Byla A-1775-552/2016
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

2rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Markučiai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Markučiai“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. B. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Markučiai“ (toliau – ir Bendrovė) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. birželio 6 d. išvadą Nr. 3EK(13.2)-367 „Dėl profesinės ligos“ (toliau – ir Išvada) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti D. B. skundą dėl profesinės ligos nustatymo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6Pareiškėjas paaiškino, kad nėra gavęs Komisijos pavedimu Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Kauno skyriaus atliktų D. B. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr. S–18 papildymų bei patikslinimų (Inspekcijos Kauno skyriaus 2013 m. birželio 9 d. rašto Nr. (2)SD-9170 kopijos ir Inspekcijos Kauno skyriaus 2014 m. sausio 14 d. rašto Nr. (2)SD-619 kopijos). Pareiškėjas rėmėsi Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. 487 redakcija), pagal kuriuos Komisija turėjo šiuos dokumentus pateikti pareiškėjui susipažinti. Pareiškėjas pažymėjo, kad įtariamos profesinės ligos tyrimo metu Komisijai buvo nurodyta ir įrodyta, jog akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Gelžbetonio atramų gamykla“, kurios teises ir pareigas yra perėmusi Bendrovė, sudarė saugias bei sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, todėl D. B. dirbo aplinkoje, kurioje kenksmingų veiksnių vertės (dydžiai) neviršijo leistinų ribinių verčių (dydžių). Pareiškėjo turimo Inspekcijos Kauno skyriaus 2014 m. kovo 3 d. rašto Nr. (2)SD-3232 „Dėl duomenų pateikimo“ 16.2 punkte įvardyta profesinės ligos vystymosi priežastis yra netinkamas darbų organizavimas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Komisija neįvardijo, kaip konkrečiai minima priežastis „netinkamas darbų organizavimas“ pasireiškė darbuotojai dirbant AB „Gelžbetonio atramų gamykloje“. Komisija taip pat nepavedė darbo medicinos gydytojai, surašiusiai aktą, surašyti naują Profesinės ligos patvirtinimo aktą, pažeidė tiek Bendrovės teises ir teisėtus interesus, tiek galiojančių Komisijos nuostatų 32 punktą. Pareiškėjo teigimu, Komisijos išvadoje buvo konstatuotas priežastinis ryšys tarp darbo aplinkos veiksnio – vibracijos ir darbuotojos stuburo ligos. Pareiškėjo manymu, tokia išvada nemotyvuota, nes darbo AB „Gelžbetonio atramų gamykloje“ metu nebuvo jokių D. B. veikusių profesinės rizikos veiksnių, neatitikusių teisės aktų reglamentuojamų parametrų. Pareiškėjo nuomone, surašytos ir pasirašytos profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto abi dalys laikytinos vientisu profesinės ligos priežasčių tyrimo ir profesinės ligos nustatymo bei patvirtinimo procedūros baigiamuoju dokumentu, kurio atskiros dalys negali ir neturi prieštarauti viena kitai. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-770/2009 ir pažymėjo, kad profesinės rizikos veiksnys, atitinkantis teisės aktų reglamentuojamus parametrus, negali būti laikomas kenksmingu veiksniu, dėl kurio atsirado profesinė liga. Pareiškėjas nesutiko su Komisijos išvados teiginiu, jog „jokie teisės aktai nenurodo, kad profesinei ligai išsivystyti būtinai turi būti viršijamos leistinos ribinės vertės. <...> kartais apie 5 procentai dirbančiųjų mažesni dydžiai gali paveikti jų sveikatą, turintiems individualų jautrumą <...> ar esant mišriems rizikos veiksniams, šiuo atveju, papildomai veikiant triukšmui, fiksuotai darbo pozai“. Pareiškėjas nurodė, kad Komisijos tyrimas, kurio pagrindu surašyta išvada, truko nepagrįstai ilgai. Pareiškėjas pažymėjo, kad rizikos veiksnių nustatymas, kai jų kiekis ir intensyvumas atitinka normas, negali būti laikomas pagrindu darbuotojo profesinei ligai konstatuoti, taip pat ir darbdavio kaltei nustatyti.

7Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8Atsakovas paaiškino, kad Komisija, spręsdama D. B. profesinės ligos pagrįstumą, vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-37 patvirtintais Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatais (toliau – ir Komisijos nuostatai), vėliau šio įsakymo 2014 metų balandžio 25 d. Nr. V-506 redakcija, laikėsi teisės aktų reikalavimų tinkamai atlikti jos kompetencijai priskirtas funkcijas. Atsakovas, priimdamas sprendimus, nepažeidė teisės aktuose nustatytos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, taip pat rėmėsi ginčo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Komisija, būdama specialia ekspertine institucija, atliko D. B. ištyrimą dėl profesinės ligos nustatymo, taikydama dokumentinės analizės metodą, gavusi papildomus duomenis iš Inspekcijos Kauno skyriaus bei paprašiusi jų iš darbdavio. Atsakovas paaiškino, kad Komisijos posėdžiuose įvertino D. B. 2010 m. sausio 25 d. profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktą (Nr. S-18 I dalis), buvo įvertinti darbuotoją veikę sveikatai kenksmingi darbo aplinkos ir kiti veiksniai. Atsakovas pažymėjo, kad nėra informacijos apie per 32 darbo metus tuo metu buvusius vibracijos matavimus, o kranininkės formuotojos darbe ilgą laiką (net 14 metų) buvę intensyvūs darbo krūviai. Komisija siekė palyginti kitos įmonės panašios darbo vietos tyrimo duomenimis, įvertinančiais profesinę riziką dėl visą kūną veikiančios vibracijos dirbant su tiltiniu kranu. Komisija atkreipė dėmesį, kad D. B. tiltinio krano mašiniste dirbo net 33 metus, o 14 metų padidintu krūviu. Atsakovo nuomone, įvertinus gautus duomenis, galima daryti išvadą, kad ir AB „Gelžbetonio atramų gamykloje“ tiriamoje darbo vietoje visą kūną veikiančios vibracijos duomenys kartais galėjo būti ir nepriimtinos profesinės rizikos. Atsakovas pabrėžė, jog Komisija rėmėsi ne tik šiais duomenimis, bet įvertino ir tai, kad jokie teisės aktai nenurodo, jog profesinei ligai išsivystyti būtinai turi būti viršijamos profesinės rizikos ribinės vertės. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad Bendrovei nebuvo žinoma apie D. B. neurologines ligas.

9Trečiasis suinteresuotas asmuo D. B. atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10II.

11Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu (toliau – ir Įstatymas), Vyriausybės 2004 m. gegužės 1 d. nutarimu Nr. 487 patvirtintais Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais (toliau – ir Nuostatai), sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1087 patvirtintais Profesinių ligų nustatymo kriterijais (toliau – ir Kriterijai), Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1198 patvirtintu Profesinių ligų sąrašu (toliau – ir Profesinių ligų sąrašas) bei sveikatos apsaugos ministro 2007 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. V-37 patvirtintais Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatais (toliau – ir Komisijos nuostatai).

13Teismas vadovavosi Įstatymo 2 straipsnio 5, 17, 25, 28 dalimis, 44 straipsnio 13 dalimi, Kriterijų 2, 32 punktais, Nuostatų 7, 9, 32 punktais, Komisijos nuostatų 8, 10, 21, 25-27 punktais, Profesinių ligų sąrašo pastabos 1 punktu ir darė išvadą, kad tam, jog atitinkama liga, kuri patenka į Profesinių ligų sąrašą, galėtų būti patvirtinta profesine liga asmeniui, būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp diagnozuotos ligos ir kenksmingų ir (ar) pavojingų darbo aplinkos veiksnių.

14Teismas nustatė, kad Komisija, atlikdama jai priskirtas funkcijas pagal Komisijos nuostatų 9.2 ir 9.3 punktus, neapsiribojo vien tik 2010 m. sausio 25 d. Profesinės ligos tyrimo komisijos profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akte Nr. S-18 ir jo prieduose nustatytų aplinkybių analize, o naudojosi Komisijos nuostatų 10.2 punkte suteikta teise gauti iš įvairių įstaigų duomenis, kurių reikia Komisijos funkcijoms vykdyti sprendžiant ginčą.

15Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas rėmėsi naujesne Komisijos nuostatų redakcija nei galiojusi priimant ginčijamą išvadą. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis 2013 m. gruodžio 23 d. įstatymu Nr. XII-739, iki 2014 m. gegužės 1 d. pradėti tirti nelaimingi atsitikimai darbe, nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos baigiami tirti laikantis iki 2014 m. gegužės 1 d. galiojusios tvarkos ir nuostatų. Teismo nuomone, ši nuostata apima ne tik įstatymą, tačiau atitinkamai ir įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, t. y. Komisijos nuostatus. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodomas Komisijos nuostatų 32 punktas yra 2014 m. balandžio 28 d. redakcijos Nr. 4786, kuri nėra taikoma nagrinėjamai bylai, todėl pareiškėjo motyvus dėl to, kad Komisija, nesutikdama su Akto išvadomis, turėtų įpareigoti darbo medicinos gydytoją, surašiusį profesinės ligos patvirtinimo aktą, surašyti naują profesinės ligos patvirtinimo aktą, laikė nepagrįstais. Tą pačią išvadą teismas darė ir dėl pareiškėjo nurodomo Komisijos nuostatų 24 punkto galiojimo, kadangi ankstesnėje redakcijoje šio punkto nebuvo. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Komisijos nuostatus kviesti į posėdžius suinteresuotus asmenis yra Komisijos teisė (Komisijos nuostatų 10.10 p.). Teisės aktai nenustato Komisijos pareigos pranešti suinteresuotiems asmenims, iš jų ir darbdaviui, apie piliečio kreipimąsi dėl nenustatytos profesinės ligos ir atitinkamai teikti visus gaunamus dokumentus.

16Teismas atkreipė dėmesį, kad jokie teisės aktai nenurodo, jog profesinei ligai išsivystyti būtinai turi būti viršijamos vibracijos leistinos ribinės vertės. Teismas įvertino tai, jog kenksmingus veiksnius lėmė D. B. darbo pobūdis, tokio pobūdžio darbą ji dirbo daugiau kaip 30 metų, darbo pobūdis iš esmės nekito, todėl šio kenksmingo veiksnio poveikio trukmę pripažino labai ilga ir ši aplinkybė taip pat patvirtino ginčijamos Išvados pagrįstumą. Teismas rėmėsi Kriterijų 8.2 punktu, nustatė, kad D. B. kenksmingų veiksnių sąlygomis dirbo nuo 1976 iki 2009 metų, 2007 iki 2010 metais dažnai sirgdavo ( - ) su paūmėjimais, 2009 metais du kartus gydyta neurologiniame stacionare dėl ( - ), todėl darbo laikotarpis atitiko nustatytą ligos latentinį periodą.

17Pasisakydamas dėl pareiškėjo motyvo, kad Komisija neturėjo pagrindo remtis panašios darbo vietos tiltinio krano vibracijos matavimais, teismas pabrėžė, kad, pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2004 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. 1-269/V-125 „Dėl Profesinių ligų priežasčių tyrimo reglamento patvirtinimo“ 23.14.3 punktą, jeigu darbo vietoje profesinė rizika neįvertinta, atliekami profesinės rizikos veiksnių tyrimai; kai nėra galimybės atlikti tyrimus, galima panaudoti kitos įmonės panašios darbo vietos tyrimo duomenis, specialios literatūros ar kitus šaltinius. Teismas darė išvadą, kad Komisija turėjo teisę panaudoti kitos įmonės panašios darbo vietos tyrimo duomenis.

18III.

19Pareiškėjas UAB „Markučiai“ apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

20Pareiškėjas pažymi, kad, nustatant D. B. profesinę ligą, Komisija netinkamai atliko Komisijos nuostatų 9.3 punkte nurodytą kompleksinę dokumentų analizę, nesurinko tyrimui būtinų dokumentų. Pareiškėjo manymu, Komisija nepagrįstai neatsižvelgė į 2007 m. gruodžio 18 d. Profesinės rizikos nustatymo kortelę Nr. 77 su neigiamais vibracijos rodikliais, 1999 m. rugsėjo 27 d. darbo vietų higienos įvertinimo kortelę Nr. 3, 1999 m. rugsėjo 27 d. darbo vietų higienos įvertinimo kortelę Nr. 5, pagal kurias tiltinio krano mašinistas buvo veikiamas vibracijos, kuri higienos normų neviršijo. Pareiškėjas remiasi Profesinių ligų priežasčių tyrimo reglamento IV skyriaus 23.14.3 punktu, pažymi, kad D. B. profesinė rizika darbo vietoje buvo vertinta, ir nesutinka, kad Komisija turėjo teisę panaudoti kitos įmonės panašios darbo vietos tyrimo duomenis. Pareiškėjas pabrėžia, kad Komisija disponavo duomenimis, įrodančiais, jog Bendrovė sudarė darbuotojai saugias bei sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Pareiškėjas nurodo, kad archyvinių duomenų apie D. B. veikusius profesinės rizikos veiksnius, tokius kaip triukšmas, vibracija, darbo poza, už 1976–2007 metų laikotarpį objektyviai negalėjo pateikti, nes minėti dokumentai nebuvo išlikę. Archyvinių palyginamųjų duomenų už 1976 metų laikotarpį tyrimo metu neatrado ir pati Komisija. Komisijos teiginys, kad UAB „Betonika“ kranininko, kranininko-formuotojo, kranų operatoriaus darbo vieta yra analogiška darbui su 10 tonų tiltiniu kranu (reg. Nr. 7413, krano markė 40–16–75, su kuriuo dirbo D. B.), pareiškėjo manymu, yra nepagrįstas, nes Komisijos tyrimo medžiagoje esanti tiltinio krano, kuriuo dirbo D. B., paso kopija įrodo, jog minėtas kranas visą laiką buvo techniškai tvarkingas. Pareiškėjas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog UAB „Betonika“ kranas, kurio vibracijos rodikliai 2007 m. gruodžio 18 d. buvo neigiami, tų rodiklių matavimo momentu buvo techniškai tvarkingas. Pareiškėjo manymu, Išvada neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes nėra pagrįsta objektyviais faktais, kuriuos galima patikrinti įrodinėjimo procese.

21Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

22Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė papildomos informacijos apie 33 metų buvusią pastovią tiltinio krano mašinistės darbo vietą bei buvusius profesinės rizikos veiksnių – triukšmo, vibracijos – matavimus. Atsakovas nurodo, kad Komisija žinojo apie D. B. susirgimą. D. B. bylos oficialaus stabdymo nebuvo, nes tuo metu veikę 2007 metų Komisijos nuostatai nenumatė bylos stabdymo procedūros. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad profesinės ligos tyrimo ir pripažinimo aktų I ir II dalis pareiškėjas turėjo gauti iš Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus, be to, profesinės ligos tyrimo ir pripažinimo akto I–ąją dalį pats darbdavys ar jo įgaliotas asmuo pasirašė. Atsakovas paaiškina, kad, perpirkusi buvusią AB „Gelžbetonio atramų gamyklą“, Bendrovė neturėjo jokių duomenų apie buvusį tiltinio krano mašinistų darbą, apie galimai buvusius tiltinio krano triukšmo ir vibracijos matavimus, apie darbų apimtis, buvusius krūvius, darbuotojų profilaktinius sveikatos patikrinimus ir t. t., teturėjo krano technikinį pasą, kuris nieko nepasako apie buvusią vibraciją, ir prieš pat pardavimą atliktus to krano profesinės rizikos matavimus. Atsakovas pabrėžia, kad D. B. tiltinio krano mašiniste dirbo 33 metus, 1976–1990 metais (net 14 metų) dirbo padidintu krūviu. Atsakovas nurodo pakartotinai užklausęs Inspekcijos Kauno skyriaus papildomų archyvinių duomenų apie Visuomenės sveikatos centro Kauno skyriaus tuo metu vykdytus tiltinio krano vibracijos matavimus. 2013 m. birželio 9 d. Nr. (2)SD–9170 raštu Inspekcijos Kauno skyrius pateikė papildomą informaciją – archyvinius duomenis apie krano mašininkės darbo vietos profesinės rizikos vertinimą ir darbo vietų higieninį įvertinimą UAB „Betonika“ Nr. 77, 2007 m. gruodžio 18 d. Kranininko, kranininko-formuotojo, kranų operatoriaus darbo vietą tiltinio krano KP–01–00023 kabinoje, kur nurodoma, kad visą kūną veikianti vibracija buvo 0,72–0,58 m / sek2 – skaičiuojant 8 darbo valandoms nustatyta nepriimtina rizika. Atsakovas nurodo, kad ši darbo vieta yra analogiška darbui su 10 tonų tiltiniu kranu reg. Nr. 7413, krano markė 40–16,75, su kuriuo dirbo D. B.. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas 2014 m. kovo 26 d. raštu Nr. SR–30 Komisijai pateikė D. B. buvusio tiltinio krano technikinio paso duomenis, tačiau jokių papildomų matavimo duomenų apie visą kūną veikiančią vibraciją nepateikė. Neturėdama informacijos už 33 darbo metus apie tuo metu buvusius vibracijos matavimus bei žinodama tai, kad kranininkės formuotojos darbe ilgą laiką buvo intensyvūs darbo krūviai, Komisija siekė pasinaudoti kitos įmonės panašios darbo vietos tyrimo duomenimis, įvertinančiais profesinę riziką dėl visą kūną veikiančios vibracijos dirbant su tiltiniu kranu. Komisija pabrėžia, kad jokie teisės aktai nenurodo, jog profesinei ligai išsivystyti būtinai turi būti viršijamos profesinės rizikos ribinės vertės. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas painioja faktus teigdamas, jog Komisija tyrimo metu davė pavedimus Profesinių ligų tyrimo komisijai papildyti Akto I–osios dalies turinį (tame tarpe į profesinės rizikos veiksnių, susijusių su ligos pirmine diagnoze, sąrašą įtraukti vibraciją). Atsakovas paaiškina, kad profesinės rizikos veiksniai, tame tarpe ir vibracija, buvo Akto I–oje dalyje nurodyti kaip „mechaniniai virpesiai“ (tai ir yra vibracija). Atsakovas nurodo, kad Komisija užklausimu siekė gauti ankstesniuosius archyvinius duomenis, kurių iš pareiškėjo negavo. Komisijos surašyto Akto priedą Nr. 10 pildė profesinės ligos priežastis tyrusi komisija, vadovaujant Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriui, o darbdavys ar jį atstovaujantis asmuo Aktą pasirašė. Komisija priėmė teisingą sprendimą, įpareigojantį darbo medicinos gydytoją perrašyti naują profesinės ligos tyrimo ir pripažinimo akto II–ąją dalį, kaip nurodyta Komisijos nuostatų 32 punkte, nepažeisdama pareiškėjo teisių ir teisėtų reikalavimų. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas neturi duomenų apie anksčiau buvusias darbo sąlygas, nes nėra išlikusių dokumentų. Iš D. B. ligos istorijos matyti, kad darbuotoja dažnai sirgdavo ( - ) paūmėjimais, turėdavo laikino nedarbingumo pažymėjimus, keletą kartų gydyta dėl šių ligų stacionare, todėl buvusio darbdavio atstovai tai turėjo žinoti. Komisija palygino kelių analogiškų tiltinių kranų vibracijos matavimus, todėl laikosi nuomonės, kad D. B. darbo vietoje visą kūną veikianti vibracija jai, kaip ligotam asmeniui, ir esant keliems profesinės rizikos faktoriams (triukšmui, fiksuotai darbo padėčiai) turėjo tiesioginį ryšį profesinės ligos išsivystymui.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV.

25Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

26Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos 2014 m. birželio 6 d. išvados Nr. 3EK(13.2)-367 (b. l. 42-45), kuria patvirtinta D. B. profesinė liga, teisėtumo ir pagrįstumo.

27Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės nesutikimu dėl faktinių aplinkybių vertinimo, kas, jo manymu, lėmė pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo neteisėtumą. Kartu išsakoma sprendimo kritika ir byloje surinktų įrodymų vertinimo aspektu.

28Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo sprendimas laikytinas pagrįstu, jeigu išsiaiškintos ir nustatytos visos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės, o pateikta teismo išvada atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas bylai svarbias aplinkybes. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kiekvieno konkretaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam individualiam ginčui išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str. 6 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Įstatymas nustato, kad pareiškėjas, pateikdamas skundą administraciniam teismui, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, kartu su šiais procesiniais dokumentais turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p., 57 str. 4 d., 72 str.). ABTĮ 81 straipsnyje nurodyta, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Kadangi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, bylos proceso dalyvių nuomonė dėl bylos įrodymų reikšmės ir jų vertinimo nesaisto teismo. Tačiau įstatymas reikalauja ir to, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Be to, teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi pagrįsti savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2-4 p.).

29Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas laikėsi visų išvardintų reikalavimų, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Pareiškėjo pateikta faktinių aplinkybių vertinimo pozicija iš esmės nepaneigia teismo padarytų išvadų, dėl Komisijos Išvados, kuria patvirtinta profesinė liga, teisingumo, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas faktines aplinkybes įvertino tinkamai, nepažeisdamas jų vertinimo nuostatų, ir apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su tokiu vertinimu, iš naujo teismo motyvų nekartoja, o tik juos papildo, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus.

30Nors apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, tvirtina, kad nebuvo surinkta jokių duomenų, susijusių su D. B. gyvenimo anamneze (įpročiais, gyvenimo sąlygomis ir t. t.), tačiau nenurodo jokių D. B. gyvenimo anamnezės faktų, kurie galėtų būti reikšmingi Išvadoje konstatuotos profesinės ligos pagrįstumui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundžiamoje atsakovo Išvadoje pažymėta, jog gyvenimo anamnezė buvo vertinta. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą dėl gyvenimo anamnezės netinkamo vertinimo.

31Apelianto manymu, Komisija nepagrįstai neatsižvelgė į 2007 m. gruodžio 18 d. Profesinės rizikos nustatymo kortelę Nr. 77 su neigiamais vibracijos rodikliais ir 1999 m. rugsėjo 27 d. Darbo vietų higieninio įvertinimo korteles Nr. 3 ir Nr. 5, pagal kurias abu tiltinio krano mašinistai buvo veikiami vibracijos, kuri nustatytų higienos normų neviršijo. Teisėjų kolegija pažymi, kad Išvada priimta įvertinus tyrimo metu surinktų įrodymų visumą. Pareiškėjo minimi dokumentai yra Komisijos byloje, todėl apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad atsakovas juos slėpė. Kaip teisingai pabrėžė pirmosios instancijos teismas, tai, kad kenksmingi veiksniai neviršija teisės aktuose nustatytų leistinų ribų, nepaneigia šių veiksnių daromo neigiamo poveikio sveikatai. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, negali daryti išvados, jog pareiškėjo nurodomose kortelėse esanti informacija leidžia abejoti atsakovo Išvados teisingumu ar kitaip ją vertinti.

32Apeliantas, teigdamas, kad atsakovas negalėjo vadovautis panašios darbo vietos duomenimis, remiasi Profesinių ligų priežasčių tyrimo reglamento 23.14.3 punktu, numačiusiu, kad pasinaudoti kitos įmonės panašios darbo vietos tyrimo duomenimis galima tik jei analizuojamoje darbo vietoje profesinė rizika nebuvo įvertinta ir nėra galimybės atlikti profesinės rizikos veiksnių tyrimus. Apeliantas pabrėžia, kad profesinė rizika D. B. darbo vietoje buvo vertinta, Komisija disponavo duomenimis, įrodančiais, jog Bendrovė sudarė darbuotojai saugias bei sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, t. y. Komisijai buvo pateikta 2008 m. birželio 20 d. Profesinės rizikos nustatymo kortelė Nr. 6, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriaus Fizikinių veiksnių tyrimų poskyrio 2008 m. birželio 28 d. Bandymų protokolas Nr. 060976-7, tiltinio krano, kuriuo nuo 1976 m. iki 2009 m. sausio 21 d. dirbo D. B., paso kopija.

33Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo nurodyti 2008 m. priimti dokumentai nėra pakankami siekiant įvertinti D. B. darbo sąlygas ankstesniu nei 2008 m. laikotarpiu. Byloje nustatyta, kad pareiškėja tiltinio krano mašiniste dirbo 33 metus. Pareiškėjo pateiktoje tiltinio elektrinio krano, kuriuo dirbo D. B., paso kopijoje fiksuoti techniniai patikrinimai ir jų metu nustatyti krano trūkumai, tačiau šis dokumentas neatskleidžia D. B. darbo vietos higieninės, profesinės rizikos įvertinimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad nebuvo gauta archyvinių duomenų apie D. B. darbų profesinę riziką bei darbo vietos higieninį įvertinimą ir profesinės rizikos įvertinimą. Byloje nustatyta, kad Kauno visuomenės sveikatos centras 2014 m. kovo 18 d. raštu Nr. 2-1141-6(8.8) (Komisijos b. l. 26), atsakydamas į Bendrovės prašymą pateikti duomenis tiriant D. B. įtariamos profesinės ligos priežastis, nurodė, jog prašomų dokumentų pateikti negali, nes jie nebesaugomi. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kad byloje pakako duomenų apie konkrečiai D. B. darbo vietoje veikusius fizikinius, ergonominius, biologinius veiksnius, kurių visų, įskaitant vibracijos, keliama rizika buvo priimtina, ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Komisija šiuo atveju turėjo teisę panaudoti kitos įmonės panašios darbo vietos tyrimo duomenis. Atkreiptinas dėmesys, kad pats apeliantas pažymi, jog archyvinių duomenų apie D. B. veikusius profesinės rizikos veiksnius, tokius kaip triukšmas, vibracija, darbo poza, už 1976-2007 metų laikotarpį Bendrovė negalėjo pateikti, tokių duomenų tyrimo metu nerado ir Komisija.

34Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad UAB „Betonika“ 2007 m. gruodžio 18 d. profesinės rizikos kortelėje Nr. 77 esantys duomenys surašyti tik pusmečiu anksčiau nei AB „Gelžbetonio atramų gamyklos“ 2008 m. birželio 20 d. profesinės rizikos nustatymo kortelėje Nr. 6 ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriaus Fizikinių veiksnių tyrimo poskyrio 2008 m. birželio 28 d. Bandymų protokole Nr. 060976-7 esantys duomenys, nepaneigia teismo prieitos išvados dėl atsakovo teisės atsižvelgti į šiuos duomenis priimant išvadą dėl profesinės ligos patvirtinimo. Kaip matyti, atsakovo išvada dėl profesinės ligos patvirtinimo buvo priimta atlikus tyrimo metu surinktų duomenų visumos kompleksinę analizę, o ne vien tik atsižvelgiant į kitos įmonės panašios darbo vietos tyrimo duomenis. Įvertinus šias aplinkybes, atmestinas ir pareiškėjo argumentas, jog Komisija turėjo išreikalauti duomenis apie UAB „Betonika“ krano techninę būklę. Atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje esančio krano, kuriuo dirbo D. B., techninio paso matyti, jog, atliekant techninius patikrinimus, dažnai būdavo nustatomi kokie nors trūkumai, todėl atmestinas apelianto teiginys, kad šis kranas visą laiką buvo techniškai tvarkingas.

35Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad Komisijos išvados turiniui taikytini Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai, kas reiškia, jog visi nustatyti ir ištirti faktiniai duomenys turi būti motyvuotai aptarti konkrečiai nurodant, kodėl jie yra laikomi patvirtinančiais, ar paneigiančiais profesinę ligą. Kita vertus, teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamos Išvados turinį bei bylos medžiagą ir Komisijos tyrimo aplinkybes, konstatuoja, kad skundžiama Komisijos Išvada priimta ištyrus visas reikšmingas aplinkybes, pašalinus prieštaravimus ir abejones dėl galimo rizikos veiksnio – vibracijos, galimo poveikio D. B. diagnozuotoms stuburo ligoms, Komisija tyrimo metu pasinaudojo visomis jai suteiktomis teisėmis gauti papildomą medžiagą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas nenurodė pakankamų argumentų, leidžiančių konstatuoti Išvados neatitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams.

36Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi byloje surinktus duomenis bei ginčijamą Komisijos Išvadą, joje nurodytus argumentus bei padarytas išvadas, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog Komisijos 2014 m. birželio 6 d. išvada Nr. 3EK(13.2)-367 yra teisėta bei pagrįsta. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

37Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo priteisti patirtas teismo išlaidas. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, todėl, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, jis neturi teisės gauti iš kitos šalies patirtų išlaidų atlyginimą.

38Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

39Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Markučiai“ apeliacinį skundą atmesti.

40Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

41Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Markučiai“... 6. Pareiškėjas paaiškino, kad nėra gavęs Komisijos pavedimu Valstybinės... 7. Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinė darbo... 8. Atsakovas paaiškino, kad Komisija, spręsdama D. B. profesinės ligos... 9. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. B. atsiliepimu į skundą prašė skundą... 10. II.... 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimu... 12. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu... 13. Teismas vadovavosi Įstatymo 2 straipsnio 5, 17, 25, 28 dalimis, 44 straipsnio... 14. Teismas nustatė, kad Komisija, atlikdama jai priskirtas funkcijas pagal... 15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas rėmėsi naujesne Komisijos nuostatų... 16. Teismas atkreipė dėmesį, kad jokie teisės aktai nenurodo, jog profesinei... 17. Pasisakydamas dėl pareiškėjo motyvo, kad Komisija neturėjo pagrindo remtis... 18. III.... 19. Pareiškėjas UAB „Markučiai“ apeliaciniu skundu prašo pirmosios... 20. Pareiškėjas pažymi, kad, nustatant D. B. profesinę ligą, Komisija... 21. Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinė darbo... 22. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė papildomos informacijos apie 33... 23. Teisėjų kolegija... 24. IV.... 25. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos... 26. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Centrinės darbo medicinos ekspertų... 27. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės nesutikimu dėl... 28. Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnyje nustatyta, kad... 29. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje... 30. Nors apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, tvirtina,... 31. Apelianto manymu, Komisija nepagrįstai neatsižvelgė į 2007 m. gruodžio 18... 32. Apeliantas, teigdamas, kad atsakovas negalėjo vadovautis panašios darbo... 33. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo nurodyti 2008 m.... 34. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad UAB „Betonika“ 2007 m. gruodžio 18... 35. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, kad Komisijos išvados... 36. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, iš naujo įvertinusi byloje surinktus... 37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo priteisti patirtas teismo... 38. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 39. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Markučiai“ apeliacinį... 40. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimą... 41. Nutartis neskundžiama....