Byla 2A-1131-345/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Petro Jaržemskio ir Vido Stankevičiaus,

2sekretoriaujant Renatai Anderson, dalyvaujant ieškovo UAB „Automera“ atstovui A. P. ir atsakovės O. V. atstovui advokatui A. Š.,

3viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės O. V. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Automera“ ieškinį atsakovei O. V. dėl deliktinės prievolės sumokėti už automobilio priverstinį nuvežimą bei saugojimą nevykdymo ir nuostolių atlyginimo.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

5Ieškovas UAB „Automera“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės O. V. 9 268,60 Lt skolos už suteiktas paslaugas, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas UAB ,,Automera“ yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su Panevėžio apskrities Vyriausiuoju policijos komisariatu. 2009 m. gegužės 28 d. UAB ,,Automera“ iš Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato gavo pranešimą, kad priverstinai reikia nugabenti transporto priemonę ir ją patalpinti saugojimo aikštelėje. Sumą, kurią norima prisiteisti, sudaro transporto priemonės transportavimas ir automobilio saugojimas iki 2010 m. birželio 1 d. (369 paros x 20 Lt).

6Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė jau nebuvo automobilio savininkė jo nutempimo į saugomą aikštelę metu. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo nagrinėta civiline byla Nr.3K-3-436/2009 bei Vilniaus apygardos teisme nagrinėta taip pat panašia byla Nr.2A-790-567/2009 atsakovė turi būti atleista nuo atsakomybės, kadangi ieškovas laiku nesikreipė į savininkę, nepranešė jai apie saugomą automobilį. Neatleidus atsakovės nuo atsakomybės ieškovo prašoma priteisti suma turėtų būti sumažintina skaičiuojant už parą po 5 Lt bei sumažinant automobilio nutempimo mokestį, kaip nepatvirtintą jokiais įrodymais.

7Švenčionių rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės O. V. ieškovo UAB „Automera” naudai 1 160 Lt dydžio automobilio gabenimo ir saugojimo išlaidas, procesines palūkanas bei 48 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 6 d. nustatyta, kad saugojimo ir priverstinio nuvežimo išlaidas ūkio subjektui solidariai atlygina transporto priemonės savininkas ir valdytojas, svarbu civilinėn atsakomybėn patraukti nors vieną iš jų. Automobilio perdavimas saugoti ir jo saugojimas atitiko CK 6.229 str. nustatytą prievolės atsiradimo pagrindą - kito asmens reikalų tvarkymą. Atsakovės argumentas, jog ji nėra tinkamas atsakovas byloje, nes dar 2008 m. rugpjūčio 22 d. ji pardavė savo automobilį ir jį išregistravo, nėra pagrįstas įrodymu, jog atsakovė nėra automobilio savininkė, jog ji iš tikrųjų savo nuosavybės teisę į šį automobilį parduodama, dovanodama ar kt. būdu perleido kitam asmeniui. Byloje esančioje pranešime - deklaracijoje pažymėta, kad „transporto priemonė ir nuosavybės teisė į ją perduota (bus perduodama) užsienio gyventojui (įmonei)“. Iš šio įrašo turinio negalima tvirtinti, kad nuosavybės teisės į automobilį perdavimas (savininko pasikeitimas) yra įvykęs, juolab, kad jokios šio turto perleidimo kitam asmeniui sutarties (perdavimo akto) atsakovė nepateikė (tik teigė, jog buvo žodinė sutartis), asmens, kuriam perleido (pardavė) automobilį, nenurodė, automobilis su tais pačiais numeriais važinėjo Lietuvos keliais praėjus beveik metams po jo išregistravimo pardavimui užsienio gyventojui (nuo 2008 m. rugpjūčio 22 d. iki 2009 m. gegužės 28 d.), todėl teismas konstatavo, kad automobilis AUDI COUPE, v.n.( - ), liko atsakovės O. V. nuosavybe. Iš ieškovo UAB „Automera“ paaiškinimų, byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovės automobilis buvo saugomas nuo 2009 m. gegužės 28 d. iki ieškinio padavimo 2010 m. birželio 1 d., todėl prašoma priteisti 9 268,60 Lt dydžio saugojimo išlaidas, tame tarpe 240 Lt automobilio pristatymo į saugojimo aikštelę išlaidas. Tačiau iš tikrųjų už 369 paras saugotą automobilį, skaičiuojant po 20 Lt už parą saugojimo paslaugos mokestį, tokia suma nesusidaro (net ir priskaičiavus transportavimo mokestį 3 Lt/km) - 369 paros x 20Lt = 7 380Lt + 240 Lt = 7 620 Lt. Pasaugos sutarties sudarymas, apibrėžiant jo terminą dienomis, reiškia, kad ši sutartis nėra sudaroma ilgam laikui. Todėl 20 Lt dydžio kainos už kiekvieną pasaugos parą taikymas tuomet, kai automobilio savininkas ar valdytojas neatsiima ilgą laiką, reikštų nepagrįstą saugotojo praturtėjimą dėl kito asmens padaryto teisės pažeidimo. Dėl šios priežasties, o taip pat atsižvelgiant ir į kitas byloje nustatytas aplinkybes - jog atsakovė išvykusi iš Lietuvos, dirba ir gyvena užsienyje, jog automobilio vertė yra beveik 50 kartų mažesnė už reikalaujamą apmokėti saugojimo paslaugą, šiuo konkrečiu atveju taikytinas 5 Lt tarifas už kiekvieną pasaugos parą, kuris atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Kadangi ieškovas keletą mėnesių - nuo 2009 metų gegužės iki 2009 metų lapkričio mėn., nepasirūpino pranešti atsakovei apie jos saugomą daiktą, (raginimas sumokėti už saugojimą atsakovei buvo išsiųstas tik 2009 m. lapkričio 20 d.), tai šis laikotarpis neįskaičiuojamas į automobilio saugojimo laikotarpį. Skaičiuojant nuo atsakovei galimai įteikto (pagal pašto atžymą ant voko) raginimo datos 2009 m. lapkričio 26 d. iki ieškovo kreipimosi į teismą su ieškiniu datos – 2010 m. birželio 1 d. už automobilio saugojimą priskaičiuotina 920 Lt skola - (6 mėn. x 30 d. = 180 d. + 4 d.= 184 d. x 5 Lt = 920 Lt). Taip pat ir 240 Lt automobilio priverstinio nuvežimo išlaidos (transportuojant 80 km., Panevėžys - Žibartonių k. - Panevėžys, 80 km. X 3 Lt = 240 Lt) .

8Atsakovė O. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantė nėra ieškovo saugomo automobilio savininkė, kadangi jį pardavė dar 2008 metais. Šį faktą įrodo teismui pateiktas Pranešimas – deklaracija Nr. 5326391, kuriame pažymėta, kad automobilis išregistruotas remiantis KTP registravimo taisyklių 86.1. p. nuostatomis. Dėl to apeliantė nėra tinkama atsakovė, todėl jai netaikoma Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 6 d. Apeliantė automobilį naujam savininkui pardavė žodžiu ir šį veiksmą įregistravo. Apeliantė buvo įsitikinusi, kad šių įrodymų pakanka. Todėl papildomų įrodymų (liudytojų parodymų) būtinumo faktas atsirado tik gavus skundžiamą sprendimą. Dėl minėto apeliantė prašo apeliacinio teismo apklausti apeliaciniame skunde minimus liudytojus.

9Ieškovas UAB „Automera“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantės minimos aplinkybės galėjo būti išnagrinėtos ir pirmosios instancijos teisme, tačiau apeliantė sąmoningai jų nenurodė. Todėl apeliantės minimi įrodymai negali būti priimti. Automobilio išregistravimas savaime nepanaikina nuosavybės teisės ir nesudaro prielaidos laikyti, kad nuosavybės teisė yra perleista.

10Apeliacinis skundas atmestinas.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

12Bylos medžiaga nustatyta, jog 2009 m. gegužės 28 d. AUDI COUPE valst. nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui, pažeidus KET 14 p., padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ( - ) str. 1 d., automobilis buvo nugabentas į ieškovo UAB „Automera“ aikštelę. Ieškovas vykdė transporto priemonės privertinį nuvežimą ir saugojimą vadovaudamasis 2008 m. lapkričio 17 d. Transporto priemonių nuvežimo sutartimi, sudaryta tarp Panevėžio rajono PK ir UAB „Automera“, ir „Transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo instrukcija“, patvirtinta LR Vyriausybės 2001 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1426. Priverstinio nuvežimo akte nurodyta, jog automobilį vairavo K. R.. Kitų duomenų apie vairuotoją priverstinio nuvežimo akte nebuvo nurodyta. Ieškovas automobilio savininkės (apeliantės) vardą ir pavardę sužinojo iš VĮ „Regitros“. Automobilis AUDI COUPE valst. nr. ( - ) saugomas ieškovui priklausančioje aikštelėje nuo 2009 m. gegužės 28 d. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš apeliantės O. V. automobilio gabenimo ir saugojimo išlaidas - 9 268,60 Lt. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovo UAB „Automera” naudai 1 160 Lt dydžio automobilio gabenimo ir saugojimo išlaidas. Iš apeliacinio skundo argumentų aišku, jog esminis apeliantės nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentas yra susijęs su tuo, ar automobilio išregistravimas Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių 86.1. p. pagrindu yra pakankamas įrodymas, jog transporto priemonė buvo perleista nuosavybės teise kitam asmeniui.

13Iš byloje pateikto Pranešimo – deklaracijos Nr. 5326391 matyti, jog automobilis AUDI COUPE valst. nr. ( - ) 2008 m. rugpjūčio 22 d. apeliantės O. V. prašymu remiantis Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių 86.1. p. buvo išregistruotas. Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių 86.1. p. numatyta, jog transporto priemonė išregistruojama parduodant (pardavus), dovanojant (padovanojus) ar kitaip perleidžiant (perleidus) nuosavybės teisę į transporto priemonę užsienyje gyvenančiam asmeniui arba užsienyje įregistruotai įmonei, įstaigai, organizacijai. CPK 178 str. numatyta bendra bylos šalims pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pabrėžtina, jog automobilio pirkimo – pardavimo sutarties sudarymas, kartu ir nuosavybės į automobilį perleidimas kitam asmeniui yra įrodinėjamas ne automobilio registravimo/išregistravimo faktu, bet kitais įrodymais, pvz. pirkimo – pardavimo sutartimi ir kitais įstatymų leidžiamais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010; 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010). Faktą, jog apeliantė nėra automobilio savininkė privalo įrodyti būtent apeliantė, bet ne ieškovas, kadangi iš bylos medžiagos aišku, jog ieškovas ėmėsi visų įstatymų leidžiamų priemonių automobilio savininkui nustatyti. Aplinkybė, jog ieškovas, vykdydamas transporto priemonės priverstinį nuvežimą, tiksliai nenustatė transporto priemonės valdytojo tapatybės, nėra svarbi sprendžiant apeliantės atsakomybės klausimą Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 6 d. pagrindu. Apeliantė nuosavybės į automobilį perleidimo faktą įrodinėja liudytojų parodymais.

14Teisėjų kolegija pabrėžia, jog įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis CPK 185 str. suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2006; 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008). Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantės prašymu į bylą iškviesti liudytojai bylai reikšmingų aplinkybių nenurodė, o jų parodymai nesudaro pagrindo teigti, jog apeliantė automobilį AUDI COUPE valst. nr. ( - ) tikrai pardavė (CPK 185 str.). Nei liudytojas A. M., nei liudytoja O. K. negalėjo nurodyti kam konkrečiai automobilis buvo parduotas. Liudytojas A. M. nurodė, jog automobilį nutempė iš vienos gatvę į kitą, o liudytoja O. K. tai, jog automobilį iš jos kiemo ištempė nepažįstami žmonės. Abu liudytojai teigė, jog apeliantė automobilį AUDI COUPE valst. nr. ( - ) pardavė nepažįstamiem žmonėm, tačiau, kaip minėta, jokios konkrečios informacijos, pvz: kam automobilis buvo parduotas, už kokią kainą, negalėjo nurodyti. Pažymėtina, jog teisėjų kolegija, vertindama liudytojų parodymus, atsižvelgė į tai, jog apeliantę O. V. ir liudytoją A. M. sieja svainystės santykiai, o liudytoja O. K. yra artima apeliantės draugė. Artimi liudytojų ir apeliantės santykiai verčia abejoti liudytojų nurodytų aplinkybių patikimumu bei tikrumu, todėl jie vertintini kaip abejotini bei neįrodantys fakto, jog apeliantė tikrai pardavė automobilį AUDI COUPE valst. nr. ( - ).

15Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei pagrįstai konstatavo, jog automobilis AUDI COUPE, v.n.( - ) liko apeliantės O. V. nuosavybe po jo išregistravimo 2008 m. rugpjūčio 22 d., kadangi apeliantė nepateikė pakankamai įrodymų, leidžiančių neginčijamai nustatyti, jog ginčo automobilis iš tikrųjų buvo perleistas trečiajam asmeniui. Nei apeliantė, nei liudytojai negalėjo nurodyti kam konkrečiai automobilis buvo parduotas, nei už kokią sumą ir pan. Be to, nors automobilis buvo išregistruotas Kelių transporto priemonių registravimo taisyklių 86.1. p., t.y. kaip parduotas užsienyje gyvenančiam asmeniui arba užsienyje įregistruotai įmonei, įstaigai, organizacijai, tačiau, vis dėlto kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė Švenčionių rajono apylinkės teismas, automobilis AUDI COUPE, v.n.( - ) važinėjo Lietuvos keliais praėjus beveik metams po jo išregistravimo pardavimui užsienio gyventojui (nuo 2008 m. rugpjūčio 22 d. iki 2009 m. gegužės 28 d.), todėl visuma byloje nustatytų aplinkybių leidžia teigti (CPK 185 str.), jog automobilio nutempimo į saugomą ieškovo UAB „Automera“ aikštelę metu automobilis AUDI COUPE, v.n.( - ) nuosavybės teise priklausė apeliantei O. V.. Taigi remiantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 6 d. apeliantė kaip transporto priemonės savininkė privalo atlyginti automobilio nutempimo ir saugojimo išlaidas. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas bei neturintis reikšmės sprendžiant Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimą.

16Atmetus apeliacinį skundą, iš apeliantės O. V. valstybei priteistina 4,15 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.)..

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

18Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

19Priteisti iš atsakovės O. V. 4,15 Lt valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai