Byla N-62-832-11
Dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. nutarimo G. D. administracinio teisės pažeidimo byloje

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. nutarimo G. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą G. D. už tai, kad 2009 m. gruodžio 18 d. atlikus planinį – specifinį patikinimą UAB „Aronsa“ nustatyta, kad įmonė 2008 m. neįvykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 patvirtintame valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane Vyriausybės nustatytų alyvų atliekų tvarkymo užduočių, t. y. neužtikrino, kad 2008 m. būtų regeneruota arba perdirbta į kurą 15,26 tonos alyvų atliekų ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 341 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus bei 2002 m. balandžio 12 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 519 patvirtinto Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano 166.4 punkto reikalavimus, tuo G. D. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 5119 straipsnio 7 dalyje.

5Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. kovo 19 d. nutarimu pripažino G. D. kaltu padarius ATPK 5119 straipsnio 7 dalyje numatytą pažeidimą ir skyrė jam administracinę nuobaudą – įspėjimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs protokole nurodytų teisės normų turinį, konstatavo, jog gamintojas ar importuotojas neturi jokios pasirinkimo laisvės – jis privalo vykdyti įstatymo ir poįstatyminio teisės akto reikalavimus, t. y. neužtenka tvarkyti tik dalį alyvų, turi būti sutvarkyta tokia dalis, kokia numatyta teisės aktuose. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad UAB „Aransa“ šių užduočių nevykdė tinkamai. Teismas nelaikė įtikinamais G. D. argumentų dėl galimybės perdirbti tokį alyvos kiekį nebuvimo.

6Apeliaciniu skundu G. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė pažeidimo paaiškėjimo datą – 2009 m. gruodžio 18 d., kas sąlygojo netinkamą ATPK 35 straipsnio 1 dalies taikymą. Nurodo, jog Institucijai apie nepilnai perdirbtą alyvos kiekį tapo žinoma nuo Bendrovės Ataskaitos pateikimo dienos, t. y. 2009 m. birželio 1 d., vėliausiai – nuo patikrinimo datos 2009 m. liepos 22 d. Taip pat apelianto manymu, jo veikoje nėra ATPK 5119 straipsnio 7 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, t. y. objektyviosios pusės, kadangi ši teisės norma numato atsakomybę už alyvų atliekų netvarkymą ir nedalyvavimą alyvų atliekų tvarkymo sistemoje. Tuo tarpu apeliantas dalį atliekų sutvarkė. Be to, veikoje nėra ir subjektyviosios pusės – kaltės, t. y. tyčinių ar neatsargių veiksmų, kadangi galutinis pateiktos į rinką alyvos kiekis bendrovei tapo žinomas tik 2008 m. pabaigoje. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teisės aktai, reglamentuojantys alyvos atliekų tvarkymą, nėra aiškūs, teisės nuostatos suformuotos dviprasmiškai ir neaiškiai, todėl atsakomybė už juos negali būti taikoma.

7Teisėjų kolegija

konstatuoja:

8II.

9Apeliacinis skundas tenkintinas.

10G. D. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 5119 straipsnio 7 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad UAB „Aransa“, kurioje jis paskirtas atsakingu už alyvų perdirbimo organizavimą, neįvykdė Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 patvirtintame valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų alyvų atliekų tvarkymo užduočių, t. y. neužtikrino, kad 2008 m. būtų regeneruota arba perdirbta į kurą 15,26 tonos alyvų atliekų.

11ATPK 5119 straipsnio 7 dalyje, kurios pažeidimu kaltinamas G. D., numatyta atsakomybė už alyvų atliekų netvarkymą ir nedalyvavimą alyvų atliekų tvarkymo sistemoje, t. y. už tai, kad subjektas apskritai netvarko alyvų atliekų ar apskritai nedalyvauja alyvų atliekų tvarkymo sistemoje. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad UAB „Aransa“ dalį alyvų atliekų sutvarkė, nėra. Tačiau, kaip jau minėta, atsakomybė pagal šį straipsnį gali kilti ne už tai, kad atliekos tvarkomos ne tokiais kiekiais, kokie nurodyti teisės aktuose, o už tai, kad alyvų atliekos yra apskritai netvarkomos. Todėl spręstina, kad G. D. veikoje nėra vieno iš būtinų administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių – objektyviosios pusės.

12Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad G. D. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 5119 straipsnio 7 dalyje, sudėties, todėl, sutinkamai su ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, byla jo atžvilgiu nutrauktina. Įvertinusi priimamo procesinio sprendimo rūšį, dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nebepasisakys.

13Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

15G. D. apeliacinį skundą tenkinti.

16Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. nutarimą G. D. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą G. D. atžvilgiu nutraukti.

17Nutarimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai