Byla II-451-827/2018
Dėl pranešime Nr.E50-17253/18(3.2.47E-SM4) nurodyto pažeidimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. S., Institucijos (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos) atstovams Jolantai Kovalevskai, Aivarui Rūkšteliui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S. (toliau- ir Pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus (toliau- Institucija) vyr. specialisto D. V. 2018 m. gegužės 24 d. rašto nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos dėl pranešime Nr.E50-17253/18(3.2.47E-SM4) nurodyto pažeidimo.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėjas A. S. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl administracinių nusižengimų teisenos nepradėjimo. Skunde nurodė, kad 2018 m. gegužės 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pranešė apie 2018 m. gegužės 16 d. įvykusį administracinį nusižengimą – transporto priemonės pastatymą stovėti ant dviračių tako bei pridėjo dvi fotonuotraukas. 2018 m. gegužės 24 d. el. paštu gavo atsakymą į savo pranešimą, kad pagal pateiktą pranešimą nėra galimybės tinkamai kvalifikuoti administracinio nusižengimo bei pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną (iš pateiktų nuotraukų nėra galimybės spręsti apie nusižengimo sudėtį ir taikyti administracinio poveikio priemones). Pareiškėjas nurodo, kad iš savivaldybei pranešimu pateiktų nuotraukų akivaizdu, kad automobilis paliktas stovėti ant dviračių tako, t.y. pažeidžiant KET 150.6 punkto reikalavimus, todėl skundu prašo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl pranešime Nr.E50-17253/18(3.2.47E-SM4) nurodyto pažeidimo.

5Atsiliepime į A. S. skundą Institucija nurodo, kad su skunde išdėstytais reikalavimais nesutinka. Institucijos nuomone, viešosios tvarkos specialistas, įvertinęs pareiškėjo pateikto pranešimo turinį, priėmė sprendimą pagal jame pateiktą informaciją galimo administracinio nusižengimo teisenos nepradėti ir apie tai informavo pranešėją. 2018 m. gegužės 30 d. gavus pareiškėjo skundą ir atsižvelgus, kad šiuo atveju nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas nebuvo, todėl vadovaujantis galiojančiu teisniu reglamentavimu, buvo laikoma, kad A. S. nėra tinkamas subjektas skundui paduoti, todėl jo skundas teismui paduotas nebuvo. 2018 m. birželio 20 d. raštu pareiškėjas buvo supažindintas su bendra tvarka Viešosios tvarkos skyriaus išnagrinėjus gautus gyventojų pranešimus ir skundus interesantams teikiamų atsakymų apskundimo tvarka. Pareiškėjas minėtą savivaldybės administracijos raštą skundė teismui, ir teismui persiuntus minėtą skundą Institucijai, pareiškėjui buvo 2018 m. rugpjūčio 1 d. pateiktas atsakymas dėl minėto skundo. Atsiliepime nurodyta, kad net sutikus su parieškojo nuomone, kad sprendimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos yra tapatus sprendimui nutraukti administracinio nusižengimo teiseną administracinio nusižengimo byloje, A. S., kaip pranešimą dėl užfiksuoto galimo administracinio nusižengimo pateikęs asmuo, nėra subjektas, turintis teisę skųsti administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priimtą nutarimą ANK 622 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Atsiliepimu prašoma skundą atmesti.

6Pareiškėjas A. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko skundo reikalavimą jame išdėstytais argumentais ir motyvais, prašė skundą tenkinti ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl pranešime nurodyto pažeidimo. Papildomai nurodė, kad 2018 m. gegužės 16 d. jis važiavo dviračiu ir negalėjo pravažiuoti dviračio taku, nes jį buvo užtvėręs automobilis. Nors už 5 metrų buvo normali automobilio stovėjimo vieta, tačiau automobilio savininkui būtinai reikėjo stovėti neleistinoje vietoje, nes ten buvo pavėsis. Jis kreipėsi į minėto automobilio vairuotoją, prašydamas perstatyti automobilį, nes jis stovi ant dviračių tako, tačiau vairuotojas atsainiai atsisakė. Pareiškėjui pradėjus fotografuoti minėtą automobilį, automobilio savininkas pradėjo grasinti. Nuotraukas pareiškėjas persiuntė elektroniniu būdu Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir gavo pranešimą (atsakymą), kad administracinio nusižengimo teisena nebus pradėta. Pareiškėjui paskambinus minėtą sprendimą priėmusiam valstybės tarnautojui vyr. specialistui D. V., pastarasis pasiteiravo pareiškėjo koks gi konkretus KET punktas šiuo atveju buvo pažeistas ir A. S. nurodė, kad pažeistas KET 3 priedo 1 skyriaus „Horizontalus ženklinimas“ 1.14 punktas, žymintis dviračių taką. Pokalbio metu specialistas pripažino, kad galimai ir būtų pažeidimas, tačiau jau sprendimas yra priimtas ir jis nieko pakeisti negali. Kai pareiškėjas pateikė skundą dėl minėto sprendimo, adresuotą teismui, tai savivaldybės pareigūnai vietoj to, kad persiųstų skundą teismui, pradėjo pareiškėjui rašyti atsakymus dėl apskundimo tvarkos pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas. Tik po kelių skundų, teiktų savivaldybei, jis su skundu tiesiogiai kreipėsi į teismą. Taip pat pažymi, kad savivaldybė atsiliepdama į jo skundą šioje byloje nurodo tik dėl apskundimo tvarkos, tačiau nei žodžio nepaminėta apie ginčo esmę, t.y. ar buvo kelių eismo taisyklių pažeidimas ar ne. Atskirsdamas į atsiliepimo argumentus, nurodė, kad sutinka, kad ANK šių proceso stadijų – pranešimas apie administracinį nusižengimą, sprendimas pradėti ar nepradėti teiseną bei apskundimo tvarkos nereguliuoja, tai tokiu atveju reikėtų vadovautis BPK normomis (mutatis mutandis), kurio BPK 168 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nutarimo atsisakyti pradėti tyrimą nuorašas siunčiamas pareiškėjui, ir sutinkamai su BPK normomis, pareiškėjas turi teisę apskųsti tokį sprendimą. Todėl pareiškėjo nuomone, jis turėjo teisę apskųsti savivaldybės priimtą sprendimą nepradėti teisenos. Taip pat nurodė, kad iš pateiktų nuotraukų akivaizdžiai matosi, kad šiuo atveju, jis nukentėjo, nes nuotraukose matosi jo dviratis, nes būtent jis negalėjo pravažiuoti dviračiu taku, turėjo nulipti nuo dviračio ir stumti jį aplink pastatytą automobilį, todėl jis laikytinas nukentėjusiuoju. Jei savivaldybės pozicija tokia, kad teisę apskųsti turi nukentėjusysis, tai šiuo atveju jis turėjo teisę apskųsti. O savivaldybės pozicija šiuo atveju tokia, kad jei atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną, tai niekas niekada to negali apskųsti. Taip pat pažymėjo, kad nukentėjusiojo statusas atsiranda tik tada, kai surašomas protokolas ar priimamas nutarimas, todėl raštu atsisakius pradėti teiseną, formaliai nelieka ir nukentėjusiojo, o tai prieštarauja protingumo ir teisingumo principams. Prašė skundą tenkinti ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal jo 2018 m. gegužės 17 d. pateiktą pranešimą.

7Teismo posėdyje Institucijos atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus motyvus ir argumentus, su skundu nesutiko. Institucijos nuomone, teismui pateiktame Vilniaus miesto savivaldybės Veiklos dokumentų valdybos ir interesantų aptarnavimo reglamento 102 punkte nurodyta paslaugos „Miesto problemos“ valdymo tvarka, pagal kurią asmenys gali pateikti pranešimus apie netvarką mieste pan. Ši programėlė skirta paprastiems gyventojams, kad jie galėtų pranešti apie kilusią problemą, o poskyris jau vertina ar yra kokio nusižengimo požymiai, ar ne. Šiuo atveju pareiškėjas pateikė pranešimą, tačiau skyriaus darbuotojas neįžvelgė nusižengimo požymių ir pareiškėjui A. S. konkrečiai buvo atsakyta, kad iš pateiktų nuotraukų nėra galimybės spręsti apie nusižengimo sudėtį ir galimybes taikyti administracinio poveikio priemones. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu atsakymu, galėjo pakartotinai per minėtą programėlę pateikti papildomus įrodymus, papildomas nuotraukas, vairuotoją, ir toks prašymas būtų išnagrinėtas. O pagal minėtą programėlę pareiškėjo pateikta informacija buvo vertinta kaip pranešimas, o ne skundas, ir pranešimas buvo įvertintas ir atsakyta pagal reglamento reikalavimus, kur pareiškėjas mato atsakymus. Kad įvertinti ar yra pažeidimas, turi būti pakankamai įrodymų, o jei jų nepakanka, rašomas atsakymas. Šiuo atveju į vietą pareigūnas nevyko, nebuvo galima patikrinti ar stovi tas automobilis, nes pranešta kitą dieną, o pradėti administracinio nusižengimo teiseną pateiktų duomenų (nuotraukų) nepakako, ir pareigūnas vertino situacija, nes galimai neįžiūrėjo administracinio nusižengimo teisenos. Pareiškėjas turi pateikti tiek įrodymų, kad pareigūnui nekiltų jokių abejonių, o šiuo atveju iš pateiktų nuotraukų galima įžvelgti, kad pravažiuoti su dviračiu buvo galima. Šiuo atveju, pagal programoje gautą pareiškėjo pranešimą, buvo suformuota užduotis, ir ji įvykdyta, atsakymas išsiųstas pranešėjui, ir jau kito naujo veiksmo toje skiltyje daryti negalima, tiesiog pareiškėjui reikėjo pakartotinai užregistruoti pranešimą, įkelti nuotraukas. Šiuo atveju joks nutarimas nebuvo priimtas, tai buvo atsakymas į pranešimą, išaiškinta apskundimo tvarka, ir sutikti su skundu Institucija negalėjo, nes nebuvo priimtas joks nutarimas. Negali nurodyti, ar šiuo atveju pareiškėjas dviračiu galėjo pravažiuoti takeliu, tačiau atstovės nuomone, vietos dviračiui pravažiuoti pakako. Atsakymą pareiškėjas galėjo skųsto viešojo administravimo įstatymo tvarka. Jei pareiškėjas skundą būtų pateikęs raštu, jį užregistravęs, jis gautų atsakymą, kurio apskundimo tvarka būtų pagal administracinių bylų teisenos įstatymų tvarką. Jei pareiškėjas būtų pateikęs pakankamus įrodymus, kad automobilis trukdo pravažiuoti, būtų buvusi pradėta administracinio nusižengimo teisena, surašomas protokolas. Institucijos atstovės nuomone, 2018 m. liepos 5 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis priimta kitoje byloje, kur kiti pažeidimai, ginčas nėra analogiškas. Institucijos nuomone, šiuo atveju A. S. yra ne nukentėjęs, ne subjektas, o tik pranešėjas apie KET pažeidimą. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8Skundas tenkintinas.

9Lietuvos Administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

10Nagrinėjant skundą nustatyta, jog 2018 m. gegužės 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyrius gavo elektroninės demokratijos įrankio „Tvarkau Vilnių“ pagalba pateiktą A. S. pranešimą dėl transporto priemonių stovėjimo tvarkos pažeidimo, kuriame nurodyta, kad Šventaragio g. 1C, Vilniuje, ant dviračių tako 2018 m. gegužės 16 d. 15.49 val. automobilis, valst. Nr. ( - ) bei 2 siųstas fotonuotraukas. 2018 m. gegužės 24 d. Institucijos atsakingas asmuo D. V. elektroniniu paštu pateikė atsakymą į A. S. pranešimą, informuodamas, kad pagal pateiktą pranešimą nėra galimybės tinkamai kvalifikuoti administracinio nusižengimo bei pradėti administracinio nusižengimo teiseną, kadangi iš pateiktų nuotraukų nėra galimybės spręsti apie nusižengimo sudėtį ir galimybės taikyti administracinę poveikio priemonę. Teismas tokį institucijos atsakymą vertina, kaip atsisakymą pradėti administracinę teiseną pagal piliečio pranešimą.

11Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas papildomai nurodė, kad minėtas automobilis trukdė jam važiuoti dviračių taku, jam teko nulipti nuo dviračio, kad apvažiuotų automobilį, o kadangi automobilio vairuotojas į pastabas patraukti automobilį, stovintį draudžiamoje vietoje, nereagavo, jis automobilį nufotografavo ir užfiksavo KET 150.6 punkto pažeidimą. Prašo įpareigoti Instituciją pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl minėto nusižengimo. Institucijos atstovė teismo posėdyje dėl galimo KET taisyklių pažeidimo - automobilio stovėjimo ant dviračių tako, nurodė, kad tarp automobilio ir dviračių tako buvo pakankamai vietos dviračiui pravažiuoti.

12Iš pareiškėjo pateiktų įrodymų (fotonuotraukų) bei skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų bei Institucijai teikto pranešimo seka, kad 2018 m. gegužės 16 d. 15.49 val. buvo užfiksuota, jog automobilis, valst. Nr. ( - ), stovi ant/šalia horizontaliuoju ženklinimu pažymėto (dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš kvadratų) dviračių tako (KET 3 priedo 1 skyriaus „Horizontalus ženklinimas“ 1.14 punktas). Kelių eismo taisyklių 150.6 punkte nurodyta, kad draudžiama sustoti ir stovėti ant pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako, dviračių juostos, taip pat arčiau kaip 5 m atstumu prieš važiuojamosios dalies susikirtimą su pėsčiųjų ar (ir) dviračių taku, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, taip pat sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ar ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.

13Nagrinėjamu atveju Institucija, raštu atsisakė pradėti administracinio nusižengimo teiseną, motyvuodama, kad iš pateiktų nuotraukų nėra galimybės spręsti apie nusižengimo sudėtį, t.y. vertino, kad A. S. pateikti įrodymai nebuvo pakankamai informatyvūs, įtikinami, tačiau pažymėtina, kad Institucijos pareigūnai neatliko jokių absoliučiai veiksmų, kad ištirti įvykio aplinkybes bei patvirtinti ar paneigti pareiškėjo A. S. pranešime nurodytas aplinkybes. Tai patvirtino ir teismo posėdyje Instituciją atstovavęs asmuo, nurodydamas, kad apie galimą KET pažeidimą buvo pranešta tik kitą dieną, kai automobilio galimai jau toje vietoje nebuvo, todėl niekas į vietą nevažiavo, informacijos netikrino.

14ANK 590 straipsnyje nurodyti pagrindai pradėti administracinių nusižengimų teiseną, kurio 2 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo teisena taip pat gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo nusižengimo požymius turinčios veikos padarymą. Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Administracinio nusižengimo tyrimą atlikti privalo tos pačios institucijos, kuri užfiksavo šio administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką arba kurioje buvo gautas pranešimas, aktas ar kitoks dokumentas, kuriuo užfiksuotas administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymas, pareigūnai, jei jos pareigūnams šio kodekso 589 straipsnyje suteikta teisė atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

15Šiuo atveju, savivaldybės administracija – tinkama institucija, dėl ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo, pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti tyrimą bei surašyti ANK protokolą. Iš byloje pateiktų pareiškėjo fotonuotraukų seka, kad 2018 m. gegužės 16 d. 15.49 val. buvo užfiksuota, kaip automobilis, valst. Nr. ( - ), stovi ant/šalia horizontaliuoju ženklinimu pažymėto (dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš kvadratų) dviračių tako. Iš pareiškėjo pateiktų savivaldybės administracijos pareigūnams įrodymų, kuriuose fiksuotas automobilis, darytina išvada, kad pareiškėjas užfiksavo administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymą. Jeigu institucijai nepakako įrodymų priimti sprendimui dėl pažeidimo, ji turi pradėti teiseną ir atlikdamas ANK numatytus tesenos veiksmu pati surinkti trūkstamus įrodymus, išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir priimti sprendimą. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų įgaliojimai nurodyti ANK 593 straipsnyje ir šio straipsnio 1 dalyje išvardinta kokius turi teisę atlikti veiksmus pareigūnai tiriantys administracinius nusižengimus. Nagrinėjamu atveju, gavus suinteresuoto asmens informaciją apie galimą administracinį nusižengimą, pareigūnai jokių veiksmų neatliko, jokio procesinio sprendimo šiuo klausimu nepriėmė, o pareiškėjui tik pateikė atsakymą raštu, kad nuotraukose užfiksuotas vaizdas nėra pakankamas įrodymas. Teismui pateiktame skunde, pareiškėjo pranešime Institucijai bei fotonuotraukose yra pateikta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad galėjo būti padarytas administracinis nusižengimas, numatytas 417 straipsnio 2 dalyje, todėl minėti duomenys sudaro pakankamą vadą administracinei teisenai pradėti. Šiuo atveju Institucijos pareigūnai turėjo pradėti nusižengimo teiseną, patikrinti skunde nurodytas aplinkybes, ir tik tada juos įvertinę priimti sprendimą. Šiuo atveju neatlikus jokių patikrinimo, aplinkybių nustatymo, duomenų (įrodymų) rinkimo veiksmų, raštu atsakyta, kad nėra galimybės tinkamai kvalifikuoti administracinio nusižengimo.

16Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo skundas tenkintinas, byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, spręsti klausimą dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo dėl 2018 m. gegužės 16 d. 15.49 val. automobilio valst. Nr. ( - ) padaryto ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo.

17Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 642 straipsnio 4 dalimi,

Nutarė

18Patenkinti A. S. skundą.

19Grąžinti bylą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai spręsti klausimą dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo dėl pareiškėjo 2018 m. gegužės 17 d. pranešime Nr.E50-17253/18(3.2.47E-SM4) nurodyto pažeidimo.

20Ši nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos, gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai