Byla 2A-410-601/2016

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintauto Koriagino ir Arūno Rudzinsko teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. N. ieškinį atsakovei R. T. dėl iškeldinimo iš patalpų ir atsakovės R. T. patikslintą priešieškinį ieškovei V. N. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, tretieji asmenys G. R., V. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, notarė M. B., notaras D. G., notarė D. K.. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Nustatė

2I.

3Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo iškeldinti atsakovę iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančių ir atsakovės savavališkai užimtų 32/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ) bei 32/100 dalių kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, esančių ( - ), Kaune, unikalus Nr. ( - ).

5Atsakovė R. T. šioje byloje pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti niekiniu ir negaliojančiu: ( - ) J. V. testamentą; 1988-12-08 dovanojimo sutartį tarp J. V. ir V. N.; 2005-10-03 dovanojimo sutartį tarp V. N. ir E. V.; 2008-10-10 dovanojimo sutartį tarp E. V. ir V. N.; 2007-08-08 Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-01-9.913 3, 4, 5 punktus – dalyje dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir žemės sklypo, esančio ( - ), Kaune, dalies pardavimo, ir 2007-08-08 Kauno apskrities viršininko sprendimą Nr. 7485; 2007-09-11 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį tarp Lietuvos Respublikos valstybės ir E. V. ir perdavimo priėmimo aktą dėl žemės sklypo dalies ( - ), Kaunas; 2006-10-19 kadastrinius matavimus ir jų pagrindu sudarytą žemės sklypo ( - ), Kaune, planą ir palikti galioti 1995-07-05 sudarytą žemės sklypo ( - ), Kaune, suplanavimo schemą (detalųjį planą); taikyti restituciją natūra – pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į 32/100 dalis pastato – gyvenamojo namo ir kitų statinių (kiemo statinių) bei 303 kv. m. dalį žemės sklypo, esančių ( - ), Kaune, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

6II.

7Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė

8Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 19 d. sprendimu nutarė (t. 5, b. l. 55-67):

  • ieškinį tenkinti, patikslintą priešieškinį atmesti.
  • Iškeldinti atsakovę R. T. iš ieškovei V. N. nuosavybės teise priklausančių patalpų – 32/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), 32/100 dalių kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), esančių Kaune, ( - ).
  • Priteisti iš atsakovės R. T. ieškovei V. N. 41,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9Teismas sprendė, kad R. T. su tėvu J. V. buvo sudariusi faktinę panaudos sutartį, t. y. buvo susiklostę neterminuotos žodinės panaudos santykiai ir patalpomis atsakovė visą gyvenimą naudojasi neatlygintinai. J. V. jam priklausančią turto dalį 1988-12-08 notarine sutartimi padovanojo V. V. (dabar – N.), todėl jo mirties momentu ginčo turtas jam nebepriklausė. V. N. žinojo, kad R. T. gyvena tame pačiame name, kuriame gyveno ir jos motina E. V. su sutuoktiniu J. V.. Teismas laikė, kad atsakovė suprato, kad gyvena ne jai priklausančiose patalpose, komunalinių paslaugų tiekimo sutarčių sudaryti savo vardu ji nesiekė, į atitinkamas institucijas dėl savo pažeistų teisių ji nesikreipė. Namo dalies savininko J. V. valia buvo išreikšta, atsakovė apie tokią poziciją žinojo, tačiau jokių veiksmų situacijai pakeisti nesiėmė. 2012-11-07 Alytaus rajono 2-ajame notarų biure buvo surašytas pareiškimas, kuriuo prašoma atsakovės išsikraustyti su savo šeimos nariais iš ieškovei priklausančių patalpų. Nors ieškovė nurodė trumpesnį nei 3 mėnesių terminą išsikraustymui, iki kreipimosi į teismą dienos irgi nebuvo suėjęs 3 mėnesių trukmės įspėjimo apie žodinės panaudos sutarties nutraukimą terminas nuo pareiškimo įteikimo atsakovei dienos, tačiau toks termino nesilaikymas laikytinas formaliu, nesukeliančiu jokių neigiamų pasekmių atsakovei. Teismas laikė, kad atsakovė neteko ginčo patalpų naudojimosi teisių ir byloje nenustatyta jokio kito teisinio pagrindo naudotis ginčo patalpomis, o ieškovė įgijo teisę reikalauti atsakovės iškeldinimo iš užimamų patalpų. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nesiekia sudaryti sutarčių su savininke, o siekia neatlygintinai gyventi jai nepriklausančiose patalpose. Tėvo mirties momentu ginčo patalpos velioniui nebepriklausė, jis jas dovanojimo sutartimi jau buvo padovanojęs ieškovei. Nuosavybės teisės pagal dovanojimo sutartį viešame registre buvo įregistruotos dar 1988-12-14, nuo tada atsakovė turėjo ir galėjo žinoti, jog ginčo patalpa priklauso ne jos tėvui, o ieškovei. Tai, kad atsakovė gyveno jai po tėvo mirties likusiose patalpose neturi reikšmės, nes tai jokių teisių jai nesuteikia. Dėl reikalavimų pripažinti 1988-10-03 testamentą ir 1988-12-08 dovanojimo sutartį negaliojančiais, teismas, sprendė, kad bylos aplinkybės neleidžia abejoti 2015-06-03 ekspertizės akte Nr. 11-334 (15) pateikta išvada, jog tiek testamentą, tiek dovanojimo sutartį pasirašė J. V.. Teismas nesutiko su ieškovės atsiliepime į priešieškinį nurodytą prašymą taikyti 3 metų ieškinio senatį, nes atsakovė ginčija ne ieškovės palikimo priėmimą, o testatoriaus J. V. vienašalį sandorį (testamentą), kuriam pagal CK 1.125 str. 1 d. taikytinas bendras ieškininės senaties terminas 10 metų, pagal 1964 m. CK 83 str. – bendras 3 metų ieškinio senaties terminas. Ginčo namo dalis, kurioje gyvena atsakovė, J. V. mirties metu nebebuvo paveldėjimo objektu. Įpėdiniai galėjo kreiptis tik dėl kito likusio J. V. turto. Teismas pažymėjo, kad paveldėjimo byloje esantis prašymas, kurį pasirašė visos trys seserys, patvirtina, kad jos dar iki ieškovės ieškinio dėl iškeldinimo teismui pateikimo žinojo tiek apie J. V. sudarytą testamentą, tiek apie jo sudarytą dovanojimo sutartį. Nors prašyme nėra nurodyta jo surašymo data, tačiau notarės prašymas Kauno apskrities archyvui patvirtina, jog į notarę su minėtu prašymu seserys kreipėsi dar 2010 m. Atsakovės sesuo V. K. aplinkybę, kad dalis turto priklauso ieškovei V. V., o atsakovei R. T. jokia dalis turto nepriklauso, žinojo jau 1995-02-20, kai turto, esančio Kaune, ( - ), bendrasavininkės V. V., V. K. ir R. J. pasirašė sutartį dėl naudojimosi tvarkos minėtu turtu nustatymo. Teismas laikė, jog apie vienokį ar kitokį testamentą atsakovė turėjo žinoti iš karto po tėvo mirties, tikėjo, jog turtą tėvas paliko jai, tačiau dėl palikimo priėmimo nesikreipė į notarą. Net nustačius, kad terminas nėra pasibaigęs, atsakovės reikalavimo panaikinti nurodytą testamentą patenkinimas nesukeltų jai teisinių pasekmių, testamento sudarymas jos teisių niekaip nepažeidė ir interesų neįtakojo, kadangi jame nurodytas turtas velioniui jo mirties dieną nebepriklausė. Teismas pripažino, jog apie galimai pažeistą jos teisę atsakovė turėjo ir galėjo sužinoti nuo Nekilnojamojo turto registro įstatymo įsigaliojimo 1998-01-01, nes 1988-12-14 sutartis buvo įregistruota viešame registre. Teismas laikė, kad ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs, atsakovė jo atnaujinti neprašo, todėl reikalavimą pripažinti 1988-12-08 dovanojimo sutartį negaliojančia atmetė ir šiuo pagrindu. Tiek atsakovei R. T., tiek jos seserims G. R. bei V. K. nuosavybės teisės į po senelio mirties išlikusį nekilnojamąjį turtą yra pilnai atkurtos. Pripažinus galiojančia 1988-12-08 dovanojimo sutartį atitinkamai teisėti ir galiojantys yra ir vėliau sudaryti sandoriai, susiję su turto, esančio Kaune, ( - ), perleidimu, taip pat Kauno apskrities viršininko įsakymai, susiję su nuosavybės teisių atkūrimu ieškovei, atsakovei, tretiesiems asmenims. Atsakovės reikalavimas taikyti restituciją natūra – pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į 32/100 dalis pastato – gyvenamojo namo ir kitų statinių (kiemo statinių) bei 303 kv. m. dalį žemės sklypo, esančių ( - ), Kaune – negalėtų būti tenkinamas esant bet kokiam teismo sprendimui, kadangi jokia minėto turto dalis atsakovei niekada nepriklausė.

10III.

11Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai:

12Atsakovė (apeliantė) R. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2118-775/2015 ir priimti naują sprendimą (t. 5, b. l. 84-91).

13Motyvuose nurodė: 1. teismas, atmesdamas priešieškinio reikalavimą dėl pripažinimo niekine ir negaliojančia kaip pareikštus praleidus ieškinio senaties terminą, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, atsakovės nurodytas aplinkybes, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos dėl ieškinio senaties termino taikymo, todėl priėjo nepagrįstos išvados apie ieškinio senaties termino praleidimą. 2. teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantės reikalavimo panaikinti 1988-10-03 testamentą patenkinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Teismui 1988-12-08 dovanojimo sutartį pripažinus niekine ir negaliojančia, būtų laikoma, kad J. V. mirties dieną ginčo turtas jam vis dėlto priklausė ir ginčo turtui turėtų būti taikomos 1988-10-03 testamento nuostatos. 3. teismas nustatydamas ieškinio senaties termino eigos pradžią, nepagrįstai taikė tik objektyvųjį kriterijų, ieškinio senaties termino eigos pradžią nepagrįstai tapatino su 1998-01-01 Nekilnojamojo turto registro įstatymo įsigaliojimo momentu, laikydamas, kad atsakovė, nuo minėto įstatymo įsigaliojimo turėjo žinoti apie 1988-12-08 dovanojimo sutartį. Ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviuoju (teisės pažeidimo), o subjektyviuoju momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teise ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos. 4. teismas nepagrįstai konstatavo, kad mirus tėvui atsakovė suprato, jog gyvena ne jai priklausančiose patalpose. Neatsižvelgė į atsakovės teiktus paaiškinimus, kad Kauno miesto Požėlos rajono liaudies teismo 1984-08-30 sprendimą, kuriuo atmestas reikalavimas atsakovę iškeldinti iš ginčo patalpų, ir nepertraukiamą daugiau kaip 40 metų trunkančią registraciją ginčo patalpose laikė pakankamais teisiniais pagrindais atsakovei gyventi ginčo patalpose. Nepasikeitus Gyventojų registro duomenims apie atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą, atsakovei nebuvo pagrindo manyti, jog galėtų būti pasikeitę NTR duomenys dėl ginčo gyvenamųjų patalpų nuosavybės ar kitokio teisėto valdymo, naudojimo ar disponavimo teisių. 5. Nepagrįstai nebuvo vertinamos atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai apie tai, kad tik praėjus beveik 20 metų po atsakovės tėvo mirties, atsakovę su seserimis pasiekė žinia, kad namo ( - ), Kaune, patalpos, kuriose faktiškai gyvena, esą nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui. Tai sužinojus, nedelsiant VĮ Registrų centrui ir Kauno miesto 15-ajam notarų biurui pateiktas prašymas dėl informacijos suteikimo. 6. Atsakovė su 1988-12-08 dovanojimo sutartimi supažindinta nebuvo, negalėjo net įtarti apie galimai sudarytus sandorius dėl ginčo patalpų. Byloje Nr. 768/89 esantis 2010 m. atsakovės ir seserų pasirašytas prašymas neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog yra praleistas 10 metų senaties terminas, jo pradžią skaičiuojant nuo 2010 metų. Tai, kad V. K. 1995-02-20 pasirašė sutartį dėl turto, esančio ( - ), Kaune, naudojimosi tvarkos, galėtų patvirtinti, kad apie ieškovės nuosavybės teisę į ginčo turtą buvo žinoma trečiajam asmeniui, bet ne apeliantei. Sprendime klaidingai nustatyta, kad atsakovė atnaujinti praleisto senaties termino neprašė. 7. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, esą J. V. nedviprasmiškai išreiškė valią, kad atsakovė neliktų gyventi ginčo patalpose. J. V. dėl atsakovės iškeldinimo į teismą kreipėsi sukurstytas E. V., tačiau Kauno miesto Požėlos rajono liaudies teismo 1984-08-30 sprendimu jo reikalavimas buvo atmestas. Vanduo ir elektra ginčo patalpoms buvo atjungta E. V. iniciatyva jau gerokai po tėvo mirties. Ginčijamų sandorių turinys atskleidžia ne vieningą ir nuoseklią J. V. valią dėl jo nenoro, kad atsakovė liktų gyventi ginčo patalpose, kas rodo J. V. valios prieštaravimus. Teismas klaidingai interpretavo bylos aplinkybes ir nepagrįstai vadovavosi 2015-06-03 ekspertizės akte Nr. 11-334 (15) pateikta išvada, jog tiek dovanojimo sutartį, tiek testamentą pasirašė J. V.. 8. Nebuvo vertinta aplinkybė, jog tiek ieškovės pateiktoje, tiek iš archyvo gautoje sutartyje trūksta notarine forma sudaromiems sandoriams būtino rekvizito: jose nėra notaro antspaudo su parašu. 1988-12-08 dovanojimo sutartyje nurodyta, jog J. V. 38/100 dalis namo ( - ), Kaune, dovanojo podukrai V. N., tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad J. V. būtų įsidukrinęs ieškovę. Nepagrįstai atmetus priešieškinio reikalavimus pripažinti niekiniais ir negaliojančiais 1988-12-08 dovanojimo sutartį ir 1988-10-03 testamentą, atitinkamai nepagrįstai buvo atmesti ir likusieji priešieškinio reikalavimai. Atsisako savo priešieškinio reikalavimų ir šiuo apeliaciniu skundu neginčija sprendimo dalies dėl valstybinės žemės atkūrimo dokumentų ginčijimo. 9. Atsakovės ryšys su ginčo patalpa nusistovėjęs daugiau nei 40 metų, atsakovė ilgą laiką valdė ir naudojo ginčo patalpas, o patalpų savininkai ilgą laiką to neginčijo, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, nutaręs atsakovę iškeldinti iš ginčo patalpų, neproporcingai ir nepagrįstai apribojo atsakovės teisės į būsto neliečiamybės gerbimą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas apeliacinės instancijos teismo.

14Ieškovė, atstovaujama advokato M. K., atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo taikyti ieškinio senatį, apeliacinį skundą atmesti, visiškai paliekant galioti pirmos instancijos teismo sprendimą. Priteisti bylinėjimosi išlaidas iš R. T. V. N. naudai (t. 5, b. l. 100-105).

15Motyvuose nurodė: 1. reikalavimui nuginčyti 1988 m. sandorius negali būti taikoma dabar galiojanti teisės norma, turi būti taikoma 1988 m. galiojusi teisė. Nėra teisinio pagrindo įstatymo leidėjo valią, buvusią 1988-1989 metais, aiškinti pagal 2000 m. priimto ir nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK nuostatas ir jas taikyti atgal. 2. ( - ) velioniui mirus apie jo mirties faktą atsakovė žinojo. Paveldėti galima tik velionio mirties momentu jo nuosavybės teise priklausantį turtą, tačiau namo dalis mirties momentu jau buvo perleista. Nei atsakovė, nei tretieji asmenys neįgijo paveldėjimo teisių į namo dalį, kuri jau nepriklausė velioniui, todėl palikimas į šį turtą neatsirado. Atsakovė priešieškinyje pripažįsta, kad paveldėjimo teisės liudijimas nei jai, nei jos seserims išduotas nebuvo ir, kad pati nesikreipė per 6 mėnesius į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo. Atsakovė į paveldėjimą neįstojo, todėl ji nėra tinkamas subjektas šiam ieškiniui reikšti. Tai, kad atsakovė gyvena dalyje ginčo patalpų, niekaip nesukuria jai nuosavybės teisių ir teisės toliau gyventi. 3. Tai, kad apeliantė abejoja dovanotojo valia, nesudaro jokio teisinio pagrindo naikinti sandorį. Dovanotojas buvo veiksnus asmuo ir jo parašo autentiškumas yra įrodytas profesionalo eksperto išvada. Tai, kad apeliantė vizualinį parašą lygina su prieš 10 ar 20 metų buvusiu parašu iki dovanojimo sandorio sudarymo ir jeigu jie nėra identiški, tai dar nereiškia, kad specialistas negali įžvelgti ir nustatyti esminius besikartojančius ir nepasikeitusius parašo elementus bei nustatyti, kad tai to paties asmens parašas. Vien abejonė nėra pagrindas sandorio nuginčijimui po 27 metų. 4. Sandorio ginčijimas pats savaime neleidžia atkurti buvusių teisinių santykių. Turto išreikalavimas iš įgijėjo galimas pareiškus ieškinį, nepraleidžiant ieškinio senaties, įrodžius sandorio neteisėtumą ir tik laikantis galiojusio 1964 m. CK 142, 143, 146 str. nustatytų reikalavimų. Atsakovė norėdama restitucijos (to ji neprašo) - turi įrodyti, kad arba įgijėjas yra nesąžiningas, arba, nepaisant to, kad įgijėjas yra sąžiningas, egzistuoja bent viena iš aplinkybių, numatytų CK 143 str. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė yra nesąžiningas įgijėjas, nes tokie įrodymai neegzistuoja. 5. Atsakovė iš esmės netinkamai formuoja teisinę gynybą – ieškinį nukreipdama į testamento ginčijimą. Dovanojimo sandorio sudarymas iki velionio mirties pakeitė teisinius santykius, todėl ieškinys dėl testamento ginčijimo teisiškai yra nesavitikslis. Atsakovė negalėjo nežinoti, jog ji gyveno ne savo nuosavybės objekte. Atsakovės seserys gerai žinojo, kad ieškovė yra šios bylos ginčo turto savininkė ir, kad jokių teisinių ginčų ir pretenzijų dėl nuosavybės nėra. Jokie parašai nebuvo klastojami. Faktas, kad pats J. V. 1984 m. kreipėsi į teismą dėl G. R. ir R. T. iškeldinimo iš ginčo namo dalies, atskleidžia tikrąją velionio valią atsakovės atžvilgiu. Tai, kad J. V. nusprendė nelaukdamas mirties savo valią realizuoti pats, rodo, jo sąmoningą savo valios įgyvendinimą – jis pats įvykdė savo valią sudarydamas turto perleidimą taip, kaip norėjo. Atsakovės teiginiai apie J. V. sveikatą, jo gydymą neturi nieko bendro su pareikštu ieškiniu. 6. Atsakovė pareiškė ieškinį dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, tačiau nepateikė įrodymų dėl tokio sandorio neteisėtumo. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas jau yra pasibaigęs. Ieškovė yra teisėta iš valstybės išpirktos žemės dalies savininkė. Naikinti sandorius ar keisti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Ženkliai praleisti šių viešų veiksmų apskundimo senaties terminai. Senaties termino atstatymui nėra jokių teisinių ir objektyvių duomenų. Atsakovė niekada ieškovės turtu nesinaudojo kaip savo ir kaip savininkė, ji niekada nieko neremontavo, jokių mokesčių nemokėjo nei už elektrą, nei šiukšlių vežimą. Ieškovė visus metus nuo žemės įsigijimo moka žemės mokesčius. Faktinis gyvenimas nesukuria nuosavybės, nuomos ar panaudos santykių, nes tam reikalinga dvišalė valia. Jokių teisių į ginčo patalpas apeliantei nesuteikė nei J. V., nei ieškovė, nei jos mama. Apeliantė nenurodė jokių teisėtų pagrindų, kurie neleistų ieškovei iškeldinti atsakovės ir taip realizuoti savo teisėtą valią disponuoti savo nuosavybe be suvaržymų. 7. Nei viena apeliantės įvardinta teismų praktika ir EŽTT praktika nėra identiška šioje byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl nei viena apeliaciniame skunde įvardinta kita byla nesudaro pagrindo ją taikyti šioje byloje.

16Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašo atmesti atsakovės R. T. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2118-775/2015 nepakeistą (t. 5, b. l. 96-97).

17Motyvuose nurodė, kad praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į subjektyviųjų ir objektyviųjų kriterijų visumą. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne tik objektyviu, bet ir subjektyviu kriterijumi ir pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovė praleido terminą ginčyti 1988-12-14 sutartį. Vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, apeliantė būtų galėjusi laiku ar bent gerokai anksčiau kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo. Tai, kad R. T. gyveno ginčo patalpose neturi reikšmės, kadangi tai jokių teisių jai nesuteikia.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Apeliacinis skundas atmestinas.

20Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

21Ginčo esmė – ar pagrįstai ieškovė reikalauja iškeldinti atsakovę (apeliantę) iš jos gyvenamosios vietos - 32/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ) bei 32/100 dalių kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, esančių ( - ), Kaune, unikalus Nr. ( - ) (toliau - ginčo patalpos).

22Nustatyta, kad 1988 m. gruodžio 8 d. dovanojimo sutartimi (toliau - ginčo sutartis) ginčo patalpas J. V. (apeliantės tėvas) padovanojo ieškovei (podukrai) V. N. (buvusi V.). Nuosavybės teisės įregistruotos ieškovės vardu (t. 2., b. l. 49-52). Apeliantė ginčija šią sutartį ir vėlesnius ginčo patalpų perleidimo sandorius, nurodydama, jog ginčo sutartis buvo pasirašyta ne jos tėvo J. V.. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi rašysenos ekspertizės aktu, kuriuo nustatyta, jog ginčo sutartyje pasirašė J. V..

23Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Kasacinis teismas dėl ekspertizes akto, kaip įrodymų šaltinio, įvertinimo yra pasisakęs – ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios, todėl kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, gali būti atmetami, nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, t. y. ekspertizes išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (2012 m. balandžio 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012).

24Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instanncijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį dėl ginčo sutarties pripažinimo negaliojančia, nes byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės, tokios kaip: 1) rašysenos ekspertizės aktu nustatyta, kad ginčo sutartį pasirašė J. V.; 2) dar 1984 metais apeliantės tėvas J. V. siekė ją iškeldinti iš savavališkai užmtų (apsigyveno be J. V. sutikimo; leido apsigyventi tuo metu ten gyvenanti sesuo G. R.), jam priklausančių, patalpų, tačiau apeliantė nebuvo iškeldinta, nes turėjo mažus vaikus ir neturėjo, kur išsikelti; 3) 1988 m. spalio 3 d. testamentu J. V. nepaliko ginčo patalpų apeliantei; 4) apeliantė užmtose patalpose, dar J. V. būnant gyvam, buvo atjungta elektra ir vanduo, - leidžia daryti išvadą, jog J. V. valia buvo aiški ir tinkamai išreikšta, t. y. palikti ginčo patalpas ieškovei, o apeliantę iš šių patalpų iškeldinti. Pažymėtina, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog ginčo sutartis yra suklastota (pasirašė ne J. V.). Tai, kad tam tikrais laikotarpiais šiek tiek skiriasi asmens parašas (tai visiškai naturalu), nors ir ši aplinkybė byloje nėra nustatyta, nėra pakankamas pagrindas vertinti, jog ginčo sutartyje yra ne J. V. parašas. Nesutiktina su apeliantės argumentu, jo byloje pateiktose ginčo sutartyse (t. 2., b. l. 147 ir t. 3., b. l. 87), akivaizdžiai skiriasi J. V. parašas, nes teisėjų kolegijos nuomone, jis yra pakankamai panašus. Nepagrįstas ir apeliantės argumentas, jog ginčo sutartyse trūksta notaro antspaudo ir parašo, nes šie rekvizitai yra. Apeliantės reiškiama abejonė dėl ieškovės įsidukrinimo, neturi jokios įtakos ginčo sutarties galiojimui, nes galbūt netikslus asmens (apdovanotojo) šeiminio statuso (ar kitokio žodžio) nurodymas, niekaip neįtakoja J. V. reiškiamos valios, kuri yra šiuo atveju svarbiausia ir turi būti vertinama.

25Taigi, nenustačius, kad ginčo sutartis yra negaliojanti, kiti apeliantės reikalavimai, išimtinai priklausantys nuo šio reikalavimo patenkinimo (tik pripažinus ginčo sutartį negaliojančia būtų galimybė svarstyti testamento negaliojimo, vėliau sekusių sutarčių negaliojimo ir kitus su jais susijusius reikalavimus), taip pat pagrįstai atmesti.

26Teisėjų kolegija sprendžia, kad atmetus ieškinį kaip nepagrįstą, nustačius, kad apeliantės teisė dėl sudaryto ginčo sandorio nepažeista (sandoris teisėtas), nėra pagrindo svarstyti apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ieškinio senaties taikymu.

27Dėl apeliantės iškeldinimo.

28Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimu iškeldinti ją iš jos užmamų ginčo patalpų, nes, jos nuomone, ji šiose patalpose gyvena nepertraukiamai virš 40 metų, dėl ko yra įgijusi teisę čia gyventi. Apeliantė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Cililinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartimi Nr. 3K-3-361/2013, kurioje pasisakyta, kad tais atvejais, kai asmuo ilgą laiką valdė ir naudojo gyvenamąsias patalpas, jų savininkams to neginčijant, teismas įvertinęs visas tokio valdymo ir naudojimo aplinkybes gali pripažinti susiformavus asmens teises į būstą Konvencijos 8 straipsnio aiškinimo prasme, o nacionalinės teisės aspektu – šiuos santykius kvalifikuoti nuoma ar panauda. Toks santykių kvalifikavimas būtų proporcingas teisės į būstą užtikrinimas, o savininko teisės būtų ginamos taikant nuomos ir panaudos santykių pasibaigimą nustatančias taisykles.

29Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės nurodomos kasacinio teismo nutartyje nustatytos faktinės aplinkybės nėra analogiškos šioje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl apeliantė nepagrįstai vadovaujasi šia kasacinio teismo nutartimi.

30Nagrinėjamu atveju, kitaip, negu kasacinio teismo nutartyje, pirmosios instancijos teismas taikė prievolinį teisinį (ne daiktinių teisių) pažeistų ieškovės teisių gynimo būdą. Nustatyta, kad tarp ginčo patalpų savininkų (tiek J. V., tiek ieškovės) ir apeliantės buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai (CK 6.629 str.), nes apeliantė naudojosi ginčo patalpa be jokio mokesčio. Iš esmės to neginčija ir apeliantė. 2012 m. lapkričio 7 d. ieškovė pateikė apeliantei įspėjimą dėl išsikeldinimo iš ginčo patalpų, apeliantei neišsikrausčius, 2013 m. birželio 7 d. ieškovė pateikė ieškinį teismui dėl apeliantės iškeldinimo. Taigi, laikytina, kad ieškovė įgyvendino CK 6.642 straipsnio 1 dalies reikalavimą (prieš 3 mėnesius įspėti apie panaudos sutarties nutraukimą) ir turi pagrindą reikšti apeliantei reikalavimą dėl jos iškeldinimo iš ginčo patalpų. Be to, pažymėtina, kad, priešingai, negu kasacinio teismo nutartyje, šiuo atveju ginčo pataplų savininkas J. V. ginčijo apeliantės teisę gyventi ginčo patalpose (kreipėsi į teismą dėl iškeldinimo), t. y. iš esmės apeliantė apsigyveno ir gyvena ginčo patalpose be teisėto pagrindo, o nebuvo pirmą kartą (1984 m.) teismo iškeldinta, saugant mažamečių vaikų interesus. Šiai dienai vaikai yra užaugę, apeliantė turi nekilnojamojo turto (1,05 ha žemės ūkio paskirties žemės), todėl jos teisės į būstą gynimas, kaip to reikalauja apeliantė, nebūtų pateisinamas ir proporcingas ieškovės, kaip savininkės, nuosavybės teisių ribojimui (negalėjimui naudotis savo turtu itin ilgą laiką). Apeliantė turėtų siekti įteisinti savo gyvenimą ginčo patalpose (išsipirkti ginčo patalpas, sudaryti nuomos sutartį ir pan.), bet ne siekti neatlygintinio naudojimosi ginčo patalpomis.

31Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad priimtas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

32Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovui (450 Eur už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme, t. 5., b. l. 112-113)), kurios yra pagrįstos ir neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalimi 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

34Apeliacinį skundą atmesti.

35Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

36Priteisti iš atsakovės R. T., a. k. ( - ) ieškovei V. N., a. k. ( - ) 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I.... 3. Ginčo esmė... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo iškeldinti... 5. Atsakovė R. T. šioje byloje pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo... 6. II.... 7. Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė... 8. Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 19 d. sprendimu nutarė (t. 5, b. l.... 9. Teismas sprendė, kad R. T. su tėvu J. V. buvo sudariusi faktinę panaudos... 10. III.... 11. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai:... 12. Atsakovė (apeliantė) R. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno... 13. Motyvuose nurodė: 1. teismas, atmesdamas priešieškinio reikalavimą dėl... 14. Ieškovė, atstovaujama advokato M. K., atsiliepimu į apeliacinį skundą... 15. Motyvuose nurodė: 1. reikalavimui nuginčyti 1988 m. sandorius negali būti... 16. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 17. Motyvuose nurodė, kad praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Apeliacinis skundas atmestinas.... 20. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 21. Ginčo esmė – ar pagrįstai ieškovė reikalauja iškeldinti atsakovę... 22. Nustatyta, kad 1988 m. gruodžio 8 d. dovanojimo sutartimi (toliau - ginčo... 23. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12... 24. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instanncijos teismas pagrįstai... 25. Taigi, nenustačius, kad ginčo sutartis yra negaliojanti, kiti apeliantės... 26. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atmetus ieškinį kaip nepagrįstą,... 27. Dėl apeliantės iškeldinimo.... 28. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimu... 29. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės nurodomos kasacinio teismo... 30. Nagrinėjamu atveju, kitaip, negu kasacinio teismo nutartyje, pirmosios... 31. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 32. Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės priteistinos bylinėjimosi... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326... 34. Apeliacinį skundą atmesti.... 35. Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 36. Priteisti iš atsakovės R. T., a. k. ( - ) ieškovei V. N., a. k. ( - ) 450...