Byla e2A-1262-912/2020

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai ir viešajai įstaigai Respublikinei Klaipėdos ligoninei dėl konkurso rezultatų panaikinimo, sveikatos apsaugos ministro įsakymo panaikinimo, darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, ieškovo grąžinimo į pareigas, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo; tretieji asmenys: D. S., AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujama filialo Lietuvoje.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovas prašė teismo: 1) panaikinti konkurso VšĮ Respublikinės Klaipėdos direktoriaus pareigoms eiti komisijos 2019 m. birželio 19 d. protokolinį sprendimą Nr. 13-18 dėl pretendentų įvertinimo bei dviejų daugiausiai balų surinkusių pretendentų – D. S. ir J. K. kvietimo į antrą atrankos etapą – pokalbį su ministru; 2) sveikatos apsaugos ministro 2019 m. liepos 23 d. įsakymą Nr. K530 Dėl D. S. priėmimo į VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pareigas; 3) pripažinti ieškovo atleidimą neteisėtu; 4) grąžinti ieškovą laikinai eiti ligoninės direktoriaus pareigas; 5) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2019 m. liepos 31 d. iki sprendimo įvykdymo dienos; 6) jei teismas negrąžintų ieškovo į darbą, priteisti šešių mėnesių ieškovo VDU dydžio kompensaciją iš ligoninės ir 5 000 Eur neturtinės žalos.

72.

8Ieškovas nurodė, kad nuo 1984 metų dirbo VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, nuo 2000 metų buvo jos vadovas. Kai pasibaigė terminuota ieškovo darbo sutartis, sveikatos apsaugos ministras 2018 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. K-550 paskyrė ieškovą laikinai eiti ligoninės direktoriaus pareigas iki tol, kol viešo konkurso būdu bus priimtas ligoninės direktorius, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams. Sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. K-926 ieškovo darbo sutarties terminas pratęstas iki tol, kol viešo konkurso būdu bus priimtas ligoninės direktorius. Ministras 2019 m. gegužės 13 d. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-560 paskelbė viešą konkursą ligoninės direktoriaus pareigoms eiti, 2019 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-662 sudarė konkurso komisiją. Ieškovas taip pat dalyvavo nurodytame konkurse. Komisija 2019 m. birželio 19 d. posėdyje įvertino konkurso dalyvius, nustatė jų eiliškumas ir protokoliniu sprendimu du daugiausiai balų surinkusius pretendentus (D. S. ir J. K.) pakvietė į antrą atrankos etapą – pokalbį su ministru. Po nurodyto pokalbio išrinktas laimėtojas – trečiasis asmuo D. S.. Ministras 2019 m. liepos 23 d. įsakymu priėmė laimėtoją į darbą ir 2019 m. liepos 29 d. sudarė darbo sutartį. Ieškovas nesutinka su konkurso rezultatais, teigia, kad komisija buvo šališka, nes komisijos pirmininkės O. V. motina B. B. dirbo toje pačioje Šilutės ligoninėje, kaip ir konkurso laimėtojas. Neoficialiais duomenimis, komisijos pirmininkę ir laimėtoją siejo asmeninė pažintis. Komisijos pirmininkė nenusišalino, todėl komisijos sprendimas neteisėtas, todėl ieškovas nepagrįstai negalėjo dalyvauti 2–ajame konkurso etape. Komisijos darbas neskaidrus, parengiamieji posėdžiai neprotokoluoti, nepateiktos nešališkumo deklaracijos. Konkurso rezultatams įtakos turėjo taip pat ir jo bei sveikatos apsaugos ministerijos vadovybės įtampa. Ieškovas buvo apskundęs ministerijos veiksmus Seimo kontrolieriui. Ieškovas buvo neparankus ministerijos vadovybei. Darbo sutartis su juo buvo nutraukta 2019 m. liepos 31 d. Nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. į ligoninės direktoriaus pareigas priimtas dirbti asmuo, laimėjęs viešą konkursą pareigoms užimti. Ieškovas nurodė, kad sveikatos apsaugos ministras neteisėtai nutraukė darbo sutartį, nes neįvyko aplinkybė, su kuria sieta darbo sutarties pabaiga. Ieškovas atleistas iš pareigų anksčiau, negu jas pradėjo eiti konkursą laimėjęs asmuo.

93.

10Atsakovė Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų apie konkurso komisijos pirmininkės suinteresuotumą konkurso rezultatais. Nenustatyta interesų konflikto. Nei Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK), nei kitos institucijos nenustatė, kad komisijos pirmininkė pažeidė tarnybinę etiką ar padarė pažeidimų. Jeigu būdų komisijos veikla vis tiek būtų teisėta. Net neskaičiuojant pirmininkės vertinimų, ieškovas nebūtų užėmęs nei pirmos, nei antros vietos. Konkurse buvo vertinamas pretendentų elgesys, bet ne tikrinamos jų žinios. Ieškovo darbo sutartyje nenustatyta, kad sutartis bus nutraukta tą dieną, kai bus priimtas naujas ligoninės vadovas, arba, kad įskaičiuojama diena, kurią pareigas pradeda eiti naujas vadovas. Ieškovas dirbo iki 2019 m. liepos 31 d., o konkurso laimėtojas pradėjo dirbti nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. Ieškovo darbo sutartis įgyvendinta pažodžiui. Ieškovas nepagrindė reikalavimo priteisti neturtinę žalą.

114.

12Atsakovė VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Nurodytos atsakovės atsiliepimas grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepimas, papildomai nurodyta, kad faktas, jog ieškovas nelaimėjo konkurso, nėra pagrindas panaikinti viso konkurso rezultatus. Tai, kad trečiasis asmuo ligoninės direktoriaus pareigas pradėjo eiti 2019 m. rugpjūčio 1 d., negali būti laikoma pažeidimu. Negalima situacija, kad ligoninėje vienu metu dirbtų du vadovai. Šiuo metu ligoninės direktoriaus pareigas eina teisėtai konkurso būdu išrinktas trečiasis asmuo.

135.

14Trečiasis asmuo D. S. prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, nurodė, kad ieškovo kaltinimai sveikatos apsaugos ministrui ir konkurso pirmininkei yra neetiški. Ieškovas neginčija to, kad jis konkurse užėmė ketvirtą vietą. Pasvarstymai dėl komisijos pirmininkės ir trečiojo asmens pažinties, kilimo iš to paties miesto nereiškia, kad komisijos pirmininkė buvo neobjektyvi ar nepagrįstai palaikė, kurį nors kitą konkurso dalyvį. Priešingai, iš konkurso protokolo išrašo matyti, kad komisijos pirmininkė ieškovui skyrė vieną didžiausių balų. Dėl to komisijos pirmininkės balas, skirtas ieškovui tik padidino bendrą balų vidurkį.

156.

16Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje prašė atmesti ieškinį, rėmėsi tokiais pat, kaip ir kitų byloje dalyvaujančių atsiliepimuose išdėstytieji argumentais, papildomai nurodė, kad ieškovas piktnaudžiauja teise, siekia naudos sau.

17II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

187.

19Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 10 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė atsakovei Sveikatos apsaugos ministerijai iš ieškovo 4 507,25 Eur, atsakovei VšĮ Respublikinei Klaipėdos ligoninei – 5 000 Eur, trečiajam asmeniui D. S. – 2 610 Eur bylinėjimosi išlaidų.

208.

21Teismas nurodė, kad nėra įrodymų, jog konkursas Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pareigoms užimti organizuotas ir vykdytas nesilaikius nustatytų reikalavimų. Apie konkursą paskelbta viešai. Pretendentams nebuvo kliūčių pateikti dokumentus. Jie informuoti apie konkurso tvarką, vertinimo būdus, reikalingus žinoti teisės aktus ir pan. (1 t., b. l. 39–43I). Komisija pretendentų atrankai vykdyti sudaryta pagal sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gegužės 10 d. įsakymu patvirtintų Vadovų konkursų organizavimo nuostatų IV skyriaus reikalavimus. Teismas padarė išvadą, kad konkurso komisija buvo nešališka. Ji sudaryta iš Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vyriausybės kompetentingų, su sveikatos apsaugos priežiūra, socialiniais, personalo reikalais susijusių darbuotojų. Taip pat stebėtojo teisėmis dalyvavo Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas K. Š.. Teismas nustatė, kad pretendentams į ligoninės direktoriaus pareigas susirinkus konkurso dieną, pateikta užduotis raštu. Po to su kiekvienu kandidatu (abėcėlės tvarka) įvyko individualus pokalbis. Pretendentų rašto užduočių vertinimas ir interviu dalies vertinimas vyko pasibaigus nurodytų konkurso dalių. Komisijos nariai užpildė individualaus vertinimo lentelės dalis: pokalbio įvertinimo balais laikus ir praktinės užduoties įvertinimo balais laukus. Rašto užduotis įvertinta pagal rašto užduoties vertinimo gaires.

229.

23Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų apie konkurso komisijos pirmininkės O. V. ir trečiojo asmens D. S. neformalius ryšius, susitikimus namuose, asmeninio pobūdžio santykius. Teismas sprendė, kad neturi reikšmės aplinkybė, jog O. V. motina dirbo Šilutės ligoninėje, kai šios ligoninės vyr. gydytoju buvo trečiasis asmuo. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2019 m. spalio 2 d. sprendime Nr. KS-224 nurodyta, kad O. V., dalyvaudama . sveikatos apsaugos ministro 2019 m. birželio 4 d įsakymu Nr. V-662 patvirtintos konkurso į Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pareigas komisijos veikloje, vertindama tuometinio Šilutės ligoninės vyriausiojo gydytojo D. S. tinkamumą užimti pareigas ir nedeklaruodama duomenų apie artimo asmens darbovietę, nepažeidė Viešų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio dalies 2 punkto, 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 7 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų (3 t., b. l. 140–150). Nenustatyta objektyvių faktų, dėl kurių būtų kilę abejonių dėl komisijos pirmininkės nešališkumo. Teismas negali remtis gandais, nuogirdomis, ar ieškovo subjektyvia nuomone dėl komisijos pirmininkės šališkumo. Teismas apklausė komisijos pirmininkę ir, įvertinęs jos parodymus, taip pat rašytinius įrodymus ir garso įrašus, nustatė, kad ji buvo nešališka.

2410.

25Teismo kompetencijai nepriskirta teisė vertinti konkurso komisijos klausimų turinio, sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės atitinka tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas. Konkurso teisėtumą teismas revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu. Dėl to teismas nesirėmė ieškovo pateiktomis Mykolo Romerio universiteto Viešojo valdymo fakulteto Lyderystės ir strateginio valdymo instituto doc. dr. R. V. 2019 m. lapkričio 14 d. ir Klaipėdos universiteto Sveikatos fakulteto docento dr. A. G. 2019 m. lapkričio 11 d. išvadomis dėl pretendentų rašto darbų įvertinimo. Specialistų išvados negali paneigti teisėtai sudarytos komisijos, veikusios nuostatų pagrindu, siekiant atrinkti geriausius pretendentus 2–ajam konkurso etapui (pokalbiui su ministru) vertinimo rezultatų. Konkurso sąlygos, užduotys buvo visiems vienodos. Vertindamas rašytinius įrodymus – vertinimo suvestinę lentelę, individualaus vertinimo lenteles, teismas nustatė, kad nesiskyrė komisijos narių vertinimai dėl ieškovo, lyginant su kitais pretendentais. Balai surašyti aiškiai, be taisymų ar pastabų. Išklausęs konkurso garso įrašą, teismas nenustatė, kad kuris nors komisijos narys būtų uždavęs nekompetentingus ar neetiškus, šališkus klausimus. Ieškovas užėmė ketvirtą vietą. Vertinimų aritmetinis vidurkis atspindi objektyvų komisijos požiūrį į pretendentus. Dėl to teismas atmetė ieškovo argumentus, kad ieškovas įvertintas perprastai.

2611.

27Teismas sprendė, kad komisija galėjo užduoti klausimų apie teisės aktų projektus (t. y. apie Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo projektą). Pretendentams nurodytų teisės aktų šaltinių sąraše nurodytas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą. Komisijos nariai buvo atrinkti sveikatos apsaugos ministro įsakymu iš įvairių ministerijos struktūrinių padalinių, Vyriausybės, pasitelktas stebėtojas – gydytojų vadovų sąjungos prezidentas. Dėl to teismui nekilo abejonių dėl komisijos narių kompetencijos.

2812.

29Teismas nurodė, kad ieškovas laikinai dirbo ligoninės direktoriumi iki tol, kol viešo konkurso būdu bus priimtas VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius. Konkursą laimėjo trečiasis asmuo D. S.. Su juo 2019 m. liepos 29 d. sudaryta darbo sutartis jis pradėjo dirbti nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. Ieškovas iš darbo atleistas 2019 m. liepos 31 d. Dėl to teismas padarė išvadą, kad nepažeistos ieškovo darbo sutarties nuostatos, užtikrintos ligoninės vadovo funkcijų nepertraukiamumas. Nenustatęs neteisėtų atsakovių veiksmų, teismas atmetė išvestinį ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.

3013.

31Teismas nenustatė, kad atsakovas (ar pats ieškovas) būtų sąmoningai klaidinę proceso dalyvius ar teismą, veikę prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Visos šalys byloje aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, todėl teismas padarė išvadą, kad jos nepiktnaudžiavo savo teisėmis.

32III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3314.

34Ieškovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

3514.1.

36Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Ieškovui nustatyta neproporcinga įrodinėjimo našta. Ši byla yra darbo byla, todėl teismas turėjo būti aktyvus ir pats rinkti įrodymus. Ne ieškovo, bet atsakovo pareiga įrodyti, kad konkurso komisija buvo nešališka, o ieškovas atleistas iš darbo teisėtai. Ieškovas objektyviai negali pateikti įrodymų apie artimus komisijos pirmininkės O. V. ir trečiojo asmens D. S. asmeninius ryšius. Ieškovas tai galėtų padaryti, jeigu slaptai filmuotų ir fotografuotų nurodytų asmenų susitikimus. Ieškovo pateiktų įrodymų pakanka konstatuoti, kad komisijos pirmininkė veikė buvus interesų konfliktui. Jos motina dirbo vienoje įstaigoje su konkurso laimėtoju. Nurodyti asmenys ne kartą yra susitikę motinos namuose. Ieškovas pateikė dviejų specialistų išvadas, kurios pagrindžia, kad komisija buvo šališka, netinkamai vertino konkurso dalyvius.

3714.2.

38Teismas neišsamiai įvertino įrodymus, nevertino ieškovo pateiktų įrodymų. Dėl to teismas neatskleidė bylos esmės. Teismas nemotyvavo, kodėl netyrė ieškovo pateiktų specialistų išvadų. Aptariamos išvados yra sąsajos su bylos nagrinėjimo dalyku, nes jose išanalizuoti konkurso dalyviams pateikta rašto užduotis, dalyvių rašto darbai, komisijos parengtos vertinimo gairės. Rašto užduotis (atvejo analizė) buvo neišsami, todėl neįmanoma vertinti dalyvių atsakymų. Konkurso užduoties vertinimo gairės taip pat neišsamios, nesusietos su pateikta rašto užduotimi (atvejo analize). Suskaičiavus atsakymų rezultatus pagal vertinimo gairėse nustatytus kriterijus (indikatorius), trečiajam asmeniui turėjo būti skirti du, o ieškovui – 6 balai. Dėl to konkurso laimėtojas neteisėtas. Teismas, priimdamas į bylą ieškovo pateiktas specialistų išvadas, buvo nusprendęs dėl jų sąsajumo su byla. Dėl to ieškovas turėjo teisėtą lūkestį, kad teismas ištirs nurodytus įrodymus. Priešingu atveju ieškovas būtų galėjęs rinkti ir teikti teismui naujų įrodymų. Ieškas 2020 m. sausio 20 d. teismo posėdyje prašė kviesti apklausti išvadas parengusius specialistus, bet teismas atsisakė tai padaryti.

3914.3.

40Teismas nepagrįstai rėmėsi tik liudytojų R. K. ir O. V., kurios suinteresuotos bylos baigtimi, parodymais. Jos buvo konkurso komisijos narės, susijusios su atsakove Sveikatos apsaugos ministerija tarnybos santykiais.

4114.4.

42Ieškovo darbo sutartis nutraukta neteisėtai, nes nebuvo įvykusi sutartyje nustatyta sąlyga – nebuvo įsigaliojusi ir nepradėta vykdyti konkursą laimėjusio asmens darbo sutartis. Su ieškovu sudarytoje darbo sutartyje nustatyta jos termino pabaigos sąlyga (į pareigas bus priimtas asmuo, laimėjęs viešą konkursą pareigoms užimti) siejama ne tik su darbo sutarties su konkursą laimėjusiu asmeniu sudarymu, bet taip pat ir su tokios darbo sutarties įsigaliojimu. Nurodytą aplinkybę nurodė taip pat ir trečiasis asmuo D. S. atsiliepime į ieškinį.

4314.5.

44Iš ieškovo priteistos neproporcingai didelės ir nepagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Jų atsirado dėl jas patyrusių proceso dalyvių veiksmų. Ligoninė turi savo teisininką. Jis galėjo atstovauti teisme ir ligoninė būtų nepatyrusi bylinėjimosi išlaidų. Ligoninės atsiliepimą į ieškinį pasirašė ligoninės teisininkė. Dėl to ligoninė nepagrįstai samdė advokatus. Trečiąjį asmenį D. S. nepagrįstai atstovavo du advokatai. Su vienu advokatu trečiasis asmuo sutartį su darė būdamas ligoninės vadovu, su kitu – savo vardu. Teismas neatsižvelgė, kad ši byla yra darbo byla, o ieškovas – buvęs darbuotojas, silpnesnioji daro santykių šalis. Ieškovas buvo priverstas rinkti įrodymus, nes atsakovai nepagrįstai atsisakė vykdyti jiems priskirtą pareigą įrodinėti. Dėl to, ieškovo nuomone, bylinėjimosi išlaidos iš jo neturėtų būti priteistos arba turėtų būti sumažintos.

4515.

46Atsiliepime atsakovė Sveikatos apsaugos ministerija prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

4715.1.

48Apeliantas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius, kad O. V. ir trečiąjį asmenį D. S. siejo pažintis. VTEK 2019 m. spalio 2 d. sprendime nustatė, kad nėra duomenų apie tai, kad O. V. tiesiogiai, akivaizdžiai ir aiškiai buvo asmeniškai suinteresuota spręsdama klausimus, susijusius su kandidatu ligoninės direktoriaus pareigoms užimti D. S.. Specialiųjų tyrimų tarnyba taip pat nenustatė su O. V. šališkumu susijusių aplinkybių. Komisijos 2019 m. birželio 19 d. posėdžio garso įraše užfiksuota posėdžio eiga – posėdyje laikytasi nustatytos tvarkos, posėdis vyko objektyviai ir nešališkai. Nenustatyta to, kad būtų pažeistos procedūros vykdant konkursą.

4915.2.

50Pirmos instancijos teismas išsamiai ištyrė ir pasisakė dėl visos Konkurso organizavimo tvarkos bei vertinimo ir detaliai išdėstė savo argumentus dėl kiekvieno iš Apelianto argumento. Teismas pagrįstai vadovavosi Konstitucinio Teismo išaiškinimu dėl valstybės tarnybos, kad teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą. Pirmos instancijos teismas pagrįstai specialistų išvadas vertino kartu su visais byloje esančiais įrodymais ir atsižvelgė į jų visetą, nesuteikdamas nė vienam iš įrodymų didesnės įrodomosios galios.

5115.3.

52Visiems pretendentams pateikta ta pati praktinė užduotis, siekta įvertinti, ar pretendentai susipažinę su esminiais asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos vertinimo kriterijais, kokiais žmogiškųjų išteklių valdymo principais vadovautųsi, ar pretendentai susipažinę su darbo teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais, kaip pretendentai praktikoje taiko žmogiškųjų išteklių valdymo pagrindus.

5315.4.

54Konkurso komisija vertino konkurso dalyvių gebėjimus, o ieškovės pateiktose išvadose specialistai vertino konkurso dalyvių žinias. Tai nesuderinama su konkurso nuostatais ir reikalavimais. Nenustatyta, kad su kuriuo nors iš pretendentų elgtasi nevienodai, sudarant išskirtines sąlygas ar ribojant kokias nors kitų pretendentų teises.

5515.5.

56Ieškovo darbo sutartis nutraukta 2019 m. liepos 31 d. Nurodytą dieną jis dirbo iki darbo dienos pabaigos. Kitą darbo dieną pradėjo dirbti konkursą laimėjęs direktorius D. S.. Dėl to užtikrinta nepertraukiama ligoninės veikla.

5715.6.

58Asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų neišieškojimas iš bylą pralaimėjusio asmens reikštų asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimą. Turi būti laikomasis visiško bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principo. Išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių. Didžioji jų dalis susidarė dėl apelianto veiksmų. Jis vieną kartą tikslino ieškinį, keitė poziciją, du kartus prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

5916.

60Atsiliepime atsakovė VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pat argumentais, kaip ir kitos atsakovės atsiliepimas, papildomai nurodyti tokie argumentai:

6116.1.

62Ieškovas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019, nes nurodytoje byloje spręsta dėl autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektų teisės reikalauti uždrausti tarpininkui teikti elektroninių ryšių tinklais paslaugas tretiesiems asmenims. Nagrinėjama byla yra darbo byla. Dėl to šių bylų aplinkybės netapačios.

6316.2.

64Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl įrodinėjimo darbo bylose specifikos – darbuotojas nėra tik pasyvus proceso stebėtojas, jis nėra visiškai atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019). Aiškinimas, kad ieškovas neturi įrodyti aplinkybių, dėl kurių prašo panaikinti konkurso rezultatus ir darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, prieštarauja protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principams (CK 1.5 straipsnis).

6516.3.

66Aplinkybė, kad ieškovas negali pateikti įrodymų savo teiginiams dėl šališkos komisijos narių ir komisijos neteisėto sprendimo, negali būti vertinama kaip ieškovo teisės į teisingą teismą pažeidimas. Priešingai, tai yra įrodymas, kad nėra ieškinyje nurodytų aplinkybių.

6716.4.

68Faktas, kad asmuo nelaimėjo konkurso, nėra pagrindas panaikinti konkurso rezultatus, jeigu neįrodoma, jog pažeidimą ir pretendento galimybės laimėti šį konkursą netekimą sieja priežastinis ryšys.

6916.5.

70Apeliaciniame skunde nenurodyta, kokių konkrečių įrodymų galėjo pateikti atsakovai. Priešingai, jie teikė tokius įrodymus: komisijos posėdžio garso įrašas, VTEK 2019 m. spalio 2 d. sprendimas, komisijos pirmininkės ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovės paaiškinimai apie konkurso dalyvių vertinimą. Tai, kad nė vienas iš atsakovų nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieškovo poziciją, nėra pagrindas teigti, jog atsakovai iš viso neteikė jokių įrodymų.

7116.6.

72Pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė, kodėl nesirėmė ieškovo pateiktomis specialistų išvadomis. Teismas atsižvelgė į Sveikatos ministerijos atstovės paaiškinimus, kad, vertinant konkurso dalyvių atsakymus, nesiekiama tikrinti žinių kaip egzamine, tikrinamas ir vertinamas pretendento elgesys tam tikroje situacijoje, įgūdžiai ir patirtis, profesinė, darbo patirtis, dalykinės savybės, gebėjimas vadovauti.

7316.7.

74Ieškovo paskutinė darbo diena buvo 2019 m. liepos 31 d. (DK 65 straipsnio 5 dalis). Kitą darbo dieną pradėjo dirbti naujas vadovas.

7516.8.

76Ieškovas kvestionuoja ligoninės ir jos direktoriaus teisę pasitelkti advokatus. Vis dėlto nurodyti asmenys turi tokią teisę (DK 226 straipsnio 1 dalis; CPK 56 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas įvertino šalių elgesį, atstovų vykimą į teismo posėdžius, todėl pagrįstai nustatė priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį. Teismų praktika yra tokia, kad darbo bylose atsakovams priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Trečiasis asmuo pasitelkęs kito negu ligoninės advokato pagalbą, veikė sąžiningai, atribojo savo privatų fizinio asmens, kaip konkurso laimėtojo, interesą nuo ligoninės intereso.

77Teisėjų kolegija konstatuoja:

78IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,

79teisiniai argumentai ir išvados

8017.

81Nagrinėjamoje byloje keliami darbo sutarties pabaigos ir pradžios termino sampratos, viešo konkurso pareigoms užimti komisijos šališkumo, įrodinėjimo naštos paskirstymo klausimai.

8218.

83Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

84Dėl byloje nustatytų aplinkybių

8519.

86Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas ir VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė 2018 m. liepos 9 d. sudarė terminuotą darbo sutartį, pagal kurią ieškovas paskirtas vykdyti ligoninės direktoriaus pareigas iki tol, kol viešo konkurso būdu bus priimtas ligoninės direktorius, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiai ( 1 t., b. l. 25, 26). Sveikatos apsaugos ministro įsakymu 2018 m. gruodžio 21 d. ieškovo darbo sutarties terminas pratęstas iki kol, kol viešo konkurso būdu bus priimtas ligoninės direktorius (1 t., b. l. 27).

8720.

88Sveikatos apsaugos ministras 2019 m. gegužės 13 d. įsakymu paskelbė viešą konkursą VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pareigoms eiti (1 t., b. l. 87). Ministras 2019 m. birželio 4 d. įsakymu sudarė Konkurso komisiją (1 t., b. l. 147). Ieškovas pateikė prašymą dalyvauti Konkurse ir jame dalyvavo. Konkurso komisijos 2019 m. birželio 19 d. posėdžio metu konkurso dalyviai įvertinti: nustatytas jų įvertinimų eiliškumas ir priimtas protokolinis sprendimas dėl dviejų daugiausiai balų, bet ne mažiau kaip šešis balus, surinkusių pretendentų – D. S. ir J. K.. Nurodyti dalyviai pakviesti į antrą konkurso etapą – pokalbį su sveikatos apsaugos ministru (1 t., b. l. 31). Pasibaigus antrajam etapui, išrinktas konkurso laimėtojas – trečiasis asmuo D. S.. Sveikatos apsaugos ministras 2019 m. liepos 23 d. įsakymu priėmė nurodytą asmenį į ligoninės direktoriaus pareigas (2 t., b. l. 66). Pastarasis ir Sveikatos apsaugos ministerija 2019 m. liepos 29 d. sudarė darbo sutartį, kuri įsigaliojo ir darbuotojas pradėjo dirbti 2019 m. rugpjūčio 1 d. (3 t., b. l. 23, 24). Sveikatos apsaugos ministerija nuo 2019 m. liepos 31 d. nutraukė su ieškovu sudarytą darbo sutartį (1 t., b. l. 170).

89Dėl įrodinėjimo taisyklių aiškinimo ir taikymo

9021.

91Ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, buvo neaktyvus, nerinko įrodymų savo iniciatyva ieškovo, kaip silpnesniosios darbo teisinių santykių šalies naudai. Teisėjų kolegija atmeta nurodytus apelianto argumentus kaip nepagrįstus dėl tokių, toliau nurodytų priežasčių.

9222.

93Pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai – bendroji civilinio proceso taisyklė, pagal kurią paskirstyta įrodinėjimo pareiga bylos šalims. Taigi šalis, kuri teigia, kad yra tam tikros aplinkybės, įvyko tam tikri įvykiai, vienas ar kitas asmuo atliko tam tikrus veiksmus, turi įrodyti savo teiginius, t. y. pateikti jas patvirtinančių įrodymų (CPK 177 straipsnis).

9423.

95Pagal CPK 414 straipsnio 1 dalį, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu jis mano, jog tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. eismas, veikdamas ex officio, ne tik turi teisę, bet ir privalo savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys tokiose bylose nepateikia įrodymų, taip pat tais atvejais, kai pateiktų įrodymų nepakanka reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbuotojui teismine tvarka ginčijant jo atleidimą iš darbo, ne darbuotojui, kuris reiškiamu ieškiniu siekia apginti savo galbūt pažeistas subjektines teises, tenka pareiga įrodinėti, kad nebuvo pagrindo atleisti jį iš darbo, bet darbdaviui, kuris priėmė sprendimą atleisti darbuotoją iš darbo, tenka pareiga įrodinėti, kad buvo įstatyme nustatytas pagrindas nutraukti darbo teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-1075/2018, 44 punktas).

9624.

97Kasacinio teismo praktikoje bylose dėl viešo konkurso sveikatos priežiūros įstaigos vadovo pareigoms užimti nurodyta, kad, pripažįstant įstatyme nustatytų reikalavimų konkurso organizavimui pažeidimo faktą, turi būti konstatuotas konkretus pretendento teisių pažeidimas. Tik faktas, kad asmuo nelaimėjo konkurso, nėra pagrindas panaikinti konkurso rezultatus, jeigu neįrodoma, kad pažeidimą ir pretendento galimybės laimėti šį konkursą netekimą sieja priežastinis ryšys. Dėl to teismai, nustatę konkurso organizavimo ir vykdymo tvarkos pažeidimą, konkurso rezultatus turi vertinti, atsižvelgdami į pažeidimo pobūdį ir kiek jis lėmė konkurso rezultatus, o nustatę konkretų asmens teisių pažeidimą – pašalinti pažeidimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2006; 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2013). Taigi darbdaviui kyla didesnė įrodinėjimo pareiga, bet tai nereiškia, kad darbuotojas visiškai atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos. Darbdavys turi didesnę įrodinėjimo pareigą, nes tam tikrais atvejais jis disponuoja tam tikras aplinkybes įrodančiais rašytiniais dokumentais.

9825.

99Nagrinėjamoje byloje ieškinio reikalavimus ieškovas grindė tuo, kad jis konkurso VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pareigoms eiti komisija buvo šališka, neteisingai įvertino konkurso dalyvius, taip pat ir ieškovą, todėl jis nepagrįstai nepakviestas į pokalbį su sveikatos apsaugos ministru. Aplinkybę, kad konkurso komisija buvo nešališka, ieškovas grindė teiginiais, jog komisijos pirmininkės motina ir konkurso laimėtojas dirbo Šilutės ligoninėje, pirmininkę ir laimėtoją sieja asmeninis ryšys, o pirmininkė nedeklaravo nurodytų ryšių. Ieškovas teigė, kad dėl pirmiau nurodytų aplinkybių buvo konkurso pirmininkės interesų konfliktas, todėl konkursas neteisėtas. Byloje nebuvo šalių ginčo dėl pirmosios aplinkybės, t. y. kad komisijos pirmininkės motina ir konkurso laimėtojas anksčiau dirbo toje pačioje ligoninėje. Pirmosios instancijos teismas nurodytą aplinkybę įvertino atsižvelgęs į konkurso organizavimo aplinkybes ir tai, kokia tvarka vyko konkursas. Teismas išklausė konkurso komisijos posėdžio garso įrašą ir juo rėmėsi. Taip pat teismas ištyrė ir įvertino komisijos narių, taip pat ir pirmininkės paaiškinimus, duotus teismo posėdyje. Į bylą pateiktas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2019 m. spalio 2 d. sprendimas, kuriame konstatuota, kad konkurso komisijos pirmininkė, dalyvaudama komisijos veikloje ir vertindama tuometinio VšĮ Šilutės ligoninės vyriausiojo gydytojo D. S. tinkamumą užimti VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pareigas bei nedeklaruodama duomenų apie artimo asmens darbovietę, nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 7 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų. Taigi aptariamą aplinkybę pirmosios instancijos teismas įvertino, atsižvelgęs į bylos duomenų ir juos pagrindžiančių įrodinėjimo priemonių visetą. Iš į bylą pateiktos VšĮ Šilutės ligoninės 2019 m. liepos 24 d. pažymos matyti, kad konkurso komisijos pirmininkės motina nuo 1989 metų nurodytoje ligoninėje dirbo liftininke (2 t, b. l. 70). Dėl to, įvertinusi visus bylos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl komisijos pirmininkės nešališkumo nėra pagrindo daryti priešingos išvados negu padarė pirmosios instancijos teismas. Be to, nagrinėjamoje byloje atsakovai nedisponuoja dokumentais ar kitais įrodymais, kuriais būtų galima pagrįsti ieškovo nurodytą konkurso komisijos pirmininkės ir konkurso laimėtojo asmeninį ryšį. Atsižvelgiant į tai, ne atsakovės, bet ieškovas privalėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis).

10026.

101Dėl išvardytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą bylos šalims.

102Dėl įrodymų vertinimo

10327.

104Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė remtis dvejomis ieškovo pateiktomis specialistų išvadomis, kuriose išanalizuotos konkurso dalyviams pateiktos užduotys ir atsakymų įvertinimas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nurodytomis išvadomis nesirėmė nurodęs, kad jos surašytos ieškovui paprašius tik pagal jo pateiktus duomenis. Be to, teismas nurodė, kad aptariamos išvados „išeina už ginčo nagrinėjimo ribų“. Nurodytą teiginį pirmosios instancijos teismas grindė konstitucinio teismo išaiškinimu, kad teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą, (...) konstitucinis lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą imperatyvas suponuoja stojančiųjų konkurenciją, taip pat objektyvų, nešališką stojančiųjų į valstybės tarnybą vertinimą ir atranką (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutarimas byloje Nr. 24/07). Taip pat pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, kad teismo kompetencijai, nagrinėjant šio pobūdžio bylas, nėra priskirta teisė vertinti klausimų turinio ar jų sudėtingumo ir atsakymų į juos teisingumo, kai šie klausimai iš esmės yra atitinkantys tą valstybės tarnybos sritį, į kurią yra organizuojamas konkursas. Šiuo atveju teismas konkurso teisėtumą revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu, kuri <...> turi užtikrinti vienodas galimybes visiems asmenims dalyvauti šiame konkurse bei būti įvertintiems pagal vienodas visiems iš anksto žinomas sąlygas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013). Pirmosios instancijos teismas be kita ko atsižvelgė kasacinio teismo praktikoje akcentuojamą skaidrumo principo svarbą esant viešo konkurso teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2009; 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2013).

10528.

106Teisėjų kolegija įvertinusi bylos duomenis ir įrodymų visetą, neturi pagrindo daryti priešingos išvados, negu padarė pirmosios instancijos teismas. Byloje nustatyta, kad konkurso komisija, vertindama konkurso dalyvius, dėmesį kreipė ne į žinias, bet vertino dalyvių elgesį, esant tam tikrai situacijai, įgūdžius ir patirtį, dalykines savybes ir gebėjimus vadovauti. Pažymėtina, kad, nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nesirėmė ieškovo pateiktomis specialistų išvadomis, vis dėlto jas vertino atsižvelgęs į byloje surinktų įrodymų visetą. Nurodytą išvadą teisėjų kolegija daro dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovo pateiktos specialistų išvados iš esmės negali paneigti atsakovo teisėtai sudarytos komisijos, veikusios nuostatų pagrindu, siekiant atrinkti geriausius pretendentus kitam konkurso etapui (pokalbiui su ministru) vertinimo rezultatų. Jie detaliai atskleisti ne tik rašytiniais, bet taip pat ir kitais įrodymais – pretendentų atrankos garso įrašu, liudytojų parodymais, šalių paaiškinimais.

10729.

108Dėl aptartų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, o apelianto argumentai, kuriais keliami netinkamo įrodymų sąsajumo ir pakankamumo nustatymo klausimai, yra nepagrįsti (CPK 180, 185 straipsniai).

109Dėl ieškovo darbo sutarties nutraukimo vertinimo

11030.

111Apeliaciniame skunde teigiama, kad Sveikatos apsaugos ministerija neteisėtai nutraukė ieškovo darbo sutartį, nes nebuvo atsiradusi sutartyje nustatyta sąlyga – nebuvo į ligoninės direktoriaus pareigas, kurias laikinai ėjo ieškovas, priimtas konkursą laimėjęs asmuo.

11231.

113Byloje nustatyta, kad ieškovas ėjo ligoninės direktoriaus pareigas pagal terminuotą darbo sutartį. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu 2018 m. gruodžio 21 d. ieškovo darbo sutarties terminas pratęstas iki kol, kol viešo konkurso būdu bus priimtas ligoninės direktorius.

11432.

115Pagal DK 67 straipsnio 1 dalį, terminuota darbo sutartis – darbo sutartis, sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui. Vadovaujantis DK 67 straipsnio 2 dalimi, terminuotos darbo sutarties terminas gali būti nustatomas iki tam tikros kalendorinės datos, tam tikram dienomis, savaitėmis, mėnesiais ar metais skaičiuojamam terminui, iki tam tikros užduoties įvykdymo ar tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo. Pagal DK 69 straipsnio 1 dalį, terminuota darbo sutartis pasibaigia suėjus terminui, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Pastarasis nagrinėjamoje byloje kilusiam šalių ginčui spręsti neaktualus.

11633.

117Ieškovas iš pareigų atleistas 2019 m. liepos 31 d. Apie tai jis informuotas Sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. liepos 19 d. įspėjimu. Sveikatos apsaugos ministras 2019 m. liepos 23 d. įsakymu priėmė konkurso laimėtoją D. S. dirbti ligoninės direktoriumi nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. Pastarasis ir Sveikatos apsaugos ministerija 2019 m. liepos 29 d. sudarė darbo sutartį, kuri įsigaliojo ir darbuotojas pradėjo dirbti 2019 m. rugpjūčio 1 d. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas 2019 m. rugpjūčio 1 d. nebegalėjo laikinai eiti ligoninės direktoriaus pareigų, nes šią dieną atsisaro jo darbo sutartyje nustatyta aplinkybė – dirbti pradėjo į direktoriaus pareigas priimtas konkurso laimėtojas (DK 67 straipsnio 1, 2 dalys). Dėl to ieškovo darbo sutarties terminas suėjo paskutinę dieną, buvusią iki nurodytos dienos, t. y. paskutinė ieškovo darbo diena turėjo būti 2019 m. liepos 31 d. (trečiadienis). Ieškovo iš pareigų atleistas nurodytą dieną. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nepažeista ieškovo atleidimo iš darbo tvarka, todėl ieškovo argumentai, jog buvo priešingai atmetami kaip nepagrįsti.

118Dėl bylinėjimosi išlaidų

11934.

120Apelianto nuomone, atsakovų ir trečiojo asmens D. S. bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįstos, patirtos nesąžiningai, todėl jų nebuvo galima priteisti iš ieškovo arba jos turėjo būti sumažintos.

12135.

122Pagal CPK 56 straipsnio 2 dalį, tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys yra laisvi sudaryti atstovavimo sutartis ir pasirinkti atstovą. Dėl kito asmens nepagrįsto kreipimosi į teismą išlaidų advokato pagalbai patyręs asmuo turi teisę jas atgauti, nes priešingu atveju, kita šalis patirtų nuostolių. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos taip pat ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teisė į išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginimą įtvirtinta CPK 98 straipsnyje.

12336.

124Atsakovės ir trečiasis asmuo D. S. patyrė išlaidų advokatų pagalbai, nes gynėsi nuo ieškovo ieškinio ir patikslinto ieškinio, prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atskirojo skundo, kitų procesinių prašymų. Į visus ieškovo procesinius dokumentus pateikti atsiliepimai. Ligoninė turi teisę pasitelkti advokatą atstovauti byloje, įvertinusi bylos pobūdį ir kitas su bylas susijusias reikšmingas aplinkybes. Tai, kad ligoninėje dirba teisininkų, savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad ligoninės išlaidos už advokato pagalbą konkrečioje byloje yra nesąžiningos ir nepagrįstos. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad ligoninė nesąžiningai naudojosi advokato pagalba ir dirbtinai didino bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad trečiasis asmuo D. S. pasitelkęs kito negu ligoninės, kurios vadovas jis yra, advokato pagalbą, veikė sąžiningai, nes atribojo savo privatų interesą nuo ligoninės intereso. Ligoninei pasitelkiant advokatų pagalbą trečiasis asmuo D. S. veikė ne kaip konkurso laimėtojas, bet kaip ligoninės vadovas. Taigi teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kuriais ginčijamas atsakovių ir trečiojo asmens D. S. patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumas.

12537.

126Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų teisėjų kolegija išsamiau nepasisako.

12738.

128Dėl visų šioje nutartyje išvardytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12939.

130Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija sutinka su visais kitais pirmosios instancijos teismo motyvais, jų nekartodama mano, kad sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jo keisti ar naikinti.

13140.

132Atmetus apeliacinį skundą atsakovėms iš ieškovo priteistinos išlaidos už advokato teisinę pagalbą: VšĮ Respublikinei Klaipėdos ligoninei – 1 173,91 Eur, Sveikatos apsaugos ministerijai – 1 391,50 Eur. Įvertinusi bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, advokatų darbo ir laiko sąnaudas, teisinių paslaugų pobūdį, procesinių dokumentų turinį, atsižvelgusi į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovių prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis pagrįstas.

133Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98, 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

134Atmesti ieškovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimo.

135Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimą.

136Priteisti iš ieškovo R. S. (a. k. ( - ) atsakovėms Sveikatos apsaugos ministerijai (kodas 188603472) 1 391,50 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt vieną eurą 50 ct), VšĮ Respublikinei Klaipėdos ligoninei (kodas 191340088) – 1 173,91 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus 91 ct) išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas prašė teismo: 1) panaikinti konkurso VšĮ Respublikinės... 7. 2.... 8. Ieškovas nurodė, kad nuo 1984 metų dirbo VšĮ Respublikinėje Klaipėdos... 9. 3.... 10. Atsakovė Sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime prašė atmesti ieškinį... 11. 4.... 12. Atsakovė VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė prašė atmesti ieškinį... 13. 5.... 14. Trečiasis asmuo D. S. prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, nurodė,... 15. 6.... 16. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje... 17. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 18. 7.... 19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 10 d. sprendimu atmetė... 20. 8.... 21. Teismas nurodė, kad nėra įrodymų, jog konkursas Respublikinės Klaipėdos... 22. 9.... 23. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų apie konkurso komisijos... 24. 10.... 25. Teismo kompetencijai nepriskirta teisė vertinti konkurso komisijos klausimų... 26. 11.... 27. Teismas sprendė, kad komisija galėjo užduoti klausimų apie teisės aktų... 28. 12.... 29. Teismas nurodė, kad ieškovas laikinai dirbo ligoninės direktoriumi iki tol,... 30. 13.... 31. Teismas nenustatė, kad atsakovas (ar pats ieškovas) būtų sąmoningai... 32. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 33. 14.... 34. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 35. 14.1.... 36. Pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą.... 37. 14.2.... 38. Teismas neišsamiai įvertino įrodymus, nevertino ieškovo pateiktų... 39. 14.3.... 40. Teismas nepagrįstai rėmėsi tik liudytojų R. K. ir O. V., kurios... 41. 14.4.... 42. Ieškovo darbo sutartis nutraukta neteisėtai, nes nebuvo įvykusi sutartyje... 43. 14.5.... 44. Iš ieškovo priteistos neproporcingai didelės ir nepagrįstos bylinėjimosi... 45. 15.... 46. Atsiliepime atsakovė Sveikatos apsaugos ministerija prašo atmesti apeliacinį... 47. 15.1.... 48. Apeliantas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius, kad O. V. ir... 49. 15.2.... 50. Pirmos instancijos teismas išsamiai ištyrė ir pasisakė dėl visos Konkurso... 51. 15.3.... 52. Visiems pretendentams pateikta ta pati praktinė užduotis, siekta įvertinti,... 53. 15.4.... 54. Konkurso komisija vertino konkurso dalyvių gebėjimus, o ieškovės pateiktose... 55. 15.5.... 56. Ieškovo darbo sutartis nutraukta 2019 m. liepos 31 d. Nurodytą dieną jis... 57. 15.6.... 58. Asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų neišieškojimas iš bylą... 59. 16.... 60. Atsiliepime atsakovė VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė prašo atmesti... 61. 16.1.... 62. Ieškovas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4... 63. 16.2.... 64. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl įrodinėjimo darbo bylose specifikos –... 65. 16.3.... 66. Aplinkybė, kad ieškovas negali pateikti įrodymų savo teiginiams dėl... 67. 16.4.... 68. Faktas, kad asmuo nelaimėjo konkurso, nėra pagrindas panaikinti konkurso... 69. 16.5.... 70. Apeliaciniame skunde nenurodyta, kokių konkrečių įrodymų galėjo pateikti... 71. 16.6.... 72. Pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė, kodėl nesirėmė ieškovo... 73. 16.7.... 74. Ieškovo paskutinė darbo diena buvo 2019 m. liepos 31 d. (DK 65 straipsnio 5... 75. 16.8.... 76. Ieškovas kvestionuoja ligoninės ir jos direktoriaus teisę pasitelkti... 77. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 78. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,... 79. teisiniai argumentai ir išvados... 80. 17.... 81. Nagrinėjamoje byloje keliami darbo sutarties pabaigos ir pradžios termino... 82. 18.... 83. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis,... 84. Dėl byloje nustatytų aplinkybių... 85. 19.... 86. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas ir VšĮ Respublikinė Klaipėdos... 87. 20.... 88. Sveikatos apsaugos ministras 2019 m. gegužės 13 d. įsakymu paskelbė viešą... 89. Dėl įrodinėjimo taisyklių aiškinimo ir taikymo... 90. 21.... 91. Ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė... 92. 22.... 93. Pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia... 94. 23.... 95. Pagal CPK 414 straipsnio 1 dalį, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo... 96. 24.... 97. Kasacinio teismo praktikoje bylose dėl viešo konkurso sveikatos priežiūros... 98. 25.... 99. Nagrinėjamoje byloje ieškinio reikalavimus ieškovas grindė tuo, kad jis... 100. 26.... 101. Dėl išvardytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 102. Dėl įrodymų vertinimo... 103. 27.... 104. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 105. 28.... 106. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos duomenis ir įrodymų visetą, neturi... 107. 29.... 108. Dėl aptartų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 109. Dėl ieškovo darbo sutarties nutraukimo vertinimo... 110. 30.... 111. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Sveikatos apsaugos ministerija neteisėtai... 112. 31.... 113. Byloje nustatyta, kad ieškovas ėjo ligoninės direktoriaus pareigas pagal... 114. 32.... 115. Pagal DK 67 straipsnio 1 dalį, terminuota darbo sutartis – darbo sutartis,... 116. 33.... 117. Ieškovas iš pareigų atleistas 2019 m. liepos 31 d. Apie tai jis informuotas... 118. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 119. 34.... 120. Apelianto nuomone, atsakovų ir trečiojo asmens D. S. bylinėjimosi išlaidas... 121. 35.... 122. Pagal CPK 56 straipsnio 2 dalį, tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys yra... 123. 36.... 124. Atsakovės ir trečiasis asmuo D. S. patyrė išlaidų advokatų pagalbai, nes... 125. 37.... 126. Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai yra išvestiniai iš pirmiau... 127. 38.... 128. Dėl visų šioje nutartyje išvardytų priežasčių teisėjų kolegija... 129. 39.... 130. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti... 131. 40.... 132. Atmetus apeliacinį skundą atsakovėms iš ieškovo priteistinos išlaidos už... 133. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98, 325... 134. Atmesti ieškovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo... 135. Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d.... 136. Priteisti iš ieškovo R. S. (a. k. ( - ) atsakovėms Sveikatos apsaugos...