Byla A-146-1380-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

2sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

3dalyvaujant pareiškėjos atstovui V. Ž.,

4atsakovo atstovei V. Č.,

5viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. D. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I.

8Pareiškėja D. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu (b. l. 1-7) į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymą Nr. P3-58 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. D.(toliau – ir Įsakymas Nr. P3-58) ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

9Pareiškėja paaiškino, kad dirba Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – ir Kultūros ministerija) Tarptautinių ryšių ir Europos reikalų skyriaus vedėja. Įsakymu Nr. P3-58 jai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, už netinkamą ataskaitų už projektus pateikimo organizavimą. Teigė, kad nuobauda paskirta nepagrįstai ir neteisėtai.

10Skundą pareiškėja pagrindė šiais argumentais:

111. Kultūros ministerijoje nėra teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų gavimo, jų vizavimo ir pavedimų pasirašymų nustatytos tvarkos, iš kurių būtų galima nustatyti, kokie tarnautojai ir per kiek laiko privalo užregistruoti bei perduoti iš įstaigos išorės gaunamus dokumentus, juos vizuoti, vizuotų dokumentų pagrindu sudaryti pavedimus, juos gauti, surinkti ir patikslinti sąmatas, minimas Buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės skyriaus vyr. specialistės N. T. 2010 m. sausio 19 d. tarnybiniame pranešime Nr. A5-52. Taip pat nenustatyta tvarka, kaip ir per kiek laiko pavedimus gavę tarnautojai privalo atsiskaityti Tarptautinių ryšių ir Europos reikalų skyriaus vedėjai. Remdamasi šiais argumentais pareiškėja akcentavo, kad negalima pripažinti, kad ji padarė tarnybinį nusižengimą.

12Pažymėjo, kad teisės aktų (tvarkų), reglamentuojančių iš išorės gaunamų dokumentų priėmimo, jų vizavimo ir pavedimų pasirašymų nustatytos tvarkos, iš kurių būtų galima nustatyti, kokie tarnautojai ir per kiek laiko privalo gauti ir perduoti iš įstaigos išorės gaunamus dokumentus, nebuvimas yra tiesiogiai susijęs su pareiškėjos pareigybės aprašyme 6 ir 22 punktuose nustatytų funkcijų realizavimu, nes tam, kad būtų galima jas atlikti, pirmiausia reikalinga gauti informaciją ir dokumentus, o vėliau ir pavaldinių atliktų darbų ataskaitas.

13Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A18-857/2007, kuriame pripažinta, kad „abstrakti pareiginė instrukcija negali užtikrinti siekiamų tikslų“.

14Akcentavo, kad konkrečių, pirmiau paminėtų procedūrų jos pareigybės aprašyme nebuvimas (neįteisinimas) sudarė sąlygas kitiems jos vadovaujamo skyriaus darbuotojams (taip pat ir kitiems skyriams) piktnaudžiauti informacija, jos nepateikiant jai - skyriaus vedėjai. Pareiškėja akcentavo faktiškai neturėjusi gauti ir vizuoti vyr. specialistės G. Š. bei J. B. surinktų ir/ar patikslintų ataskaitų, nurodytų Buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės skyriaus vyr. specialistės N. T. 2010 m. sausio 19 d. tarnybiniame pranešime Nr. A5-52.

152. Kultūros ministro 2010 m. sausio 22 d. įsakymu Nr.ĮV-34 sudaryta jos galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija (toliau – ir Komisija) prieštaringai ir netinkamai kvalifikavo ataskaitų rengimo, rinkimo, pateikimo ir jų teisingumo įvertinimo veiksmus ir jų pasiskirstymą tarp N. T., G. Š., J. B. ir pareiškėjos (skyriaus vedėjos D. D.). Pagal Kultūros ministro 2009 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. ĮV-526 „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2009 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr.ĮV-170 „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2009-2011 m. strateginio veiklos plano patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. ĮV-526) atsakingomis už Kultūros ministerijos 2009-2011 m. strateginio veiklos plano programų įgyvendinimo koordinavimą ir kontrolę yra paskirtos G. Š. ir J. B.. Kultūros ministro 2009 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. ĮV-543 „Dėl ataskaitos „Projekto įvykdymo faktines išlaidas patvirtinančių dokumentų sąrašas“ formos patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. ĮV-543) buvo konkretizuotos Įsakyme Nr. ĮV-526 G. Š. ir J. B. nustatytos funkcijos ir minėtos specialistės atsakingomis už programų priemonių vykdymą, įpareigotos tikrinti be kita ko ataskaitos atitiktį sąmatoje prie sutarties nustatytoms i išlaidoms, taip pat tikrinti ar lėšos naudojamos pagal sutartyje numatytas sąlygas. Atkreipė dėmesį, kad šiais aktais buvo numatyta, jog ataskaitas teikia projektų vykdytojai, o G. Š. ir J. B. tikrina jų atitiktį (teisingumą). Tačiau Kultūros ministerijos teisės aktais nekonkretizuojama, kaip ir per kiek laiko jos turi informuoti savo skyriaus vedėją (pareiškėją D. D.) apie ataskaitų iš projektų vykdytojų gavimą/negavimą, patikrinti gautas ataskaitas, kaip ir per kiek laiko turi informuoti savo skyriaus vedėją apie gautų ataskaitų gavimą ir teisingumą. Atkreipė dėmesį, kad G. Š. ir J. B. ataskaitas tiesiogiai gauna iš projektų vykdytojų ir jas patikrinusios perduoda Buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės skyriui (vyr. specialistei N. T.). Pareiškėja teigė negavusi iš G. Š. ir J. B. jų patikrintų ataskaitų ir todėl negalėjusi įvykdyti Tarptautinių ryšių ir Europos reikalų skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 6 ir 22 punktuose nustatytų funkcijų.Be to, pažymėjo, kad pagal savo humanitarinį išslavinimą neturi kompetencijos tikrinti finansinių ataskaitų teisingumo ir jai nepriklauso tai daryti, nors Komisijos išvadose akcentuojama būtent ta aplinkybė, kad gautos ataskaitos nebuvo tinkamai įformintos, juolab kad pareiškėja nebuvo pasirašytinai supažindinta su Įsakymu Nr. ĮV-543 ir nėra apmokyta tikrinti ataskaitų teisingumo.

163. Komisija nesilaikė procedūrų, nustatytų Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimo Nr.977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos“ (toliau – ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka) 8 punkte, nesuformulavo ir nenurodė, kokio konkretaus veiksmo ir kada pareiškėja neatliko arba atliko netinkamai.

174. Komisija netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2008 m. spalio 20 d. įsakymo Nr. ĮV-498 „Dėl kultūros ministerijos finansų kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Finansų kontrolės taisyklės) nuostatas ir funkcijas. Šių Taisyklių 15.6 punkte nepaaiškintos funkcijos „renka“, „prižiūri“,“atlieka paskesniąją finansų kontrolę“. Funkcijos “atlieka paskesniąją finansų kontrolę“ ir „tikrinti“ iš dalies nustatomos veiksmais, įvardytais Įsakymo Nr. ĮV-543 3.1 ir 3.2 punktuose, kuriais įvardytus veiksmus atlikti įpareigojamos G. Š. ir J. B. Įsakymą Nr. ĮV-526 pagrindu.

185.Komisija tinkamai neįvertino Kultūros ministerijos teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų gavimo, vizavimo ir pavedimų bei pavaldžių tarnautojų atskaitomybės terminų įforminimą ir šio proceso ryšį su Pareigybės aprašyme nurodytomis funkcijomis bei faktiniu pareiškėjos veikimu/neveikimu, prieštaringai ir netinkamai kvalifikavo ataskaitų rinkimo, pateikimo ir jų teisingumo įvertinimo veiksmų paskirstymą tarp valstybės tarnautojų. Komisijos išvada pagrįsta prieštaringais duomenimis, tačiau į šias aplinkybes nebuvo atsižvelgta ir priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas paskirti nuobaudą.

19Atsakovas Lietuvos Respublikos kultūros ministerija prašė D. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą

20Atsiliepime į skundą (b. l. 27-30) išdėstė šiuos nesutikimo su pareiškėjos skundu argumentus:

211. Vykdydama savo darbo funkcijas pareiškėja privalėjo vadovautis Kultūros ministerijoje galiojančiais teisės aktais, t. y. 2008 m. rugpjūčio 1 d. Kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-404 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų skyrimo programos „Meno kūrybos plėtra ir sklaida Lietuvoje ir užsienyje“ priemonės „Užtikrinti kultūros atašė užsienyje plėtrą, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato veiklą, įgyvendinti tarptautines sutartis“ projektams iš dalies finansuoti tvarkos aprašo, sutarties, ataskaitos ir paraiškos formų patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr.91-3643); Tarptautinių ryšių ir Europos reikalų skyriaus nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ĮV-778, Tarptautinių ryšių ir Europos reikalų skyriaus vedėjos, pareigybės aprašymu, patvirtintu Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ĮV-782 bei projektų įgyvendinimo sutartimis, kuriose numatyti projektų atlikimo bei ataskaitų pateikimo terminai (Lietuvos nacionalinės filharmonijos 2009 m. vasario 5 d. sutartimi Nr. St 26-4 (projekto įvykdymo terminas 2009 m. kovo 12 d.); VšĮ „Dialogų turai“ 2009 m. vasario 21 d. sutartimi Nr. St 26-8 (projekto įvykdymo terminas 2009 m. kovo 10 d.); Sambūrio „Erdvės“ 2009 m. kovo 26 d. sutartį Nr. St 26-11 (projekto įvykdymo terminas 2009 m liepos 10 d.; VšĮ „Menų vartai“ 2009 m. balandžio 23 d. sutartį Nr. St 26-13 (projekto įvykdymo terminas 2009 m. lapkričio 30 d.); VšĮ „Vilniaus grafikos meno centras“ 2009 m. kovo 26 d. sutartį Nr. St 26-12 (projekto įvykdymo terminas 2009 m. balandžio 26 d.);Viešosios koncertinės įstaigos „Banchetto musicale“ 2009 m. vasario 5 d. sutartį Nr. St 26-6 (projekto įvykdymo terminas 2009 m. kovo 25 d.)).

222. Pagal Pareigybės aprašymą Tarptautinių ryšių ir Europos reikalų skyriaus vedėjai priklauso skyriaus darbo organizavimo bei skyriaus kompetencijai priskirtų programinių lėšų panaudojimo kontrolė pagal kultūros ministro patvirtintas finansų kontrolės taisykles funkcijos (Pareigybės aprašymo 6 ir 22 p.). Įsakymu Nr. ĮV-526 atsakingomis už programos „Meno kūrybos plėtra ir sklaida Lietuvoje ir užsienyje“ priemonę „Užtikrinti kultūros atašė užsienyje plėtrą, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato veiklą, įgyvendinti tarptautines sutartis“ paskirtos G. Š. ir J. B., kurios dirba pareiškėjos vadovaujamame skyriuje. J. B. dirbo su Lietuvos nacionalinės filharmonijos, Sambūrio „Erdvės“, VkĮ „Banchetto musicale“, VšĮ „Vilniaus grafikos meno centras“ bei VšĮ „Menų vartai“ vykdomų projektų dokumentais. G. Š. šių projektų administravime nedalyvavo.

233. Pagal Finansų kontrolės taisyklių 15.6 ir 15.8 punktus atsakingas už priemonės vykdymą privalo rinkti nustatytos formos ataskaitas, prižiūrėti, kad projektų vykdytojai laikytųsi sutartyje numatytų ataskaitų pateikimo terminų, atlikti paskesniąją finansų kontrolę, rengti priemonės vykdymo ataskaitų ketvirčių ir metines suvestines ir jas teikti programos vykdytojams bei Buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės skyriaus valstybės tarnautojui, atsakingam už priemonės lėšų apskaitos vykdymą (N. T.). Šių Taisyklių 15.4 punktas numato, kad, be kitų tuo punktu numatytų funkcijų, atsakingas už priemonės vykdymą rengia projektų įgyvendinimo sąmatas bei jas tikslina. Įsakymo Nr. ĮV-543 2.1.punktu programų priemonių vykdytojams pavesta iš projektų vykdytojų, kurie 2009 m. pagal dalinio finansavimo sutartis projektų vykdymui gavo valstybės biudžeto lėšas, surinkti nustatytos formos ataskaitas.

24Buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės skyriaus vyr. specialistės N. T. 2010 m. sausio 19 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pasibaigus pirmiau minėtų 6 projektų vykdymo terminams ji kreipėsi į J. B. ir informavo D. D. dėl finansinės atskaitomybės užbaigimo ir tinkamai užpildytų ataskaitų pateikimo. J. B. po pakartotinio priminimo (2010 m.sausio 6 d.) ataskaitas pateikė, tačiau dalis buvo užpildyta neteisingai, kitose faktinės išlaidos atvaizduotos nesilaikant sąmatų. J. B. nepateikė teisingai užpildytų ataskaitų ir po vėlesnių priminimų bei kreipimųsi į skyriaus vedėją D. D..

254. Tarnybinė nuobauda Tarptautinių ryšių ir Europos reikalų skyriaus vedėjai D. D. paskirta už tarnybinį nusižengimą – netinkamą ataskaitų pateikimo organizavimą už projektus, įvykdytus Lietuvos nacionalinės filharmonijos, VšĮ „Dialogų turai“, Sambūrio „Erdvės“, VšĮ „Menų vartai“, VšĮ „Vilniaus grafikos meno centras“, Viešosios koncertinės įstaigos „Banchetto musicale“, dėl ko Buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės skyrius negalėjo laiku šių įstaigų įvykdytiems projektams nurašyti faktines išlaidas. Akcentavo, kad pareiškėja, kaip skyriaus vedėja, gavusi informaciją iš Buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės skyriaus valstybės tarnautojų apie atsiskaitymo už minėtus projektus vėlavimą, privalėjo laiku imtis veiksmų, užtikrinančių atsiskaitymo už projektus užbaigimą; organizuoti raginimų projektų vykdytojams išsiuntimą, išsiaiškinti su skyriaus darbuotojais problemas ir ieškoti jų sprendimo būdų. Kadangi tai nebuvo padaryta laiku, Buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės skyrius negalėjo laiku pateikti finansinės atskaitomybės. Pažymėjo, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda už pateiktų iš projektų vykdytojų ataskaitų teisingumo tikrinimą nepaskirta.

265. Komisija 2010 m. sausio 27 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą tiksliai suformulavo kokiais galimai padarytais tarnybiniais nusižengimais ji įtariama. Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos nuostatos nepažeistos.

27II.

28Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 15 d. sprendimu (b. l. 153-161) pareiškėjos D. D. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

29Ištyręs įrodymus teismas nustatė, kad remdamasis Kultūros ministerijos Buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės skyriaus vyr. specialistės N. T. 2010 m. sausio 19 d. tarnybiniu pranešimu (b.l.31-32) Kultūros ministras 2010 m. sausio 22 d. įsakymu Nr.ĮV-34 (b.l.102) sudarė tarnybinio nusižengimo tyrimo komisiją. Ši Komisija atlikusi tarnybinio nusižengimo tyrimą 2010 m. vasario 11 d. surašė tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadą (toliau – ir TNT išvada).

30Nustatė, kad 2009 m. balandžio 3 d. Kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-170 „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2009-2011 m. strateginio plano patvirtinimo“ ir 2009 m. rugsėjo 30 d. įsakymu ĮV-526 (juo buvo pakeistas Įsakymas Nr. ĮV-170) už programos „Meno kūrybos plėtra ir sklaida Lietuvoje ir užsienyje“ priemonės „Užtikrinti kultūros atašė užsienyje tinklo veiklą, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato veiklą įgyvendinti tarptautines sutartis“ vykdymą paskirtos Tarptautinių ryšių ir Europos reikalų skyriaus vyriausiosios specialistės J. B. ir G. Š.. Vadovaujantis Kultūros ministerijos finansų kontrolės taisyklių (patvirtintos Kultūros ministro 2008 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. ĮV-498) 15.6 ir 15.8 punktais, už priemonės vykdymą atsakingas asmuo privalo rinkti nustatytos formos ataskaitas, prižiūrėti, kad projektų vykdytojai laikytųsi sutartyje numatytų ataskaitų pateikimo terminų, atlikti paskesniąją finansų kontrolę, rengti priemonės vykdymo ataskaitų ketvirčių ir metines suvestines ir jas teikti programos vykdytojams bei Buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės skyriaus tarnautojui, atsakingam už priemonės lėšų apskaitos vykdymą (t. y. N. T.). Tų pačių Taisyklių 15.4 punktas numato, kad, be kitų tuo punktu numatytų funkcijų, atsakingas už priemonės vykdymą rengia projektų įgyvendinimo sąmatas bei jas tikslina. Taip pat Kultūros ministro 2009 m. spalio 5 d. įsakymo Nr. ĮV-543 2.1 punktu programų priemonių vykdytojams pavesta iš projektų vykdytojų, kurie 2009 m. pagal dalinio finansavimo sutartis projektų vykdymui gavo valstybės biudžeto lėšas, surinkti nustatytos formos ataskaitas.

31Iš Kultūros ministerijos Buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės skyriaus vyr. specialistės N. T. 2010 m. sausio 19 d. tarnybinio pranešimo Nr. 5A-32 teismas nustatė, kad 2010 m. sausio 6 d. N. T. kreipėsi į J. B., kad ši pateiktų nustatytos formos ataskaitas. J. B. jas pateikė, tačiau dalis pateiktų ataskaitų buvo užpildytos neteisingai, kitų faktinės išlaidos atvaizduotos nesilaikant patvirtintos sąmatos (nesilaikant sąmatos ir neteisingai užpildytos ataskaitos) ir paaiškino, kad projektų vykdytojams leista tikslinti sąmatas, todėl sąmatos tuoj bus pateiktos. Tačiau net po pakartotinų N. T. ir Buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės skyriaus vedėjos V. V. prašymų ir priminimų bei kreipimųsi į skyriaus vedėją D. D., J. B. nepateikė teisingai užpildytų iš projektų vykdytojų Lietuvos nacionalinės filharmonijos, Sambūris „Erdvės“, VšĮ „Banchetto musicale“, VšĮ „Vilniaus grafikos meno centras“ bei VšĮ „Menų vartai“ surinktų ataskaitų bei patikslintų sąmatų, todėl N. T. negalėjo atlikti Kultūros ministro 2009 m. spalio 5 d. įsakymo Nr. ĮV-543 3.2 punktu jai pavestų funkcijų (patikrinti ataskaitas), kurių neatlikus nebuvo galima teisingai sudaryti Metinės finansinės atskaitomybės. Taip pat nustatė, kad N. T. Komisijai pateikė papildomus paaiškinimus, jog metinėje finansinėje atskaitomybėje projektų išlaidos liko nepripažintos faktinėmis išlaidomis. Po 2009 m. gruodžio 31 d. Lietuvos nacionalinė filharmonija ir Sambūris „Erdvės“ tinkamai atsiskaitė. VšĮ „Menų vartai“ sąmata Kultūros ministerijos 2010 m. sausio 19 d. buvo patikslinta. Liko pateiktos netinkamos ataskaitos VšĮ „Vilniaus grafikos meno centras“, VšĮ „Banchetto musicale“. VšĮ „Dialogų turai“ ataskaitos nepateikė. Teismas konstatavo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatyta, kad sutarties Nr. St 26-4 ataskaita pateikta 2009 m. gruodžio 23 d., sutarties Nr. St 26-8 ataskaita nepateikta, sutarties Nr. St 26-11 ataskaita pateikta 2009 m. lapkričio 10 d., sutarties Nr. St 26-13 ataskaita pateikta 2009 m. gruodžio 11 d. (b. l. 35-38), sutarties Nr. St 26-12 ataskaita pateikta 2009 m. lapkričio 16 d., sutarties Nr. St 26-6 ataskaita pateikta 2009 m. lapkričio 30 d. (b. l. 103-106).

32Teismas nustatė, jog pareiškėja 2010 m. vasario 1 d. paaiškinime Nr. A5-53 Komisijai nurodė, kad pakaitinės valstybės tarnautojos G. Š. veikla nebuvo susijusi su N. T. tarnybiniame pranešime minimų ataskaitų teikimu Buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės skyriui, be to, nuo 2008 m. rugsėjo 26 d. iki šiol ji nebuvo gavusi priekaištų dėl J. B. veiklos, kuri buvo atsakinga už Programos „Meno kūrybos plėtra ir sklaida Lietuvoje ir užsienyje“ priemonės „Užtikrinti kultūros atašė užsienyje tinklo veiklą, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato veiklą įgyvendinti tarptautines sutartis“ vykdymą. Būtent J. B. parengė šios Programos projektams iš dalies finansuoti tvarkos aprašą, kuris buvo patvirtintas Kultūros ministro įsakymu Nr.IV-404, todėl pareiškėja teigė neturėjusi pagrindo imtis išskirtinės kontrolės kaip J. B. laikosi pačios parengtos aprašo tvarkos. 2009 m. liepos 24 d. J. B. elektroniniu laišku pateiktoje informacijoje nebuvo nurodyta jokių nesklandumų dėl projektų vykdytojų atsiskaitymo (b.l.51-52). 2009 m. spalio 5 d. įsakymu Nr.IV-543 buvo patvirtinta nauja finansinio atsiskaitymo forma, kurią parengė Buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės skyrius. 2009 m. spalio 1 d. Buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės skyriaus vedėja organizavo pasitarimą dėl naujos ataskaitos formos, kuriame pareiškėja negalėjo dalyvauti dėl kito tuo pačiu metu vykusio posėdžio. Pasitarime dalyvavo J. B. ir turėjo galimybę sužinoti kaip ši ataskaitos forma turi būti pateikta Buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės skyriui. 2009 m. spalio 28 d. J. B. elektroniniu laišku priminė projektų vykdytojams priminė jų pareigą pateikti ataskaitas Kultūros ministerijai, taip pat išsiuntė priminimus, kad ataskaitos nėra gautos (b.l.59-66). Dėl VšĮ „Menų vartai“ pareiškėja paaiškino, kad J. B. 2009 m. sausio 6 d. padarė klaidą ir neteisingai įformavo Buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės skyriaus vyr. specialistę apie projekto sąmatos patikslinimą, nors patikslinimas nebuvo padarytas. 2009 m. sausio 18 d. J. B. pateikė prašymą atleisti iš darbo. Be to, pareiškėja Komisijos posėdyje teigė neturėjusi tinkamos kvalifikacijos vykdyti ministerijos finansuojamų projektų finansavimo administravimą.

33Teismas pažymėjo, kad pagal pareiškėjos Pareigybės aprašymo 6 punktą, pareiškėja, kaip Tarptautinių ryšių ir Europos reikalų skyriaus vedėja, privalo organizuoti ir kontroliuoti Tarptautinių ryšių ir Europos reikalų skyriaus darbą, atsakyti už tai, kad būtų tinkamai įgyvendinti skyriui nustatyti uždaviniai ir vykdomos funkcijos bei pavedimai. Pagal Pareigybės aprašymo 22 punktą, pareiškėja turi pareigą kontroliuoti skyriaus kompetencijai priskirtų programinių lėšų panaudojimą pagal finansinės kontrolės taisykles, patvirtintas kultūros ministro įsakymu.

34Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja Buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės skyriaus valstybės tarnautojų buvo informuota apie tai, kad vėluojama atsiskaityti už projektus pagal šias sutartis: Lietuvos nacionalinės filharmonijos 2009 m. vasario 5 d. sutartį Nr. St 26-4 (projekto įvykdymo terminas 2009 m. kovo 12 d.), VšĮ „Dialogų turai“ 2009 m. vasario 21 d. sutartį Nr. St 26-8 (projekto įvykdymo terminas 2009 m. kovo 10 d.), Sambūrio „Erdvės“ 2009 m. kovo 26 d. sutartį Nr. St 26-11 (projekto įvykdymo terminas 2009 m. liepos 10 d.), VšĮ „Menų vartai“ 2009 m. balandžio 23 d. sutartį Nr. St 26-13 (projekto įvykdymo terminas 2009 m. lapkričio 30 d.), VšĮ „Vilniaus grafikos meno centras“ 2009 m. kovo 26 d. sutartį Nr. St 26-12 (projekto įvykdymo terminas 2009 m. balandžio 26 d.), Viešosios koncertinės įstaigos „Banchetto musicale“ 2009 m. vasario 5 d. sutartį Nr. St 26-6 (projekto įvykdymo terminas 2009 m. kovo 25 d.), todėl privalėjo laiku imtis veiksmų, kurie užtikrintų atsiskaitymo už projektus užbaigimą (organizuoti raginimų projektų vykdytojams išsiuntimą, išsiaiškinti su savo skyriaus ir Buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės skyriaus valstybės tarnautojais problemas ir ieškoti jų sprendimo būdų). Atkreipė dėmesį, jog tai, kad pareiškėja nebuvo paskirta atsakinga už programos „Meno kūrybos plėtra ir sklaida Lietuvoje ir užsienyje“ priemonės „Užtikrinti kultūros atašė užsienyje plėtrą, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato veiklą, įgyvendinti tarptautines sutartis“ vykdymą, neatleidžia jos, kaip Tarptautinių ryšių ir Europos reikalų skyriaus vedėjos nuo atsakomybės už šio skyriaus kompetencijai priskirtų programinių lėšų panaudojimo kontrolę. Teismas konstatavo, kad pareiškėja netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 6 ir 22 punktuose nustatytas pareigines funkcijas ir taip padarė tarnybinį nusižengimą, todėl tarnybinė nuobauda – pastaba jai paskirta pagrįstai. Skundžiamas sprendimas priimtas laikantis tarnybinių patikrinimų atlikimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo reikalavimų ir nustatytos tvarkos, jį priėmė ir nuobaudą paskyrė tam įgaliotas pareigūnas, remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias patvirtina įrodymai, surinkti tarnybinio patikrinimo metu.

35III.

36Pareiškėjos D. D. (toliau – ir apeliantė) įgaliotas atstovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 15 d. sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (b.l.143,165-167).

37Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

381. Teismas netinkamai nustatė ir aiškino faktines bylos aplinkybes. Teismas nesiėmė priemonių, kad bylos proceso šalys pateiktų ne nuomonę apie pareiškėjos informavimą apie esamą padėtį, o juridinius faktus.

392. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ar valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis.

403. Kultūros ministerijos teisės aktuose nėra tinkamai nustatyta tvarka kas, kaip, kada ir kokiu dokumentu teikia informaciją Tarptautinių ryšių ir Europos reikalų skyriaus vedėjai, kad ji galėtų vykdyti Pareigybės aprašymo 6 ir 22 punktus. Bylą nagrinėjęs teismas nenustatė šių ryšių ir neįvertino, kad už J. B. bei G. Š. veiksmus, kuriuos joms buvo pavesta atlikti atsakovo 2009 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. ĮV-170, remiantis Įsakymu Nr.IV-526 buvo atsakingas viceministras L. Šukys. Apeliantės teigimu, ji nebuvo atsakingą už Įsakymu Nr. ĮV-170 nustatytų veiksmų atlikimą ir šio įsakymo vykdymo kontrolę. Už šio įsakymo kontrolę buvo atsakingas viceministras L.Šukys. Teigia, kad remiantis šiais įsakymais J. B. ir G. Š. informaciją apie tai, kad projektų vykdytojai laiku nepateikia ataskaitų, ar jas pateikia netinkamai, turėjo informuoti viceministrą, o ne Tarptautinių ryšių ir Europos reikalų skyriaus vedėją (pareiškėją). Akcentuoja, kad ant dokumentų, kurie tiesiogiai įrodytų, kad pareiškėja buvo laiku, teisėtai ir tinkamai informuota, pareiškėjos parašų nėra.

414. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2007 m. spalio 12 d. sprendimas adm. byloje Nr.A18-857/2007), kurioje pripažinta, kad abstrakti pareiginė instrukcija negali užtikrinti siekiamų tikslų.

425. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ryšio tarp Pareigybės aprašymo ir Kultūros ministro įsakymų.

436. Komisijos išvadoje nenustatyta, kokių veiksmų pareiškėja neatliko. Tai atsakovas nurodė tik atsiliepime teismui, tačiau Kultūros ministerijos reikalaujami veiksmai nėra reglamentuoti teisės aktais, todėl Įsakymas Nr. P3-58 skirti nuobaudą nėra pagrįstas ir turėtų būti panaikintas.

44Atsiliepimu į pareiškėjos D. D. apeliacinį skundą (b. l. 174-179) atsakovas Lietuvos Respublikos kultūros ministerija prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

45Savo poziciją atsakovas grindžia faktinėmis aplinkybėmis ir iš dalies tais pačiais argumentais, kurie buvo pateikti atsiliepime į pareiškėjos skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui.

46Nesutikdamas su apeliaciniu skundu papildomai nurodo šiuos argumentus:

471. Pareiškėjos pozicija dėl jos neinformavimo nekonkreti, nemotyvuota, todėl ja remiantis nėra pagrindo teigti, kad teismas netinkamai nustatė ir aiškino faktines bylos aplinkybes.

482. Apeliaciniame skunde pareiškėja neginčija pareigų, nurodytų Pareigybės aprašymo 6 ir 22 punktuose, nevykdymo, o pareigų nevykdymą sieja su negalėjimu jų vykdyti dėl to, kad nebuvo tinkamai informuota savo pavaldinių. Tačiau minėta aplinkybė nepašalina pareiškėjos, Tarptautinių ryšių ir Europos reikalų skyriaus vedėjos, pareigos tinkamai organizuoti skyriuje dirbančių ir skyriaus vedėjai tiesiogiai pavaldžių valstybės tarnautojų ir darbuotojų darbą ir vykdyti jai pavestas funkcijas, nurodytas Pareigybės aprašymo 6 ir 22 punktuose.

493. Vadovaujantis tarnybinių patikrinimų atlikimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos reikalavimais tarnybinė nuobauda pareiškėjai, kaip nurodyta Įsakyme Nr. P3-58, paskirta už konkretų tarnybinį nusižengimą. Atsakovas pabrėžia, kad D. D., būdama Tarptautinių ryšių ir Europos reikalų skyriaus vedėja, po to kai gavo iš Buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės skyriaus valstybės tarnautojų informaciją apie atsiskaitymo už projektus vėlavimą, veikė neapdairiai ir nerūpestingai, nors žinojo, kad projektų atsąskaitos nėra tinkamai pateiktos, todėl privalėjo laiku imtis veiksmų, užtikrinančių tinkamą projektų ataskaitų pateikimo organizavimą.

504. Pareiškėja cituodama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, išskiria tik vieną tarnybinio nusižengimo sudėties elementą – pažeidimo padarymo faktą, kai tuo tarpu minėtame sprendime yra nurodyta, kad vertinant, ar teisėtai ir pagrįstai paskirta tarnybinė nuobauda, turi būti nustatyta, ar valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis: nustatytas pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, tarnautojo kaltė (administracinė byla Nr. A-678/2004). Akcentuoja, kad tarnybinio nusižengimo sudėtis yra pagrįsta remiantis Įsakymo Nr. P3-58 įžanginėje dalyje nurodytais teisės aktais ir norminiais dokumentais.

51Teisėjų kolegija

konstatuoja:

52IV.

53Apeliacinis skundas tenkinamas.

54Nagrinėjamas ginčas yra kilęs dėl Kultūros ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. P3-58, kuriuo Kultūros ministerijos Tarptautinių ryšių ir Europos reikalų skyriaus vedėjai D. D. skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

55Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija nagrinėja bylą atsižvelgdama į šią įstatymo nuostatą.

56Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnis nustato, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas yra valstybės tarnautojų pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Bendrosios Valstybės tarnautojų pareigos įtvirtintos Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnyje. Atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose, parengtuose ir patvirtintuose vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 7 dalimi bei Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos, patvirtintos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 (nuo 2007 m. gegužės 11 d. galioja nauja šio nutarimo redakcija) nuostatomis.

57Tarnybinių nuobaudų valstybės tarnautojams skyrimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnyje. Įstatymų leidėjas tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarką pavedė nustatyti Vyriausybei (Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 7 d.). Ją reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės (toliau – ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės, bylai aktuali 2009 m. rugsėjo 9 d. nutarimo Nr. 1015 redakcija).

58Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnis nustato esminius reikalavimus, kurių turi būti laikomasi skiriant tarnybinę nuobaudą: 1) turi būti atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas Vyriausybės nustatyta tvarka (VTĮ 30 str.1,7 d.); 2) tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo (VTĮ 30 str.1 d.); 3) tarnybinė nuobauda negali būti paskirta jei praėjo 6 mėnesiai nuo nusižengimo padarymo dienos, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą (šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos) (VTĮ 30 str.1 d.); 4) už vieną tarnybinį nusižengimą gali būti skiriama tik viena tarnybinė nuobauda (VTĮ 30 str. 3 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad vienų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimą įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su paskirtosios nuobaudos neteisėtumu (imperatyviai apibrėžti tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai; draudimas už vieną tarnybinį nusižengimą skirti daugiau nė vieną nuobaudą), kitų pažeidimų įtaka paskirtos nuobaudos teisėtumui turi būti vertinama pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte (žr. 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-736/2004 ).

59Nagrinėdamas, ar atsakovo 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. P3-58 tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar 2010 m. vasario 11 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr.A5-78 yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja padarė veikas, kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių. Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikęs procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles, priėjo prie nepagrįstų išvadų, kad atsakovas nepažeidė tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių reikalavimų ir šis procesinės teisės normų netinkamas pritaikymas lėmė tai, kad buvo neteisingai išspręsta byla ir tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą (ABTĮ 142 str.1 d.).

60Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių. Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens <...> iniciatyva arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Ši įstatymo nuostata perkelta į Tarnybinių nusižengimų tyrimo taisyklių 3 punktą. Iš pateiktų į bylą įrodymų matyti, kad D. D. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra buvo pradėta laikantis šių Taisyklių 4 punkto reikalavimų. Kultūros ministras, gavęs Buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės skyriaus vyr. specialistės N. T. 2010 m. sausio 19 d. tarnybinį pranešimą, per 5 darbo dienas sudarė tyrimo komisiją (2010 m. sausio 22 d. įsakymu Nr.ĮV-34), kuriai pavedė atlikti tyrimą.

61Tarnybinių nusižengimų tyrimo taisyklių 10 punkte nustatyta, kad ištyręs tarnybinį nusižengimą, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo (komisija) raštu pateikia valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios. Jeigu motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda. Ši Taisyklių norma nustato tarnybinių nusižengimų tyrimo išvados turinio reikalavimus ir yra imperatyvaus pobūdžio. Tarnybinį tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija), vykdydami Tarnybinių nusižengimų tyrimo taisyklių 10 punkto reikalavimus, turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamą tarnybinio nusižengimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti tarnautojo paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinus motyvuotoje išvadoje pateikti atitinkamas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktais pagrįstas išvadas. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, teismų praktikoje laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi. Jei tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada neatitinka esminių Tarnybinių nusižengimų tyrimo taisyklių 10 punkto reikalavimų ir tokią išvadą gavęs valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo remdamasis tokia išvada paskiria tarnybinę nuo baudą, individualus administracinis aktas skirti tarnybinę nuobaudą gali būti pripažintas neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.

62Įsakymo skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą įžanginėje dalyje nurodyta, kad priimant sprendimą vadovautasi Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 1 punktu (jame numatyta už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama tarnybinė nuobauda – pastaba) ir 30 straipsniu, Tarnybinių nusižengimų tyrimo taisyklių 11.1 punktu ( jis nustato, kad valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo priima atitinkamu teisės aktu įformintą sprendimą, pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir skirti jam tarnybinę nuobaudą, jeigu pateiktoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą), atsižvelgta į 2010 m. vasario 11 d. tarnybinio nusižengimo išvadą Nr.A5-78, ir pareiškėjos Pareigybės aprašymo 6 ir 22 punktus. Įsakyme skirti tarnybinę nuobaudą nurodyta, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta už netinkamą ataskaitų pateikimo organizavimą už projektus, įvykdytus Koncertinės įstaigos Lietuvos nacionalinės filharmonijos (projekto įvykdymo terminas 2009 m. kovo 12 d.), VšĮ „Dialogų turai“ (projekto įvykdymo terminas 2009 m. kovo 10 d.), Sambūrio „Erdvės“ (projekto įvykdymo terminas 2009 m. liepos 10 d.), VšĮ „Menų vartai“ (projekto įvykdymo terminas 2009 m. lapkričio 30 d.), VšĮ „Vilniaus grafikos meno centras“ (projekto įvykdymo terminas 2009 m. balandžio 26 d.), Viešosios koncertinės įstaigos „Banchetto musicale“ (projekto įvykdymo terminas 2009 m. kovo 25 d.), dėl ko Buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės skyrius negalėjo laiku šių įstaigų įvykdytiems projektams nurašyti faktines išlaidas. Tarnybinis nusižengimas kvalifikuotas pagal Pareigybės aprašymo 6 ir 22 punktus. Įsakyme pažymėta, kad aplinkybė, jog už programos „Meno kūrybos plėtra ir sklaida Lietuvoje ir užsienyje“ priemonės „Užtikrinti kultūros atašė užsienyje plėtrą, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato veiklą, įgyvendinti tarptautines sutartis“ vykdymą atsakingos buvo Tarptautinių ryšių ir Europos reikalų skyriaus vyr. specialistės J. B. ir G. Š. neatleidžia šio skyriaus vedėjos nuo atsakomybės už šio skyriaus kompetencijai priskirtų programinių lėšų panaudojimo kontrolę.

63Kadangi įsakyme skirti tarnybinę nuobaudą yra nurodyta, jog buvo atsižvelgta į 2010 m. vasario 11 d. tarnybinio nusižengimo išvadą Nr.A5-78, byloje nekyla abejonių dėl to, kad ši išvada yra skundžiamo įsakymo sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Įvertinusi tarnybinio nusižengimo išvados (b.l. 103-106) turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, tarnybinio patikrinimo išvadoje neatsakyta į esminius Tarnybinių nusižengimų tyrimo taisyklių 10 punkte nurodytus klausimus, į kuriuos turi būti atsakyta tarnybinio nusižengimo tyrimo metu.

64Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas įsakymas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, kadangi TNT išvadoje nėra duomenų, patvirtinančių, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką taikant įstatymus (ABTĮ 13 str.), ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę. Todėl teismas, nagrinėdamas bylą, privalo patikrinti, ar darbdavys tyrė tarnautojo kaltę ir ar ją (kaltę) nustatė teisingai (žr.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Administracinių teismų praktika, Nr. 6(16), 2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr.A261-242/2008; 2004 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-678/2004, Administracinių teismų praktika Nr.9, ir kt.).Vertinant, ar valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą ( žr.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-27/2010; 2005 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-60/2005; 2004 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4-678/2004 ir kt). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kaip to reikalauja Tarnybinių nusižengimų tyrimo taisyklių 10 punktas. Nagrinėjamu atveju TNT išvadoje tarnybinio nusižengimo sudėties elementai neatskleisti, kaltės klausimas iš viso netirtas.

65Kaip matyti iš 2010 m. vasario 11 d. tarnybinio nusižengimo išvados Nr.A5-78 baigiamosios dalies ir skundžiamo įsakymo, pareiškėja nubausta už Pareigybės aprašymo 6 ir 22 punktų pažeidimą, o pažeidimas yra siejamas su finansinės atskaitomybės terminų pagal atitinkamus projektus nesilaikymu. Pagal Finansų kontrolės taisykles atitinkamos funkcijos vykdant atitinkamų programų ir priemonių finansų kontrolę pavestos Finansų ir turto valdymo skyriui ir Buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės skyriui. Šiomis Taisyklėmis Tarptautinių ryšių ir Europos reikalų skyriui finansų kontrolė srityje pavedimai nesuformuluoti. Pagal Tarptautinių ryšių ir Europos reikalų skyriaus nuostatus, patvirtintus Kultūros ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.ĮV-778, šiam skyriui yra priskirtos atitinkamos funkcijos, susijusios su finansiniais klausimais: kaupia visų ministerijos darbuotojų ataskaitas dėl tarnybinių komandiruočių į užsienį (6.20 p); rengia pagal Tarptautinių ryšių plėtros programą ir Lietuvos įvaizdžio formavimo programą finansuojamų projektų finansuojamas sutartis, jas registruoja ir kaupia ataskaitas dėl šių projektų vykdymo (6.23 p.); rengia ir teikia Finansų ministerijai paraiškas dėl išlaidų, susijusių su dalyvavimu ES institucijų darbo grupėse, kompensavimo (6.24 p.). Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje paminėta, kad Nuostatai buvo išnagrinėti, tačiau remiantis jais jokios išvados dėl pareiškėjai kvalifikuoto tarnybinio nusižengimo sudėties nepateiktos. Pagal Tarptautinių ryšių ir Europos reikalų skyriaus pareigybės aprašymo 6 punkte šias pareigas einančiam valstybės tarnautojui pavesta organizuoti ir kontroliuoti šio skyriaus darbą, teikti ministerijos vadovybei pasiūlymus dėl Lietuvos tarptautinės kultūros politikos ir strategijos, atsakyti už tai, kad būtų tinkamai įvykdyti skyriui nustatyti uždaviniai ir vykdomos funkcijos bei pavedimai, atsiskaityti ministerijos vadovybei už skyriaus veiklą. Pareigybės aprašymo 22 punktu pavesta kontroliuoti skyriaus kompetencijai priskirtų programinių lėšų panaudojimą pagal finansinės kontrolės taisykles, patvirtintas kultūros ministro įsakymu. Šios funkcijos yra bendro pobūdžio. Tarnybinio patikrinimo išvadoje šių Pareigybės punktų pažeidimas nesusietas su jokių konkrečių teisės aktų normų pažeidimu.

66Iš TNT išvados matyti, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo nustatyta, jog už nagrinėjamai bylai aktualius programos „Meno kūrybos plėtra ir sklaida Lietuvoje ir užsienyje“ priemonės „Užtikrinti kultūros atašė užsienyje plėtrą, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato veiklą, įgyvendinti tarptautines sutartis“ projektus koordinuojantys, kontroliuojantys ir atsakingi už programinių priemonių įgyvendinimą asmenys buvo paskirti specialiu Kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-526, pakeitusiu įsakymą Nr.ĮV-170. Šiuo specialiuoju įsakymu Tarptautinių ryšių ir Europos reikalų skyriaus vedėjai (apeliantei) jokie pavedimai nesuformuluoti. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo tiriama kokias funkcijas turėjo atlikti ir ar jas atliko pagal nagrinėjamai bylai aktualius projektus ministerijos valstybės tarnautojai (viceministras ir kt.), kurie buvo paskirti už projektų koordinavimą bei kontrolę minėtu įsakymu, nebuvo nustatyta kokiais būtent teisiniais pagrindais ir veiksmais apeliantė turėjo (jei turėjo) įsiterpti į minėtų projektų kontrolę esant pirmiau aptartam vietiniais aktais nustatytam teisiniam reguliavimui, nes Pareigybės aprašymo 6 ir 22 punktuose aprašytos funkcijos yra bendro pobūdžio. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo nustatytas esminis tarnybinės atsakomybės elementas – valstybės tarnautojo (apeliantės) kaltė dėl konkrečiai apibrėžtos atitinkamus teisės aktus (konkrečias jų normas) pažeidžiančios veikos. Nenustačius bent vieno tarnybinio nusižengimo sudėties elemento tarnybinė atsakomybė negalima. Be to, teisėjų kolegijai išnagrinėjus TNT išvadą kyla pagrįstų abejonių ir dėl patraukimo tarnybinėn atsakomybėn termino. Vienas iš klausimų, kurie turi būti nustatyti atliekant galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą ir nurodyti tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje – tarnybinio nusižengimo padarymo ar paaiškėjimo diena (Taisyklių 10 p.). Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad tarnybinė nuobauda negali būti paskirta jei praėjo 6 mėnesiai nuo nusižengimo padarymo dienos, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą (šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos). Nagrinėjamu atveju atliekant galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą D. D. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo laikas nebuvo nustatytas ir TNT išvadoje apskritai nėra duomenų, kad ši aplinkybė buvo nustatinėjama. Kaip matyti iš skundžiamo įsakymo ir TNT išvados pareiškėja nubausta už netinkamą ataskaitų pateikimo organizavimą pagal projektus, kurių įvykdymo terminai baigėsi atitinkamai 2009 m. kovo 10 d., 2009 m. kovo 12 d., 2009 m. kovo 25 d., 2009 m. balandžio 26 d., 2009 m. liepos 10 d., 2009 m. lapkričio 30 d. Tarp šių terminų pabaigos ir 2010 m. vasario 11 d. TNT išvados surašymo dienos (laikant šią datą galimo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena) yra ilgesnis nei 6 mėnesių terminas (išskyrus vieną atvejį) ir byloje nėra duomenų, kad galimas tarnybinis nusižengimas buvo nustatytas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą (Taisyklių 10 p.). TNT išvados teiginiai, apibūdinantys ką turėjo atlikti pareiškėja pagal Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas („privalėjo laiku imtis veiksmų, užtikrinančių atsiskaitymo už projektus organizavimą“, „nesiėmė reikiamų veiksmų ir neužtikrino, kad atsąskaitos pagal sutartis būtų pateiktos laiku“) apie tarnybinio nusižengimo padarymo laiką nesuteikia jokios konkrečios informacijos. Tarnybinio nusižengimo formuluotė „netinkamas ataskaitų pateikimo organizavimas pagal projektus“ taip pat nesuteikia informacijos apie galimo tarnybinio nusižengimo padarymo laiką. Dėl minėtų priežasčių teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių, ar tarnybinė nuobauda pareiškėjai nėra paskirta praleidus įstatymu nustatytą terminą (VTĮ 30 str.1 d.), o į bylą pateiktų įrodymų visuma šios abejonės nepašalina. Kadangi nagrinėjamu atveju atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą nebuvo nustatytas esminis tarnybinio nusižengimo sudėties elementas – kaltė, taip pat nebuvo nustatytas galimo tarnybinio nusižengimo padarymo laikas, kaip to reikalauja Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis ir Tarnybinių nusižengimų tyrimo taisyklių 10 punktas, tai laikytina esminiu pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčiu užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą pažeidimu. Įsakymas skirti tarnybinę nuobaudą, kuris priimtas remiantis minėta TNT išvada, kuri neatitinka esminių turinio reikalavimų, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Konstatavimas, kad ginčijamas individualus administracinis aktas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turinčios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti pagrįstumą (ABTĮ 89 str.1 d.3 p.) yra savarankiškas procesinis pagrindas jį panaikinti.

67Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei surinktus įrodymus ir šio procesinės teisės normų neatitinkančio vertinimo pagrindu priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

68Remiantis išdėstytais argumentais pareiškėjos D. D. apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas priimant naują sprendimą - pareiškėjos skundas dėl įsakymo paskirti tarnybinė nuobaudą panaikinimo tenkinamas - Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymas Nr. P3-58 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. D.“ panaikinamas.

69Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

70pareiškėjos D. D. apeliacinį skundą patenkinti.

71Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 15 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - pareiškėjos D. D. skundą patenkinti. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymą Nr. P3-58 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo D. D.“ panaikinti.

72Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,... 3. dalyvaujant pareiškėjos atstovui V. Ž.,... 4. atsakovo atstovei V. Č.,... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 6. Teisėjų kolegija... 7. I.... 8. Pareiškėja D. D. (toliau – ir pareiškėja)... 9. Pareiškėja paaiškino, kad dirba Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos... 10. Skundą pareiškėja pagrindė šiais argumentais:... 11. 1. Kultūros ministerijoje nėra teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų... 12. Pažymėjo, kad teisės aktų (tvarkų), reglamentuojančių iš išorės... 13. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 12 d.... 14. Akcentavo, kad konkrečių, pirmiau paminėtų procedūrų jos pareigybės... 15. 2. Kultūros ministro 2010 m. sausio 22 d. įsakymu Nr.ĮV-34 sudaryta jos... 16. 3. Komisija nesilaikė procedūrų, nustatytų Vyriausybės 2002 m. birželio... 17. 4. Komisija netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2008 m.... 18. 5.Komisija tinkamai neįvertino Kultūros ministerijos teisės aktų,... 19. Atsakovas Lietuvos Respublikos kultūros ministerija prašė 20. Atsiliepime į skundą (b. l. 27-30) išdėstė šiuos nesutikimo su... 21. 1. Vykdydama savo darbo funkcijas pareiškėja privalėjo vadovautis Kultūros... 22. 2. Pagal Pareigybės aprašymą Tarptautinių ryšių ir Europos reikalų... 23. 3. Pagal Finansų kontrolės taisyklių 15.6 ir 15.8 punktus atsakingas už... 24. Buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės skyriaus vyr. specialistės 25. 4. Tarnybinė nuobauda Tarptautinių ryšių ir Europos reikalų skyriaus... 26. 5. Komisija 2010 m. sausio 27 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą... 27. II.... 28. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 15 d. sprendimu (b.... 29. Ištyręs įrodymus teismas nustatė, kad remdamasis Kultūros ministerijos... 30. Nustatė, kad 2009 m. balandžio 3 d. Kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-170... 31. Iš Kultūros ministerijos Buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės skyriaus... 32. Teismas nustatė, jog pareiškėja 2010 m. vasario 1 d. paaiškinime Nr. A5-53... 33. Teismas pažymėjo, kad pagal pareiškėjos Pareigybės aprašymo 6 punktą,... 34. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad... 35. III.... 36. Pareiškėjos D. D. (toliau – ir apeliantė)... 37. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:... 38. 1. Teismas netinkamai nustatė ir aiškino faktines bylos aplinkybes. Teismas... 39. 2. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ar valstybės... 40. 3. Kultūros ministerijos teisės aktuose nėra tinkamai nustatyta tvarka kas,... 41. 4. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2007 m. spalio... 42. 5. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ryšio tarp Pareigybės aprašymo... 43. 6. Komisijos išvadoje nenustatyta, kokių veiksmų pareiškėja neatliko. Tai... 44. Atsiliepimu į pareiškėjos D. D. apeliacinį skundą (b.... 45. Savo poziciją atsakovas grindžia faktinėmis aplinkybėmis ir iš dalies tais... 46. Nesutikdamas su apeliaciniu skundu papildomai nurodo šiuos argumentus:... 47. 1. Pareiškėjos pozicija dėl jos neinformavimo nekonkreti, nemotyvuota,... 48. 2. Apeliaciniame skunde pareiškėja neginčija pareigų, nurodytų Pareigybės... 49. 3. Vadovaujantis tarnybinių patikrinimų atlikimo ir tarnybinių nuobaudų... 50. 4. Pareiškėja cituodama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 51. Teisėjų kolegija... 52. IV.... 53. Apeliacinis skundas tenkinamas.... 54. Nagrinėjamas ginčas yra kilęs dėl Kultūros ministro 2010 m. vasario 11 d.... 55. Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad... 56. Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnis nustato, kad valstybės tarnautojai... 57. Tarnybinių nuobaudų valstybės tarnautojams skyrimo bendrosios nuostatos... 58. Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnis nustato esminius reikalavimus,... 59. Nagrinėdamas, ar atsakovo 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. P3-58 tarnybinė... 60. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad... 61. Tarnybinių nusižengimų tyrimo taisyklių 10 punkte nustatyta, kad ištyręs... 62. Įsakymo skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą įžanginėje dalyje... 63. Kadangi įsakyme skirti tarnybinę nuobaudą yra nurodyta, jog buvo... 64. Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 65. Kaip matyti iš 2010 m. vasario 11 d. tarnybinio nusižengimo išvados Nr.A5-78... 66. Iš TNT išvados matyti, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo... 67. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos netinkamai vertino... 68. Remiantis išdėstytais argumentais pareiškėjos D. D.... 69. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 70. pareiškėjos D. D. apeliacinį skundą patenkinti.... 71. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 15 sprendimą... 72. Sprendimas neskundžiamas....