Byla II-36-244/2010
Dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Švenčionių rajono agentūros nutarimo panaikinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, sekretoriaujant Redai Martynaitytei, dalyvaujant Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams Tomui Bazevičiui ir Daivai Jakštienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. M. skundą dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Švenčionių rajono agentūros nutarimo panaikinimo.

2Išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą,

Nustatė

3LR aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Švenčionių rajono agentūros (toliau – Agentūra) įgaliotas pareigūnas surašė 2009-10-08 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. VR-11.1-131 (b. l. 6–7, 27–28) dėl R. M. padaryto pažeidimo, nustatyto LR ATPK 64 str. 3 d., nes jis 2005 m. su bendrasavininke V. M. savo privačiame miško sklype, esančiame VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos ( - ) girininkijos kv. 54, sklypo Nr. 7A ir 17A, pagal leidimą kirsti mišką iškirto 1,2 ha ploto plyną biržę. Kirtavietė turėjo būti atkurta per trejus metus po jos atsiradimo. Patikrinimo metu nustatyta, kad po kirtimo 1,2 ha plyno kirtimo biržėje dirva buvo neruošta ir nesodinta, savaiminio atsikūrimo nėra. Minėtais veiksmais R. M. pažeidė LR miškų įstatymo IV skyriaus 15 str. 4 p. reikalavimus ir LR Vyriausybės 1997-07-24 nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų (toliau – Nuostatai) III skyriaus 28 ir 31.4 p. reikalavimus.

4Agentūros įgaliotas pareigūnas 2009-11-02 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-11.1-131 AM 052617 (b. l. 5, 22–23) R. M. už LR ATPK 64 str. 3 d. nustatyto pažeidimo padarymą paskyrė administracinę nuobaudą – 1 200 Lt baudą. Nustatė, kad 2005 m. R. M. su bendrasavininke V. M. savo privačiame miško sklype, esančiame VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos ( - ) girininkijos kvartale Nr. 54, sklypo Nr. 7A ir 17A, pagal leidimą kirsti mišką iškirto 1,2 ha ploto plyną biržę. Kirtavietė turėjo būti atkurta per trejus metus nuo jos atsiradimo. Patikrinimo metu nustatyta, kad po kirtimo 1,2 ha plyno kirtimo biržėje dirva buvo neruošta ir neželdyta, kaip reikalaujama individualiame miškotvarkos projekte. Tuo R. M. pažeidė LR miškų įstatymo IV skyriaus 15 str. 4 p. reikalavimus ir Nuostatų III skyriaus 28 ir 31.4 p.

5Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. M. skunde (b. l. 2–4) prašė panaikinti Agentūros 2009-11-02 nutarimą Nr. AM 052617. R. M. skunde nurodė, kad, skirdama jam baudą, Agentūros inspektorė vadovavosi Nuostatų 28 ir 31.4 p. LR Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 632 Nuostatai buvo pakeisti, šio nutarimo 31.4 p. yra nurodyta, kad želdintinos kirtavietės ir degavietės dirbtiniu būdu atkuriamos ne vėliau kaip per trejus metus, o paliekant žėlimui – ne vėliau kaip per ketverius metus. R. M. teigia, kad, remiantis šia Nuostatų redakcija, jis jokių terminų nepažeidė, nes atkurti miškui žėlimo būdu yra nustatytas ketverių metų terminas. R. M. paaiškino, kad jo miško plotas yra iš dalies atžėlęs, o pagal LR AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2009-11-02 privalomą nurodymą Nr. VR-11.2-17 R. M. privalo savo mišką papildomai apželdinti iki 2010-05-01.

6Skundas netenkintinas.

7Pagal LR ATPK 64 str. 3 d. miškų neatkūrimas per Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nustatytus terminus – užtraukia baudą proporcingai už kiekvieną neatkurtą miško hektarą piliečiams po vieną tūkstantį litų ir pareigūnams – po vieną tūkstantį penkis šimtus litų.

8Kaip matyti iš bylos, R. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn už ATPK 64 str. 3 d. nustatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad 2005 m. savo privačiame miško sklype pagal leidimą kirsti mišką iškirto 1,2 ha plyną biržę, kirtavietė turėjo būti atkurta per trejus metus po jos atsiradimo, tačiau po kirtimo 1,2 ha plyno kirtimo biržėje dirva buvo neruošta ir neželdyta, kaip reikalaujama individualiame miškotvarkos projekte.

9Miškų įstatymo 15 straipsnio 5 dalyje (2002 m. spalio 22 d. įstatymo Nr. IX-1152 redakcija, galiojusi byloje aktualiu laikotarpiu) nustatyta, kad želdintinose kirtavietėse ir degavietėse dirbtiniu būdu miškas atkuriamas ne vėliau kaip per trejus metus po jų atsiradimo. Taip pat nustatyta, kad miškas dirbtiniu būdu įveisiamas ir atkuriamas ekologiniu pagrindu, laikantis Aplinkos ministerijos tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų.

10Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 659 patvirtintų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų, galiojusių iki 2008 m. balandžio 20 d., 3.6 punkte nustatyta, kad miško atkūrimas – miško žėlimas ir (arba) želdinimas sklypuose, kuriuose prieš tai miškas augo. Pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 3.9 punktą miško želdinimas – miško medžių ir krūmų sėklų sėjimas arba miško sodmenų sodinimas įveisiant arba atkuriant mišką. Pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 3.11 punktą miško žėlimas – miško atsikūrimas arba įsiveisimas be žmogaus pagalbos arba taikant miško žėlimą skatinančias priemones. Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatai numato iš esmės du pagrindinius miško atkūrimo būdus: dirbtinį (želdinimas) ir savaiminį (žėlimas); taip pat galimas šių būdų derinys – mišrus būdas (Nuostatų 8 punktas). Vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 5 punktu (2005 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. D1-317 redakcija), želdintinose kirtavietėse ir degavietėse dirbtiniu būdu miškas atkuriamas ne vėliau kaip per trejus metus, o paliekant žėlimui – ne vėliau kaip per ketverius metus po jų atsiradimo.

11Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 15 punkte (redakcija nuo 2005 m. sausio 9 d.) nustatyta, kad miško atkūrimo būdas nustatomas prieš miško kirtimą ir parenkamas individualiai, atsižvelgiant į 9 punkto reikalavimus. Nagrinėjamu atveju R. M. buvo išduotas 2005 m. sausio 11 d. leidimas kirsti mišką (Serija C Nr. 078140) atsižvelgiant į Miško savininkų kooperatyvo “Aukštaitiijos šilas” miškotvarkos projektą (b. l. 49-64), kuriame buvo nustatyta, kad kirtavietėse miškas turi būti atkurtas dirbtiniu būdu - ištisiniu želdimu (b. l. 57). Miško kirtimo terminas leidime buvo nustatytas iki 2005 m. gruodžio 31 d., todėl, vadovaujantis anksčiau nurodytais Miškų įstatymo ir Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimais, R. M. turėjo atkurti mišką kirtavietėse būtent dirbtiniu būdu iki 2008 m. gruodžio 31 d. Tačiau R. M. iki šios datos miško neatkūrė, jis pats šios aplinkybės neneigia.

12Pagal Miškų įstatymo 15 straipsnio 5 dalį dirbtinio miško atkūrimo terminas skaičiuojamas nuo kirtavietės atsiradimo laiko (nuo miško iškirtimo), nenustatant jokių terminų miško savaiminiam atsikūrimui. Be to, ir byloje pateiktame miškotvarkos projekte yra aiškiai nurodyta, kad šioje byloje minimas miško plotas turi būti dirbtinai apželdintas, nepaliekant jo savaiminiam žėlimui.

13Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas daro išvadą, kad R. M. teisėtai ir pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 64 straipsnio 3 dalį. ATPK 64 straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas užtraukia baudą proporcingai už kiekvieną neatkurtą miško hektarą piliečiams po 1 000 litų. Sankcijoje nėra nustatyta baudos minimumo ir maksimumo, taip pat nėra numatyta jokios alternatyvios nuobaudos. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad R. M. turėjo atkurti 1,2 ha miško, todėl jam pagrįstai buvo skirta 1 200 litų bauda už šios pareigos nevykdymą.

14R. M. kaltė padarius LR ATPK 64 str. 3 d. nustatytą pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, institucijos atstovų paaiškinimais, miškotvarkos projektu (b. l. 49-64), privalomuoju nurodymu (b. l. 20-21), patikrinimo aktu (b. l. 43-44) bei kitais rašytiniais įrodymais. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad R. M. pažeidė Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 28 ir 31.4 punktus, kuriuose nustatyta, kad privataus miško savininkas privalo želdintinas ir atželiančias kirtavietes ir degavietes atkurti ne vėliau kaip per 3 metus po jų atsiradimo. Institucija, nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, surinko pakankamai R. M. kaltės įrodymų.

15Remiantis išdėstytais motyvais, pripažintina, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs pareigūnas R. M. veiksmus pagal LR ATPK 64 str. 3 d. kvalifikavo teisingai ir administracinę nuobaudą už šį administracinį teisės pažeidimą skyrė laikydamasis LR ATPK normų reikalavimų, t. y. pagrįstai ir teisėtai, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

16Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 124 str. 1 d. 1 p., 128 str.,

Nutarė

17palikti 2009 m. lapkričio 2 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Švenčionių rajono agentūros nutarimą nepakeistą ir R. M. skundo nepatenkinti.

18Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai