Byla eN2-11-231/2016
Dėl tėvystės nepilnamečiui vaikui nuginčijimo ir nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo; institucija, duodanti išvadą byloje, - Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyrius

1Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska, sekretoriaujant Marijonai Jankauskienei, dalyvaujant ieškovei V. S., jos atstovei advokatei R. J., atsakovui R. S., atsakovo A. K. atstovei advokatei G. G. B., institucijos, duodančios išvadą byloje, – Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus, atstovui V. K.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovams A. K. ir R. S., dėl tėvystės nepilnamečiui vaikui nuginčijimo ir nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo; institucija, duodanti išvadą byloje, - Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyrius.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė V. S. ieškiniu (b. l. 1-6) ir teismo posėdyje, patikslinusi savo reikalavimus, prašo: 1) pripažinti, kad R. S., a. k. ( - ), nėra nepilnamečio vaiko K. S., a. k. ( - ) gimusios ( - ), biologinis tėvas; 2) panaikinti K. S., a. k. ( - ) gimimo liudijime duomenis apie tėvą R. S., a. k. ( - ); 3) nustatyti, kad A. K., a. k. ( - ) yra K. S., a. k. ( - ) gimusios ( - ), tėvas, o K. S. yra A. K. dukra; 4) nustatyti dukros K. S., gimusios ( - ), gyvenamąją vietą su jos motina V. S., a. k. ( - ) 5) priteisti iš A. K., a. k. ( - ) išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. S., gimusiai ( - ), po 144,81 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2015 m. sausio 1 d., po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 1 d., po 162,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d., po 175,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d., ir po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. liepos 1 d. iki K. S. pilnametystės, nustatant, kad minėtos įmokos turi būti sumokamos iki einamojo mėnesio 15 d.; 6) priteisti iš A. K., a. k. ( - ) jo nepilnamečiam vaikui K. S., gimusiai ( - ), 4691,84 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus; 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei.

5Ieškovė ieškinyje, teismo posėdyje ji bei jos atstovė nurodė, kad ji ir atsakovas A. K. kurį laiką gyveno Vokietijoje, o netrukus grįžus į Lietuvą, ieškovė ( - ) susilaukė dukters K. S.. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad susipažino su atsakovu A. K. 2005 m. sausį, kovo mėnesį išvyko pas jį į Vokietiją, kur kartu gyveno iki liepos mėnesio. Jiems gyvenant kartu, ji pastojo, po mėnesio, tai yra rugpjūtį dviese grįžo į Vokietiją, kadangi laukėsi vaiko, nusprendė gimdyti Lietuvoje, todėl išvyko į Lietuvą apie spalio-lapkričio mėnesį, gyveno pas savo motiną, po to persikraustė pas atsakovo A. K. tėvus, ( - ) pagimdė mergaitę. Po dukters gimimo A. K. nesidomėjo dukra, jo tėvai siųsdavo pinigus vaiko išlaikymui, dalyvavo mergaitės krikštynuose. Nurodė, kad vos po dukters gimimo, atsakovas A. K. dingo, ir iki šiol nei ieškovės, nei dukters neaplankė, jomis nesidomėjo ir nesirūpino; ieškovei nežinoma ir atsakovo A. K. nuolatinė gyvenamoji vieta. Nurodė, kad K. S. biologinis tėvas yra atsakovas A. K., nors dukters gimimo liudijime tėvu įrašytas buvęs ieškovės sutuoktinis atsakovas R. S.; nurodė, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo R. S. nutraukta 2014 m. vasario mėnesį. Nurodė, kad atsakovas A. K. beveik 10 metų nepalaiko jokių ryšių su ieškove bei susiklosčius ypatingai nepalankiai finansinei situacijai, siekdama užtikrinti vaiko interesus ir normalų jo vystymąsi bei lavinimą, ieškovė yra priversta kreiptis į teismą dėl tėvystės nepilnamečiam vaikui nuginčijimo ir nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo. Nurodė, kad ji dar ankščiau kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo, tačiau atsakovas A. K. nebuvo surastas. Ieškovė nurodė, kad dukros K. S. gimimo liudijime tėvu įrašytas ieškovės buvęs sutuoktinis, atsakovas R. S. tik dėl to, kad atsakovas A. K. iš karto po dukters gimimo dingo, o vėliau ieškovei sudarius santuoką su atsakovu R. S., pastarasis davė sutikimą būti įrašytas K. S. tėvu. Atsakovas A. K. K. S. atžvilgiu savo tėvystės nepripažino. Nurodė, kad mažametė dukra K. niekada nebuvo ilgesniam laikotarpiui išsiskyrusi su ieškove. Dukros ir ieškovės santykiai yra ypač artimi, nuoširdūs, draugiški, dukra labai prisirišusi prie motinos. Be to, K. S. turi brolį G. S., gim. ( - ), kurio tėvas yra ieškovės buvęs sutuoktinis R. S.; vaikai yra prisirišę vienas prie kito, vaikų išskyrimas juos traumuotų. Atsižvelgiant į ieškovės galimybes bei dideles pastangas užtikrinti tinkamas sąlygas dukrai K. S. augti ir vystytis, vaiko ir motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį bei glaudžius ryšius su broliu G. S., mažametės dukros amžių, ieškovės teigimu, nuolatinė dukros K. S. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove iki dukra sulauks pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad jos vidutinės mėnesinės grynosios pajamos sudaro apie 243,28 Eur. Šių pajamų nepakanka dukros K. S. išlaikymui. Nurodė, kad ieškovė neturi registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto bei transporto priemonių, ieškovės finansinė padėtis yra sunki. Todėl, atsižvelgiant į minimalaus darbo užmokesčio dydį ir jo didėjimą atitinkamais laikotarpiais, ieškovė prašo iš atsakovo A. K. priteisti dukros K. S. išlaikymui po 144,81 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2015 m. sausio 1 d., po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 1 d., po 162,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d., po 175,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d., ir po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. liepos 1 d. iki K. S. pilnametystės, nustatant, kad minėtos įmokos turi būti sumokamos iki einamojo mėnesio 15 d. Ieškovė nurodė, kad ji neturi duomenų apie atsakovo A. K. gaunamas pajamas. Ieškovė nurodė, kad dukrai K. S. teisė į išlaikymą atsirado nuo vaiko gimimo dienos, nes nuo to laiko atsakovas A. K. neteikia išlaikymo dukrai. Neatsižvelgiant į tai, kad atsakovo A. K. tėvystė dukrai K. S. nebuvo nustatyta, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo A. K. išlaikymo įsiskolinimą dukrai K. S. už 3 metus iš viso 4691,84 Eur, t. y. 18 mėnesių po 115,85 Eur (400 Lt) ir 18 mėnesių po 144,81 Eur (500 Lt). Ieškovė nurodė, kad dukra žino, jog atsakovas A. K. yra jos tėvas, kad jis išvykęs į užsienį, ji atsakovo niekada nėra mačiusi; ar dukra norėtų pažinti atsakovą, ieškovė apie tai su dukra nediskutavo. Nurodė, kad atsakovo A. K. tėvai pervesdavo pinigus dukros išlaikymui; ar tai buvo A. K. prašymu, pasakyti negali, tiesiogiai iš A. K. pinigų dukros išlaikymui ji nėra gavusi. Apie tai, kad kažkada reikės nuginčyti tėvystę, ieškovė teigia, negalvojusi.

6Atsakovas A. K. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam yra pranešta tinkamai, jis yra atstovaujamas advokatės, todėl byla nagrinėjama atsakovui A. K. nedalyvaujant.

7Atsakovas A. K. atsiliepime į ieškinį (b. l. 73-74) nurodė, kad jis yra labai nustebęs ir jam labai gaila, kad vaiko motina tik po 10 metų kreipiasi į teismą, ieškodama vaiko tėvo, remiantis susidariusia sunkia padėtimi. Nurodė, kad jis neneigia turėjęs santykių su ieškove, bet jie buvo trumpi. Nurodė, kad jis su ieškove susipažino 2004 metų rudenį, kelias savaites pabendravo ir jis išvyko į Vokietiją uždarbiauti, vėliau grįžo per Kalėdas ir su ieškove susitiko 2005 metais; po Naujųjų Metų jis vėl išvyko į Vokietiją, o ieškovė pasiliko mokytis. Pasibaigus mokslams, ieškovė atvyko pas atsakovą į Vokietiją. Praėjus porai savaičių po atvykimo, ieškovė atsakovui pasakė esanti nėščia. Atsakovą ši žinia suglumino, bet, turėdamas atsakingumo, jis šią žinią priėmė, nors ji jam kėlė daug abejonių. Nurodė, kad Vokietijoje jis pragyveno su ieškove penkis mėnesius. Nors šeimos jis su ieškove kurti neketino, priėmė gyvenimo iššūkį, ieškovės neatstūmė, rūpinosi ja, kiek leido jo finansinės galimybės, suteikė ieškovei pilną išlaikymą, mokėjo visus apsilankymus pas gydytoją, nes ieškovė, vykdama į Vokietiją, nebuvo apsidraudusi sveikatos draudimu. Atsakovas stengėsi, jog nėščiai moteriai nieko netrūktų. Sužinojus, kad Vokietijoje gimdymas labai brangus, atsakovo finansinės galimybės bei minimalios vokiečių kalbos žinios neleido atsakovui svarstyti gimdymo klausimo Vokietijoje. Nurodė, kad ieškovė 2005 m. spalio mėnesį išvyko į Lietuvą, kur 2005 m. gruodžio mėnesį pagimdė dukrą. Atsakovas nelabai suprato, kodėl ieškovė, be jo sutikimo, prieš pat gimdymą atvyko pas atsakovo tėvus, apsigyveno jų namuose ir dukrą gimdė atsakovo gimtojo miesto Biržų ligoninėje. Nurodė, kad jis po 2005 m. spalio mėnesio daugiau ieškovės nematė. Atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiu, jog jis po vaiko gimimo dingo ir daugiau nesirodė. Nurodė, kad vaiko gimimo metu jis buvo Vokietijoje, po vaiko gimimo jis su ieškove bendravo tik telefonu; jau tuomet, atsakovo paskaičiavimu, faktai neatitiko ir jis ieškovei pasakė, kad vaikas ne jo, paprašė ieškovės palikti jo tėvų namus. Nurodė, kad jam neatitiko laikas nuo ieškovės pastojimo, jos atvykimo pas atsakovą bei vaiko gimimo. Nurodė, kad po paskutinio pokalbio su ieškove, ji net nebandė atsakovo abejonių nuginčyti. Nurodė, kad vaikas gimė neišnešiotas, o atsakovo paskaičiavimu, trūko daugiau nei mėnesio. Nurodė, kad ieškovė puikiai žinojo ne tik atsakovo gyvenamąją vietą, bet ir jo telefono numerį bei jo tėvų adresą Lietuvoje, todėl turėjo visas galimybes jį susirasti ir tėvystės klausimą išspręsti daug anksčiau, o ne tuomet, kai pritrūko pinigų. Atsakovas prašė teismo skirti DNR tyrimą.

8Atsakovo A. K. atstovė teismo posėdyje papildomai nurodė, kad atsakovas su ieškiniu nesutinka, atsakovas niekada tėvystės nepripažino. Nurodė, kad atsakovas nesutinka su faktinėmis aplinkybėmis, kurias nurodo ieškovė. Nurodė, kad atsakovas A. K. neigia, jog ieškovės ir jo susitikimas Vokietijoje buvo 2005 metų kovo mėnesį. Atsakovo teigimu, jo ir ieškovės susitikimas buvo 2005 metų vasarą, tai galėjo būti liepos ar rugpjūčio mėnesį, nes kai ieškovė mokėsi, ji negalėjo atvykti į Vokietiją. Nors ieškovė nurodė, kad ji atliko praktiką, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Nurodė, kad atsakovas ieškovės gydymu rūpinosi tik iš geros valios, todėl, kad ieškovė Vokietijoje nebuvo drausta. Atsakovas iki vaiko gimimo buvo suklaidintas, nes ieškovei pastojus liepos ar rugpjūčio mėnesį, vaikas negalėjo gimti gruodžio mėnesį. Todėl atsakovas pradėjo neigti tėvystę. Atsakovui nesuprantama, kodėl ieškovė nuvyko gyventi pas jo tėvus, atsakovui tai buvo naujiena. Tai, kad atsakovas teikė išlaikymą vaikui, byloje nėra įrodytas; pinigų pavedimai yra daryti ne paties A. K., bet jo tėvų; atsakovas teigia nežinantis, kad jo tėvai dalyvavo mergaitės krikštynose. Dėl kokių priežasčių atsakovo tėvai teikė išlaikymą K., atstovė atsakyti negali. Atsakovas neprašė tėvų pervesti ieškovei pinigus. Nurodė, kad atsakovas A. K. prašo taikyti vienerių metų ieškinio senatį tėvystės nuginčijimui. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas yra ieškovės dukters tėvas. Pažymėjo, kad 2011 metų vasario mėnesį ieškovės ir atsakovo R. S. pasirašytame pareiškime tėvystei pripažinti yra aiškiai nurodoma, kad jiems teisinės pasekmės yra žinomos; žinoma, kad tėvystei nuginčyti yra senaties terminai. Be to, tiek atsakovas R. S., tiek ieškovė nurodė, kad tarp atsakovo R. S. ir K. S. yra glaudus ryšys. Įrodymų byloje, kad atsakovas A. K. yra biologinis tėvas, nėra, todėl nuginčijus tėvystę, vaikas liktų be tėvo. Nurodė, kad atsakovas nesuprato teismo nutarties dėl DNR tyrimo, galvojo, kad jį kažkas pakvies atlikti tyrimą, todėl nenuvyko tyrimo atlikti. Nurodė, kad ginant vaiko interesus, teismas turi taikyti ieškinio senatį tėvystės nuginčijimui ir ieškinį atmesti.

9Atsakovas R. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad 2010 metais susipažino su ieškove, ji turėjo dukrą K., dukrai tuo metu buvo 4-5 metai. Pradžioje jie draugavo, vėliau susituokė. Ieškovė atsakovui pasakojo, jog draugavo su A., kartu gyveno, bet vėliau jis (A.) dingo. Ieškovė jam (R. S.) yra sakiusi, kad anksčiau kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo. Nurodė, kad jis su ieškove 2011 metais susilaukė sūnaus. Tuomet nusprendė, kad vaikai turėtų vieną pavardę; apie skyrybas su ieškove atsakovas negalvojo, todėl norėjo, kad jų bendras vaikas ir K. turėtų vieną pavardę. Todėl pas notarą pripažino tėvystę; mergaitė šiuo metu atsakovą vadina tėčiu. Nurodė, kad notarė, tvirtindama tėvystės pripažinimą, nieko neaiškino. Nurodė, kad K. jis tėvystę pripažino geranoriškai, norėjo, kad jų bendro vaiko su ieškove ir K. būtų bendra pavardė. Šiuo metu jis su ieškove yra išsituokęs. Ieškovė teigė, kad biologinis tėvas turi išlaikyti dukrą, jai padėti. Anksčiau ieškovė bandė šiuos reikalus susitvarkyti, tai yra nustatyti tėvystę, tačiau atsakovo A. K. surasti nepavyko. Nurodė, kad jis su K. gyveno apie 3-4 metus. Su mergaite jis šiuo metu bendrauja, atostogų metu K. kartais leidžia laiką su ieškovės ir atsakovo bendru vaiku G., tačiau mergaitė žino, kad atsakovas nėra jos tėvas; ieškovė apie tai dukrai pasakė po ištuokos. Nurodė, kad jei nebūtų išsituokęs su ieškove, jis mergaitę toliau išlaikytų ir ja rūpintųsi.

10Institucijos, duodančios išvadą byloje, Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti.

11Ieškinys tenkintinas iš dalies.

12Nustatyta, kad K. S., a. k. ( - ) gimusios ( - ), gimimo liudijime AA Nr. ( - ), jos tėvu įrašytas R. S., a. k. ( - ) (b. l. 10). Iš ( - ) gimimo įrašo Nr. ( - ) matyti, kad duomenys apie K. V. (šiuo metu S.), gimusios ( - ), tėvą nėra nurodyti (b. l. 144). 2011-02-01 atsakovas R. S. pareiškimu tėvystei pripažinti pripažino tėvystę K. V. (b. l. 145) bei tuo pagrindu K. V. gimimo įraše Nr. ( - ) (b. l. 146) duomenys papildyti, nurodant vaiko tėvu R. S. (b. l. 147-148). Ieškovė ( - ) sudarė santuoką su atsakovu R. S. (b. l. 149).

13Trakų rajono apylinkės teismo 2016-01-19 nutartimi buvo paskirta teismo medicininė tėvystės nustatymo ekspertizė, pavedant ją atlikti Mykolo Riomerio Teismo medicinos instituto serologijos ir DNR laboratorijos ekspertams, pateikiant klausimą, ar A. K. a. k. ( - ) yra K. S., a. k. ( - ) tėvas, bei įpareigoti atsakovas A. K. ir ieškovė V. S. kartu su dukra K. S. nuvykti ekspertizės atlikimui į Mykolo Riomerio teismo medicinos institutą, esantį Didlaukio g. 86E, Vilniuje, darbo dienomis (darbo laikas nuo 9 val. iki 13 val., tel. 8-5-2788519) iki 2016 m. birželio 1 d. (b. l. 97-98). Byloje nustatyta, kad atsakovas atlikti DNR ekspertizės nenuvyko (b. l. 119).

14Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas. Jeigu vaikas gimė santuokoje, vaiko tėvu laikomas jo motinos sutuoktinis (CK 3.140 straipsnio 1 dalis), tačiau tėvystės prezumpcija gali būti nuginčyta. Tokiais atvejais svarbu įvertinti, kokių tikslų siekiama nuginčijant tėvystę. Asmuo, įrašytas vaiko tėvu, paneigdamas savo ir vaiko kraujo ryšio faktą, nutraukia ir teisinį santykį su vaiku, vadinasi, vaikas lieka be tėvo. Atsižvelgiant į būtinumą apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, yra nustatyta trumpa ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatis. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Svarbios priežastys yra vertinamoji aplinkybė, todėl būtina nustatyti ne tik jų objektyvų egzistavimą, bet ir asmens, kuris dėl šių priežasčių laiku nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, subjektyvų požiūrį į šias aplinkybes ir jų svarbą. Pabrėžtina, kad informacijos slėpimas ar manipuliavimas vaikui svarbia informacija, visų pirma pažeidžia vaiko interesus, nes tėvyste grindžiamos ne tik vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, bet ir įstatymo nereglamentuojami asmeninio pobūdžio psichologiniai, socialiniai vaiko ir tėvo santykiai. Tėvystės nuginčijimu gali būti siekiama ne tik nutraukti egzistuojantį vaiko teisinį santykį su tėvu įrašytu asmeniu, bet ir nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą. Ieškiniams dėl tėvystės nustatymo ieškinio senaties terminas netaikomas, todėl tokio pobūdžio bylose, kai yra pareiškiamas dvigubas reikalavimas – nuginčyti ir nustatyti tėvystę, teismas ieškinio senaties termino taikymo klausimą turėtų vertinti ne kiekvienam pareikštam reikalavimui atskirai, o kartu, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus. Tėvo vaidmuo vaiko gyvenime yra ypač svarbus, todėl visi su tėvystės nuginčijimu, nustatymu susiję klausimai turi būti sprendžiami įvertinus visus naujai kuriamo santykio aspektus iš vaiko perspektyvos.

15Nagrinėjamu atveju atsakovo A. K. atstovė prašė taikyti vienerių metų ieškinio senatį atsakovo R. S. tėvystei nuginčyti. Teismas pažymi, kad atsakovas R. S. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti; taikyti ieškinio senatį tėvystės nuginčijimui jis neprašė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad taikyti ieškinio senatį atsakovo A. K. prašymu reikalavimui dėl atsakovo R. S. tėvystės nuginčijimo nėra pagrindo, todėl atsakovo A. K. atstovės prašymas taikyti ieškinio senatį atmestinas kaip nepagrįstas.

16Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vaiko motina ieškovė V. S. apie tikrąją vaiko kilmę visą laiką žinojo, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių (šeimos su atsakovu R. S., jo glaudžių santykių su dukra), ji šią informaciją atskleidė tik nutraukusi santuoką su atsakovu R. S..

17Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės.

18Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų.

19Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Atsakovas atsiliepime pripažino, jog turėjo santykius su ieškove, kartu gyveno Vokietijoje apie penkis mėnesius , jis rūpinosi ieškove ,suteikdamas pilną išlaikymą, mokėdamas visus apsilankymui pas gydytoją, stengdamasis, kad nėščiai ieškovei nieko netrūktų. Be to, atsakovo tėvai (motina) mokėjo išlaikymą vaikui nuo 2006-03-08 iki 2007-08-13 ( civ. Byla Nr. N2-13-231/2010, b.l.16), suteikė jai galimybę gyventi jų gyvenamojoje vietoje Biržuose, nors atsakovas teigia, jog ieškovė be jo sutikimo atvyko pas jo tėvus, apsigyveno ir pagimdė ten dukrą. Teismas pažymi, jog toks atsakovo teiginys nėra patvirtintas jokiais leistinais įrodymais, todėl atmetamas.

20CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė atsakovui (spėjamam vaiko tėvui) atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir kitus jos duomenis, šį jo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų (šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien pirmiau nurodytų įrodomųjų faktų pagrindu) arba kai atsakovas, t. y. spėjamas vaiko tėvas, atsisako atlikti ekspertizę (šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, gali taikyti CK 3.148 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisinius padarinius). Pažymėtina, kad atsakovo atsisakymo atlikti ekspertizę įvertinimas kaip tėvystės įrodymo gali būti taikomas spėjamam vaiko tėvui nepriklausomai nuo to, buvo byloje nustatyti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyti įrodomieji faktai (bendras motinos ir spėjamojo tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas ir kita) ar ne. Teismui pagal bylos aplinkybes įvertinus atsakovo atsisakymą atlikti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodomą ekspertizę kaip jo tėvystės įrodymą, jis pripažintinas pakankamu pagrindu tėvystei nustatyti ir nesant konstatuotų kitų įrodomųjų faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011). Byloje nustatyta, kad atsakovas atlikti DNR ekspertizės nenuvyko (b. l. 119), nors tam teismo buvo nustatytas pakankamas terminas, atsakovas tinkamai buvo informuotas kompetentingo teismo Vokietijoje pagal teismo tarptautinę prašymą dėl dokumentų įteikimo atsakovui pagal 2007-11-13 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1393/2007 nuostatas (b.l. 83, 101-104, 114-116). Atsakovas nenuvykimo į DNR ekspertizės atlikimą priežasčių teismui nenurodė.

21Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje, aiškinant CK 3.148 straipsnio 2 dalies normas, laikomasi nuostatos, kad atsakovo neatvykimas į ekspertizės įstaigą gali būti pripažįstamas atsisakymu atlikti ekspertizę, jeigu neatvykta be svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje M. O. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-368/2006). Nenustačius svarbių, objektyviai sutrukdžiusių ar realiai atėmusių galimybę nuvykti nustatytu laiku atlikti ekspertizę, priežasčių, atsakovo neatvykimas į laboratoriją gali būti teismo įvertinamas kaip ekspertizės atsisakymas, o šis – atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kaip atsakovo tėvystės įrodymas. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovas A. K. nesuprato teismo nutarties dėl DNR tyrimo, galvojo, kad jį kažkas pakvies atlikti tyrimą, todėl nenuvyko tyrimo atlikti. Teismas tai nelaiko svarbia, objektyviai sutrukdžiusi ar realiai atėmusi galimybę nuvykti nustatytu laiku atlikti ekspertizę, priežastimi. Išnagrinėjus objektyviai, išsamiai ir visapusiškai visas bylos aplinkybes ir įrodymus, atsižvelgus į šalių, jų atstovų paaiškinimus, darytina išvada, kad ieškovei ( - ) gimusio vaiko K. S. biologiniu tėvu yra atsakovas A. K., gimęs ( - ), o mergaitė K. S., gimusi ( - ), – jo duktė. Atsižvelgiant į tai, atsakovo R. S. tėvystė K. S. nuginčytina.

22Nesant ginčo dėl nepilnametės K. S. gyvenamosios vietos nustatymo bei įvertinus tą aplinkybę, jog mergaitė nuo pat gimimo gyvena su motina, atsižvelgiant į Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-12-18 išvadą Nr. 20.2-588 (b. l. 85-86), K. S. gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina, tai yra ieškove V. S., jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.169 straipsnis).

23Nustačius atsakovo A. K. tėvystę, pastarajam atsiranda pareiga teikti išlaikymą dukrai iki jos pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 3 dalis). Aplinkybę, jog nepilnametė K. S. gyvena kartu su ieškove, kuri ir išlaiko dukrą, patvirtina šalių paaiškinimai, Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-12-18 išvada Nr. 20.2-588 (b. l. 85-86).

24Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

25Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

26Iš byloje esančių įrodymų apie ieškovės turtinę padėtį (b. l. 13, 14, 15) matyti, kad ieškovė neturi santaupų ar turto, kurie galėtų turėti įtakos nustatant vaikui priteistino išlaikymo dydį. Atsakovas A. K. įrodymų apie savo turtinę padėtį nepateikė. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog šalių nepilnametis vaikas gyvena kartu su ieškove, kuri ir išlaiko šalių nepilnametį vaiką. Ieškovė ieškinyje bei ji ir jos atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog atsakovas savo dukrai išlaikymo jokia forma neteikė ir neteikia, išskyrus atsakovo tėvų skirtas lėšas.

27Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą, šalių pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką, taip pat į tai, kad byloje duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas A. K. yra neįgalus, nedarbingas, t. y. kad jis dėl objektyvių priežasčių negali teikti ½ dalies šalių vaikui reikalingo išlaikymo, nėra, darytina išvada, kad abi šalys privalo lygiomis dalimis prisidėti prie vaiko išlaikymo (CK 3.156, 3.192 straipsniai).

28Ieškovė, atsižvelgdama į minimalios mėnesinės algos didėjimą atskirais laikotarpiais, prašo priteisti iš A. K. išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. S., gimusiai ( - ), po 144,81 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2015 m. sausio 1 d., po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 1 d., po 162,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d., po 175,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d., ir po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. liepos 1 d. iki K. S. pilnametystės.

29Įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalaujamas priteisti iš atsakovo išlaikymas šalių nepilnamečiam vaikui nėra per didelis, jis yra pusė minimalios mėnesinės algos, yra proporcingas vaiko poreikiams bei šalių turtinei padėčiai ir būtinas užtikrinti tinkamas sąlygas vaikui vystytis.

30Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo A. K. išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, priteisiant iš atsakovo išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui K. S., gim. ( - ), po 144,81 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014 m. liepos 14 d. (ieškinio padavimo dienos) iki 2015 m. sausio 1 d., po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 1 d., po 162,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d., po 175,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d., ir po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. liepos 1 d. iki K. S. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

31Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad paprastai preziumuojama, jog šią teisę turi užtikrinti tėvai, iš kurių vaikas gimė, t. y. prigimtinė vaiko biologinių tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką, tačiau teisinė prievolė teikti išlaikymą ir materialiai rūpintis savo vaiku atsiranda tik tiems tėvams, kurių tėvystė (motinystė) yra įforminta įstatyme nustatyta tvarka, t. y. tiems, kurie vaiko gimimo įraše nurodyti kaip vaiko tėvas (motina). Tai reiškia, kad tiek motina, tiek tėvas, jeigu pagal įstatymą nustatyta vaiko kilmė iš jų, yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems (išskyrus įtėvius) asmenims, įkeičiamas, įskaitytas už skolas ir pan., taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. I. B.-Kuzmina, bylos Nr. 3K-3-239/2009). Tais atvejais, kai yra nuginčijama tėvystė ir nustatoma kito asmens tėvystė, sprendžiant vaiko išlaikymo klausimą svarbu nustatyti, ar iki pasikeičiant tėvystei vaiko teisė į išlaikymą buvo užtikrinta tinkamai. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Kaip pažymėta pirmiau, vaiko teisė į išlaikymą atsiranda nuo jo gimimo momento, todėl jeigu byloje nėra duomenų apie tai, kad vaiko tėvu įrašytas asmuo materialiai nesirūpino vaiku, t. y. vaikui išlaikymą teikė abu įstatymų nustatyta tvarka vaiko tėvais įrašyti asmenys, tai vaiko teisė gauti išlaikymą iki pasikeičiant tėvystei nebuvo pažeista. Tokiu būdu nuginčijus tėvystę ir nustačius ją kitam asmeniui, šiam pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo to momento, kai galima konstatuoti, kad vaiko teisė į išlaikymą nėra užtikrinama tinkamai. Vadinasi, išlaikymo įsiskolinimas gali būti išieškomas taip pat tik tuo atveju, jei bus nustatyta, kad iki pasikeičiant tėvystei tėvu buvęs įrašytas asmuo, kuris nėra vaiko biologinis tėvas, materialiai nesirūpino vaiku. Išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas ne ilgiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Priešingu atveju priteisti vaikui įsiskolinimą už išlaikymą iš kito asmens, kuris nuginčijus išlaikymą teikusio asmens tėvystę nustatomas vaiko tėvu, nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas R. S. išlaikė ieškovės dukrą iki ieškovės ir R. S. santuokos nutraukimo, t. y. iki ( - ), todėl ieškovės reikalavimas priteisti 4691,84 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus tenkintinas iš dalies, priteisiant iš A. K. jo nepilnamečiam vaikui K. S., gimusiai ( - ), 868,86 Eur išlaikymo įsiskolinimą po 144,81 Eur per mėnesį už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 14 d. iki 2014 m. liepos 14 d.

32CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

33Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-04-29 sprendimu Nr. (1.7.) S-1476 (b. l. 7-9) bei 2015-11-09 sprendimu Nr. (1.7.) S-3337-4067-15 (b. l. 62-63) ieškovei yra suteikta antrinė teisinė pagalba ir ieškovė 100 procentų yra atleista nuo visų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

34Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo R. S. priteistina 31,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) valstybei už reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo. Iš atsakovo A. K. priteistina 493,39 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei: 31,00 Eur už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, 31,00 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 51,00 Eur (190,00 Eur x 12 mėnesių x 3 procentai) – už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, 20,00 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, 16,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 344,02 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

35Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5, 79, 88, 92, 93, 96, 98, 177-178, 268-270, 282, 375-386 straipsniais,

Nutarė

36ieškinį patenkinti iš dalies.

37Pripažinti, kad R. S., a. k. ( - ), gimęs ( - ), nėra nepilnamečio vaiko K. S., a. k. ( - ) gimusios ( - ), tėvas, o K. S. nėra R. S. dukra.

38Pripažinti negaliojančiu ( - ) gimimo įrašą Nr. ( - ), išduotą Elektrėnų savivaldybės administracijos CMS, dalyje, kurioje R. S., a. k. ( - ), lietuvis, yra nurodytas K. S., a. k. ( - ) gimusios ( - ), tėvu.

39Nustatyti, kad A. K., a. k. ( - ) yra K. S., a. k. ( - ) gimusios ( - ) (Elektrėnų savivaldybės administracijos CMS ( - ) gimimo įrašo Nr. ( - )), tėvas, o K. S. yra A. K. dukra.

40Nustatyti nepilnamečio vaiko K. S., gimusios ( - ), gyvenamąją vietą su jos motina V. S., a. k. ( - )

41Priteisti iš A. K., a. k. ( - ) išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. S., gimusiai ( - ), po 144,81 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014 m. liepos 14 d. iki 2015 m. sausio 1 d., po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 1 d., po 162,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d., po 175,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d., ir po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. liepos 1 d. iki K. S. pilnametystės, t. y. iki 2023 m. gruodžio 24 d., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

42Priteisti iš A. K., a. k. ( - ) jo nepilnamečiam vaikui K. S., gimusiai ( - ), 868,86 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 14 d. iki 2014 m. liepos 14 d.

43Pavesti V. S., a. k. ( - ) tvarkyti K. S. priklausantį išlaikymą uzufrukto teise.

44Kitą ieškinio dalį atmesti.

45Priteisti iš A. K. 344,02 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą, pervedant lėšas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ) AB „Citadele“ banke, ( - ) AB DNB banke, ( - ) AB SEB banke, ( - ) AB Šiaulių banke, ( - ) Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ( - ) Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, ( - ) „Swedbank“, AB, ( - ) UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

46Priteisti iš A. K. 149,37 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

47Priteisti iš R. S. 31,00 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

48Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

49Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė V. S. ieškiniu (b. l. 1-6) ir teismo posėdyje, patikslinusi savo... 5. Ieškovė ieškinyje, teismo posėdyje ji bei jos atstovė nurodė, kad ji ir... 6. Atsakovas A. K. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir... 7. Atsakovas A. K. atsiliepime į ieškinį (b. l. 73-74) nurodė, kad jis yra... 8. Atsakovo A. K. atstovė teismo posėdyje papildomai nurodė, kad atsakovas su... 9. Atsakovas R. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje nurodė,... 10. Institucijos, duodančios išvadą byloje, Elektrėnų savivaldybės... 11. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 12. Nustatyta, kad K. S., a. k. ( - ) gimusios ( - ), gimimo liudijime AA Nr. ( -... 13. Trakų rajono apylinkės teismo 2016-01-19 nutartimi buvo paskirta teismo... 14. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir... 15. Nagrinėjamu atveju atsakovo A. K. atstovė prašė taikyti vienerių metų... 16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vaiko motina ieškovė V. S. apie... 17. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos... 18. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų... 19. Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų... 20. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė atsakovui (spėjamam vaiko... 21. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje, aiškinant CK 3.148 straipsnio 2... 22. Nesant ginčo dėl nepilnametės K. S. gyvenamosios vietos nustatymo bei... 23. Nustačius atsakovo A. K. tėvystę, pastarajam atsiranda pareiga teikti... 24. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192... 25. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas... 26. Iš byloje esančių įrodymų apie ieškovės turtinę padėtį (b. l. 13, 14,... 27. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į... 28. Ieškovė, atsižvelgdama į minimalios mėnesinės algos didėjimą atskirais... 29. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą teismas daro išvadą, kad... 30. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovės... 31. Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo... 32. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių... 33. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-04-29 sprendimu Nr.... 34. Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo R. S. priteistina 31,00 Eur... 35. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5, 79,... 36. ieškinį patenkinti iš dalies.... 37. Pripažinti, kad R. S., a. k. ( - ), gimęs ( - ), nėra nepilnamečio vaiko K.... 38. Pripažinti negaliojančiu ( - ) gimimo įrašą Nr. ( - ), išduotą... 39. Nustatyti, kad A. K., a. k. ( - ) yra K. S., a. k. ( - ) gimusios ( - )... 40. Nustatyti nepilnamečio vaiko K. S., gimusios ( - ), gyvenamąją vietą su jos... 41. Priteisti iš A. K., a. k. ( - ) išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. S.,... 42. Priteisti iš A. K., a. k. ( - ) jo nepilnamečiam vaikui K. S., gimusiai ( -... 43. Pavesti V. S., a. k. ( - ) tvarkyti K. S. priklausantį išlaikymą uzufrukto... 44. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 45. Priteisti iš A. K. 344,02 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei už valstybės... 46. Priteisti iš A. K. 149,37 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.... 47. Priteisti iš R. S. 31,00 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.... 48. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.... 49. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...