Byla P-552-24-14
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. O. O. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A444-1283/2013 pagal pareiškėjos L. O. O. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Sweco hidroprojektas“ ir valstybės įmonei „Vilniaus regiono keliai“ dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja L. O. O. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) priteisti iš Lietuvos valstybės 47 708,70 Lt žalos atlyginimui dėl neteisėtai visuomenės poreikiams paimtos žemės ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės 20 000 Lt neturtinės (moralinės) žalos, patirtos dėl valstybės institucijų veiksmais pažeminto pareiškėjos orumo, konstitucinių ir turtinių teisių ir interesų pažeidimo bei sąmoningo klaidinimo skundo tyrimo stadijoje, siekiant apgaulės būdu sutrukdyti apginti pažeistas teises ir interesus, atlyginimui bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 3) įpareigoti atsakovus per 3 mėnesius nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo atlikti savo lėšomis pareiškėjos žemės sklypo, registro Nr. 79/23389, kadastrinius matavimus, nustatant faktines ribas ir plotą dėl dalies žemės sklypo paėmimo, sudaryti kadastrinių duomenų bylą, atlikti visas patikrų ir derinimo procedūras ir su pareiškėjos sutikimu įregistruoti kadastre naujus žemės sklypo kadastrinius duomenis, padarant atitinkamus pakeitimus registre.

5Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) „Vilniaus regiono keliai“ atsiliepime į skundą nurodė, kad VĮ „Vilniaus regiono keliai“ valstybinės reikšmės kelius valdo, naudoja ir jais disponuoja turto patikėjimo teise. Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei, o kelio juosta yra sudėtinė kelio dalis. Kelias Nr. 107 Trakai – Vievis yra III kategorijos valstybinės reikšmės kelias, o minimalus tokios kategorijos kelio juostos plotis yra 22 metrai (11 metrų į šoną nuo kelio ašies). VĮ „Vilniaus regiono keliai“ 2005 m. rugsėjo 28 d. sudarė sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau ir UAB) „Sweco hidroprojektas“ dėl kelio Trakai – Vievis ruože nuo 0,00 km iki 17,52 km ir kelio juostos kadastrinių matavimų bei teisinės registracijos paslaugų.

7VĮ Registrų centras atsiliepimu į skundą prašė skundą spręsti teismo nuožiūra.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco hidroprojektas“ atsiliepimu į skundą prašė skundą spręsti teismo nuožiūra.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 14 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjai iš atsakovo, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

10Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. sprendimo dalį dėl 5 000 Lt neturtinės žalos priteisimo ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11Pareiškėja L. O. O. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, pripažįstant, kad pareiškėjos žemės sklypo dalis paimta visuomenės poreikiams, ir dėl to priteisti jos naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės 47 708,70 Lt žalos atlyginimui; įpareigoti Tarnybą per 3 mėnesius nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos atlikti savo lėšomis pareiškėjos žemės sklypo, registro Nr. 79/23389, kadastrinius matavimus, nustatant faktines ribas bei plotą dėl dalies žemės sklypo paėmimo, sudaryti kadastrinių duomenų bylą, atlikti visas patikrų ir derinimo procedūras ir su pareiškėjos sutikimu įregistruoti kadastre naujus žemės sklypo kadastrinius duomenis, padarant atitinkamus pakeitimus registre; padidinti priteistos neturtinės žalos dydį iki 20 000 Lt.

12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 24 d. nutartimi pareiškėjos L. O. O. ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės 20 000 Lt neturtinės (moralinės) žalos ir bylą dėl šios dalies grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Likusią teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

13II.

14Pareiškėja L. O. O. patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų po 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

15Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą su skundu nesutiko.

16Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti.

17Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Vilniaus regiono keliai“ atsiliepimu į skundą nurodė, kad VĮ „Vilniaus regiono keliai“ valstybinės reikšmės kelius valdo, naudoja ir jais disponuoja turto patikėjimo teise. Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei, o kelio juosta yra sudėtinė kelio dalis. Kelias Nr. 107 Trakai-Vievis yra III kategorijos valstybinės reikšmės kelias, o minimalus tokios kategorijos kelio juostos plotis yra 22 metrai (11 metrų į šoną nuo kelio ašies). VĮ „Vilniaus regiono keliai“ 2005 m. rugsėjo 28 d. sudarė sutartį su UAB „Sweco hidroprojektas“ dėl kelio Trakai-Vievis ruože nuo 0,00 km iki 17,52 km ir kelio juostos kadastrinių matavimų bei teisinės registracijos paslaugų.

18Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco hidroprojektas“ atsiliepime į skundą prašė skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

19Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 28 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

20Pareiškėja L. O. O. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-615-473/2013 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

22Atsakovas VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas teismo sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. birželio 25 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą.

24Teisėjų kolegija rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1, 2 dalimis, pažymėjo, kad byloje dėl žalos atlyginimo paprastai nustatinėtinos keturios būtinos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.).

25Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendime iš esmės konstatavo, jog byloje nenustatytos būtinos civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos – neteisėtas valdžios institucijų veikimas ar neveikimas bei žala. Teisėjų kolegija nustatė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėja neturtinę žalą sieja su tuo, jog pasikeitė jos valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) konfigūracija, todėl sumažėjo pareiškėjos sklypo plotas, be to, ji neteko privažiavimo prie savo žemės sklypo.

26Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą ir byloje surinktus faktinius duomenis, nematė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytais faktais ir padarytomis išvadomis. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad V. Š. priklausančio žemės sklypo, esančio Trakų raj., Trakų sen., ( - ) km. Žemės sklypo Nr. 286, esančio gretimybėje su pareiškėjos sklypu Nr. 295, Žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo 2012 m. spalio 9 d. aktas patvirtina, kad šiame žemės sklype yra 4 m kitiems fiziniams asmenims ir juridiniams asmenims bei valstybei priklausančios žemėnaudos kelias. Žemės sklypo projekto plane 17 numeriu pažymėto žemės sklypo, priklausančio B. N., E. M., J. N. ir S. N. ir esančio gretimybėje su pareiškėjai priklausančiu žemės sklypu Laikinojo žemės sklypo plano matyti, kad, nurodytas kelias suprojektuotas ir palei šį sklypą. Trakų rajono ( - ) kadastro vietovėje ( - ) kaimo P. M. žemės sklypo Nr. 9–1, 9–2 abriso duomenys patvirtina, kad tas pats 4 m kelias eina ir šio sklypo, besiribojančio su pareiškėjos sklypu Nr. 295-2, pakraščiu. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja turi galimybę pasiekti savo sklypą šiuo keliu, einančiu palei dešiniąją jai suprojektuoto sklypo ribą nuo valstybinės reikšmės kelio Trakai–Vievis. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai, jog nėra jokių bendro naudojimo kelių, kuriais galima patekti į pareiškėjos sklypą, yra nepagrįsti. Atsakydama į apeliantės argumentą, kad bendro naudojimo kelias, kuriuo, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, galima pateikti į pareiškėjo sklypą, atsiremia į melioracijos griovį, todėl juo pateikti į pareiškėjos žemės sklypą nėra galimybių, teisėjų kolegija pažymėjo, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina bei pareiškėjos atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad egzistuoja bendro naudojimo kelias su įrengta pervaža per melioracijos griovį. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos argumentus, jog ji neteko privažiavimo prie jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Teisėjų kolegija darė išvadą, kad pareiškėja neįrodė neturtinės žalos fakto šiuo aspektu.

27Teisėjų kolegija pažymėjo, kad apeliantės argumentai, jog teismas rėmėsi jau po bylos išnagrinėjimo pateiktais duomenimis, yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. 79-11349 nuosavybės teisės atkurtos į 14,05 ha žemės sklypą kadastro Nr. ( - ). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas nurodė, kad nei skunde, nei patikslintame skunde nekėlė klausimo, kad pareiškėjos žemės sklypo plotas yra sumažėjęs ir ginčo dėl to nėra. 2012 m. spalio 22 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas VĮ Registrų centras, be kita ko, buvo įpareigotas pateikti duomenis, kiek faktiškai šiuo metu yra pareiškėjos užimamas žemės sklypo plotas nesant tiksliųjų kadastrinių matavimų. Atsakovas VĮ Registrų centras rašytiniuose paaiškinimuose pateikė argumentus ir skaičiavimus, kuriais remiantis nustatyta, jog faktinis pareiškėjai priklausančio žemės sklypo plotas yra didesnis nei Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. 79-11349 atkūrus nuosavybės teises suteikto žemės sklypo plotas, VĮ Registrų centro atstovė, remdamasi kadastro žemėlapiu, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad šiuo metu faktinis pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio sklypo plotas yra 14,3057 ha, t. y. didesnis nei pareiškėja įgijo atkūrus nuosavybės teises, pareiškėjos atstovas šios aplinkybės neginčijo. Byloje taip pat yra pateiktos Kadastro žemėlapių ištraukos 2003 m. vasario 10 d. duomenimis ir 2010 m. gruodžio 20 d. duomenimis. Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėja, nors ir nurodydama, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi dokumentais, pateiktais jau po bylos išnagrinėjimo, apeliaciniame skunde taip pat neginčijo tos aplinkybės, kad jai Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. 79-11349 atkurto žemės sklypo dydis, lyginant žemės sklypo plotą, nurodytą nuosavybės atkūrimo dokumentuose ir faktiškai valdomo žemės sklypo plotus, nesumažėjo. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėja neturtinės žalos šiuo aspektu neįrodė.

28Teisėjų kolegija pažymėjo, kad vien tik pareiškėjos paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Teisėjų kolegija nurodė, kad šiuo atveju pareiškėja tik abstrakčiai teigė, kad jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype po patikslinimo vietoje 9 posūkio taškų atsiradus 13 posūkio taškų, ji patyrė neturtinę žalą, tačiau konkrečių argumentų ir įrodymų, kaip pasireiškė patirta žala nepateikė, todėl konstatavo, kad pareiškėja neturtinės žalos šiuo aspektu neįrodė.

29Teisėjų kolegija pažymėjo, kad šiuo atveju nenustatyta viena iš viešosios atsakomybės sąlygų – žala, todėl nėra pagrindo nagrinėti apeliantės argumentų, susijusių su kitų viešosios atsakomybės sąlygų egzistavimu.

30Teisėjų kolegija rėmėsi ABTĮ 86 straipsniu, 87 straipsnio 4 dalies 1–4 punktais, atkreipė dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, įvertino pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo turinį bei pareiškėjos skundo dalyką bei pagrindą ir darė išvadą, kad apeliaciniu skundu skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, atitinka teisėtumo bei pagrįstumo reikalavimus.

31Teisėjų kolegija nurodė, kad pareiškėja taip pat pateikė argumentus, susijusius su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dalyje. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 37 straipsnio 3 dalimi, 149 straipsniu, pažymėjo, kad ši nutartis skundžiama paduodant atskirąjį skundą, todėl pareiškėjos argumentų, susijusių su šios nutarties teisėtumu, nagrinėjant šią apeliacinę bylą nenagrinėjo. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad apeliantės teiginiai, susiję su VĮ Registrų centro ir VĮ „Vilniaus regiono keliai“ procesine padėtimi yra paneigti bylos duomenimis, todėl atmestini, kaip nepagrįsti.

32Apeliacinės instancijos teismas darė išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą, ABTĮ 57 straipsnio ir 86 straipsnio 2 dalies nuostatas atitinkantį, sprendimą, kuris paliktas nepakeistas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos apeliacinis skundas netenkintas, jai bylinėjimosi išlaidos nepriteistos.

33III.

34Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjos L. O. O. prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A444-1283/2013 (VIII t., b. l. 31-36).

35Pareiškėja paaiškina, kad 2012 m. gruodžio 17 d. teismui pateikė patikslintą skundą. Teismo posėdis buvo paskirtas 2013 m. sausio 7 d. Prieš posėdžio pradžią pareiškėjos atstovui buvo įteikta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis, kuria iš dalies buvo atsisakyta priimti patikslintą pareiškėjos skundą. Nors pareiškėjos atstovas pareiškė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau byla buvo nagrinėjama iš esmės. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad patikslintu skundu nauju atsakovu į procesą buvo įtraukta VĮ „Vilniaus regiono keliai“, iki tol buvusi trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Pareiškėja pažymi, kad šio atsakovo įtraukimui į procesą 2012 m. gruodžio 21 d. teismo nutartimi buvo pritarta, nes rezoliucinėje dalyje nepasisakyta, kad teismas nesutinka keisti VĮ „Vilniaus regiono keliai“ procesinę padėtį iš trečiojo suinteresuoto asmens į atsakovą. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad šis proceso dalyvis apie savo pasikeitusią procesinę padėtį nebuvo informuotas, patikslinto skundo nuorašo negavo, su teismo nutartimi dėl patikslinto skundo priėmimo nebuvo supažindintas. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad po sprendimo šioje byloje priėmimo teisėja grąžino pareiškėjai penkias patikslinto skundo kopijas su jų priedais, todėl galimai nebuvo nagrinėtas patikslintas skundas dalyje, kuri buvo priimta. Pareiškėja pažymi, kad 2013 m. sausio 7 d. teismo posėdis baigėsi 11.04 val., o elektroniniu paštu tą pačią dieną 14.49 val., VĮ Registrų centras teismui išsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė duomenis apie pareiškėjos žemės sklypą. Šie dokumentai buvo prijungti prie bylos medžiagos, o juose esantys duomenys nurodomi teismo sprendime. Pareiškėja nurodo, kad šiuos pirmosios instancijos teismo pažeidimus nurodė apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas jokių pažeidimų nekonstatavo. Pareiškėja nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nutartimi, kurioje pažymėta, kad pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu pripažino, jog egzistuoja bendrojo naudojimo kelias su įrengta pervaža per melioracijos griovį. Pareiškėja pabrėžia, kad nebuvo tokio pripažinimo, nes toks kelias neegzistuoja. Pareiškėja nurodo, kad teismas padarė esminius materialinės teisės normų pažeidimus, dėl ko buvo priimti neteisėti sprendimai. Pareiškėja pažymi, kad patikslintą skundą nagrinėjęs teismas nevykdė teisingumo ir neužtikrino pareiškėjos konstitucinės teisės į teisingą teismą. Pareiškėja paaiškina, kad jos žemės sklypas buvo suformuotas laikantis Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos, tačiau projektuojant valstybinį žemės sklypą šalia pareiškėjos žemės buvo pažeisti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių reikalavimai, o tuo pačiu ir pareiškėjos teisės, kad prie kiekvieno žemės sklypo turi būti privažiavimas bendrojo naudojimo keliu arba nustačius kelio servitutą, nes suformavus naują valstybinės žemės sklypą tarp kelio juostos ir pareiškėjos žemės sklypo ji neteko privažiavimo nuo bendrojo naudojimo kelio ir jai atsisakyta nustatyti servitutą. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Tarnyba neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti informaciją, ar yra kiti bendrojo naudojimo keliai be kelio Trakai-Vievis, kuriais pareiškėja gali patekti į savo žemės sklypą. Pareiškėja tvirtina, kad teismas neteisingai taikė Tarnybos direktoriaus 2006 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 1P-3 patvirtintų Nekilnojamojo daikto ribų žymėjimo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir kadastro žemėlapio tikslinimo techninių reikalavimų 16 punktą. Pareiškėjos manymu, atsakovas veikė priešingai šiai imperatyviai teisės akto normai, nes savavališkai pakeitė pareiškėjos žemės sklypo ribos tarp posūkio taškų 1-2 vietą, pakeisdamas tuo pačiu ir sklypo konfigūraciją, nes vietoje tiesiosios linijos, neturėjusios posūkio taškų, suformuotas sklypo riba, turinti net keturis posūkio taškus. Pareiškėjos teigimu, VĮ Registrų centras pateikti skaičiavimai dėl leistinos paklaidos darant pareiškėjos žemės sklypo ribų tikslinimą yra niekiniai, nes iš jų paaiškinimų matyti, kad jie be geodezinių matavimų negali pasakyti, koks buvo pareiškėjos žemės sklypo plotas, koks liko, kiek sklype buvusių bendrojo naudojimo kelių, kurių plotas sudarė 0,25 ha valstybinės žemės atlikus žemės sklypo ribų tikslinimą, pateko į pareiškėjos privataus žemės sklypo plotą. Pareiškėja daro išvadą, kad teismai pripažino tiksliais ir tinkamais VĮ Registrų centras duomenis apie pareiškėjos žemės sklypo plotą po jo ribų pakeitimo, kai pats atsakovas nežino, kas gavosi, t. y. kiek į pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį žemės plotą yra patekusios valstybinės žemės. Pareiškėjos teigimu, teismai nepagrįstai rėmėsi Tarnybos direktoriaus 2006 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 1P-3 toje dalyje, kurioje konstatavo, kad šis teisės aktas taikytas tinkamai ir dėl to yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjos žemės sklypo plotas nesumažėjo. Pareiškėja paaiškina, kad skundo reikalavimas buvo grindžiamas tuo, jog atsakovas neteisėtai atliko žemės sklypo ribų tikslinimą, todėl pareiškėjai nebuvo kilusi pareiga įrodyti savo žemės sklypo plotą po jo ribų pakeitimo. Pareiškėja remiasi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 10 straipsniu (2001 m. redakcija), 8 straipsniu (2004 m. redakcija, taip pat prašymo surašymo metu galiojanti redakcija) ir daro išvadą, kad pareiškėjos žemės sklypo teisinis statusas neturėjo ir neturi jokių teisinių ydų, todėl be jos sutikimo neleidžiami jokie veiksmai keičiant žemės sklypo kadastro duomenis, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis.

36Pareiškėja L. O. O. pateikė prašymo dėl proceso atnaujinimo papildymą, kuriame nurodo, kad 2013 m. lapkričio 15 d. gautas Tarnybos raštas, kad Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus teismui teikti duomenys apie galimybę pareiškėjai privažiuoti prie savo žemės sklypo per gretimus P. M. ir J. J. žemės sklypus, yra melagingas, nes per šių asmenų žemės sklypus neina jokie bendrojo naudojimo keliai, kuriais gali naudotis pareiškėja. Pareiškėja nurodo, kad po valstybinio žemės sklypo suformavimo, kai ji neteko galimybės privažiuoti prie ginčo žemės sklypo, o kartu ir kito savo žemės sklypo, ji tuo pačiu neteko ir galimybės tinkamai prižiūrėti šiuos žemės sklypus, dėl ko Tarnyba iš 14,05 ha ginčo žemės sklypo ploto 3,95 ha priskyrė prie apleistos žemės, o besiribojančiame sklype iš 6,2 ha ploto 4,21 ha priskyrė prie apleistos žemės, dėl ko Valstybinės mokesčių inspekcija paskaičiavo didesnį žemės mokestį.

37Atsakovas Valstybės įmonė Registrų centras atsiliepimu į pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo prašymą atmesti. Atsakovas pažymi, kad pareiškėja nenurodė akivaizdžių argumentų, patvirtinančių bylą nagrinėjusių teismų padarytą esminį materialinės teisės normų pažeidimą, o tik pateikė savo nuomonę dėl įrodymų vertinimo bei siekia, kad būtų įvertinta, ar tinkamai buvo ištirtos bylos aplinkybės ir įvertinti įrodymai.

38Teisėjų kolegija konstatuoja:

39IV.

40Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Šioje teisės normoje vartojama įsiteisėjusio teismo baigiamojo akto (teismo sprendimo, nutarimo ar nutarties) sąvoka reiškia, kad šalių ginčas išspręstas galutinai ir nebegali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis, t. y. minėtas teismo baigiamasis aktas įgyja res judicata galią. Procesas administracinėje byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, gali būti atnaujintas tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą), griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis.

41Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principo aspektų – teisinio saugumo principas, be kita ko, reikalauja nekvestionuoti klausimų, kuriuos teismai išsprendė galutiniu sprendimu (pvz., EŽTT 2001 m. sausio 23 d. sprendimas byloje B. prieš Rumuniją § 61). Teisinis saugumas suponuoja res judicata principo, t. y. teismo sprendimų galutinumo principo, laikymąsi. Res judicata principas reiškia, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, ginčas yra išsprendžiamas kartą ir visiems laikams. Galutinis teismo sprendimas iš karto tampa privalomas ir neturėtų būti rizikos, kad jis bus pakeistas. Ši teisė kyla iš teisinio tikrumo principo (EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimas byloje R. prieš Rusiją § 51–58).

42Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą grindžiamas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu proceso atnaujinimo pagrindu. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad siekiant šiuo pagrindu atnaujinti procesą, turi būti nustatyta trijų sąlygų visuma: pirma, turi būti nustatytas materialinės teisės normos pažeidimas jas taikant; antra, nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; ir trečia, toks pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Taigi, nenustačius bent vienos iš paminėtųjų sąlygų, atsižvelgus į tai, kad užbaigtų bylų procesas, kaip minėta anksčiau, gali būti atnaujinamas tik griežtai laikantis ABTĮ nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos, konkrečios administracinės bylos procesas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu negalėtų būti atnaujintas.

43Pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo tvirtina, kad siekia atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, tačiau nenurodo jokių akivaizdžių materialinės teisės normų pažeidimų, galėjusių turėti esminės įtakos priimant teismo sprendimą. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės, susijusios su jos atstovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme netenkinimu, patikslinto skundo kopijų grąžinimu, proceso dalyvio VĮ „Vilniaus regiono keliai“ neinformavimu apie pasikeitusią procesinę padėtį, VĮ Registrų centro pateiktų duomenų prijungimo prie bylos po teismo posėdžio yra galimi procesinės teisės normų, bet ne materialinės teisės normų pažeidimai. Be to, kaip nurodo ir pati pareiškėja, tokius galimus procesinės teisės normų pažeidimus ji paminėjo teikdama apeliacinį skundą, kurį išnagrinėjo apeliacinės instancijos teismas. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas neapima procesinės teisės normų pažeidimo (pvz., 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502-165/2010, 2011 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-119/2011). ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje (7–9 punktai) nurodyti atitinkami savarankiški pagrindai, kuriais procesas gali būti atnaujintas dėl procesinės teisės normų pažeidimų, tačiau pareiškėjos prašymas nėra grindžiamas šiais pagrindais. Jokių kitų materialinės teisės normų, kurios galimai buvo pažeistos bylą nagrinėjant teisme, pareiškėja savo prašyme nenurodė.

44Iš pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą matyti, kad ji iš esmės nesutinka su byloje esančių faktinių įrodymų teisminiu vertinimu nagrinėjant ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėja tvirtina, kad buvo pakeista jos žemės sklypo konfigūracija, taip pat kad nėra jokio privažiavimo į jos sklypą. Taigi, šiuo prašymu iš esmės siekiama, kad byla būtų nagrinėjama iš naujo, nes iš esmės nesutinkama su teismo atliktu bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymai tiriami ir vertinami nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Skirtingas įrodymų vertinimas nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui. Pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo pateikia iš esmės panašius argumentus, kuriais ji grindė savo skundą pirmosios instancijos teismui ir atsiliepimą į apeliacinį skundą. Pažymėtina, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek ir apeliacinis teismas pateikiamus argumentus išnagrinėjo ir jų analize grindė savo motyvus. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1283/2013, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo priimta nagrinėjant pareiškėjos apeliacinį skundą dėl apygardos administracinio teismo sprendimo, priimto administracinę bylą nagrinėjant pakartotinai, t. y. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2011 m. spalio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-2745/2011 grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

45Be to, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas negali būti atnaujinamas vien siekiant pakartotinio bylos faktinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo, nes tai iš esmės prieštarautų aukščiau įvardytiems proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei leistų nepagrįstai sumenkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo galią. Kaip minėta, administracinės bylos procesas gali būti atnaujintas tik griežtai laikantis įstatymo nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos. Tačiau ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis nenumato pagrindo atnaujinti bylos procesą vien tam, kad būtų iš naujo peržiūrėtos bei įvertintos išnagrinėjus bylą jau ištirtos bei įvertintos faktinės aplinkybės. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog bylos šalis neturi teisės siekti galutinio ir privalomo sprendimo peržiūrėjimo vien tuo tikslu, kad byla būtų iš naujo išnagrinėta ir išspręsta. Tuo atveju, kai prieš paduodant prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą bylos esmė yra išnagrinėta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų, ir nėra nustatyta, kad kuris nors iš šių teismų veikė už savo kompetencijos ribų ar buvo padarytas esminis proceso pažeidimas, faktinių aplinkybių nagrinėjimas iš naujo gali pažeisti teisinio tikrumo principą ir pareiškėjo „teisę į teismą“ (EŽTT 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimą byloje V. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42916/04).

46Remiantis nurodytais motyvais, pareiškėjos L. O. O. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A444-1283/2013 laikytinas nepagrįstas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, dėl to netenkintinas (ABTĮ 159 str. 1 d.).

47Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

48Pareiškėjos L. O. O. prašymo atnaujinti procesą netenkinti.

49Neatnaujinti proceso administracinėje byloje Nr. A444-1283/2013 pagal pareiškėjos L. O. O. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Sweco hidroprojektas“ ir valstybės įmonei „Vilniaus regiono keliai“ dėl žalos atlyginimo.

50Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja L. O. O. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį... 5. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio... 6. Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – ir VĮ)... 7. VĮ Registrų centras atsiliepimu į skundą prašė skundą spręsti teismo... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco hidroprojektas“ atsiliepimu į... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 14 d. sprendimu... 10. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio... 11. Pareiškėja L. O. O. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pakeisti... 12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 24 d. nutartimi... 13. II.... 14. Pareiškėja L. O. O. patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydama... 15. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio... 16. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti.... 17. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Vilniaus regiono keliai“ atsiliepimu... 18. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco hidroprojektas“ atsiliepime į... 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 28 d. sprendimu... 20. Pareiškėja L. O. O. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti... 21. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 22. Atsakovas VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą,... 23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. birželio 25 d. nutartimi... 24. Teisėjų kolegija rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –... 25. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendime iš... 26. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą ir... 27. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad apeliantės argumentai, jog teismas rėmėsi... 28. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad vien tik pareiškėjos paaiškinimų apie... 29. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad šiuo atveju nenustatyta viena iš... 30. Teisėjų kolegija rėmėsi ABTĮ 86 straipsniu, 87 straipsnio 4 dalies 1–4... 31. Teisėjų kolegija nurodė, kad pareiškėja taip pat pateikė argumentus,... 32. Apeliacinės instancijos teismas darė išvadą, kad Vilniaus apygardos... 33. III.... 34. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjos L. O. O.... 35. Pareiškėja paaiškina, kad 2012 m. gruodžio 17 d. teismui pateikė... 36. Pareiškėja L. O. O. pateikė prašymo dėl proceso atnaujinimo papildymą,... 37. Atsakovas Valstybės įmonė Registrų centras atsiliepimu į pareiškėjos... 38. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 39. IV.... 40. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir... 41. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje taip pat... 42. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą grindžiamas... 43. Pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo tvirtina, kad siekia atnaujinti... 44. Iš pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą matyti, kad ji iš esmės... 45. Be to, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar... 46. Remiantis nurodytais motyvais, pareiškėjos L. O. O. prašymas atnaujinti... 47. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 48. Pareiškėjos L. O. O. prašymo atnaujinti procesą netenkinti.... 49. Neatnaujinti proceso administracinėje byloje Nr. A444-1283/2013 pagal... 50. Nutartis neskundžiama....