Byla e2-779-945/2019
Dėl žalos atlyginimo priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas,

2sekretoriaujant Neringai Pažėraitei, Danutei Nekraševičienei,

3dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Telkša ir ko“ atstovei O. S.,

4atsakovui K. R.,

5trečiajam asmeniui M. R.,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telkša ir ko“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Ad acta“, patikslintą ieškinį atsakovui K. R. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

7Teismas

Nustatė

81.

9Ieškovė patikslintu ieškiniu (1 t., e. b. l. 120–126) prašo priteisti iš atsakovo 33 143,70 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi iškėlė ieškovei bankroto bylą. Atsakovas buvo ieškovės vadovas. Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi įmonės valdymo organams buvo nustatytas 10 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei visą turtą pagal balansą, tačiau atsakovas šio reikalavimo tinkamai nevykdė, taip pažeisdamas įmonės vadovo fiduciarines pareigas. Atsakovo neperduoto turto vertė sudaro 69 675,84 Eur, iš jų 17 640,11 Eur – reikalavimo teisė debitorės M. R. individualios veiklos atžvilgiu, o 52 035,73 Eur – atskaitingo asmens (t. y., paties atsakovo) skola įmonei. Prašomą priteisti žalos atlyginimo sumą ieškovės bankroto administratorė nurodė apskaičiavusi prie bendros bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos pridėdama sumą, reikalingą administravimo išlaidoms, ir atimdama kitoje civilinėje byloje iš atsakovo išieškoto žalos atlyginimo sumą, iš debitorių gautas sumas bei sumą, už kurią buvo realizuotas bankroto administratorei perduotas turtas – automobilis Mercedes Benz 311.

102.

11Atsiliepime į ieškinį (2 t., e. b. l. 86–88) atsakovas ir trečiasis asmuo prašo ieškovės prašomą priteisti 33 143,70 Eur žalos dydį mažinti 18 307,30 Eur suma. Atsiliepime nurodoma, kad į bylą pateikti dokumentai patvirtina, jog M. R. piniginėmis lėšomis buvo apmokamos ieškovės prievolės kreditoriams, bendra sumokėta suma sudaro būtent 18 307,30 Eur. Nurodyta aplinkybė paneigia ieškinio reikalavimo priteisti ieškovei žalos atlyginimą, susijusį su reikalavimo teise M. R. atžvilgiu, pagrįstumą. Ieškinys tenkinamas visiškai

123.

13Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi (1 t., e. b. l. 5–8) ieškovei iškelta bankroto byla. Atsakovas nuo bendrovės įsteigimo iki bankroto bylos iškėlimo buvo ieškovės vadovas (1 t., e. b. l. 10–12). Atsakovas parengė įmonės balansą pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo dienai (1 t., e. b. l. 14), taip pat įmonės debitorių sąrašą (1 t., e. b. l. 19), kuriame be kitų skolininkų nurodyta M. R. individuali veikla (17 640,11 Eur) ir atskaitingas asmuo (52 035,73 Eur). 2017 m. birželio 5 d. Automobilio priėmimo – perdavimo aktu (1 t., e. b. l. 15) bankroto administratorei perduotas automobilis Mercedes Benz 311. Administratorei taip pat buvo perduoti dalis įmonės apskaitos dokumentų už 2014–2016 m. (1 t., e. b. l. 16–18), už tinkamą pareigos perduoti dokumentus nevykdymą atsakovui taikytos sankcijos (1 t., e. b. l. 20–22).

144.

15Byloje reiškiamas reikalavimas dėl turto neperdavimu bankroto administratorei padarytos žalos atlyginimo priteisimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų civilinė atsakomybė yra deliktinė (CK 6.263 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2011, 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018). Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015, 2018 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018). Dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų

165.

17Vadovaujantis CPK 12–13, 42 straipsniais, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktu kuriamu teisiniu reglamentavimu, pareiga tiksliai įvardinti ieškinio faktinį pagrindą tenka ieškovui. Nagrinėjamu atveju ieškovė aiškiai nurodė, kad reikalavimas priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą yra grindžiamas netinkamu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte ir Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartyje nustatyto įpareigojimo perduoti administratorei visą įmonės turtą pagal balansą įvykdymu. Būtent šių veiksmų (neveikimo) teisėtumo vertinimas ir sudaro nagrinėjamos bylos ribas.

186.

19Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą, 7 dalies 1 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, įmonės vadovas netenka įgaliojimų ir per teismo nustatytą terminą privalo perduoti bankroto administratoriui visą įmonės turtą ir dokumentus. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Pareiga perduoti apskaitos dokumentus kyla iš teisės aktuose įtvirtintos vadovo pareigos užtikrinti tinkamą įmonės buhalterinės veiklos apskaitą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2, 4 punktai, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 27 straipsnis). Vadovui tinkamai netvarkant įmonės apskaitos dokumentų ir/ar jų neperdavus bankroto administratoriui, gali būti apribotos galimybės nustatyti turto apimtį ir tinkamai įgyvendinti nuosavybės teises.

207.

21Kaip minėta sprendimo 3 punkte, atsakovas sudarė įmonės balansą pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo dienai (1 t., e. b. l. 14). Į šį balansą buvo įtrauktas trumpalaikis turtas – įmonės iš debitorių per vienerius metus gautinos sumos – 83 447 Eur. Į bylą taip pat buvo pateiktas įmonės debitorių sąrašas (1 t., e. b. l. 19), kuriame nurodoma bendra reikalavimo teisių suma – 73 936,54 Eur (21 900,81 Eur + 52 035,73 Eur). Bankroto administratorė atsakovo neteisėtus veiksmus sieja su dviem į šį sąrašą įtrauktomis sumomis – M. R. individualios veiklos 17 640,11 Eur skola ir atskaitingam asmeniui perduota 52 035,73 Eur suma.

228.

23Byloje nekilo ginčo dėl to, kad debitorių sąraše atskaitingu asmeniu, kuriam perduota 52 035,73 Eur, yra būtent atsakovas. Atsakovas 2019 m. balandžio 3 d. teismo posėdžio metu pripažino gavęs piniginių lėšų iš ieškovės kasos, tik abejojo dėl į bylą pateiktame debitorių sąraše nurodytos sumos tikslumo akcentuodamas, kad ši suma galėjo būti dirbtinai padidinta rengiant dokumentus įmonės restruktūrizavimui. Ši aplinkybė patvirtina neteisėtų atsakovo veiksmų, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, egzistavimą (CK 6.246 straipsnis). Atsakovas disponavo ieškovei priklausančiomis piniginėmis lėšomis, kurių po bankroto bylos iškėlimo bankroto administratorei neperdavė.

249.

25Atsakovui patikėto turto neperdavimas bankroto administratorei leidžia spręsti, kad egzistuoja ir priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlyga (CK 6.247 straipsnis).

2610.

27Vertindamas atsakovo bylos nagrinėjimo metu keltas abejones dėl ieškinyje nurodomos jam perduotų lėšų sumos pagrįstumo, teismas pažymi, kad ši suma užfiksuota paties atsakovo parengtame dokumente – debitorių sąraše (1 t., e. b. l. 19). Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad reali jo skolos suma yra mažesnė. Kita vertus, toks atsakovo paaiškinimas tik patvirtintų nesąžiningą ir neteisėtą atsakovo elgesį tvarkant ieškovės buhalterinę apskaitą (žr. sprendimo 6 punktą). Jeigu asmuo netinkamai tvarkė buhalterinius dokumentus ir dėl to gali būti netiksliai užfiksuotas jo paties prievolių bendrovei dydis, šia aplinkybe remdamasis jis negali ginčyti savo prievolės grąžinti gautas lėšas.

2811.

29Kartu teismas pažymi, kad duomenų debitorių sąraše teisingumą galima būtų patikrinti juos sulyginant su įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais, tačiau, kaip minėta sprendimo 3 pastraipoje, tą padaryti nėra galimybės dėl atsakovo, perdavusio bankroto administratorei ne visus dokumentus, kaltės. Išanalizavęs bankroto administratorei perduotus ir į bylą pateiktus dokumentus teismas nustatė, kad, kaip matyti iš į bylą pateiktos 2015 m. kasos knygos (1 t., e. b. l. 168–193), vien per šiuos kalendorinius metus iš ieškovės kasos atsakovui buvo išduota 83 683,91 Eur suma, o įnešta į įmonės kasą 2 000 Eur. Dalies sumų perdavimas atsakovui užfiksuotas į bylą pateiktuose kasos išlaidų orderiuose (1 t., e. b. l. 145–159). Atsakovas bankroto administratorei ne tik perdavė ne visus kasos išlaidų orderius, bet ir nepateikė išsamių gautų lėšų panaudojimą patvirtinančių dokumentų, kurie leistų nustatyti, kokiu lėšų likučiu jis disponavo 2016 m. pradžioje. Gautų ir panaudotų lėšų srautai užfiksuoti keliose teismui pateiktose avanso apyskaitose, rengtose už laikotarpį nuo 2016 m. kovo mėn. iki 2016 m. liepos mėn. (1 t., e. b. l. 160–167). Pagal 2016 m. kovo 31 d. avanso apyskaitą atsakovas 2016 m. kovo 1 d. buvo skolingas ieškovei 34 307,50 Eur, per mėnesį gavo 14 000 Eur, išleido 3 033,22 Eur, todėl mėnesio pabaigoje skolos likutis sudarė 45 274,28 Eur (1 t., e. b. l. 160). Pagal 2016 m. balandžio 30 d. avanso apyskaitos duomenis atsakovui per mėnesį buvo išmokėta 9 000 Eur, išleista – 2 012,80 Eur, todėl atsakovo skola išaugo iki 52 261,48 Eur (1 t., e. b. l. 161). Pagal 2016 m. gegužės 31 d. avanso apyskaitą, atsakovui per mėnesį buvo išmokėta dar 4 000 Eur, o išleista 2 279,12 Eur, todėl atsakovo skola išaugo iki 53 982,38 Eur (1 t., e. b. l. 162). Sudarant 2016 m. birželio mėn. avanso apyskaitą (1 t., e. b. l. 163–164) pradinis skolos likutis buvo nurodomas 51 710,84 Eur, t. y. 2 271,54 Eur (53 982,38 Eur – 51 710,84 Eur) mažesnis už ankstesnėje avanso apyskaitoje nurodytą skolos likutį. Ši aplinkybė patvirtina atsakovo rengtų dokumentų netikslumus. Šiame dokumente taip pat užfiksuotas skolos per mėnesį sumažėjimas iki 46 894,81 Eur. 2016 m. liepos mėnesio pabaigoje fiksuotas 44 153,77 Eur įsiskolinimas (1 t., e. b. l. 165–167). Prie šios sumos pridėjus skirtumą tarp 2016 m. gegužės mėn. iki 2016 m. birželio mėn. avanso apyskaitose nurodytų sumų (2 271,54 Eur), gaunamas 46 425,31 Eur skolos likutis. Vėlesnio laikotarpio apskaitos dokumentai nebuvo parengti arba parengti dokumentai nebuvo perduoti bankroto administratorei, taip pat nebuvo perduotos ir 2016 m. bei 2017 m. kasos knygos, todėl nėra galimybės nustatyti nei to, kokia lėšų dalis buvo panaudota įmonės reikmėms, nei to, ar atsakovas nėra gavęs iš bendrovės kasos papildomų lėšų. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendžia, kad reikalavimą grįsdama paties atsakovo parengtu dokumentu, kuriame užfiksuotas jo įsiskolinimo bendrovei dydis, bankroto administratorė tinkamai įvykdė jai tenkančią pareigą įrodyti žalos dydį.

3012.

31Reikšminga teismas pripažįsta ir aplinkybę, kad ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovo žalos atlyginimo suma yra ženkliai mažesnė. Kaip matyti iš patikslinto ieškinio turinio, administratorė nurodė, kad bankroto byloje patvirtintiems kreditorių reikalavimams patenkinti ir administravimo išlaidoms apmokėti yra reikalinga 48 797,46 Eur suma. Šią sumą ieškovė gavo prie 37 797,46 Eur kreditorinių reikalavimų sumos pridėdama 11 100 Eur administravimo išlaidų sumą (1 000 Eur suma buvo patvirtinta Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartimi (1 t., e. b. l. 133–134), papildoma 25 MMA suma (25 MMA * 400 Eur = 1 000 Eur), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415, patvirtinta 2017 m. rugsėjo 1 d. kreditorių susirinkime (1 t., e. b. l. 59–61, 135–140)). Kartu ieškovė pateikė duomenis apie už 1 000 Eur realizuotą automobilį, iš debitorių atgautą 142,76 Eur sumą (1 t., e. b. l. 59–61, 63–68, 70–81, 135–141), informavo teismą apie kitoje civilinėje byloje iš atsakovo už neperduotą ilgalaikį turtą įmonei priteistą 14 511 Eur sumą, nurodydama, kad šių aplinkybių pagrindu prašoma priteisti žalos atlyginimo suma mažinama 15 653,76 Eur dydžiu (48 797,46 Eur – 15 653,76 Eur = 33 143,70 Eur).

3213.

33Nors ieškovė nurodo, kad bendra kreditorinių reikalavimų suma sudaro 37 797,46 Eur, kaip matyti iš į bylą pateiktų kreditorių prašymų patvirtinti kreditorinius reikalavimus (2 t., e. b. l. 137–155), taip pat bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutarčių ir ieškovės parengto kreditorių ir jų reikalavimo sąrašo (1 t., e. b. l. 62, 127–132; 2 t., e. b. l. 156–161), tokia suma buvo apskaičiuota netiksliai nurodant VSDFV Alytaus skyriaus kreditorinio reikalavimo sumą: Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 2 d. nutartimi patvirtino 577,60 Eur dydžio šio kreditoriaus reikalavimą, o ieškovės bankroto administratorė nurodė 2 821,99 Eur, t. y. 2 244,39 Eur (2 821,99 Eur – 577,60 Eur) didesnę sumą. Ši aplinkybė leidžia spręsti, kad bendra kreditorinių reikalavimų suma, kurią patvirtinančius duomenis pateikė ieškovė, sudaro 35 553,07 Eur (37 797,46 Eur – 2 244,39 Eur).

3414.

35Kita vertus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės vadovo pareiga atlyginti bendrovei padarytą žalą nėra apribota bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų bankroto byloje ir (ar) bendrovės bankroto administravimo išlaidų sumomis. Priešingas aiškinimas lemtų, kad bendrovės vadovas, padaręs bendrovei daugiau žalos nei bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų bankroto byloje ir (ar) bendrovės bankroto administravimo išlaidų suma, būtų iš dalies atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės vien dėl vėlesnio fakto – bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Tai prieštarautų tiek bendrajam teisingumo principui (CK 1.5 straipsnis), tiek visiško nuostolių atlyginimo principui (CK 6.251 straipsnis). Todėl pagal bendrą taisyklę bankrutuojančios įmonės administratorius, kuriam įstatymo nurodyta ginti ne tik kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, gali pareikšti reikalavimą bendrovės vadovui dėl žalos atlyginimo, didesnį už teismo patvirtintą bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų bankroto byloje ir bendrovės bankroto administravimo išlaidų sumą. Tuo atveju, jei teismui tokį reikalavimą patenkinus iš išieškotų lėšų atsiskaitoma su visais bendrovės kreditoriais, bankroto administratorius teismui pateikia tai įrodančius dokumentus ir bankroto byla nutraukiama ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-548-969/2018). Tokio teisės aiškinimo pagrįstumą patvirtina ir faktas, kad bankroto bylos nagrinėjimo eigoje gali keistis kreditorinių reikalavimų dydis (ĮBĮ 26 straipsnis) (kas ir vyko ieškovės bankroto byloje), taip pat kreditoriai gali priimti sprendimus dėl bankroto administravimo išlaidų (ĮBĮ 36 straipsnis), todėl spręsti, kad bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisė yra priklausoma nuo bylos išnagrinėjimo metu susiklosčiusios situacijos bankroto byloje, nėra pagrindo. Papildomai pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju bankroto administratoriaus reikalavimas yra susijęs ne tik su kreditorių, bet ir su pačios įmonės, kaip juridinio asmens, teisių ir teisėtų interesų gynyba išieškant iš atsakovo jo neperduodamą įmonės turtą.

3615.

37Galutinai suformuluodama ieškinio reikalavimus bankroto administratorė nusprendė reikalauti iš atsakovo ne visos jo įmonei padarytos žalos atlyginimo, prašoma priteisti suma yra mažesnė už lėšų, kurių atsakovas neperdavė ieškovės bankroto administratorei, sumą, todėl teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė tiek žalos dydį, tiek ir priežastinį ryšį tarp neteisėto veiksmo (atsakovui perduotos pinigų sumos negrąžinimo) ir bendrovei padarytos žalos (CPK 6.247, 6.249 straipsniai).

3816.

39Ieškovė ieškinyje nurodė ir kitą atsakovo neteisėtą veiksmą, kaip pagrindą civilinei atsakomybei taikyti – 17 640,11 Eur debitorinio reikalavimo M. R. atžvilgiu neperdavimą bankroto administratorei. Ši reikalavimo teisė yra užfiksuota atsakovo parengtame debitorių sąraše (1 t., e. b. l. 19). Ieškovė taip pat pateikė teismui M. R. 2017 m. rugsėjo 4 d. siųstą pretenziją (1 t., e. b. l. 69). Be to, kaip paaiškino ieškovės atstovė 2019 m. balandžio 3 d. teismo posėdyje, ieškovė du kartus kreipėsi į teismą teismo įsakymo tvarka dėl skolos iš M. R. priteisimo, tačiau pareiškimus teismas atsisakė priimti. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartimi pareiškimą civilinėje byloje Nr. eL2-11164-584/2018 atsisakyta priimti dėl to, kad ieškovė nenurodė reikalavimo faktinio pagrindo, Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2–11670–877/2018 pareiškimą atsisakyta priimti dėl to, jog faktiniu reikalavimo pagrindu įvardinusi PVM sąskaitą – faktūrą, ieškovė nedetalizavo su šia sąskaita susijusių duomenų. Teismas pažymi, kad šios aplinkybės, nors ir tapo kliūtimi tenkinti ieškovės reikalavimą, pareikštą teismo įsakymo tvarka, neužkirto kelio ieškovei inicijuoti civilinį procesą M. R. atžvilgiu bendra ginčo teisenos tvarka. Be to, net jeigu ieškinio pareiškimo metu bankroto administratorei dėl ne visų atsakovo jai perduotų dokumentų galėjo būti neaiškus tikslus debitorių sąraše užfiksuoto reikalavimo M. R. pagrindas, šios aplinkybės paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu. Viso proceso metu akcentavęs, kad M. R. buvo perduotas įmonei priklausęs turtas, šią aplinkybę atsakovas patvirtino davęs priesaiką 2019 m. balandžio 3 d. teismo posėdyje. Ją pripažino ir trečiasis asmuo M. R., nurodydama, kad jai buvo perduota tiražuoklis Xerox 530 Color ir Automatinis raidžių lankstytuvas ALB. 2019 m. balandžio 10 d. teismo posėdyje trečiasis asmuo nurodė neradusi dokumento, kuriuo užfiksuotas turto perdavimas, originalo, tačiau pateikė savo kompiuteryje rastą šio dokumento ruošinį (2 t., e. b. l. 162). Tokiu būdu atsakovas ir trečiasis asmuo aiškiai įvardijo ieškovės reikalavimo teisės M. R. atsiradimo pagrindą. Šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos ieškovei, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, egzistavimo. Manydama, kad M. R. yra skolinga ieškovei, bankroto administratorė turi teisę reikšti trečiajam asmeniui reikalavimą dėl skolos priteisimo. Būtent vertinant tokio reikalavimo pagrįstumą reikšmingomis galėtų būti ir turėtų būti analizuojamos atsakovo ir trečiojo asmens nurodytos aplinkybės, kad įsiskolinimas yra padengtas M. R. lėšomis apmokėjus dalį ieškovės prievolių kreditoriams (1 t., e. b. l. 86–94; 2 t., e. b. l. 89–124, 126). Šiuo aspektu papildomai pažymėtina, kad byloje reikalavimas reiškiamas ne trečiajam asmeniui, bet atsakovui ir ne dėl skolos grąžinimo, bet dėl žalos atlyginimo priteisimo. Be to, reikalavimas siejamas ne su iš M. R. gautų lėšų panaudojimo teisėtumu, bet su tuo, kad atsakovas bankroto administratorei neperdavė įmonės turto, t. y. reikalavimo teisės į M. R.. Teismas sprendžia, kad atsakovas, parengdamas debitorių sąrašą, aiškiai įvardino tiek M. R. prievolės faktą, tiek prievolės dydį, bylos nagrinėjimo metu buvo aiškiai įvardintas bei atsakovo ir trečiojo asmens patvirtintas ir šio reikalavimo pagrindas, todėl spręsti, kad atsakovas neperdavė bankroto administratorei turto (reikalavimo teisės M. R. atžvilgiu) ir taip padarė įmonei žalos, nėra pagrindo.

4017.

41Kartu teismas pažymi, kad, kaip nurodyta sprendimo 11, 15 punktuose, ieškinio suma yra mažesnė už kitu pagrindu atsakovo ieškovei padarytos žalos (negrąžinant jam perduotų piniginių lėšų) sumą, todėl net ir nusprendus, kad ieškovė neįrodė reikalavimo teisių į M. R. neperdavimo ir su tuo susijusios žalos faktų, egzistuoja pagrindas ieškinį tenkinti visa apimtimi.

4218.

43Apibendrindamas nurodytų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad ieškovė įvykdė jai tenkančią pareigą įrodyti atsakovo veiksmų neteisėtumą, neperduodant įmonės trumpalaikio turto, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygą. Teismas taip pat sprendžia, kad ieškovė įrodė egzistuojant priežastinį ryšį tarp atsakovo pareigos perduoti bankroto administratorei trumpalaikį turtą nevykdymo (iš kasos paimtų pinigų negrąžinimo) ir žalos dydžio (33 143,70 Eur). Ieškovei įrodžius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, atsakovui tenka pareiga nuginčyti savo kaltę, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygą, tačiau atsakovas jokių argumentų, susijusių su jo kaltės ginčijimu, teismui neteikė. Dėl bylos procesinės baigties

4419.

45Konstatavęs, kad egzistuoja civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, teismas sprendžia, jog yra pagrindas patikslintą ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovei iš atsakovo 33 143,70 Eur žalos atlyginimą. Patenkinus ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo, tenkinamas ir reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

4620.

47Už 33 143,70 Eur dydžio turtinį reikalavimą mokėtinas 722 Eur žyminis mokestis ((900 Eur + 3 143,70 Eur * 2 proc.) * 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Kadangi ieškovė nuo šio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas) ir paduodama ieškinį jo nemokėjo, ieškinio reikalavimus patenkinus žyminis mokestis iš atsakovo priteisiamas valstybei (CPK 96 straipsnis). Be to, iš atsakovo valstybei priteisiamas ir teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas – 12,32 Eur (CPK 96 straipsnis). Bendra priteisiama suma – 734,32 Eur (722 Eur + 12,32 Eur).

48Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, teismas

Nutarė

49patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

50Priteisti iš atsakovo K. R., asmens kodas ( - ), ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Telkša ir ko“, juridinio asmens kodas ( - ), 33 143,70 Eur (trisdešimt trijų tūkstančių šimto keturiasdešimt trijų eurų 70 ct) žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (33 143,70 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

51Priteisti iš atsakovo K. R., asmens kodas ( - ), valstybei 734,32 Eur (septynis šimtus trisdešimt keturis eurus 32 ct) žyminio mokesčio ir su procesinių dokumentų įteikimu susijusių teismo išlaidų atlyginimo.

52Dėl šio sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti teikiamas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas,... 2. sekretoriaujant Neringai Pažėraitei, Danutei Nekraševičienei,... 3. dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės... 4. atsakovui K. R.,... 5. trečiajam asmeniui M. R.,... 6. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 7. Teismas... 8. 1.... 9. Ieškovė patikslintu ieškiniu (1 t., e. b. l. 120–126) prašo priteisti iš... 10. 2.... 11. Atsiliepime į ieškinį (2 t., e. b. l. 86–88) atsakovas ir trečiasis asmuo... 12. 3.... 13. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 15... 14. 4.... 15. Byloje reiškiamas reikalavimas dėl turto neperdavimu bankroto administratorei... 16. 5.... 17. Vadovaujantis CPK 12–13, 42 straipsniais, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktu... 18. 6.... 19. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą, 7 dalies 1 punktą, įsiteisėjus... 20. 7.... 21. Kaip minėta sprendimo 3 punkte, atsakovas sudarė įmonės balansą... 22. 8.... 23. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad debitorių sąraše atskaitingu asmeniu,... 24. 9.... 25. Atsakovui patikėto turto neperdavimas bankroto administratorei leidžia... 26. 10.... 27. Vertindamas atsakovo bylos nagrinėjimo metu keltas abejones dėl ieškinyje... 28. 11.... 29. Kartu teismas pažymi, kad duomenų debitorių sąraše teisingumą galima... 30. 12.... 31. Reikšminga teismas pripažįsta ir aplinkybę, kad ieškiniu prašoma... 32. 13.... 33. Nors ieškovė nurodo, kad bendra kreditorinių reikalavimų suma sudaro 37... 34. 14.... 35. Kita vertus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės vadovo pareiga... 36. 15.... 37. Galutinai suformuluodama ieškinio reikalavimus bankroto administratorė... 38. 16.... 39. Ieškovė ieškinyje nurodė ir kitą atsakovo neteisėtą veiksmą, kaip... 40. 17.... 41. Kartu teismas pažymi, kad, kaip nurodyta sprendimo 11, 15 punktuose, ieškinio... 42. 18.... 43. Apibendrindamas nurodytų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad ieškovė... 44. 19.... 45. Konstatavęs, kad egzistuoja civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, teismas... 46. 20.... 47. Už 33 143,70 Eur dydžio turtinį reikalavimą mokėtinas 722 Eur žyminis... 48. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270... 49. patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.... 50. Priteisti iš atsakovo K. R., asmens kodas ( - ), ieškovei bankrutavusiai... 51. Priteisti iš atsakovo K. R., asmens kodas ( - ), valstybei 734,32 Eur... 52. Dėl šio sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti teikiamas...