Byla 2A-1489-826/2016
Dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo F. N., institucija, teikianti išvadą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Gailevičienės ir Giedrės Seselskytės,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. Ž. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo, pagal atsakovo A. Ž. priešieškinį ieškovei S. Ž. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo F. N., institucija, teikianti išvadą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimu iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnametei S. Ž. ir padidinti išlaikymą iki 144,81 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.
  2. Nurodė, kad 2011 m. liepos 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendimu nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką bendru sutikimu ir patvirtino tarp šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šia sutartimi atsakovas įsipareigojo teikti dukrai S. Ž. išlaikymą po 72,41 Eur (250,00 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki S. Ž. pilnametystės. Po teismo sprendimo priėmimo vaiko poreikiai išaugo, pasikeitė situacija, todėl reikalingas didesnis išlaikymas vaikui.
  3. Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti, kad jis nėra S. Ž. tėvas, ir panaikinti S. Ž. gimimo įrašo duomenis, kad jos tėvas yra A. Ž..
  4. Nurodė, kad 2007 m. balandžio 4 d. pareiškimu, patvirtintu Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notaro, paprašė pripažinti jį S. Ž. tėvu. Ieškovei su dukromis išvykus gyventi į Jungtinę Karalystę, santykiai su S. Ž. nutrūko. Iš jaunesnės dukros pasakojimų atsakovas suprato, jog ieškovė S. Ž. pasakė, kad atsakovas nėra jos tėvas. Jo ir S. Ž. nesieja jokie psichologiniai, socialiniai vaiko ir tėvo santykiai, S. Ž. nėra prisirišusi prie atsakovo, su juo nebendrauja, atsakovo tėvu nelaiko. Senaties terminas turi būti atnaujintas, nes dėl neveiklumo ir pavėluoto kreipimosi į teismą negali nukentėti nepilnamečio vaiko interesai ir jo teisės.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė.
  2. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko ir tėvo ryšio, rėmėsi ekspertizės aktu bei teismo ekspertizės paaiškinimais teismo posėdyje. Nurodė, kad nėra pagrindo abejoti teismo ekspertės kvalifikacija ir kompetencija, taip pat byloje nėra duomenų, jog teismo ekspertė tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jos nešališkumo.
  3. Teismas nurodė, kad atsakovas, pareiškimu pripažindamas savo tėvystę S. Ž., prisiėmė su tai susijusias pareigas, kurių negali būti lengvabūdiškai atsisakoma. Susiformavus ilgalaikiams vaiko ir tėvo santykiams, socialinis ryšys atsiranda ne tik iš tėvo, bet ir iš vaiko pusės. Šiuo atveju, esant neaiškiai perspektyvai nustatyti biologinį tėvą, o atsakovui kaip tėvui bendravus su S. Ž. ilgą laiką, biologinė tėvystė praranda aktualumą, nes svarbesnis tampa paties vaiko prisirišimas, jausmai. Ryšys su atsakovu iš vaiko pusės nėra nutrūkęs, vaikas nori bendrauti su atsakovu, jam tai yra svarbu ir brangu, yra dar sesuo, todėl tėvystės nuginčijimas pažeistų S. Ž. interesus.
  4. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas pareiškimą pripažinti tėvystę pateikė dėl vartojamos prievartos, apgaulės ar kitų aplinkybių, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškimas pripažinti tėvystę neatitiko tuometinės atsakovo valios.
  5. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą taikyti ieškinio senatį dėl tėvystės nuginčijimo. Savo sprendimą motyvavo tuo, kad senaties terminas prasidėjo 2007 m. balandžio 4 d., kai atsakovas pateikė pareiškimą pripažinti tėvystę, o į teismą kreipėsi 2013 m. lapkričio 14 d., t. y. praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, numatytą CK 3.152 straipsnyje.
  6. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog susitarimo dėl išlaikymo dydžio sudarymo metu S. Ž. buvo aštuoneri metai, dabar – trylika metų, nutarė, kad vaiko poreikiai pasikeitė, nes reikia daugiau lėšų rūbams, maistui, laisvalaikiui, ugdymui, sveikatos priežiūrai. Pripažino, jog šiuo metu mergaitei vidutiniškai per mėnesį reikia 290,00 Eur. Tėvų turtinė padėtis iš esmės nesiskiria, tai yra abi šalys gauna nedideles pajamas, neturi turto, turi įsipareigojimų kreditoriams, abi turi pareigą išlaikyti du nepilnamečius asmenis, todėl abi privalo lygiomis dalimis teikti išlaikymą, t. y. po 145,00 Eur.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimo, prašė jį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti priešieškinį ir tuo pagrindu ieškovės ieškinio netenkinti.
  2. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas jo ir nepilnametės S. Ž. ryšį, rėmėsi prieštaringu ekspertizės aktu. Teismas netenkino jo prašymo skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, kuri atsakytų į klausimą, ar mergaitė jį laiko tėvu. Jis su mergaite nebendravo ilgiau nei 5 metus, matėsi tik ekspertizės metu. Vaikas žino, jog jis nėra jos biologinis tėvas, ir jokio ryšio tarp jų nėra. Ekspertė teismo posėdžio metu patvirtino, jog jo ir S. Ž. nesieja socialinis ryšys, o sieja tik vienpusis emocinis.
  3. Prašė patenkinus jo priešieškinio reikalavimą, t. y. pripažinus, kad jis nėra S. Ž. tėvas ir panaikinus S. Ž. gimimo įrašo duomenis, kad jos tėvas yra A. Ž., atmesti ieškovės ieškinio reikalavimą.
  4. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos sprendimą.
  5. Nurodė, kad teismas teisingai įvertino atsakovo ir mergaitės ryšį remdamasis psichologinės ekspertizės aktu. Teismo posėdžio metu apklausus ekspertę, buvo pašalintos visos abejonės dėl vaiko ir atsakovo psichologinių, emocinių ir socialinių ryšių. Nesvarbu, kaip savo ryšį su vaiku vertina pats atsakovas, tačiau jis prisiėmė pareigą vaikui ir negali bandyti tų pareigų atsikratyti vien tuo pagrindu, kad jis nenori jų vykdyti. Šioje situacijoje yra svarbus vaiko noras. Kreipimasis dėl tėvystės nuginčijimo atsirado tik kaip atsakovo gynybinė pozicija po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
  6. Ieškovas apeliaciniu skundu prašė tik panaikinti sprendimo dalį, kuria iš jo priteistas didesnis išlaikymas S. Ž.. Vadinasi, jis sutinka toliau vykdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimą, kuriuo iš jo buvo priteistas išlaikymas po 72,41 Eu (250,00 Lt). Nutraukiant santuoką atsakovas klausimo dėl tėvystės nuginčijimo nekėlė.

10IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

11

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  3. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ginčai šeimos bylose sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi tiek tėvystės pripažinimo, nustatymo, tiek nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146–3.148, 3.150 straipsniai).

12Dėl senaties terminio taikymo

13

  1. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2003 m. gegužės 15 d. išduotame S. Ž. gimimo liudijime motina nurodyta ieškovė S. Ž., apie tėvą duomenų nėra. Tuo atveju, kai vaiką pagimdė motina, kuri nėra susituokusi, tėvystė nustatoma vyrui, pripažįstančiam tėvystės faktą, padavus CK trečiosios knygos nustatyta tvarka tėvystės pripažinimo pareiškimą, arba teismo sprendimu nustačius tėvystę (CK 3.140 straipsnio 4 dalis). Vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina paduoti civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo (CK 3.142 straipsnio 1 dalis). Atsakovas A. Ž. 2007 m. balandžio 4 d. pareiškimu pripažinti tėvystę, patvirtintu Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notaro, prašė pripažinti jį vaiko S. B. tėvu. S. B. pareiškė, jog A. Ž. tikrai yra vaiko S. B. tėvas, ir sutiko, kad jis būtų pripažintas tėvu. 2007 m. gegužės 9 d. išduotame S. Ž. gimimo liudijime motina nurodyta ieškovė S. Ž., tėvu nurodytas atsakovas A. Ž.. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog šiuo atveju tėvystė pripažinta su atsakovo, laikiusio save vaiko tėvu, žinia ir sutikimu bei esant raštu išreikštai tokiai jo valiai.
  2. Pagal CK 3.152 straipsnio 1 dalį reikalavimui nuginčyti tėvystę taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Toks reglamentavimas nustatytas vaiko interesų naudai. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.
  3. Nagrinėjamojoje byloje teismas pripažino, kad ieškovas šį vienerių metų senaties terminą praleido. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teisė į ieškinį atsakovui atsirado 2007 m. balandžio 4 d., tai yra kai jis pateikė pareiškimą pripažinti tėvystę, į teismą atsakovas kreipėsi 2013 m. lapkričio 14 d., t. y. praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ginčo tarp šalių dėl ieškinio senaties termino pradžios nėra. Atsakovas savo priešieškinyje, teismo posėdžio metu, apeliaciniame skunde nurodė, kad jis žinojo, kad nėra S. B. biologinis tėvas, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas net ir 2007 m. balandžio 4 d. pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo padavimo metu žinojo, kad nėra biologinis vaiko tėvas. Remdamasi šiomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ieškinio senaties pradžios momentą.
  4. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Atsakovas prašė šį terminą atnaujinti, nes dėl neveiklumo ir pavėluoto kreipimosi į teismą negali nukentėti nepilnamečio vaiko interesai ir jo teisės. Pirmosios instancijos teismas šio termino neatnaujino motyvuodamas tuo, kad atsakovas nenurodė jokių svarbių aplinkybių ir nepateikė įrodymų dėl priežasčių, kodėl praleistas senaties terminas turėtų būti atnaujintas. Be to, įvertintino ir tai, kad nuginčijus S. Ž. tėvystę, kiltų grėsmė vaikui likti be tėvo, nes duomenų apie biologinį vaiko tėvą byloje nėra. Svarbios priežastys yra vertinamoji aplinkybė, todėl būtina nustatyti ne tik jų objektyvų egzistavimą, bet ir asmens, kuris dėl šių priežasčių laiku nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, subjektyvų požiūrį į šias aplinkybes ir jų svarbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013). Nagrinėjamu atveju atsakovas priežasčių, kurios trukdė jam anksčiau pareikšti ieškinį teismui dėl tėvystės nuginčijiimo, nenurodė, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagrindo atnaujinti praleistą senaties terminą nėra, be to, šiuo atveju atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko, o ne į atsakovo interesus.

14Dėl tėvystės, pripažintos pareiškimu, nuginčijimo

15

  1. Pagal CK 3.149 straipsnio 1 dalį duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nagrinėjamu atveju vaiko tėvystę ginčija tėvas, nurodytas vaiko gimimo įraše, t. y. asmuo, turintis subjektinę teisę reikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo.
  2. Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai. Požiūris į tėvystę ne tik kaip į biologinį ryšį leidžia užtikrinti šeimos santykių teisinio reglamentavimo lankstumą ir atsižvelgti į gyvenimo realijas. Tai leidžia geriau apsaugoti vaiko interesus, nes tėvo (motinos) teisės ir pareigos gali būti nustatytos ir asmeniui, kurio su vaiku kraujo giminystė nesieja. Šiuolaikinė šeimos teisė pripažįsta, kad biologinis vaiko ir tėvo ryšys nebėra vienintelis tėvystės pagrindas. Teismų praktikoje nesudaroma galimybės nuginčyti tėvystę asmeniui, nesančiam biologiniu vaiko tėvu, bet pripažinusiam tėvystę pareiškimu, jei vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus ir, nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-706/2016).
  3. Atsakovas A. Ž. pripažino, jog yra ieškovės dukters S. B. tėvas, ir išreiškė valią būti įrašytas mergaitės tėvu gimimo įraše. Nors atsakovas nurodė, kad ieškovė nesutiko susilaukti su juo bendro vaiko, kol jis nepripažins jos dukters, tačiau duomenų, kurie pagrįstų, kad prieš atsakovą buvo vartojamas psichologinis smurtas, nepateikta. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad toks atsakovo argumentas laikytinas labiau gynybine pozicija. Be to, atsakovas yra veiksnus, jauno amžiaus, todėl turėjo suvokti S. B. pripažinimo dukterimi teisines pasekmes. Atsakovas, pareiškimu pripažindamas savo tėvystę S. Ž., prisiėmė su tai susijusias pareigas, kurių negali būti lengvabūdiškai atsisakoma. Tėvams nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančia ar tėvams apsigyvenus skyrium, vaikų teisės nesikeičia (CK 3.161 straipsnio 6 dalis), taigi išlieka ir turtinė asmens, įrašyto vaiko tėvu, pareiga teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą. Atsakovas, laikydamas save mergaitės tėvu, vykdė šią savo pareigą ir iki ieškinio dėl išlaikymo dydžio pakeitimo šios pareigos neginčijo.
  4. Visą laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 4 d., iki kol buvo nutraukta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimu jo ir ieškovės santuoka, t. y. beveik ketverius metus, tėvo ir vaiko santykiai buvo tinkamai patvirtinti ir realizuojami: kartu kaip šeima gyveno, kartu augino, auklėjo, prižiūrėjo ir išlaikė mergaitę bei bendrą su ieškove dukrą. Net šalims išsiskyrus, atsakovas važiavo pas ieškovę ir bandė kurti šeimą. Taigi byloje nustatytų įrodymų visuma patvirtinta, kad A. Ž. ne tik pripažino tėvystę, bet ir palaikė santykius su dukra S. Ž..
  5. Apeliantas ginčija savo ryšį nurodydamas, kad tarp jo ir vaiko niekada nebuvo tėvo ir dukters santykių. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas vertino paskirdamas 2015 m. birželio 1 d. nutartimi nepilnametės S. Ž. ambulatorinę teismo psichologijos ekspertizę ir pavedė ekspertams atsakyti į klausimus, koks S. Ž. psichologinis ir socialinis ryšys su A. Ž., ar S. Ž. pripažįsta ir laiko A. Ž. savo tėvu ir kokią įtaką S. Ž. psichologinei būklei turėtų aplinkybė, jeigu būtų nuginčyta A. Ž. tėvystė. Pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje atliktu ekspertizės aktu nurodė, jog esant neaiškiai perspektyvai nustatyti biologinį tėvą, o atsakovui kaip tėvui bendravus su S. Ž. ilgą laiką, biologinė tėvystė praranda aktualumą, nes svarbesnis tampa paties vaiko prisirišimas, jausmai. Ryšys su atsakovu iš vaiko pusės nėra nutrūkęs, vaikas nori bendrauti su atsakovu, jam tai yra svarbu ir brangu, yra dar sesuo, todėl tėvystės nuginčijimas pažeistų S. Ž. interesus. Teismo ekspertė posėdžio metu nurodė, kad socialinio kontakto nebuvimas nereiškia, jog neliko emocinio ryšio tarp S. Ž. ir atsakovo. Pažymėjo, kad nagrinėjama situacija yra sudėtinga, nes S. Ž. turi seserį, kuri yra biologinė atsakovo dukra ir su kuria atsakovas bendrauja ir toliau bendraus. Dėl šių aplinkybių yra galimybė, kad S. Ž. gali norėti atsiriboti nuo sesers, gali atsirasti pyktis, pavydas seseriai. Jei nebūtų sesers, labiau vaiko interesus atitiktų tėvystės nuginčijimas, nes atsakovo neliktų S. Ž. gyvenime ir ji galėtų išgyventi artimo žmogaus netektį, tačiau šiuo atveju atsakovas jos gyvenime liks. Remdamasi išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog patenkinus priešieškinį ir nuginčijus tėvystę, būtų pažeisti vaiko interesai turėti abu tėvus, vykdančius savo valdžią bei užtikrinančius vaiko turtines ir neturtines teises, t. y. S. Ž. liktų be tėvo.
  6. Apeliantas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teisę įrodyti nurodytas aplinkybes nepaskirdamas papildomos ir pakartotinės ekspertizės. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija nesitinka. Iš civilinės bylos medžiagos matyti, jog teismas 2015 m. birželio 1 d. nutartimi paskyrė nepilnametės S. Ž. ambulatorinę teismo psichologijos ekspertizę. Atsakovui buvo sudaryta galimybė suformuluoti klausimus ekspertui. 2016 m. sausio 19 d. teisme buvo gautas 2015 m. lapkričio 12 d.–2016 m. sausio 14 d. teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-144/2015. 2016 m. vasario 25 d. atsakovas teismo posėdžio metu pateikė prašymą skirti papildomą ekspertizę. Teismas 2016 m. kovo 1 d. nutartimi prašymo netenkino motyvuodamas tuo, kad į teismo posėdį bus kviečiama ekspertė ir šalys turės teisę jai užduoti papildomus klausimus. Atsakovas 2016 m. balandžio 18 d. prašė paskirti pakartotinę ekspertizę, kad nebeliktų prieštaravimų. Teismas 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi šio atsakovo prašymo netenkino motyvuodamas tuo, kad teismo posėdžio metu apklausus ekspertę nebeliko pagrindo pripažinti, kad ekspertizės aktų turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos ar kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas ar atliktas neišsamiai. Išaiškintina, kad pakartotinės ar papildomos ekspertizės skyrimas yra teismo teisė, o ne pareiga (CPK 219 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teismas apeliantui motyvuotai išdėstė argumentus, dėl kokių priežasčių padarė išvadą, jog nereikia skirti papildomos ar pakartotinės ekspertės. Visi prieštaravimai buvo išspręsti ekspertę apklausus tiesiogiai teisme (CPK 217 straipsnis). Duomenų, kad ekspertė yra subjektyvi ar netinkamai atliko savo darbą, atsakovas nepateikė. Remiantis išdėstytų aplinkybių pagrindu, darytina išvada, jog teismas, įvertinęs pakartotinės ir papildomos ekspertizės reikalingumą ir tikslingumą ir jų neskyręs, nepažeidė atsakovo teisės įrodyti priešieškinyje nurodytas aplinkybes.
  7. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas, faktinių duomenų pagrindu darydamas išvadą, materialiosios teisės normų dėl tėvystės nuginčijimo nepažeidė, tinkamai vadovavosi proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis įrodymų vertinimą ir ekspertizės skyrimą, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Dėl to teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nesudarančius pagrindo keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą.
  8. Dėl kitų apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, kadangi, pagal kasacinio teismo praktiką, įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/20019; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje

    16Nr. 3K-3-287/2010, ir kt.).

  9. Netenkinusi atsakovo apeliacinio skundo, teisėjų kolegija plačiau dėl teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio padidinimo, nepasisako, nes skunde atsakovas nekėlė teisės ar fakto klausimų.

17Dėl bylinėjimosi išlaidų

18

  1. Atmetus apeliacinį skundą apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  2. Ieškovė teismui nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nespręstinas.

19Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

20Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai