Byla BIK-529/2020
Dėl Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties, prašymu sustabdyti nuosprendžio ir nutarties vykdymą ir baudžiamąja byla

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkės), Olego Fedosiuko ir Eligijaus Gladučio, susipažinusi su nuteistojo R. P. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties, prašymu sustabdyti nuosprendžio ir nutarties vykdymą ir baudžiamąja byla,

Nustatė

2Nuteistasis R. P. kasaciniu skundu prašo pakeisti žemesnės instancijos teismų sprendimus ir jo veiksmus perkvalifikuoti iš BK 135 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 1 dalį, skirti bausmę šio straipsnio sankcijos ribose nesusijusią su laisvės atėmimu. Jo nuomone, teismų sprendimai yra neteisingi, priimti netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, todėl turi būti panaikinti,

3Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

4Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

5Kasatorius, prašydamas perkvalifikuoti padarytą nusikalstamą veiką pagal kitą BK straipsnį, iš esmės kritikuoja žemesnės instancijos teismų atliktą įrodymų vertinimą ir teismų išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo. Jo nuomone, bylos įrodymai įvertinti vienpusiškai, stengiantis paryškinti tik jo kaltę, o nukentėjusiojo veiksmai po nuo jo gautų smūgių iki nukentėjusiojo pateikimo į ligonine, nebuvo analizuoti. Kasatorius, aptardamas specialisto išvadą, liudytojų I. A. ir J. D. parodymus, teigia, kad nukentėjusysis J. D. iki patekimo į ligoninę tikrai atliko valingus veiksmus, vartojo alkoholį ir ne kartą griuvo dėl ko galėjo stipriai susižaloti. Bylos duomenys rodo, kad jo suduotas smūgis ir įspyrimas traukiant koją buvo ne vieninteliai dėl kurių nukentėjusysis galėjo patirti tokias pasekmes, kilusios abejonės, pasak kasatoriaus, turėjo būti aiškinamos jo naudai.

6Atrankos kolegija pažymi, kad netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas iš esmės grindžiamas įrodymų ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių kritika. Tačiau įrodymų vertinimas ir faktinių bylos aplinkybių nustatymas nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Šie klausimai galutinai išsprendžiami apeliacinės instancijos teisme. Kasacinės instancijos teismas žemesnės instancijos teismų priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. Kasaciniame skunde turi būti keliami teisės taikymo ir aiškinimo, o ne fakto ar kiti ne su baudžiamojo įstatymo taikymo ir esminiais BPK pažeidimais susiję klausimai.

7Nesant bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų ir juos pagrindžiančių teisinių argumentų, nuteistojo kasacinį skundą atsisakytina priimti. Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamų nuosprendžio ir nutarties vykdymą paliktinas nenagrinėtas.

8Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Nutarė

9Atsisakyti priimti nuteistojo R. P. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.