio klausimus ginčijamu laikotarpiu reguliavo Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr.IX-855, priimto 2002 04 23, 23 straipsnis, kuris nustatė, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos, bei šio įstatymo 24 straipsnis, kuris numatė, kad valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą, pagal šio įstatymo priedėlį. Koeficiento vienetas yra Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš minimalios mėnesinės algos.

11LR Konstitucinis Teismas 2007 03 20 nutarimu pripažino, kad LR Vyriausybės 2003 07 18 nutarimo Nr.937 1, 2 punktai, LR Vyriausybės 2004 03 24 nutarimo Nr.316 1, 2 punktai, LR Vyriausybės 2005 04 04 nutarimo Nr.361 1, 2 punktai ir LR Vyriausybės 2006-03-27 nutarimo Nr. 298 1 punktas ta apimtimi, kuria valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams patvirtinti mažesnis minimalusis valandinis atlygis ir mažesnė MMA negu darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma MMA, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

12LR Konstituciniam teismui pripažinus, kad teisės aktai, kurių pagrindu pareiškėjams buvo apskaičiuotas ir mokamas darbo užmokestis, neprieštarauja LR Konstitucijai, taip pat nesant duomenų, kad pareiškėjams buvo taikomas mažesnis nei 430 Lt minimalios mėnesinės algos dydis, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo priteisti iš Vilniaus teritorinės muitinės pareiškėjų prašomą darbo užmokesčio skirtumą.

13Nepagrįstai pareiškėjų atstovė nurodė, kad atsakovas neginčija neišmokėto darbo užmokesčio sumų. Atsiliepimuose Vilniaus teritorinė muitinė ir Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos nurodo, kad su pareiškėjų reikalavimais nesutinka, nes pareiškėjams darbo užmokestis buvo skaičiuojamas ir mokamas pagal galiojančius teisės aktus ir kitaip veikti atsakovas negalėjo. Be to, aplinkybė, kad atsakovas neginčija pareiškėjams neišmokėto darbo užmokesčio skirtumo, skaičiuoto pagal valstybės tarnautojams nustatytą 430 Lt MMA, ir to, kuris galėjo būti skaičiuojamas taikant ginčijamais Vyriausybės nutarimais nustatytą MMA darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formų, nebūtų pagrindu skundo tenkinimui, nes tam nėra teisinio pagrindo.

14Dėl pareiškėjų argumentų, kad Vyriausybės 2005-04-04 nutarimu Nr. 361 ir 2006-03-27 nutarimu Nr. 298 valstybės tarnautojams buvo padidintas minimalus valandinis atlygis, o minimali mėnesinė alga – ne, pasakytina, kad į teismo kompetenciją įeina klausimo, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus, sprendimas. Tokių pažeidimų nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta. Pareiškėjų pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš minimalios mėnesinės algos, o ne iš minimalaus valandinio atlygio. Teismas nesprendžia, kokio dydžio MVA ir MMA ar kokio dydžio darbo užmokestis turi būti nustatytas valstybės tarnautojams. Konstitucinis Teismas 2007-03-20 nutarime pažymėjo, kad valstybės tarnybos santykių ypatumai leidžia skirtingai reguliuoti valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo santykius, skirtingoms kategorijoms taikyti skirtingas darbo apmokėjimo sistemas, o diferencijuotas darbo apmokėjimo santykių teisinis reguliavimas savaime nereiškia diskriminacijos ar privilegijų suteikimo.

15Nors Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Vyriausybės nutarimuose MMA sąvoka yra (buvo) vartojama teisiškai nekorektiškai, tačiau kartu nurodė, kad vien tai negali būti pagrindas pripažinti, kad atitinkamos nuostatos prieštarauja Konstitucijai.

16Pareiškėjai taip pat prašo kiekvienam iš jų iš atsakovo Lietuvos valstybės priteisti po 5 000 Lt jiems padarytos neturtinės žalos atlyginimą. LR Civilinio kodekso 6.245-6.250 str. nustato bendrąsias deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. Nuostatos, reglamentuojančios neturtinę žalą, nurodytos CK 6.250 straipsnyje, kurio 2 dalis nustato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Viešojo administravimo įstatymo 42 str. nustato, kad turtinė ar neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Taigi, galimybė priteisti neturtinės žalos atlyginimą siejama su neteisėtos veikos (neveikimo) buvimu. Nagrinėjamoje byloje teismas jokių neteisėtų veiksmų ar neveikimo atsakovo Vilniaus teritorinės muitinės ar Muitinės departamento veikoje nenustatė, todėl darytina išvada, kad nėra nustatytos vienos iš esminių sąlygų žalai atlyginti, dėl ko pareiškėjų skundas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat netenkintinas.

17Kadangi sprendimas priimamas atsakovų naudai, pareiškėjai neturi teisės gauti išlaidų, susijusių su šios bylos nagrinėjimu, atlyginimo (LR ABTĮ 44 str. 1 d.).

18Teismas, vadovaudamasis LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d, 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

Nutarė

19Pareiškėjų S. A., H. B., L. B., R. B., K. B., A. B., D. D., A. D., V. E., M. G., L. G., A. S. J., I. K., A. K., O. K., J. K., R. K., B. K., J. K., V. K., R. K., R. K., R. L., K. M., A. O., A. P., Z. P., E. P., R. P., A. P., V. P., A. P., D. S., A. S., E. S., D. S., L. Š., T. Š., S. V., A. V., D. Z., I. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

20Sprendimas per 14 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė,... 2. Pareiškėjai skundu prašo priteisti jiems iš atsakovo Vilniaus teritorinės... 3. Paaiškino, kad iki Valstybės tarnybos įstatymo ir valstybės politikų,... 4. Pareiškėjų atstovė teismo posėdyje palaikė skundą. Atkreipė dėmesį į... 5. Pareiškėjai teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai. P.... 6. Atsakovas Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime teismui nurodė, jog su... 7. Muitinės departamentas prie LR FM su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti... 8. Skundas netenkintinas.... 9. Pareiškėjai kelia ginčą dėl to, kad, vadovaujantis LR Vyriausybės 2003 07... 10. Pagrindinius valstybės tarnybos principus, darbo užmokestį, socialines ir... 11. LR Konstitucinis Teismas 2007 03 20 nutarimu pripažino, kad LR Vyriausybės... 12. LR Konstituciniam teismui pripažinus, kad teisės aktai, kurių pagrindu... 13. Nepagrįstai pareiškėjų atstovė nurodė, kad atsakovas neginčija... 14. Dėl pareiškėjų argumentų, kad Vyriausybės 2005-04-04 nutarimu Nr. 361 ir... 15. Nors Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Vyriausybės nutarimuose MMA sąvoka... 16. Pareiškėjai taip pat prašo kiekvienam iš jų iš atsakovo Lietuvos... 17. Kadangi sprendimas priimamas atsakovų naudai, pareiškėjai neturi teisės... 18. Teismas, vadovaudamasis LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1... 19. Pareiškėjų S. A., H. B., L. B., R. B., K. B., A. B., D. D., A. D., V. E., M.... 20. Sprendimas per 14 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos...